Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės F. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. sausio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-203-494/2024, kuria tenkintas ieškovo prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nagrinėjamu atveju nenustatyta.

12. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovo prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl rašytinių paaiškinimų ir įrodymų priėmimo

14. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus, tačiau šie įrodymai turi pagrįsti bylos nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes.

15. CPK 323 straipsnyje nustatyta, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog tai reiškia, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, nebegali būti tikslinamas ar keičiamas nei apeliacinio skundo dalykas, nei pagrindas. Pagal CPK 338 straipsnio nuostatas ši taisyklė taikoma ir paduodant atskiruosius skundus. Taigi, pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui, nebegalima nurodyti naujų, įstatymo nustatytu terminu pateiktame skunde nenurodytų, argumentų, faktinių aplinkybių, nebegalima keisti apeliacinio (atskirojo) skundo reikalavimo. Šis draudimas susijęs su apeliacinio proceso paskirtimi ir ypatumais, proceso dalyvių lygiateisiškumo užtikrinimu bei su tuo, kad būtent apeliacinio skundo pagrindas ir dalykas apibrėžia apeliacinio proceso ribas. Nors CPK 42 straipsnio 1 dalis suteikia teisę byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikti rašytinius paaiškinimus, tačiau juose negali būti nurodomos naujos aplinkybės ar nauji argumentai, kurie nebuvo pateikti anksčiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-611/2015).

16. Atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą ir įvertinus, kad atsakovės 2025 m. sausio 28 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodomos naujos aplinkybės, kurios nebuvo nurodytos jos 2025 m. sausio 21 d. pateiktame atskirajame skunde, apeliacinės instancijos teismas atsakovės papildomus rašytinius paaiškinimus atsisako priimti (CPK 323 str., 338 str.).

17. Įvertinus, kad ieškovas dėl naujai pateiktų rašytinių įrodymų – banko Swedbank, AB 2025 m. sausio 28 d. mokėjimo nurodymo, medicinos dokumentų išrašo turėjo galimybę pasisakyti ir savo nuomonę dėl šių dokumentų išsakė atsiliepime į atskirąjį skundą, šių įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl apeliacinės instancijos teismas juos priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 str.). 2024 m. rugsėjo 23 d. taikos sutartis, skundžiama teismo nutartis bei ieškovo prašymas išduoti vykdomąjį raštą jau yra bylos medžiagoje, pakartotinis jų pateikimas į bylą yra perteklinis, todėl šiuos papildomai pateiktus dokumentus atsisakytina priimti.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

18. Savo esme taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 str.) išsprendžia ginčą, sutarties sąlygose pačios nusistatydamos savo teises ir pareigas, tačiau tik teismo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis joms turi galutinio teismo sprendimo galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 str. 1 d.).

19. Kadangi esminis šios sutarties bruožas yra tarpusavio kompromiso suradimas abipusių nuolaidų būdu, tai taikos sutarties sąlygos neturi faktų konstatuojamosios, taigi ir tų faktų prejudicinės reikšmės, tačiau šalims ji svarbi jų subjektinėms teisėms ir pareigoms nustatyti, t. y. ši sutartis turi šalių teises ir pareigas nustatančią reikšmę.

20. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas. Be to, procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo išraiškų. Tik pačios šalys sprendžia apie taikos sutarties turinį, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas.

21. Byloje nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. spalio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-203-494/2024 patvirtino ieškovo D. K. ir atsakovės F. A. 2024 m. rugsėjo 23 d. sudarytą taikos sutartį.

22. Taikos sutarties 1 punktu šalys susitarė, kad: atsakovė pareiškia, kad ieškovo reikalavimus pripažįsta iš dalies ir įsipareigoja sumokėti ieškovui 450 Eur skolos atlyginimo už atliktus darbus ne vėliau nei iki 2024 m. spalio 30 d. Taikos sutarties 8 punkte numatyta, kad atsakovei neįvykdžius šios sutarties sąlygų per 1 punkte nurodytą terminą, laikoma, kad suėjo visos skolos, numatytos šios sutarties 1 ir 3 punktuose, apmokėjimo terminas ir ieškovas turi teisę kreiptis į antstolių kontorą dėl priverstinio sutarties vykdymo proceso (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 584 straipsnis), iš karto išsiieškant visą nesumokėtą žalą ir sutarties 3 punkte numatytas palūkanas bei visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

23. Pagal minėtos taikos sutarties 3 punktą: ieškovas pareiškė, kad atsisako ieškinio reikalavimų priteisti 708,90 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

24. Šalims ginčą išsprendus taikiai, tarpusavio nuolaidų būdu sudarius taikos sutartį bei teismui šią patvirtinus, sutartis įgyja privalomo dokumento galią (CK 6.985 str.), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 str. 1 d. 4 p.) pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo procesiniame sprendime dėl jos patvirtinimo. Taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo sprendimo (nutarties), kuriuo patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013). Vienas iš vykdomųjų dokumentų yra vykdomasis raštas, išduotas teismo sprendimų, nutarčių pagrindu (CPK 587 str. 1 p.).

25. Ieškovas D. K. 2024 m. gruodžio 30 d. teismui pateikė prašymą išduoti vykdomąjį raštą, kadangi atsakovė taikos sutarties sąlygų nėra įvykdžiusi.

