Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgitos Mačionytės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Tomo Songailos apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022-06-02 nuosprendžio, kuriuo A. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

Prokuroro T.Songailos apeliacinis skundas atmestinas

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš prokuroro T.Songailos pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad, jo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išteisindamas A. K. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarė nepagrįstą išvadą, jog jo padaryti Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimai nesukėlė padarinių, yra pavieniai, jiems nebūdingas sistemiškumas ir neduoda pagrindo konstatuoti, jog A. K. UAB „K.“ buhalterinę apskaitą tvarkė sąmoningai tyčia pažeisdamas teisės aktus.

6. Siekiant patikrinti prokuroro apeliaciniame skunde nurodomus teiginius, apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas dalinis įrodymų tyrimas, pakartotinai apklaustas išteisintasis A. K., liudytojos A. K., V. S., specialistė Virginija Gudačiauskienė bei Nacionalinės mokėjimo agentūros specialistė Simona Smilgevičienė, taip pat iš naujo įvertinti visi bylos duomenys, surinkti ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme. Atlikus šiuos veiksmus apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų atliktas įrodymų tyrimas esminių trūkumų, dėl kurių reikėtų naikinti ar keisti skundžiamą išteisinamąjį nuosprendį, neturi. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas tyrė ir analizavo visus, t. y. tiek išteisintąjį A. K. teisinančius, tiek ir kaltinančius, įrodymus, taip pat aptarė jo gynybinę versiją, surinktus duomenis įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, susiejo į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės, nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė išvadą, jog A. K. negali būti pripažįstamas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nenustačius padarytų pažeidimų sistemiškumo.

7. Teisėjų kolegija, patikrinusi surinktų bylos duomenų pakankamumą A. K. kaltumui pagrįsti, jų įrodomąją reikšmę, pritaria apylinkės teismo išvadoms, jog A. K. padaryti buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai nėra laikytini tokiais, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad jis sąmoningai apgaulingai tvarkė finansinės apskaitos dokumentus ir jokiomis turimomis priemonėmis nėra įmanoma nustatyti UAB „K.“ turto ir turimų įsipareigojimų dydžio. Manytina, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nebuvo surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, galinčių patvirtinti A. K. daromų pažeidimų sistemiškumą, o prokuroro apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su tuo, kad sąskaitose faktūrose užfiksuotas įsipareigojimas V. S. perduoti plyteles nebuvo įvykdytas šių dokumentų pateikimo apskaitai metu, nėra pakankamos neginčijamoms išvadoms apie A. K. kaltumą pagrįsti, o asmens kaltė baudžiamajame procese negali būti preziumuojama. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismo išteisinamasis nuosprendis yra paliekamas nepakeistas, o kadangi A. K. buvo išteisintas dėl jam pareikštų kaltinimų, tačiau prokuroro iniciatyva ir toliau turėjo dalyvauti baudžiamajame procese nagrinėjant jo atžvilgiu pradėtą bylą ir apeliacine tvarka, jam yra priteisiamos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

Dėl A. K. veiksmų vertinimo

8. Esminis kilęs teisinis ginčas byloje – pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas. Prokuroro vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad į buhalterinę apskaitą A. K. įtrauktos sąskaitos faktūros neatitinka iš tiesų susiklosčiusių teisinių santykių, kadangi tiek A. K., tiek V. S. patvirtino, jog jų sąskaitų faktūrų sudarymo metu plytelės nebuvo pagamintos, o pinigai už jas taip pat nebuvo sumokėti. Prokuroro manymu, A. K. sąskaitas pateikdamas buhalterinei apskaitai taip siekė iškreipti bendrovės finansinę padėtį, ką ir padarė, t. y. dėl jo veiksmų kilo nusikalstami padariniai, numatyti baudžiamajame įstatyme. Tuo tarpu iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas išteisindamas A. K. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį konstatavo, jog nagrinėjamu atveju jo veiksmai nesukėlė padarinių, kurie užtrauktų asmeniui baudžiamąją atsakomybę, kadangi yra tiksliai žinomos šių dviejų į buhalterinę apskaitą įtrauktų sąskaitų faktūrų finansinės išraiškos, o buhalterinių dokumentų patikrinimo metu nenustatyta kitų buhalterinės apskaitos įstatymų pažeidimų. Apylinkės teismo vertinimu, yra pagrindo vertinti, kad A. K. padaryti buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai yra vienkartinio, atsitiktinio pobūdžio, jiems nebūdingas sistemiškumas, jie galėjo būti padaryti dėl buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų neišmanymo, o ne siekiant apgaulingai tvarkyti UAB „K.“ buhalterinę apskaitą.

9. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Pagrindinis objektyvusis šios nusikalstamos veikos požymis yra sąmoningas apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnį ūkio subjektai apskaitą privalo tvarkyti taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Pagal 6 straipsnio 2 dalį į apskaitą būtina įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu. Pagal įstatymo 12 straipsnio 1 dalį visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, šie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai.

10. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos specialistė V.Gudačiauskienė tirdama UAB „K.“ buhalterinės apskaitos dokumentus ir rengdama specialisto išvadą nustatė, kad į UAB „K.“ 2018 m. apskaitos dokumentus dviem sąskaitomis faktūromis buvo įtraukti neteisingi duomenys apie pardavimo pajamas – 3 708 Eur suma buvo padidintos pardavimų pajamos ir pirkėjų skola (t. 3, b. l. 17-45). Iš baudžiamosios bylos aplinkybių akivaizdu, jog nurodytos finansinės operacijos (plytelių perdavimas ir už jas lėšų gavimas) 2018 m. iš tiesų atliktos nebuvo, to neginčijo nei pats kaltinamasis A. K., nei susitarime dalyvavusi V. S.. Sąskaita faktūra pagal nustatytą tvarką turi būti išrašyta būtent tada, kai prekė yra perdama pirkėjui, tą apklausiama apeliacinės instancijos teisme patvirtino ir specialistė V.Gudačiauskienė, taigi, laikytina, kad tokiais A. K. veiksmais buhalterinės apskaitos tvarkymo reguliavimas buvo pažeistas. Vis dėlto, vien nustatytas padarytas apskaitos tvarkos pažeidimas savaime nereiškia, kad jį padaręs asmuo yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.

11. Siekiant inkriminuoti apgaulingą teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą būtina nustatyti kilusius padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog negalimumas visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, yra siejamas su daug Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų, kai į apskaitą neįtraukta ar apgaulingai įtraukta ne viena, o keliolika ar net keliasdešimt buhalterinių operacijų. Tuo tarpu jei į buhalterinę apskaitą neįtraukta viena buhalterinė operacija ir tiksliai žinoma jos piniginė išraiška, tai gali būti laikoma smulkiu, nereikšmingu apskaitos pažeidimu, neturinčiu įtakos BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatytų padarinių kilimui (pavyzdžiui, kasacinės nutartys Nr. 2K-498/2011, 2K-355-696/2017, 2K-356-696/2017, 2K-224-976/2019, 2K-155-976/2021).

12. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-414-693/2016, 2K-245-303/2017, 2K-33-303/2017, 2K-139-628/2019), tačiau padarinių konstatavimas yra teisės klausimas, todėl ar kilo BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai, sprendžia teismas, kuris specialisto išvadą ar kitus specialiosiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu gautus duomenis vertina teisės požiūriu visų bylos duomenų kontekste, įvertinęs visas bylos aplinkybes, tarp jų ir padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų pobūdį, mastą, priežastis, dėl kurių jie padaryti, ir kt. (pavyzdžiui, kasacinės nutartys Nr. 2K-601/2012, 2K-322-1073/2019, 2K-218-976/2022)

