- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-17
- Bylos Nr.
- 2A-113-357/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00659-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laisvė Aleknavičienė, Rasa Bartašienė, Vilija Valantienė
- Atsakovas
- R. Č.
- Ieškovas
- V. R.
- Kategorijos
- 26.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. Č. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. R. ieškinį atsakovui R. Č. dėl neturtinės žalos atlyginimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė V. R. kreipėsi į teismą prašydama pripažinti, kad atsakovo R. Č. išdėstyti teiginiai bei paskleistos žinios: 1) 2009-04-07 rašte „Kas kam kada davė teisę V. R. be mano žinios, raštiško sutikimo paimti už mane iš banko paskolą. Kur galbūt dingo tam tikra pinigų suma...“. „Kodėl ji bijo ir vengia pateikti įv. dokumentus ar jų kopijas?“; 2) 2011-03-14 rašte ,, Pil. V. R., kada pateiksite įv. dokumentus, išsamias sąmatas kiekvienam butui atskirai susijusias su namo renovacija“; 3) 2011-08-10 rašte „Pil. V. R. [...] nei karto nesiteikėte – pateikti man nei žodžiu, nei raštiškų atsakymų į mano registruotus pareiškimus[...]. „Tad gaunasi taip: visų pirma be teisinio pagrindo pašalinote iš bendrijos narių, o po to ir galiu neduoti jokių atsakymų... tam Č., kitiems nepaklusniesiems“. ,,[...] neteisėtai už tai imti iš manęs pinigus“. ,,[...] Kodėl Jūs klastojote dokumentus, mulkinote gyventojus [...]. „Kodėl slepiate įv. dokumentus? [...]. „Kas Jums davė teisę be teismo sprendimo pašalinti mane ir dar 11 -ką gyventojų iš bendrijos ?“; 4) 2011 -09-05 rašte „gana melo“; 5) 2012-10-02 rašte „Pil. V. R., kada pateiksite gyventojams paaiškinimą ir dokumentus, kodėl už 2012 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės, birželio mėnesius už bendrą elektrą iš gyventojų paėmėte daugiau pinigų negu priklauso [...]; 6) 2013-02-20 rašte paskleistos žinios, „Jūs nei karto nesiteikėte atsakyti ir pateikti dokumentus man į pateiktus klausimus“, ,,[...] gana siuntinėti man neteisėtas - fiktyvias, jokiais dokumentais nepagrįstas, skolas“. „Pil. V. R., neslėpkite nuo gyventojų šio mano pareiškimo“; 7) 2013-05-05 rašte „Pagal V. R. pateiktas man sąskaitas ir ,,Lest“ sąskaitas g. b. dingusi nemaža pinigų suma iš visų gyventojų“; 8) 2013-08-12 rašte „viską slėpti nuo jų ir neduoti man atsakymų į mano klausymus ir t.t.“, „Kiek galima pavogti, neteisėtai priskaičiuoti žmogui - bendrijos nariui pinigų ir t.t. [...]; 9) 2013-10-07 rašte „bijo-vengia visus mano prašymus ir t.t. pateikti aiškiai ir suprantamai, ir raštu“, „reikėjo grąžinti neteisėtai paimtus pinigus“, „pasiskyrė algas“, „be jokio reikalo, man nieko nežinant, paimti mano daliai iš banko paskolą“, ,,V. R. nusižengdama įstatymui nedavė ir neduoda man atsakymų laike 10 dienų“, „V. R. meluoja sakydama, kad aš galiu gauti visa tai, ko prašau“, „bijo pateikti sąžiningus atsakymus“, „vėl melas iš jos pusės“, „aš, kiti senieji bendrijos gyventojai staiga tapome - esame išmesti iš DNSB-jos narių „neteisėtai ir per daug priskaičiuotus pinigus“, „V. R. sugalvotas išlaidas“ - neatitinka tikrovės ir žemina ieškovės garbę ir orumą bei įpareigoti atsakovą šias žinias paneigti; priteisti iš atsakovo R. Č. ieškovės V. R. naudai 10 000 Lt neturtinės žalos; priteisti iš atsakovo R. Č. bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad nuo pat jos išrinkimo bendrijos pirmininke, ji jaučia atsakovo priešiškumą, jis įvairiais būdais reiškia savo nepasitenkinimą jos veikla. Atsakovas nuolat rašo skundus į įvairias valstybės institucijas, kurios yra priverstos daryti patikrinimus. Todėl ji nuolat jaučia pažeminimą prieš kitus namo gyventojus, kitų bendrijų pirmininkus, darbuotojus, o taip pat išgyvena stresą dėl nuolatinių tikrinimų bei nepagrįstų kaltinimų. Ji yra priversta nuolat teikti paaiškinimus įvairioms valstybės institucijoms. Šiaulių apygardos teismas 2008 m. lapkričio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-291-40/2008 patenkino jos prašymą dėl atsakovo įpareigojimo raštu atsiprašyti ieškovės už paskleistus ieškovės garbę ir orumą žeminančius teiginius bei atsiprašyti už įvairioms institucijoms surašytus nepagrįstus skundus, taip pat įpareigojo atlyginti padarytą neturtinę žalą. Dėl skundų gausos (vien Šiaulių miesto savivaldybės administracijai pateikė 97 lapus), ji negali jų visų pateikti teismui, tačiau pateikia tuos, kurie, jos nuomone, labiausiai žemina jos garbę ir orumą prieš kitus asmenis.
