Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-09-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1962-1011/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-09-30
Bylos Nr.
1-1962-1011/2019
Teisminio proceso Nr.
1-02-6-00033-2019-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Linas Dūdys
Kaltinamasis
L. Ž.
Advokatai
Saulius Zakarevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1962-1011/2019Proceso Nr. 1-02-6-00033-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.29.1.3, 1.2.14.5.3, 2.1.10.1, 2.3.1.2, 2.3.4.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 30 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys,sekretoriaujant Dianai Kiverytei,dalyvaujant prokurorei Daivai V. K.,kaltinamajai L. Ž., jos gynėjui advokatui Sauliui Zakarevičiui,

viešame teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

L. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuva, Lietuvos pilietė, gyv. (duomenys neskelbtini), išsiskyrusi, dirba UAB „X“ direktore, neteista;

kaltinama nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 str. 2 d., 222 str. 1 d., 300 str. 3 d. padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. Ž. veikdama išankstine tiesiogine tyčia, bendrininkų grupe su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra išskirtas (toliau – ir bendrininkas), panaudojant UAB „Y“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), UAB „S“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), UAB „O“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), nusikalstamai veiklai nuslėpti, pagaminant ir panaudojant netikrus šių įmonių ir fizinių asmenų dokumentus, laikotarpyje nuo 2012 m. lapkričio mėn. iki 2015 m. gruodžio mėn., (duomenys neskelbtini), apgaule įgijo svetimą turtą – Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui priklausančias lėšas – 10 660,78 Eur mokėtiną pridėtinės vertės mokestį (toliau – ir PVM) už 2014 m. rugsėjo mėn.– 2015 m. gruodžio mėn., 9 661,59 Eur pelno mokestį už 2012–2015 m., suklastojo dokumentus, dėl ko buvo padaryta didelė materialinė žala, apgaulingai tvarkė UAB „X” buhalterinę apskaitą, o būtent:

nuo 2003-10-08 iki šiol būdama UAB „X“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini), direktore, vadovaujantis Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. l d. nuostata, kad „už apskaitos organizavimą, pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, turėdamas teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu bei kontroliuoti jos veiklą, veikdama UAB „X“ naudai ir interesais, 2012 m. rugsėjo mėnesį, (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, susitarė su bendrininku, kad šis už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį pateiks UAB „X“ kitų juridinių ir fizinių asmenų vardu išrašytas netikras PVM sąskaitas – faktūras ir sutartis su įrašytais žinomai neteisingais duomenimis apie tariamai UAB „X“ parduotas paslaugas, o ji šiuos dokumentus įtrauks į UAB „X“ buhalterinę apskaitą bei tokiu būdu UAB „X“ sumažins Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną PVM ir pelno mokestį ir tokiu būdu panaikins dalį šios bendrovės turtinės prievolės.

Įgyvendinant nusikalstamą sumanymą, L. Ž. laikotarpyje nuo 2012 m. lapkričio mėn. iki 2016 m. balandžio mėn., (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, pateikė bendrininkui UAB „X“ rekvizitus bei nurodė kokios paslaugos ir kokiomis kainomis turėtų būti įrašytos juridinių ir fizinių asmenų PVM sąskaitose – faktūrose ir sutartyse kaip tariamai parduodamos UAB „X“. Po ko, bendrininkas žinodamas, kad UAB „S“, UAB „O“, G. R., R. N., M. K. realiai nesuteikė jokių paslaugų UAB „X“, pagamino žinomai netikrus UAB „S“, UAB „O“, G. R., R. N., M. K. dokumentus: UAB „O“ vardu išrašytas sąskaitas faktūras: 2014-09-30 PVM sąskaita faktūra serija ON Nr. 14/064, 2014-12-30 PVM sąskaita faktūra serija ON Nr.14/082, 2015-10-05 PVM sąskaita faktūra serija ON Nr.15/061, 2015-12-30 PVM sąskaita faktūra serija ON Nr. 15/101, 2015-12-31 PVM sąskaita faktūra serija ON Nr. 15/102; UAB „S“ vardu išrašytas sąskaitas faktūras: 2014-09-17 PVM sąskaita faktūra serija SOFI Nr. 050, 2015-01-16 PVM sąskaita faktūra serija SOFI Nr. 084, 2015-10-30 PVM sąskaita faktūra serija SOFI Nr. 132A, 2015-12-18 PVM sąskaita faktūra serija SOFI Nr. 144; G. R. vardu išrašytas sąskaitas faktūras: 2012-11-26 sąskaita faktūra serija GR Nr. 010, 2012-12-17 sąskaita faktūra serija GR Nr. 011, 2012-12-31 sąskaita faktūra serija GR Nr.012; M. K. vardu išrašyta 2012-12-31 sąskaita faktūra serija MK Nr. 12/016; R. N. vardu išrašytos sąskaitos faktūros: 2012-11-30 sąskaita faktūra serija RK Nr. 12/026, 2012-12-10 sąskaita faktūra serija RK Nr. 12/027, jog UAB „S“, UAB „O“, G. R., R. N., M. K. tariamai pardavė, o UAB „X“ iš viso tariamai nupirko paslaugų už 35 151,54 Eur (tame tarpe 4 516,37 Eur PVM). Minėtus netikrus dokumentus pasirašius UAB „S“ direktoriui M. K., UAB „O“ direktoriui Š. N., G. R., R. N. šie dokumentai buvo perduoti L. Ž.. L. Ž., pažeisdama Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d. nuostatą „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ ir 13 str. 3 d. nuostatą „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“ žinodama, kad UAB „S“, UAB „O“, G. R., R. N., M. K. realiai jokių paslaugų nesuteikė ir darbų neatliko, tyčia laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio mėn. iki 2015 m. gruodžio mėn. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku (duomenys neskelbtini), tiksliai nenustatytoje vietoje, pasirašė aukščiau išvardintus žinomai netikrus dokumentus, šiuos netikrus dokumentus laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio mėn. iki 2015 m. gruodžio mėn. perdavė UAB „X“ buhalterinę apskaitą tvarkančioms iki 2014 m. birželio mėn. J. S., o vėliau – J. S., nežinojusioms apie vykdomą nusikalstamą veiką bei nurodė juos įtraukti į UAB „X“ buhalterinę apskaitą, kurios pateiktas PVM sąskaitas faktūras įtraukė į buhalterinę apskaitą. Po ko, L. Ž., gautų UAB „S“, UAB „O“, dokumentų pagrindu iš UAB „X“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2014-10-17 iki 2015-12-31 mokėjimo pavedimais į UAB „O“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „S“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), pervedus iš viso 45 170 Eur, bendrininaks, M. K. laikotarpiu nuo 2014 m. spalio mėn. iki 2015 m. gruodžio mėn., (duomenys neskelbtini), organizavo minėtų pinigų išgryninimą ir be tiksliai nenustatyto dydžio pinigų dalies, kurią pasiliko už netikrų dokumentų pagaminimą, perdavimą ir pinigų nuėmimą, išgrynintas pinigines lėšas, perdavė UAB „X“ direktorei L. Ž.. L. Ž. gavusi pinigines lėšas tiksliai nenustatytu laiku, tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis panaudojo UAB „X“ reikmėms, vystyti bendrovės veiklą.

L. Ž. veikdama vieninga tyčia 2014 m. rugsėjo mėn., (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, susitarė su bendrininku, kad šis už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį pateiks UAB „X“ kito juridinio asmens vardu išrašytas netikras PVM sąskaitas – faktūras su įrašytais žinomai neteisingais duomenimis apie UAB „X“ parduotas paslaugas – skrajučių, bei leidinių platinimo paslaugas, 40 procentų padidintomis kainomis, o ji šiuos dokumentus įtrauks į UAB „X“ buhalterinę apskaitą bei tokiu būdu UAB „X“ gaus UAB „X“ buhalterinėje apskaitoje neapskaitytų piniginių lėšų.

Įgyvendinant nusikalstamą sumanymą L. Ž. laikotarpyje nuo 2014 metų rugsėjo mėn. iki 2016 metų balandžio mėn., (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, pateikė bendrininkui UAB „X“ rekvizitus bei nurodė kokios paslaugos ir kiek padidintos kainos turėtų būti įrašytos juridinio asmens PVM sąskaitose – faktūrose parduodamos UAB „X“. Bendrininkas, žinodamas, kad UAB „Y“, daliai paslaugų nepagrįstai padidino įkainius, pagamino suklastotus UAB „Y“ dokumentus: 2014-09-15 PVM sąskaitą – faktūrą serija SM Nr.14/068, 2014-10-31 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 14/079, 2014-11-28 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 14/086 , 2014-11-28 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 14/089, 2014-12-16 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 14/094, 2014-12-30 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 14/097, 2015-10-06 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 15/055, 2015-11-09 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 15/061, 2015-11-16 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 15/062, 2015-11-30 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 15/064, 2015-12-04 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 15/068, 2015-12-11 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 15/070, 2015-12-18 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 15/072, 2015-12-30 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 15/074, įrašant žinomai melagingus duomenis apie skrajučių ir leidinių platinimo paslaugas – viso 88 508,74 Eur sumai (tame tarpe 15 361,02 Eur PVM), nepagrįstai 40 procentų padidindami skrajučių ir leidinių platinimo paslaugas, viso nepagrįstai padidindami 29 259,09 Eur sumai, bei 40 procentų nepagrįstai padidindami pirkimo PVM – iš viso 6 144,41 Eur. Taip pat 2014-10-31 kasos pajamų orderio kvitą serija TEL Nr. 083, 2014-11-14 kasos pajamų orderio kvitą serija TEL Nr. 084, 2014-11-20 kasos pajamų orderio kvitą serija TEL Nr. 086, 2014-11-26 kasos pajamų orderio kvitą serija TEL Nr. 087, 2014-12-01 kasos pajamų orderio kvitą serija TEL Nr. 089, 2014-12-12 kasos pajamų orderio kvitą serija TEL Nr. 090, 2015-10-16 kasos pajamų orderio kvitą serija TEL Nr. 125, 2015-10-31 kasos pajamų orderio kvitą serija TEL Nr. 126, 2015-11-09 kasos pajamų orderio kvitą serija TEL Nr. 128, 2015‑11-12 kasos pajamų orderio kvitą serija TEL Nr. 129, 2015-11-16 kasos pajamų orderio kvitą serija TEL Nr. 131, 2015-11-30 kasos pajamų orderio kvitą serija TEL Nr. 133, 2015-12-04 kasos pajamų orderio kvitą serija TEL Nr. 135, 2015-12-11 kasos pajamų orderio kvitą serija TEL Nr. 136, 2015-12-18 kasos pajamų orderio kvitą serija TEL Nr. 137, 2015-12-30 kasos pajamų orderio kvitą serija TEL Nr. 138 įrašė žinomai melagingus duomenis apie tariamą 40 procentų didesnį pinigų gavimą. Minėtus suklastotus dokumentus pasirašius UAB „Y“ direktoriui (bendrininkui), šie dokumentai buvo perduoti L. Ž.. L. Ž., žinodama, kad šie dokumentai suklastoti, pažeisdama Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d. ir 13 str. 3 d. nuostatas juos perdavė UAB „X“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai J. S., nežinojusiai apie vykdomą nusikalstamą veiką bei nurodė juos įtraukti į UAB „X“ buhalterinę apskaitą, kuri pateiktas PVM sąskaitas faktūras įtraukė į buhalterinę apskaitą.

L. Ž. gautų UAB „Y“ dokumentų pagrindu iš UAB „X“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2014-09-15 iki 2015-12-30 mokėjimo pavedimais į UAB „Y“, banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), pervedus iš viso 40 314,61 Eur, bendrininkas laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo mėn. iki 2015 m. gruodžio mėn., (duomenys neskelbtini), organizavo minėtų pinigų išgryninimą ir 30 procentų nuo iš banko sąskaitų pervestų pinginių lėšų perdavė UAB „X“ direktorei L. Ž.. L. Ž. gavusi pinigines lėšas tiksliai nenustatytu laiku, tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis panaudojo UAB „X“ reikmėms, vystyti bendrovės veiklą.

Be to, ji veikdama vieninga tyčia 2012 m. lapkričio mėn., (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, susitarė su bendrininku ir L. K., kad jie už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį pateiks UAB „X“ L. K. vardu išrašytas suklastotas sąskaitas – faktūras su įrašytais žinomai neteisingais duomenimis apie UAB „X“ parduotas paslaugas – skrajučių, bei leidinių platinimo paslaugas, 30 procentų padidintomis kainomis, o ji šiuos dokumentus įtrauks į UAB „X“ buhalterinę apskaitą bei tokiu būdu UAB „X“ gaus UAB „X“ buhalterinėje apskaitoje neapskaitytų piniginių lėšų.

Įgyvendinant nusikalstamą sumanymą L. Ž. laikotarpyje nuo 2012 m. lapkričio mėn. iki 2014 m. rugsėjo mėn., (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, pateikė bendrininkui ir L. K. UAB „X“ rekvizitus bei nurodė kokios paslaugos ir kiek padidintos kainos turėtų būti įrašytos juridinio asmens PVM sąskaitose – faktūrose parduodamos UAB „X“. Po ko, bendrininkas ir L. K. žinodami, kad L. K., daliai paslaugų nepagrįstai padidino įkainius, pagamino suklastotus L. K. dokumentus: 2012-11-16 sąskaitą faktūrą serija LK Nr. 032, 2012-12-31 sąskaitą faktūrą serija LK Nr. 033, 2012-12-31 sąskaitą faktūrą serija LK Nr. 034, 2013-09-30 sąskaitą faktūrą serija LK Nr. 047, 2013-10-31 sąskaitą faktūrą serija LK Nr. 048, 2013-11-29 sąskaitą faktūrą serija LK Nr. 049, 2013-12-30 sąskaitą faktūrą serija LK Nr. 050, 2013-12-31 sąskaitą faktūrą serija LK Nr. 051, 2014-05-30 sąskaitą faktūrą serija LK Nr. 14-07, 2014-06-30 sąskaitą faktūrą serija LK Nr. 14-09, 2014-08-01 sąskaitą faktūrą serija LK Nr. 14-11, 2014-09-10 sąskaitą faktūrą serija LK Nr. 14-14, 2014-09-30 sąskaitą faktūrą serija LK Nr. 14-16, 2014-10-31 sąskaitą faktūrą serija LK Nr. 14-17, 2014-11-28 sąskaitą faktūrą serija LK Nr. 14-18, 2014-12-31 sąskaitą faktūrą serija LK Nr. 14-20 įrašė žinomai melagingus duomenis apie skrajučių ir leidinių platinimo paslaugas viso 20 691,90 Eur sumai, nepagrįstai 30 procentų padidindami skrajučių ir leidinių platinimo paslaugas, viso padidindami 13 645,02 Eur sumai.

Minėtus suklastotus dokumentus pasirašius L. K., ji pati ar per bendrininką perdavė L. Ž.. L. Ž., žinodama, kad šie dokumentai suklastoti, pažeisdama Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d. ir 13 str. 3 d. nuostatas juos perdavė UAB „X“ buhalterinę apskaitą tvarkančioms iki 2014 m. birželio mėn. J. S., o vėliau – J. S., nežinojusioms apie vykdomą nusikalstamą veiką, bei nurodė juos įtraukti į UAB „X“ buhalterinę apskaitą, kurios pateiktas PVM sąskaitas faktūras įtraukė į buhalterinę apskaitą.

Tęsdama nusikalstamą veiką, L. Ž. nurodė UAB „X“ buhalterinę apskaitą tvarkančioms iki 2014 m. birželio mėn. J. S., o vėliau – J. S., nežinojusioms, apie vykdomą nusikalstamą veiką, kad jos, joms pateiktų suklastotų UAB „Y“, L. K. ir netikrų UAB „S“, UAB „O“, G. R., R. N., M. K. PVM sąskaitų faktūrų ir sąskaitų – faktūrų pagrindu surašytų UAB „X“ PVM deklaracijas už 2014 m. rugsėjo mėn. – 2015 m. gruodžio mėn., kuriose padidino įsigytų prekių pirkimo PVM 10 660,78 Eur sumai (iš jų: 40% tai yra 6 144,41 Eur padidintų paslaugų pirkimo PVM), kurias surašė, bei 2015-04-23, 2015-04-23, 2015-10-21, 2015-11-20, 2016-01-22, 2016-01-22, 2016‑04‑06, pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai elektroniniu būdu, bei pelno nuostolio ataskaitas. Tokiu būdu L. Ž., veikdama bendrininkų grupe kartu su bendrininku, apgaule panaikino UAB „X“ turtinę prievolę – sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą iš viso 10 660,78 Eur PVM, ir 9 661,59 Eur pelno mokesčio už 2012–2015 m., suklastojo PVM sąskaitas – faktūras ir sąskaitas faktūras, dėl ko buvo padaryta didelė materialinė žala, bei, būdama atsakinga už UAB „X“ buhalterinės apskaitos organizavimą, UAB „X“ apskaitoje panaudodama dėl atvaizduotų neįvykusių operacijų tikrovės neatitinkančias PVM sąskaitas–faktūras paslaugas, kurių faktiškai UAB „S“, UAB „O”, G. R., R. N., M. K. nesuteikė, o UAB „Y“ ir L. K. suteikė nepagrįstai padidintomis kainomis, iškreipė tikrąją UAB „X“ ūkinę, komercinę būklę bei duomenis apie turtą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „X“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2012–2015 m.

Tokiais veiksmais L. Ž. padarė BK 182 str. 2 d., 222 str. 1 d. ir 300 str. 3 d. numatytus nusikaltimus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, atsižvelgdamas į teismų praktikos nuostatas, draudžiančias nuosprendyje vartoti formuluotes, liudijančias apie dar nenuteistų, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleistų ir toje byloje neteisiamų asmenų kaltę padarius nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003-06-20 nutarimo Nr.40 ,,Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą” 3.1.3. punktas), nustatomojoje nuosprendžio dalyje, išdėstydamas L. Ž. padarytų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, su kaltinamąja bendrininkavusio asmens neįvardija, nurodydamas, jog ji veikė bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra išskirtas – bendrininku.

