- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-11-04
- Bylos Nr.
- 2A-291-40/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Liudvika Tupienė (pirm.), Regina Agota Gutauskienė, Egidijus Mockevičius
- Atsakovas
- R. Č.
- Ieškovas
- V. R.
- Kategorijos
- 26.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Kopija Pranešėja L. Tupienė Civilinė byla Nr. 2A - 291 - 40/2008
Teisėja A. Meškaitė Procesinio sprendimo kategorija 26.6.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Liudvikos Tupienės,
kolegijos teisėjų: Reginos Agotos Gutauskienės, Egidijaus Mockevičiaus, sekretoriaujant Odetai Dulinskaitei.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. Č. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-094-542/2008 pagal ieškovės V. R. ieškinį atsakovui R. Č. dėl asmens garbės ir orumo žeminimo. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė V. R. su ieškiniu kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą ir prašė priteisti iš atsakovo 20.000 Lt neturtinės žalos dėl pastovaus ieškovės garbės ir orumo žeminimo; įpareigoti atsakovą viešai paneigti teiginius: „ Pil. V. R., tu pradėjai prieš mane neteisėtą karą. Jūs niekinate mane žeminate prieš gyventojus."; „Ačiū, kad patarėte kreiptis į Juos. Ačiū už tai tau , V."; „Už laiku nesumokėtus mokesčius į bendrijos kasą kalta Jūs asmeniškai (nuo 2006-11-01 iki 2007-03-01d)."; „Tačiau jūs ignoruojate tai daryti, nevykdote prašymų. Su jumis- pil. R. pasikalbėti neįmanoma, nes tuoj šaukiate, klykiate, draskotės... Aš nesiruošiu įsivelti į jūsų tyčia sukeltus barnius - šantažus..."; „Jūs esate apgaudinėjami mulkinami."; „ Vietoj žmoniško atsakymo Jūs tik klykiate, šaukiate, kad tai ne mano ne gyventojų reikalas... :"; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuo 2006-08-08 ieškovė yra daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini), pirmininkė, o atsakovas yra vieno iš butų savininkas, anksčiau pats buvęs bendrijos pirmininku. Ieškovė nurodė, kad nuo pat jos išrinkimo bendrijos pirmininke ji nuolat jautė atsakovo priešiškumą atsakovas įvairiais būdais reikšdavo jai priekaištus dėl jos, kaip namo pirmininkės veiklos. Didžiausi nesutarimai kilo dėl atsakovo manymu neteisingai skaičiuojamų mokesčių pagal butų kvadratūrą, kai tuo tarpu atsakovas mano, kad mokesčius bendrijoje reikia skaičiuoti pagal bute gyvenančių gyventojų skaičių. Jokie argumentai, apie tai, kad mokesčiai skaičiuojami nepažeidžiant įstatymų, atsakovo neįtikino, jis mokesčius bendrijai mokėjo pagal savo paskaičiavimą todėl susidarė skola, kurią bendrijai teko prisiteisti per teismą. Konfliktas ypač paaštrėjo pradėjus vykdyti namo renovacijos projektą su kuriuo atsakovas kategoriškai nesutinka, argumentuodamas, kad tik jis žino kokius darbus renovuojant namą tikslinga atlikti, o
2
kokie darbai yra nereikalingi. Protestuodamas prieš mokesčių skaičiavimo tvarką bei bendrijos narių apsisprendimą renovuoti namą, atsakovas ėmėsi veiksmų, kurie nukreipti asmeniškai prieš bendrijos pirmininkę ir ieškovės nuomone, žemina jos garbę ir orumą. Ieškovė teigia, kad atsakovas rašo laiškus, skirtus tiek jai asmeniškai, tiek bendrijos valdybai bei kitiems namo gyventojams, kurių kopijas išmėto į gyventojų pašto dėžutes. Be to, atsakovas nuolat rašo skundus į įvairias institucijas, nepagrįstai kaltindamas ieškovę, neva ji, būdama bendrijos pirmininke, daro įvairius įstatymo pažeidimus, prašė jos atžvilgiu