Atsakovas R. Č. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti jam bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jis niekada nesistengė paskleisti garbę ir orumą žeminančių duomenų apie ieškovę, nepateikė nė vieno fakto, kuris galėtų žeminti jos garbę ir orumą. Savo raštais jis siekė gauti atsakymus į jam rūpimus klausimus, kadangi jų negavo, jis išreiškė savo nuomonę. Jo raštuose nėra jokio pranešimo apie tikrovės neatitinkančius faktus, nes visur minima ,,gal būt“ ar numanoma frazė. Be to, kreipimasis į institucijas dėl interesų gynimo negali būti asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimas. Jis kreipėsi tiek į ieškovę, tiek į valstybės institucijas, kad būtų suteikta jam svarbi informacija. Kadangi ieškovės ieškinys dėl garbės ir orumo nepagrįstas, nėra pagrindo priteisti ieškovei neturtinę žalą, be to, ieškovė neįrodė, kad tokią žalą patyrė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimu ieškinį patenkino dalinai. Pripažino, kad atsakovo R. Č. išdėstyti teiginiai bei paskleistos žinios: 1) 2009-04-07 rašte „Kas kam kada davė teisę V. R. be mano žinios, raštiško sutikimo paimti už mane iš banko paskolą. Kur galbūt dingo tam tikra pinigų suma...“. „Kodėl ji bijo ir vengia pateikti įv. dokumentus ar jų kopijas?“; 2) 2011-03-14 rašte ,, Pil. V. R., kada pateiksite įv. dokumentus, išsamias sąmatas kiekvienam butui atskirai susijusias su namo renovacija“; 3) 2011-08-10 rašte „Pil. V. R. [...] nei karto nesiteikėte – pateikti man nei žodžiu, nei raštiškų atsakymų į mano registruotus pareiškimus[...]. „Tad gaunasi taip: visų pirma be teisinio pagrindo pašalinote iš bendrijos narių, o po to ir galiu neduoti jokių atsakymų ... tam Č., kitiems nepaklusniesiems“. ,,[...] neteisėtai už tai imti iš manęs pinigus“. ,,[...] Kodėl Jūs klastojote dokumentus, mulkinote gyventojus [...]. „Kodėl slepiate įv. dokumentus? [...]. „Kas Jums davė teisę be teismo sprendimo pašalinti mane ir dar 11 -ką gyventojų iš bendrijos ?“; 4) 2011-09-05 rašte „gana melo“; 5) 2012-10-02 rašte „Pil. V. R., kada pateiksite gyventojams paaiškinimą ir dokumentus, kodėl už 2012 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės, birželio mėnesius už bendrą elektrą iš gyventojų paėmėte daugiau pinigų negu priklauso [...]; 6) 2013-02-20 rašte paskleistos žinios, „Jūs nei karto nesiteikėte atsakyti ir pateikti dokumentus man į pateiktus klausimus“, ,,[...] gana siuntinėti man neteisėtas - fiktyvias, jokiais dokumentais nepagrįstas, skolas“. „Pil. V. R., neslėpkite nuo gyventojų šio mano pareiškimo“; 7) 2013-05-05 rašte „Pagal V. R. pateiktas man sąskaitas ir ,,Lesto“ sąskaitas g. b. dingusi nemaža pinigų suma iš visų gyventojų“; 8) 2013-08-12 rašte „viską slėpti nuo jų ir neduoti man atsakymų į mano klausymus ir t.t.“, „Kiek galima pavogti, neteisėtai priskaičiuoti žmogui - bendrijos nariui pinigų ir t.t. [...]; 9) 2013-10-07 rašte „bijo-vengia visus mano prašymus ir t.t. pateikti aiškiai ir suprantamai, ir raštu“, „reikėjo grąžinti neteisėtai paimtus pinigus“, „pasiskyrė algas“, „be jokio reikalo, man nieko nežinant, paimti mano daliai iš banko paskolą„ , ,,V. R. nusižengdama įstatymui nedavė ir neduoda man atsakymų laike 10 dienų“, „V. R. meluoja sakydama, kad aš galiu gauti visa tai, ko prašau“, „bijo pateikti sąžiningus atsakymus“, „ vėl melas iš jos pusės“, „aš, kiti senieji bendrijos gyventojai staiga tapome - esame išmesti iš DNSB-jos narių „neteisėtai ir per daug priskaičiuotus pinigus“, „V. R. sugalvotas išlaidas“ - neatitinka tikrovės ir žemina ieškovės garbę ir orumą bei įpareigojo atsakovą šias žinias paneigti, priteisė iš atsakovo R. Č. ieškovės V. R. naudai 5000 Lt padarytos neturtinės žalos, priteisė iš atsakovo R. Č. ieškovei V. R. 2200 Lt bylinėjimosi išlaidų, kitoje dalyje ieškinį atmetė.
