Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2-761-934/2025

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-08-14
Bylos Nr.: e2-761-934/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00449-2025-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Žilvinas Terebeiza
Pareiškėjas: uždarosios akcinės bendrovės „Kranų technika“
Suinteresuotas asmuo: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „JPE Prekyba“, uždaroji akcinė bendrovė „Hidrobalt“, uždaroji akcinė bendrovė „Maridana“, uždaroji akcinė bendrovė „DALARAS“, uždaroji akcinė bendrovė „Tecalemit“, uždaroji akcinė bendrovė „ABTECH LT“, uždaroji akcinė bendrovė „Sarens Balticum“, uždaroji akcinė bendrovė „Peldinė“, uždaroji akcinė bendrovė „Strėlė logistics“, uždaroji akcinė bendrovė „STARLOAD“, uždaroji akcinė bendrovė „Cramo“, uždaroji akcinė bendrovė „AUTOMATIKOS SISTEMOS“, uždaroji akcinė bendrovė „Prime Logistics Center“, uždaroji akcinė bendrovė „JIM-Cat“, uždaroji akcinė bendrovė „KIWA INSPECTA“, uždaroji akcinė bendrovė „Naideka“, uždaroji akcinė bendrovė „Gerlukas“, uždaroji akcinė bendrovė „Gitana“, uždaroji akcinė bendrovė „Nordel“, uždaroji akcinė bendrovė „Bokštelis.lt“, uždaroji akcinė bendrovė „SAURILTĖ“, uždaroji akcinė bendrovė „Bobino komanda“, uždaroji akcinė bendrovė „Siglus“, uždaroji akcinė bendrovė „Pakruojo elsana“, uždaroji akcinė bendrovė „Ekuotekas“, uždaroji akcinė bendrovė „EGIVIRA“, uždaroji akcinė bendrovė „Bank.TECHNIKONUS“, uždaroji akcinė bendrovė „Panevėžio pramonės parkas“, mažoji bendrija „Patogus poilsis“, DUROC MACHINE TOOL SIA, EEPOS HUNGARIA GÉPGYARTÓ, SZOLGALTATÓ

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-761-934/2025Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00449-2025-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.6.1; 3.4.4.1; 3.4.4.13; 3.4.5.2; 3.4.5.9 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rugpjūčio 14 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kranų technika“ direktoriaus A. G. (A. G.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 2 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti uždarajai akcinei bendrovei „Kranų technika“ restruktūrizavimo bylą bei iškelta bankroto byla, suinteresuoti asmenys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „JPE Prekyba“, uždaroji akcinė bendrovė „Hidrobalt“, uždaroji akcinė bendrovė „Maridana“, uždaroji akcinė bendrovė „DALARAS“, uždaroji akcinė bendrovė „Tecalemit“, uždaroji akcinė bendrovė „ABTECH LT“, uždaroji akcinė bendrovė „Sarens Balticum“, uždaroji akcinė bendrovė „Peldinė“, uždaroji akcinė bendrovė „Strėlė logistics“, uždaroji akcinė bendrovė „STARLOAD“, uždaroji akcinė bendrovė „Cramo“, uždaroji akcinė bendrovė „AUTOMATIKOS SISTEMOS“, uždaroji akcinė bendrovė „Prime Logistics Center“, uždaroji akcinė bendrovė „JIM-Cat“, uždaroji akcinė bendrovė „KIWA INSPECTA“, uždaroji akcinė bendrovė „Naideka“, uždaroji akcinė bendrovė „Gerlukas“, uždaroji akcinė bendrovė „Gitana“, uždaroji akcinė bendrovė „Nordel“, uždaroji akcinė bendrovė „Bokštelis.lt“, uždaroji akcinė bendrovė „SAURILTĖ“, uždaroji akcinė bendrovė „Bobino komanda“, uždaroji akcinė bendrovė „Siglus“, uždaroji akcinė bendrovė „Pakruojo elsana“, uždaroji akcinė bendrovė „Ekuotekas“, uždaroji akcinė bendrovė „EGIVIRA“, uždaroji akcinė bendrovė „Bank.TECHNIKONUS“, uždaroji akcinė bendrovė „Panevėžio pramonės parkas“, mažoji bendrija „Patogus poilsis“, DUROC MACHINE TOOL SIA, EEPOS HUNGARIA GÉPGYARTÓ, SZOLGALTATÓ ÉS KERESKEDELMI BT., A. V. firma „ROGIRDA“, advokatų profesinė bendrija „Abromavicius Attorneys“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kranų technika“ (toliau – ir Bendrovė) direktorius A. G. (toliau – ir Pareiškėjas) 2025 m. balandžio 17 d. kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti atsakovei UAB „Kranų technika“ (toliau – ir Bendrovė) restruktūrizavimo bylą, paskirti nemokumo administratore UAB „Turto valdymas“ ir patvirtinti restruktūrizavimo planą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad egzistuoja visos Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 21 straipsnio 1 dalyje numatytos restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygos: Bendrovė turi finansinių sunkumų, kadangi jos turtui taikomi areštai; Bendrovė vykdo veiklą ir atlieka darbus pagal sudarytas esmines sutartis; Bendrovė nėra likviduojama dėl bankroto. Aplinkybę, kad Bendrovė turi laikinų finansinių sunkumų patvirtina finansiniai duomenys: Bendrovė turi turto už 135 875,00 Eur, o Bendrovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 409 811,00 Eur. Bendrovės finansiniai sunkumai atsirado dėl to, kad 2024 m. Bendrovė patyrė 196 166,00 Eur nuostolių. 2025 m. per pirmus keturis mėnesius Bendrovės nuostoliai sumažėjo iki 27 980,00 Eur. Bendrovė yra gyvybinga ir vykdo veiklą, leisiančią jai vykdyti savo prievoles ateityje – atlieka darbus pagal sudarytas esmines sutartis.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad Bendrovė susiduria su finansiniais sunkumais, kurie yra laikino pobūdžio, todėl Bendrovę būtina restruktūrizuoti, išsaugoti ir plėtoti Bendrovės vykdomą komercinę veiklą, peržiūrėti veiklą, palaikant tik ekonomiškai naudingas ir našias veiklas, stabilizuoti padėtį, atsiskaityti su kreditoriais. Priežastys, dėl kurių Bendrovė patiria finansinius sunkumus: i) staigus medžiagų ir žaliavų pabrangimas po 2022 m. Rusijos invazijos į Ukrainą. Tai ypač paveikė Bendrovę, nes brangstant žaliavoms ir energetikai, didėjo gamybos bei paslaugų teikimo savikaina, o galimybės perkelti šias išlaidas klientams buvo ribotos dėl konkurencinės rinkos situacijos; ii) COVID-19 pandemijos pasekmės: COVID-19 pandemija turėjo reikšmingą poveikį Bendrovės veiklai. Karantino laikotarpiu buvo sustabdytos arba stipriai apribotos statybų ir pramonės veiklos, dėl ko sumažėjo užsakymų skaičius. Be to, tiekimo grandinės sutrikimai lėmė vėlavimus įsigyjant reikalingas medžiagas ir komponentus, kas dar labiau apsunkino veiklos tęstinumą bei pinigų srautus; iii) laikinas prekių ir paslaugų paklausos sumažėjimas rinkoje: dėl ekonominės situacijos neapibrėžtumo ir augančių veiklos sąnaudų sumažėjo paslaugų ir produktų paklausa. Bendrovė susidūrė su užsakymų mažėjimu, nes klientai atidėjo arba visiškai atsisakė planuotų projektų. Tai tiesiogiai paveikė Bendrovės pajamas ir lėmė finansinius iššūkius; iv) pagrindinių klientų laikini finansiniai sunkumai: daug Bendrovės klientų taip pat susidūrė su finansiniais sunkumais, dėl ko vėlavo arba visiškai nutrūko atsiskaitymai už suteiktas paslaugas. Tai sukėlė Bendrovės piniginių srautų problemas ir apsunkino galimybes vykdyti įsipareigojimus tiekėjams, darbuotojams bei kitoms suinteresuotoms šalims.

4. Pareiškėjas nurodė, kad Bendrovės teikiamam restruktūrizavimo plano projektui pritarė Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas. Šis planas patvirtina, kad Bendrovė turi galimybę sumažinti išlaidas ir įvykdyti esamas sutartis bei gauti pajamas, kurios leistų ne tik padengti einamuosius mokėjimus, bet ir padengti įsiskolinimą kreditoriams.

5. Kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2025 m. balandžio 29 d. kreipėsi į teismą, prašydama iškelti Bendrovei bankroto bylą.

6. VMI ieškinyje nurodė, kad Mokesčių apskaitos informacinės sistemos (toliau – MAIS) 2025 m. balandžio 24 d. duomenimis, atsakovės mokestinė nepriemoka siekia 73 226,58 Eur, iš jos: 138,64 Eur mokestis už aplinkos teršimą, 27 172,69 Eur – gyventojų pajamų mokestis, 1 343,43 Eur – pelno mokestis, 44 331,59 Eur – pridėtinės vertės mokestis, 6,90 Eur vykdomieji dokumentai. Nurodytas įsiskolinimas valstybės biudžetui yra susidaręs nuo 2024 m. birželio 18 d. pagal atsakovės pateiktą gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją už 2024 m. birželio mėn., kurios mokėjimo terminas buvo 2024 m. birželio 17 d. VMI, siekdama išieškoti atsakovės mokestinę nepriemoką nuo 2024 m. birželio 20 d. taikė priverstinio išieškojimo veiksmus, kurie nebuvo rezultatyvūs.