Teismo posėdžio metu L. Ž. suprato kaltinimą, kaltę pripažino ir paaiškino, jog jos įmonė daro reklamas, produktų degustacijas visoje Lietuvoje. Tiksliai nepamena kada ji susipažino su J. V., kuris prisistatė kaip verslininkas, turintis nemažai įmonių su įvairiais reklamos projektais Lietuvoje. Jie bendraudavo laikas nuo laiko, susitikdavo, daugiausiai antrą metų pusę, kai prasideda projektai, yra didžiausias darbų apkrovimas. Jis buvo užsiminęs, kad gali šiek tiek padėti, vykdant skrajučių ir kitos reklaminės medžiagos platinimą. Po kažkurio laiko jai atsirado poreikis turėti platintoją. J. V. susitikimo metu užsiminė apie tai, kad jeigu būtų poreikis, kad jis turi keletą nuostolingai veikiančių įmonių. Jos įmonėje atsiranda metų gale sumos, kurios nepasidengia: dekoracijų pirkimas, komandiruotės, bandė Italijoje surengti renginius, vestuves, ieškojo, važinėjo. Susitikus gruodžio mėn. su J. V., jis patikino, kad yra galimybė padengti tas išlaidas. Sakydavo, jei jai yra didesnis poreikis, gali pasididinti šiek tiek ataskaitas. Susitarė dėl sąskaitų 30 proc. padidinimo. Sakė visi mokesčiai bus sumokėti. Taip pat 2014 m. jis pasakė, kad yra tokia įmonė „S“, ji veikianti ir jei jai reikės pagalbos ji visada galės padėti. Ji taiso kompiuterius. Tuo atveju jie sutarė tai, kad jis suorganizuos sąskaitos išrašymą už paslaugas už metus. Su M. K. yra pasimačius porą kartų pas jį ofise, kai atvyko pasirašyti sutarties. Pripažino, jog buvo išrašytos sąskaitos kaltinamajame akte nurodytų asmenų vardais skrajučių platinimo paslaugoms. UAB „S“ buvo sutartis tariamai kompiuterių priežiūrai. UAB „O“ tariamai teikė reklamos renginiuose paslaugas. Skrajučių platinimas susijęs su G., tai buvo individuali veikla, bet čia daugiau J. su ja bendravo, kaltinamoji nėra jos mačiusi (buvo išrašytos sąskaitos – faktūros). Su M. K. 2012 m. buvo susijusi veikla – skrajučių platinimas (išrašyta viena sąskaita – faktūra). Ji sumokėdavo už paslaugas, jai dalis grįždavo atgal, sumokėjus mokesčius ir 10 proc. už paslaugą. UAB „Y“ gamino lankstinukus pagal kaltinamosios pateiktus maketus – tai buvo realios paslaugos. Kai jie nustatydavo kažkokią sumą, kaltinamoji klausdavo ar galima būtų padidinti sąmatą, o J. V. sutikdavo ir jie padidino skrajučių kainą 40 proc. (jai grąžindavo 30 proc.). J. V. išrašydavo pajamų kasos orderį, o grąžindavo tą skirtumą pagal susitarimą. Skrajutės buvo spausdinamos dideliais kiekiais, o dėl jų platinimo yra atskira suma. L. K. tai J. žmogus, kuris platino skrajutes. Per J. su ja susitarė, kad galėtų būti panašiai kaip ir su „Y“. Ji taip padidindavo sąskaitas už skrajučių platinimą. Sąskaitos – faktūros išrašinėjamos buvo 2012–2013 m. įmonės lėšoms padengti atlyginimams, ofiso remontui, įmonės veiklai. Paslaugos buvo teikiamos, bet už padidintą kainą. Su įmonėmis atsiskaitydavo sumokėdama 50–60 proc. pavedimu, o likusi suma likdavo pas ją, tai nereikėjo nieko nuiminėti. Visada būdavo plius PVM ir nekildavo jokių problemų. Už realias paslaugas J. užsidėdavo ir įeidavo į kainą, o už nerealias paslaugas 10 proc. J. V. palikdavo. Likusią sumą J. išgrynindavo ir grąžindavo jai. Pinigai likdavo įmonėje. Sumas nurodydavo kaltinamoji pasitarus su J. pagal poreikį. Sąskaitas – faktūras pateikdavo J. V. Iš visų (kaltinime nurodytų) žmonių J. V. pažįsta vienintelį. Jai pasirodė, kad jis pakankamai padorus. Nekilo įtarimo, kad čia kažkas yra negerai. Nurodė, jog įmonė buvo pelninga. 2014 m. įmonės apyvarta buvo arti milijono, 2015 m. ir 2016 m. 350 000 Eur, 2017 m. mažiau kažkiek, 2018 m. 280 000 – 290 000 Eur. Kaltinamoji tvarkė visus dokumentus, autorines sutartis ir su ja dirba daug jaunų žmonių, kurie padirba 1 ar 2 kartus ir viskas, todėl nespėjant visko sutvarkyti susidarė „skylės“ žmonių atlyginimams. Taip pat tokios skylės atsirado dėl to, jog vasarą keliaudavo po Italiją ir Ispaniją dėl planuojamų renginių (kurie neįvyko), o pinigai išsileisdavo nuomojant mašiną ir bukletams, vertėjams ir žmonėms, lydintiems į renginius ir kaltinamoji nežinodavo kaip jas padengti. 2012-2014 m. dar pradedant dirbti su „Y“ minėti pinigai buvo skirti įmonės veiklai, organizatorių atlyginimams, pirkiniams, kurių nežinodavo kaip apskaityti, už sutartis, kad žmonės verčiasi kažkokia veikla, tačiau neturi patento ar individualios veiklos ir nėra kaip su jais atsiskaityti. Jiems buvo mokama pagal valandinį fiksuotą atlygį, tačiau jie nepasirašinėjo už vienkartinį atlyginimą. Vėliau 2015-2016 m. atsirado žmonės, kurie turėjo licencijas. Metų gale dokumentuose atrodė, jog įmonė turi pelno, kuris iš tiesų buvo dokumentais neįformintos išlaidos. Ji nurodė, jog pati viską daro: surinkinėja sąskaitas, pildo visas lenteles, kad žinotų ir atsimintų. Tada viską supildžius neša į buhalteriją. Kaltinamoji patikino, jog ją tiesiog suklaidino, nes ji prieš pasirašinėjant tikrinosi ar tos įmonės veikiančios, kad nebūtų kažkokių negerų dalykų. Niekada nevogė ir neėmė PVM. Yra sumokėjus PVM, taip pat už visas paslaugas. Jai yra labai svarbu sumokėti. Labai gailisi, kad leido sau sutikti ir taip neapdairiai pasielgė. Kaltinamoji patikino, jog jai jokios naudos nebuvo. Gauna už veiklą atlyginimą apie 820 Eur plius mokesčiai, automobilį nuomoja. Patikino, jog niekada J. V. negrąžindavo PVM mokesčio – dirbo su tą sąlyga, kad visi mokesčiai bus tvarkingai sumokėti ir buvo įsitikinus, kad taip ir yra.

Kadangi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, o kaltinamoji L. Ž., kuri yra kaltinama dviejų apysunkių ir vieno sunkaus nusikaltimo (BK 11 str. 4, 5 d.) padarymu, po kaltinimų paskelbimo teismui davė išsamius parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamosios gynėjas ir prokurorė, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 str.).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:

2016-04-19 ikiteisminio tyrimo metu apklausta įtariamąja L. Ž. parodė, kad jai pareikštas įtarimas suprantamas, savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo pripažįsta dalinai, nes įtarime nurodytų asmenų, išskyrus J. V. ir M. K., nepažįsta, įtarime nurodytos sumos 43 012 Eur nepasisavino. 2003 m. įsteigė UAB „X“ ir yra šios įmonės direktorė bei vienintelė akcininkė. UAB „X“ teikia reklamos ir renginių organizavimo paslaugas. Įmonė registruota ir veiklą vykdo patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). UAB „X“ buhalterinę apskaitą tvarko UAB „P“ darbuotoja, J., pavardės neatsimena. 2015–2016 m. buhalteriniai dokumentai yra saugomi UAB „P“, (duomenys neskelbtini). Su UAB „Y“ direktoriumi J. V. susipažino darbo reikalais prieš porą metų, tikslių datų neatsimena. UAB „X“ iš UAB „Y“ užsakinėjo skrajučių spausdinimą, reklamos paslaugas. Maždaug 2014 m., tikslių datų neatsimena, kažkokio renginio metu J. V. pasiūlė savo paslaugas, išsigryninant pinigus. Susitarė, kad PVM sąskaitose faktūrose prie reklamos paslaugų ir interneto tvarkymo paslaugų bus nurodoma didesnė paslaugų kaina. Vidutiniškai paslaugos kaina buvo uždidinama 9–10 procentų (iki PVM paskaičiavimo). UAB „X“ mokėdavo pinigus UAB „Y“ grynais ir pavedimu, tikslių sumų dabar negali nurodyti. J. V. jai grąžindavo užkeltą paslaugų kainos dalį, sau palikdamas dešimtąją dalį nuo šios sumos. Vienu kartu perduodavo nuo 500 iki 1 000 Eur. Dažniausiai pinigus J. V. perduodavo UAB „X“ ofise, kartais susitikdavo mieste. Paskutinį kartą perdavė apie 1 000 Eur 2015 gruodžio mėn. Bendroje sumoje J. V. jai perdavė pinigus iki 10 kartų. Kur UAB „Y“ toliau pervesdavo pinigus, kokiu būdu jie buvo išgryninami, nežino. Maždaug prieš metus J. V. pasakė, kad yra dar viena įmonė – UAB „S“, kuri teikia IT paslaugas ir per kurią taip pat galima būtų išsigryninti pinigus. Ji sutiko ir pas ją į ofisą netrukus atėjo M. K., kuris prisistatė esąs UAB „S“ direktoriumi ir atsinešė jau paruoštą sutartį dėl interneto kompiuterių priežiūros. Buvo susitarta, kad bus išrašomos sąskaitos už kompiuterių priežiūrą, nors realiai šie darbai nebuvo atliekami. Kiek atsimena, pinigai UAB „S“ buvo pervedami bankiniu pavedimu. Grynus pinigus jai atnešdavo ne M., o J. V. Kokios buvo sumos, dabar tiksliai nurodyti negali, neatsimena. Buvo keli kartai po 1000–1200 Eur. Kiek žino, UAB „S“ sau 40–50 procentų nuo sumos, nes realiai darbų nebuvo. Maždaug 2015 m. pabaigoje J. pasakė, kad kažkokias konkrečias paslaugas, kokias, tiksliau dabar neatsimena – reklama ar spaudos darbai, reikia forminti ant įmonės UAB „O“. Kaip suprato, J. buvo šios įmonės akcininkas. Kodėl buvo įtraukta ši įmonė, nežino. Paslaugų įkainiai buvo tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir su UAB „Y“. Kiek per šitą įmonę buvo išgryninta pinigų, neatsimena. Jai visos įmonės buvo vienodos, jos tiesiog siejosi su J. V. Laikotarpyje nuo 2014 m., J. V. išgrynino ir bendroje sumoje jai perdavė apie 4–5 tūkst. Eur. Šiuos pinigus panaudojo įmonės veikloje. Dėl įvykusio labai gailisi. Pasiruošusi sumokėti apskaičiuotus mokesčius (t. 6., b. l. 121–123).

2019-02-07 ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta įtariamąja L. Ž. parodė, kad susipažino su UAB „X“ specialisto išvada ir nori parodyti, kad 2012 m., tikslių datų neprisimena J. V. jai pasakė, kad jis turi įmonių ir žmonių, kurie platina skrajutes. Be to, jis paminėjo, kad kai kurie žmonės gali pateikti dokumentus, apie tai, kad jie tariamai išplatins skrajutes. Kažkuriuo momentu jai dirbant UAB „X“ direktorės pareigose, prisireikė apyvartinių lėšų, kurie būtų neatvaizduoti įmonės buhalterinėje apskaitoje. Tuomet J. V. pasiūlė tokius asmenis, tai yra G. R., R. N., M. K., L. K.. Nei R. N., nei G. R. ji nemačiusi. J. V. jai atnešė dokumentus, apie tai, kad jis tariamai joms perdavė lankstinukus, kuriuos jos tariamai išplatino, bei apmokėjimo dokumentus, apie tai, kad UAB „X“ tariamai apmokėjo joms už atliktus darbus. Šiais atvejais UAB „X“ buvo įforminama, jog joms buvo išmokėti grynieji pinigai. J. V. už jo pateiktus dokumentus buvo sumokėta 10 procentų nuo sumos, bei buvo sumokėta ta dalis, kuri priklauso sumokėti fizinių asmenų pajamų mokestis. M. K. ji yra mačiusi. Jis buvo pristatytas kaip UAB „S“ direktorius, kuris UAB „X“ tariamai atliko darbus. Tačiau ji su juo nėra bendravusi dėl lankstinukų platinimo. Dokumentus apie tai, kad jis tariamai išplatino lankstinukus jai pristatė J. V. Taip pat kaip ir atvejais su R. N. ir G. R., J. V. ji sumokėjo už dokumentus apie tariamai išplatintus lankstinukus 10 procentų bei fizinių asmenų pajamų mokesčio dydžio sumą. Su L. K. ją supažindino J. V. Ji pagal susitarimą platino UAB „X“ lankstinukus, tačiau buvo atvejų, kuomet L. K. tik pasirašinėjo dokumentus apie tariamai išplatintus lankstinukus. Tais atvejais kartais ji pervesdavo į L. K. banko sąskaitą, po ko ši dalį piniginių lėšų jai grąžindavo. Dažniausiai atvejais, kuomet buvo pateikiami L. K. pasirašyti dokumentai, dokumentus ir pinigus jai atnešdavo J. V., kartais tai darydavo L. K. Bendroje sumoje jai J. V. ir L. K. grąžino apie ne mažiau 30 ir ne daugiau 40 proc. dokumentuose nurodytos pinigų sumos. Čia ji turi omenyje L. K. vardu išrašytuose dokumentuose. Kalbant apie J. V. įmones, tai nori parodyti, kad nei UAB „O“, nei UAB „S“ vardu išrašytuose dokumentuose nurodyti darbai ar paslaugos apskritai nebuvo atliekami. Kalbant apie UAB „Y“, nori parodyti, kad dokumentuose atliekami darbai buvo atlikti už 60 proc., tačiau 40 proc. nebuvo atlikta. 10 proc. sumos pasilikdavo J. V., kitus 30 proc. J. grąžindavo jai grynaisiais pinigais. Visus iš tokios veiklos gautus grynuosius pinigus ji panaudojo UAB „X“ veikloje, tai yra verslo pietums, reprezentacijoms, komandiruočių išlaidoms, dekoracijų įsigijimui, scenos pastatymams, kuriuos atlikdavo fiziniai asmenys. Dėl padarytos veikos ji gailisi, žalą ketina atlyginti (t. 6, b. l. 124–126).

2019-04-17 ikiteisminio tyrimo metu įtariamąja apklausta L. Ž. parodė, kad ji anksčiau neteista, narkologinėse ar psichiatrinėse įskaitose neįrašyta, jai pareikšto įtarimo esmė yra suprantama, dėl jai pareikšto įtarimo kalta prisipažįsta pilnai. Dėl pareikšto įtarimo nori parodyti, kad ji prisimena anksčiau duotus parodymus, juos pripažįsta ir dabar, pripažįsta visas nurodytas faktines aplinkybes, įtarime nurodytą žalą atlygino, dėl padarytos veikos gailisi (t. 6, b. l. 144–145).

2019-04-18 ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta J. S. parodė, kad neatsimena, kada pradėjo dirbti UAB „P“ vyr. buhalterės pareigose. UAB „P“ teikia buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas. Įmonės direktorė yra J. G. UAB „P“ tvarko kitų įmonių buhalterinę apskaitą. Kada tiksliai pasakyti negali, tačiau ji gavo pavedimą tvarkyti UAB „X“ buhalterinę apskaitą. Kiek žino iš dokumentų, UAB „X“ užsiima mokymų bei renginių organizavimu. UAB „X“ buhalterinę apskaitą tvarkė pagal gaunamus dokumentus, kuriuos pristatė į UAB „P“ buveinę (duomenys neskelbtini), įmonės direktorė L. Ž. Ji neišrašinėja jokių pirminių apskaitos dokumentų, tai daro pati L. Ž. Banko pavedimų taip pat nei UAB „P“ darbuotojai, nei ji neatlikinėjo. Ji tik suvedinėjo pirminius apskaitos dokumentus į registrus bei pirminių apskaitos dokumentų pagrindu parengė PVM ir pelno (nuostolio) deklaracijas bei jas pateikinėja Valstybinei mokesčių inspekcijai prie FM. Jai nėra žinomos UAB „Y“, UAB „O“, UAB „S“, M. K., J. V., R. N., G. R., L. K. Galbūt pavadinimai galėjo būti matyti iš gautų dokumentų, tačiau nei įmonių, nei asmenų ji neprisimena. Jeigu buvo tokie dokumentai su šių įmonių ar fizinių asmenų pavadinimais, jie turėjo būti įtraukti į UAB „X“ buhalterinę apskaitą ir jų pagrindu buvo parengtos PVM ir pelno (nuostolio) deklaracijos. Nei kuo šios įmonės užsiėmė, nei kokios paslaugos buvo nurodytos ji neprisimena. UAB „X“ buhalterinę apskaitą tvarkė iki išėjimo iš darbo UAB „P“. Iš jos UAB „X“ dokumentus ir buhalterinės apskaitos tvarkymą priėmė J. S. Ką nors daugiau paaiškinti neturi (t. 6, b. l. 29–31)

2019-04-09 ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta J. S. parodė, kad nuo 2014 m. liepos mėn. pradėjo dirbti UAB „P“ buhalterės pareigose. UAB „P“ teikia buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas. Įmonės direktorė yra J. G. UAB „P“ tvarko kitų įmonių buhalterinę apskaitą. 2014 m. birželio mėn. jai buvo duotas pavedimas tvarkyti UAB „X“ buhalterinę apskaitą. Iki jos šios įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė J. S. Kiek žino iš dokumentų, UAB „X“ užsiima mokymų bei renginių organizavimu. UAB „X“ buhalterinę apskaitą tvarkė pagal gaunamus dokumentus, kuriuos pristatė į UAB „P“ buveinę (duomenys neskelbtini), o nuo 2018-06-01 į (duomenys neskelbtini) įmonės direktorė L. Ž. Ji neišrašinėja jokių pirminių apskaitos dokumentų, tai daro pati L. Ž. Banko pavedimų taip pat nei UAB „P“ darbuotojai, nei ji neatlikinėjo. Ji tik suveda pirminius apskaitos dokumentus į registrus bei pirminių apskaitos dokumentų pagrindu parengia PVM ir pelno (nuostolio) deklaracijas bei jas pateikinėja Valstybinei mokesčių inspekcijai prie FM. Jai nėra žinomos UAB „Y“, UAB „O“, UAB „S“, M. K., J. V., R. N., G. R., L. K. Galbūt pavadinimai galėjo būti matyti iš gautų dokumentų, tačiau nei įmonių, nei asmenų ji neprisimena. Jeigu buvo tokie dokumentai su šių įmonių ar fizinių asmenų pavadinimais, jie turėjo būti įtraukti į UAB „X“ buhalterinę apskaitą ir jų pagrindu buvo parengtos PVM ir pelno (nuostolio) deklaracijos. Nei kuo šios įmonės užsiėmė, nei kokios paslaugos buvo nurodytos ji neprisimena. UAB „X“ buhalterinę apskaitą tvarkė iki 2017 m. pavasario, tikslių datų neprisimena (t. 6., b. l. 34–36).

