- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-07
- Bylos Nr.
- e2S-1017-936/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00430-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Urmila Valiukienė
- Ieškovas
- „Taurus Investment Fund“
- Atsakovas
- G. Č., L. Č., J. J., V. K., S. B., V. N., D. B., J. O., V. P.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo „Taurus Investment Fund“, veikiančio per valdymo įmonę uždarąją akcinę bendrovę „Synergy finance“, atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 7 d. nutarties, priimtos sprendžiant ieškovo „Taurus Investment Fund“ patikslinto ieškinio dėl pažeistų teisių gynimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovams G. Č., L. Č., J. J., V. K., S. B., V. N., D. B., J. O., V. P., 16-osios laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos nariams ir kitiems asmenims, kurie yra savininkai turto, esančio privačiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), trečiasis asmuo – 16-oji laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrija, priėmimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas „Taurus Investment Fund“, veikiantis per valdymo įmonę uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Synergy finance“, pateikė ieškinį dėl pažeistų teisių gynimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, atsakovais nurodydamas G. Č., L. Č., J. J., V. K., A. Č., J. A., S. B., V. N., D. B., J. O., V. P., 16-osios laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos narius ir kitus asmenis, kurie yra savininkai turto, esančio privačiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 10 d. nutartimi ieškovui nustatė 7 dienų terminą trūkumams pašalinti – konkretizuoti ir tikslinti atsakovų sąrašą ir patikslinti atsakovų J. J., A. Č., V. N. ir D. B. kontaktinius adresus, kuriais jiems būtų galima įteikti procesinius dokumentus; pateikti duomenis, leidžiančius susieti bei identifikuoti konkrečius prašomus nukelti garažus bei kitą turtą su jų konkrečiais savininkais.
3. Ieškovas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 10 d. nutarties, kuria buvo nustatyti ieškinio trūkumai, Vilniaus apygardos teismui 2022 m. sausio 18 d. pateikė atskirąjį skundą. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. vasario 24 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-575-603/2022, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 10 d. nutartis palikta nepakeista.
4. Ieškovas 2022 m. kovo 3 d. pateikė patikslintą ieškinį, kuriame, atsakovo nuomone, buvo tinkamai ištaisyti pirmosios instancijos teismo nustatyti trūkumai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 7 d. nutartimi nustatė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 10 d. nutartimi nustatyti trūkumai ieškovo Taurus Investment Fund“, veikiančio per valdymo įmonę UAB „Synergy finance”, patikslintu ieškiniu nebuvo tinkamai pašalinti, todėl ieškovui nustatė septynių dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti – konkretizuoti ir tikslinti atsakovų sąrašą, atsakovais įvardijant identifikuotus fizinius ir / ar juridinius asmenis; pateikti duomenis, leidžiančius susieti bei identifikuoti konkrečius prašomus nukelti garažus bei kitą turtą su jų konkrečiais savininkais.
5.1. Teismas nurodė, jog vieną iš trūkumų ieškovas pašalino, t. y. patikslino atsakovų J. J., A. Č., V. N. ir D. B. kontaktinius adresus, kuriais jiems gali būti įteikti procesiniai dokumentai. Atsakovai A. Č., J. A. ir V. P. pašalinti iš atsakovų sąrašo ir reikalavimai jiems nebereiškiami. Tačiau, patikslinus atsakovų kontaktinius adresus, kartu pašalinta informacija apie tai, dėl kokių konkrečiai turto objektų nukėlimo keliami reikalavimai konkretiems atsakovams.
5.2. Ieškovas patikslintu ieškiniu nepašalino 2022 m. sausio 10 d. nutartimi nustatyto trūkumo – konkretizuoti ir tikslinti atsakovų sąrašą, nes patikslintame ieškinyje atsakovų sąrašas yra nebaigtinis ir nekonkretus, todėl neįmanoma konkrečiai įvardinti, identifikuoti ir apibrėžti asmenų, kuriems reiškiami ieškinio reikalavimai. Teismas nutartyje pabrėžia, jog toks trūkumas yra esminis ir turi būti ištaisytas.
