- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-25
- Bylos Nr.
- e2S-205-855/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09807-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Volodko
- Pareiškėjas
- M. B.
- Suinteresuotas asmuo
- A. A.
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (suinteresuoto asmens) A. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 16 d. nutarties, kuria pareiškėjai M. B. atnaujintas terminas palikimui priimti, civilinėje byloje pagal pareiškėjos M. B. pareiškimą dėl termino atnaujinimo palikimui priimti, suinteresuotas asmuo - A. A..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja M. B. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama: (i) atnaujinti pareiškėjai M. B. praleistą įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą kreiptis į vietos notarų biurą atsiradusiam palikimui (1/2 dalims buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)) (toliau – Butas) po palikėjo T. J. V. mirties priimti; (ii) pripažinti, kad T. J. V. nuosavybės teise priklausė butas su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini) ir T. J. V. dalis minėtame bute su rūsiu sudarė ½ dalis. Pareiškimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
1.1. Pareiškėjos tėvas T. J. V. mirė (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties pareiškėjai pasidomėjus, ar tėvas turi nekilnojamojo ar kito turto, gavo informaciją, kad tėvas jokio turto neturėjo. Dėl to pareiškėja paveldėjimo proceso nepradėjo.
1.2. Praėjus beveik 7 metams po tėvo mirties, pas pareiškėją į namus atėjo A. A. (suinteresuotas asmuo šioje byloje), kuri yra pareiškėjos tėvo sutuoktinės (pareiškėjos tėvas ir A. A. motina nuo (duomenys neskelbtini). buvo sudarę santuoką.) dukra iš ankstesnės santuokos. A. A. informavo pareiškėją, jog A. A. motina mirė (duomenys neskelbtini). ir kad jos motinos palikimo priėmimo byla užvesta Vilniaus m. 1-ajame notarų biure. Taip pat pareiškėja buvo informuota, kad pareiškėjos tėvas ir A. A. motina, būdami santuokoje, bendrosios nuosavybės teise įsigijo butą su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini), todėl palikimą tvarkanti notarė atsisako vienai A. A. leisti paveldėti šį butą, kadangi šio buto paveldėtoja taip pat yra ir pareiškėja (iš tėvo pusės). A. A. reikalavo, kad pareiškėja raštiškai atsisakytų paveldėjimo teisės į minėtą butą. Pareiškėja nesutiko ir 2023 m. birželio 14 d. atvyko į paveldėjimą tvarkančio notaro biurą, kur jai buvo patvirtintos nurodytos aplinkybės dėl egzistuojančio palikimo, taip pat pasiūlė kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Pareiškėja kreipėsi į teisininką.
1.3. Iki tol pareiškėja nežinojo nei paveldimo turto tikslių duomenų, nei tėvo buvusios sutuoktinės duomenų (net vardo), nei suinteresuoto asmens duomenų. Tik su teisininko pagalba pareiškėja sužinojo, kad jos tėvas kartu su sutuoktine santuokos metu, t. y. 1992 m. lapkričio 26 d., įsigijo minėtą butą, kuris buvo užregistruotas pareiškėjos tėvo sutuoktinės vardu. Tad kadangi tėvo vardu jokio turto nebuvo registruota, pareiškėja objektyviai negalėjo žinoti, kad tėvas santuokos metu buvo įsigijęs turto, kurį būtų galima paveldėti.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo A. A. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškimą atmesti ir suinteresuotam asmeniui priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. Tik dalis reikalavimų galėtų būti nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka, o kita dalis reikalavimų – dėl nuosavybės teisių pripažinimo ir turto dalies nustatymo, turėtų būti nagrinėjama ginčo teisenos tvarka.
2.2. Pareiškėjai turėjo būti žinoma apie tėvo turtą, kadangi tėvo antros santuokos metu pareiškėjai buvo beveik 32 metai. Pareiškėja nenurodė objektyvių aplinkybių, dėl ko turėtų būti atnaujintas palikimui priimti terminas ir kad termino neatnaujinimas lemtų neigiamas pasekmes. Paveldėtiname bute suinteresuotas asmuo kartu su dukra gyvena nuo pat mažumės iki šių dienų.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. liepos 31 d. nutartimi nutarė: (i) palikti nenagrinėtu pareiškėjos pareiškimo dalį dėl palikimo priėmimo, nuosavybės teisių pripažinimo ir turto dalies nustatymo; (ii) nagrinėti toliau pareiškėjos pareiškimo dalį dėl termino atnaujinimo palikimui priimti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 31 d. nutartis įsiteisėjo 2023 m. rugpjūčio 9 d.