2016-04-20 ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas M. K. parodė, kad, prisipažįsta buvęs formaliu realiai jokios veiklos nevykdančiu UAB „N“ akcininku ir direktoriumi bei pasirašinėjęs fiktyvius tikrovę neatitinkančius šios įmonės buhalterinius dokumentus (sutartis, PVM sąskaitas–faktūras ir kt.) dėl įvairių minėtos įmonės sandorių, kurių jis, kaip UAB „N“ vadovas nei organizuodavo, nei vykdydavo, taip pat, būdamas, galima sakyti, pusiau formaliu UAB „S“ direktoriumi, pats kartais realiai atlikdamas dalį su informacinėmis technologijomis susijusius darbus, bei vėlgi pasirašinėjęs fiktyvius tikrovę neatitinkančius UAB „S“ buhalterinius dokumentus, kuriuose nurodytų įvairių darbų jis, kaip šios įmonės vadovas, nebuvo nei organizavęs, nei vykdęs, bei, galima sakyti, pusiau fiktyvius buhalterinius dokumentus, kuriuose buvo nurodomi jo, kaip UAB „S” vadovo, realiai paties kitoms įmonėms atlikti su informacinėmis technologijomis susiję darbai, tačiau tų darbų kainos buvo kažkokios per didelės, palyginus su rinkoje egzistuojančiomis analogiškų darbų kainomis. Pasirašydamas tokius dokumentus, suprato, kad jo veiksmai neteisėti, tačiau šių savo veiksmų pasekmių jis nežinojo ir jų nesuprato. Kad dėka fiktyvių UAB „N“ ir UAB „S“ dokumentų buvo grobstomi įvairių įmonių pinigai bei valstybei nemokami mokesčiai, jis nežinojo ir pats to supratęs nebuvo, nes nėra buhalteris. Jokio tikslo grobstyti pinigus ir vengti mokėti kokius nors mokesčius jis tikrai neturėjo ir su jokiais įtarime nurodytais ar kokiais nors kitais asmenimis dėl to nesitarė. Į neteisėtą UAB „N” ir UAB „S” veiklą įsitraukė tik dėl to, kad buvo skolingas 12 000 Lt pažįstamam V. V., kuris už jo dalyvavimą minėtų dviejų įmonių veikloje buvo pažadėjęs, kaip sakoma, nurašyti minėtą skolą. Gali pasakyti, kad į neteisėtą UAB „N” ir UAB „S”, kuriuose jis buvo ir vieninteliu akcininku, ir direktoriumi, į neteisėtą veiklą jį įtraukė jo nurodytas V. V. dėl aukščiau nurodytos jo skolos. Tai buvo kažkur 2013 m., tačiau tikslaus laiko nepamena. Su V. V. buvo susipažinęs per jo dabartinę žmoną G., su kuria ankščiau kurį laiką dirbo kartu sporto prekių parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Iš pastarojo buvo pasiskolinęs minėtus 12 000 Lt, nes daugiau neturėjo iš ko pasiskolinti, o pinigai jam buvo reikalingi greitųjų kreditų dengimui bei finansiškai atsigauti po pinigų pralaimėjimų dalyvaujant azartiniuose lošimuose. Skolos patvirtinimui tarp jų buvo surašyti du vekseliai: 5 000 Lt ir 7 000 Lt sumai. Vienu momentu 2013 m. V. V. paprašė padėti jam, o būtent, paprašė kurį laiką pabūti formaliu vienos įmonės, kaip paskui paaiškėjo, UAB „N” akcininku ir vadovu, paaiškindamas, kad nieko dirbti joje nereikės, o tik reikės pasirašinėti šios įmonės dokumentus. Už tokį pasiūlymą pastarasis jokio konkretaus atlygio nepasiūlė, užtat pažadėjo „nurašyti” jo aukščiau nurodytas skolas jam. M. K. toks pasiūlymas sudomino, kadangi tuo metu jam svarbiausia buvo susimažinti arba iš viso panaikinti minėtą bendrą 12 000 Lt skolą V. Apie tai, kad jis bus formaliu UAB „N” akcininku ir direktoriumi bei pasirašinės kažkokius dokumentus, jis tuomet negalvojo. Taip pat negalvojo ir apie galimas tokių jo, kaip fiktyvaus UAB „N” akcininko bei direktoriaus, veiksmų pasekmes. V. V. apie UAB „N” jam nieko neaiškino, kaip ir nieko neaiškino dėl to, kam reikalingas toks formalus direktorius šioje įmonėje, kaip jis. Jam pačiam kažkokių konkrečių, su tuo susijusių klausimų, nekilo. Tačiau V. V. buvo patikinęs M. K., kad jam, kaip šios įmonės vadovui, negresia jokia atsakomybė. Jis juo patikėjo ir sutiko būti formaliu UAB „N” akcininku ir direktoriumi. Jam tapus minėtos įmonės akcininku ir vadovu, jis asmeniškai su šia įmone niekada jokios realios veiklos nevykdė ir tokios veiklos organizavęs nebuvo. Jokių darbuotojų jis į šią įmonę pats asmeniškai įdarbinęs nebuvo. Jokio ofiso UAB „N” jam būnant jos akcininku ir direktoriumi, neturėjo. Kas tvarkė šios įmonės buhalteriją, jam būnant šios įmonės akcininku ir direktoriumi, tiksliai pasakyti negali, nes nepamena. Kiek prisimena, kažkokia buhalterė buvo, nes kartą jam teko pas ją važiuoti kartu V. V. broliu J. V., su kuriuo buvo susipažinęs laikui bėgant per V. Po kurio laiko po V. V. pasiūlymo, pastarasis pasirūpino dokumentų dėl minėtos įmonės akcijų pirkimo jo vardu ir jo paskyrimu šios įmonės direktoriumi, o jis tik juos pasirašė. Po to, pagal jų susitarimą jam buvo pateikiami įvairūs UAB „N” buhalteriniai dokumentai (sutartys, PVM sąskaitos–faktūros, gal dar kokie dokumentai, tačiau jų nepamena), kuriuos jis, praktiškai neskaitydamas, pasirašydavo, kaip šios įmonės vadovas. Su V. buvo sutarę, kad tokius dokumentus jam pasirašymui pateikinės jau minėtas jo brolis J. V., su kuriuo supažindino tuo metu pats V.. J. jam dėl tų dokumentų nieko neaiškindavo, o jis pats ir nesigilindavo, nes tuo metu jo tai nedomino. Beje, kiek prisimena UAB „N“ akcijų prikimo dokumentus, minėtas J. V. buvo šios įmonės akcininku iki jo, tačiau jam pasirašant minėtos įmonės pirkimo dokumentus, pastarasis nedalyvavo, kaip sakė, tuomet dalyvavo V. V.. J. gi, kaip sakė, atsirado vėliau, kai jis pradėjo pasirašinėti jo jam pateikiamus fiktyvius UAB „N“ dokumentus. Kiek perskaitydavo kai kuriuos iš tokių J. jam pateiktų dokumentų, pamatydavo, kad faktiškai tai yra fiktyvūs su realybe nesutampantys dokumentai, nes juose buvo nurodytos UAB „N“ neva tai perkamos–parduodamos su reklamine produkcija susijusios medžiagos. Iš kokių įmonių jos buvo perkamos ir kam parduodamos, nepamena. Gali pasakyti, kad jis asmeniškai jokių medžiagų UAB „N“ niekada nepirko ir nepardavinėjo ir iš viso jokių medžiagų nėra matęs. Kaip sakė minėta įmonė jokio ofiso neturėjo. Jokio sandėlio pastaroji taip pat neturėjo. J. pateikiamus fiktyvius UAB „N“ dokumentus dažniausia pasirašydavo pastarojo automobilyje „Jaguar S-Type“, v. n. (duomenys neskelbtini), kuris šiuo metu priklauso UAB „S“, su kuriuo pastarasis tuomet privažiuodavo prie jo namų, (duomenys neskelbtini). Už minėtų fiktyvių dokumentų pasirašymą nei J., nei V. V. jam jokių pinigų nemokėjo, tačiau laikui bėgant jam bendraujant su V. V., pastarasis jį nuolat patikindavo, kad jo 12 000 Lt skola jam nuolat mažėja, tačiau konkrečių sumų pastarasis neminėdavo. Kaip ir kokiu būdu (per banką ar grynais) vykdavo atsiskaitymai tarp UAB „N“ ir kitų įmonių, su kuriomis buvo sudaryti jo pasirašyti fiktyvūs UAB „N“ dokumentai, ir ar iš viso tokie atsiskaitymai vykdavo, jam nežinoma. Kiek prisimena, bankuose dėl UAB „N“ banko sąskaitų atidarymo jis nėra buvęs. Tačiau gali pasakyti, kad V. V. iniciatyva jam teko lankytis viename iš bankų (arba SEB, arba DNB, tiksliai neprisimena), kur jis savo vardu atsidarė asmeninę sąskaitą ir paėmė mokėjimo kortelę, kurią kartu su PIN kodu V. reikalavimu iškart atidavė jam. Atidavė jam, nes toks buvo pastarojo reikalavimas kaip užstatas už jo minėtą 12 000 Lt skolą. Jokių pinigų tuo metu toje sąskaitoje nebuvo. Kada, kas, kaip ir kokiem tikslam paskui naudojo tą jo asmeninę kortelę, jam nežinoma. Po metų ar poros (tiksliai nepamena) naudojimo, V. V. grąžino ją M. K. Ar buvo atidarytos kokios UAB „N“ banko sąskaitos iki jam perkant šią įmonę, jis nežino. Ar buvo kokios šios įmonės banko kortelės bei kodų generatoriai, jam taip pat nežinoma. Jam nei matyti šios įmonės banko kortelių ir kodų generatorių, nei jomis disponuoti neteko. Gryninti kokias nors pinigų sumas iš kokių nors UAB „N“ banko sąskaitų jam neteko. Jeigu tokie daiktai buvo, kas juos turėjo, kada ir kaip bei kokiais tikslais naudojosi, jam nežinoma. Prie UAB „N“ banko sąskaitų (jeigu tokios buvo) jam prisijungti neteko. Kokie pinigai, iš kokių įmonių bei į kurias įmones buvo pervedami per UAB „N“ banko sąskaitas (jeigu tokios buvo), jam nežinoma. UAB „N“ antspaudo taip pat nėra matęs ir nėra juo pasinaudojęs. Kas turėjo tokį antspaudą, nežino. Greičiausia, tokį antspaudą turėjo arba V. V., arba J. V., nes kartais J. jam pateiktuose fiktyviuose UAB „N“ dokumentuose jau būdavo uždėti šios įmonės antspaudo spaudai. Su fiktyviuose jo pasirašytuose UAB „N“ dokumentuose nurodytomis kitomis įmonėmis ar jų atsakingais asmenimis, kurių šiuo metu nepamena, jam susidurti ir kontaktuoti neteko. UAB „N“ formaliu akcininku ir direktoriumi buvo apie metus laiko. Po to, vieną dieną visai netikėtai V. V. pareiškė, kad ši įmonė yra parduodama iki tol jam nepažįstamam T. M., su kuriuo pirmą kartą susitiko „Registrų centre” įforminant minėtos bendrovės pardavimą jam. Visų įmonės pardavimo dokumentų įforminimu pasirūpino V., jis tik pasirašė juos kartu su T. M. „Registrų centro” patalpose. Kodėl taip staigiai buvo parduodama UAB „N“, nežino, tačiau, kiek suprato iš V. V. ir T. M. tarpusavio pokalbio, minėta įmonė turėjo kažkokių skolų. Kas tai buvo per skolos, jam nežinoma, nes nei vienas, nei kitas asmuo jam dėl to nieko neaiškino, nors jis bandė jų klausti. Praėjus kuriam laikui po UAB „N“ pardavimo T. M. jam telefonu skambino iš Klaipėdos VMI ir teiravosi apie minėtos įmonės veiklą. Apie šį skambutį jis pasakė V. V., kuris pažadėjo susirašyti su VMI el. paštu. Kiek supranta, pastarasis kažką buvo parašęs VMI, nes daugiau jam iš ten niekas neskambino. Gali pasakyti, kad UAB „N“ turėjo el. pašto dėžutę, tačiau jos adreso jis nežino, nes prieigos prie jos neturėjo ir ja niekad nesinaudojo. Kiek žino, ja naudojosi arba V. V., arba J. V. Gali dar pasakyti, kad jam dirbant UAB „N“ direktoriumi joks darbo užmokestis jam nei per banką, nei grynais mokamas nebuvo. Gal koks darbo užmokestis jam ir buvo įformintas, tačiau niekas jam jo nemokėjo. Šiaip jokio susitarimo su V. V. ar J. V. dėl darbo užmokesčio mokėjimo UAB „N“ nebuvo. Praėjus kuriam laikui po UAB „N“ pardavimo, iš V. V. gavo pasiūlymą būti akcininku ir direktoriumi kitoje įmonėje, kaip vėliau sužinojo, UAB „S“. Tačiau skirtingai nuo UAB „N“, dėl UAB „S” V. pasakė, kad šioje įmonėje jam realiai reikės dirbti, atliekant realius su informacinėmis technologijomis susijusius darbus. Jis sutiko, nes V. V. dėl tokio jo darbo, skirtingai nuo UAB „N“, pažadėjo jam mokėti oficialų darbo užmokestį, be to, „nurašyti“ jam jo minėtą skolą V. Dirbti su informacinėmis technologijomis susijusius darbus V. V. jam pasiūlė dėl to, kad žinojo, jog jis mokėsi informacinių technologijų ir buvo nuotoliniu būdu baigęs MIT (Masačiusetso technologijų institutą). Visų UAB „S" pirkimo dokumentų įforminimu pasirūpino V. V. Jis tik tuos dokumentus pasirašė, būdamas kartu su juo „Registrų centre“. Kas buvo ankstesnis šios įmonės savininkas ir vadovas, jis nepamena. Jam būnant UAB „S“ akcininku ir direktoriumi, ši įmonė turėjo savo ofisą, kuris buvo įsikūręs bendrose patalpose su V. V. vadovaujama UAB „A“ adresu (duomenys neskelbtini). Be jo UAB „S” dirbo dar 1 darbuotojas O. K., kuris, pasak V. V., ir surado šį darbuotoją, buvo atsakingas už „K” visų atstovaujamų dienraščių platinimą (duomenys neskelbtini) kartu su reklaminėmis skrajutėmis. Ar buvo realiai platinamos kokios nors reklaminės skrajutės, jam nežinoma. Pats tokioje veikloje jis niekada nedalyvavo ir jokių skrajučių nėra matęs. Tačiau gali pasakyti, kai kurių skrajučių maketus V. V. prašymu yra daręs ir USB laikmenoje perdavęs jas pačiam V. Ką jis toliau darydavo su tais maketais, jam nežinoma. Toliau jam būnant UAB „S” akcininku ir direktoriumi, visą šios įmonės veiklą faktiškai organizuodavo V. V. Jis, jam nedalyvaujant, iš kažkur surasdavo įvairias įmones, pats susitardavo su jų atsakingais asmenimis dėl tam tikrų su informacinėmis technologijomis susijusių darbų atlikimo ir tik po to nurodydavo jam atlikti vienokius ar kitokius darbus. Jis tokius pastarojo nurodytus darbus, priklausomai nuo jų pobūdžio, atlikdavo arba UAB „S” ofise, arba UAB „S” kliento – kitos įmonės patalpose. Dėl šių jo realiai atliktų darbų buvo įforminami atitinkami UAB „S” buhalteriniai dokumentai (sutartys, PVM sąskaitos–faktūros, darbų atlikimo aktai). Tuo pasirūpindavo V. V. Jis tik tuos dokumentus, kuriuos jam tiesiogiai pateikdavo V. V., pasirašydavo, kaip UAB „S” vadovas. Vienais atvejais tokie dokumentai buvo įforminami dar iki darbų atlikimo, kitais atvejai – po darbų atlikimo. Nors minėtuose dokumentuos buvo nurodyti jo realiai atlikti darbai, tų darbų kaina, jo manymu, buvo nurodoma ženkliai didesnė, negu jo žiniomis vidutinė tokių darbų atlikimo rinkos kaina. Jį, kaip UAB „S” vadovą neramino tas faktas, kad jo realiai atlikti vienokie ar kitokie nebrangūs, pvz., WEB programavimo darbai, UAB „S” pardavimo dokumentuose kitoms įmonėms buvo įvertinami, jo galva, per brangiai. Jis turėjo abejonių, kad tokia kaina bus patraukli klientams. Tačiau V. V. visą laiką vengdavo duoti jam konkretų atsakymą dėl to. Nors ir negaudamas konkretaus paaiškinimo iš V., bet jausdamas psichologinį spaudimą iš pastarojo pusės, nematydamas kitos išeities, pasirašydavo tokius UAB „S“ dokumentus su, jo manymu, per didelėmis darbų kainomis. Be nurodytų dokumentų su padidintomis darbų kainomis, jis V. V. reikalavimu, panašiai kaip UAB „N“, pasirašydavo fiktyvius UAB „S“ dokumentus dėl tam tikrų darbų, kurių realiai nei jis, nei jo minėtas darbuotojas O. K. padarę nebuvo. Tokie darbai, pvz. buvo kompiuterių priežiūra ar administravimas (tiksliai neprisimena, bet kažkas panašiai). Dėl tokių fiktyvių dokumentų V. V., kuris jam ir pateikdavo juos pasirašyti, nieko konkrečiai neaiškindavo, tik ramindavo, kad jis dėl jų nesijaudintų. Nematydamas kitos išeities, norėdamas, kad jam greičiau būtų „nurašyta“ jo skola V. V., be to, jausdamas iš jo pusės savotišką psichologinį spaudimą, pasirašydavo tokius fiktyvius dokumentus. UAB „S“ dokumentus visada pasirašydavo UAB „S” ofise. Už minėtų UAB „S“ dokumentų pasirašymą V. V. jam jokių pinigų nemokėjo, išskyrus oficialų darbo užmokestį, be to, laikui bėgant buvo „nurašęs” dalį skolos (šiai dienai jam liko apie 1 000 Eur skola) ir sunaikinęs vieną iš paskolos vekselių. UAB „S” banko sąskaitos, kurią jis buvo atidaręs kartu su V. V. DNB banke, jis nekontroliavo ir nevaldė, nes po sąskaitos atidarymo šios sąskaitos kodų generatorių buvo iškart atidavęs V. V., kuris, kiek supranta, pats ir valdė tą sąskaitą. Jis tik turėjo sąskaitos banko kortelę, kuria praktiškai nesinaudojo, tik kartais smulkioms išlaidom įmonės reikmėms. Jokių piniginių operacijų, tame tarpe pinigų išgryninimų, su šia kortele jis nedarydavo. Kiek matė UAB „S” banko sąskaitų išrašus, kuriuos V. V. nurodymu jis pateikdavo UAB „S” buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei UAB „V.”, atsiskaitymai tarp UAB „S” ir kitų įmonių vykdavo per UAB „S” banko sąskaitą, esančią DNB banke. Ar tai buvo atsiskaitymai tik pagal UAB „S” dokumentus už jo realiai atliktus darbus, ar ir pagal fiktyvius dokumentus už realiai neatliktus darbus, jam nežinoma. Jis tik matė, kad tam tikros kelių tūkstančių litų, o vėliau eurų dydžio piniginės sumos yra pervedamos tarp UAB „S” ir kitų įvairių įmonių. Kiek prisimena, didžioji pinigų dalis, kurią UAB „S” gaudavo iš kitų įmonių, buvo pervedami į jam nežinomas UAB „B” ir UAB „C”. Kas realiai valdė šias įmonės ir vadovavo jų veiklai, jam nežinoma. Vienu momentu V. V. buvo davęs jam abiejų šių įmonių banko mokėjimo korteles, kurių pagalba, V. V. nurodymu, jis apie kokius 20 kartų (tiksliai kiek, neprisimena), iš DNB ir Nordea bankomatų išgrynino bendrai apie 30 000 Eur (tikslios sumos šiuo metu neprisimena). Vidutiniškai per vieną kartą jis išgrynindavo nuo 700 Eur iki 1 400 Eur. Šiuos pinigus iškart atiduodavo V. V., kuris dažnai palydėdavo jį išgryninant šiuos pinigus, tačiau pastarasis stovėjo atokiau nuo bankomatų. Ką jis toliau darė su tais jo išgrynintais pinigais, jam nežinoma, V. V. jam dėl to nieko neaiškino. Tačiau po kurio laiko jis atsisakė gryninti pinigus iš jam nežinomų ir su juo niekaip nesusijusių įmonių banko sąskaitų, dėl ko buvo grąžinęs abiejų minėtų įmonių banko mokėjimo korteles V. V. Atsisakė, nes jam kilo tam tikrų įtarimų, kad vyksta kažkokia neteisėta veikla, tačiau kokia būtent, nežinojo ir tuo metu nesuvokė. Bet po kurio laiko (maždaug po 3 mėnesių) V. V., naudodamas psichologinį spaudimą jo atžvilgiu, pasireiškusį jo gąsdinimais, kad jis nenurašys jam tuo metu likusios skolos dalies, privertė jį vėl gryninti pinigus iš UAB „C” banko sąskaitos. Iš UAB „B” banko sąskaitos gryninti pinigų jis daugiau neprašė. Išgrynintais pinigais V. V. su juo niekada nesidalindavo. Ar dalindavosi jis jais su kuo nors kitu, jam nežinoma. Dar gali pasakyti, kad maždaug kartą per mėnesį į jo asmeninę sąskaitą „Swedbank“ iš UAB „S” banko sąskaitos buvo pervedamos tam tikros sumos pinigų, kurias V. V. nurodymu išgrynindavo iš savo sąskaitos ir grąžindavo jam. Pasak V. V., šie pinigai yra skirti įvairiom reprezentacinėm išlaidom, kurias jis neva patirdavo, kompensuoti. Ar tokios išlaidos realiai būdavo ir kokį ryšį su jais turėdavo V. V., nesantis UAB „S“ darbuotoju, jam nežinoma. Jam tokie pinigų grąžinimai taip kėlė tam tikrų abejonių dėl jų tikrumo. Dėl savo aukščiau nurodytų veiksmų nuoširdžiai gailisi. Tačiau nori pažymėti, kad savo veiksmų neteisėtumą jis suvokė ne iškart dalyvaudamas jo minėtoje veikloje su UAB „N“ ir UAB „S“, tai suprato tik praėjus kuriam laikui. Iš pradžių, kaip minėjo, jį iš viso mažai domino ta veikla ir jo veiksmų teisėtumas, nes jo mintys buvo nukreiptos į kuo greitesnį skolos V. V. padengimą. Galų gale supratęs savo veiksmų neteisėtumą, t. y. kad pasirašo visiškai fiktyvius dokumentus, taip pat, kad grynina visiškai jam nežinomų ir su juo niekaip nesusijusių įmonių pinigus ir neaiškiais tikslais perduoda juos V. V., jis nežinojo ir nesuprato savo tokių veiksmų pasekmių, t. y. kad dėka tokių dokumentų įforminimo ir pasirašymo bei dėka pinigų išgryninimo buvo grobstomi įmonių pinigai ir nemokami mokesčiai valstybei. Tai suprato tik dabar susipažinęs su jam pareikštu įtarimu (t. 6., b. l. 68–73)

