Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2024-10-08 · Civilinė byla Nr. e2-813-798/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-10-08
Bylos Nr.
e2-813-798/2024
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00748-2024-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Antanas Rudzinskas
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės Urban
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-813-798/2024Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00748-2024-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.4; 3.3.2.5 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 8 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Urban projects atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 12 d. nutarties peržiūrėjimo, kuria uždarajai akcinei bendrovei Urban projects iškelta bankroto byla pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į teismą, prašydama atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) Urban projects iškelti bankroto bylą.

2. Nurodė, kad bendrovė yra nemoki, nevykdo ir negali laiku vykdyti turtinių prievolių, neturi turto, kurio pakaktų kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti, nevykdo veiklos. Antstolių duomenų bazės duomenimis atsakovės atžvilgiu užvestos 5 vykdomosios bylos, kuriomis antstolis Andrius Bublys vykdo išieškojimą ieškovės naudai. Ieškovės duomenimis bendrovės mokestinė nepriemoka yra 40 139,10 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 12 d. nutartimi nutarė iškelti atsakovei UAB Urban projects bankroto bylą, nemokumo administratore paskirti mažąją bendriją V. Kononenkos administratorių biurą bei nustatyti paskirtai nemokumo administratorei 4 620 Eur bazinio atlygio sumą už bankroto proceso administravimą, išsprendė kitus, su bankroto iškėlimo procesu susijusius, klausimus.

4. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje nurodė, kad UAB Urban projects įregistruota 2017 m. balandžio 28 d., paskutinį kartą įmonė pateikė finansinės atskaitomybės dokumentus Juridinių asmenų registro tvarkytojui už 2023 metų laikotarpį. Tuo metu pateiktų dokumentų duomenimis įmonė turėjo turto už 292 916 Eur. Bendrovės įsipareigojimų suma sudarė 274 098 Eur. Bendrovė deklaravo 48 444 Eur nuostolį. Atsakovės vadovui nepateikus teismui atsiliepimo ir reikalaujamų dokumentų, jokių aktualių duomenų įvertinti įmonės finansinę padėtį ar valdomą turtą teismas neturi. Ieškovė nurodė, kad atsakovė neatsiskaito su ja, nepriemokos išieškojimas nerezultatyvus. Pagal ieškovės 2024 m. liepos 8 d. duomenis atsakovės mokestinė nepriemoka yra 40 139,10 Eur.

5. Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro duomenimis atsakovė neturi registruoto nekilnojamojo turto. VĮ Regitra duomenimis bendrovė turi vieną transporto priemonę, kurios dalyvavimas viešajame eisme yra draudžiamas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė gautų pajamas, valdytų nuosavybės teise kokį nors kitą materialų turtą, turėtų lėšų banko sąskaitoje ar kasoje. Iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad nuo 2024 m. liepos 24 d. iki 2024 m. liepos 30 d. turėjo 16 414,47 Eur socialinio draudimo skolą. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, šiuo metu vykdoma 12 vykdomųjų bylų.

6. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, įvertinęs teismui ieškovės pateiktus argumentus ir duomenis apie turto ir įsipareigojimų santykį, iš viešųjų registrų gautus duomenis, teismas padarė išvadą, kad UAB Urban projects negali laiku vykdyti turtinių prievolių, šiuo metu yra nemoki. Pagal šioje byloje esančius ir Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenis UAB Urban projects nėra iškelta restruktūrizavimo byla. Taigi, teismas nusprendė, kad UAB Urban projects turi būti iškelta bankroto byla.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Atskirajame skunde atsakovė UAB Urban projects prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė tik į pareiškėjos išdėstytas aplinkybes, bet nesiėmė veiksmų dėl tinkamų įrodymų ištyrimų, kurie galėjo turėti įtaką teisingam bylos išnagrinėjimui. Teismas neįvykdė civiliniame įstatyme numatytos paskirties, neapgynė atsakovės teisių ir teisėtų interesų. Nutartis iškelti atsakovei bankroto bylą yra palanki išskirtinai ieškovei. Teismo procesas vyko paviršutiniškai, neišsamiai, sąmoningai nesigilinant į aplinkybes, teismas nesiėmė pakankamų priemonių surinkti kuo daugiau teismo procesui reikšmingų duomenų.