I. P. instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 16 d. nutartimi pareiškėjos pareiškimą tenkino – atnaujino pareiškėjai M. B. praleistą įstatymo nustatytą terminą (duomenys neskelbtini) mirusio T. J. V. palikimui priimti, nustatydamas pareiškėjai 3 mėnesių terminą palikimui priimti ir laikyti naujo termino eigos pradžią nutarties įsiteisėjimo dieną.
5. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, teismo posėdžio metu šalių bei jų atstovų duotus paaiškinimus, sprendė, jog pareiškėja nežinojo apie atsiradusį paveldėtiną turtą ir atliko aktyvius veiksmus, išreikšdama norą priimti palikimą: mirus tėvui, pareiškėja domėjosi mirusiojo galėsiančiu egzistuoti turtu, tačiau patikrinus Nekilnojamojo turto registro duomenis, pareiškėja jokių duomenų apie palikėjo turtą nerado, kadangi viešame Nekilnojamojo turto registre duomenų apie palikėjo turtą nėra (mirusiojo T. J. V. nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje, nebuvo įregistruotos).
6. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad šiuo metu pareiškėja yra 59 metų amžiaus, o kaip teigia pareiškėja, tėvas šeimą paliko, kai šiai buvo 7 metai, neteikė išlaikymo ir nesidomėjo dukra. Taigi, labiausiai tikėtina, kad per tiek laiko tėvo ir dukros santykiai buvo visiškai nutrūkę, juolab kai tėvas nesidomėjo dukra, neteikė išlaikymo ir 1982 m. sukūrė naują šeimą, sudarydamas santuoką su suinteresuoto asmens motina. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas darė išvadą, kad pareiškėja apie savo tėvo gyvenimo aplinkybes negalėjo žinoti.
7. Teismas nesutiko su suinteresuoto asmens argumentu, jog praleisto įstatymo nustatyto termino priimti palikimą atnaujinimas sukurs dideles pasekmes kitiems asmenims, pažymėdamas, kad pareiškėjos naudojimasis įstatymuose numatytomis teisėmis negali sukelti žalingų padarinių, juolab kai paveldėjimo bylą sustabdžiusi notarė sudarė galimybes pareiškėjai pasinaudoti jai priklausančiomis teisėmis ir palikimo suinteresuotas asmuo dar nėra priėmęs. Tuo pačiu teismas pažymėjo, jog pati A. A. (suinteresuotas asmuo) konkrečiai nenurodė, kokios neigiamos pasekmės atsiras pareiškėjai atnaujinus terminą palikimui priimti, o tik abstrakčiai nurodė, kad patirs neigiamas pasekmes. Teismas atkreipė dėmesį, jog ir pati A. A. (suinteresuotas asmuo) po tėvo mirties (duomenys neskelbtini). nesiėmė priemonių priimti palikimą.
8. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su suinteresuoto asmens (atstovo) argumentais, jog pareiškėjai domintis tik paveldimu nekilnojamuoju turtu, bet nesidomint kito pobūdžio turtu, pareiškėja faktiškai išreiškė nenorą priimti palikimą. Teismas nurodė, jog pareiškėja neišreiškė oficialaus paveldėtino turto atsisakymo ir jo neįformino notarine tvarka; pareiškėja domėjosi viešai skelbiamu registru, kito turto patikrinti ji neturėjo galimybių. Teismas vertino, jog nesidomėjimas kito pobūdžio turtu, nei nekilnojamasis turtas, yra nepakankamas pagrindas spręsti apie paveldėjimo atsisakymą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja, vos sužinojusi apie jos tėvo paliktą turtą, nedelsdama ėmėsi veiksmų - kreipėsi į notarę, kreipėsi teisinės pagalbos ir galiausiai pareiškė pareiškimą teisme dėl termino priimti palikimą atnaujinimo. Visi šie veiksmai pareiškėjos atlikti aktyviai ir nedelsiant, kelių mėnesių bėgyje nuo sužinojimo apie palikimo buvimą.