2016-04-28 ir 2016-05-05 ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta L. K. parodė, kad maždaug prieš savaitę, tai yra 2016-04-28 jai paskambino iš FNTT tyrėja ir pasakė, kad turi atvykti apklausai į šią tarnybą. Po to tą pačią dieną ji paskambino J. V. ir paprašė, kad jie susitiktų. Jam atvykus kitą dieną, tai yra 2016-04-29 pas jos kaimynę B. D. į namus, visi trise, tai yra ji ir B. paklausė J. V., dėl ko ją kviečiasi apklausai. Jis paaiškino, kad toks FNTT darbas, kad viskas gerai, jas nuramino, kad nieko blogo nevyksta, kad joms nieko neatsitiks. Su J. V. aptarė, kokius galėtų klausimus joms kaip reklaminių leidinių platintojams užduoti FNTT tyrėjai ir jis pasakė, kokius atsakymus joms reikės duoti. Tai yra J. V. jai ir B. nurodė, kad reikia pasakoti visa tai, kas buvo, tai yra, kad jos platino reklaminius lankstinukus, tik nurodant tuos lankstinukų kiekius, kurie yra nurodyti jo jau išrašytuose dokumentuose. Taip pat, kad reikės patvirtinti, kad jos gavo tuos pinigus ir tas pinigų sumas, kurios buvo pervestos jai ir B. į banko sąskaitą, o taip pat patvirtinti tas gautas grynaisiais pinigų sumas, kurios nurodytos išmokant pinigus grynaisiais. Taip pat aptarė, ką reikės kalbėti dėl dokumentų ruošimo, dėl jų atspausdinimo ir atvežimo, dėl lankstinukų atvežimo, automobilių, susitikimų ir taip toliau. Po to, kai viskas buvo aptarta, pasiskambino FNTT tyrėjai, kuri jai buvo anksčiau skambinusi ir sutartu laiku atvyko pas ją apklausai. Apklausos metu davė tokius parodymus, kokie buvo aptarti su J. V. Grįžusi namo iš apklausos, kitą dieną, tai yra 2016‑04-29 ji vėl paskambino J. V. ir papasakojo, ko jos klausinėjo FNTT per apklausą ir labai pergyveno, kad apklausos metu nedavė teisingų parodymų. Dėl to labai gailisi, nes supranta, kad kalbėjo ne visą tiesą, todėl nori duoti teisingus parodymus.

Kaip ir minėjo ankstesnės apklausos metu, maždaug nuo 2012 m. kovo mėnesio su J. V. susipažino per bendrus pažįstamus, per ką konkrečiai, neprisimena. Jis jai pasiūlė platinti reklaminius lankstinukus, pasakė, kad jos platinimo veiklos vykdymui reikės mokesčių inspekcijoje įforminti vykdomą individualią veiklą, jie kartu nuvyko į mokesčių inspekciją, esančią (duomenys neskelbtini), kur jis jai padėjo užsiregistruoti individualią veiklą. Nuo pat pradžių, tai yra jau pirmų susitikimų metu, jis nurodė, kad popieriuose bus įforminama vienaip, tai yra didesni kiekiai platinamos reklamos, o iš tikrųjų jai reikės išnešioti visai kitus, daug mažesnius reklaminių lankstinukų kiekius. Taip pat jis jai nurodė, kad už jos vykdomą reklaminių lankstinukų platinimo veiklą, bus pervedami pinigai į jos banko sąskaitą SEB banke, tačiau dalį jai pervestų pinigų reikės grąžinti jam asmeniškai jų susitikimų metu. Tokiu sutartu būdu nuo 2012 m. kovo mėnesio, pagal sudarytas sutartis tarp jos ir UAB „D“, UAB „N“, UAB ‚Y“, kuriose visur direktoriumi dirbo J. V., ji pradėjo platinti reklaminius lankstinukus. J. V. pas ją atvykdavo: 2012 ir 2013 maždaug kas mėnesį, 2014 m. rečiau, maždaug kas du mėnesius, 2015 m. maždaug kelis kartus per metus, 2016 m. – tris kartus. Susitikimai vyko maždaug tiek kartų, kiek buvo išrašyta sąskaitų, kartais būdavo, kad susitikdavo dėl dviejų sąskaitų vieną kartą per tam tikrą laikotarpį. Nuo pat pradžių, tai yra labai greitai nuo jų pažinties su J. V., tokią pačią veiklą su J. V. pradėjo ir jos kaimynė B. D. Prieš jų susitikimus susiskambindavo ir sutartu laiku susitikdavo arba B. D., arba jos namuose. Į susitikimus J. V. jau atsiveždavo paruoštas ir atspausdintas sutartis dėl platinimo ir išrašytas jos ir B. D. vardu sąskaitas faktūras su jose nurodytomis paslaugomis ir pinigų sumomis už platinimo paslaugas. Taip pat atsiveždavo ir darbų priėmimo perdavimo aktus, kuriuose būdavo nurodyta kiek ir kur lankstinukai išplatinti. Konkrečios platinimo vietose nurodytos nebūdavo. Pasirašytus aktus, antrus sutarčių ir sąskaitų faktūrų egzempliorius J. V. pasiimdavo sau. Jai, o taip pat B. D. darbų priėmimo perdavimo aktų nepalikdavo. Tais kartais, kai J. V. atvykdavo į susitikimus, kartais jis atveždavo reklaminių lankstinukų, lankstinukų tikrai nebūdavo daug, tikrai nebuvo tie kiekiai, kurie būdavo nurodyti priėmimo perdavimo aktuose, jie būdavo sudėti popierinėje dėžėje, buvo kartų, kad atveždavo pora popierinių dėžių. Pagrinde reklaminiai leidiniai buvo tokie, kuriuos pateikė kartu su visais dokumentais FNTT 2016-05-05, kartu su visais turimais dokumentais, kuriuos visus paruošė, atspausdino ir jai atvežė J. V., tai yra parduotuvėse prekiaujamų prekių reklaminiai leidiniai: (duomenys neskelbtini). Labai seniai, tai yra gal 2012 m. yra buvę kažkokių tai vaistinių parduodamų vaistų reklaminiai leidiniai, bet tai buvo jau gan seniai ir tikrai labai nedaug. Kitokių reklaminių leidinių, kaip jau ir minėjo pirmos apklausos metu, tai yra reklaminių, susijusių su bankų paskolomis ar greitaisiais kreditais, automobilių reklamų, nekilnojamojo turto ar pastatų reklamų, ar kokių nors firmų reklamų tikrai nebuvo. Kiekvieną kartą J. V. atvykus, jis pasiimdavo dalį jai pervestų pinigų, būdavo, kad pinigus ji jau būdavo nuėmusi pati, būdavo, kad kartu su juo nuvažiuodavo ir nuimdavo jam reikiamus grąžinti pinigus iš bankomato. Pasibaigus kiekvieniems kalendoriniams metams ir prasidėjus kitiems metams, atėjus VMI pajamų deklaravimo laikui, J. V. atvykdavo pas ją ir jai, o taip pat B. D. padėdavo uždeklaruoti VMI pajamas, prieš tai susitikrinus jas pagal jau J. V. išrašytus ir pas jas turimus dokumentus.

Maždaug 2013 m. pabaigoje jai paskambino L. Ž. ir pasiūlė platinti reklaminius leidinius. Ji jai prisistatė, kad ją susirado per pažįstamus ir paprašė reklaminius leidinius platinti analogiškai kaip juos platino J. V. Ji dabar neprisimena, kaip ji sužinojo, kad L. Ž. yra pažįstama su J. V. ir kuo jie susiję, tačiau dėl įformintų platinimo paslaugų UAB „X“ ne visuomet susitikdavo su L. Ž. Būdavo tokių kartų, kad J. V. pas ją jau atsiveždavo išrašytus dokumentus dėl platinimo paslaugų UAB „X“, tuomet, jeigu už platinimo paslaugas UAB „X“ pinigai būdavo pervesti jai į banko sąskaitą, dalį pinigų atiduodavo jam. O kai atvykdavo L. Ž., dalį pinigų atiduodavo L. Ž., kuri taip pat atveždavo jau išrašytus dokumentus dėl jos suteiktų platinimo paslaugų ir išrašytus dokumentus dėl jai sumokėtų pinigų grynaisiais, kuriuose sumokėta pinigų suma buvo nurodyta didesnė, o ji jai sumokėdavo ženkliai mažesnę sumą. L. Ž. pas ją atvykdavo į namus. Būdavo, kad atvykdavo tik su paruoštais dokumentais, tačiau be jokių lankstinukų, būdavo, kad atveždavo šiek tiek lankstinukų. Lankstinukai buvo kažkokios tai parduotuvės ar prekybos centro, taip pat yra buvę (duomenys neskelbtini) reklaminis lankstinukas, taip pat kažkokios tai vaistinės, kokios konkrečiai neatsimena, kadangi iš jos pasirašytus darbų priėmimo perdavimo aktus su nurodytais išplatintų lankstinukų kiekiais J. V., o taip pat L. Ž. pasiimdavo iš karto, kai ji pasirašydavo, ji dabar tikrai neprisimena, kiek realiai ji išplatino reklaminių lankstinukų, nes tikrai nelabai kreipdavo dėmesį į juos, tačiau žino, kad kiekiai buvo ženklai didesni, gali paliudyti tik dėl jai sumokėtų pinigų kiekių, tai yra maždaug kiek nuo jai pervestų per banką ar sumokėtų grynaisiais pinigų ji grąžindavo J. V. arba L. Ž. Liudytoja detaliai papasakojo apie konkrečias sąskaitas faktūras. Nei vieno dokumento, kurį tą dieną pateikė, ji neparuošė, nespausdino, o tik pasirašė J. V. ir L. Ž. prašymu. Negalvojo, kad tai yra kažkas blogo, nes nuo visų dokumentuose įformintų tariamai jos gautų pinigų buvo sumokėti mokesčiai mokesčių inspekcijai. Galisi dėl to, kad teisingus parodymus davė ne iš karto (t. 6., b. l. 48–62).

2016-04-19 ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas Š. N. parodė, kad susipažinęs su jam įteiktu pranešimu apie įtarimą jis gali pasakyti, kad iš jame išvardintų asmenų jis pažįsta tik J. V., žino, kad jo brolis yra V. V., tačiau su juo visiškai nebendrauja. Iš įmonių jam žinoma jo vadovaujama įmonė UAB „O“ ir UAB „Y“. Apie UAB „Y“ gali pasakyti, kad J. V. yra susijęs su šia įmone, tačiau kaip konkrečiai jis negali atsakyti. Kuo užsiima įmonė, kokią veiklą vykdo jis nežino. Su J. V. jis pažįstamas nuo 1991 m. ir iki šiol juos sieja draugiški santykiai. Tai žmogus, kuriuo jis labai pasitiki, jam sunkiu metu J. V. jam daug padėjo materialiai, jis lankosi jo namuose, bendrauja šeimomis. UAB „O“ akcijas jis pirko 2014 m. sausio mėn. su tikslu, kad vystys savo verslą, t. y. renginių organizavimas, vedimas, įgarsinimas, apšvietimas. Nusprendė turėti įmonę nesavarankiškai, o pasitaręs su J. V. Nutarė geriau turėti įmonę nei verslo liudijimą, nes jam atrodo, kad verslo liudijimai tuo momentu brango, bet tiksliai neatsimena. UAB „O“ akcijas įsigijo jis savo vardu ir tapo bendrovės direktoriumi. Ar tapo direktoriumi savo iniciatyva, ar J. V. pasiūlymu, jis neatsimena. Jis paprašė J. V. irgi dirbti UAB „O“, nes jis turi ekonominį išsilavinimą, taigi pasikvietė jį į pagalbą, J. V. tapo komercijos direktoriumi. J. V. jam sakė, kad jis užsiima skrajučių, reklamos platinimu, ką konkrečiai jis veikė, jis nežino. Įmonės veiklą abu pasidalino per pusę, t. y. jis organizavo renginius, o J. V., pasak jo, užsiėmė reklamos darbais. UAB „O“ buhalterinę apskaitą pagal sutartį tvarko UAB „D“. UAB „O“ banko generatorius, banko kortelės yra ir visada buvo pas J. V. Jis prisijungti prie įmonės sąskaitų visiškai negali. Įmonės veiklos pradžioje jis įmonei UAB „O“ suteikė paskolą apie 30 000 Lt. Pinigai buvo įnešti į įmonės banko sąskaitą. To paprašė J. V., nes jis jam paaiškino, kad UAB „O“ nupirko su skolomis ir reikia padengti įmonės įsiskolinimus. Kokios tai skolos ir kam bendrovė skolinga jis nesidomėjo. Su J. V. jie susitarė, kad šiuos paskolintus pinigus įmonė jam po truputį grąžins. Paskola buvo beprocentinė, galutinė paskolos grąžinimo data nenumatyta. Jis, dirbdamas UAB „O“, gauna minimalų atlyginimą. Jo darbas yra klientų, kuriems reikalingos renginių organizavimo paslaugos, paieška. Gavęs užsakymą jis sudaro sutartį. Klientas sumoka avansą per banką arba grynaisiais pinigais, juos jis užpajamuoja išrašydamas kasos pajamų orderį, po renginių atlikimo, jis visiems klientams išrašo PVM sąskaitą faktūrą, jei atsiskaito grynaisiais išrašo kasos pajamų orderį arba pinigai pervedami į įmonės sąskaitą. Kad pinigai pervesti į įmonės sąskaitą, jam apie tai elektroniniu paštu arba telefonu praneša J. V. Jei tų pinigų J. V. nepanaudoja kitiems bendrovės reikalams, tada jam perveda kaip bendrovei suteiktos paskolos grąžinimą. Kiek šiuo metu iš suteiktos paskolos bendrovė jam grąžino pinigų jis nežino. Jis pasirašydavo bendrovės finansines atskaitomybes, matė, kad J. V. uždirba didesnes pajamas, bendrovės apyvartos buvo žymiai didesnės, nei kad jam organizuojant renginius, bet skaitė, kad tai jo reikalas, kad jis sėkmingesnis verslininkas. Faktų apie tai, kad buvo išrašomi fiktyvūs buhalterinės apskaitos dokumentai apie tai, kad neva kažkokioms įmonėms suteiktos paslaugos, apie tai, kad iš įmonės sąskaitos buvo gryninami pinigai, jis nieko nežinojo. J. V., kaip minėjo, vykdydamas savo veiklą atspausdindavo įvairioms įmonėms PVM sąskaitas faktūras ir prašydavo, kad ant šių dokumentų, o taip pat sutarčių ir atsiskaitymų grynaisiais dokumentų jis pasirašytų kaip įmonės direktorius, o taip pat uždėtų įmonės antspaudą, kuris visada būdavo laikomas pas jį. Jis taip darydavo, nes iki šiol buvo įsitikinęs, kad viskas, kas susiję su J. V. veikla, yra gerai ir J. V. teikia realiai dokumentuose nurodytas paslaugas (t. 6., b. l. 63–64).

