- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-15
- Bylos Nr.
- 2S-586-464/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-12520-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Suinteresuotas asmuo
- K. Š.
- Skolininkas
- M. Š., K. Š.
- Kategorijos
- 30.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens K. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo (išieškotojo) J. K. prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo, suinteresuoti asmenys skolininkas M. Š., K. Š., antstolis D. S., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
pareiškėjas (išieškotojas) J. K. 2012-09-05 su prašymu (b.l. 1-2) kreipėsi į Vilniaus m. 1-ąjį apylinkės teismą, prašydamas nustatyti, kad skolininkui M. Š. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine K. Š. jos vardu atidarytose sąskaitose ar kurias ji atidarys savo vardu ateityje, taip pat jos darbo užmokestis ar kitos prilygintos pajamos, kurias ji gauna arba gaus ateityje, priklauso pusė visų pinigų (pajamų). Nurodė, kad teismas jo naudai iš atsakovo M. Š. priteisė 15 000 Lt skolos, 5 proc. metinių palūkanų bei 416 Lt bylinėjimosi išlaidų. Pareiškėjas pateikė antstoliui D. S. vykdyti teismo išduotą vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo iš skolininko M. Š., tačiau skolos išieškoti nepavyksta. Antstolis, areštavęs dalį skolininko sutuoktinei K. Š. priklausančių piniginių lėšų, 2012-08-16 raštu pasiūlė pareiškėjui per 30 d. nuo rašto gavimo dienos kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo M. Š. atsiliepimu (b.l. 14-17) su pareiškėjo prašymu nesutiko. Nurodė, kad jo prievolė yra atsiradusi visiškai atsietai nuo sutuoktinių bendro ūkio, bendrų pajamų, skolininko sutuoktinė K. Š. į bylą nebuvo įtraukta. Skolininkas nėra gavęs sutikimo iš savo sutuoktinės K. Š. dėl prievolės prisiėmimo kreditoriaus atžvilgiu. Prievolė atsirado, kai skolininkas M. Š. laidavo už trečiajį asmenį, t. y. privatų juridinį asmenį, kurio akcijų nei skolininkas, nei jo sutuoktinė neturi, todėl ši prievolė negali būti laikoma bendra sutuoktinių prievole. Naudos ar tiesioginių pajamų dėl santykio su kreditoriumi skolininkas ir jo sutuoktinė neturėjo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2012-11-29 nutartimi (b.l. 27-29) pareiškėjo prašymą patenkino ir nustatė, kad skolininkui M. Š. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine K. Š. jos vardu atidarytose sąskaitose ar kurias ji atidarys savo vardu ateityje, taip pat jos darbo užmokestis ar kitos prilygintos pajamos, kurias ji gauna arba gaus ateityje, priklauso pusė visų pinigų (pajamų).
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolis D. S. vykdo Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2012-04-23 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-1440-465/2012 dėl 15 000 Lt skolos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos 15 000 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-10-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 416 Lt bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko M. Š. išieškotojo J. K. naudai. Antstolis areštavo skolininko sutuoktinės K. Š. lėšas banko sąskaitose ir 2012-08-16 raštu pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo. Teismas nurodė, kad skolininko M. Š. argumentai yra nepagrįsti, nes išieškojimas nėra vykdomas iš viso bendro sutuoktinių turto ar iš skolininko sutuoktinės K. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto. Išieškojimas iš skolininkui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto dalies nereiškia, kad skolininko sutuoktinė yra solidariai atsakinga už skolininko asmeniškai prisiimtą prievolę. Skolininko M. Š. prievolė atsirado santuokos su K. Š. metu. Duomenų, jog santuoka nutraukta ar turtas padalintas, byloje nėra.
Skolininkas su savo sutuoktine iki prievolės pareiškėjui atsiradimo vedybų (povedybinės) sutarties nebuvo sudarę. Skolininkas teismo posėdyje pripažino, jog povedybinę sutartį sudarė tik tada, kai gavo antstolio pareiškimą. Suinteresuoti asmenys įstatyme nustatytų prezumpcijų nenuginčijo, byloje nėra jokių duomenų, kurie sudarytų pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Todėl teismas pripažino, kad skolininkui tenka ½ dalis bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto, įgyto santuokoje su sutuoktine K. Š..