9. Šių argumentų pagrindu pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pareiškėja praleido terminą dėl svarbių priežasčių, todėl praleistas terminas palikimui priimti atnaujintinas, nustatant pareiškėjai 3 mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po pareiškėjos tėvo T. J. V. mirties, priimti, kurio eiga pradėtina skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
10. Teismas nurodė, kad kadangi pareiškėjos pareiškimas patenkintas, o suinteresuoto asmens argumentai atmesti kaip nepagrįsti, suinteresuoto asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų iš pareiškėjos teismas nepriteisė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Atskiruoju skundu apeliantė (suinteresuotas asmuo) A. A. nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimta nutartimi, prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 16 d. nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą – pareiškėjos M. B. pareiškimą dėl termino atnaujinimo atmesti; priteisti apeliantės (suinteresuoto asmens) patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirąjį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų taikymą:
11.1.1. Svarbiausiu įrodymu, kuriuo pareiškėja įrodinėjo savo nežinojimą apie galimą palikimą po tėvo mirties, laiko 2023 m. birželio 27 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, iš kurio matyti, kad pareiškėjo tėvo nuosavybė į butą nebuvo įregistruota. Bet šis dokumentas buvo gautas pareiškėjos advokato 2023 m. birželio 27 d., tai nėra dokumentas, kuris buvo išduotas neužilgo po pareiškėjos tėvo mirties 2016 metais, t. y. šis dokumentas niekaip nepatvirtina, kad pareiškėja po tėvo mirties trijų mėnesių bėgyje domėjosi palikimo sudėtimi, kad ji kreipėsi į vietos notarą, VĮ „Registrų centras“ ar kitas įstaigas, siekdama išsiaiškinti turto sudėtį. Byloje nėra nė vieno 2016 metais ar 2017 metų pradžioje išduoto dokumento, kuris būtų bent kažkaip susijęs su pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis apie jos domėjimąsi ir nežinojimą. Visi teismui pateikti dokumentai (išskyrus palikėjo mirties faktą patvirtinančius dokumentus) yra gauti pareiškėjos advokato prieš pateikiant teismui pareiškimą dėl termino atnaujinimo.
11.1.2. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėja „....atliko aktyvius veiksmus, išreikšdama norą priimti palikimą“. Tačiau toks teiginys, visų pirma, yra teisiškai netikslus, nes valia ar noras priimti palikimą šiuo konkrečiu atveju būtų išreiškiami vietos notarui pateikiant pareiškimą dėl palikimo priėmimo - ko būtent pareiškėja ir nepadarė. Antra, 2023 m. spalio 26 d. teismo posėdžio metu pareiškėja pripažino, kad ji neatliko absoliučiai jokių aktyvių veiksmų; nurodė, kad per laidotuves kalbėjo su dabar jau mirusia teta (tėvo seserimi), kuri parodė dokumentus, patvirtinančius, jog pareiškėjos tėvas neturėjo jokio turto. Tačiau pakalbėjimas su teta ar duomenų patikrinimas VĮ „Registrų centras“ nėra laikytini aktyviais veiksmais. Tuo labiau, kad paveldimo turto masę sudaro ne tik nekilnojamas turtas, bet ir kitoks turtas. Kita vertus, pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad jai teta rodė “kažkokius notarinius dokumentus” yra ne tik neįrodyta, bet ir kelia rimtų abejonių pareiškėjos sąžiningumu, duodant teismui paaiškinimus.
11.1.3. Kadangi byloje nebuvo nė vieno įrodymo, patvirtinančio, jog neužilgo po tėvo mirties pareiškėja siekė išsiaiškinti palikimo sudėtį, kad ji nežinojo, jog tėvui galbūt priklauso koks nors turtas, pirmosios instancijos teismas privalėjo atmesti pareiškėjos pareiškimą vien dėl to, jog pareiškėja jokiais įrodymais neįrodė jos nurodomų aplinkybių ir privalėjo net nesvarstyti, ar nežinojimas apie palikimo sudėtį yra svarbi priežastis atnaujinti praleistą terminą. Net ir esant tokiems įrodymams, teismas nebūtų turėjęs pagrindo termino atnaujinti, nes pati pareiškėja patvirtino, jog ji elgėsi pasyviai ir neatliko jokių aktyvių veiksmų.
11.2. Nepagrįstai pirmosios instancijos teismas nežinojimą apie turto sudėtį laikė svarbia priežastimi, nors palikimo sudėties nežinojimas teismų praktikoje nelaikomas svarbia priežastimi, dėl kurios turėtų būti atnaujinamas praleistas terminas palikimui priimti. Pareiškėjai nurodžius vienintelę aplinkybę, kuri net nebuvo įrodyta, kad ji praleido terminą dėl to, jog ji nežinojo palikimo sudėties, teismas neturėjo teisinio pagrindo atnaujinti terminą palikimui priimti, nes pareiškėjos nurodyta aplinkybė neatitinka svarbioms priežastimis keliamų kriterijų.