7. VMI ieškinyje pažymėjo, kad Bendrovė yra nemoki, todėl jai keltina bankroto byla: i) Bendrovės įsipareigojimai viršija nurodyto turto vertę; ii) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) 2025 m. balandžio24 d. duomenimis Bendrovės skola siekia 28 775,66 Eur; iii) Nekilnojamojo turto registro 2025 m. balandžio 22 d. duomenimis, Bendrovės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra; iv) Bendrovės vardu registruota viena transporto priemonė, tačiau jos būsena – išregistruota; v) Antstolių informacinės sistemos 2025 m. balandžio 24 d. duomenimis, priverstinis skolos išieškojimas vykdomas ir iš kitų kreditorių; vi) Bendrovės įsiskolinimas VMI tęsiasi nuo 2024 m. birželio 18 d., t. y. jis nėra trumpalaikis, o priešingai – yra ilgalaikis ir pastovaus pobūdžio.

Žemesnės instancijos teismas

8. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 5 d. nutartimi civilinė byla Nr. eB2-2197-1070/2025, užvesta pagal VMI ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei prijungta prie civilinės bylos, nagrinėjamos pagal Pareiškėjo pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo Bendrovei.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. liepos 2 d. nutartimi atsisakė iškelti Bendrovei restruktūrizavimo bylą ir iškėlė bankroto bylą. Panaikino laikinąją apsaugos priemonę, pritaikytą 2025 m. balandžio 23 d. nutartimi – leidimą Bendrovei vykdyti mokėjimus iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios akcinėje bendrovėje (toliau – AB) Swedbank.

10. Teismas nustatė, kad balansinė Bendrovės turto vertė 2025 m. buvo 135 874 Eur (ilgalaikis turtas – 13 048 Eur; trumpalaikis turtas – 117 354 Eur: 89 453 Eur atsargos, 27 041 Eur per vienerius metus gautinos sumos, 860 Eur pinigų ir piniginių ekvivalentų), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 409 811 Eur. 2025 m. liepos 1 d. įsiskolinimas VMI padidėjo iki 80 281,06 Eur, o VSDFV – iki 36 634,10 Eur. Bendrovės nuostolis 2025 m. buvo 27 980 Eur, 2024 m. – 196 166 Eur. Teismas konstatavo, kad Bendrovė turi finansinių sunkumų.

11. Teismas nurodė, kad pareiškėjas pateikė į bylą sutarčių, generuosiančių Bendrovei pajamas, sąrašą, kurio duomenimis 2022 m. balandžio 12 d.–2024 m. rugsėjo 23 d. laikotarpiu Bendrovė sudarė sutartis dėl bendros 1 692 462 Eur sumos. Sutartys galiojo (galios) iki 2022 m. liepos 29 d.–2027 m. lapkričio 23 d. Teismas, įvertinęs sutarčių galiojimo terminus, pritarė suinteresuoto asmens UAB „ABTECH LT“ argumentui, kad dalis pareiškėjo nurodytų sutarčių, yra pasibaigusios, todėl negalima išvada, jog Bendrovė ateityje gaus 1 692 462 Eur dydžio pajamas.

12. Teismas, susipažinęs su Pareiškėjo pateiktais duomenimis apie šiuo metu Bendrovės vykdomas sutartis, 2025 m. sausio–gegužės mėn. Bendrovės gautas pajamas, padarė išvadą, kad byloje nėra patikimų įrodymų, leidžiančių daryti išvadą apie tai, jog atsakovė sugebės generuoti kas mėnesį 61 689 Eur (blogiausiu atveju) 3–4 metų laikotarpiu. Teismas, įvertinęs atsakovės verslo planą, restruktūrizavimo planą, pritarė suinteresuoto asmens UAB „ABTECH LT“ pozicijai, kad jie yra abstraktūs. Teismas nurodė, kad šiuose planuose numatytos priemonės Bendrovės pajamoms padidinti iš esmės nesiskiria nuo atsakovės veiklos modelio, buvusio iki kreipimosi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Restruktūrizavimo plano projekte numatytos priemonės finansiniams sunkumams įveikti yra deklaratyvios, nes nenurodyta, kokių iš esmės naujų ir perspektyvių priemonių bus imtasi siekiant pritraukti daugiau mokių klientų, orientuojant savo veiklą daugiau į paslaugų teikimą.

13. Teismas nurodė, kad nors restruktūrizavimo plano projekte nurodyta, jog Bendrovė sieks sumažinti savo įsipareigojimų kreditoriams mastą nuo 409 811 Eur iki 289 378,97 Eur, susitariant su kreditoriais dėl palūkanų ir delspinigių nemokėjimo, tačiau byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad tokie susitarimai yra labai tikėtini ir realiai įgyvendinami. Atsižvelgiant į tai, teismas nusprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog turi būti vadovautasi tuo, jog atsakovė turės grąžinti kreditoriams 289 378,97 Eur, o ne balanse nurodytą 409 811 Eur sumą.

14. Teismas, įvertinęs, kad Bendrovės įsipareigojimai yra ne mažesni nei 409 811 Eur ir artimiausiu metu negalės būti ženkliai sumažinti pareiškėjo nurodyta apimtimi, padarė išvadą, jog atsakovės vykdoma ūkinė komercinė veikla, kuri paskutinius 5 mėn. generavo apie 21 289 Eur per mėn., iš esmės jos nepakeitus, nesiėmus naujų, perspektyvių pelno generavimo priemonių, neleis jai ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus, turint omenyje ir tai, kad bendriems Bendrovės veiklos poreikiams kas mėnesį reikalinga ne mažesnė kaip 25 909 Eur suma (verslo plano duomenimis). Teismas nurodė, kad šios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl Bendrovės gyvybingumo. Juolab kad, Bendrovės esminės prievolės, t. y. įsipareigojimai VMI, VSDFV, tik didėja, o paskutiniai mokėjimai į valstybės biudžetą buvo atlikti 2025 m. sausio mėn.

15. Teismas, įvertinęs byloje pateiktą restruktūrizavimo plano projektą, byloje pateiktus duomenis, nusprendė, kad neturi pagrindo teigti, jog Bendrovės restruktūrizavimo projekte išsikelti tikslai, susiję su Bendrovės mokumo atkūrimu, atsiskaitymu su kreditoriais, tikėtinai gali būti pasiekti ir įgyvendinti. Teismas nurodė, kad atsakovė iš esmės siekia tęsti to paties verslo modelį, vykdyti tą pačią veiklą, nepagrįsdama galimybių tęsti savo veiklą ateityje pareiškime nurodytomis apimtimis. Pareiškėjo nurodomos priemonės iš esmės nepagrindžia, jog visus keturis restruktūrizavimo metus Bendrovė gaus didesnes pajamas, kurių pakaks ir einamiems mokesčiams atlikti, ir Bendrovės finansiniams įsipareigojimams vykdyti.

16. Teismas, įvertinęs Bendrovės restruktūrizavimo plano projekte nurodytas finansinio mokumo atkūrimo priemones, nurodė, kad pareiškėjas siekia išsaugoti Bendrovę kaip formalų vienetą, o ne tokią, kuri plėtotų ar galėtų plėtoti veiklą. Teismas nurodė, kad projekte iš esmės nenurodytos veiklos ateities perspektyvos: restruktūrizavimo plano projekte ir jo prieduose pateikti duomenys nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovė turi realią galimybę išsaugoti ir plėtoti Bendrovės ūkinę komercinę veiklą, atkurti Bendrovės ilgalaikį mokumą. Pareiškėjas nenurodė papildomų finansavimo šaltinių, Bendrovė neketina gauti naujų kreditų ir investicijų, nenumatytas neigiamo įstatinio kapitalo didinimas. Sėkmingos veiklos perspektyvas ir galimybes įveikti finansinius sunkumus Pareiškėjas sieja iš esmės tik su jau vykdomos Bendrovės veiklos tęsimu ir hipotetiniais susitarimais su kreditoriais dėl reikalavimų Bendrovei sumažinimo palūkanų (delspinigių) apimtimi.

17. Teismas pažymėjo, kad pagal JANĮ 111 straipsnio 3 dalies 6 punktą, teismas netvirtina restruktūrizavimo plano, jeigu nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos juridinis asmuo nemoka mokesčių. Teismas nustatė, kad Bendrovė turi 80 281,06 Eur skolą VMI, 36 634,10 Eur skolą VSDFV, todėl, atsakovei turint mokesčių skolų, toks projektas ir dėl šios aplinkybės negali būti teismo tvirtinamas.

18. Teismas konstatavo, kad restruktūrizavimo plane nenurodyti konkretūs ir esminiai organizaciniai Bendrovės ūkinės veiklos pertvarkymo ar papildomi sprendimai, realiai patvirtinantys Bendrovės užsibrėžtą tikslą gauti papildomų pajamų, apyvartinių lėšų, pelną. Bendrovės restruktūrizavimo plane numatyta vykdyti iš esmės tą pačią veiklą, nenumatant kitų realių priemonių, kurios pagerintų Bendrovės veiklos rodiklius ir sudarytų sąlygas deklaruojamiems tikslams pasiekti. Teismas, nustatęs, kad restruktūrizavimo plane numatytų priemonių nepakanka užsibrėžtiems tikslams pasiekti, atsisakė kelti Bendrovei restruktūrizavimo bylą.

19. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes apie turimą 135 874 Eur vertės Bendrovės turtą (kurio didžiąją dalį sudaro trumpalaikis turtas, tarp jo – 27 041 Eur debitoriniai reikalavimai) ir įsipareigojimus (409 811 Eur), turimą 36 634,10 Eur skolinį įsipareigojimą VSDFV biudžetui ir 80 281,06 Eur skolą VMI, tai, kad antstolių informacinės sistemos duomenimis Bendrovė yra skolininkė 27 vykdomosiose bylose, kuriose išieškoma bendrai 250 790 Eur suma, padarė išvadą, jog Bendrovė atitinka JANĮ 2 dalies 7 straipsnyje nurodytą nemokumo apibrėžimą. Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog Bendrovės finansinė padėtis galėtų pagerėti ateityje, todėl yra įstatyminis pagrindas iškelti Bendrovei bankroto bylą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

20. Pareiškėjas UAB „Kranų technika“ direktorius A. G. atskiruoju skundu prašė: panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 2 d. nutartį ir iškelti Bendrovei restruktūrizavimo bylą; arba panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 2 d. nutartį ir perduoti Bendrovės restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui; palikti VMI pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei nenagrinėtu; paskirti Bendrovės nemokumo administratore UAB „Turto valdymas“. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

20.1. Teismas nors ir teisingai nustatė taikytiną teisę, tačiau netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, neteisingai nustatė reikšmingas aplinkybes ir netinkamai taikė JANĮ nuostatas, reglamentuojančias restruktūrizavimo bylos iškėlimą. Todėl nutartis turėtų būti panaikinta kaip nepagrįsta ir iš naujo įvertintas pagrindas iškelti restruktūrizavimo bylą.

20.2. Pareiškėjas pateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių atsakovės gyvybingumą (atsakovės vykdomas (arba planuojamas vykdyti) sutartis, debitorių sąrašą, duomenis apie Bendrovės darbuotojų skaičių ir pan.), tačiau teismas nepagrįstai nekonstatavo, jog atsakovės ūkinė veikla nenutraukta bei yra vykdoma. Teismas netinkamai įvertino byloje surinktą įrodymų visetą ir padarė nepagrįstą išvadą, kad Bendrovė nėra gyvybinga. Bendrovės nuostoliai atsirado išimtinai dėl išorinių veiksnių (staigus medžiagų ir žaliavų pabrangimas po 2022 m. Rusijos invazijos į Ukrainą, COVID-19 pandemijos pasekmės, laikinas prekių ir paslaugų paklausos sumažėjimas rinkoje, pagrindinių klientų laikini finansiniai sunkumai), o ne vidinių Bendrovės valdymo veiksnių.

20.3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad Bendrovės planuojamos gauti lėšos iš vykdomų sutarčių nepagrindžia bendrovės gyvybingumo. Priešingai, sutarčių vykdymas ir naujų sutarčių sudarymas įrodo, kad Bendrovė yra gyvybinga. Pareiškėjas negali įrodyti to, kas dar neįvyko, t. y. negali pagrįsti, kiek Bendrovė nebejotinai ateityje gaus pajamų, nes tai priklauso ne tik nuo Bendrovės valios, bet ir kitų aplinkybių. Tik pasibaigus atitinkamam laikotarpiui bus aišku, kiek Bendrovė gavo pajamų iš vykdomų sutarčių. Dabar galima tik prognozuoti, kiek pajamų Bendrovė gaus iki tam tikro laikotarpio pabaigos, o sudarytų sutarčių vertė ir leidžia tai daryti.

20.4. Teismas nevertino aplinkybės, kad Bendrovė turi 9 darbuotojus, jog tinkamai ir nevėluodama vykdo finansinius įsipareigojimus mokėti darbo užmokestį ir susijusius mokesčius. Taigi, teismas netinkamai ištyrė ir įvertino šioje byloje reikšmingas aplinkybes.

20.5. Teismas netinkamai aiškino ir taikė JANĮ įtvirtintas restruktūrizavimo sąlygas. Teismas spręsdamas restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą nepagrįstai vertino ne Bendrovės gyvybingumą, o Bendrovės galimybę įvykdyti restruktūrizavimo planą, kuris dar nėra patvirtintas.

20.6. Teismas nepagrįstai prioritetą suteikė bankroto, o ne restruktūrizavimo procesui, todėl nepagrįstai nutarė iškelti Bendrovei bankroto bylą remdamasis vienintelio kreditoriaus prašymu. VMI prašymas buvo pateiktas po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Nepagrįsti VMI argumentai, kad Bendrovė yra negyvybinga, dėl to yra nemoki. Atsižvelgiant į tai, kad finansinių sunkumų sąvoka apima ir nemokumą, restruktūrizavimo byla gali būti keliama ir nemokiam juridiniam asmeniui, kadangi pareiškėjas pagrindė Bendrovės gyvybingumą. VMI nurodydama, jog Bendrovės skola VMI tik didėja, elgiasi nesąžiningai, nes nutylėjo aplinkybę, jog šiuo metu yra nagrinėjamas administracinis ginčas dėl VMI atsisakymo išdėstyti Bendrovės mokestinės nepriemokos mokėjimą. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmuose yra nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-5542-426/2025, kurioje Bendrovė ginčija VMI 2024 m. lapkričio 27 d. sprendimą, kuriuo VMI atsisakė tenkinti Bendrovės prašymą išdėstyti Bendrovės mokestinės nepriemokos mokėjimą.

20.7. Bendrovės bankroto bylos iškėlimas prieštarauja viešajam interesui. Bendrovė šiuo metu yra pasirašiusi 9 sutartis su valstybės juridiniais asmenimis. Visų šių sutarčių vertė 691 230 Eur. Iš viso Bendrovės pradelstų kreditorių reikalavimų suma – 289 378,97 Eur (neskaitant palūkanų ir delspinigių). Įvykdžius šias sutartis, Bendrovė turėtų pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais. Šiai dienai sutartys yra vykdomos, tą patvirtina Bendrovės 2025 m. liepos 1 d. išrašyta sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) AB „LTG Infra“ už 10 068,11 Eur. Iškėlus Bendrovės bankroto bylą, dingsta galimybė šias sutartis įvykdyti. Neįvykdžius nurodytų sutarčių Bendrovė negautų pajamų, o tai reiškia, kad Bendrovės kreditoriai, tarp kurių yra ir VMI, neatgautų skolų. Be kita ko, minėtų sutarčių neįvykdymas reikštų, jog valstybės juridiniams asmenims atsirastų papildomų išlaidų organizuojant naujus viešuosius pirkimus, kurias dengtų valstybės biudžetas, o taip pat ir darbai nebūtų atlikti laiku. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus yra akivaizdu, jog iškelta bankroto byla prieštarauja viešajam interesui, kadangi nukenčia valstybės biudžetas ir valstybės juridiniais asmenys praranda galimybę laiku įvykdyti pradėtus projektus, o tai reiškia, kad nutartis Bendrovei iškelti bankroto bylą kenkia visuomenės interesams.

20.8. Teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje pateiktas Bendrovės sudarytas rangos sutartis Prie restruktūrizavimo plano pridėtas sąrašas sutarčių, sudarytų su AB „LTG Infra“, AB „LTG Cargo“, valstybės įmone (toliau – VĮ) Ignalinos atomine elektrine ir Lietuvos kariuomenės Logistikos valdybos Įgulų aptarnavimo tarnyba laikotarpiu nuo 2024 m. vasario 19 d. iki 2024 m. rugsėjo 23 d. dėl tam tikrų paslaugų ir prekių pirkimo–pardavimo. Teismas neteisingai nustatė aplinkybę, kad šios sutartys yra pasibaigusios, kadangi Bendrovė šias sutartis toliau vykdo ir sutartys yra pratęstos. Teismas nebuvo aktyvus ir nesikreipė į AB „LTG Infra“, AB „LTG Cargo“, VĮ Ignalinos atominę elektrinę ir Lietuvos kariuomenės Logistikos valdybos Įgulų aptarnavimo tarnybą dėl informacijos apie sutarčių galiojimą pateikimo. Todėl teismas šioje byloje vadovavosi ne objektyviais duomenimis, o subjektyviais kreditoriaus vertinimais, kurie neatitinka tikrovės. Be to, teismas neteisingai nustatė esminę reikšmę turinčias aplinkybes, kad Bendrovė šiuo metu yra sudariusi sutartis su strateginę reikšmę turinčiomis bendrovėmis, šių bendrovių neįtraukė į bylą trečiaisiais asmenimis ir nesikreipė dėl informacijos pateikimo, todėl teismas pažeidė pareigą būti aktyvus ir priėmė formalią ir nepagrįstą nutartį.

20.9. Teismas padarė nepagrįstą ir klaidingą išvadą, kad Bendrovė nemoka mokesčių, todėl nevertino restruktūrizavimo plano projekto. Teismo nustatytos aplinkybės yra klaidingos ir neatitinka tikrovės, kadangi Bendrovės įsiskolinimas VMI ir Sodrai atsirado dar iki pareiškimo iškelti restruktūrizavimo bylą pateikimo teismui. Teismas priėmė 2025 m. balandžio 23 d. nutartį šioje byloje, kuria teismas priėmė pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Nuo šios dienos Bendrovė negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, kurie atsirado iki pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, priešingu atveju būtų pažeistas kreditorių lygiateisiškumo principas. Todėl teismas nepagrįstai nurodė, kad esą Bendrovė nevykdo įsipareigojimų VMI ir Sodrai, nors šie įsipareigojimai atsirado iki pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos priėmimo.

20.10. Bendrovės restruktūrizavimo plano projektas buvo patvirtintas visuotinio akcininkų surinkimo 2025 m. vasario 28 d., todėl egzistuoja pagrindas patikslinti restruktūrizavimo plano projektą ir pateikti jį tvirtinti kreditoriams. Restruktūrizavimo plano projektui turi pritarti kreditoriai, kurių bendra reikalavimų suma sudaro pusę kreditorių reikalavimų sumos. Nagrinėjamu atveju VMI reikalavimas nesudaro pusę visų kreditorių reikalavimų sumos, VMI neturi teisės atstovauti kitų kreditorių interesų, todėl vien ta aplinkybė, kad VMI ir UAB „ABTECH“ nepritarė restruktūrizavimo bylos iškėlimo, nesudaro pagrindo atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą.