Teismas sprendė, kad atsakovas paskleidė tikrovės neatitinkančias, ieškovės garbę ir orumą žeminančias žinias. Atsakovo kreipimasis į nekompetentingas institucijas, plačiai paskleistos žinios leidžia daryti išvadą, kad atsakovas, naudodamasis minėtomis teisėmis, pažeidė kitų asmenų teises. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė jau kartą buvo kreipusis į teismą su ieškiniu dėl garbės ir orumo pažeidimo atsakovui ir jos ieškinys buvo patenkintas, todėl atsakovas žinojo ar turėjo žinoti, kad eilės skundų pateikimas įvairioms institucijoms, nurodant neigiamą informaciją apie ieškovę (nors suformuluota ir klausimo forma), sukelia abejones ieškovės reputacija arba ją šmeižia.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė
Apeliantas, atsakovas R. Č., apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės eismo 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimą ir ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
1. Mano, kad atsakovo veiksmai neatitinka CK 2.24 str. 1 d. dispozicijoje nustatytų teisinių santykių. Atsakovas rašė paklausimus, ne skundus, kaip nurodo ieškovė ir teismas, valstybės institucijoms ir tą informaciją institucijos gavo dėl tarnybinių ar darbo santykių. Atsakovo veiksmuose informacijos skleidimo nebuvo, todėl nesant būtino elemento jo veiksmai neatitiko CK 2.24 str. 1 d. dispozicijos turinio. Byloje nenustatytas nei vienas faktas apie tai, kad dėl atsakovo veiksmų, atsakovo nuomonė apie ieškovę tapo žinoma tretiesiems asmenims.
2. 1998 m. gegužės 15 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato nutarime Nr. 1 Dėl Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo taikymo teismų praktikoje nagrinėjant garbės ir orumo gynimo civilines bylas, nurodoma, kad „asmens kreipimasis į valstybės institucijas dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo bei pranešimas apie padarytus ar daromus teisės pažeidimus nėra asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimas (Konstitucijos 28 str., 33 str. 2 d., BPK 125 str., ATPK 16-asis skirsnis ir kt.)“. Apie šią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuostatą buvo rašoma atsiliepime, buvo pateikta teisminio nagrinėjimo metu, tačiau teismas apie tai nutylėjo ir nepasisakė, todėl laikytina, kad teismas nepilnai ir netinkamai išnagrinėjo šios bylos aplinkybes.
3. Teismas, įpareigodamas paneigti žinias, nenurodė žinių paneigimo būdo.
4. Paklausimų tikslas buvo informacijos gavimas, o ne siekimas pažeisti asmens garbę ir orumą, todėl teigti, kad savo paklausimais atsakovas siekė pažeisti V. R. garbę ir orumą, negalima. Jokių faktinių duomenų apie ieškovę, kaip asmenį atsakovas neteikė ir jos garbės ir orumo nepažeidė. Kadangi V. R. yra viešas asmuo, todėl ir kreipėsi į ją, kaip į bendrijos pirmininkę, kad ši suteiktų informaciją. Kadangi informacijos nesuteikė, todėl buvo priverstas kreiptis į atitinkamas institucijas, dėl jos neatsakymo į atsakovo užklausimus.
