Tauragės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei B. C., ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei J. Ž.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių B. C. ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovams D. Ž., R. M., tretiesiems asmenims antstolei R. V., antstolei B. T., antstolei V. D., antstoliui G. J., antstoliui J. P., antstoliui Z. Z., notarei R. K., dėl vienašalio sandorio – palikimo nepriėmimo, pripažinimo negaliojančiu (actio Pauliana) ir išieškojimo nukreipimo į paveldimą turtą paveldėto turto priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM ieškinys tenkinamas iš dalies. Ieškovės B. C. ieškinys tenkintinas visiškai.

Ginčo esmė

Tiek ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, tiek B. C. prašo pripažinti negaliojančiu atsakovo D. Ž.palikimo, atsiradusio po jo motinos J. Ž. mirties, nepriėmimą (atsisakymą) neteisėtu ir negaliojančiu. Nukreipti skolų vykdomosiose bylose Nr.: 0005/20/00109, 0005/19/01689, 0005/19/01529, 0005/19/01457, 0005/19/01406, 0005/19/01371, 0005/19/01207, 0074/19/00978, 0074/19/00857, 0074/19/00836, 0074/19/00769, 0074/19/00537, 0074/17/00580, 0074/17/00169, 0074/17/00122, 0074/17/00072, 0074/17/00045, 0014/17/00004, 0014/17/00002, 0014/16/09656, 0014/16/09614, 0014/16/09585, 0014/16/09549, 0014/16/09528, 0014/16/00554, 0091/16/00938, 0014/16/00340, 0014/16/00289, 0172/09/00724, 0005/08/01057, 0004/21/09640 išieškojimą (iš viso 3 572,54 Eur) į atsakovui D. Ž. tenkantį turtą po jo motinos J. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties, kuris yra R. M., a. k. (duomenys neskelbtini), valdyme. Nukreipti išieškojimą ieškovės B. C. naudai, pagal Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-02-21 vykdomąjį raštą Nr. 1-30-586/2011, į atsakovo R. M. palikimu priimtą butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) motyvuojant tuo, kad toks atsakovo D. Ž. sandoris pažeidžia kreditorių interesus, nes jis atsisakydamas priimti palikimą iš esmės sumažino savo turtą ir taip sukėlė realią grėsmę, kad jo įsipareigojimai kreditoriams nebus tinkamai įvykdyti. Kreditoriai mano, kad šiuo nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos actio Pauliana instituto taikymui. Be to, ieškovės gina savo kaip kreditorės galbūt pažeistas teises ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.68 straipsnio (netiesioginis ieškinys) pagrindu. Atsakovai nurodė, kad paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos suponuoja tai, kad atsakovas D. Ž. negali būti įpareigotas priimti mirusios mamos palikimą, kad veiksnus asmuo turimą paveldėjimo teisę įgyvendina savo nuožiūra – jis gali priimti palikimą arba jo atsisakyti. Vadinasi, nepriimdamas palikimo, atsakovas nepažeidė paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų.

A. R. M. palikimą, atsiradusį po savo sesers J. Ž. priėmė, pateikdamas pareiškimą notarui po jos mirties, praėjus 3 terminui, per kurį palikimą galėjo priimti pirmos eilės paveldėtojai. A. R. M. nesiekė jokių neteisėtų tikslų, jokių susitarimų su sūnėnu nesudarė. Palikimas priimtas, nes atsakovas D. Ž. palikimo nepriėmė, tuo metu atlikinėjo bausmę įkalinimo įstaigoje, ir buvo praleidęs įstatymu nustatytą terminą bei neprašė jo atnaujinti. Taigi, R. M. šiuo atveju yra sąžiningas įgijėjas, o jo sūnėnas atsakovas D. Ž. pats savo valia apsisprendė nepriimti palikimo po motinos mirties.

Taigi byloje kilo šalių ginčas dėl CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) ir CK 6.68 straipsnio (netiesioginis ieškinys) taikymo, abiems bylos kreditoriams ginčijant atsakovo (skolininko) D. Ž. sudarytą vienašalį sandorį – palikimo, atsiradusio po jo motinos mirties, nepriėmimą (atsisakymą), kurio pagrindu turtas atiteko atsakovui R. M..