13. Kaltinamasis A. K. viso proceso metu teigė, kad siekė gauti jo valdomai įmonei UAB „K.“ pelno, o ne apgaulingai tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą. Nors sąskaitų faktūrų pasirašymo metu prekės nebuvo perduotos V. S., o ji nebuvo atlikusi mokėjimų, buvo suplanuota tai padaryti vėliau. Apklausiamas apylinkės teisme A. K. nurodė, kad sąskaitų įtraukimas į 2018 m. apskaitą nebuvo sąmoningas melagingų duomenų įrašymas, sudarant susitarimą buvo realus ketinimas pagaminti ir perduoti plyteles, tiesiog pasirašant sąskaitas faktūras V. S. nebuvo būtina, kad plytelės būtų pagamintos skubiai, o apklausiamas apeliacinės instancijos teisme A. K. patvirtino, kad sąskaitos faktūros, jo manymu, buvo išrašytos kaip susitarimas, jog jis turi klientą, kuriam ateityje pagamins plyteles, o tą padarys nebūtinai tą pačią dieną. Pati V. S. taip pat sutiko su tuo, jog su A. K. nebuvo sutarusi tikslaus plytelių pristatymo termino, jai nebuvo skubu. Apklausiama apylinkės teisme parodė, kad yra pažįstama su A. K. motina, dėl plytelių pristatymo termino nebuvo susitarusi, tik tai, kad kažkada padarys, o kada padarys, tada, nes buvo sunku su pinigais po skyrybų, susitarė tik dėl plytelių kainos. Apklausiama apeliacinės instancijos teisme V. S. nurodė, kad nors ir ne 2018 m., bet užsakytas plyteles gavo. Tai, kad asmenys nebuvo sutarę, jog sąskaitų faktūrų pasirašymo metu jau turi būti perduotos prekės ir atlikti apmokėjimai, patvirtina ir šių dokumentų turinys, iš kurių matyti, kad sąskaita faktūra Serija SF Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo būti apmokėta iki 2019-10-25 (t. 1, b. l. 61), o sąskaita faktūra Serija SF Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2019-09-10 (t. 1, b. l. 62).

14. Iš baudžiamosios bylos faktinių aplinkybių matyti, kad UAB „K.“ buhalterinių dokumentų patikrinimo metu buvo nustatyta, kad į apskaitą buvo nepagrįstai įtrauktos tik šios dvi sąskaitos faktūros ir nėra užfiksuoti jokie kiti buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatų pažeidimai, kurie būtų sistemiški, itin skirtingi ar iš kurių būtų akivaizdi A. K. tyčia taip elgtis sąmoningai. Akivaizdu, jog įtrauktų sąskaitų faktūrų finansinė išraiška yra tiksliai žinoma, t. y. kad įtraukus aukščiau nurodytas sąskaitas faktūras į UAB „K." buhalterinę apskaitą 3 708 Eur padidėjo pardavimų pajamos. Kaip jau minėta anksčiau, kvalifikuojant asmens veiksmus kaip nusikalstamus BK 222 straipsnio 1 dalies pagrindu turi būti nustatoma sistema veikų neįtraukiant į apskaitą realiai įvykusių operacijų ar įtraukiant į apskaitą realiai neįvykusias operacijas, dėl kurių taptų itin sunku įvertinti tikras įmonės pajamas bei išlaidas. Tuo tarpu šiuo atveju A. K. padaryti apskaitos pažeidimai yra vienkartinio, tikėtina, atsitiktinio pobūdžio, siekiant susitarimą įvykdyti ateityje. Įtrauktose sąskaitose faktūrose yra aiškiai nurodoma jų vertė, todėl konstatuotina, kad jų nevertinant nesunkiai galima nustatyti UAB „K.“ finansinę padėtį, todėl dėl tokių A. K. veiksmų jokia reali grėsmė BK 222 straipsnyje saugomiems teisiniams gėriams nekilo.

15. Pažymėtina, kad baudžiamajame procese įrodinėjant asmens kaltę keliami aukšti įrodinėjimo standartai ir reikalavimai, t. y. asmens kaltė turi nekelti abejonių bei turi būti įrodyta objektyviais duomenimis. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jei jo veika atitinka BK specialiosios dalies straipsnyje nustatytą nusikalstamos veikos sudėtį, apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimtas vadovaujantis prielaidomis. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma. Nuosprendyje daromos išvados dėl įvairių aplinkybių negali būti grindžiamos principu, jog, jei nėra įrodymų, nei aiškiai paneigiančių, nei aiškiai patvirtinančių tam tikrą aplinkybę, vadinasi, ta aplinkybė nepaneigta, tai prieštarauja loginio metodo, taikomo darant išvadas, taisyklėms.