7.2. Teismas nesiėmė vertinti mokestinių priemokų iš esmės, imdamas bent jau šešių mėnesių intervalą, o vadovavosi ieškovės pateikta vieno mėnesio mokestinės nepriemokos ataskaita bei nevertino realios atsakovės turtinės padėties, taip pažeidė rungtyniškumo principą.

7.3. Nei teismas, nei ieškovė neprašė pateikti atsakovės dokumentų, įrodančių veiklos vykdymą bei gaunamas pajamas. Atsakovė šiuo metu turi aktyvias sutartis ir gauna realias pajamas.

7.4. Iš 2023 m. gruodžio 31 d. atsakovės UAB Urban project balanso matyti, iš kur atsakovė gavo pajamas ir kaip jas panaudojo. Anot atsakovės, šis įrodymas pagrindžia atsakovės gerą finansinę būklę.

7.5. Pažymėjo, kad atsakovė dėjo visas pastangas siekiant padengti susidariusią mokestinę nepriemoką ir siūlė ieškovei susitarti taikiu būdu išdėstant arba atidedant mokestinės nepriemokos sumokėjimą. Tačiau VMI šio prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą netenkino, motyvuodama tik tuo, kad atsakovės finansinio vertinimo rezultatai yra prieštaringi ir nekreipė dėmesio į atsakovės paaiškinimą, jog atsakovės banko sąskaitos buvo uždarytos nuo 2022 metų ir ji nedirbo su grynaisiais pinigais. 2024 m. birželio 11 d. sprendimu ieškovė atsisakė išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą ir 2024 metais.

7.6. Akcentuoja, kad atsakovė toliau vykdo ūkinę komercinę veiklą, kuri suteiks jai galimybę ateityje atsiskaityti su kreditoriais. Atsakovė ketina pradėti ir naujų projektinių veiklų, keisti veiklos strategijas. Teismas taip pat nepagrįstai atsisakė tenkinti atsakovės prašymą atidėti teismo posėdį arba sustabdyti bylos nagrinėjimą kol bus išnagrinėta kita civilinė byla, kurioje atsakovė tariasi su UAB „Klaibuta“ dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo.

7.7. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas turi vadovautis ekonomiškumo principu bei siekti išvengti neproporcingai neigiamos įtakos atsakovės turtiniams interesams, o vertinant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procesinę paskirtį turi būti siekiama išlaikyti šalių pusiausvyrą, nevaržyti kitos šalies interesų labiau, negu reikia teisėtiems tikslams pasiekti.

Atsiliepimas

8. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja VMI prašo nepriimti į bylą pateikiamus naujus įrodymus, atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Nors pagal 2023 metų bendrovės balansą, jos įsipareigojimai (274 098 Eur) neviršija turto vertės (292 916 Eur), tačiau bendrovės 2023 metų finansinės atskaitomybės duomenys nėra aktualūs ir informatyvūs, nes ji nepateikė teismui juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinio už laikotarpį nuo ataskaitinių finansinių metų pradžios iki pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo pateikimo, kuriuos pateikti buvo įpareigojęs teismas 2024 m. liepos 9 d. nutartimi. Taigi, nagrinėjamu atveju, analizuojant bendrovės nemokumą, negalima remtis vien bendrovės 2023 metų balansu, nes jis nėra informatyvus ir neparodo bendrovės mokumo šiuo metu.

Šalies argumentai

8.2. VMI savo pareiškime dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo išsamiai nurodė aplinkybes, kurios patvirtina jos nemokumą. Bendrovės mokestinė nepriemoka ir šio atsiliepimo rengimo dienai yra 37 055,83 Eur. Nepriemokos išieškojimas nerezultatyviai vykdomas nuo 2023 m. lapkričio 30 d., todėl akivaizdu, kad bendrovė negali laiku vykdyti turtinių prievolių. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovės finansiniai įsiskolinimai VMI nėra trumpalaikiai, o priešingai – yra ilgalaikiai ir pastovūs.