2016-04-20 ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas J. V. parodė, kad reklamos verslu verčiasi nuo 2012 m. pavasario, kai įsigijo UAB „N“ akcijas ir tapo šios įmonės direktoriumi. UAB „N“ registruota (duomenys neskelbtini). Įmonės ofisas buvo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), priklausančiame jam ir broliui V. V. Bendrovės veiklos pobūdis – reklaminės medžiagos platinimas, skrajučių gamybos organizavimas, išnešiojimas, televizijos reklaminio lauko pirkimas – pardavimas. Apie 2014 m. UAB „N“ bankrutavo. Apie 2013 m. jis įsigijo UAB „Y“ akcijas ir tapo šios įmonės direktoriumi. Įmonė registruota (duomenys neskelbtini). Veiklos pobūdis – reklaminės medžiagos platinimas, skrajučių gamybos organizavimas, išnešiojimas, televizijos reklaminio lauko pirkimas – pardavimas. Nuo 2014 m. pradžios dirba UAB „O“ komercijos direktoriumi. Šios įmonės vadovas ir akcininkas yra Š. N. UAB „O“ veiklos pobūdis – renginių organizavimas ir reklaminės medžiagos platinimas. Konkrečios darbo vietos UAB „O“ jis neturėjo. Su įmonės vadovu bendraudavo telefonu ir gyvai (duomenys neskelbtini), įvairiuose renginiuose Lietuvos teritorijoje. Su kitais įtarime nurodytais asmenimis ir įmonėmis jį siejo verslo santykiai, kaip su tiekėjais arba pirkėjais. Visi sandoriai buvo įforminami dokumentaliai, nurodant faktinius duomenis. Dokumentų neklastojo (t. 6, b. l. 65–67).

2019-03-28 ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja BPK 80 str. 1 p. ir 82 str. 3 d. pagrindais R. N. parodė, kad 2012 m. ji išsiėmė leidimą užsiimti individualia veikla, tai yra nešioti skrajutes, ir kitomis veiklomis. Kaip ir kokiomis aplinkybėmis ji pasirašė sąskaitoje faktūroje serija RK Nr. 12/026, sąskaitoje faktūroje serija RK Nr. 12/027, išrašyta UAB „X“, spaudos leidinių platinimo sutartyje Nr. OP2012/11-26-01/S ji neprisimena. Neprisimena, nei kokios skrajutės buvo, nei kas jose buvo užfiksuota, žino, kad skrajutės buvo. Kartais skrajutes pristatydavo J. V., kartais pristatydavo atsakingas asmuo, kas toks ji neprisimena. Ar buvo daugiau sutarčių su kitomis įmonėmis ji neprisimena. Tai buvo prieš 7 metus (t. 6, b. l. 40–41).

2019-04-04 apklausta liudytoja BPK 80 str. 1 p. ir 82 str. 3 d. pagrindais G. V. duoti parodymų nesutiko, kadangi tai buvo seniai, nusikaltimuose nedalyvavo (t. 6, b. l. 46–47).

2018 m. vasario 14 d. FNTT prie LR VRM VAV Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyr. specialistės K. L. UAB “X” ūkinės finansinės veiklos tyrimo išvadą Nr. 04/10-2-13-1768, kurioje nustatyta:

1. Pagal tyrimui pateiktus UAB „X“ dokumentus nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu nuo 2012-11-13 d. iki 2016-04-29 UAB „X“ sudarė sutartis susijusias su reklamos platinimo darbais ir įsigijo spaudos (periodinių) leidinių platinimo paslaugų iš viso už 163 618,89 Eur, iš jų:

1) G. R. vardu nuo 2012-11-26 d. iki 2012-12-17 išrašytomis 3 sąskaitomis faktūromis serija GR Nr. 010 (2012-11-26), Nr. 011 (2012-12-17), Nr. 012 (2012-12-31) iš viso už 2 890,41 Eur (9 980,00 Lt),

2) M. K. vardu išrašyta sąskaita faktūra serija MK Nr. 12/016 (2012-12-31) iš viso už 2 015,76 Eur (6 960,00 Lt),

3) R. N. vardu nuo 2012-11-30 iki 2012-12-10 išrašytomis 2 sąskaitomis faktūromis serija RK Nr. 12/026 (2012-11-30), Nr. RK Nr. 12/027 (2012-12-10) iš viso už 2 531,28 Eur (8 740,00 Lt),

4) L. K. vardu nuo 2012-11-02 d. iki 2014-09-03 išrašytomis 16 sąskaitomis faktūromis serija LK Nr. 032 (2012-11-16), Nr. 033 (2012-12-31), Nr. 034 (2012-12-31), Nr. 047 (2013-09-30), Nr. 048 (2013-10-31), Nr. 049 (2013-11-29), Nr. 050 (2013-12-30), Nr. 051 (2013-12-31), Nr. 14-17 (2014-10-31), Nr. 14-18 (2014-11-28), Nr. 14-20 (2014‑12-31), Nr. 14-07 (2014-05-30), Nr. 14-09 (2014-06-30), Nr. 14-11 (2014-08-01), Nr. 14-14 (2014-09-10), Nr. 14-16 (2014-09-30) iš viso už 20 691,90 Eur (71 445,00 Lt), iš jų: 3 869,32 Eur (13 360,00 Lt) 2012 m., 9 402,51 Eur (32 465,00 Lt) 2013 m., 7 420,06 Eur (25 620,00 Lt) 2014 m.,

5) M. M. vardu nuo 2012-1-22 iki 2015-12-31 išrašytomis 33 sąskaitomis faktūromis serija MM Nr. 2012-10-22 (2012-11-13), Nr. 2012-11-15 (2012-11-15), Nr. 2012-12-18 (2012-12-18), Nr. 2013-04-29 (2013-04-29), Nr. 2013-06-28 (2013-06-28), Nr. 2013-05-30 (2013-05-30), Nr. 2013-07-23 (2013-07-23), Nr. 2013-08-01 (2013-08-01), Nr. 2013-09-19 (2013-09-19), Nr. 2013-09-30 (2013-09-30), Nr. 2013-10-15 (2013-10-15), Nr. 2013-10-31 (2013-10-31), Nr. 2013-11-22 (2013-11-22), Nr. 2013-11-29 (2013-11-29), Nr. 2013-11-15 (2013-11-15), Nr. 2013-11-30 (2013-11-29), Nr. 2014-10-15 (2014-10-15), Nr. 2014-11-07 (2014-11-07), Nr. 2014-11-28 (2014-11-28), Nr. 2014-12-09 (2014-12-09), Nr. 2014-12-31 (2014-12-31), 2014-05-30 (2014-05-30), Nr. 2014-06-27 (2014-06-27), Nr. 2014-08-26 (2014-08-26), Nr. 2015-02-27 (2015-02-27), Nr. 2015-10-30 (2015-10-30), Nr. 2015-09-29 (2015-09-29), Nr. 2015-08-31 (2015-08-31), Nr. 2015-05-29 (2015-05-29), Nr. 2015-06-29 (2015-06-29), Nr. 2015-11-30 (2015-11-30), Nr. 2015-12-30 (2015-12-30), Nr. 2015-12-31 (2015-12-31) iš viso už 47 164,98 Eur, iš jų: 6 832,14 Eur (23 590,00 Lt) 2012 m., 20 607,91 Eur (71 155,00 Lt) 2013 m., 9 962,93 Eur (34 000,00 Lt) 2014 m., 9 762,00 Eur 2015 m.,

6) A. K. vardu nuo 2012-11-18 iki 2014-12-31 išrašytomis 14 sąskaitomis faktūromis serija AK Nr. 024 (2012-11-22), Nr. 025 (2012-12-18), Nr. 008 (2013-07-31), Nr. 009 (2013-08-30), Nr. 010 (2013-09-23), Nr. 011 (2013-09-30), Nr. 001 (2014-04-30), Nr. 002 (2014-06-27), Nr. 003 (2014-08-29), Nr. 004 (2014-10-06), Nr. 005 (2014-10-31), Nr. 006 (2014-12-02), Nr. 007 (2014-12-22), Nr. 008 (2014-12-31) iš viso už 20 985,86 Eur (72 460,00 Lt), iš jų: 2 867,24 Eur (9 900,00 Lt) 2012 m., 6 345,57 Eur (21 910,00 Lt), 11 773,05 Eur (40 650,00 Lt) 2014 m.

7) B. D. vardu nuo 2012-11-20 d. iki 2014-12-31 išrašytomis 16 sąskaitomis faktūromis serija BD Nr. 032 (2012-11-20), Nr. 033 (2012-12-31), Nr. 034 (2012-12-31), Nr. 047 (2013-09-30), Nr. 048 (2013-10-31), Nr. 049 (2013-11-30), Nr. 050 (2013-12-31), Nr. 051 (2013-12-31), Nr. 14-06 (2014-04-30), Nr. 14-08 (2014-06-09), Nr. 14-11 (2014-08-13), Nr. 14-14 (2014-09-22), Nr. 14-16 (2014-10-31), Nr. 14-17 92014-11-03), Nr. 14-18 (2014-12-01), Nr. 14-20 (2014-12-31) iš viso už 20 452,97 Eur (70 620,00 Lt), iš jų: 3 571,01 Eur (6 480,00 Lt) 2012 m., 9 516,91 Eur (32 860,00 Lt) 2013 m., 7 365,04 Eur (25 430,00 Lt) 2014 m.,

8) D. A. vardu nuo 2013-10-21 iki 2016-04-29 išrašytomis 28 sąskaitomis faktūromis Nr. 2013-10-02 (2013-10-21), Nr. 2013-10-02/1 (2013-10-31), Nr. 2013-11-2 (2013-11-29), Nr. 2013-11-1 (2013-11-20), Nr. 2013-11-4 (2013-12-23), Nr. 2013/7 (2013-12-23), Nr. 2013/08 (2013-12-31), Nr. 2014/1 (2014-05-29), Nr. 2014/2 (2014-06-30), Nr. 2014/3 (2014-08-29), Nr. 2014/10 (2014-10-10), Nr. 2014/11 (2014-11-04), Nr. 2014/12 (2014-12-01), Nr. 2014/13 (2014-12-15), Nr. 2014/14 (2014-12-30), Nr. 2015/1 (2015-01-21), Nr. 2015/02 (2015-02-12), Nr. 2015/03 (2015-03-31), Nr. 2015/05-12 (2015-05-27), Nr. 2015/06/1 (2015-06-30), Nr. 2015/07/2 (2015-07-31), Nr. 2015/04 (2015-09-08), Nr. 2015/05 (2015-09-30), Nr. 2015/06 (2015-10-31), Nr. 2015/07 (2015-11-20), Nr. 2015/08 (2015-12-30), Nr. 2015/09/02 (2015-12-30), Nr. 2016/04 (2016-04-29) viso už 36 256,20 Eur, iš jų: 11 544,25 Eur (39 860,00 Lt) 2013 m., 10 408,95 Eur (30 560,00 Lt) 2014 m., 13 413,00 Eur 2015 m., 890,00 Eur2016 m.,

9) E. P. vardu nuo 2014-10-03 iki 2015-12-31 išrašytomis 11 sąskaitomis faktūromis serija EP Nr. 002 (2014-10-03), Nr. 004 (2014-11-06), Nr. 005 (2014-11-28), Nr. 007 (2014-12-30), Nr. 011 (2015-02-28), Nr. 020 (2015-10-06), Nr. 022 (2015-10-30), Nr. 018 (2015-09-08), Nr. 023 (2015-11-27), Nr. 025 (2015-12-23), Nr. 027 (2015-12-31) iš viso už 10 569,55 Eur, iš jų: 1 419,14 Eur (4 900,00 Lt) 2014 m., 6 260,00 Eur 2015 m.

10) D. G. vardu 2016-02-26 išrašyta sąskaita faktūra Nr. DA 2016-02-26 už 60,00 Eur.

Detalūs duomenys apie UAB „X“ su M. M., L. K., E. P., G. R., D. G., A. K., B. D., R. N., D. A., M. K. dirbančių pagal individualią veiklą, sudarytas sutartis, susijusias su reklamos platinimo darbais, įformintus pirkimus ir atliktus apmokėjimus už laikotarpį nuo 2012 m. lapkričio mėn. iki 2016 m. balandžio mėn. pateikti specialisto išvados 11 priede.

2. Pateiktoje 2017-07-21 užduotyje Nr. 04/10-1-5-6609 atlikti UAB „X“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą nurodyta, kad „Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad L. Ž. būdama UAB „X“ į. k. (duomenys neskelbtini), direktore, laikotarpyje nuo 2015 m. 09-01 iki 2016-04-20, susitarė su J. V., kad šis išrašys žinomai neteisingas PVM sąskaitas faktūras UAB „Y“, UAB „O“, UAB „S“ vardu, kuriuose nurodyti duomenys apie tariamai UAB „X“ suteiktas įvairias paslaugas ir parduotas prekes. J. V. žinodamas, kad UAB „Y“, UAB „O“, UAB „S“ jokių paslaugų nesuteikė ir jokių prekių UAB „X“ nepardavė, suorganizavo, kad į UAB „Y“, UAB „O“, UAB „S“ dokumentus būtų įrašyti apie tariamai įvykusias ūkines operacijas tarp UAB „Y“, UAB „O“, UAB „S“ ir UAB „X“.

Be to, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog L. Ž. laikotarpyje nuo 2012-11-01 iki 2016-04-30, būdama UAB „X“ direktore susitarė su fiziniais asmenimis, dirbančiais pagal individualią veiklą, jog šie tariamai išplatins reklamines skrajutes pagal UAB „X“ užsakymu, o pinigus skirtus reklaminių skrajučių platinimui pasidalins, tokiu būdu pasisavinant UAB „X“ pinigines lėšas“.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyti faktai, nurodyti tyrimui pateiktoje užduotyje, paneigia įmonių UAB „Y“, UAB „O“ ir UAB „S“ PVM sąskaitose faktūrose nurodytų reklamų paslaugų teikimą. Jeigu UAB „Y“, UAB „O“ ir UAB „S“ PVM sąskaitose faktūrose nurodytų paslaugų UAB „X“ neatliko ir paslaugų nesuteikė, todėl UAB „Y“, UAB „O“ ir UAB „S“ vardu išrašytos PVM sąskaitos faktūros, kuriomis buvo įformintas paslaugų pardavimas už 94 654,24 Eur ir 19 877,39 Eur pirkimo PVM, iš viso 114 531,63 Eur, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 str. nuostatas, neturi vieno iš privalomų rekvizitų, dėl jose atvaizduotų neįvykusių ūkinių operacijų.

Tyrimo metu, įvertinus užduotyje pateiktą informaciją bei ikiteisminio tyrimo medžiagą apie tariamas neįvykusias ūkines pirkimo operacijas, pateiktus UAB „X“ apskaitos dokumentus, jeigu UAB „X“ buhalterinės apskaitos registruose laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo mėn. iki 2015 m. gruodžio mėn. buvo įrašyti duomenys apie realiai neįvykusias ūkines operacijas, kurios buvo įformintos UAB „Y“, UAB „O“ ir UAB „S“ vardu išrašytos PVM sąskaitose faktūrose ir mokėjimo dokumentuose: paslaugų įsigijimą už 114 531,63 Eur, iš kurių paslaugų sąnaudos 94 654,24 Eur, 19 877,39 Eur gautino pirkimo PVM, skolos tiekėjams 114 531,63 Eur, tuo UAB „X“ nesilaikė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau – ir BAĮ) 6 str. 2 d. nuostatų „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkinės operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.“ ir 13 str. 3 d. nuostatų „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus <...>.“.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyti faktai, nurodyti tyrimui pateiktoje užduotyje, paneigia fizinių asmenų, dirbančių pagal individualią veiklą: M. M., L. K., E. P., G. R., D. G., A. K., B. D., R. N., D. A., M. K. vardu sąskaitose faktūrose nurodytų reklaminių skrajučių platinimo paslaugų teikimą. Jeigu M. M., L. K., E. P., G. R., D. G., A. K., B. D., R. N., D. A., M. K. sąskaitose faktūrose nurodytų skrajučių reklamų paslaugų UAB „X“ neatliko ir paslaugų nesuteikė, todėl M. M., L. K., E. P., G. R., D. G., A. K., B. D., R. N., D. A., M. K. vardu išrašytos sąskaitos faktūros, kuriomis buvo įformintas paslaugų pardavimas už 163 618,90 Eur, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 str. nuostatas, neturi vieno iš privalomų rekvizitų, dėl jose atvaizduotų neįvykusių ūkinių operacijų.