11.3. Pirmosios instancijos teismas ignoravo A. A. (suinteresuoto asmens) poziciją, kad ji nesutinka su termino atnaujinimu ir privalomai neįvertinto praleisto termino trukmės ir ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis suinteresuoto asmens A. A. teisių ir teisėtų interesų:
Šalies argumentai
11.3.1. Pareiškėja kreipėsi į teismą praėjus beveik 7 metams po palikėjo mirties, o skundžiama teismo nutartis priimta praėjus jau daugiau nei 7 metams po palikėjo mirties. Todėl nėra jokios abejonės, kad pareiškėja praleido terminą palikimui priimti itin ženkliai. Bet pirmosios instancijos teismas to neįvertino ir dėl to visiškai nepasisakė, nors privalėjo. Esant ženkliam termino praleidimui, pirmosios instancijos neturėjo teisėto pagrindo atnaujinti terminą palikimui priimti.
11.3.2. Be to, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai neįvertino, kad termino atnaujinimas pažeidžia suinteresuoto asmens A. A. turtinius interesus. Pareiškėja siekia paveldėti tik ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), joks kitas turtas pareiškėjos nedomina. Tuo tarpu šiame bute iki pat mirties gyveno suinteresuoto asmens motina I. J. V; šiame bute gyveno ir iki šiol gyvena suinteresuotas asmuo A. A. ir nuo pat gimimo gyvena A. A. dukra. Suinteresuoto asmens motinos santuoka su T. J. V. buvo nutraukta 1996 metais ir per 20 metų nuo santuokos nutraukimo iki savo mirties T. J. V. niekada negyveno ginčo bute, niekada jokia forma šiuo butu nesinaudojo, nemokėjo jokių buto išlaikymo mokesčių, buto niekada neremontavo. Per dvidešimt metų dėl buto jis taip pat nepareiškė jokių pretenzijų ar reikalavimų, niekada nelaikė šio buto savo nuosavybe. Taigi, tiek suinteresuoto asmens motina, tiek suinteresuotas asmuo po motinos mirties priėmęs palikimą, turėjo teisėtą ir pagrįstą lūkestį, kad niekas kitas daugiau neturi teisių į šį butą ir jos yra vienintelės savininkės. Šiuo atveju pareiškėja, praėjus net 27 metams po to, kai jos tėvas nutraukė santuoką su A. A. motina, siekia įgyti teisę į butą, taip pakenkiant nusistovėjusių turtinių santykių stabilumui ir paneigiant suinteresuoto asmens ir jo motinos turėtą visiškai teisėtą ir pagrįstą lūkestį dėl buto nuosavybės teisės.
Atsiliepimas
12. Pareiškėja M. B. pateikė atsiliepimą, kuriuo su atskiruoju skundu ir jame nurodytais argumentais nesutiko, prašė jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 16 d. nutartį palikti nepakeistą; priteisti iš apeliantės pareiškėjos pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Pareiškėja be šio teisminio proceso niekada nebūtų galėjusi paveldėti Buto dalies, kadangi palikimo atsiradimo metu palikimą sudarančio Turto nebuvo. Net jeigu pareiškėja ir būtų kreipusis dėl paveldėjimo 2016 metų pabaigoje ar 2017 metų pradžioje, tai vis tiek ji buto būtų nepaveldėjusi, nes nebuvo jokių rašytinių duomenų apie tai, kad pareiškėjos tėvui priklausė ½ buto dalis. Taigi, palikimo atsiradimo metu palikimą sudarančio turto nebuvo, o turtas (butas) atsirado tik tuomet, kai tai buvo išsiaiškinta notarės, tvarkančios mirusios I. J. V. paveldėjimo bylą, ir pareiškėja apie tai sužinojo tik 2023 m. birželio 8 d. iš pačios A. A. bei 2023 m. birželio 14 d. iš notarės.
12.2. Atnaujintas terminas pareiškėjai palikimui priimti suinteresuoto asmens A. A. interesų nepažeis, kadangi šiai dienai ir pati A. A. nėra priėmusi palikimo ir neturi jokių teisių į ginčo butą. Butas šiai dienai yra niekieno nepaveldėtas – nei A. A., nei pareiškėjos. Notarė, tvarkanti buto su rūsiu paveldėjimo klausimą, yra sustabdžiusi paveldėjimo procesą iki tol, kol paaiškės šios bylos baigtis. Šiuo metu butas vis dar priklauso mirusiems pareiškėjos tėvui ir A. A. motinai. Bet tai nėra joks A. A. teisių pažeidimas, o įprastas dalykas, kai yra daugiau nei vienas įpėdinis. Aleksandra nėra vienintelė įpėdinė. Priešingai, jeigu pareiškėjai nebūtų leidžiama paveldėti, tai būtų pažeidžiamos pareiškėjos teisės. Be to, pareiškėja visą laiką buvo daug prastesnėje padėtyje už A. A. buto atžvilgiu - A. A. visą laiką gyveno ir gyvena iki šiol ginčo bute.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacininės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepime į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
14. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas.
15. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2023 m. lapkričio 16 d. nutarties, kuria pareiškėjai M. B. atnaujintas 3 mėnesių terminas palikimui priimti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų
16. Prieš vertinant atskirojo skundo argumentų pagrįstumą, teismas išsprendžia šalių apeliacinės instancijos teismui pateiktų naujų įrodymų priėmimo klausimą.
17. Pareiškėja M. B. kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė teismui Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. priimtą nutartį, kuria remiasi kaip aktualia teismų praktika panašiose bylose.
18. CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje teisingumui įvykdyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).
19. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog turi galimybę naudotis tiek Lietuvos teismų informacinėje sistemoje susistemintais duomenimis, tiek kitų sistemų duomenimis, todėl pateiktą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. nutartį turi galimybę gauti, juo labiau, kad atsiliepime į atskirąjį skundą šia nutartimi yra remiamasi (nurodytas tiek jos numeris, tiek ši nutartis yra cituojama). Be to, pateikta nutartis nelaikytina kaip naujas įrodymas byloje, kadangi jį neįrodo jokių konkrečiai nagrinėjamai bylai svarbių aplinkybių, o ja grindžiami pareiškėjos atskirajame skunde nurodyti argumentai dėl būtinumo remtis vienokia ar kitokia teismų praktika. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismui pareiškėjos kaip naują įrodymą pateiktą nutartį atsisakytina prijungti prie bylos.
Dėl atskirojo skundo argumentų
20. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl įstatyme nustatyto trijų mėnesių termino priimti palikimą atnaujinimo pareiškėjai, praleidusiai terminą priimti palikimą, atsiradusį po jos tėvo, mirusio (duomenys neskelbtini)., mirties.
21. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti, taip pat kad neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių; palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai.
22. Terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; kt.).
23. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios termino praleidimui pateisinti; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-378/2023; 2014 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014 ir jose nurodytą praktiką).
24. Nagrinėjamu atveju pareiškėja, prašydama atnaujinti terminą palikimui priimti po tėvo, mirusio (duomenys neskelbtini)., mirties, svarbia priežastimi nurodo objektyvų nežinojimą apie galimą tėvo turtą, t. y. jog jos tėvas buvo sudaręs antrą santuoką ir jos metu buvo įgijęs butą su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini), o apie atsiradusį turtą sužinojo tik 2023 m. birželio 8 d. suinteresuotam asmeniui A. A. apsilankius pareiškėjos namuose ir paprašius atsisakyti savo palikimo dalies, vėliau, 2023 m. birželio 28 d., kreipusis į notarę – notarė patvirtino aplinkybes apie egzistuojantį palikimą.
25. Nors nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo A. A. (apeliantė), kuri yra pareiškėjos tėvo buvusios sutuoktinės dukra iš kitos santuokos, nesutikdama su termino priimti palikimą atnaujinimu pareiškėjai, nurodo, jog pareiškėja nenurodė objektyvių aplinkybių, dėl ko praleistas terminas turėtų būti atnaujintas, o pati pareiškėja nebuvo rūpestinga, kadangi dėl paveldėjimo procedūros laiku nesikreipė į notarą, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su tokiais apeliantės argumentais sutikti.
26. Visu pirma pažymėtina, kad CPK 178 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-611/2021, 65 punktas; 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022, 39 punktas; 2023 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-1075/2023). Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-969/2021, 39 punktas).
27. Įrodinėdama objektyvų nežinojimą apie savo mirusio tėvo turėtą turtą, pareiškėja nurodo, jog po tėvo mirties kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registrą, kur gavo informaciją, jog tėvas jokio turto neturėjo/neturi, taip pat po laidotuvių bendravimo su teta (tėvo seserimi) metu pastaroji nurodė ir rodė pareiškėjai dokumentus, patvirtinančius, kad pareiškėjos tėvas jokio turto neturėjo. Savo nurodomas aplinkybes pareiškėja grindžia teismui pateikta Nekilnojamojo turto registro 2023 m. birželio 20 d. pažyma, kurioje nurodoma, jog Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2023 m. birželio 22 d. duomenimis per visą laikotarpį T. J. V. (t. y. pareiškėjos tėvo) nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje, nebuvo įregistruota.