Atsiliepimas

21. Atsiliepimu į atskirąjį skundą VMI prašė jį atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 2 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

21.1. Pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados dėl Bendrovės nemokumo. Pareiškėjas teismui nepateikė objektyvių ir patikimų duomenų apie tai, kad Bendrovės finansinė padėtis galėtų pagerėti, jog jos negalėjimas šiuo metu įvykdyti prievolių kreditoriams yra tik laikinas, kad susidariusį įsiskolinimą VMI, VSDFV ir kitiems Bendrovės kreditoriams galės ateityje įvykdyti.

21.2. Teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes apie turimą 135 874 Eur vertės Bendrovės turtą (kurio didžiąją dalį sudaro trumpalaikis turtas, tarp jo – 27 041 Eur debitoriniai reikalavimai) ir įsipareigojimus (409 811 Eur), turimą 36 634,10 Eur skolinį įsipareigojimą VSDFV biudžetui ir 80 281,06 Eur skolą VMI, tai, kad antstolių informacinės sistemos duomenimis Bendrovė yra skolininkė 27 vykdomosiose bylose, kuriose išieškoma bendrai 250 790 Eur suma, padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, jog Bendrovė atitinka JANĮ 2 dalies 7 straipsnyje nurodytą nemokumo apibrėžimą. Tai, kad Bendrovė yra nemoki patvirtinta ir tai, kad Bendrovės mokestinė nepriemoka VMI didėja.

21.3. Nors Pareiškėjas teigia, kad VMI pareiškimą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo pateikė tik po tai, kai Pareiškėjas kreipėsi dėl restruktūrizavimo bylos Bendrovei iškėlimo, tačiau Pareiškėjas pareiškimą teismui dėl restruktūrizavimo bylos Bendrovei iškėlimo pateikė 2025 m. balandžio 15 d., t. y. po to, kai VMI 2025 m. vasario 3 d. raštu išsiuntė Bendrovei pranešimą apie jai inicijuojamą nemokumo procesą, kuriuo nustatė 30 dienų terminą prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti arba sprendimui priimti bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka. VMI šį pranešimą Bendrovei išsiuntė 2025 m. vasario 4 d. registruotu laišku jos galiojančiu buveinės registracijos adresu. Nors pranešimas Bendrovei nebuvo įteiktas, tačiau vadovaujantis JANĮ 9 straipsnio 1 dalimi, laikoma, kad pranešimas Bendrovei įteiktas 2025 m. vasario 12 d. Bendrovė per VMI nustatytą 30 dienų terminą, t. y. nuo 2025 m. vasario 13 d. iki 2025 m. kovo 14 d. mokestinės nepriemokos nesumokėjo, nesudarė susitarimo dėl pagalbos, taip pat nepriėmė sprendimo Bendrovės bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, todėl VMI 2025 m. kovo 15 d. įgijo teisę kreiptis į teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos Bendrovei iškėlimo. Pagal JANĮ 16 straipsnio 2 dalį, VMI pareiškimą teismui dėl Bendrovės nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo turėjo pateikti iki 2025 m. birželio 15 d. Kadangi VMI pareiškimą teismui dėl Bendrovės nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo pateikė 2025 m. balandžio 29 d., todėl laikytina, kad nepraleido JANĮ 16 straipsnio dalyje nustatyto 3 mėnesių termino.

Šalies argumentai

21.4. Bendrovė 2024 m. spalio 28 d. pateikė prašymą VMI dėl 34 671,50 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo laikotarpiui nuo 2024 m. lapkričio 28 d. iki 2026 m. spalio 30 d. VMI Bendrovės prašymo netenkino ir 2024 m. lapkričio 27 d. priėmė sprendimą neišdėstyti Bendrovės mokestinės nepriemokos sumokėjimo jos prašomam laikotarpiui. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, susijusios su Bendrovės mokestinės nepriemokos neišdėstymu, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Atsiliepimas

22. Atsiliepimu į pareiškėjo UAB „Kranų technika“ direktoriaus A. G. atskirąjį skundą Bendrovės kreditorė UAB „ABTECH LT“ prašė Pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti, priteisti kreditorės UAB „ABTECH LT“ naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

22.1. Teismas pagrįstai konstatavo, kad Bendrovė nėra gyvybinga ir, nustačius, jog restruktūrizavimo plane numatytų priemonių nepakanka užsibrėžtiems tikslams pasiekti, restruktūrizavimo bylą Bendrovei kelti atsisakė. Teismas teisingai nustatė, kad nesant duomenų, jog Bendrovės finansinė padėtis galėtų pagerėti ateityje, Bendrovei esant nemokiai, yra įstatyminis pagrindas iškelti bankroto bylą. Teismas tinkamai aiškino ir pritaikė ginčui aktualias JANĮ nuostatas dėl Bendrovės nemokumo ir jos gyvybingumo, atliko išsamų byloje pateiktų duomenų vertinimą ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, kurią naikinti pareiškėjo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

22.2. Dalis atskirojo skundo argumentų (pvz., finansinių sunkumų atsiradimo priežastys) iš esmės atkartoti iš pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos Bendrovei iškėlimo, apie juos kreditorė pasisakė pirmosios instancijos teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose ir šią poziciją palaiko, todėl pakartotinai apie juos nepasisako.

22.3. Pareiškėjas byloje pateiktais įrodymais nepagrindė Bendrovės gyvybingumo. Nors Pareiškėjo įsitikinimu, jis pateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių Bendrovės gyvybingumą (Bendrovės vykdomas (arba planuojamas vykdyti) sutartis, debitorių sąrašą, duomenis apie Bendrovės darbuotojų skaičių ir pan.), tačiau šie duomenys buvo netikslūs, todėl pagrįstai buvo vertinami Pareiškėjo nenaudai. Be to, nei sutarčių vykdymo, nei naujų sutarčių sudarymo fakto Pareiškėjas nepagrindė. Priešingai, Pareiškėjo pateiktame vykdomų sutarčių sąraše didžioji dalis nurodytų sutarčių jau buvo pasibaigusios. Byloje taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių Bendrovės planuojamas gauti pajamas. Be to, vien tik pareiškėjo nurodomų planuojamų gauti pajamų iš sutarčių nepakaktų įsipareigojimų kreditoriams padengti, o kitų galimų finansavimo priemonių Pareiškėjas nenurodė. Nors Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad Bendrovė turi 9 darbuotojus, kuriems tinkamai ir nevėluodama vykdo finansinius įsipareigojimus mokėti darbo užmokestį ir su tuo susijusius mokesčius, tačiau bylos medžiaga patvirtina, kad Bendrovės skola biudžetui kiekvieną mėnesį auga.

22.4. Nepagrįsti pareiškėjo teiginiai dėl viešojo intereso, t. y., kad Bendrovė yra sukaupusi patirtį ir žinias įgyvendinti sudėtingus ir specifinius rangos projektus pagal ilgalaikes sutartis, sudarytas su strateginę reikšmę turinčiomis bendrovėmis. Bendrovei esant nemokiai ir nesant galimybės įvykdyti sutarčių, viešasis interesas negalėtų būti užtikrintas. Šiuo atveju viešasis interesas būtų apsaugotas kuo greičiau projektų vykdymą perimus bendrovėms, kurios yra pajėgios vykdyti tokio pobūdžio projektus ir nėra susidūrę su nemokumu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

24. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 338 straipsnis). Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais.

25. Nagrinėjamu atveju atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti Bendrovės restruktūrizavimo bylą ir Bendrovei iškelta bankroto byla. Taigi, apeliacijos nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusios situacijos faktines aplinkybes, ar nustatytoms aplinkybėms tinkamai taikė nemokumo (restruktūrizavimo ar bankroto) bylos iškėlimą reglamentuojančias teisės normas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

26. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

27. Pareiškėjas kartu su atskiruoju skundu pateikė 2025 m. liepos 1 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą UAB „LTG Infra“ dėl 10 068,11 Eur apmokėjimo (3 t., b. l. 158–160).

28. Be to, Pareiškėjas byloje pateikė prašymus dėl papildomų dokumentų pateikimo: 2025 m. liepos 4 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą VĮ Ignalinos atominei elektrinei dėl 56 337,60 Eur apmokėjimo (3 t., b. l. 161–165), 2025 m. liepos 18 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą VĮ Ignalinos atominei elektrinei dėl 56 337,60 Eur apmokėjimo (4 t., b. l. 6–7), 2025 m. liepos 7 d. užsakymą, kurio suma 4 280 Eur bei 2025 m. rugpjūčio 7 d. užsakymą, kurio suma 2 6880 Eur (DOK-3369). Nurodytais dokumentais Pareiškėjas grindžia savo argumentus, kad Bendrovė vykdo ūkinę komercinę veiklą, gauna pajamas pagal sutartis, todėl Bendrovė turėtų būti laikoma gyvybinga.

29. Be kita ko, Pareiškėjas kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo tvarkos pakeitimo, kuris Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. rugpjūčio 12 d. nutarties pagrindu sprendžiamas kartu su atskiruoju skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 2 d. nutarties pagrįstumo, pateikė: 2025 m. gegužės 22 d. skundą, skirtą VĮ Registrų centrui, Bendrovės sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2025 m. balandžio 1 d. iki 2025 m. liepos 30 d.; 2024 m. gegužės 2 d., 2024 m. birželio 3 d. viensijo pakabinamo (atraminio) tiltinio krano pirkimo–pardavimo sutartis, 2024 m. balandžio 16 d. vienbėgiu kabamuoju keliu judančios kėlimo talės pirkimo–pardavimo sutartis. Minėtais dokumentais Pareiškėjas grindė savo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo tvarkos pakeitimo argumentus, susijusius su būtinybe atlikti einamuosius mokėjimus (5 t., b. l. 8–491).

30. VMI kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė 2025 m. liepos 11 d. MAIS balanso išrašą (3 t., b. l. 174; DOK-25182). Nurodytu dokumentu VMI grindžia savo atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, kad Bendrovės įsipareigojimai VMI padidėjo ir 2025 m. liepos 11 d. siekė 82 681,66 Eur.