16. Prokuroras perduodamas baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu ir palaikydamas valstybinį kaltinimą teisme įrodinėjo, jog A. K. veiksmuose buvo akivaizdi tyčia apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą siekiant atitikti paramos sutartyje, sudarytoje tarp UAB „K.“ ir Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės ,,Ūkio ir verslo plėtra“, nustatytas sąlygas, vis dėlto A. K. apklausiamas apeliacinės instancijos teisme pažymėjo, jog pasirašant sutartį buvo informuotas, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra griežtai į rodiklius nežiūri, tik į darbo vietas. Apklausiama liudytoja Nacionalinės mokėjimo agentūros specialistė S.Smilgevičienė paaiškino, kad vien 2018-12-30 ir 2018-12-31 išrašytos sąskaitos faktūros nebūtų turėjusios įtakos, kad A. K. įmonei nebebūtų skiriama parama, yra vertinami pasiekti rodikliai ir kada nuokrypis yra didesnis negu 30 procentų, tik tada yra taikomos sankcijos. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo neabejotinai išvadai, kad A. K. dar neapmokėtas sąskaitas įtraukė siekiu atitikti paramos rodiklius. Kita vertus, taip pat atkreiptinas prokuroro dėmesys į tai, kad nagrinėjamoje byloje A. K. buvo pareikšti kaltinimai dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, o ne dėl sukčiavimo, todėl A. K. veiksmai buvo vertinami tik BK 222 straipsnio 1 dalies kontekste ir dėl šios veikos padarymo jo kaltė nebuvo įrodyta. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad apylinkės teismas A. K. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį išteisino pagrįstai, todėl prokuroro skundas atmetamas ir skundžiamas nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Dėl proceso išlaidų

17. Remiantis BPK 106 straipsnio 3 dalimi, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Nagrinėjamos nuostatos yra taikomos ir bylą nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Apeliacinės instancijos teisme priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (pavyzdžiui, kasacinės nutartys Nr. 2K-351/2009, 2K-410/2008).

18. Išteisintojo A. K. gynėjas advokatas R.Mikulskas tiek atsiliepimu į prokuroro T.Songailos apeliacinį skundą, tiek teisme prašė priteisti A. K. visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme – tiek už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, tiek ir dalyvavimą procese. Gynėjas pateikė tris pažymas: 2022-06-28 – 968 Eur sumai (4 t., b. l. 100), bei 2022-10-06 ir 2022-11-30, kuriose nurodyta, jog dar buvo sumokėta po 726 Eur (4 t. b. l. 142-143), t. y. viso 2 420 Eur. Nagrinėjamu atveju apeliacinis procesas vyko pagal prokuroro paduotą apeliacinį skundą siekiu A. K. pripažinti kaltu dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo, A. K. per savo atstovą pateikė atsiliepimą į šį skundą, gynėjas dalyvavo procese, byloje apeliacinėje instancijoje vyko 3 posėdžiai. Nors BPK nenumatyta pareiga asmeniui, kurio atžvilgiu buvo nagrinėjama baudžiamoji byla, pateikti atsiliepimą į prokuroro apeliacinį skundą, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, atsiliepimo į apeliacinį skundą, kuriuo prašoma asmenį nuteisti dėl nusikaltimo padarymo, surašymas ir pateikimas apeliacinės instancijos teismui yra viena iš tokio asmens dalyvavimo ir savo teisių gynimo baudžiamajame procese formų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi prokuroro apeliacinį skundą, nusprendė jo netenkinti ir palikti apylinkės teismo išteisinamąjį nuosprendį nepakeistą. Vienok, bendros išteisintojo apeliacinėje instancijoje turėtos ir prašomos priteisti išlaidos (2 420 Eur) gynybai, kolegijos vertinimu yra per didelės, todėl išteisintojo A. K. atstovo advokato R.Mikulsko prašymas priteisti patirtas išlaidos apeliacinės instancijos teisme yra tenkinamas iš dalies, priteisiant 1200 Eur.??? ???

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Tomo Songailos apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti A. K. 1 200 Eur procesinių išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą iš valstybės.