Tyrimo metu, įvertinus užduotyje pateiktą informaciją bei ikiteisminio tyrimo medžiagą apie tariamas neįvykusias ūkines pirkimo operacijas, pateiktus UAB „X“ apskaitos dokumentus, jeigu UAB „X“ buhalterinės apskaitos registruose laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio mėn. iki 2016 m. balandžio mėn. buvo įrašyti duomenys apie realiai neįvykusias ūkines operacijas, kurios buvo įformintos M. M., L. K., E. P., G. R., D. G., A. K., B. D., R. N., D. A., M. K. vardu išrašytose sąskaitose faktūrose ir mokėjimo dokumentuose: paslaugų įsigijimą už 163 618,90 Eur, iš kurių paslaugų sąnaudos 163 618,90 Eur (buhalterinėse sąskaitose Nr. 6001 „Suteiktų paslaugų savikaina“), skolos tiekėjams 163 618,90 Eur, tuo UAB „X“ nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau – ir BAĮ) 6 str. 2 d. nuostatų „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkinės operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.“ ir 13 str. 3 d. nuostatų „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus <...>.“.

Jeigu M. M., L. K., E. P., G. R., D. G., A. K., B. D., R. N., D. A., M. K., UAB „Y“, UAB „O“ ir UAB „S“ realiai jokių paslaugų bendrovei „X“ neatliko ir paslaugų nesuteikė, tai UAB „X“ buhalterinės apskaitos registruose buvo įrašyti duomenys apie realiai neįvykusias ūkines operacijas, todėl UAB „X“ 2012–2016 metų finansinės atskaitomybėse, pateiktose Juridinių asmenų registrui, buvo įrašyti neteisingi duomenys apie UAB „X“ turtą, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydį ir struktūrą. Tuo UAB „X“ nesilaikė 2011 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 4 str. 1 d. reikalavimų „Finansinės ataskaitos turi būti sudaromos taip, kad tikrai ir teisingai parodytų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas, pinigų srautus.“ (sudarant 2014-2015 metų finansines atskaitomybes) ir 5 str. 1 d. reikalavimų „Finansinės ataskaitos turi būti sudaromos taip, kad tikrai ir teisingai parodytų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas, sąnaudas ir pinigų srautus, jeigu įmonė sudaro pinigų srautų ataskaitą.“ (sudarant 2016 metų finansinę atskaitomybę).

Pagal 2001-11-06 BAĮ Nr. IX-574 11 str. 1 d. nuostatą „Už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą, vadovas, arba kiti šio Įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą“, 14 str. 2 d. nuostatą “Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui.“.

Pagal 2001-11-06 BAĮ Nr. IX-574 21 str. 1 d. nuostatą „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas.“.

3. Pateiktoje 2017-07-21 užduotyje Nr. 04/10-1-5-6609 atlikti UAB „X“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą nurodyta, kad „Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad L. Ž. būdama UAB „X“ į. k. (duomenys neskelbtini), direktore, laikotarpyje nuo 2015-09-01 iki 2016-04-20, susitarė su J. V., kad šis išrašys žinomai neteisingas PVM sąskaitas faktūras UAB „Y“, UAB „O“, UAB „S“ vardu, kuriuose nurodyti duomenys apie tariamai UAB „X“ suteiktas įvairias paslaugas ir parduotas prekes. J. V. žinodamas, kad UAB „Y“, UAB „O“, UAB „S“ jokių paslaugų nesuteikė ir jokių prekių UAB „X“ nepardavė, suorganizavo, kad į UAB „Y“, UAB „O“, UAB „S“ dokumentus būtų įrašyti apie tariamai įvykusias ūkines operacijas tarp UAB „Y“, UAB „O“, UAB „S“ ir UAB „X“.

Be to, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog L. Ž. laikotarpyje nuo 2012-11-01 iki 2016‑04-30, būdama UAB „X“ direktore susitarė su fiziniais asmenimis, dirbančiais pagal individualią veiklą, jog šie tariamai išplatins reklamines skrajutes pagal UAB „X“ užsakymu, o pinigus skirtus reklaminių skrajučių platinimui pasidalins, tokiu būdu pasisavinant UAB „X“ pinigines lėšas“.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyti faktai, nurodyti tyrimui pateiktoje užduotyje, paneigia įmonių UAB „Y“, UAB „O“ ir UAB „S“ PVM sąskaitose faktūrose nurodytų reklamų paslaugų teikimą. Jeigu UAB „Y“, UAB „O“ ir UAB „S“ PVM sąskaitose faktūrose nurodytų paslaugų UAB „X“ neatliko ir paslaugų nesuteikė, todėl UAB „Y“, UAB „O“ ir UAB „S“ vardu išrašytos PVM sąskaitos faktūros, kuriomis buvo įformintas paslaugų pardavimas už 94 654,24 Eur ir 19 877,39 Eur pirkimo PVM, iš viso 114 531,63 Eur, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 str. nuostatas, neturi vieno iš privalomų rekvizitų, dėl jose atvaizduotų neįvykusių ūkinių operacijų.

Tyrimo metu, įvertinus užduotyje pateiktą informaciją bei ikiteisminio tyrimo medžiagą apie tariamas neįvykusias ūkines pirkimo operacijas, pateiktus UAB „X“ apskaitos dokumentus, jeigu UAB „X“ buhalterinės apskaitos registruose laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo mėn. iki 2015 m. gruodžio mėn. buvo įrašyti duomenys apie realiai neįvykusias ūkines operacijas, kurios buvo įformintos UAB „Y“, UAB „O“ ir UAB „S“ vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose ir mokėjimo dokumentuose: paslaugų įsigijimą už 114 531,63 Eur, iš kurių paslaugų sąnaudos 94 654,24 Eur, 19 877,39 Eur gautino pirkimo PVM, skolos tiekėjams 114 531,63 Eur, tuo UAB „X“ nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau – BAĮ) 6 str. 2 d. nuostatų „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkinės operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.“ ir 13 str. 3 d. nuostatų „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus <...>.“.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyti faktai, nurodyti tyrimui pateiktoje užduotyje, paneigia fizinių asmenų, dirbančių pagal individualią veiklą: M. M., L. K., E. P., G. R., D. G., A. K., B. D., R. N., D. A., M. K. vardu sąskaitose faktūrose nurodytų reklaminių skrajučių platinimo paslaugų teikimą. Jeigu M. M., L. K., E. P., G. R., D. G., A. K., B. D., R. N., D. A., M. K. sąskaitose faktūrose nurodytų skrajučių reklamų paslaugų UAB „X“ neatliko ir paslaugų nesuteikė, todėl M. M., L. K., E. P., G. R., D. G., A. K., B. D., R. N., D. A., M. K. vardu išrašytos sąskaitos faktūros, kuriomis buvo įformintas paslaugų pardavimas už 163 618,90 Eur, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 str. nuostatas, neturi vieno iš privalomų rekvizitų, dėl jose atvaizduotų neįvykusių ūkinių operacijų.

Tyrimo metu, įvertinus užduotyje pateiktą informaciją bei ikiteisminio tyrimo medžiagą apie tariamas neįvykusias ūkines pirkimo operacijas, pateiktus UAB „X“ apskaitos dokumentus, jeigu UAB „X“ buhalterinės apskaitos registruose laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio mėn. iki 2016 m. balandžio mėn. buvo įrašyti duomenys apie realiai neįvykusias ūkines operacijas, kurios buvo įformintos M. M., L. K., E. P., G. R., D. G., A. K., B. D., R. N., D. A., M. K. vardu išrašytose sąskaitose faktūrose ir mokėjimo dokumentuose: paslaugų įsigijimą už 163 618,90 Eur, iš kurių paslaugų sąnaudos 163 618,90 Eur (buhalterinėse sąskaitose Nr. 6001 „Suteiktų paslaugų savikaina“), skolos tiekėjams 163 618,90 EUR, tuo UAB „X“ nesilaikė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau – ir BAĮ) 6 str. 2 d. nuostatų „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkinės operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.“ ir 13 str. 3 d. nuostatų „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus <...>.“.

Todėl UAB „X“ pagal tikrovės neatitinkančius dokumentus (UAB „Y“, UAB „O“ ir UAB „S“ vardu įformintas PVM sąskaitas faktūras, M. M., L. K., E. P., G. R., D. G., A. K., B. D., R. N., D. A., M. K. vardu įformintos sąskaitos faktūros) 2012 m. lapkričio–gruodžio mėn., 2013 m., 2014 m., 2015 m., 2016 m. sausio–balandžio mėn. buhalterinės apskaitos registruose ir 2012– 2016 metų finansinėse atskaitomybėse įrašė neteisingus duomenis apie ūkines operacijas, kurios nėra susijusios su turto, įsipareigojimų dydžio pasikeitimu, tuo iškreipiant tikrąją ūkinę, komercinę, finansinę būklę bei duomenis apie turtą. Dėl to tyrimo metu iš dalies negalima nustatyti UAB „X“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2012– 2016 metus.

4. Jeigu pagal įmonių UAB „Y“, UAB „O“, UAB „S“ vardu laikotarpiu nuo 2014-09-15 d. iki 2015-12-30 išrašytas PVM sąskaitas faktūras UAB „X“ buhalterinės apskaitos registruose laikotarpiu nuo 2014-09-15 d. iki 2015-12-30 buvo įrašyti duomenys apie realiai neįvykusias ūkines operacijas, tuo UAB „X“ nesilaikė BAĮ 6 str. 2 d., 13 str. reikalavimų – buhalterinėje apskaitoje nepagrįstai apskaitė UAB „Y“, UAB „O“ ir UAB „S“ išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis įformintus realiai neįvykusius reklamos skrajučių pagaminimo, reklamavimo ir kitų paslaugų pardavimus, nesilaikė PVM įstatymo Nr. IX-751 64 str. 1 d. nuostatų – 19 877,39 Eur padidino PVM atskaitą ir sumažino mokėtiną į biudžetą PVM sumą už mokestinius laikotarpius nuo 2014 m. spalio mėn. iki 2015 m. gruodžio mėn.

Jeigu pagal įmonių UAB „Y“, UAB „O“, UAB „S“ vardu laikotarpiu nuo 2014-09-15 d. iki 2015-12-30 išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir pagal fizinių asmenų: M. M., L. K., E. P., G. R., D. G., A. K., B. D., R. N., D. A., M. K. vardu nuo 2012-11-13 iki 2016-04-29 išrašytas sąskaitas faktūras UAB „X“ buhalterinės apskaitos registruose laikotarpiu nuo 2012-11-13 iki 2016-04-29 buvo įrašyti duomenys apie realiai neįvykusias ūkines operacijas (reklamos skrajučių pagaminimo, reklamavimo ir kitų paslaugų pardavimus už 94 654,24 Eur ir 19 877,39 Eur pirkimo PVM, iš viso 114 531,63 Eur, spaudos leidinių platinimo pardavimus už 163 618,90 Eur), tuo UAB „X“ nesilaikė BAĮ 6 str. 2 d., 13 str. reikalavimų, nesilaikė PMĮ Nr. IX-675 11 str. 4 d. ir 17 str. 1 d. nuostatų – nepagrįstai padidino 2012 - 2016 m. sąnaudas 258 273,14 EUR, iš jų: iš jų: 2012 metais – 24 577,15 Eur, 2013 metais – 57 417,17 Eur, 2014 metais – 94 223,81 Eur, 2015 metais – 81 105 Eur, 2016 metais – 950 Eur ir šiomis sumomis sumažino atitinkamų metų apmokestinamąjį pelną VMI pateiktose 2012–2016 m. metinėse pelno mokesčio deklaracijose bei mokėtiną į biudžetą pelno mokestį sumažino 38 740,96 Eur, iš jų: 2012 metais – 3 686,57 Eur, 2013 metais – 8 612,57 Eur, 2014 metais – 14 133,57 Eur, 2015 metais – 12 165,75 Eur, 2016 metais – 142,50 Eur (t.1, b. l. 47–66).

2019-03-12 FNTT prie LR VRM VAV Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyr. specialistė B. D. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė:

1. Jeigu G. R. (jos vardu išrašytose sąskaitose faktūrose nurodyta suteiktų paslaugų suma 2 890,41 Eur), R. N. (jos vardu išrašytose sąskaitose faktūrose nurodyta suteiktų paslaugų suma 2 531,28 Eur), M. K. (jo vardu išrašytose sąskaitose faktūrose nurodyta suteiktų paslaugų suma 2015,76 Eur) neatliko darbų, o L. K. neatliko darbų už 30 procentų (jos vardu išrašytose sąskaitose faktūrose nurodyta suteiktų paslaugų suma iš viso: 20 691,90 Eur, tai 20691,90 x 30% = neatliko darbų už 6 207,57 Eur), ir jeigu kiti fiziniai asmenys nurodyti 2018-02-14 Nr. 04/10-2-13-1768 specialisto išvadoje pilnai atliko dokumentuose nurodytus darbus, tuomet UAB „X“ nepagrįstai įtraukė į įmonės buhalterinę apskaitą paslaugų įsigijimą už 13 645,02 Eur (2 890,41+2 531,28+2015,76+6207,57) ir šia suma (13 645,02 Eur) nepagrįstai padidino sąnaudas bei sumažino mokėtiną į biudžetą pelno mokestį 2 046,75 Eur (13 645,02 x 15%).

2. Jeigu UAB „Y“ neatliko darbų už 40 procentų (šios įmonės vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose įrašyta suteiktų paslaugų suma 73 147,72 Eur ir 15 361,02 Eur PVM, iš viso už 88 508,74 Eur, tai 73 147,72 x 40% = nesuteikė paslaugų už 29 259,09 Eur ir 6 144,41 Eur PVM), o UAB „O“ (šios įmonės vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose įrašyta suteiktų paslaugų suma 17 675,69 Eur ir 3 711,89 Eur PVM, iš viso už 21 387,58 Eur) ir UAB „S“ (šios įmonės vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose įrašyta suteiktų paslaugų suma 3 830,83 Eur ir 804,48 Eur PVM, iš viso už 4 635,31 Eur) neatliko iš viso dokumentuose nurodytų paslaugų/darbų, tuomet UAB „X“ nepagrįstai įtraukė į įmonės buhalterinę apskaitą paslaugų/darbų įsigijimą (pirkimą) už 50 765,61 Eur (29 259,09+17 675,69+3 830,83) ir 10 660,78 Eur PVM (6 144,41+3 711,89 +804,480), iš viso 61 426,39 Eur, nepagrįstai padidino sąnaudas 50 765,61 Eur (29 259,09+17 675,69+3 830,83), sumažino mokėtiną į biudžetą pelno mokestį 7 614,84 Eur (50 765,61 x 15%), nepagrįstai padidino PVM atskaitą 10 660,78 Eur ir šia suma sumažino mokėtiną į biudžetą PVM (t. 6, b. l. 24–26).

2016-04-19 kratų metu paimti ir pagal reikalavimą pateikti dokumentai: UAB „O“ vardu išrašytos sąskaitos faktūros: 2014-09-30 PVM sąskaita faktūra serija ON Nr. 14/064, 2014-12-30 PVM sąskaita faktūra serija ON Nr.14/082, 2015-10-05 PVM sąskaita faktūra serija ON Nr.15/061, 2015-12-30 PVM sąskaita faktūra serija ON Nr. 15/101, 2015-12-31 PVM sąskaita faktūra serija ON Nr. 15/102; UAB „S“ vardu išrašytos sąskaitos faktūros: 2014-09-17 PVM sąskaita faktūra serija SOFI Nr. 050, 2015-01-16 PVM sąskaita faktūra serija SOFI Nr. 084, 2015-10-30 PVM sąskaita faktūra serija SOFI Nr. 132A, 2015-12-18 PVM sąskaita faktūra serija SOFI Nr. 144; G. R. vardu išrašytos sąskaitos faktūros: 2012-11-26 sąskaita faktūra serija GR Nr. 010, 2012-12-17 sąskaita faktūra serija GR Nr. 011, 2012-12-31 sąskaita faktūra serija GR Nr.012; M. K. vardu išrašyta sąskaita faktūra: 2012-12-31 sąskaita faktūra serija MK Nr. 12/016; R. N. vardu išrašytos sąskaitos faktūros: 2012-11-30 sąskaita faktūra serija RK Nr. 12/026, 2012-12-10 sąskaita faktūra serija RK Nr. 12/027, 2014-09-15 PVM sąskaita – faktūra serija SM Nr.14/068, 2014-10-31 PVM sąskaita – faktūra Nr. 14/079, 2014-11-28 PVM sąskaita – faktūra Nr. 14/086, 2014-11-28 PVM sąskaita – faktūra Nr. 14/089, 2014-12-16 PVM sąskaita – faktūra Nr. 14/094, 2014-12-30 PVM sąskaita – faktūra Nr. 14/097, 2015-10-06 PVM sąskaita – faktūra Nr. 15/055, 2015-11-09 PVM sąskaita – faktūra Nr. 15/061, 2015-11-16 PVM sąskaita – faktūra Nr. 15/062, 2015-11-30 PVM sąskaita – faktūra Nr. 15/064, 2015-12-04 PVM sąskaita – faktūra Nr. 15/068, 2015-12-11 PVM sąskaita – faktūra Nr. 15/070, 2015-12-18 PVM sąskaita – faktūra Nr. 15/072, 2015-12-30 PVM sąskaita – faktūra Nr. 15/074, 2014-10-31 kasos pajamų orderio kvitas serija TEL Nr. 083, 2014-11-14 kasos pajamų orderio kvitas serija TEL Nr. 084, 2014-11-20 kasos pajamų orderio kvitas serija TEL Nr. 086, 2014-11-26 kasos pajamų orderio kvitas serija TEL Nr. 087, 2014-12-01 kasos pajamų orderio kvitas serija TEL Nr. 089, 2014-12-12 kasos pajamų orderio kvitą serija TEL Nr. 090, 2015-10-16 kasos pajamų orderio kvitą serija TEL Nr. 125, 2015-10-31 kasos pajamų orderio kvitas serija TEL Nr. 126, 2015-11-09 kasos pajamų orderio kvitas serija TEL Nr. 128, 2015-11-12 kasos pajamų orderio kvitas serija TEL Nr. 129, 2015-11-16 kasos pajamų orderio kvitas serija TEL Nr. 131, 2015-11-30 kasos pajamų orderio kvitas serija TEL Nr. 133, 2015-12-04 kasos pajamų orderio kvitas serija TEL Nr. 135, 2015-12-11 kasos pajamų orderio kvitas serija TEL Nr. 136, 2015-12-18 kasos pajamų orderio kvitas serija TEL Nr. 137, 2015-12-30 kasos pajamų orderio kvitas serija TEL Nr. 138, 2012-11-16 sąskaita faktūra serija LK Nr. 032, 2012-12-31 sąskaita faktūra serija LK Nr. 033, 2012-12-31 sąskaita faktūra serija LK Nr. 034, 2013-09-30 sąskaita faktūra serija LK Nr. 047, 2013-10-31 sąskaita faktūra serija LK Nr. 048, 2013-11-29 sąskaita faktūra serija LK Nr. 049, 2013-12-30 sąskaita faktūra serija LK Nr. 050, 2013-12-31 sąskaita faktūra serija LK Nr. 051, 2014-05-30 sąskaita faktūra serija LK Nr. 14-07, 2014-06-30 sąskaita faktūra serija LK Nr. 14-09, 2014-08-01 sąskaita faktūra serija LK Nr. 14-11, 2014-09-10 sąskaita faktūra serija LK Nr. 14-14, 2014-09-30 sąskaita faktūra serija LK Nr. 14-16, 2014-10-31 sąskaita faktūra serija LK Nr. 14-17, 2014-11-28 sąskaita faktūra serija LK Nr. 14-18, 2014-12-31 sąskaita faktūra serija LK Nr. 14-20 (t. 6, b. l. 1–19).