atlikti net ikiteisminį tyrimą. Dėl atsakovo rašytų nepagristų skundų buvo atliekami įvairus patikrinimai, kurie ne tik stabdė namo renovacijos projekto (dokumentų) rengimą bei įgyvendinimą, tačiau kėlė nuolatinę psichologinę įtampą pačiai ieškovei, dėl ko pablogėjo jos sveikata. Vienas viešas atsakovo pasisakymas per bendrijų pirmininkų susirinkimą savivaldybėje, ieškovės teigimu, ypač ją pažemino, nes susirinkime dalyvavo bendrijų pirmininkai iš viso miesto. Kadangi susirinkimas vyko dėl namų renovacijos, atsakovas jame dalyvavo savo iniciatyva ir viešai pasakė, kad ieškovė priverstinai reikalauja, kad namo gyventojai pasirašytų sutikimą renovuoti namą. Ne gana to, gretimų namų laiptinėse ir aplinkiniam rajone matomose vietose buvo iškabinėti skelbimai, kad kitų namų gyventojai "neprisiimtų" ieškovės į namo pirmininkes, nes ji, neva sukels gyventojams daug problemų. Visi atsakovo tiek viešai išsakyti, tiek namo gyventojams išplatintuose laiškuose rašyti bei iškabinėtuose skelbimuose nurodyti teiginiai yra melagingi, nukreipti asmeniškai prieš ieškovę ir žemina jos garbę bei orumą.
Atsiliepimas
Atsakovas R. Č. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad jis nesutiko su ieškovės mokesčių skaičiavimo metodu, nes neteisinga mokesčius skaičiuoti nuo buto ploto. Todėl jis kreipėsi į seimo narius ir gavo atsakymus, kad užregistruotas projektas dėl įstatymo pakeitimo, kad mokesčiai būtų skaičiuojami nuo gyventojų skaičiaus. Be to, nurodo, kad nesutinka su kai kuriais darbais, numatytais namo renovacijos projekte, nes sienų apšiltinimas yra visiškai nereikalingas. Dėl tokio nuomonių skirtumo, bendrijos pirmininkė (ieškovė) neva ji persekioja ir inicijavo šią bylą. Atsakovas neigia, kad jis platino savo rašytus laiškus kitiems namo gyventojams, teigia juos siuntęs tik bendrijos pirmininkei (ieškovei) bei valdybos nariams, nes kitu keliu negalėjo gauti jo dominančios informacijos ir atsakymų į jam rūpimus klausimus. Savo teiginius, išdėstytus laiškuose laiko nuomonės išreiškimo būdu, nieko įžeidžiančio laiškuose neįžvelgia, o skundus į įvairias institucijas rašė, nes turi tokią teisę, bei siekdamas užkirsti kelią įvairiems pažeidimams.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2008 m. balandžio 18 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Įpareigojo atsakovą R. Č. raštu atsiprašyti ieškovės V. R. už paskleistus asmens garbę ir orumą žeminančius teiginius: kad ieškovė: „apgaudinėja ir mulkina" namo gyventojus, kad ieškovė „pradėjo prieš atsakovą neteisėtą karą", kad ieškovė „asmeniškai kalta už atsakovo nesumokėtus mokesčius", kad ieškovė „niekina atsakovą ir žemina prieš gyventojus", kad ieškovė „klykia, šaukia ir draskosi" bendraudama su atsakovu, kad ieškovė „tyčia sukelia barnius ir šantažus", kad ieškovė „privertė namo gyventojus pasirašyti už namo renovavimą" bei atsiprašyti už įvairioms institucijoms surašytus nepagristus skundus. Priteisė iš atsakovo R. Č. 5.000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 1.300 Lt bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad byloje šalys yra fiziniai asmenys, kad surinkta medžiaga patvirtina, jog nuolatiniai atsakovo skundai, laiškai ir konfliktai sukėlė nervinę įtampą ir dvasinius išgyvenimus, trukdė normaliai atlikti ieškovei bendrijos pirmininkės pareigas, taip pat nurodė, kad ieškovė gindama savo, kaip asmens, pažeistas teises, neturėtų tapatintis su savo pareigomis.