28. Atskirajame skunde apeliantė (suinteresuotas asmuo) nurodo, jog ši Nekilnojamojo turto registro pažyma, kuri gauta tik 2023 m. birželio 20 d. pareiškėjai į Nekilnojamojo turto registrą pasikreipus per advokatą, neįrodo, jog pareiškėja dar 2016 m. / 2017 m. (po tėvo mirties) butų kreipusi informacijos į VĮ „Registrų centras“ dėl tokios informacijos gavimo, t. y. nepatvirtina pareiškėjos rūpestingumo ir savalaikio kreipimosi į atitinkamas institucijas dėl duomenų apie galimą palikimą / jo sudėtį gavimo. Visgi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismui pateikta Nekilnojamojo turto registro pažyma pakankamai pagrindžia pareiškėjos objektyvų nežinojimą apie mirusio tėvo turėtą turtą, kuris nagrinėjamu atveju yra paveldėjimo (ir tuo pačiu ginčo) objektas, kadangi:
28.1. Visų pirma pažymėtina, kad pagal CK 4.262 straipsnį, įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Todėl spręstina, kad pareiškėja, gavusi iš VĮ „Registrų centras“ tokią informaciją, pagrįstai manė, kad tėvas jokio turto neturėjo, t. y. nebuvo pagrindo abejoti registro duomenimis. O turint tokią informaciją, kad tėvui mirus, jis turto neturėjo, logiška, kad ir pagrindo kreiptis į notarą, nebuvo.
28.2. Antra, sutiktina su pareiškėjos atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytais argumentais, kad pareiškėja, esant ginčo butui, kuris nors ir buvo įgytas santuokos metu, tačiau įregistruotam tėvo buvusios sutuoktinės vardu, pareiškėja be teisminio proceso bet kokiu atveju nebūtų galėjusi iš karto priimti palikimo, nes nebuvo jokių rašytinių įrodymų, kad pareiškėjos tėvui priklausė ½ dalis buto. Ši aplinkybė paaiškėjo tik tuomet, kai notarė, tvarkanti suinteresuoto asmens motinos (buvusios pareiškėjos tėvo sutuoktinės) I. J. V. paveldėjimo bylą, pastebėjo, jog ginčo butas buvo įsigytas pareiškėjos tėvo ir suinteresuoto asmens motinos santuokos metu ir viešajame registre užregistruotas tik I. J. V. vardu.
28.3. Trečia, nors apeliantė nurodo, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, jog į Nekilnojamojo turto registrą būtų kreipusis dar anksčiau, t. y. 2016-2017 metais (po tėvo mirties), tačiau reikalauti tokių įrodymų, teismo vertinimu, būtų neproporcingai perteklinis veiksmas, kadangi pareiškėja, visų pirma, neturėjo pareigos tokius dokumentus / įrodymus saugoti; antra, neturėjo tikslo jų saugoti tiek metų, nes gavus duomenis apie jokio turto nebuvimą ir dėl to nesiruošiant imtis tolimesnių veiksmų dėl palikimo priėmimo, natūralu, kad ir tikslo saugoti tokius duomenis nėra. Tačiau teismo vertinimu, Nekilnojamojo turto registro 2023 m. pažymoje nurodyti duomenys, jog T. J. V. per visą laikotarpį nuosavybės teisių į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje, nebuvo įregistravęs, savaime patvirtina, kad pareiškėjos tėvo teisės į jam priklausančią buto dalį Nekilnojamojo turto registre nebuvo išviešintos ir 2016 – 2017 metais. Tad 2023 m. Nekilnojamojo turto registro pažyma pakankamai patvirtina pareiškėjos argumentus, kad po tėvo mirties ji gavo informaciją apie tai, kad miręs tėvas jokio turto neturėjo, dėl ko ir pagrindo imtis tolimesnių veiksmų dėl palikimo, kurio realiai tuo metu nebuvo (nebuvo išviešintos tėvo teisės į buto dalį), pareiškėja neturėjo.