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (2019-05 raštu Nr. (21.6-32 E) RKD dėl civilinio ieškinio pateikimo FNTT prie LR VRM Vilniaus apygardos valdybos atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. 06-1-00055-14 informavo, jog atsižvelgiant į tai, kad 2018-02-14 surašytoje specialisto išvadoje Nr. 04/10-2-13-1768 dėl UAB „X“ ūkinės finansinės veiklos nustatytą 20 322,37 Eur žalą bendrovė sumokėjo dalimis įmokos kodu 6930 (iš jų: 4 000 Eur sumokėjo 2019-02-07, 9000 Eur sumokėjo 2019-04-01, 7 322,37 Eur sumokėjo 2019-04-02) ir valstybės biudžetui padarytą žalą pilnai atlygino, todėl VMI prie FM šioje ikiteisminio tyrimo byloje civilinio ieškinio nereikš. Ikiteisminio tyrimo metu buvo pateikti SEB banko mokėjimų nurodymai, kuriais mokėtojas UAB „X“ į gavėjo – Vilniaus apskrities VMI prie FM sąskaitą pervedė pinigus įmokos kodas 6930 (t. 6, b. l. 74–77).

VRM Centrinės duomenų bazės duomenimis, juridinis asmuo UAB „X“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), registracijos data 2003-10-01. Bendrovės direktorė nuo 2003-10-01 yra L. Ž., gim. (duomenys neskelbtini). Bendrovės veiklos tikslai nenurodyti. Pagal SODROS duomenis bendrovėje dirba 4 darbuotojai (t. 6, b. l. 84–86).

L. Ž. padarytų veikų vertinimas ir teismo išvados

BK 182 str. 2 d. nustatyta, jog tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas laisvės atėmimu iki 8 metų.

Pagal BK 190 str. 1 d., turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą.

BK 222 str. 1 d. nustatyta, jog tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 4 metų.

BK 300 str. 1 d. nustatyta, atsakomybė tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Minėto straipsnio 3 d., be kita ko, nustatyta, kad tas, kas padarė šio straipsnio 1 ar 2 d. numatytas veikas, jeigu dėl to buvo padaryta didelės žalos baudžiamas laisvės atėmimu iki 6 metų.

Sukčiavimas – tai nusikaltimas, kuriuo kėsinamasi į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus. Šios nusikalstamos veikos dalykas yra turtinė nauda, kurią apgaulę panaudojęs kaltininkas gauna sau ar kitam asmeniui ir kuri pasireiškia svetimo turto ar turtinės teisės įgijimu, turtinės prievolės panaikinimu ar išvengimu. Vadinasi, sukčiavimui būdinga tai, kad dėl panaudotos apgaulės kitas asmuo patiria turtinės žalos (netenka turto, turtinės teisės, galimybių įgyvendinti turimą turtinę teisę), o kaltininkas gauna turtinės naudos sau ar kitam asmeniui. Sukčiavimas gali būti padarytas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad esmingai klaidina kitą asmenį (instituciją), numato, kad dėl jo veiksmų kitas asmuo patirs turtinę žalą, o jis sau ar kitam asmeniui gaus turtinės naudos, ir to nori. Teisminėje praktikoje išaiškinta, kad pagal BK 182 str. atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Taigi sukčiavimas reiškiasi keturiais objektyviaisiais požymiais, kurie minėto straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs ir atsakomybei pagal šį straipsnį kilti pakanka bent vieno iš šių požymių. Sukčiavimas apgaule panaikinant turtinę prievolę – tai nukentėjusiojo turtinės teisės, atitinkančios kaltininko ar trečiojo asmens turtinę prievolę, netekimas, remiantis fiktyviu juridiniu faktu. Šis objektyvusis sukčiavimo požymis gali pasireikšti prievolės mokėti atitinkamus mokesčius panaikinimu. Tai gali būti daroma kaltininkui klastojant buhalterinius dokumentus, įforminant realiai neįvykusius sandorius dėl prekių tiekimo ar paslaugų teikimo, po to šiuos duomenis įtraukiant į bendrovės buhalterinę apskaitą ir PVM deklaraciją, taip padidinant pirkimo PVM ir kartu sumažinant mokėtiną į biudžetą PVM sumą. Būtent tokiu atveju sukčiavimas reiškiasi fiktyvios apskaitos būdu mažinant į biudžetą mokėtiną PVM ir kitų mokesčių sumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-92-719/2018 ir kt.). Tokios nusikalstamos veiklos organizatoriai, vykdytojai, kurstytojai ir padėjėjai suvokia, kad sukuria valstybei fiktyvią prievolę kompensuoti ūkio subjektui, kurio naudai jie veikia, neva sumokėtą PVM, numato, kad dėl to tas ūkio subjektas įgys fiktyvią teisę į PVM atskaitą, gaus nepagrįstų išmokų iš valstybės biudžeto arba panaikins (sumažins) savo mokestinę prievolę, o valstybės biudžetas dėl to patirs žalą, ir to nori (tiesioginė tyčia). Tais atvejais, kai PVM sukčiavimo schema lemia ne tik PVM, bet ir kitų mokestinių prievolių apgaulingą panaikinimą (sumažinimą), laikytina, kad nauda, gauta nesumokant šių mokesčių, sudaro to paties sukčiavimo dalyką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-171/2010, 2K-27/2014, 2K-156-788/2016, Nr. 2K-7-304-976/2016, 2K-348-788/2017, Nr. 2K-159-696/2018 ir kt.).

Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pavyzdžiui, dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-71-976/2017). Apgaulingo apskaitos tvarkymo dalykas yra apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai. Apskaitos dokumentas – tai popierinis ar elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą. Tokie dokumentai yra sąskaitos faktūros, kasos pajamų ir išlaidų orderiai, mokėjimo pavedimai, darbo užmokesčio ir darbo laiko apskaitos žiniaraščiai ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-245-303/2017).

Buhalterinės apskaitos tvarkymas vertintinas kaip procesas, kurio metu atliekami įvairūs veiksmai siekiant registruoti, grupuoti ir apibendrinti ūkines operacijas ir įvykius, taip gaunant informaciją, reikalingą ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Kartu apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). BK 222 str. numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233/2014). Pagal teismų praktiką bylose dėl BK 222 ir 223 str. taikymo realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-233/2014). Buhalterinės apskaitos įstatyme įtvirtinta ūkinių operacijų fiksavimo tvarka ir momentas – pabrėžiama, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Šios įstatymo nuostatos ir jų reikšmė aiškinant BK 222 str. numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius parodo, kad šis nusikaltimas padaromas ne vykdant tam tikrą veiklą ar atliekant pavienius veiksmus, kurie yra tokios veiklos epizodai, o tik vėliau, kai kyla pareiga šiuos įvykius ar esamą padėtį užfiksuoti privalomoje tvarkyti buhalterinėje apskaitoje – neįtraukiant į ją tam tikrų faktų, kaip tikrus nurodant faktus, kurių iš tiesų nebuvo, arba pateikiant tikrovės neatitinkančią informaciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-29-942/2016). Taigi, buhalterinės apskaitos dokumentų klastojimas yra vienas iš apgaulingo apskaitos tvarkymo būdų ir gali būti kvalifikuojamas kaip BK 222 str. numatytas nusikaltimas. Apskaitos dokumentų klastojimas gali pasireikšti arba viso netikro apskaitos dokumento ar apskaitos registro pagaminimu, arba galiojančio apskaitos dokumento ar apskaitos registro atskirų rekvizitų falsifikavimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-245-303/2017).

Šios teisės aiškinimo taisyklės yra reikšmingos ir nagrinėjamoje byloje, tinkamai kvalifikuojant L. Ž. padarytas nusikalstamas veikas.

Teismas, atsižvelgęs į aptartoje teisminėje praktikoje pateiktus išaiškinimu bei įvertinęs pirmiau išdėstytus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamosios L. Ž. kaltė, padarius nusikaltimus, numatytus BK 182 str. 2 d., 222 str. 1 d. ir 300 str. 3 d. visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų, kuriuos teismas tyrė ir vertino vadovaudamasis BPK 20 str. nustatytais reikalavimais, visumos analizė.

Nustatyta, kad L. Ž. veikdama išankstine tiesiogine tyčia, bendrininkaudama su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą bylą, nuo 2012 m. lapkričio mėn. iki 2016 m. balandžio mėn., (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, pateikė bendrininkui UAB „X“ rekvizitus, nurodė jam kokios paslaugos ir kokiomis kainomis turėtų būti įrašytos juridinių ir fizinių asmenų PVM sąskaitose. Po ko, bendrininkas žinodamas, kad UAB „S“, UAB „O“, G. R., R. N., M. K. realiai jokių paslaugų UAB „X“ nesuteikė ir nesuteiks, pagamino žinomai netikrus UAB „S“, UAB „O“, G. R., R. N., M. K. dokumentus – UAB „O“ vardu išrašytas sąskaitas faktūras: 2014-09-30 PVM sąskaitą faktūrą serija ON Nr. 14/064, 2014-12-30 PVM sąskaitą faktūrą serija ON Nr.14/082, 2015-10-05 PVM sąskaitą faktūrą serija ON Nr.15/061, 2015-12-30 PVM sąskaitą faktūrą serija ON Nr. 15/101, 2015-12-31 PVM sąskaitą faktūrą serija ON Nr. 15/102; UAB „S“ vardu išrašytas sąskaitas faktūras: 2014-09-17 PVM sąskaitą faktūrą serija SOFI Nr. 050, 2015-01-16 PVM sąskaitą faktūrą serija SOFI Nr. 084, 2015-10-30 PVM sąskaitą faktūrą serija SOFI Nr. 132A, 2015-12-18 PVM sąskaitą faktūrą serija SOFI Nr. 144; G. R. vardu išrašytas sąskaitas faktūras: 2012-11-26 sąskaitą faktūrą serija GR Nr. 010, 2012-12-17 sąskaitą faktūrą serija GR Nr. 011, 2012-12-31 sąskaitą faktūrą serija GR Nr.012; M. K. vardu išrašyta 2012-12-31 sąskaitą faktūrą serija MK Nr. 12/016; R. N. vardu išrašytas sąskaitas faktūras: 2012-11-30 sąskaitą faktūrą serija RK Nr. 12/026, 2012-12-10 sąskaitą faktūrą serija RK Nr. 12/027. Minėtomis sąskaitomis faktūromis UAB „S“, UAB „O“, G. R., R. N., M. K. tariamai pardavė, o UAB „X“ iš viso tariamai nupirko paslaugų už 35 151,54 Eur (tame tarpe 4 516,37 Eur PVM).

Šios sąskaitos faktūros buvo pateiktos L. Ž. ir jos perduotos apie šių suklastotų dokumentų nežinančiomis UAB „X“ buhalterinę apskaitą vykdančioms apskaitininkėms ir įtrauktos į bendrovės apskaitą. Tokiu būdu, nesant jokio faktinio pagrindo, UAB „X“ įgijo teisę į 4 516,37 Eur PVM atskaitą, t. y. šia suma sumažino mokėtina PVM. 2014-10-17 iki 2015-12-31 mokėjimo pavedimais į UAB „O“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „S“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pervestos minėtose sąskaitose faktūrose nurodytos lėšos kurių išgryninimą organizavo bendrininkas, dalį pasilikdamas sau, o kitas perdavė L. Ž.. L. Ž. gavusi pinigines lėšas tiksliai nenustatytu laiku, tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis panaudojo UAB „X“ reikmėms, vystyti bendrovės veiklą.

Be to, L. Ž. veikdama su bendrininku vieninga tyčia 2014 m. rugsėjo mėn. (tiksliai nenustatytu laiku i nenustatytoje vietoje), susitarė su bendrininku, kad šis už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį pateiks UAB „X“ kito juridinio asmens vardu išrašytas netikras PVM sąskaitas – faktūras su įrašytais žinomai neteisingais duomenimis apie UAB „X“ parduotas paslaugas – skrajučių, bei leidinių platinimo paslaugas, 40 procentų padidintomis kainomis, o ji šiuos dokumentus įtrauks į UAB „X“ buhalterinę apskaitą. Įgyvendinant nusikalstamą sumanymą L. Ž. laikotarpyje nuo 2014 metų rugsėjo mėn. iki 2016 metų balandžio mėn., bendrininkui UAB „X“ rekvizitus bei nurodė kokios paslaugos ir kiek padidintos kainos turėtų būti įrašytos juridinio asmens PVM sąskaitose – faktūrose parduodamos UAB „X“. Bendrininkas, žinodamas, kad UAB „Y“, daliai paslaugų nepagrįstai padidino įkainius, pagamino suklastotus UAB „Y“ dokumentus: 2014-09-15 PVM sąskaitą – faktūrą serija SM Nr.14/068, 2014-10-31 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 14/079, 2014-11-28 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 14/086, 2014-11-28 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 14/089, 2014-12-16 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 14/094, 2014-12-30 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 14/097, 2015-10-06 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 15/055, 2015-11-09 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 15/061, 2015-11-16 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 15/062, 2015-11-30 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 15/064, 2015-12-04 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 15/068, 2015-12-11 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 15/070, 2015-12-18 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 15/072, 2015-12-30 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 15/074, įrašydamas į juos tiek kaltinamai, tiek jam pačiam žinomai melagingus duomenis apie skrajučių ir leidinių platinimo paslaugas – viso 88 508,74 Eur sumai (tame tarpe 15 361,02 Eur PVM), nepagrįstai 40 proc. padidindami skrajučių ir leidinių platinimo paslaugas, viso nepagrįstai padidindami 29 259,09 Eur sumai, bei 40 proc., t. y. 6 144,41 Eur, mokėtiną PVM mokestį. Taip pat, pagal minėtas sąskaitas faktūras, buvo išrašyti kasos pajamų (pagal 2014-10-31 kasos pajamų orderio kvitą serija TEL Nr. 083, 2014-11-14 kasos pajamų orderio kvitą serija TEL Nr. 084, 2014-11-20 kasos pajamų orderio kvitą serija TEL Nr. 086, 2014-11-26 kasos pajamų orderio kvitą serija TEL Nr. 087, 2014-12-01 kasos pajamų orderio kvitą serija TEL Nr. 089, 2014-12-12 kasos pajamų orderio kvitą serija TEL Nr. 090, 2015-10-16 kasos pajamų orderio kvitą serija TEL Nr. 125, 2015-10-31 kasos pajamų orderio kvitą serija TEL Nr. 126, 2015-11-09 kasos pajamų orderio kvitą serija TEL Nr. 128, 2015-11-12 kasos pajamų orderio kvitą serija TEL Nr. 129, 2015-11-16 kasos pajamų orderio kvitą serija TEL Nr. 131, 2015-11-30 kasos pajamų orderio kvitą serija TEL Nr. 133, 2015-12-04 kasos pajamų orderio kvitą serija TEL Nr. 135, 2015-12-11 kasos pajamų orderio kvitą serija TEL Nr. 136, 2015-12-18 kasos pajamų orderio kvitą serija TEL Nr. 137, 2015-12-30 kasos pajamų orderio kvitą serija TEL Nr. 138) kuriuose įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tariamai 40 procentų didesnį pinigų gavimą. Minėti suklastoti dokumentai buvo pasirašyti UAB „Y“ direktoriaus (bendrininko) ir perduoti L. Ž., kuri žinodama, kad šie dokumentai suklastoti, pažeisdama Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d. ir 13 str. 3 d. nuostatas juos perdavė UAB „X“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai apskaitininkei, nežinojusiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, bei nurodė juos įtraukti į UAB „X“ buhalterinę apskaitą.

L. Ž. gautų UAB „Y“ dokumentų pagrindu iš UAB „X“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2014-09-15 iki 2015-12-30 mokėjimo pavedimais į UAB „Y“, banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), pervedė iš viso 40 314,61 Eur, kurių išgryninimą organizavo bendrininkas laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo mėn. iki 2015 m. gruodžio mėn., ir dalį pinigų, t. y. 30 procentų nuo iš banko sąskaitų pervestų pinginių lėšų perdavė L. Ž.. L. Ž. gavusi pinigines lėšas tiksliai nenustatytu laiku, tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis panaudojo UAB „X“ reikmėms, vystyti bendrovės veiklą.

L. Ž. veikdama vieninga tyčia 2012 m. lapkričio mėn., Vilniaus mieste, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, susitarė su bendrininku ir L. K., kad jie už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį pateiks UAB „X“ L. K. vardu išrašytas suklastotas sąskaitas – faktūras su įrašytais žinomai neteisingais duomenimis apie UAB „X“ parduotas paslaugas – skrajučių, bei leidinių platinimo paslaugas, 30 procentų padidintomis kainomis, o ji šiuos dokumentus įtrauks į UAB „X“ buhalterinę apskaitą bei tokiu būdu UAB „X“ gaus UAB „X“ buhalterinėje apskaitoje neapskaitytų piniginių lėšų. L. Ž. laikotarpyje nuo 2012 m. lapkričio mėn. iki 2014 m. rugsėjo mėn., (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, pateikė bendrininkui ir L. K. UAB „X“ rekvizitus bei nurodė kokios paslaugos ir kiek padidintos kainos turėtų būti įrašytos juridinio asmens PVM sąskaitose – faktūrose parduodamos UAB „X“. Po ko, bendrininkas ir L. K. žinodami, kad L. K., daliai paslaugų nepagrįstai padidino įkainius, pagamino suklastotus L. K. dokumentus: 2012-11-16 sąskaitą faktūrą serija LK Nr. 032, 2012-12-31 sąskaitą faktūrą serija LK Nr. 033, 2012-12-31 sąskaitą faktūrą serija LK Nr. 034, 2013-09-30 sąskaitą faktūrą serija LK Nr. 047, 2013-10-31 sąskaitą faktūrą serija LK Nr. 048, 2013-11-29 sąskaitą faktūrą serija LK Nr. 049, 2013-12-30 sąskaitą faktūrą serija LK Nr. 050, 2013-12-31 sąskaitą faktūrą serija LK Nr. 051, 2014-05-30 sąskaitą faktūrą serija LK Nr. 14-07, 2014-06-30 sąskaitą faktūrą serija LK Nr. 14-09, 2014-08-01 sąskaitą faktūrą serija LK Nr. 14-11, 2014-09-10 sąskaitą faktūrą serija LK Nr. 14-14, 2014-09-30 sąskaitą faktūrą serija LK Nr. 14-16, 2014-10-31 sąskaitą faktūrą serija LK Nr. 14-17, 2014-11-28 sąskaitą faktūrą serija LK Nr. 14-18, 2014-12-31 sąskaitą faktūrą serija LK Nr. 14-20 įrašė žinomai melagingus duomenis apie skrajučių ir leidinių platinimo paslaugas viso 20 691,90 Eur sumai nepagrįstai 30 proc. padidindami skrajučių ir leidinių platinimo paslaugas, viso padidindami 13 645,02 Eur sumai. Minėti suklastoti dokumentai, pasirašyti L. K., per bendrininką ar tiesiogiai buvo perduoti L. Ž.. L. Ž., žinodama, kad šie dokumentai suklastoti, pažeisdama Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d. ir 13 str. 3 d. nuostatas juos perdavė UAB „X“ buhalterinę apskaitą tvarkančioms apskaitininkėms, nežinojusioms apie vykdomą nusikalstamą veiką, bei nurodė juos įtraukti į UAB „X“ buhalterinę apskaitą, kurios pateiktas PVM sąskaitas faktūras įtraukė į buhalterinę apskaitą.