Šalies argumentai
Apeliantas R. Č. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Rezoliucinėje ieškinio dalyje išdėstyti sakiniai nėra žeminantys asmens garbę ir orumą, ieškovės yra neteisingai suprantami ir neteisingai interpretuojami. Apeliantas visus laiškus siuntęs ieškovei registruotais laiškais, o kas laiškų turinį išplatino jis nežino, be to rašytuose laiškuose jis naudojęs literatūrines vaizdingumo priemones (šaukiate, klykiate, draskotės). Tai hiperbolizuotas aprašymas itin emocionalaus ieškovės elgesio, neturintis
jokių garbės ir orumo žeminimo elementų. Jokios įžeidžiamos prasmės nei žodžių junginys, nei apskritai kiekvienas iš jų paimtas atskirai, neturi.
Teismas negali įpareigoti asmenį paneigti savo nuomonę ar atlyginti neturtinę žalą už išsakytą nuomonę, net jeigu ji būtų šokiruojanti ar kelianti nerimą, nes kiekvienas asmuo turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Visuose pareiškimuose yra išdėstyta apelianto asmeninė nuomonė, kurios niekada nesiekė jos platinti, išreiškė ją konfidencialiai, todėl jis neprivalo jos paneigti ar patvirtinti bei neprivalo atlyginti neturtinės žalos.Jokiomis naujomis ligomis ieškovė nesusirgo, jokių dokumentų, kad ieškovei pablogėjo sveikata nuo apelianto siųstų pareiškimų nepateikė ir neįrodė. Kaip ieškovė turėjo neįgalumą iki gaunant apelianto pareiškimus, taip jį tebeturi iki šiol. Kad neįgalumas būtų susietas su apelianto veiksmais - ieškovė neįrodė, todėl ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.Ieškovė yra viešas asmuo, todėl ji nesinaudoja tokiu pat garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo. Apeliantas sąžiningai siekė apie negeroves, abejones informuoti ieškovę, o ne apie ieškovės pažeminimą.
Atsiliepimas
Ieškovė V. R. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau CPK) įtvirtintas dispozityvumo principas suteikia teisę ginčo šalims nustatyti teisminio nagrinėjimo dalyką, todėl teismas nagrinėja ginčą neviršydamas tų ribų, kokias nustato ginčo šalys. Tokia šio principo įgyvendinimo išraiška taip pat yra įtvirtinta CPK 320 straipsnio antroje dalyje. Pagal šio teisės akto nuostatas apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešas interesas.
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų LR CPK 329 straipsnyje, nenustatyta.
Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam ginčui, surinktus įrodymus ištyrė bei įvertino laikydamasis CPK 176-185 straipsniuose nustatytų taisyklių, tinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.) dalyje dėl garbės ir orumo pažeidimo.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas teisingai taikė materialines ir procesines teisės normas, ir teisingai išsprendė ginčą. Apylinkės teismas argumentuotai ir pagrįstai nustatė, jog atsakovo teiginiai, kad ieškovė "apgaudinėja ir mulkina" namo gyventojus, „pradėjo prieš atsakovą neteisėtą karą", „asmeniškai kalta už atsakovo nesumokėtus mokesčius", „niekina atsakovą ir žemina prieš gyventojus", „klykia, šaukia ir draskosi" bendraudama su atsakovu, „tyčia sukelia barnius ir šantažus", kad ieškovė „privertė namo gyventojus pasirašyti už namo renovavimą" tai tikrovės neatitinkantys teiginiai žeminantys ieškovės, V. R., garbę ir orumą.
Asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje, tačiau ši teisė nėra absoliuti. Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalis), t. y. asmuo, kuris naudojasi teise nevaržomai skleisti informaciją privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve, įgyvendindamas šią teisę, neturi varžyti kitų asmenų teisių. Tokiu atveju, kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją, pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, jam taikoma teisinė atsakomybė, nustatyta CK 2.24 straipsnio 1 dalyje.
Įstatymas gina asmenines neturtines teises - garbę ir orumą. Garbė ir orumas pažeidžiami apie asmenį paskleidus jo garbę ir orumą žeminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis. Sąvoka „duomenys" reiškia nurodytas, konstatuotas tam tikras aplinkybes, faktus, t. y. informaciją, kurios tikrumą galima patvirtinti taikant tiesos ir netiesos kriterijus. Kad duomenys neatitinka tikrovės, reiškia, jog paskleistos žinios yra melagingos, pramanytos, išgalvotos, t. y. iš
tikrųjų tokių faktų, aplinkybių nebuvo arba būta kitokių. Atitiktis tikrovei vertinama dviem aspektais: 1) ar teisingas pranešimas apie faktus; 2) ar teisingai, adekvačiai vertinami įvykę faktai. Paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas 2007-07-31 pasisakydamas savivaldybėje, daugiabučių namų bendrijų pirmininkų susirinkimo metu paskleidė neatitinkančius tikrovės duomenis, kad neva neteisėtais būdais ieškovė vykdo namo renovaciją, kurie žemina jos garbę ir orumą. Teismas nustatė, kad paskleisti duomenys, jog bendrijos pirmininkė netinkamai vykdo savo pareigas, nesąžininga, neva slepianti bendrijos veiklos dokumentus taip pat neatitinka tikrovės, nes nepaisant to, kad į atsakovo rašytus skundus įvairioms valstybinėms institucijoms ir iš jų gautiems atsakymams, kad jokios neteisėtos veiklos bendrijos pirmininkė nevykdė, pažeidimų nenustatė, atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą nesant nusikaltimo sudėties. Tai yra tikrovės neatitinkantys duomenys, tokią išvadą teismas padarė, vertindamas paskleistuosius duomenis aptartais aspektais. CK 2.24 straipsnyje įtvirtinta paskleistų duomenų ir tikrovės neatitikties prezumpcija. Dėl to įrodyti, kad paskleisti duomenys atitinka tikrovę, turi atsakovas, tačiau atsakovas to neįrodė. Ieškovas taip pat turi teisę pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad duomenys yra melagingi. Byloje nepateikta įrodymų, kad paskleisti duomenys atitiktų tikrovę, dėl to asmens pažeista teisė turi būti ginama. Tačiau vien ta aplinkybė, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, dar nepatvirtina, jog pažeista asmens garbė ir orumas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pasakyti teiginiai: „apgaulė", „ melas", „žmonių mulkinimas", „kenkimas", „konfliktų sukėlimas" ir kt. savo esme yra žeminantys asmens garbę ir orumą. Žeminančiais garbę ir orumą laikomi tokie tikrovės neatitinkantys duomenys, kurie įstatymų, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia asmens garbę, orumą, gerą vardą visuomenėje. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad paskleisti duomenys žemina ieškovės garbę ir orumą.
Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad atsakovo laiškuose išsakyti kai kurie teiginiai dėl ieškovės asmens ir jos veiklos daugiabučio namo bendrijoje yra perdėm tendencingi, žeidžiantys ieškovės garbę ir orumą, todėl pažeista teisė turi būti ginama. Tokia teismo padaryta išvada laikytina pagrįsta. Kai asmuo, įgyvendindamas savo teises ir laisves, peržengia šių teisių įgyvendinimo ribas ir pažeidžia kitų asmenų teises, nukentėjusio asmens teisės yra ginamos įstatymo nustatyta tvarka (CK 2.24 straipsnis).