5.3. Taip pat iš patikslinto ieškinio ir jame formuluojamų reikalavimų nėra aišku, kokį konkretų turtą pagal reikalavimą turėtų nukelti tam tikri atsakovai. Patikslintame ieškinyje nepateikiama duomenų ir įrodymų, kurie leistų identifikuoti žemės sklype esančius konkrečius garažus bei atitinkamai konkrečius jų savininkus, apskritai, patikslintame ieškinyje panaikintos visos nuorodos, iš kurių būtų galima spręsti apie konkretiems atsakovams keliamus reikalavimus dėl identifikuoto turto nukėlimo. Patikslintame ieškinyje nebuvo ištaisytas teismo nurodytas ieškinio trūkumas – nepateikti duomenys, leidžiantys susieti bei identifikuoti konkrečius prašomus nukelti garažus bei kitą turtą su jų konkrečiais savininkais. Tai lemia, kad nėra aiškus kiekvienam iš atsakovų reiškiamas reikalavimas ir jo dalykas.
Šalies argumentai
5.4. Ieškovo formuluojami prašymai, susiję su procesinių dokumentų įteikimu paskiriant įgaliotą atstovą dokumentams gauti ar viešo paskelbimo būdu, neišsprendžia pirmiau nurodytų ieškinio trūkumų. Bet koks iš teisės aktuose įtvirtintų procesinių dokumentų įteikimo būdų galimas naudoti tuo atveju, kai yra aiškus konkretus asmuo, kuris yra atsakovas ir kuriam įteikiami procesiniai dokumentai, o šiuo atveju konkretūs asmenys nenurodyti.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Ieškovas 2022 m. kovo 14 d. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 7 d. nutarties. Skunde prašoma nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – patikslintą ieškinį priimti nagrinėti arba perduoti šį klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Ieškovo nuomone, jis, kiek įmanoma, patikslino atsakovų sąrašą ir jų kontaktus, o atsižvelgiant į tai, kad jis nėra garažų, esančių žemės sklype, savininkas jam neįmanoma įvardinti, kas konkrečiai juose yra. Taip pat pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme jau buvo išnagrinėtos kelios analogiškos bylos dėl kitų žemės sklypų, priklausančių ieškovui, kuriose atsakovais nurodomi ir kiti garažų bendrijos nariai bei kiti asmenys, kurie yra savininkai turto (garažų ir to, kas yra juose), ir kuriose jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas įpareigojantis garažo savininkus (atsakovus) savo lėšomis nukelti jiems priklausantį turtą, esantį atsakovo žemės sklypuose.
6.2. Ieškovas teigia, jog trūkumų, kuriuos pirmosios instancijos teismas prašo pašalinti, jam neįmanoma pašalinti, kadangi turtas nėra sunumeruotas, o pasikreipus į garažų bendriją ieškovui buvo pateikti tik fizinių asmenų vardai ir pavardės, jokie kiti dokumentai, susiję su ginčo turtu, ieškovui pateikti nebuvo. Atsižvelgiant į tai, ieškovui neįmanoma pateikti duomenų, kurių reikalauja teismas, nes jie jam neprieinami ir apskritai nėra žinomi.
6.3. Ieškovas nurodo, jog įrodė, kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės buvo pažeistos, vadinasi, iš įstatymo kylančius reikalavimus negatoriniam ieškiniui įvykdė. Taip pat, ieškovui apskritai neaišku, kokių papildomų duomenų / dokumentų teismas reikalauja, kadangi visus jam prieinamus duomenis / dokumentus jis jau yra pateikęs.
6.4. Ieškovo nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 137 straipsnį, kadangi nei viename iš įstatyme numatytų atvejų nėra numatyta, jog dalies atsakovų tikslus neįvardinimas ir / ar turto tikslus neidentifikavimas galėtų būti priežastimi atsisakyti ieškinį priimti nagrinėti.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
8. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2022 m. kovo 7 d. nutarties, kuria ieškovui nustatytas septynių dienų terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra išaiškinęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos. Asmens teisė kreiptis į teismą siejama su pareiga ją įgyvendinti įstatymo nustatyta tvarka. Šios tvarkos nesilaikymas gali lemti besikreipiančiam asmeniui nepalankius padarinius – civilinė byla neiškeliama, kol procesinis dokumentas neatitinka visų procesiniuose įstatymuose nustatytų procesinių dokumentų reikalavimų. Dėl to asmuo, siekiantis įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, privalo įvykdyti pareigas, susijusias su tinkamu ieškinio įforminimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-369-248/2020; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-195-684/2021).
10. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111, 113, 114 straipsniai), taip pat jis turi atitikti specialiuosius ieškinio turiniui keliamus reikalavimus, nurodytus to paties straipsnio 1 dalyje. Ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti išimtinai tik procesinio teisinio pobūdžio aplinkybes, t. y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 straipsnis). CPK 138 straipsnyje nustatyta, jog jeigu ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnyje nurodytų reikalavimų, trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka, t. y. CPK 115 straipsnyje nustatyta tvarka.
11. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė ieškovui terminą ištaisyti ieškinio trūkumus, konstatavęs, jog teisminį ginčą inicijavęs ieškovas nepašalino 2022 m. sausio 10 d. nutartyje nurodytų trūkumų, t. y. nekonkretizavo ir nepatikslino atsakovų sąrašo, atsakovais įvardijant identifikuotus fizinius ir / ar juridinius asmenis bei nepateikė dokumentų, leidžiančių susieti prašomus nukelti garažus ir kitą turtą su jų savininkais. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovo pozicija, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai, nepagrįstai pritaikęs ieškinio trūkumų šalinimo institutą, sprendė, jog nurodyti trūkumai yra laikytini kliūtimi pradėti civilinį procesą.
12. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra reglamentuojama CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkte, kuriame nustatyta, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėtys, vardai, pavardės, asmens kodai (jeigu jie žinomi), gyvenamosios vietos, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai, o tais atvejais, kai dalyvaujantys byloje asmenys arba vienas iš jų yra juridinis asmuo jo visas pavadinimas, buveinė, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai, kodai, atsiskaitomųjų sąskaitų numeriai (jeigu jie žinomi) ir kredito įstaigų rekvizitai (jeigu jie žinomi). Tačiau visais atvejais teismas atitinkamų duomenų apie byloje dalyvaujančius duomenis nenurodymą turi įvertinti remdamasis CPK 115 straipsnio 4 dalyje nurodytu kriterijumi – ar tų duomenų trūkumas yra esminė kliūtis tolesnei proceso eigai. Be to, CPK 111 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad ieškinyje turi būti nurodomas procesinių dokumentų įteikimo byloje dalyvaujančiam asmeniui būdas ir adresas pašto korespondencijos siuntoms, kai jis nesutampa su gyvenamosios vietos arba buveinės adresu.
13. Ieškovas ieškinyje privalo nurodyti kiekvieno reiškiamo reikalavimo faktinį pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei aiškiai ir tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Remiantis dispozityvumo principu, civiliniame procese suformuluoti ieškinio dalyką yra ieškovo pareiga. Savo reikalavimus ieškovas turi suformuluoti taip, kad jie būtų konkretūs ir aiškūs. Pažymėtina, kad dėstomi procesinio dokumento faktiniai pagrindai turi pagrįsti ir atitikti reiškiamą reikalavimą. Reikalavimas ieškovui aiškiai ir tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą yra siejamas su tinkamu teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu, todėl tokio pobūdžio trūkumai turi būti šalinami ieškinio priėmimo stadijoje.
14. Civiliniame procese asmenys, kurie ieškiniu gina savo tariamai pažeistas teises ar interesus, vadinami ieškovais, kreipdamiesi į teismą ir reikšdami atitinkamus reikalavimus, juos adresuoja priešingai šaliai, t. y. atsakovui (-ams). Atsižvelgiant į byloje dalyvaujančių asmenų sampratą ir klasifikaciją civiliame procese, ieškovas ieškinyje turi nurodyti byloje dalyvaujančius asmenis (šalis: ieškovą ir atsakovą) taip, kad tai atitiktų ieškovo suformuluotą ieškinio dalyką (reikalavimą). Tai reiškia, kad kiekvienas iš ieškinio reikalavimų turi būti konkretus ir reiškiamas konkrečiam asmeniui.