L. Ž. nurodė apskaitininkėms, joms pateiktų suklastotų UAB „Y“, L. K. ir netikrų UAB „S“, UAB „O“, G. R., R. N., M. K. PVM sąskaitų faktūrų ir sąskaitų – faktūrų pagrindu surašytų UAB „X“ PVM deklaracijas už 2014 m. rugsėjo mėn. – 2015 m. gruodžio mėn., kuriose padidino įsigytų prekių pirkimo PVM 10 660,78 Eur sumai, kurias surašė, bei 2015-04-23, 2015-04-23, 2015-10-21, 2015-11-20, 2016-01-22, 2016-01-22, 2016-04-06, pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai elektroniniu būdu, bei pelno nuostolio ataskaitas.

Taigi, L. Ž. tyčia ilgą laiką, t. y. 2012–2016 m., klastojo buhalterinės apskaitos dokumentus, kuriuose nurodytos ūkinės operacijos neįvyko, arba buvo ne tokio turinio, kokios juose nurodytos, ir šiuos apskaitos dokumentus teikė UAB „X“ apskaitą tvarkančioms ir nieko apie šių dokumentų suklastojimą nežinančioms apskaitininkėms.

2018-2-14 FNTT prie VRM specialistės UAB “X” ūkinės finansinės veiklos tyrimo išvadoje Nr. 04/10-2-13-1768 konstatuota, kad UAB „X“ pagal tikrovės neatitinkančius dokumentus (UAB „Y“, UAB „O“ ir UAB „S“ vardu įformintas PVM sąskaitas faktūras, M. M., L. K., E. P., G. R., D. G., A. K., B. D., R. N., D. A., M. K. vardu įformintos sąskaitos faktūros) 2012 m. lapkričio–gruodžio mėn., 2013 m., 2014 m., 2015 m., 2016 m. sausio–balandžio mėn. buhalterinės apskaitos registruose ir 2012– 2016 metų finansinėse atskaitomybėse įrašė neteisingus duomenis apie ūkines operacijas, kurios nėra susijusios su turto, įsipareigojimų dydžio pasikeitimu, tuo iškreipiant tikrąją ūkinę, komercinę, finansinę būklę bei duomenis apie turtą. Dėl to tyrimo metu iš dalies negalima nustatyti UAB „X“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2012– 2016 metus.

2019-03-12 FNTT prie LR VRM specialistė pateikė paaiškinimus (apskaičiavimus), dėl kurių matematinio teisingumo nėra ginčo ir iš kurių matyti, kad L. Ž. į nepagrįstai įtraukė į UAB „X“ buhalterinę apskaitą paslaugų/darbų įsigijimo už 64 410,63 Eur šia suma nepagrįstai padidino sąnaudas ir sumažino mokėtiną į biudžetą pelno mokestį 9 661,59 Eur, taip pat nepagrįstai padidino PVM atskaitą 10 660,78 Eur ir šia suma sumažino mokėtiną į biudžetą.

L. Ž. teisminio nagrinėjimo metu aiškino, kad neturėjo tikslo sukčiauti PVM, ar pelno mokesčiu, o tik norėjo turėti grynųjų pinigų UAB „X“ veikloje. Tačiau iš byloje esančių įrodymų matyti, kad L. Ž. UAB „X“ vadovauja nuo 2003 m., t. y. patyrusi verslininkė. Todėl, akivaizdu, kad jai žinoma tai, jog įtraukiant į buhalterinę apskaitą sąskaitas faktūras, kuriose nurodytos ūkinės operacijos neįvyko, ar įvyko didesnėmis pirkimo kainomis negu nurodyta, šiose sąskaitose faktūrose nurodytomis sumomis yra mažinama pelno mokesčio bazė, taip pat išskirtu PVM, įtraukiant jį į PVM atskaitą, yra mažinamas valstybės biudžetui mokėtinas PVM. Taigi, neabejotina, kad kaltinamajai buvo žinoma, jog UAB „X“ suklastotų sąskaitų faktūrų pagrindu įgys fiktyvią teisę į PVM atskaitą, gaus nepagrįstų išmokų iš valstybės biudžeto arba panaikins (sumažins) savo mokestinę prievolę, o valstybės biudžetas dėl to patirs žalą. Tokios teismo išvados nepaneigia ir ta aplinkybė, jog L. Ž. suklastotų dokumentų pagrindu įgytos lėšos buvo ženkliai didesnės, negu UAB „X“ panaikinta turtinė prievolė sumokėti į valstybės biudžetą 10 660,78 Eur (4 516,37 Eur + 6 144,41 Eur = 10 660,78 Eur) PVM ir 9 661,59 Eur pelno mokesčio, o šios neteisėtai įgytos lėšos, kaip nurodė pati kaltinamoji, buvo panaudotos UAB „X“ veikloje.

Todėl darytina išvada, kad L. Ž. būdama atsakinga už UAB „X“ buhalterinės apskaitos organizavimą, tyčia klastodama atvaizduotų neįvykusių ar ne tokio turinio ūkinių operacijų, kurios buvo atvaizduojamos, t. y. tikrovės neatitinkančias PVM sąskaitas–faktūras ir šiuos dokumentus panaudodama UAB „X“ apskaitoje, apgaule panaikino UAB „X“ turtinę prievolę sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą iš viso 10 660,78 Eur PVM ir 9 661,59 Eur pelno mokesčio už 2012–2015 m.

Kaip minėta, teisminėje praktikoje ne kartą išaiškinta, jog kai sukčiavimas lemia ne tik PVM, bet ir kitų mokestinių prievolių apgaulingą panaikinimą (sumažinimą), laikytina, kad nauda, gauta nesumokant šių mokesčių, sudaro to paties sukčiavimo dalyką. Todėl pripažintina, kad nagrinėjamu atveju L. Ž. apgaule panaikino UAB „X“ turtinę prievolę sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą iš viso 20 322,37 Eur sumai (10 660,78 Eur PVM + 9 661,59 Eur pelno mokesčio = 20 322,37 Eur). Pagal BK 190 str. 1 d., tokia apgaulės būdu panaikintos mokestinės prievolės suma yra didelė.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, pripažintina, kad L. Ž. tyčia klastodama dokumentus ir juos teikdama apskaitininkėms, organizavo apgaulingos UAB „X“ apskaitos tvarkymo ir dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „X“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2012– 2016 metus, tokiu apgaulingu apskaitos tvarkymu panaikino UAB „X“ didelę mokestinę prievolę Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui ir šiais veiksmais padarė BK 182 str. 2 d., 222 str. 1 d. 300 str. 3 d. numatytas nusikalstamas veikas.

Teismas taip pat pažymi, kad L. Ž. pateiktuose kaltinimuose aprašant L. K. vardu išrašytų suklastotų dokumentų – sąskaitų faktūrų – įtraukimą į apskaitą, nurodoma, kad visa suklastotuose dokumentuose už paslaugas gauta suma lygi 20 691,90 Eur, tame tarpe 44 862, 45 Eur PVM. Akivaizdu, kad minėta 44 862, 45 Eur PVM suma yra akivaizdžiai neteisinga, nes didesnė už tariamai suteiktų paslaugų sumą, o taip pat nėra įtraukta į 2019-03-12 FNTT prie LR VRM specialistės pateikus apskaičiavimus ir nesusijusi su kaltinamosios baudžiamoje byloje apgaule išvengtų mokestinių nepriemokų dydžiu, todėl iš kaltinimų šalintina.

Dėl L. Ž. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisminio nagrinėjimo metu teismui pateiktas L. Ž. sesers J. S. prašymas perduoti kaltinamąją pagal laidavimą jos atsakomybei, tokiu būdu atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės.

Pagal BK 40 str. 1 d. asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą, jis (kaltinamasis) yra padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą.

Teismui nustačius, kad L. Ž. padarė BK 182 str. 2 d. numatytą, t. y. sunkų, nusikaltimą, nėra pagrindo taikant BK 40 str. 1 d. nuostatas ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Dėl to nėra tikslingas ir laiduotojos J. S. asmeninių savybių bei tai, ar ji galės daryti teigiamą įtaką kaltininkei, vertinimas.

Bausmių skyrimo ir bendrinimo motyvai, paskirtos kardomosios priemonės tolimesnis taikymas

Teismas, skirdamas kaltinamajai L. Ž. bausmę vadovaujasi BK 54 str. 1 ir 2 d. nuostatomis. Pirmiausia teismas įvertina jo kaltės formą, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį bei stadiją – L. Ž. veikdama tiesiogine tyčia, padarė 3 baigtus (1 sunkų ir 2 apysunkius), tyčinius nusikaltimus (BK 11 str. 3, 4 d.).

L. Ž. savo kaltę pripažino, gailėjosi padariusi nusikaltimus ir ši aplinkybė lengvina jos atsakomybę (BK 59 str. 1 d. 2 p.). L. Ž. savanoriškai atlygino valstybės biudžetui padarytą žalą ir tai taipogi pripažintina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 3 p.).

Nusikalstamos veikos padaryto bendrininkų grupėje. Ši aplinkybė sunkina kaltinamosios atsakomybę (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Kitų kaltinamosios L. Ž. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Taip pat įvertinamos L. Ž. charakterizuojančios aplinkybės – 2016–2019 m. ne kartą bausta administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie nelaikytini šiurkščiais (t. 6, b. l. 101–104), neteista (t. 6, b. l. 99–100), dirbanti.

Teismas, įvertinęs visas baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, tai jog nusikalstamų veikų darymas tęsėsi ilgą laiką, o suklastotų bei buhalterinei apskaitai teiktų dokumentų kiekis buvo išskirtinai didelis, sprendžia, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus L. Ž. atitinkamų straipsnių dalių sankcijose numatytas griežčiausias bausmes, kurios tokio dydžio įstatymo sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes, kurios yra ženkliai mažesnės už atitinkamų straipsnio dalių sankcijose numatytas vidutines, t. y.: už BK 182 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymą – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; už BK 222 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą – 1 metų laisvės atėmimo bausmę; už BK 300 str. 3 d. numatyto nusikaltimo padarymą – 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

L. Ž. padaryti BK 182 str. 2 d., 222 str. 1 d., 300 str. 3 d. numatyti nusikaltimai yra tęstinio pobūdžio, įgyvendinant vieningą sumanymą, t. y. veikiant vieninga tyčia, kaltininkei, turint pagrindinį tikslą iš Bendrovės apgaulės būdu įgyti piniginių lėšų, taip pat mažinant į valstybės biudžetą mokėtinus PVM ir pelno mokesčius (BK 182 str.), ir tai buvo įvykdyta suklastojant apskaitos dokumentus ir juos panaudojant (BK 300 str.), taip pat kartu apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą (BK 222 str.). Taigi, aptartų nusikalstamų veikų padarymas yra neatskiriamos ir būtinos visos kaltininkės veikos dalys, kurių bent vienos nepadarius nebūtų pasiektas pagrindinis tikslas (sumanymas). Taigi L. Ž. įvykdytas dokumentų klastojimas ir apgaulingas apskaitos vedimas buvo neatsiejama nusikalstamo sumanymo sukčiauti dalis. Toks, iš esmės analogiškos aptartai teisinės bei faktinės situacijos aiškinimas pateikiamas ir teisminėje praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, Nr. 2K- 36/2014).

Atsižvelgęs į tai, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju L. Ž. BK 182 str. 2 d., 222 str. 1 d. ir 300 str. 3 d. numatyti nusikaltimai padaryti esant idealiai sutapčiai, todėl jai paskirtos bausmės bendrinamos vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p. nuostatomis, t. y. apėmimo būdu, paskiriant galutinę 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Atsižvelgus į tai, kad L. Ž. savo kaltę pripažino ir baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, yra pagrindas taikyti BK 64¹ str. nuostatas ir paskirtas bausmes sumažinti 1/3 dalimi, t. y. iki 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

L. Ž. BPK 140 str. pagrindu buvo sulaikyta nuo 2016-04-19 18.10 val. iki 2016-04-19 22 val. (1 parą) (t. 6, b. l. 105–109, 115–116). Šis laikinojo sulaikymo terminas įskaitytinas į paskirtos bausmės laiką vadovaujantis 65 str. 1 d. 1 p. a) pap., 66 str., vieną sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kaltinamajai L. Ž. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 6, b. l. 112–114) – paliktina galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

L. Ž. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo ir baudžiamojo poveikio priemonių taikymo motyvai

L. Ž. nusikalstamų veikų darymo metu galiojusioje BK 75 str. (galiojo iki 2015-03-23), nebuvo numatyta galimybė asmeniui, padariusiam sunkų nusikaltimą, atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Tokia galimybė nėra numatyta ir šio nuosprendžio paskelbimo metu galiojančio BK 75 str. redakcijoje (įsigaliojo 2017-10-07). Kita vertus, tarpinėje BK 75 str. redakcijoje, galiojusioje nuo 2015-03-24 iki 2017-10-06, be kita ko, buvo nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Aukščiausiojo Teismo Senato 2002-12-20 nutarime Nr. 38 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo kodekso normas, reglamentuojančias baudžiamųjų įstatymų galiojimą laiko atžvilgiu“ 16 p. teismams išaiškinta, kad, jeigu per laikotarpį nuo nusikaltimo padarymo iki bylos išnagrinėjimo baudžiamasis įstatymas pasikeičia ne vieną, o du ar daugiau kartų, teismai privalo išspręsti galiojusio ir vėliau netekusio galios (tarpinio) įstatymo taikymo klausimą. Tai, jog tarpinis įstatymas, naikinantis veikos nusikalstamumą ar švelninantis bausmę, turi būti taikomas sprendžiant kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės klausimus pažymėta ir teisminėje praktikoje (kasacinė 2005-02-15 nutartis Nr. 2K-54/2005 ir kt.).

Taigi, nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į tai, kad L. Ž. skirtina galutinė 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir ji atitinka tarpinėje BK 75 str. redakcijoje, galiojusioje nuo 2015-03-24 iki 2017-10-06 ir kuri yra švelniausia kaltinamosios atžvilgiu, įtvirtintus bausmės vykdymo atidėjimo kriterijus, būtina įvertinti ar L. Ž. gali būti atidėtas paskirtos bausmės vykdymas.

Baudžiamasis įstatymas nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio sąrašo aplinkybių, pagal kurias teismas turėtų nuspręsti, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. BK 75 str. nuostatos nedraudžia atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą asmenims, kuriems jau vieną kartą buvo atidėtas bausmės vykdymas arba kuriems nors ir nebuvo atidėtas bausmės vykdymas, tačiau jie turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus, tačiau esant tokiai situacijai bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę (kasacinė nutartis Nr. 2K-109/2010). Teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar kaltinamasis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132-942/2016 ir kt.). Taip pat teismas turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko socialinius ryšius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-499/2013, 2K-56/2014 ir kt). Šie duomenys yra reikšmingi sprendžiant, ar nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Nustatyta, kad L. Ž. teisiama pirmą kartą, savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo pilnai pripažino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, savo veiksmus vertino išskirtinai kritiškai, gailėjosi, atlygino visą nusikaltimais padarytą žalą valstybės biudžetui, mokesčių administratoriaus byloje civilinio nereiškia. Byloje esančiais įrodymais kaltinamąją neigiamai charakterizuojančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, įvertinęs visas aptartas aplinkybes, daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti atidedant L. Ž. paskirtos bausmės vykdymą, nustatant 2 metų bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį ir paskiriant BK 75 str. 2 d. 5, 8 p. numatytas baudžiamojo poveikio priemones: 1) visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą ar būti registruotai darbo biržoje; 2) visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 297–298 str., 303 str. 2 d., 304–305 str., 307 str. 1 d., 4 d, 308 str., 313 str.,

nusprendžia:

L. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta padarius:

1) Baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d. numatytą nusikaltimą ir paskirti jai už tai 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

2) Baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d. numatytą nusikaltimą ir paskirti jai už tai 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę;

3) Baudžiamojo kodekso 300 str. 3 d. numatytą nusikaltimą ir paskirti jai už tai 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

L. Ž. paskirtas bausmes subendrinti vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 str. 2 d., 5 d. 1 p. nuostatomis, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, ir paskirti subendrintą 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ str., L. Ž. paskirtas bausmes sumažinti 1/3 dalimi, t. y. iki 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d. (redakcijos, galiojusios nuo 2015-03-24 iki 2017-10-06), L. Ž. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, paskiriant Baudžiamojo kodekso 75 str. 2 d. 5, 7 p. numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir įpareigojant ją visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį:

1) tęsti darbą ar būti be pažeidimų registruotai Užimtumo tarnyboje;

2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Realiu bausmės vykdymo atveju, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 65 str. 1 d. 1 p. a) pap., 66 str., į L. Ž. paskirtos bausmės laiką, įskaityti jos laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-04-19 18.10 val. iki 2016-04-19 22 val. (1 parą), vieną sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

L. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti, o pradėjus vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę – panaikinti.

Išaiškinti L. Ž., kad jai vengiant vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistosios nuo pareigos įvykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Linas Dūdys