- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-26
- Bylos Nr.
- 2-39471-129/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Bronislava Todesienė
- Pareiškėjas
- UAB „Swedbank lizingas“
- Suinteresuotas asmuo
- A. J., D. J.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Bronislava Todesienė, rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Swedbank lizingas“ prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys A. J., D. J., antstolis V. M.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti skolininko A. J. turto dalį, esančią bendroje nuosavybėje kartu su sutuoktine D. J., ir pripažinti skolininko 1/2 dalį piniginių lėšų D. J. vardu atidarytose sąskaitose, ar sąskaitose, kurias ji atidarys savo vardu ateityje, esančioms ir į sąskaitą pateksiančioms piniginėms lėšoms, taip pat sutuoktinės darbo užmokesčiui ar kitoms jam prilygintoms pajamoms, kurias ji gauna ar gaus ateityje santuokos metu (b. l. 1-2).
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-18784-871/2014 pareiškėjo prašymą patenkino iš dalies ir nustatė, kad skolininkui ir jo sutuoktinei priklauso po 1/2 dalį piniginių lėšų, gaunamų iš skolininko sutuoktinės darbinės veiklos (b. l. 16).
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1786-553/2014 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutarties dalį, kuria tenkintas pareiškėjo prašymas, panaikino ir pareiškėjo prašymą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismas konstatavo, kad nėra nustatyta, kad nepakanka ar nėra skolininko asmeninės nuosavybės teise valdomo turto, todėl neaišku, ar išieškojimas gali būti pradėtas vykdyti iš skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje (b. l. 66-68).
Bylą išnagrinėjus iš naujo, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-5221-905/2015 pareiškėjo skundą atmetė. Teismas nurodė, kad pareiškėjo prašyme suformuluotas nepagrįstai platus (abstraktus) reikalavimas, kuris išeina už vykdomojoje byloje antstolio patvarkymais areštuoto turto ribų. Be to, pažymėjo, kad prašymas negali būti tenkinamas (dar ir) todėl, kad suinteresuoti asmenys sudarė povedybinę sutartį, pagal kurią turtas po sutarties sudarymo yra kiekvieno jų asmeninė nuosavybė (b. l. 82-83).
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-852-661/2015 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartį panaikino ir prašymą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (b. l. 110-112).
Bylai grįžus iš apeliacinės instancijos teismo, ji paskirta iš naujo nagrinėti teisėjai Bronislavai Todesienei.
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašyme (b. l. 1-2) nurodo, kad antstolis V. M. vykdo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 11 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-4770-466/2011 dėl 89 046,41 Lt (25 789,62 Eur) skolos išieškojimo iš skolininko A. J. išieškotojo UAB „Swedbank lizingas“ naudai. Pažymi, kad skolininkas nuo 2006 m. rugpjūčio 5 d. yra santuokoje su D. J.. Vykdymo proceso metu buvo areštuotas skolininkui ir jo sutuoktinei priklausantis turtas – butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), o 2014 m. vasario 28 d. patvarkymu areštuotos skolininko sutuoktinės sąskaitos, esančios kredito įstaigose. Nustatyta, kad skolininko sutuoktinė dirba (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys A. J. ir D. J. prašo pareiškėjo prašymą atmesti. Nurodo (b. l. 59-60, 77-79), kad 89 046,41 Lt (25 789,62 Eur) prievolė skolininkui A. J. atsirado laidavimo sutarčių pagrindu. Minėtose sutartyse nenumatyta solidari laiduotojo A. J. ir jo sutuoktinės atsakomybė. Minėtas prievoles A. J. prisiėmė verslo tikslais, o ne šeimos gerovei užtikrinti. Laidavimo sutartimis A. J. įsipareigojo įvykdyti (duomenys neskelbtini) neįvykdytas ar netinkamai įvykdytas prievoles, (duomenys neskelbtini) prisiimtas pagal su pareiškėju sudarytas sutartis. Todėl išieškojimas šiuo atveju gali būti vykdomas tik iš asmeninio sutuoktinio A. J. turto. Suinteresuoti asmenys taip pat pažymi, kad pagal jų turimus įsipareigojimus (pagal lizingo sutartį, dvi kredito sutartis (būsto ir būsto įsirengimo), atskaičius dar lėšas nuo 1/2 dalies sutuoktinės darbo užmokesčio, šeimai nebeliktų lėšų būtiniems mokesčiams susimokėti ir pragyvenimui. Be to, teigia, kad teismas turėtų atsižvelgti į CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nukrypti nuo lygių dalių principo. Nurodo, kad išieškojimas iš kito sutuoktinio turto pagal kito sutuoktinio asmenines prievoles galimas tik tuo atveju, jeigu sutuoktinis neturi turto. Šiuo atveju antstolis vykdo išieškojimą iš sutuoktinio darbo užmokesčio bei yra areštavęs jam priklausantį turtą. Išieškojimas iš sutuoktinės darbo užmokesčio yra perteklinis. Be to, pažymi, kad sutuoktiniai 2014 m. rugpjūčio 21 d. sudarė povedybinę sutartį, pagal kurią turtas, įgytas po sutarties sudarymo yra kiekvieno jų asmeninė nuosavybė.
Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka 2015 m. spalio 26 d., 11.00 val. informuoti 2015 m. spalio 5 d. teismo nutartimi bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje (CPK 593 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atmestinas.
Iš vykdomosios bylos Nr. 0240/12/03856 nustatyta, kad antstolis V. M. vykdo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 11 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-4770-466/2011 dėl 89 046,41 Lt (25 789,62 Eur) skolos išieškojimo iš skolininko A. J. išieškotojo UAB „Swedbank lizingas“ naudai (v. b. l. 2-4). Antstolis, nenustatęs akivaizdžių kliūčių, 2012 m. birželio 27 d. patvarkymu priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti (v. b. l. 8). Antstolis patikrino skolininko turimą turtą ir nustatė, kad skolininko vardu yra įregistruota transporto priemonė Ford Taunus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gamybos metai – 1977 m., kuriai jau uždėtas areštas 2 antstolių ir teismo, vėliau tik antstolių (v. b. l. 11-12, 21, 64, 74-75). Antstolis taip pat nustatė, kad skolininko vardu yra įregistruota nuosavybė į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (2007 m. vasario 22 d. Pirkimo-pardavimo sutartis) (v. b. l. 13-15) ir 362/675390 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 16, 62). Pažymėtina, kad minėtam butui nustatyta hipoteka bei taikomas 5 antstolių bei 2 teismų areštas, žemės sklypui taip pat taikomas kelių antstolių areštas (v. b. l. 17-23, 76-78). Antstolis nustatė, kad skolininkas dirba (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) ir gauna draudžiamąsias pajamas (2012 m. rugpjūčio 1 d., 2013 m. rugsėjo 20 d. užklausų duomenys) (v. b. l. 24, 55, 60). Vykdydamas vykdomąjį dokumentą, antstolis 2012 m. rugpjūčio 1 d. Turto arešto aktu 0240/12/03856 areštavo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), bei 362/675390 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 34-36). 2012 m. rugpjūčio 1 d. patvarkymu dėl skolos išieškojimo antstolis įpareigojo skolininko A. J. darbovietes daryti patvarkyme nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko gaunamo darbo užmokesčio ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą (v. b. l. 37). Antstolis, nustatęs skolininko turimas piniginių lėšų sąskaitas kredito įstaigose, 2012 m. rugpjūčio 1 d. patvarkymais jas areštavo (v. b. l. 32-33, 38-41). Iš vykdomojoje byloje esančių 2012 m. spalio 25 d., 2012 m. lapkričio 30 d. 2013 m. sausio 4 d., 2013 m. vasario 27 d. 2013 m. balandžio 11 d., 2013 m. gegužės 24 d., 2013 m. rugsėjo 20 d., 2013 m. spalio 25 d., 2013 m. gruodžio 18 d., 2014 m. vasario 24 d., 2014 m. kovo 19 d., 2014 m. gegužės 21 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymų matyti, kad buvo išieškota tik nežymi skolos dalis (sumos: 61,26 Lt; 144,84 Lt; 77,89 Lt; 157,71 Lt; 156,56 Lt; 77,66 Lt; 205,28 Lt, 47,55 Lt; 47,55 Lt, 47,55 Lt, 2 102,76 Lt, 600 Lt) (v. b. l. 48-54, 56-57, 71, 100-101). Atsižvelgiant į tai, kad 2014 m. vasario 14 d. užklausos duomenimis, skolininkas pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini), antstolis 2014 m. vasario 14 d. patvarkymu dėl skolos išieškojimo įpareigojo skolininko darbovietę daryti nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko gaunamo darbo užmokesčio ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą (v. b. l. 60). Antstolis nustatė, kad skolininkas nuo (duomenys neskelbtini) yra santuokoje su D. J. (v. b. l. 82-83). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis skolininko sutuoktinė D. J. dirba (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 67-68, 80). 2014 m. vasario 28 d. Vedybų sutarčių registro duomenimis skolininkas ir jo sutuoktinė vedybų sutarties sudarę nebuvo (v. b. l. 72). Antstolis, nustatęs skolininko sutuoktinės D. J. vardu atidarytas piniginių lėšų sąskaitas kredito įstaigose (sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini)), 2014 m. vasario 28 d. patvarkymais jas areštavo (v. b. l. 84-85, 88-90). 2014 m. vasario 28 d. patvarkymu pasiūlyti nustatyti turto dalį antstolis pasiūlė išieškotojui bei skolininkui ir jo sutuoktinei per 40 dienų nuo patvarkymo gavimo dienos kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (v. b. l. 91). 2014 m. kovo 5 d. antstolio kontoroje gautas skolininko prašymas leisti įsiskolinimą mokėti dalimis – po 500 Lt (144,81 Eur) kiekvieną mėnesį (v. b. l. 94). Antstolis 2014 m. kovo 5 d. patvarkymais panaikino areštą dvejoms skolininko sutuoktinės sąskaitoms Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 95-96).