8.3. Atkreipė dėmesį į tai, kad VMI, priešingai nei kiti kreditoriai (verslo subjektai ar bendrovės darbuotojai), negali atsisakyti teikti paslaugų ar prekių skolininkui, nes tai lemia mokestinių santykių ypatumai. Taigi, bendrovė tinkamai nevykdydama mokestinių prievolių pažeidžia ne tik kreditoriaus VMI, bet ir visuomenės bei valstybės interesus, yra nemoki, todėl turi būti pašalinta iš rinkos bankroto procedūros metu. Bendrovės mokestinė nepriemoka ilgą laiką nemažėja, todėl bendrovė yra faktiškai nemoki ir jai turi būti iškelta bankroto byla.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

10. Kartu su atskiruoju skundu atsakovė į bylą pateikė šiuos naujus dokumentus: 2023 m. lapkričio 6 d. Projektavimo sutartį Nr. 01/2023-11-06 su Thor Bau GmbH; 2023 m. gegužės 3 d. Projektavimo sutartį Nr. 01/2023-05-03 su UAB „Stova“; 2024 m. rugpjūčio 28 d. Projektavimo sutartį Nr. 01/2024-08-28 su UAB „BFF construction managment“; 2024 m. balandžio 25 d. Projektavimo sutartį Nr. 2024-04-25 su UAB „Elektrum Lietuva“; 2023 m. gruodžio 31 d. UAB Urban projects balansą ir 2023 m. gruodžio 31 d. UAB Urban projects pelno (nuostolių) ataskaitą; UAB Urban projects pradelstų mokestinių nepriemokų pokytį; UAB Urban projects registruotų skolų sąrašą; VMI 2024 m. birželio 10 d. išvadą; VMI 2024 m. birželio 11 d. sprendimą Nr. (23.24-08)327-61768; VMI 2024 m. birželio 11 d. Raginimą.

11. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo pridėti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti.

Žemesnės instancijos teismas

12. Pažymėtina, kad atsakovės pateiktos projektavimo sutartys kelia abejonių jų realumu, kadangi dalis iš jų yra nepasirašyta, o dalis jų pasirašyta vien atsakovės direktoriaus el. parašu. Be to, vien tik pateiktos projektavimo sutartys neįrodo, kad atsakovė vykdo ūkinė komercinę veiklą. Kartu su sutartimis privaloma pateikti kitus buhalterinius dokumentus, patvirtinančius sutarčių realų vykdymą (pvz., avanso gavimą, apmokėjimą pagal sutartį, parengtą ar pradėta rengti projektinę medžiagą ir kt.).

13. 2023 m. gruodžio 31 d. UAB Urban projects balansą ir 2023 m. gruodžio 31 d. UAB Urban projects pelno (nuostolių) ataskaitą teismas gali gauti naudodamasis registrų informacinėmis sistemomis. UAB Urban projects pradelstų mokestinių nepriemokų pokytis yra gautas iš rekvizitai.lt. Viešai prieinamais duomenimis teismas taip pat gali naudotis, nagrinėdamas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

14. UAB Urban projects registruotų skolų sąrašas nėra tinkamas įrodymas ir vertintinas kaip nesusijęs su nagrinėjama civiline byla, nes jame nėra nurodyta, jog skolos registruotos bendrovėje UAB Urban projects, kokie konkrečiai debitoriai yra skolingi atsakovei, kokiam antstoliui perduoti išieškojimai, koks yra skolų atgavimo realumas ir kt. Galiausiai jis neatitinka buhalteriniams dokumentams keliamų reikalavimų, todėl šis dokumentas negali nei įrodyti, nei paneigti atskirojo skundo argumentų.

15. VMI 2024 m. birželio 10 d. išvada, VMI 2024 m. birželio 11 d. sprendimas Nr. (23.24-08)327-61768 atsisakyti išdėstyti skolą ir VMI 2024 m. birželio 11 d. Raginimas padengti įsiskolinimą iš esmės patvirtina tik tai, kad įsiskolinimas VMI realiai egzistuoja ir jis ilgą laiką nėra padengiamas.

16. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas nepriima atsakovės pateiktų dokumentų prie bylos, vertindamas taip pat ir tai, kad jie galėjo ir turėjo būti, esant reikalui, pateikti pirmosios instancijos teisme nagrinėjant klausimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo.

Dėl atskirojo skundo argumentų

17. Nagrinėjamojoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria UAB Urban projects iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

18. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Vadovaujantis JANĮ 22 straipsnio 3 dalimi, teismas atsisako iškelti bankroto bylą, jeigu yra bent viena iš šių aplinkybių: a) juridinis asmuo iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus; b) juridinis asmuo nėra nemokus; c) pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad juridinio asmens turto nepakanka bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti, išskyrus JANĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodytą atvejį.

19. JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Taigi, įstatymų leidėjas juridinio asmens nemokumą sieja su dviem alternatyviomis sąlygomis – negalėjimu laiku vykdyti turtines prievoles ir juridinio asmens įsipareigojimų viršijimu jo turimo turto vertei.

20. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

21. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Pareiškimą nagrinėjantis teismas kiekvienu atveju sprendžia, ar reikalinga pateikti papildomų įrodymų. Nemokumo procese teismas turi būti aktyvus ir užtikrinti viešojo intereso apsaugą bei prireikus pareikalauti papildomų duomenų ir juos rinkti savo iniciatyva (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1142-407/2020). Kita vertus, teismo aktyvumas nemokumo procese nepašalina įrodinėjimo pareigos taisyklių taikymo ir proceso rungtyniškumo principo įgyvendinimo: sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo pareiga tenka įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Dėl to būtent įmonė, kuriai inicijuojama bankroto byla, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-525-241/2018; 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020).

22. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, bankroto byla negali būti keliama bendrovei, kuri yra gyvybinga (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis).

23. Pirmiausia pažymėtina tai, kad atsakovė savo gyvybingumui ir veiklos vykdymui pagrįsti į bylą nepateikė pakankamų rašytinių įrodymų, iš kurių būtų galima padaryti išvadą, jog ji faktiškai vykdo ūkinę komercinę veiklą. Vien tik atsakovės deklaracijos apie tai, kad ji ketina pradėti naujas projektines veiklas bei keisti veiklos strategijas, neįrodo, kad ji realiai vykdo ūkinę komercinę veiklą.

24. Siekiant tinkamai įvertinti juridinio asmens turtinę padėtį, yra reikalingi išsamūs tokias aplinkybes įrodantys duomenys. Teismų praktikoje šiuo aspektu išaiškinta, kad tam, jog būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022).

25. Nagrinėjamoje byloje nėra pateikti įrodymai, kurie galėtų paneigti pirmosios instancijos teismo apskųstoje nutartyje konstatuotas faktines aplinkybes. Atsakovė skunde neginčija teismo ir ieškovės nurodytų faktinių duomenų apie esamą jos finansinę būklę. Kitaip sakant atsakovės skunde nurodyti argumentai yra neįrodyti. Kaip teisingai atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė pareiškėja, nors pagal 2023 metų bendrovės balansą, jos įsipareigojimai (274 098 Eur) neviršija turto vertės (292 916 Eur), tačiau bendrovės 2023 metų finansinės atskaitomybės duomenys nėra aktualūs ir informatyvūs.

26. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2024 m. liepos 9 d. nutartimi įpareigojo atsakovės vadovą iki 2024 m. rugpjūčio 6 d. (iki šios datos dokumentai turi būti gauti teisme) pateikti teismui JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 3–7 punktuose nurodytus dokumentus: 1) juridinio asmens kreditorių (įskaitant neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvio kreditorius) ir skolininkų sąrašus, kuriuose nurodoma asmens vardas ir pavardė, jeigu jis fizinis asmuo, arba pavadinimas ir kodas, jeigu jis juridinis asmuo, gyvenamosios vietos ar buveinės adresai, reikalavimų sumos, įvykdymo terminai ir užtikrinimo būdai; 2) juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinį už laikotarpį nuo ataskaitinių finansinių metų pradžios iki pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo pateikimo dienos ir praėjusių finansinių metų finansinių ataskaitų rinkinį, jeigu jis nėra pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui; 3) informaciją apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne teismo tvarka; 4) informaciją apie įkeistą turtą ir įkeitimu ar hipoteka užtikrintus įsipareigojimus; 5) juridinio asmens sąskaitų, įskaitant areštuotas sąskaitas, sąrašą; 6) kitus dokumentus, kurie jo nuomone, gali būti svarbūs nemokumo bylai iškelti.

27. Tai, kad aukščiau nurodyta nutartis buvo tinkamai įteikta atsakovei liudija ir tai, jog atsakovė pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, tačiau teismo įpareigojimo pateikti JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 3–7 punktuose nurodytus dokumentus neįvykdė. Negana to, nepateikė ir atsiliepimo į pareiškėjos prašymą dėl bankroto bylos iškėlimo. Todėl atmestini yra atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė rungtyniškumo principą. Byloje esantys duomenys įrodo, kad pati atsakovė atsisakė savo pareigos tinkamai įrodinėti bankroto bylos iškėlimui reikšmingas aplinkybes.

28. Vadovaujantis JANĮ 22 straipsnio 3 dalimi, teismas atsisako iškelti bankroto bylą, jeigu yra bent viena iš šių aplinkybių: a) juridinis asmuo iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus; b) juridinis asmuo nėra nemokus; c) pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad juridinio asmens turto nepakanka bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti, išskyrus JANĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodytą atvejį. Nagrinėjamoje byloje nėra pateikta duomenų apie tai, kad nuo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo pirmosios instancijos teisme dienos atsakovė iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo dienos patenkino pareiškėjos reikalavimus.

29. Kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos ir kitos aplinkybės, galinčios pagrįsti juridinio asmens nemokumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad juridinio asmens nemokumas yra sietinas ir su kitokiais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Pateikdamas tokius nemokumo požymius, kasacinis teismas nurodė, kad juridinio asmens nemokumo būsena yra siejama būtent su ilgalaikiais ir rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą. Rimtiems finansiniams sunkumams, kaip nemokumo būsenos pagrindui, konstatuoti nepakanka nustatyti pavienių ir (ar) atsitiktinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų – turi būti nustatytas tokių atvejų pakartotinumas, tęstinumas ir pastovumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

30. Atskirajame skunde apeliantė nurodė, kad jos banko sąskaitos yra uždarytos nuo 2022 metų ir ji nedirbo su grynaisiais pinigais. Tuomet lieka neaišku kaip atsakovė vykdė ūkinę komercinę veiklą neturėdama net banko sąskaitos ir nevykdydama jokių operacijų grynaisiais pinigais per kasą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie duomenys tik dar labiau sustiprina įsitikinimą, kad atsakovė nėra gyvybinga ir nevykdo ūkinės komercinės veiklos, todėl negali tinkamai atsiskaityti su pareiškėja. Tai reiškia, kad jos finansiniai sunkumai nėra laikino pobūdžio, o VĮ Registrų centrui pateikti buhalteriniai dokumentai galimai neatspindi tikrosios finansinės padėties.

31. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad atsakovei (jos vadovui) nepateikus pakankamų įrodymų, patvirtinančių bendrovės sėkmingai vykdomą veiklą, gaunamas pajamas, priemones, kurios gali pašalinti konstatuotus finansinius sunkumus ir atsisakyti kelti atsakovei bankroto bylą, konstatuotina, kad atsakovė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui neįrodė, kad yra pajėgi išspręsti finansinius sunkumus ir ji nėra nemoki (CPK 178 straipsnis).

32. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie turi esminės skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui arba yra išvestiniai iš jau nurodytų.

33. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios panaikinti atskirajame skunde nurodytais teiginiais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Antanas Rudzinskas