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Suinteresuotas asmuo K. Š. atskiruoju skundu (b.l. 35-37) prašo panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2012-11-29 nutartį ir prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Antstolis klaidingai nurodė kreditoriui, kad skolininko prievolė vykdytina iš bendro sutuoktinių turto, bei iš turto, kuris teismo gali būti pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe, nors prievolė yra atsiradusi visiškai atsietai nuo sutuoktinių bendro ūkio, bendrų pajamų. Skolininkas nėra gavęs jos sutikimo dėl prievolės prisiėmimo kreditoriaus atžvilgiu. Prievolė atsirado, kai skolininkas M. Š. laidavo už trečiąjį asmenį, t.y. privatų juridinį asmenį ir jo prievoles perėmė sau. Tokia prievolė negali būti laikoma bendra sutuoktinių prievole, nes naudos ar tiesioginių pajamų dėl santykio su kreditoriumi skolininkas ir jo sutuoktinė neturėjo. Naujo skolininko (kito sutuoktinio) įtraukimas reikštų procesinio sprendimo pakeitimą nustatant teises bei pareigas byloje nedalyvavusiam asmeniui. Išieškojimas iš kito sutuoktinio turto negali būti pasiektas ir išieškotojui skundžiant antstolio veiksmus, kuriais atsisakyta tai padaryti. Vykdymo stadijoje jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo prievolę vykdyti įpareigotas vienas iš sutuoktinių, tai eliminuoja bendrosios dalinės prievolės galimybę.Povedybinė skolininko M. Š. ir K. Š. sutartis, kurioje nustatytas turto teisinis rėžimas, nuo šios sutarties sudarymo taip pat turi esminę reikšmę, nustatant skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Teismas nevertino jos turinio, o neįvertinęs turinio, priėmė neteisėtą nutartį. Būtent povedybinė sutartis turi įtakos ateičiai, t.y. ateityje gaunamoms pajamoms. Įstatymu nėra nustatyta, kad povedybinės sutarties sudarymas yra ribojamas, jei viena iš šalių turi kreditorių.
Atsiliepimas
Pareiškėjas (išieškotojas) J. K. atsiliepimu (b.l. 49-50) prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2012-11-29 nutartį palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
Nurodo, jog K. Š. pateikė skundą praleidusi nustatytus terminus, nenurodė priežasčių dėl ko terminas praleistas ir neprašė jo atnaujinti. Įsiteisėjusi nutartis su teismo žyma „įsiteisėjęs“ jau buvo pateikta antstoliui vykdyti, todėl, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, manytina, kad nepagrįstas skundas negali būti nagrinėjimas ir turėtų būti atmestas. Šioje byloje nėra teisiškai svarbūs ir pagrįsti argumentai, kad prievolė negali būti laikoma bendra sutuoktinių prievole, nes šiuo atveju išieškojimas nėra vykdomas iš bendro sutuoktinių turto ar iš skolininko sutuoktinės K. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto. Nagrinėjamu atveju išieškojimas vykdomas pagal skolininko M. Š. asmeninę prievolę. Argumentai dėl to, kad prievolė negali būti laikoma bendra sutuoktinių prievole, atmestini. Priešingai negu teigia K. Š., teismas įvertino aplinkybę, kad tarp M. Š. ir K. Š. yra sudaryta povedybinė sutartis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl skolininko dalies nustatymo bendrame turte, neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus bei suformuluotus reikalavimus, jos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl skundžiama nutartis naikintina, grąžinant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 338 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Nustatyta, jog antstolis D. S. vykdo Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2012-04-23 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-1440-465/2012 dėl 15 000 Lt skolos, palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko M. Š. išieškotojo J. K. naudai. Antstolis 2012-07-27 areštavo skolininko sutuoktinės K. Š. lėšas banko sąskaitose ir 2012-08-16 raštu pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo. Išieškotojas J. K. 2012-09-05 kreipėsi į apylinkės teismą, prašydamas nustatyti, kad skolininkui M. Š. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine K. Š. (jos vardu atidarytose sąskaitose ar kurias ji atidarys savo vardu ateityje, taip pat jos darbo užmokestis ar kitos prilygintos pajamos, kurias ji gauna arba gaus ateityje), priklauso pusė visų pinigų (pajamų). Pirmosios instancijos teismas tokį išieškotojo prašymą patenkino ir nustatė, jog skolininkui M. Š. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine K. Š. jos vardu atidarytose sąskaitose ar kurias ji atidarys savo vardu ateityje, taip pat jos darbo užmokestis ar kitos prilygintos pajamos, kurias ji gauna arba gaus ateityje, priklauso pusė visų pinigų (pajamų).
Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). CPK 667 str. 1 d. numato, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.