31. Be to, VMI kartu su nuomone dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo tvarkos pakeitimo pateikė: MAIS įplaukų išrašą, MAIS 2025 m. gegužės 2 d. balanso išrašą ir MAIS 2025 m. liepos 10 d. balanso išrašą (DOK-3359). Minėtais dokumentais VMI grindė savo argumentus, kad Bendrovė per visą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikotarpį, t. y. nuo 2025 m. gegužės 1 d. iki 2025 m. liepos 10 d. jokių einamųjų mokesčių VMI nesumokėjo, Bendrovės mokestinė nepriemoka VMI 2025 m. gegužės 1 d. sudarė 73 401,01 Eur, o 2025 m. liepos 10 d. – 82 681,66 Eur.

32. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo tvarkos pakeitimo pateiktus rašytinius įrodymus – 2024 m. gegužės 2 d., 2024 m. birželio 3 d. viensijo pakabinamo (atraminio) tiltinio krano pirkimo–pardavimo sutartis, 2024 m. balandžio 16 d. vienbėgiu kabamuoju keliu judančios kėlimo talės pirkimo–pardavimo sutartis, kadangi pastarieji dokumentai yra nagrinėjamoje byloje (2 t., b. l. 116; DOK-21267).

33. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ginčo pobūdį, taip pat į tai, kad kiti šalių pateikti duomenys yra susiję su byloje nagrinėjamais klausimais, siekdamas teisingai išnagrinėti tarp šalių kilusį ginčą bei nenustačiusi akivaizdžių piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, priima teikiamus įrodymus ir esant poreikiui juos vertins kitų byloje esančių įrodymų kontekste (CPK 180, 314 straipsniai).

Dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygų (ne)buvimo

34. Juridinio asmens restruktūrizavimas yra visuma JANĮ nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama įveikti juridinio asmens finansinius sunkumus, išsaugoti jo gyvybingumą ir išvengti bankroto, gaunant kreditorių pagalbą finansiniams sunkumams įveikti, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (JANĮ 2 straipsnio 10 dalis). Taigi, restruktūrizavimas yra vienas kolektyvinių juridinio asmens finansinių sunkumų sprendimo būdų, skirtas su mokumo problemomis susidūrusiam juridiniam asmeniui išsaugoti.

35. Restruktūrizavimo byla keliama, jeigu yra visuma šių sąlygų: 1) juridinis asmuo turi finansinių sunkumų; 2) juridinis asmuo yra gyvybingas; 3) juridinis asmuo nėra likviduojamas dėl bankroto (JANĮ 21 straipsnio 1 dalis). Kai juridinis asmuo neatitinka bent vienos iš nurodytų sąlygų, restruktūrizavimo byla jam negali būti iškelta (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

36. Restruktūrizavimo bylą atsisakoma kelti, jeigu restruktūrizavimo plano projektas, kai jis turėjo būti pateiktas, neatitinka JANĮ 104 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jeigu restruktūrizavimo plano projekte, kai jis turėjo būti pateiktas, numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

37. Bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis). Pagal JANĮ 22 straipsnio 2 dalį, teismas priima nutartį atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą ir iškelti bankroto bylą, jeigu padaro pagrįstą išvadą, kad juridinis asmuo yra nemokus ir yra bent viena iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių.

38. Teismų praktikoje yra pažymėta, kad tais atvejais, kai teismas atsisako juridiniam asmeniui iškelti restruktūrizavimo bylą, klausimas dėl to paties juridinio asmens bankroto bylos iškėlimo, turi būti išnagrinėtas tuo pačiu procesiniu dokumentu. Tokiu būdu teismas, vertindamas nemokumo (tiek restruktūrizavimo, tiek ir bankroto) bylos (ne)iškėlimo pagrindus kartu, užtikrina veiksmingą nemokumo ginčų sprendimą, skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą bei lygiateisiškumą. Be to, toks nemokumo procesų pagrindų vertinimas yra operatyvus ir aiškus (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-404-450/2022, 13 punktas; 2024 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-806-934/2024, 25 punktas).

39. Nagrinėjamu atveju Pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos Bendrovei iškėlimo, o VMI prašė Bendrovei iškelti bankroto bylą. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė iškelti Bendrovei restruktūrizavimo bylą ir iškėlė bankroto bylą.

40. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo priimtu procesiniu sprendimu, byloje pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodė, kad: i) teismas netinkamai ištyrė ir įvertino restruktūrizavimo sąlygas; ii) Pareiškėjas pateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių atsakovės gyvybingumą (atsakovės vykdomas (arba planuojamas vykdyti) sutartis, debitorių sąrašą, duomenis apie Bendrovės darbuotojų skaičių ir pan.), tačiau, teismas nepagrįstai nekonstatavo, jog atsakovės ūkinė veikla nenutraukta bei yra vykdoma; iii) teismas netinkamai ištyrė ir įvertino Bendrovės restruktūrizavimo plano projektą, todėl klaidingai nustatė byloje reikšmingas faktines aplinkybes ir padarė klaidingas išvadas; iv) teismas nepagrįstai nukrypo nuo aukštesnių teismų praktikos, konstatuodamas esminių veiklos pokyčių numatymo restruktūrizavimo plano projekte būtinumą; Bendrovės finansinius sunkumus sąlygojo ne pats jos veiklos pobūdis, netinkamas vidinis valdymas, o aplinkybės, susijusios su nuo Bendrovės valios nepriklausančiomis aplinkybėmis, todėl esminių veiklos pokyčių numatymas restruktūrizavimo plano projekte dėl tokių priežasčių, pagal teismų praktiką, nebuvo būtinas; v) bankroto iškėlimas prieštarauja viešajam interesui; vi) teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje pateiktas Bendrovės sudarytas rangos sutartis; teismas neteisingai nustatė aplinkybę, kad sutartys, sudarytos su AB „LTG Infra“, AB „LTG Cargo“, VĮ Ignalinos atomine elektrine ir Lietuvos kariuomenės Logistikos valdybos Įgulų aptarnavimo tarnyba, yra pasibaigusios, kadangi Bendrovė šias sutartis toliau vykdo ir sutartys yra pratęstos; vii) teismas padarė nepagrįstą ir klaidingą išvadą, kad Bendrovė nemoka mokesčių, todėl nevertino restruktūrizavimo plano projekto; Bendrovės įsiskolinimas VMI ir Sodrai atsirado dar iki pareiškimo iškelti restruktūrizavimo bylą pateikimo teismui. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako dėl ginčo esmės, t. y., ar Bendrovei pagrįstai buvo neiškelta restruktūrizavimo byla.

41. Siekiant iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą, visų pirma, turi būti konstatuota sąlyga, kad juridinis asmuo turi finansinių sunkumų (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal JANĮ 2 straipsnio 5 punktą, juridinio asmens finansiniai sunkumai – padėtis, kai juridinis asmuo yra nemokus arba yra juridinio asmens nemokumo tikimybė. JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens nemokumas – būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turtą. Taigi nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija turimo turto vertę. Juridinio asmens nemokumo tikimybė – padėtis, kai realiai tikėtina, kad juridinis asmuo taps nemokus per artimiausius tris mėnesius (JANĮ 2 straipsnio 7¹ punktas).

42. Byloje pateikti Bendrovės finansiniai duomenys, iš kurių turinio matyti, kad Bendrovės turto vertė 2025 m. balandžio 15 d. buvo 135 874 Eur (ilgalaikis turtas – 13 048 Eur; trumpalaikis turtas – 117 354 Eur: 89 453 Eur atsargos, 27 041 Eur per vienerius metus gautinos sumos, 860 Eur pinigų ir piniginių ekvivalentų), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 409 811 Eur, nuosavas kapitalas – (-)279 123 Eur (1 t., b. l. 50). Atkreiptinas dėmesys, kad didžiąją dalį trumpalaikio turto sudarė atsargos (89 453 Eur), tačiau byloje nepateikta įrodymų, jog Bendrovė disponuoja minėtos vertės atsargomis, taip pat nepateikti paaiškinimai (įrodymai) apie atsargų savikainas, likutines arba realizavimo vertes, todėl jų realumas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra abejotinas ir neįrodytas. Be to, dalį trumpalaikio turto sudarė per vienerius metus gautinos sumos (debitorių skolos) (27 041 Eur), tačiau teismų praktikoje yra išaiškinta, kad trumpalaikis turtas, kaip debitorių skolos, negali užtikrinti besąlygiško jo panaudojimo bendrovės įsipareigojimų mažinimui, kadangi šios lėšos yra trečiųjų asmenų disponavime ir jų grąžinimas priklauso nuo daugelio sąlygų, taigi, turtas šiai sumai turi būti eliminuotas iš bendros bendrovės turto masės (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-468-781/2020). Taigi, į bendrą turto masę neįtraukiant atsargų bei per vienerius metus gautinų sumų, įsipareigojimai ir mokėtinos sumos (409 811 Eur) ženkliai viršija turimo turto vertę (135 874 Eur – 89 453 Eur – 27 041 Eur = 19 380 Eur). Iš Pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad Bendrovė nors ir turėjo pardavimo pajamų (75 149 Eur), tačiau patyrė 27 980 Eur nuostolių (1 t., b. l. 51). Taigi, aptarti atsakovės finansinės atskaitomybės duomenys patvirtina, kad 2025 m. balandžio 15 d. Bendrovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai viršijo Bendrovės turto vertę, Bendrovės turimas turtas nebuvo pakankamas finansiniams įsipareigojimams padengti, atsakovės nuosavas kapitalas buvo neigiamas, atsakovė generavo tik nuostolius, t. y., atsakovės finansiniai sunkumai tęsiasi jau kurį laiką, o Bendrovės veikla buvo nuostolinga.