Bylos faktinės aplinkybės

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM yra D. Ž. kreditorė. Antstolių informacinės sistemos 2022-03-16 duomenimis, D. Ž. atžvilgiu antstoliai vykdo 33 vykdomąsias bylas valstybės naudai, kurios pradėtos vykdyti nuo 2003-10-08 iki 2021-08-25, bendra nurodyta iš D. Ž. išieškotina suma – 3 616,54 Eur. Iki 2020-07-24 (t. y. paskutinės dienos, iki kurios D. Ž. turėjo kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo) susidariusi skola VMI prie FM sudaro 3 572,54 Eur.

VMI prie FM 2022-03-15 gavo antstolės B. T. 2022-03-15 patvarkymą Nr. S-22-5-12224, kuriame nurodyta, kad D. Ž. vengė priimti palikimą, atsiradusį po motinos J. Ž., mirusios (duomenys neskelbtini)mirties.

VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenimis, D. Ž. priklausančio registruoto nekilnojamojo turto nėra. VĮ „Regitra“ duomenimis, atsakovo vardu registruota transporto priemonė NISSAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra išregistruota, jos dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas. Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis, D. Ž. niekur nedirba.

R. T. registro informacija, palikimą po J. Ž. mirties priėmė tik R. M. (mirusiosios brolis). Palikimo atsisakymo faktų nėra registruota. 2020-08-18 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu, notarinio registro Nr. 2765, R. M. paveldėjo J. Ž. turtą, t. y. (duomenys neskelbtini)(toliau ? Butas). Ieškovė B. C. prašo nukreipti išieškojimą ieškovės B. C. naudai, pagal Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-02-21 vykdomąjį raštą Nr. 1-30-586/2011, į atsakovo R. M. palikimu priimtą butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Kaip minėta, D. Ž. yra J. Ž. sūnus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ? CK) 5.11 straipsnio 1 dalimi, D. Ž. yra J. Ž. pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą, taigi jis turėjo teisę į visą J. Ž. palikimą, tačiau šios savo teisės neįgyvendino.

Dėl sandorio ginčijimo CK 6.68 straipsnio pagrindu

Jei sandoriu pažeistos kreditoriaus teisės, jis gali ginčyti tokį sandorį reikšdamas actio Pauliana ieškinį. Nagrinėjamu atveju ieškovė VMI ir B. C. ir pasinaudojo šia galimybe, pareikšdamas ieškinį, be kitų teisinių pagrindų grindžiamą CK 6.66 straipsniu (actio Pauliana), tačiau ieškovės nepagrįstai reiškia ieškinį ir CK 6.68 straipsnio pagrindu. Actio Pauliana ieškinys ir netiesioginis ieškinys yra savarankiški kreditorių teisių gynimo būdai, kurie kiekvienas turi aiškiai apibrėžtą paskirtį ir taikymo sritį. Actio Pauliana atveju skolininkas perleidžia savo turtą trečiajam asmeniui, o netiesioginio ieškinio atveju – skolininkas (jo vardu – kreditorius) reikalauja įvykdyti prievolę iš savo skolininko. Actio Pauliana suteikia ne sandorio šaliai – kreditoriui – teisę ginčyti skolininko su trečiaisiais asmenims sudarytus sandorius, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Taigi actio Pauliana naudojamas tada, kai siekiama nuginčyti skolininko sudarytus sandorius, dėl kurių sumažėjo kreditoriaus galimybė sulaukti reikalavimo patenkinimo iš skolininko. Tuo tarpu netiesioginis ieškinys naudojamas tada, kai skolininkas neįgyvendina savo reikalavimo teisės į savo skolininkus (neprisiteisia skolos, nesusigrąžina turto ir kt.) ir tuo nepagerina savo mokumo, todėl vietoje skolininko tokį reikalavimą gali pareikšti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę turintis kreditorius (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1508/2012).

Viena iš netiesioginio ieškinio būtinųjų sąlygų, neatsiejamai susijusi su pačia šio ieškinio esme – priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareiškiant ieškinį skolininko vardu – yra ta, jog skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. skolininko, kaip kito asmens kreditoriaus, reikalavimas negali kelti abejonių ir negali būti ginčijamas netiesioginio ieškinio pareiškimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-370-464/2015). Šiuo atveju, kaip matyti iš ieškovės suformuluotos pozicijos, ieškovė dar tik siekia sukurti turtinę teisę atsakovo atžvilgiu, nuginčijus jo sudarytą sandorį (palikimo atsisakymą). Vadinasi, nagrinėjamu atveju negali būti vertinama, jog ieškovė kreipėsi į teismą, siekdama įgyvendinti skolininko jau egzistuojančią turtinę teisę. Todėl, teismo nuomone, ieškovės pareikštas ieškinys vertintinas kaip neturintis netiesioginio ieškinio požymių.