5. Paklausimai nėra žinios, ten išreiškiama nuominė, pasvarstymas, prašoma informacijos pateikimo. Ieškovė neatsakė į atsakovo klausimus, jis nebuvo informuotas apie jam pateikiamas sąskaitas už komunalines paslaugas, todėl manė, kad pinigai galėjo būti iš jo imami neteisėtai, todėl ir prašė pateikti tai patvirtinančius dokumentus. V. R. jokių dokumentų nepateikė, jos veiksmai dėl paskolos paėmimo datų, sukėlė atsakovui įtarimą, kad ji tokiu būdu klastojo dokumentus, todėl vengė pateikti juos atsakovui. Kad V. R. patraukta baudžiamojon atsakomybėn atsakovas niekada nesakė ir apie tai jokie įrodymai nepateikti. Teisminio nagrinėjimo metu V. R. pripažino, kad ji neteikia visų duomenų namo gyventojams ir ne visa informacija yra gyventojams teikiama, bet kodėl, teisme nepaaiškino. Mano, kad ieškovė neteisi, nes jeigu atsakovui pateikiamos sąskaitos ir reikalaujama jas apmokėti, atsakovas turi teisę gauti informaciją, už ką moka pinigus. Teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatyta ir tai patvirtino ieškovė, kad dėl elektros tinklų klaidos namo gyventojai permokėjo už sunaudotą elektros energiją, o klaida vėliau buvo ištaisyta. Tokiu būdu aiškiai matyti, kad 2012-10-02 paklausimas buvo pagrįstas ir teisėtas. Ši informacija buvo gauta tik teisminio nagrinėjimo metu, tačiau teismas dėl atsakovo pagrįsto paklausimo nepasisakė ir nutylėjo. Pateiktos devynios citatos nežemino ieškovės garbės ir orumo, todėl teismo sprendimas nepagrįstas. Citatose pateikta nuomonė, o ne žinia.
Atsiliepimas
Ieškovė V. R. pateiktu atsiliepimu nesutinka su apeliaciniu skundu, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, skundžiamą teismo sprendimą prašo palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
1. Nesutinka su apelianto pozicija, kad jis pateikė paklausimus, o ne skundus, kadangi tik vienas iš atsakovo pateiktų raštų buvo pavadintas „Prašymu“, o visi kiti raštai įvardinti kaip „Pareiškimas“ arba „Papildomas pareiškimas“, kas rodo grėsmingą jo poziciją ir norą skųsti ieškovę, o ne sužinoti informaciją ar pateikti klausimus. Byloje buvo atskleistas atsakovo teikiamų raštų tendencingumas- juose užduodami tapatūs klausimai bei ignoruojami jau pateikti atsakymai į juos, ieškovė nepagrįstai kaltinama, šmeižiama bei žeminama prieš institucijas, su kuriomis jai tenka bendrauti atliekant namo pirmininkės pareigas, taip pat kitus daugiabučio namo gyventojus bei susijusius trečiuosius asmenis. Visi raštai paprastai buvo teikiami bent kelioms institucijoms, jų turinys atskleidžiamas visiems namo gyventojams. Kaip teisingai pastebėjo Šiaulių apylinkės teismas, atsakovas kreipėsi į nekompetentingas institucijas dėl jam jau atsakytų klausimų bei plačiai paskleidė žinias, kurios neatitinka tikrovės, taigi šmeižianti informacija buvo paskleista tretiesiems asmenims.
2. Atsižvelgiant į atsakovo raštuose nurodomų adresatų kiekį, šiuose raštuose keliamus tapačius, jau atsakytus, klausimus, yra akivaizdu, kad atsakovas siekė ne sužinoti atsakymus į jam rūpimus klausimus, nes šie atsakymai jam jau buvo pateikti, bet pažeminti ieškovę, inicijuoti nepagrįstus tikrinimus, asmenų nepasitikėjimą ja, žeminti jos garbę ir orumą kitų asmenų akivaizdoje. Atsakovas skleidė ieškovę žeminančią ir tikrovės neatitinkančią informaciją tretiesiems asmenims ne dėl jų tarnybinių arba darbo santykių, todėl duomenų paskleidimo faktas buvo įrodytas. Kita vertus, didžioji dalis raštų buvo adresuoti ir kitiems daugiabučio namo gyventojams, kurie niekaip negali būti laikomi gavę informaciją dėl tarnybinių arba darbo santykių.