43. Tai, kad Bendrovės veikloje yra sunkumų patvirtina ir iš viešai prieinamų duomenų pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad: Bendrovės atžvilgiu vykdomos 27 vykdomosios bylos, kuriose išieškoma bendra 250 790 Eur suma (2025 m. liepos 2 d. duomenys) (3 t., b. l. 1–38); 2025 m. liepos 1 d. VMI ir VSDFV duomenimis, atsakovės mokestinė nepriemoka padidėjo: skola VMI – iki 80 281,06 Eur, skola VSDFV – iki 36 634,10 Eur. Be to, iš byloje pateikto Bendrovės kreditorių sąrašo ir jame nurodytų atsiskaitymo terminų matyti, kad Bendrovė nevykdo įsipareigojimų kreditoriams jau nuo 2021 m. (1 t., b. l. 61–65).

44. Minėta, kad Bendrovės nemokumui pakanka konstatuoti vieną iš dviejų JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nurodytų elementų. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmiau aptartos faktinės aplinkybės suteikia pagrindą išvadai, kad egzistuoja abi JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nurodytos sąlygos, apibrėžiančios Bendrovės nemokumą, t. y. Bendrovės įsipareigojimai viršija turimo turto vertę, Bendrovė negali laiku įvykdyti turtinių prievolių ir šis prievolių nevykdymas tęsiasi jau kurį laiką. Taigi, aptarti motyvai sudaro pagrindą išvadai, kad Bendrovė yra nemoki (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis).

45. Antra, tam, kad būtų galima kelti Bendrovei restruktūrizavimo bylą, vadovaujantis JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktu turi būti nustatyta, jog bendrovė yra gyvybinga.

46. Pagal JANĮ 2 straipsnio 6 dalyje pateiktą apibrėžtį juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje. Taigi, juridinio asmens gyvybingumas yra tiek būtina restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlyga, tiek vienas iš restruktūrizavimo proceso tikslų – juridinio asmens gyvybingumo išsaugojimas.

47. Teismų praktikoje pažymima, kad, atsižvelgiant į tai, jog finansinių sunkumų sąvoka apima ir nemokumą, restruktūrizavimo byla gali būti keliama ir nemokiam juridiniam asmeniui, jei galima pagrįsti jo gyvybingumą. Taigi, būtent gyvybingumo elementas yra esminis kriterijus, atskiriantis bankroto ir restruktūrizavimo procedūras nemokumo bylos iškėlimo stadijoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1282-881/2020; 2024 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-402-910/2024; 2025 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-308-854/2025). Tik nustačius, kad juridinis asmuo yra gyvybingas, yra pagrindas spręsti dėl jo galimo restruktūrizavimo.

48. Gyvybingumo samprata turi būti aiškinama, visų pirma, pagal restruktūrizavimo proceso tikslus. JANĮ tikslas yra sudaryti sąlygas veiksmingam juridinių asmenų nemokumo procesui, užtikrinant kreditorių ir juridinių asmenų interesų pusiausvyrą (JANĮ 1 straipsnio 1 dalis). Atitinkamai, restruktūrizavimo proceso veiksmingumas priklauso nuo juridinio asmens gyvybingumo. Todėl teismas, taikydamas gyvybingumo sąlygą, turi įvertinti, ar juridinio asmens restruktūrizavimo procesas galės būti veiksmingas, užtikrins skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Kitaip tariant, gyvybingumo sąlygos vertinimas yra susijęs su reikšmingų faktinių aplinkybių visumos vertinimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-236-933/2023; 2024 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-555-933/2024).

49. Spręsdamas dėl konkretaus juridinio asmens gyvybingumo, teismas turi atsižvelgti į reikšmingų faktinių aplinkybių visumą: kokios priežastys nulėmė juridinio asmens mokumo problemas, kokią ūkinę komercinę veiklą vykdo juridinis asmuo ir kokios yra šios veiklos perspektyvos, numatomos gauti pajamos (pelnas), ar jos leis ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriams, kiek darbuotojų dirba (darbuotojų skaičiaus kaita) ir pan. Jeigu juridinis asmuo nevykdo ūkinės komercinės veiklos arba numatoma vykdyti ūkinė komercinė veikla akivaizdžiai neleis juridiniams asmeniui ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus, tai kelia abejonių dėl juridinio asmens gyvybingumo. Vertinant gyvybingumą, taip pat reikia atsižvelgti ir į esminių juridinio asmens prievolinių įsipareigojimų vykdymą. Juridinių asmenų restruktūrizavimo procesas negali paneigti juridinio asmens prievolių privalomumo. Sprendžiant dėl juridinio asmens gyvybingumo, visų pirma, reikšminga nustatyti, kaip juridinis asmuo vykdo (bent iš dalies) mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams (moka darbo užmokestį) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020; 2022 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-806-407/2022; 2023 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-295-407/2023).

50. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad gyvybingumo įvertinimui yra svarbu tai, ar juridinis asmuo turi perspektyvų vykdyti ūkinę veiklą ateityje. Dėl to vien aplinkybė, kad juridinis asmuo šiuo metu vykdo ūkinę komercinę veiklą, tęsia darbo santykius su darbuotojais, savaime neparodo juridinio asmens gyvybingumo ir pareiškėjas turi įrodyti, jog juridinio asmens vykdoma veikla suteiks jam tikėtiną galimybę ateityje atsiskaityti su kreditoriais (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1723-241/2020, 49 punktas).

51. Iš byloje pateikto Bendrovės restruktūrizavimo plano projekto matyti, kad Bendrovė įsteigta 2016 m. lapkričio 28 d., pagrindinė veikla – pramoninių inžinerinių įrenginių bei kranų projektavimas, gamyba, montavimas, modernizaciją, remontas ir aptarnavimas (1 t., b. l. 54–60).

52. Pareiškėjo teigimu, Bendrovė turi laikinų finansinių sunkumų dėl: i) staigaus medžiagų ir žaliavų pabrangimo po 2022 m. Rusijos invazijos į Ukrainą; ii) COVID-19 pandemijos pasekmių; iii) laikinos prekių ir paslaugų paklausos sumažėjimo rinkoje; iii) pagrindinių klientų laikinų finansinių sunkumų. Pareiškėjas nurodė, kad Bendrovės restruktūrizavimo plano projektui pritarė Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas, Bendrovės restruktūrizavimo plano projektas patvirtina, jog Bendrovė turi galimybę sumažinti išlaidas ir įvykdyti esamas sutartis bei gauti pajamas, kurios leistų ne tik padengti einamuosius mokėjimus, bet ir padengti įsiskolinimą kreditoriams.

53. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Pareiškėjas neįrodė, kad COVID–19 pandemijos laikotarpiu Bendrovės veikla prarado paklausą rinkoje ar atsirado kitos aplinkybės, nulemtos COVID-19 pandemijos, dėl kurių Bendrovės finansinė padėtis pradėjo žymiai blogėti. Pareiškėjas taip pat nepagrindė aplinkybių kaip COVID-19 pandemija, kuri jau keletą metų yra pasibaigusi, vis dar lemia Bendrovės finansinius sunkumus. Pareiškėjas vien deklaratyviai nurodė, tačiau nepagrindė ir to, kaip konkrečiai jos finansinės padėties pablogėjimą nulėmė ir karas Ukrainoje, nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo nurodytas aplinkybes apie rinkos, kurioje veikia Bendrovė, pokyčius ir jų ryšį su karu Ukrainoje. Be to, vien deklaratyvūs, objektyviais duomenimis nepatvirtinti teiginiai apie pagrindinių klientų laikinus finansinius sunkumus nepagrindžia, kad tai įtakojo Bendrovės finansinius sunkumus (CPK 178 straipsnis).

54. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad, sprendžiant dėl juridinio asmens gyvybingumo, visų pirma reikšminga nustatyti, kaip juridinis asmuo vykdo (bent iš dalies) mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams (darbo užmokestį). Tinkamas juridinio asmens prievolių darbuotojams vykdymas yra socialiai ir ekonomiškai reikšmingas juridinio asmens gyvybingumo rodiklis, leidžiantis spręsti dėl juridinio asmens veiklos vykdymo ir gebėjimo ją vykdyti ateityje. Iš esmės juridinio asmens restruktūrizavimo procedūros negali būti vykdomos (ar jei jos pradėtos vykdyti – tęsiamos), jei juridinis asmuo nevykdo mokestinių prievolių (nemoka mokesčių). Todėl veiksmingas restruktūrizavimo procesas yra siejamas ir su tinkamu juridinio asmens mokestinių prievolių vykdymu. Jei juridinio asmens akivaizdžiai nevykdo (negali vykdyti) mokestinių prievolių dar pradinėje nemokumo (restruktūrizavimo) proceso stadijoje ir mokesčių administratorius nesuteikia pagalbos, kyla abejonės, ar juridinio asmens restruktūrizavimas galėtų būti laikomas veiksmingu (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020, 35–36 punktai; 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-836-407/2023, 32 punktas).

55. Bylos duomenimis nustatyta, kad Bendrovė turi finansinių įsiskolinimų VMI ir VSDFV ir įsiskolinimai nuolat didėja. Pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo priėmimo metu Bendrovės skola VMI sudarė 72 874,15 Eur, 2025 m. balandžio 24 d. – 73 226,58 Eur, 2025 m. gegužės 1 d. – 73 401,01 Eur 2025 m. gegužės 20 d. – 75 787,72 Eur, 2025 m. liepos 1 d. – 80 195,59 Eur, 2025 m. liepos 11 d. – 82 681,66 Eur. Bendrovės įsiskolinimas VMI nėra trumpalaikis ir tęsiasi nuo 2024 m. birželio 18 d. Tuo tarpu skola VSDFV 2025 m. balandžio 24 d. siekė 28 775,66 Eur, 2025 m. liepos 1 d. – 36 634,10 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, dideli ir ilgalaikiai mokestiniai įsiskolinimai, sistemingas finansinių įsipareigojimų nevykdymas, teikia pagrindą spręsti, kad mokestinės prievolės nevykdomos sistemiškai, šie pažeidimai nėra pavieniai ar atsitiktiniai.