Įstatyme nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Aptariama CPK norma numato eiliškumą veiksmų, kuriuos turi atlikti antstolis, jeigu atsiranda būtinybė areštuoti ne tik skolininko turtą, bet ir nustatyti jo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje: pirmiausia turtas areštuojamas, o po to imamasi veiksmų, siekiant nustatyti skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje. Vadovaujantis gramatiniu-loginiu aiškinimu matyti, kad tam, kad būtų galima taikyti CPK 667 straipsnį būtinos abi sąlygos: bendro turto areštas ir antstolio pasiūlymas kreiptis į teismą dėl turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalies nustatymo. Piniginių lėšų arešto atveju įstatymas išimties nenumato, kadangi ne tik skolininko, bet ir jo sutuoktinės sąskaitoje gali būti piniginių lėšų, kurios gali būti bendroji jungtinė skolininko ir jo sutuoktinės nuosavybė. Todėl, siekiant nustatyti skolininko dalį sutuoktinės gaunamose pajamose iš darbinės veiklos, visų pirma, šios piniginės lėšos turi būti areštuotos ir tik po to sprendžiamas klausimas dėl dalies nustatymo.
Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas pareiškėjo prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo nagrinėja šią bylą iš naujo ir vadovaujasi tiek civilinėje, tiek vykdomojoje bylose esančiais duomenimis.
Vykdomojoje byloje nustatyta, kad skolininkas nuo (duomenys neskelbtini) yra santuokoje su D. J., kuri dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna draudžiamąsias pajamas (2014 m. vasario 28 d. duomenimis – 3 255 Lt (942,71 Eur)) (v. b. l. 67-68, 80, 82-83). Antstolis nustatė, kad skolininkės vardu yra atidarytos šios piniginių lėšų sąskaitos: Nr. (duomenys neskelbtini) (AB SEB banke), Nr. (duomenys neskelbtini) (AB SEB banke), Nr. (duomenys neskelbtini) („Swedbank“, AB); Nr. (duomenys neskelbtini) (AB DNB banke) ir 2014 m. vasario 28 d. patvarkymais jas areštavo (v. b. l. 84-85, 88-90). Tos pačios dienos patvarkymu pasiūlyti nustatyti turto dalį antstolis pasiūlė išieškotojui bei skolininkui ir jo sutuoktinei kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (v. b. l. 91). Iš vykdomojoje byloje esančio 2014 m. kovo 5 d. skolininko prašymo leisti įsiskolinimą mokėti dalimis matyti, kad skolininkas be įsiskolinimo mokėjimo dalimis tuo pačiu prašė antstolio panaikinti areštą skolininkės sąskaitai, esančiai „Swedbank“, AB (v. b. l. 94 – kita lapo pusė). Vykdomojoje byloje esanti sąskaitos mėnesio ataskaita iš AB SEB banko (v. b. l. 93) patvirtina, kad į skolininko sutuoktinės D. J. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (AB SEB banke) yra pervedamas darbo užmokestis iš (duomenys neskelbtini) (tą patvirtina grafa: „2014-02-06 Lėšų įskaitymas, Atlyginimo pervedimas, mokėtojas (duomenys neskelbtini) <...> pervedama suma 2 473,80 Lt <...>“. Antstolis 2014 m. kovo 5 d. patvarkymais panaikino areštą dvejoms skolininko sutuoktinės sąskaitoms Nr. (duomenys neskelbtini) (AB SEB banke) ir Nr. (duomenys neskelbtini) („Swedbank“, AB) (v. b. l. 95-96). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad minėtu 2014 m. kovo 5 d. patvarkymu antstolis būtent panaikino areštą, taikomą minėtoje skolininko sutuoktinės D. J. AB SEB banko sąskaitoje esančioms piniginėms lėšoms, tarp jų ir skolininko sutuoktinės gaunamam darbo užmokesčiui. Pažymėtina, kad vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad areštas minėtoms lėšoms būtų vėl pritaikytas (CPK 178 straipsnis).
Skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Pažymėtina, kad pagal CPK 667 straipsnio 3 dalį įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta bendrąja nuosavybe esančio turto skolininko dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį. Taigi CPK 667 straipsnio taikymo tikslas – nustatyti skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalį tam, kad būtų galima vykdyti išieškojimą iš tos dalies pagal skolininko asmenines prievoles. Analizuojant CPK nuostatas, reglamentuojančias vykdymo procesą, matyti, kad išieškojimas (turto realizavimas) galimas tik iš to turto, kuris yra areštuotas (pvz.: CPK 689 straipsnio 1 dalis, 691 straipsnio 1 dalis), todėl nesant vienos iš CPK 667 straipsnio taikymo sąlygų – piniginių lėšų arešto bendrame turte – nėra ir pagrindo nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, t. y. nesant antstolio areštuoto bendro sutuoktiniams priklausančio turto, nėra objekto, kuriam CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka būtų būtinybė nustatyti skolininko dalį ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015; Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1312-823/2013). Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo prašymas nustatyti skolininko turto dalį jo sutuoktinės gaunamame darbo užmokestyje atmestinas.
Atsižvelgiant į pareiškėjo prašymą nustatyti, kad skolininkui priklauso 1/2 dalis piniginių lėšų D. J. vardu atidarytose sąskaitose, ar sąskaitose, kurias ji atidarys savo vardu ateityje, esančioms ir į sąskaitą pateksiančioms piniginėms lėšoms, t. y. apskritai lėšų (ne tik darbo užmokestis, dėl kurio teismas jau pasisakė), teismas pasisako ir dėl šios pareiškėjo reikalavimo dalies.
Pažymėtina, kad nors 2015 m. kovo 5 d. patvarkymais antstolis panaikino areštą dvejoms skolininko sutuoktinės sąskaitoms Nr. (duomenys neskelbtini) (AB SEB banke) ir Nr. (duomenys neskelbtini) („Swedbank“, AB) (v. b. l. 95-96), tačiau areštas liko galioti piniginių lėšų sąskaitoms Nr. (duomenys neskelbtini) (AB SEB banke) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (AB DNB banke).
Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, nurodytos CK 3.88 straipsnio 1 dalies 2-5 punktuose. Nagrinėjamu atveju vykdomojoje byloje (ar civilinėje byloje) nėra duomenų, kad skolininko sutuoktinė gautų kitokias pajamas (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 2-5 punktai) nei iš darbinės veiklos, todėl teismas neturi pagrindo nustatinėti skolininko turto dalies apskritai skolininko sutuoktinės lėšose, esančiose banko sąskaitose. Kaip jau buvo minėta, bendrąja jungtine nuosavybe pripažįstamos ne visos piniginės lėšos, esančios sutuoktinės banko sąskaitose, o tik CK 3.88 straipsnio 1 dalyje numatytų rūšių piniginės lėšos, kurių pareiškėjas savo prašyme nedetalizavo, todėl pareiškėjo prašymas ir šioje dalyje atmestinas. Pažymėtina, kad šios kategorijos bylose teismas nėra aktyvus, todėl įrodymų pateikimas yra šalių, kurie teigia tam tikrą faktą esant, pareiga ir rizika, susijusi su šios pareigos nevykdymu ir dėl to kylančių pasekmių, tenka pačioms šalims (CPK 178 straipsnis). Be to, kadangi skolininko turto dalis nustatoma konkrečiai egzistuojančiame turte, o ne ateityje galimai įgytame bet kokiu teisiniu pagrindu turte (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-586-464/2013), atmestina ir ta pareiškėjo prašymo dalis, kuri susijusi su lėšų dalies nustatymu ateityje.
Teismas dėl kitų pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų argumentų, susijusių su povedybinės sutarties sudarymu ir jos įtaka, nukrypimu nuo lygių dalių principo, skolininko asmeninio turto pakankamumo ir pan., nepasisako, kadangi jie, konstatavus aukščiau nurodytas aplinkybes, t. y. nesant darbo užmokesčio arešto ir duomenų apie kitas skolininko sutuoktinės gaunamas konkrečios rūšies pajamas (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 2-5 punktai) ginčo išsprendimui įtakos neturi.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo UAB „Swedbank lizingas“ prašymas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjo UAB „Swedbank lizingas“ prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys A. J., D. J., antstolis V. M., atmesti.
Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstoliui V. M. vykdomąją bylą Nr. 0240/12/03856.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.