28.4. Ketvirta, pirmosios instancijos teismas konstatavo ir ginčo dėl to nėra, jog pareiškėjos tėvas jų šeimą paliko, kai pareiškėjai tebuvo 7 metai, išlaikymo neteikė, dukra nesidomėjo. Pareiškėja nurodo, jog jų tarpusavio santykiai buvo nutrukę ir ji nieko nežinojo apie tėvo sudarytą naują santuoką, nežinojo net kitos sutuoktinės vardo. Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad nesant jokio ryšio tarp tėvo ir dukros, jiems nebendravus daug metų, pareiškėja objektyviai galėjo nežinoti apie tėvo 1992 metais kartu su sutuoktine įgytą butą, kad butas įgytas bendrosios sutuoktinių nuosavybės teise, ir atitinkamai po tėvo mirties galimai esantį palikimą – dalį buto.
28.5. Penkta, atskirajame skunde taip pat nurodoma, jog pareiškėja nepagrindė savo nurodytų aplinkybių, kad po tėvo mirties kalbėjo su teta, kuri jai tiek nurodė, tiek parodė dokumentus, pagrindžiančius jokio palikėjo turto neegzistavimą. Apeliacinės instancijos teismas apie tai nepasisako, kadangi nagrinėjamu atveju nėra galimybės patikrinti tokių pareiškėjos aplinkybių, nes teta (tėvo sesuo) yra mirusi.
29. Nurodytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjos pateikta 2023 m. Nekilnojamojo turto registro pažyma pakankamai pagrindžia tiek pareiškėjos nurodytas aplinkybes, jog po tėvo mirties ji domėjosi apie palikimą (jo sudėtį), o gavusi duomenų, jog tėvas turto neturėjo, nusprendė, kad nėra jokio pagrindo toliau tęsti palikimo priėmimo veiksmus.
30. Taip pat pažymėtina, kad pati apeliantės motina po buvusio sutuoktinio mirties 2016 m. (ir vėliau) nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Nes jei šis veiksmas – kreipimasis dėl palikimo priėmimo, būtų atliktas pačios I. J. V., faktas, jog pareiškėja turi teisę į mirusio tėvo turto dalį, būtų išaiškėjęs anksčiau ir būtų išvengta šiuo metu susiklosčiusios situacijos arba palikimo priėmimo klausimas būtų išspręstas anksčiau.
31. Labai svarbu pažymėti, kad pareiškėja, 2023 m. birželio 2 d. sužinojusi apie tėvui priklausančią buto dalį, t. y. apie galimą palikimą, aktyviais veiksmais pradėjo šį klausimą spręsti – kreipėsi į advokatą, 2023 m. birželio 28 d. į notarę, o 2023 m. birželio 29 d. su pareiškimu dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo į teismą. Tokie pareiškėjos veiksmai, atsižvelgiant į tai, kad iki 2023 m. birželio 2 d., kol suinteresuotas asmuo neinformavo pareiškėjos apie egzistuojantį butą (jo dalį, kuri priklausė pareiškėjos tėvui), pareiškėja nežinojo apie realų mirusio tėvo turėtą turtą, sudaro pagrindą išvadai, jog pareiškėja aktyviai savo veiksmais siekia priimti po tėvo mirties jai pagal įstatymą priklausantį palikimą.
32. Pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką, paveldėjimo teisinių santykių dalyvių interesų pusiausvyros principas suponuoja būtinybę įvertinti, kaip termino palikimui priimti atnaujinimas gali paveikti asmens, priėmusio palikimą ir tokiu būdu jau tapusio paveldimo turto savininku, teises ir pareigas, taip pat tai, kokią įtaką gali turėti termino atnaujinimas (neatnaujinimas) šių santykių dalyvių turtiniams interesams. Taigi, teismas, spręsdamas įstatyme nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012).
33. Atskirajame skunde apeliantė nurodo, jog tuo atveju, jei praėjus net 7 metams po pareiškėjos tėvo mirties pareiškėjai būtų atnaujintas terminas palikimui priimti, būtų pažeistos apeliantės turtiniai interesai. Apeliantė nurodo, jog bute, adresu (duomenys neskelbtini), iki pat mirties gyveno apeliantės motina I. J. V.; šiame bute gyveno ir iki šiol gyvena pati apeliantė su dukra; apeliantės motinos santuoka su T. J. V. buvo nutraukta 1996 metais ir per 20 metų nuo santuokos nutraukimo iki savo mirties T. J. V. niekada negyveno ginčo bute, niekada jokia forma šiuo butu nesinaudojo, nemokėjo jokių buto išlaikymo mokesčių, buto niekada neremontavo; per tiek metų dėl buto jis taip pat nepareiškė jokių pretenzijų ar reikalavimų, niekada nelaikė šio buto savo nuosavybe. Todėl tiek apeliantės motina, tiek pati apeliantė po motinos mirties turėjo teisėtą ir pagrįstą lūkestį, kad niekas kitas daugiau neturi teisių į šį butą ir jos yra vienintelės savininkės. Tokių apeliantės argumentų apeliacinės instancijos teismas negali vertinti kaip pagrįstus.