Atsiliepimas
3. Atsakovas nurodo, kad Šiaulių apylinkės teisme jis pateikė rašytinius įrodymus, jog pirmiau sumokėjo pinigus už namo renovaciją, o paskola buvo paimta vėliau, tačiau teismas šių įrodymų nepriėmė. Pažymi, kad atsakovas nepateikė minėtų įrodymų, dėl jų nebuvo priimta teismo nutartis. Atsakovas nagrinėjant bylą iš esmės, paskutinio teismo posėdžio metu nurodė turįs nepatvirtintas pavedimų kopijas, tačiau šios nebuvo susijusios su byla, nebuvo keliamas klausimas jas prijungti prie bylos bei tirti kaip rašytinius įrodymus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas ieškovės ieškinį dėl garbės ir orumo pažeidimo tenkino iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad ieškovė V. R. nuo 2006-08-08 yra Daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini), pirmininkė, o atsakovas R. Č. yra vieno iš butų savininkas, anksčiau buvęs bendrijos pirmininku. Ieškovė kreipėsi į teismą nurodydama, kad šie atsakovo R. Č. išdėstyti teiginiai bei paskleistos žinios neatitinka tikrovės ir žemina ieškovės garbę ir orumą:
1) 2009-04-07 rašte „Kas kam kada davė teisę V. R. be mano žinios, raštiško sutikimo paimti už mane iš banko paskolą. Kur galbūt dingo tam tikra pinigų suma...“. „Kodėl ji bijo ir vengia pateikti įv. dokumentus ar jų kopijas?“;
2) 2011-03-14 rašte ,, Pil. V. R., kada pateiksite įv. dokumentus, išsamias sąmatas kiekvienam butui atskirai susijusias su namo renovacija“;
3) 2011-08-10 rašte „Pil. V. R. [...] nei karto nesiteikėte – pateikti man nei žodžiu, nei raštiškų atsakymų į mano registruotus pareiškimus[...]. „Tad gaunasi taip: visų pirma be teisinio pagrindo pašalinote iš bendrijos narių, o po to ir galiu neduoti jokių atsakymų ... tam Čepuliui, kitiems nepaklusniesiems“. ,,[...] neteisėtai už tai imti iš manęs pinigus“. ,,[...] Kodėl Jūs klastojote dokumentus, mulkinote gyventojus [...]. „Kodėl slepiate įv. dokumentus? [...]. „Kas Jums davė teisę be teismo sprendimo pašalinti mane ir dar 11 -ką gyventojų iš bendrijos ?“;
4) 2011 -09-05 rašte „gana melo“;
5) 2012-10-02 rašte „Pil. V. R., kada pateiksite gyventojams paaiškinimą ir dokumentus, kodėl už 2012 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės, birželio mėnesius už bendrą elektrą iš gyventojų paėmėte daugiau pinigų negu priklauso [...];
6) 2013-02-20 rašte paskleistos žinios, „Jūs nei karto nesiteikėte atsakyti ir pateikti dokumentus man į pateiktus klausimus“, ,,[...] gana siuntinėti man neteisėtas - fiktyvias, jokiais dokumentais nepagrįstas, skolas“. „Pil. V. R., neslėpkite nuo gyventojų šio mano pareiškimo“;
7) 2013-05-05 rašte „Pagal V. R. pateiktas man sąskaitas ir ,,Lesto“ sąskaitas g. b. dingusi nemaža pinigų suma iš visų gyventojų“;
8) 2013-08-12 rašte „viską slėpti nuo jų ir neduoti man atsakymų į mano klausymus ir t.t.“, „Kiek galima pavogti, neteisėtai priskaičiuoti žmogui - bendrijos nariui pinigų ir t.t. [...];
9) 2013-10-07 rašte „bijo-vengia visus mano prašymus ir t.t. pateikti aiškiai ir suprantamai, ir raštu“, „reikėjo grąžinti neteisėtai paimtus pinigus“, „pasiskyrė algas“, „be jokio reikalo, man nieko nežinant, paimti mano daliai iš banko paskolą“, ,,V. R. nusižengdama įstatymui nedavė ir neduoda man atsakymų laike 10 dienų“, „V. R. meluoja sakydama, kad aš galiu gauti visa tai, ko prašau“, „bijo pateikti sąžiningus atsakymus“, „vėl melas iš jos pusės“, „aš, kiti senieji bendrijos gyventojai staiga tapome - esame išmesti iš DNSB-jos narių „neteisėtai ir per daug priskaičiuotus pinigus“, „V. R. sugalvotas išlaidas“.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam ginčui, surinktus įrodymus ištyrė bei įvertino laikydamasis civilinio proceso normų, tinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Konstitucijoje įtvirtinta, kad žmogaus orumą gina įstatymas (Konstitucijos 21 straipsnis). Civilinė teisė saugo asmenines neturtines teisės ir vertybes: teisę į vardą, gyvybę, sveikatą, kūno neliečiamybę, garbę ir orumą, žmogaus privatų gyvenimą ir t. t. (CK 1.114 straipsnis), todėl asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Taigi, reikalavimą apginti garbę ir orumą paprastai pareiškia pats asmuo, kurio garbė ir orumas pažeistas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visumą: 1) žinių (faktų ir duomenų) paskleidimą, 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą, 3) paskleistų žinių neatitikimą tikrovei ir (4) faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. O. ir A. O. v. UAB „Didelis pliusas“, bylos Nr. 3K-3-390/2008; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. P. ir Ž. P. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-97/2011.).