15. Nagrinėjamu atveju patikslintame ieškinyje ieškovas pateikia ne konkretų atsakovų sąrašą. Prie atsakovų nurodoma, jog į bylą atsakovais traukiami ir ,,16-osios laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos nariai ir kiti asmenys, kurie yra savininkai turto, esančio privačiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)“. Šiuo atveju ieškovas apskritai nenurodo jokių duomenų apie asmenis, kurių teisėms ir pareigoms teismo sprendimas gali sukelti jo siekiamus padarinius. Tokia procesinė situacija negalima, todėl ieškinio priėmimo klausimą sprendęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovas teikiamame ieškinyje nenurodė visų asmenų, su kurių teisėmis ar pareigomis gali būti susijęs klausimo nagrinėjimas, o nesant tokių duomenų byloje, teismas neturi galimybės identifikuoti minėtų asmenų, todėl pagrįstai nustatė terminą šiam trūkumui pašalinti.
16. Pateiktu patikslintu ieškiniu, be kita ko, prašoma įpareigoti atsakovus, t. y. kitus asmenis, kurie yra turto, esančio žemės sklype, (duomenys neskelbtini), savininkai, per 1 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nukelti/demontuoti jiems priklausantį turtą, esantį žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamoje byloje priimtoje Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartyje jau buvo pasisakyta, kad abstrakčiai nurodant prašomą nukelti turtą neapibrėžiamas ir konkretus ieškinio dalykas. Sutiktina su skundžiamos nutarties išvada, kad patikslintu ieškiniu ieškovas šio trūkumo neištaisė, iš pareikšto ieškinio nėra aišku, dėl kokio konkretaus turto iškėlimo ir kokiems atsakovams reiškiamas reikalavimas, šis trūkumas šalintinas bylos iškėlimo (ieškinio priėmimo) stadijoje.
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiama nutartimi teismas pagrįstai ir teisėtai įpareigojo pašalinti nustatytus trūkumus, kadangi ieškovas jau kreipimosi į teismą metu privalo tinkamai nurodyti visus byloje dalyvaujančius asmenis ir jų procesines padėtis (CPK 41, 45, 47 straipsniai), tiksliai ir aiškiai nurodyti reiškiamų reikalavimų faktinius pagrindus bei atitinkamai suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Tuo atveju, jeigu tam tikrų asmenų nurodymas ieškovui yra apsunkintas ar, kaip nurodoma atskirajame skunde, ieškovui neįmanomas, ieškovas turi galimybę reikšti tik tuos reikalavimus, kurie gali būti konkrečiai ir tiksliai suformuluoti ir adresuoti konkretiems asmenims – atsakovams. Ieškovui skundžiama nutartimi neužkertamas kelias ginti savo kaip turto savininko teises reikšti kitiems asmenims kitus reikalavimus atskiru negatoriniu ieškiniu, kai tai ieškovui bus įmanoma padaryti pagal proceso taisykles. Ieškovui, atstovaujamam advokato, turėtų būti suprantama, kad iki ieškinio pateikimo gali tekti imtis papildomų veiksmų tam, kad ieškovas nustatytų konkrečius asmenis, ieškovo manymu, pažeidžiančius tam tikras jo teises, kad jiems būtų galima pareikšti atitinkamus reikalavimus, kurie turi būti suformuluoti konkrečiai ir, be kita ko, taip, kad juos būtų įmanoma įvykdyti (CPK 18 straipsnis). Abstrakčių reikalavimų, pareikštų neapibrėžtai asmenų grupei, nagrinėjimas neatitiktų civilinio proceso esmės ir paskirties.