26. Skundžiama 2025 m. sausio 15 d. nutartimi teismas ieškovo prašymą tenkino ir išdavė vykdomąjį raštą pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. spalio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-203-494/2024 patvirtintos 2024 m. rugsėjo 23 d. taikos sutarties 1, 3 ir 8 punktus. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis.

27. CPK 646 straipsnio, reglamentuojančio vykdomojo rašto išdavimo tvarką, 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą; teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti; spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės; teismas, atsisakęs išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, išaiškina šalims teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka.

28. Vykdomajame rašte negali būti įrašomas kitoks šalių susitarimo turinys, nei tas, kuris nurodytas taikos sutartį patvirtinančioje teismo nutartyje. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktą vykdomajame rašte turi būti pažodžiui nurodyta su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 28 d. nutartį civilinėje Nr. 3K-3-316/2014).

29. Nagrinėjamu atveju 2024 m. rugsėjo 23 d. taikos sutarties 7 punktu šalys patvirtino, kad joms yra žinomos taikos sutarties patvirtinimo ir bylos nutraukimo teisinės pasekmės, ši taikos sutartis yra abiejų šalių pasirašyta. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. spalio 9 d. nutartis, kuria buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis ir civilinė byla nutraukta, yra įsiteisėjusi.

30. Pagal taikos sutarties 1 punktą atsakovė 450 Eur ieškovui turėjo sumokėti ne vėliau, nei iki 2024 m. spalio 30 d. Pati atsakovė neneigia, kad sutartyje nustatytu terminu skolos ieškovui nesumokėjo. Jos teismui pateiktas banko Swedbank, AB mokėjimo nurodymas Nr. 108 patvirtina, kad pagal taikos sutarties 1 punktą mokėtina 450 Eur suma ieškovui sumokėta tik 2025 m. sausio 28 d., t. y. jau po skundžiamos nutarties priėmimo.

31. Atkreiptinas dėmesys, kad 2024 m. rugsėjo 23 d. taikos sutarties 1 punkte šalys susitarė, kad atsakovė ieškovo reikalavimus pripažįsta iš dalies ir įsipareigojo jam sumokėti 450 Eur skolos atlyginimo už atliktus darbus. Kaip jau minėta, šios sutarties 3 punktu, ieškovas reikalavimų priteisti 708,90 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas atsisakė. Teismas 2024 m. spalio 9 d. nutartimi, patvirtinęs ieškovo D. K. ir atsakovės F. A. 2024 m. rugsėjo 23 d. sudarytą taikos sutartį, civilinę bylą Nr. e2-203-494/2024 nutraukė.

32. Sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, svarbu nustatyti ne tik faktą, kad taikos sutartis yra nevykdoma, bet ir įvertinti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, ar šalys jas supranta vienodai ir apskritai ar jos gali būti priverstinai vykdomos, ar neprašoma išduoti vykdomąjį raštą ir dėl reikalavimų, dėl kurių vykdymo nebuvo susitarta taikos sutartyje, nors jie ir susiję su šalių ginču, kuris buvo sprendžiamas byloje, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468-403/2014).

33. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad nustačius, jog teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos nėra aiškios, šalys jas supranta skirtingai ir (ar) jų priverstinai vykdyti neįmanoma apskritai, vykdomasis raštas pagal tokias sąlygas negali būti išduodamas. Tokiam atvejui įstatyme nurodyta galimybė šalies prašymu peržiūrėti teismo nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, proceso atnaujinimo tvarka (CPK 646 str. 3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-421/2016).

34. Kiekvienoje civilinėje byloje teismas turi įsitikinti ir sprendime (nutartyje) nurodyti, kurios reikšmingos bylai aplinkybės nustatytos, o kurios – ne. Tuo teismas įsitikina vykstant įrodinėjimo procesui, kai pateikiami, tiriami ir vertinami įrodymai. Tik teisingai nustačius teisiškai reikšmingas faktines bylos aplinkybes galima tinkamai pritaikyti vieną ar kitą teisės normą ir teisingai išspręsti ginčą.

35. Kaip matyti iš bylos duomenų, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, net neišsiuntęs gauto prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo skolininkei atsiliepimui pateikti. Be to, teismas, išduodamas vykdomąjį raštą dėl ir tų reikalavimų, kurių pagal taikos sutartį išieškotojas buvo atsisakęs, nesiaiškino aplinkybių, ar taikos sutarties sąlygos yra aiškios, ar šalys vienodai jas supranta, ar apskritai yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą reikalavimams, pagal taikos sutarties 3 punktą. Pažymėtina, kad šalys, siekdamos kitokio teisių ir pareigų įgyvendinimo, nei nustatyta teismo patvirtintoje taikos sutartyje, gali pasinaudoti vykdomąjį procesą reglamentuojančių teisės normų suteiktomis teisėmis: jos gali sudaryti naują taikos sutartį, kuri CPK 595 straipsnyje nustatyta tvarka tvirtinama teismo; išieškotojas turi teisę atsisakyti išieškojimo (CPK 629 str. 1 d. 1 p., 2 p., 641 str.).

36. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas formaliai taikė vykdomojo rašto išdavimą reglamentuojančias procesines teisės normas, vykdomojo rašto išdavimo klausimą išsprendė netinkamai taikydamas esmines materialiosios ir proceso teisės normas, todėl yra pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir vykdomojo rašto išdavimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

37. Prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo grąžinus nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo apeliacinės instancijos teismas nesprendžia (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. sausio 15 d. nutartį panaikinti ir vykdomojo rašto išdavimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.