Apeliantas nurodo, kad jis kreipėsi į valstybės institucijas siekdamas gauti informaciją, o ne pažeisti ieškovės garbę ir orumą. Pažymėtina, kad pagal teismų formuojamą praktiką sąžiningas asmens kreipimasis į valstybės institucijas dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo nėra asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimas. Nustačius, kad asmuo, siekdamas apginti savo teises ar teisėtus interesus, turėjo pagrindą kreiptis į kompetentingą valstybės instituciją (pareigūną), ieškinys dėl garbės ir orumo gynimo turi būti atmetamas, nesant teisės pažeidimo – žinių paskleidimo. Tais atvejais, kai teismas nustato, kad toks kreipimasis yra nesąžiningas (melagingas) ir asmuo, įgyvendindamas savo teises bei laisves, peržengia šių teisių įgyvendinimo ribas ir pažeidžia kitų asmenų teises bei laisves, nukentėjusio asmens teisės yra ginamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 10 d. nutartis L. B. ir kt. v. S. D. ir kt. byloje Nr. 3K-3-328/2003; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis A. Č. v. L. A., O. A. byloje Nr. 3K-3-264/2006). Kiekvienoje konkrečioje byloje vertinant, ar asmuo kreipdamasis su pareiškimu į valstybės institucijas dėl kito asmens veiksmų vertinimo sąžiningai naudojosi tokia savo teise, reikia nustatyti, ar tikrasis kreipimosi tikslas buvo siekti išaiškinti tam tikrą informaciją, ar vien tik sąmoningai siekta pakenkti tam tikram asmeniui.
Asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje, tačiau ši teisė nėra absoliuti. Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalis), t. y. asmuo, kuris naudojasi teise nevaržomai skleisti informaciją privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve, įgyvendindamas šią teisę, neturi varžyti kitų asmenų teisių. Tokiu atveju, kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją, pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, jam taikoma teisinė atsakomybė, nustatyta CK 2.24 straipsnio 1 dalyje. Garbė ir orumas pažeidžiami apie asmenį paskleidus jo garbę ir orumą žeminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis.
Apeliantas 2009-04-07, 2013-10-07 raštuose teigia, kad „ieškovė be apelianto žinios paėmė už apeliantą paskolą iš banko“, pažymi, kad „galbūt dingo tam tikra pinigų suma“, 2011-03-14 rašte pažymėjo, kad nepateikiami dokumentai, 2011-08-10 rašte teigia, kad ieškovė „be teisinio pagrindo pašalino iš bendrijos narių“, „klastojo dokumentus, mulkino gyventojus“, „slepia dokumentus“, 2011-09-05 rašte nurodė ,,gana melo”, 2012-10-02 raštu teigė, kad ,,bendrą elektrą iš gyventojų paėmėte daugiau pinigų negu priklauso“, 2013-02-20 rašte nurodė „gana siuntinėti man neteisėtas - fiktyvias, jokiais dokumentais nepagrįstas, skolas“, 2013-05-05 rašte teigė, kad „dingusi nemaža pinigų suma iš visų gyventojų“, 2013-08-12 rašte apkaltino „vagyste“, 2013-10-07 rašte nurodė, kad „reikėjo grąžinti neteisėtai paimtus pinigus“, „pasiskyrė algas“, „be jokio reikalo, man nieko nežinant, paimti mano daliai iš banko paskolą“, ,,V. R. nusižengdama įstatymui nedavė ir neduoda man atsakymų laike 10 dienų“, „V. R. meluoja sakydama, kad aš galiu gauti visa tai, ko prašau“, „bijo pateikti sąžiningus atsakymus“, „vėl melas iš jos pusės“, „aš, kiti senieji bendrijos gyventojai staiga tapome - esame išmesti iš DNSB-jos narių „neteisėtai ir per daug priskaičiuotus pinigus“, „V. R. sugalvotas išlaidas“.