56. Atskirajame skunde nurodyti argumentai nepaneigia šios nutarties 55 punkte pateiktos išvados. Nors įsiskolinimas VMI ir VSDFV atsirado dar iki pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo teismui, tačiau nurodyta įsiskolinimo dinamika patvirtina, kad net ir pateikus pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, Bendrovė savo mokestinių prievolių nei VMI, nei VSDFV nevykdė, Bendrovės skola ir toliau didėjo. Tai, kad VMI nepasitikėjo Bendrovės vykdoma veikla ir nelaikė, jog Bendrovės veiklos perspektyvos, numatomos gauti pajamos leistų jai įvykdyti savo prievoles ateityje, patvirtina ir tai, kad VMI 2024 m. lapkričio 27 d. atsisakė išdėstyti Bendrovės mokestinės nepriemokos mokėjimą, o 2025 m. balandžio 29 d. kreipėsi į teismą, prašydama Bendrovei iškelti bankroto bylą. Pareiškėjo atskirajame skunde nurodyti argumentai, kad Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmuose yra nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-5542-426/2025, kurioje Bendrovė ginčija VMI 2024 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. (23.24-08) 327-112537, kuriuo VMI atsisakė tenkinti Bendrovės prašymą išdėstyti Bendrovės mokestinės nepriemokos mokėjimą, nepaneigia Bendrovės ilgalaikio ir sistemingo finansinių įsipareigojimų nevykdymo. Be to, nors Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad Bendrovė turi 9 darbuotojus, kuriems tinkamai vykdo finansinius įsipareigojimus mokėti darbo užmokestį ir susijusius mokesčius, tačiau byloje nėra duomenų, kad įsipareigojimai darbuotojams buvo vykdomi tinkamai, juolab kad Bendrovės skola valstybės biudžetui kiekvieną mėnesį didėja.

57. Apeliantas, siekdamas restruktūrizuoti Bendrovę, pateikė Bendrovės restruktūrizavimo plano projektą, kuriame išdėstė Bendrovės restruktūrizavimo tikslus: i) socialinį – išsaugoti darbuotojų darbo vietas; ii) kreditorių teisių apsauga – įsipareigojimų vykdymas esamiems kreditoriams; restruktūrizavimo bylos iškėlimas sudarytų sąlygas Bendrovei įvykdyt esamas sutartis su užsakovais, vykdyti einamuosius mokėjimus ir atsiskaityti su esamais kreditoriais nepažeidžiant jų lygiateisiškumo; iii) atkurti Bendrovės mokumą – restruktūrizavimo bylos iškėlimas sudarytų sąlygas Bendrovei atkurti mokumą ir tęsti veiklą; restruktūrizavimo metu planuojama pertvarkyti ir optimizuoti Bendrovės veiklą, sumažinant veiklos rizikingumą. Restruktūrizavimo plano projekte numatyta, kad: i) mokėjimai kreditoriams bus atliekami 4 kartus per kalendorinius metus (kiekvieną ketvirtį); ii) Bendrovė sieks susitarti, kad visi kreditoriai atsisakytų palūkanų ir delspinigių, atsiradusių iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, taip pat restruktūrizavimo plano įgyvendinimo metu nebūtų skaičiuojamos palūkanos ir netesybos; iii) restruktūrizavimo plano įgyvendinimo metu Bendrovė neplanuoja kreiptis dėl finansavimo gavimo; iv) atsižvelgiant į tai, jog Bendrovės įsiskolinimų kreditoriams suma yra 289 378,97 Eur (plius palūkanos ir delspinigiai), planuojamas restruktūrizavimo plano laikotarpis 3 kalendoriniai metai, su galimybe pratęsti planą dar vieniems metams, Bendrovės kiekvieną mėnesį mokėtina suma kreditorių įsipareigojimų mokėjimui būtų 8 028,30 Eur (papildomai būtų mokamos palūkanos ir delspinigiai, susidarę iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo); v) Bendrovė restruktūrizavimo proceso metu sieks mažinti veiklos riziką, pagrindinė veiklos sritis bus paslaugų teikimas ir darbų atlikimas pagal viešųjų pirkimų būdu sudarytas sutartis; vi) Bendrovės teikiamos paslaugos – kranų gamyba ir techninis aptarnavimas turi paklausą rinkoje; Bendrovė neturi daug konkurentų, todėl jos paslaugos turi nuolatinę paklausą ir yra pelningos.

58. Be to, kartu su Bendrovės restruktūrizavimo plano projektu pateiktas Verslo planas (1 t., b. l. 70–80), kuriame nurodytos priemonės Bendrovės finansiniams sunkumams įveikti: i) planuojama labiau orientuotis į paslaugų teikimą pagal sutartis, pasirašytas laimėjus viešuosius konkursus (su AB „LTG Infra “, VĮ Ignalinos atomine elektrine, Lietuvos kariuomenės Logistikos valdybos įgulų aptarnavimo tarnyba, AB „LTG Cargo“), t. y. bus labiau orientuojamasi į pelningesnes, mažesnę savikainą turinčias veiklos sritis, kas leistų Bendrovei užtikrinti pelningą veiklą ir neigiamo nuosavo kapitalo mažėjimą; ii) perorientavus Bendrovės veiklą labiau į paslaugų teikimą nei į prekių pardavimą, numatoma, kad teikiamų prekių ir paslaugų savikaina sumažės iki 42 proc., administracinės veiklos sąnaudos išliks panašiame lygyje, kadangi pagrindinę šių sąnaudų dalį sudaro darbuotojų darbo užmokestis, o darbuotojų skaičiaus mažinti neplanuojama; iii) atsižvelgus į 2024 m. duomenimis, prognozuojama, kad Bendrovės pardavimo pajamos per mėn. blogiausiu atveju padidės 10 proc. ir sudarys 61 689 Eur (pesimistinis scenarijus), geriausiu atveju iki 30 proc. ir sudarys 72 905 Eur (optimistinis scenarijus), vidutinės pajamos galėtų siekti – 67 297,00 Eur per mėn.; tuo tarpu Bendrovės išlaidos, esant 61 689 Eur pardavimo pajamoms sudarytų 25 909 Eur (pesimistinis scenarijus), geriausiu atveju – 30 620 Eur, labiausiai tikėtinu – 28 265 Eur.

59. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Bendrovės restruktūrizavimo plano projektą, taip pat kartu pateiktą Verslo planą, kuriame išdėstytos priemonės Bendrovės esamiems sunkumams įveikti, neturi pagrindo daryti išvados, kad Bendrovės restruktūrizavimas galėtų būti laikomas veiksmingu ir leistų įvykdyti finansinius įsipareigojimus ateityje.

60. Visų pirma, nors Pareiškėjas byloje pateikė duomenis apie Bendrovės ir jos klientų (AB „LTG Infra“, Lietuvos kariuomenės Logistikos valdybos Įgulų aptarnavimo tarnybos, AB „LTG Cargo“, VĮ Ignalinos atomine elektrinės) sudarytas paslaugų ir prekių pirkimo–pardavimo sutartis, viešojo pirkimo–pardavimo sutartis, viensijo pakabinamo (atraminio) tiltinio krano pirkimo–pardavimo sutartis, vienbėgiu kabamuoju keliu judančios kėlimo talės pirkimo–pardavimo sutartis, išrašytas PVM sąskaitas faktūras, tačiau vien tik pateiktos sutartys ir išrašytos PVM sąskaitos faktūros kontrahentams, nepateikiant teismui jų apmokėjimo dokumentų, nepatvirtina realios Bendrovės veiklos ir pajamų gavimo ir nėra pakankami įrodinėjamam Bendrovės gyvybingumui pagrįsti (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis). Teismų praktikoje ne kartą buvo pažymėta, kad sudarytų sutarčių egzistavimas savaime neįrodo, kad atsakovė vykdo ūkinė komercinę veiklą. Kartu su sutartimis privaloma pateikti kitus buhalterinius dokumentus, patvirtinančius sutarčių realų vykdymą (pvz., avanso gavimą, apmokėjimą pagal sutartį, parengtą ar pradėta rengti projektinę medžiagą ir kt.) (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-813-798/2024, 2025 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-501-567/2025 ir kt.), juolab kad dalies į bylą pateiktų sąskaitų faktūrų (pvz., 2025 m. liepos 1 d. sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), pateiktos UAB „LTG Infra“ dėl 10 068,11 Eur apmokėjimo (3 t., b. l. 158–160); 2025 m. liepos 4 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), skirtos VĮ Ignalinos atominei elektrinei dėl 56 337,60 Eur apmokėjimo (3 t., b. l. 161–165)) apmokėjimo terminas jau yra suėjęs, tačiau byloje nėra jų apmokėjimo faktą patvirtinančių duomenų.

61. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje buvo pateiktas Bendrovei priklausančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas, esantis AB Swedbank (5 t., b. l. 8–11), iš kurio turinio matyti, jog Bendrovė pagal pasirašytas sutartis su klientais laikotarpiu nuo 2025 m. balandžio 1 d. iki 2025 m. liepos 29 d. (per 4 mėn.) gavo iš viso 91 875,23 Eur (2 825,79 Eur + 1 452 Eur + 8 445,80 Eur + 1 333,42 Eur + 22 243,43 Eur + 938,96 Eur + 54 635,83 Eur), kas reiškia, kad per mėnesį vidutiniškai gaunamų pajamų iš sudarytų sutarčių suma siekia 22 968,81 Eur. Tokios vidutinės pajamos per mėnesį nesiekia Bendrovės verslo plane nurodyto pesimistinio varianto (61 689 Eur) (žr. šios nutarties 58 punktą), o tai suponuoja išvadą, kad nurodytos priemonės Bendrovės finansiniams sunkumams įveikti yra nepakankamos pasiekti Bendrovės restruktūrizavimo plane užsibrėžtų tikslų. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Bendrovės vykdoma ūkinė komercinė veikla, iš esmės jos nepakeitus, nesiėmus naujų, perspektyvių pelno generavimo priemonių, akivaizdžiai neleis jai ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus, įvertinant tai, jog bendriems Bendrovės veiklos poreikiams per mėnesį reikalinga ne mažesnė kaip 25 909 Eur (verslo plano duomenimis).

62. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į pirmiau išdėstytus argumentus (žr. šios nutarties 60–61 punktus), atskirojo skundo argumentus dėl veiklos vykdymo, pajamų gavimo ir sėkmingos veiklos perspektyvų pripažįsta deklaratyviais ir neįrodytais.

63. Antra, nors Bendrovės restruktūrizavimo plane nurodoma, kad bus siekiama susitarti su kreditoriais, jog šie atsisakytų palūkanų ir delspinigių, atsiradusių iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, taip pat restruktūrizavimo plano įgyvendinimo metu nebūtų skaičiuojamos palūkanos ir netesybos, tačiau pritartina pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad byloje nepateikta objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog tokie susitarimai yra labai tikėtini ir realiai įgyvendinami.

64. Nepagrįsti atskirojo skundo teiginiai, kad derybos su kreditoriais bus vykdomos tik tuo atveju, jeigu bus iškelta restruktūrizavimo byla, todėl teismas šioje stadijoje nepagrįstai nustatė pareigą Pareiškėjui įrodyti šias aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad Bendrovė apie ketinimą iškelti restruktūrizavimo bylą pranešė kreditoriams pranešimais, kuriuose, be kita ko, siūlė sudaryti susitarimus, tačiau byloje nėra duomenų, jog kreditoriai būtų sutikę tai padaryti (1 t., b. l. 10–46). Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė vadovautis Bendrovės balanse nurodyta 409 811 Eur kreditoriams grąžintina suma, o ne Bendrovės restruktūrizavimo plane nurodyta 289 378,97 Eur suma, kuri apskaičiuota neskaitant palūkanų ir delspinigių.

65. Be to, nors Pareiškėjas teigia, kad Bendrovė vykdo veiklą, generuoja pajamas, tačiau byloje nepateikė objektyvių duomenų, jog nuo pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo bent iš dalies atsiskaitė su kreditoriais.

66. Trečia, apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiais, kad Bendrovės restruktūrizavimo plane iš esmės nenurodyta konkrečių priemonių, veiksnių, galinčių lemti jos mokumo atkūrimą ir galimybę atsiskaityti su kreditoriais. Bendrovės restruktūrizavimo plano projekte apsiribojama abstrakčiais teiginiais apie veiklos perspektyvą, procesų optimizavimą, nors faktiškai pagal planą Bendrovė planuoja vykdyti iš esmės tą pačią veiklą ir kurios vykdymas lėmė Bendrovės nemokumą. Taigi, nėra prielaidų spręsti apie sėkmingą restruktūrizavimo perspektyvą, įveikiant finansinius sunkumus bei išsaugant Bendrovės gyvybingumą.

67. Ketvirta, nepagrįsti Pareiškėjo atskirojo skundo teiginiai, kad Bendrovės bankroto iškėlimas prieštarauja viešajam interesui. Priešingai, nei teigia apeliantas, šiuo atveju Bendrovei esant nemokiai, sistemingai nevykdant savo įsipareigojimų kreditoriams, nepagrindus savo gyvybingumo, aktyviai ir sėkmingai vykdomos ūkinės komercinės veiklos, iš kurios gaunamos pajamos (pelnas) ir dengiami įsiskolinimai kreditoriams, viešasis negalėtų būti užtikrintas (CPK 185 straipsnis).

68. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, neigiamas turto ir skolų santykis, nuostolingos veiklos vykdymas bei nuolatinis skolų didėjimas patvirtina, kad Bendrovė nėra pajėgi toliau vykdyti veiklą, gauti pajamas, generuoti pelną. Nagrinėjamu atveju Pareiškėjas mokumo ir gyvybingumo atkūrimą išimtinai sieja tik su sudarytų sutarčių įgyvendinimu, tačiau byloje nesant duomenų, patvirtinančių Bendrovės vykdomos ūkinės komercinės veiklos perspektyvumą, augant Bendrovės skolai valstybės biudžetui, nenumatant esminių Bendrovės persitvarkymo veiksmų, konstatuojama, jog Bendrovė negali būti laikoma gyvybinga, kurios išsaugojimas rinkoje užtikrintų finansinių sunkumų išsprendimą ir kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimą. Dėl to daroma išvada, kad Bendrovė yra negyvybinga, o restruktūrizavimo plano projekte (taip pat ir verslo plane) numatytos priemonės nepadės įveikti finansinių sunkumų.

69. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs skundžiamos nutarties turinį, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, ištyręs faktinius bylos duomenis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog atsakovė nėra gyvybinga. Pareiškėjo pateiktas ir apeliacinės instancijos tesimo įvertintas restruktūrizavimo plano projektas, verslo planas, atskirajame skunde nurodyti argumentai nepaneigia šios pirmosios instancijos teismo išvados (CPK 185 straipsnis).

70. Pažymėtina, kad atsakovė ir bankroto proceso metu turi teisę siekti taikos sutarties su kreditoriais sudarymo ar restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Tokiu atveju būtų pagrindas svarstyti klausimą dėl bankroto bylos nutraukimo (JANĮ 78 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktai, 2, 3 dalys, 79, 80 straipsniai).

Dėl apelianto prašymo pakeisti laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo tvarką

71. 2025 m. liepos 30 d. Pareiškėjas apeliacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje pateikė prašymą: i) pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-2088-1070/2025, kuria nutarta taikyti laikinąją apsaugos priemonę – leisti Bendrovei mokėti einamuosius mokėjimus darbo užmokesčiui, mokesčius ir socialinio draudimo įmokas bei kitus einamuosius mokėjimus, neviršijant 31 000 Eur sumos per mėnesį, mokėjimus atliekant iš atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios „Citadele“ banke, vykdymo tvarką; ii) nustatyti, kad Bendrovės einamuosius mokėjimus už laikotarpį nuo 2025 m. gegužės 1 d. iki 2025 m. liepos 31 d., kurių nepanaudota suma 45 370,04 Eur, leidžiama atlikti per 2025 m. rugpjūčio mėn., nustatant, jog 2025 m. rugpjūčio mėn. iš viso leidžiamų atlikti einamųjų mokėjimų suma 76 370,04 Eur; iii) ištaisyti klaidą Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-2088-1070/2025, nurodant kad Bendrovės atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) yra AB Swedbank banke; iv) nustatyti, kad teismo nutartis vykdoma skubiai. Taigi, nagrinėjamoje byloje kilo klausimas dėl Vilniaus apygardos teismas 2025 m. balandžio 23 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo tvarkos pakeitimo.

72. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2025 m. balandžio 23 d. nutartimi priėmė Pareiškėjo pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo Bendrovei, be kita ko, taikė laikinąją apsaugos priemonę – leido Bendrovei mokėti einamuosius mokėjimus darbo užmokesčiui, mokesčius ir socialinio draudimo įmokas bei kitus einamuosius mokėjimus, neviršijant 31 000 Eur sumos per mėnesį, mokėjimus atliekant iš atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios „Citadele“ banke. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. gegužės 12 d. nutartimi nusprendė skubiai vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 23 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. liepos 2 d. nutartimi atsisakė iškelti Bendrovei restruktūrizavimo bylą, iškėlė bankroto bylą bei panaikino laikinąją apsaugos priemonę, pritaikytą 2025 m. balandžio 23 d. nutartimi – leidimą Bendrovei vykdyti mokėjimus iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Swedbank.

73. Nagrinėjamoje byloje padarius išvadą dėl bankroto bylos iškėlimo bei skundžiamos teismo nutarties pagrįstumo, nėra pagrindo tenkinti Pareiškėjo prašymo keisti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 23 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, kurios buvo panaikintos Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 2 d. nutartimi, vykdymo tvarkos.

74. Be to, JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą arba nutraukti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos draudžiama vykdyti juridinio asmens finansines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos, įskaitant mokesčių, palūkanų ir netesybų mokėjimą. Todėl sutiktina ir su VMI pareikšta nuomone, kad Pareiškėjo prašymas leisti Bendrovei mokėti einamuosius mokėjimus darbo užmokesčiui, mokesčius ir socialinio draudimo įmokas bei kitus einamuosius mokėjimus, esant jau iškeltai bankroto bylai (nors nutartis ir apskųsta), prieštarautų ir pažeistų kreditorių teises interesus ir sudarytų sąlygas Pareiškėjui sumažinti Bendrovės turto masę bei išimtinai atsiskaityti su viena Bendrovės kreditore VĮ Ignalinos atomine elektrine.

75. Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, teismas netenkina Pareiškėjo prašymo dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 23 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo tvarkos pakeitimo.

Dėl procesinės bylos baigties

76. Teismui sprendžiant klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir konstatavus esant JANĮ 22 straipsnyje įtvirtintus atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą pagrindus, privalo būti keliama bankroto byla (JANĮ 22 straipsnio 2 dalis). Įvertinęs apskųstos nutarties turinį, atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, ištyręs bylos faktinius duomenis, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas nutaria, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino bei taikė JANĮ normas, todėl pagrįstai atsisakė iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą bei iškėlė bankroto bylą. Atsakovės atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

77. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Netenkinti prašymo dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 23 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo tvarkos pakeitimo.

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Žilvinas Terebeiza