Apeliantė pirmosios instancijos teismo nutartį iš esmės ginčija teigdama, kad negalėjo būti vykdomas skolininko turto dalies nustatymas sutuoktinės turimose pajamose, nes sutuoktinio prievolė nėra susijusi su šeimos poreikių tenkinimu, apeliantė nėra davusi sutikimo dėl sutuoktinio įsipareigojimo laiduoti už trečiąją asmenį, todėl tokia prievolė negali būti laikoma sutuoktinio bendrąją prievole. Apeliantė teigia ir tai, kad jos, kaip naujos skolininkės, įtraukimas į procesą reikštų procesinio sprendimo pakeitimą, nustatant teises bei pareigas byloje nedalyvavusiam asmeniui. Be to, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į sudarytą povedybinę sutartį bei nesivadovavo CK normomis, reglamentuojančiomis sutuoktinių civilinę atsakomybę sudarius tokią sutartį. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apeliantės argumentacija nesutinka.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad aptariamosios bylos atveju išieškojimas vykdomas ne iš bendro sutuoktinių turto ar apeliantės asmeninio turto, o iš skolininko (jos sutuoktinio) turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Pajamos, gaunamos iš vieno sutuoktinio darbinės veiklos, yra priskiriamos bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės kategorijai (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.), vadinasi, dalis šių pajamų priklauso ir skolininku esančiam apeliantės sutuoktiniui M. Š.. Nustačius, kuri dalis šios rūšies bendro turto jam priklauso, iš jos gali būti išieškoma pagal jo asmenines prievoles. Todėl apeliantės atskirojo skundo argumentai, susiję su skolininko prievolės išieškotojui pobūdžiu, šiuo atveju atmestini kaip teisiškai nepagrįsti. Be to, antstolis, CPK 667 str. pagrindu siūlydamas nustatyti skolininko dalį, priešingai nei atskiruoju skundu teigia apeliantė, nesiekia priteistos sumos išieškojimo iš asmens, kuris nebuvo įtrauktas į teismo procesą (apeliantės), o kaip tik siekia, kad nebūtų vykdomas išieškojimas iš tos turto dalies, kuri skolininkui nepriklauso. Paminėtina ir tai, kad vien turto režimo (statuso) nustatymas povedybinėje sutartyje savaime nepaneigia kreditoriaus išieškojimo teisės pagal sutuoktinio prievolę, atsiradusią iki povedybinės sutarties sudarymo. Susitarimas dėl sutuoktinių gautinų pajamų teisinio režimo neapriboja sutuoktinio civilinės atsakomybės pagal iki tokio susitarimo santuokos metu atsiradusias prievoles.
Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 667 str. pagrindu sprendžiant skolininko turto, kuris yra bendras su sutuoktinio turtu, dalies nustatymo klausimą, taikytinos CK trečiosios knygos III dalies nuostatos. Taigi teismas, spręsdamas klausimus dėl konkretaus turto, nuosavybės teisės į jį rūšies ir subjektų, turėtų vadovautis CK 3.88 str. 1 d., 3.89 str. 1 d., 3.90 str., kitose normose esančiais pagrindais pagal turto (nagrinėjamos bylos atveju – piniginių lėšų) įgijimo ar tvarkymo aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, kad skolininkui M. Š. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine K. Š. jos vardu jau atidarytose sąskaitose ar kurias ji tik ateityje atidarys savo vardu, taip pat jos darbo užmokestis ar kitos prilygintos pajamos, kurias ji gauna arba gaus ateityje, neabejotinai priklauso pusė visų pinigų (pajamų), neištyrė bylai reikšmingų aplinkybių, susijusių su apeliantės banko sąskaitose esančių lėšų (išskyrus darbo užmokestį) įgijimu. Todėl tokia teismo nutartis, priimta neatskleidus bylos esmės, negali būti laikoma nei teisėta, nei pagrįsta. Išieškotojui J. K. prašant nustatyti skolininko turto dalį, teismas turėjo padaryti išvadą, ar visas 2012-07-27 patvarkymu areštuotas turtas (lėšos), esantis atitinkamoje sąskaitoje, yra bendras apeliantės turtas su sutuoktiniu skolininku M. Š.. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, jog ne tik darbo užmokestis, bet ir kitos lėšos, esančios apeliantės K. Š. vardu atidarytose sąskaitose ar kurias ji atidarys savo vardu ateityje yra bendras sutuoktinių turtas, kurio pusė priklauso skolininkui, tokios išvados nepagrindė bylos duomenimis, neeliminavo ir tokios galimybės, kad areštuotoje sąskaitoje (-ose) sukauptos lėšos yra (ar gali ateityje būti) apeliantės asmeninis (pavyzdžiui paveldėtas, dovanotas), o ne bendras sutuoktinių turtas.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad išieškotojas J. K., 2012-09-05 pateikęs prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo ir reikalaudamas nustatyti, kad skolininkui M. Š. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine K. Š. jos vardu atidarytose sąskaitose ar kurias ji atidarys savo vardu ateityje, priklauso (priklausys) ne tik jos gaunamo darbo užmokesčio, pagal įstatymo prezumpciją esančio bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, atitinkama dalis, konkrečiai nesuformulavo reikalavimo dėl skolininko dalies nustatymo. Skolininko turto dalis nustatoma konkrečiai egzistuojančiame turte, o ne ateityje galimai įgytame bet kokiu teisiniu pagrindu turte. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog išieškotojas turi aiškiai suformuluoti savo reikalavimą taip, kad skolininko dalies nustatymas atitiktų realų galimumą iš jos išieškoti, atsižvelgiant į konkretų antstolio CPK 667 str. pagrindu areštuotą turtą (pinigines lėšas), esančias konkrečiose banko sąskaitose.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartį panaikinti ir prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.