Sąvoka „duomenys“ reiškia nurodytas, konstatuotas tam tikras aplinkybes, faktus, informaciją, kurios tikrumą galima patvirtinti taikant tiesos kriterijų. Kai duomenys neatitinka tikrovės, reiškia, jog paskleistos žinios yra melagingos, pramanytos, išgalvotos. Duomenų atitikimas tikrovei pasižymi dviem aspektais: ar teisingas pranešimas apie faktus; ar teisingai, adekvačiai vertinami įvykę faktai. Taigi, paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors yra tvirtinama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas ir tai įmanoma patikrinti. Tačiau atribojant žinią nuo nuomonės įvertinti vien ginčijamą teiginį nepakanka, būtina analizuoti visą straipsnio ar kalbos tekstą, pasisakymo aplinkybes, kontekstą, ryšį su kita pateikiama informacija, sakinio konstrukciją ir kt.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad apeliantas paskleidė tikrovės neatitinkančias, ieškovės garbę ir orumą žeminančias žinias. Byloje nustatyta, kad daugiabučio namo, kuriame gyvena apeliantas ir kurio pirmininkė yra ieškovė, modernizavimui buvo suteiktas banko kreditas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad iš byloje pateikto 2009 m. spalio 19 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti (8 b. l., I t.), jog atlikus ikiteisminį tyrimą nebuvo nustatyta ieškovės nusikalstamos veikos požymių, susijusių su kreditavimu namo modernizavimui. Kad atsakovui buvo siūloma atvykti ir susipažinti su jį dominančiais dokumentais, matyti iš jam siųsto kvietimo (7 b. l., I t.), šią aplinkybę patvirtino ir byloje apklausti liudytojai I. M., T. A. M., A. A.. Taigi, apeliantas turėjo galimybę susipažinti su namo modernizavimo kredito duomenimis. Pažymėtina, kad iš apelianto 2009-04-07 rašto sudaromas klaidingas požiūris, jog ieškovė atliko neteisėtus veiksmus, susijusius su kredito paėmimu. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas vertina apelianto raštų kontekstą, todėl paminėti žodžiai, reiškiantys abejonę („galbūt“), nepaneigia žinios paskleidimo fakto, kadangi apelianto nurodytiems teiginiams gali būti pritaikytas tiesos kriterijus. Apelianto nurodytos faktinės aplinkybės yra akivaizdžiai neigiamos ir netoleruotinos visuomenėje, todėl ieškovės teisė į garbę ir orumą buvo pažeista.
Apeliantui buvo žinoma galimybė tapti bendrijos nariu (24 b. l., I t.), jo teiginiai, kad ieškovė pašalino apeliantą iš bendrijos yra nepagrįsti, kadangi bendrija teisėtai egzistuoja nuo 2006-07-03, nes tada buvo įregistruota Juridinių asmenų registre. Taigi, apeliantas nepagrįstai savo raštuose teigė, kad ieškovė pašalino apeliantą ir dar vienuolika gyventojų iš bendrijos (2011-08-10 raštas), kad nepateikia dokumentų, kas prieštarauja pirmosios instancijos teismo nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms (2011-03-14 raštas), nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė meluoja neatvykdama jo nustatytu laiku į savivaldybę, nors neįrodo, kad atvykimas buvo privalomas (2011-09-05 raštas), kad ieškovė už bendrą elektrą iš gyventojų paėmė daugiau, nors žinoma, kad pati ieškovė elektros mokesčio neskaičiuoja, nes tą daro AB „Lesto“ (2012-10-02 raštas), kad ieškovė sukčiavo siųsdama neteisėtas ir jokiais dokumentais nepagrįstas skolas (2013-02-20 raštas), kad ieškovė pasisavino ne savo pinigus, nes pagal AB „Lesto sąskaitas“ galbūt dingusi nemaža pinigų suma (2013-05-05, 2013-08-12 raštai).