Apeliantas savo apeliaciniame skunde nurodo, kad jis neturi faktų, jog būtų skleidęs informaciją ar duomenis, išreikštą konfidencialiai kitam asmeniui – ieškovei, apie kurią yra ši nuomone. Apeliantas neneigia, kad tai yra jo asmeninė nuomonė, tačiau jis niekada nesiekęs platinti šios nuomonės, todėl ir neprivalo jos paneigti bei atlyginti materialinę žalą, teigia, jog šiuose pareiškimuose yra išdėstyta jo asmeninė nuomonė, subjektyviai suvokiamas ieškovės veiksmų vertinimas, kuriuos jis galįs reikšti laisvai, o ne kokių tai duomenų, kurie neatitinka tikrovės, surašymas ir platinimas.
Teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos faktines aplinkybes, kiekvienu atveju turi spręsti, ar paskleistos žinios, ar tik pareikšta nuomonė. Nuomonė yra asmens subjektyvus tam tikro fakto supratimas, asmens požiūris, įsitikinimai. Žinia – tai informacija apie faktus ir jų duomenis, t.y. reiškinius, veiksmus, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Nuomonė turi remtis tikrais faktais (LAT civ.byla Nr.3K-3-1118/2000m.).
Teisėjų kolegijos nuomonė sutampa su pirmos instancijos teismo išvada, kad aptarti teiginiai priskirtini žiniai, o ne nuomonei, atitinka nurodytiems reikalavimams, todėl teismas gali įpareigoti paneigti žinią. Bylos medžiaga nustatyta, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės, todėl ieškinys pagrįstai garbės ir orumo dalyje patenkintas.
Apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, kad namo bendrijos pirmininkė yra viešas asmuo. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas 2006 m. liepos 11 d. Nr. X-752 pateikia viešojo asmens apibrėžimą, kuriame nurodo, kad viešasis asmuo tai valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigūnas, politinės partijos ir (ar) asociacijos
vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas asmuo, jeigu jis turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems
reikalams. Todėl apelianto apeliacinio skundo argumentas, jog ieškovė yra viešas asmuo, būdama gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), namo bendrijos pirmininke, nesinaudoja tokiu pat garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo yra atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad nuolatiniai atsakovo skundai, laiškai ir konfliktai sukėlė nervinę įtampą bei dvasinius išgyvenimus, trukdė atlikti normaliai bendrijos pirmininkės pareigas, todėl priteisė ieškovei iš atsakovo 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Šioje dalyje teismo sprendimas keistinas.
Asmuo, kuris mano, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, žemina jo garbę ir orumą, turi teisę reikalauti informaciją paskleidusį asmenį atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, kas yra numatyta CK 2.22 - 2.24 straipsniuose.
Atsakovas R. Č. apeliaciniame skunde prašė pirmos instancijos teismo sprendimą panaikinti ir ieškovės ieškinį atmesti. Nagrinėjant R. Č. apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismo posėdyje R. Č. prašė teisėjų kolegijos sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį, jeigu teismas vis dėlto pripažins, jog pasakyti (ir parašyti) duomenys apie V. R., pažemino jos garbę ir orumą. Prašydamas sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį atsakovas prašo atsižvelgti į jo gaunamas pajamas, į tai, kad gali materialiai nukentėti jo šeimos nariai.
Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia ne tik į ieškovės patirtus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimus bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, o taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina ir į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išsakytas aplinkybes, šioje dalyje keičia pirmos instancijos teismo sprendimą ir priteistą iš R. Č. 5000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą mažina iki trijų tūkstančių Lt.
Priteistinos iš R. Č. išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.) 5,90 Lt (penkis litus 90 centų) valstybei.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmos dalies trečiu punktu,
nutaria:
Šiaulių miesto apylnkės teismo 2008 m. balandžio 18 d. sprendimą dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo, pakeisti. Priteistą iš R. Č. V. R. penkių tūkstančių litų sumą sumažinti iki trjų tūkstančių litų.
Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš R. Č. 5,90 Lt valstybei.