18. Pažymėtina ir tai, kad neidentifikavus atsakovų, pirmosios instancijos teismas neturėtų galimybės jų tinkamai informuoti apie prasidėjusį civilinį procesą, todėl, nusprendus pradėti teismo procesą, būtų kilusi grėsmė, jog bus pažeistos neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisės ir pareigos. Paminėtina, kad absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai yra numatyti CPK 329 straipsnio 2 dalyje, kurio 2 punktas numato, jog absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstami atvejai, kai pirmosios instancijos teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Kasacinio teismo praktikoje reglamentuojama, kad nusprendimas suvokiamas kaip asmens teisių ar pareigų nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-103/2010).
19. Ieškovas atskirajame skunde teigia, jog iš esmės analogiškose bylose, tokiose kaip: 2020 m. rugpjūčio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-10679-862/2020, 2019 m. spalio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-25601-996/2019, pirmosios instancijos teismas analogiškus ieškinius priėmė ir priėmė ieškovui palankius sprendimus.
20. Pabrėžtina, jog Lietuvos Respublikos Teismų įstatymo 23 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus. Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. – iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-186/2009; kt.). Šiuo atveju vien tai, kad pirmosios instancijos teismas panašiose bylose priėmė ieškovui palankius sprendimus, nesukuria precedento, lemiančio ieškinio, kuris neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų, priėmimo, todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos faktines aplinkybes, pagrįstai ir nepažeisdamas proceso teisės normų pritaikė trūkumų šalinimo institutą.
21. Atskirajame skunde ieškovas teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 137 straipsnį, kadangi nebuvo straipsnyje numatytų pagrindų, kuriems esant teismas gali atsisakyti priimti ieškinį.
22. Apeliacinės instancijos teismas su šiais ieškovo argumentais nesutinka. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. kovo 7 d. nutartyje pritaikė ne CPK 137 straipsnį, o pritaikė CPK 138 straipsnį, kuriame reglamentuojamas ieškinio trūkumų šalinimo institutas, kurį ieškovas netinkamai sutapatino su CPK 137 straipsniu. Pabrėžtina, kad jeigu teisėjas nustato, kad procesinis dokumentas neatitinka bendrųjų ir specialiųjų įstatyme nustatytų reikalavimų, jis priima nutartį, kuria konstatuoja, kad procesinis dokumentas turi trūkumų, todėl tas procesinis dokumentas nesukelia tų padarinių, kurių buvo siekiama. Jeigu teismo nurodyti trūkumai būna ištaisyti per nustatytą terminą, tada procesinis dokumentas laikomas paduotu jo pradinio pateikimo dieną ir yra priimamas. Jeigu trūkumai neištaisomi – procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas, atitinkamai jokių procesinių teisinių padarinių nesukelia. Teismų praktikoje nurodoma, kad ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio. Užuot iš karto atsisakius priimti įstatymų reikalavimų neatitinkantį ieškinį, ieškovui sudaromos sąlygos pašalinti esančius ieškinio trūkumus, nepraleisti ieškinio senaties termino ir tęsti procesą, inicijuotą įstatymo reikalavimų neatitinkančiu ieškiniu (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis). Taigi ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis – užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui (CPK 5, 7 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1, Teismų praktika Nr. 36). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė CPK 138 straipsnį ir nustatė terminą trūkumų pašalinimui.
23. Kiti atskirojo skundo argumentai nagrinėjamam klausimui teisiškai nereikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų atskirai neanalizuoja ir dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylos procesinės baigties
24. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą procesinį sprendimą, todėl nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
25. Kadangi atskirojo skundo nagrinėjimo dieną jau yra pasibaigęs skundžiama nutartimi nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumui pašalinti, ieškovui nustatytinas naujas septynių dienų nuo šios nutarties priėmimo terminas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 7 d. nutarties reikalavimams įvykdyti, išaiškinant, kad minėti reikalavimai turi būti įvykdyti pirmosios instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovui „Taurus Investment Fund“, veikiančiam per valdymo įmonę uždarąją akcinę bendrovę „Synergy finance“, 7 dienų terminą nuo šios nutarties priėmimo pašalinti trūkumus, nurodytus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 7 d. nutartyje. Išaiškinti, kad minėti reikalavimai turi būti įvykdyti pirmosios instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.