Sąžiningas asmens kreipimasis į valstybės institucijas dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo nėra asmens garbę ir orumą žeminančių duomenų paskleidimas. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas pakartotinai kreipėsi į valstybės institucijas, iš jo raštų akivaizdus neigiamas požiūris į ieškovę, apelianto teiginiai neapsiriboja vien klausimų pateikimu valstybės institucijoms, o yra akivaizdžiai formuojantys neigiamą ieškovės vertinimą.
Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog apeliantas kreipėsi į nekompetentingas institucijas, nes tų pačių klausimų uždavimas, į kuriuos jau buvo apeliantui atsakyta, nelaikomas sąžiningu asmens siekiu gauti informaciją. Apeliantas raštus teikė Šiaulių miesto savivaldybei, ministerijoms, prokuratūrai, namo gyventojams, todėl žinių paskleidimo faktas yra akivaizdus. Taigi, pakartotinai kreipdamasis su iš esmės analogiškais raštais apeliantas nepagrįstai skleidė neigiamas žinias apie ieškovę.
Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis CPK 179 straipsnio 3 dalimi, teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų, todėl apelianto argumentas, kad teismas nepagrįstai rėmėsi Šiaulių apygardos teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-291-40/2008, yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad apeliantui minėtoje byloje buvo išaiškinta, kad daugybės neigiamos informacijos skundų teikimas apie ieškovę, pažeidžia ieškovės garbę ir orumą, menkina jos reputacija tiek bendrijos gyventojų, tiek valstybės institucijų akyse. Apelianto teiginiai dėl ieškovės asmens ir jos veiklos daugiabučio namo bendrijoje yra tendencingi, žeidžiantys ieškovės garbę ir orumą, todėl pažeista teisė turi būti ginama. Bylos medžiaga nustatyta, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės, todėl ieškinys pagrįstai garbės ir orumo dalyje patenkintas. Taip pat pabrėžtina, kad gyvenamojo namo bendrijos pirmininkė nėra viešas asmuo, kadangi pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 73 dalį, viešas asmuo apibrėžiamas kaip valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigūnas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas fizinis asmuo, jeigu jis turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams. Taigi, apeliacinio skundo argumentas, jog ieškovė yra viešas asmuo, būdama gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), namo bendrijos pirmininke nesinaudoja tokiu pat garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo, yra atmestinas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė jau kartą buvo kreipusis į teismą su ieškiniu apeliantui dėl garbės ir orumo pažeidimo ir jos ieškinys buvo patenkintas, todėl apeliantas žinojo ar turėjo žinoti, kad daugybės skundų pateikimas įvairioms institucijoms, nurodant neigiamą informaciją apie ieškovę, nepaisant to, kad informacija suformuluota klausimo forma, sukelia abejones ieškovės reputacija arba ją šmeižia.
Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė konkretaus paskleistų ieškovės garbę ir orumą žeminančių teiginių paneigimo būdo. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamoje byloje akivaizdu, jog apeliantas turi paneigti ieškovės garbę ir orumą žeminančius teiginius namo gyventojams bei institucijoms, kurioms teikė skundus su neteisingomis žiniomis apie ieškovę. Įstatymų leidėjas yra nurodęs, kad paneigimo forma turi atitikti duomenų paskleidimo formą, teismų praktikoje tokios žinios yra paneigiamos raštu, todėl teisėjų kolegija pažymi, kad teismo sprendimo rezoliucinę dalį būtina papildyti nurodant, kad įpareigoti atsakovą tikrovės neatitinkančias žinias paneigti raštu.
Taip pat pažymėtina, kad apelianto pateikti dokumentai bei įrodymai buvo teismo išanalizuoti, tačiau jie nesudaro pagrindo priešingoms išvadoms, todėl pakeisti skundžiamą teismo sprendimą nėra teisinio pagrindo.
Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė priteisti patirtas 1000 Lt / 289,62 Eur bylinėjimosi išlaidas, pateikė į bylą jas patvirtinančius įrodymus (166-167 b. l., 1 t.), todėl šios išlaidos ieškovei priteistinos.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir teisėtą sprendimą, kurį keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl apelianto R. Č. apeliacinis skundas atmetamas, o Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Papildyti teismo sprendimo rezoliucinės dalies 11 pastraipą, ją išdėstant taip „neatitinka tikrovės ir žemina ieškovės garbę ir orumą bei įpareigoti atsakovą šias žinias paneigti raštu“.
Priteisti iš atsakovo R. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovei V. R., a. k. (duomenys neskelbtini), 1000 Lt (tūkstantį litų) / 289,62 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 62 euro ct) bylinėjimosi išlaidų.