34. Visų pirma, butas šiai dienai nėra paveldėtas, kadangi pati notarė, tvarkanti apeliantės motinos I. J. V. paveldėjimo klausimą (tame tarpe ir ginčo buto paveldėjimo klausimą), yra sustabdžiusi paveldėjimo bylą kol bus išspręstas klausimas dėl paveldimo buto. CK 5.11 straipsnyje nustatyta, kad paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra: pirmos eilės – palikėjo vaikai (įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties. Todėl šiuo atveju, kai palikimas dar nėra priimtas nei apeliantės (pareiškėjos tėvo buvusios sutuoktinės dukros), nei pareiškėjos, o įstatymas imperatyviai nustato įpėdinių eiliškumą, nėra pagrindo spręsti, kad apeliantės teisės, jei ji paveldės ne 100 proc. ginčo buto, o 50 proc., bus pažeistos, kadangi tai yra įprastas dalykas, kuomet yra daugiau nei vienas įpėdinis, ir paveldima pagal įstatymą.
35. Antra, apeliantės argumentai, kad pareiškėjos tėvas, būdamas gyvas, nereiškė jokių pretenzijų dėl buto, šiuo metu nėra reikšmingi. Įstatymas imperatyviai reglamentuoja ties sutuoktinių turto teisinį režimą, tiek paveldėjimo teisinius santykius, ir šiuo metu, pareiškėjos tėvui mirus, pareiškėjai pereina teisė į jo turėtą turtą nepaisant to, kad tėvas tame bute kurį laiką negyveno, galimai buto neišlaikė (atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjos tėvui dar buvus gyvam, būtų reiškiamos pretenzijos dėl nekilnojamojo turto išlaikymo, eksploatavimo ir pan.) ir pretenzijų buvusiai sutuoktinei arba jos dukrai (apeliantei) nereiškė.
36. Apibendrinant nurodytus argumentus ir motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nepaisant to, kad terminas palikimui priimti praleistas gana ženkliai, tačiau pareiškėja įrodė, jog terminą praleido dėl svarbių priežasčių (palikimo atsiradimo metu pareiškėja neturėjo galimybės žinoti apie egzistavusį palikimą, t. y. kad jos tėvas turėjo nekilnojamojo turto), o sužinojusi apie tėvo turėtą / santuokos metu įgytą turtą (nekilnojamojo turto dalį), ėmėsi aktyvių veiksmų šiam palikimui priimti. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad palikimas iki šiol dar nėra priimtas nei vieno įpėdinio, į teisinį šių santykių reglamentavimą, teismas apeliantės A. A. argumentus, kuriais grindžiamas jos turtinių interesų pažeidimas tuo atveju, jei pareiškėjai bus atnaujintas terminas palikimui priimti, laiko nepagrįstais ir sprendžia, jog nagrinėjamu atveju termino neatnaujinimas neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų ir neproporcingai ir nepagrįstai būtų pažeistos būtent pareiškėjos teisėti turtiniai interesai.
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų bei procesinės bylos baigties
37. Išdėstytų argumentų pagrindu, teismas daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti atskirojo skundo (taip pat ir atsiliepimo į jį) argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
38. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, ištyręs faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas, reglamentuojančias termino atnaujinimą palikimui priimti ir nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos tokio pobūdžio bylose, pagrįstai pareiškėjos nurodytas palikimo priėmimo termino praleidimo priežastis pripažino svarbiomis ir tuo pagrindu atnaujino pareiškėjai terminą palikimui priimti. Todėl keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
39. Pareiškėja atsiliepime į atskirąjį skundą prašo priteisti 800 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtu teisinėms paslaugoms (už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą).
40. CPK 443 straipsnio 6 dalis nustato, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tačiau tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
41. Pareiškėjos ir suinteresuoto asmens suinteresuotumas bylos baigtimi skirtingas, todėl netenkinus suinteresuoto asmens A. A. atskirojo skundo, iš jos pareiškėjos M. B. naudai priteisiama 800 Eur advokato pagalbos išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, kurios yra pagrįstos į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
apeliantės (suinteresuoto asmens) A. A. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti M. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) iš apeliantės A. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.