Dėl būtinųjų actio Pauliana instituto taikymo sąlygų

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką bylose dėl sandorių nuginčijimo actio Pauliana pagrindu, išskyrė tokias būtinąsias actio Pauliana ieškinio tenkinimo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti.

Įvertinus, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, bei siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šiuo institutu ir nebūtų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Dėl to ieškovas, teikdamas ieškinį actio Pauliana pagrindu, turi pagrįsti visų aptartų sąlygų buvimą, išskyrus preziumuojamų pagal įstatymą. Esant tokioms prezumpcijoms, jas paneigti pareiga jau kyla atsakovui.

Dėl neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės turėjimo

Pirma actio Pauliana taikymo sąlyga – kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam actio Pauliana pagrindu ginčijamą sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Tam, kad būtų konstatuotas šios actio Pauliana sąlygos buvimas, būtina įrodyti, kad kreditoriaus reikalavimas (jo dalis) atsirado iki ginčijamų sandorių sudarymo. Kasacinio teismo konstatuota, kad kreditorius, reikšdamas actio Pauliana, privalo įrodyti turintis neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam actio Pauliana pagrindu ginčijamą sandorį. Actio Pauliana gali būti taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs ją netinkamai. Pripažįstama, kad naudoti actio Pauliana ieškinį kaip teisių gynimo būdą kreditorius gali per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2004; taip pat civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; kt.) arba prievolės pasibaigimo kitais įstatyme įtvirtintais pagrindais (CK 6.124–6.129 straipsniai).

Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM savo reikalavimą į atsakovą D. Ž. kildina iš jai skolų vykdomosiose bylose Nr.: 0005/20/00109, 0005/19/01689, 0005/19/01529, 0005/19/01457, 0005/19/01406, 0005/19/01371, 0005/19/01207, 0074/19/00978, 0074/19/00857, 0074/19/00836, 0074/19/00769, 0074/19/00537, 0074/17/00580, 0074/17/00169, 0074/17/00122, 0074/17/00072, 0074/17/00045, 0014/17/00004, 0014/17/00002, 0014/16/09656, 0014/16/09614, 0014/16/09585, 0014/16/09549, 0014/16/09528, 0014/16/00554, 0091/16/00938, 0014/16/00340, 0014/16/00289, 0172/09/00724, 0005/08/01057, 0004/21/09640 išieškojimą. Ieškovė B. C. savo reikalavimą į atsakovą D. Ž. kildina iš jai skolos vykdomojoje byloje Nr 1-360-586/2011.

Taigi kaip matyti, nagrinėjamu atveju atsakovas D. Ž. palikimo, atsiradusio po jo motinos mirties, atsisakė tuo metu, kai jau iš jo priverstine tvarka buvo vykdomas skolų išieškojimas pradiniams kreditoriams. Taigi, darytina išvada, kad perleistą reikalavimo teisę įgiję kreditoriai įgijo visas pradinių kreditorių teises, įskaitant ir teisę ginčyti skolininko D. Ž. sudarytus sandorius.

Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad ginčijamo sandorio metu pradiniai kreditoriai turėjo neabejotiną bei galiojančią reikalavimo teisę, atsiradusią iki ginčijamo sandorio sudarymo, o pastariesiems perleidus reikalavimo teises naujiems kreditoriams, jie tapo atsakovo D. Ž. kreditoriai, turinčiais teisę ginčyti jų teises pažeidusius skolininko sudarytus sandorius, todėl šiuo atveju pirmoji actio Pauliana taikymo sąlyga yra įrodyta. Pažymėtina, kad atsakovai bylos nagrinėjimo metu ieškovių turimos reikalavimo teisės neginčijo, nors turėjo visas galimybes ir teises.

Dėl kreditorių teisių pažeidimo

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012), kad CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Vertinant, ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai CK 6.66 straipsnio prasme, būtina įvertinti ne tik tai, ar pažeistos atskiros skolininko ir kreditoriaus tarpusavio sutartinių santykių nuostatos, bet ir nustatyti, ar dėl šio sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies. Kita vertus, nustatant, ar dėl ginčijamų sandorių buvo pažeistos kreditoriaus teisės, neturi būti suteikiamos nepagrįstos privilegijos kreditoriui, todėl jei skolininkas, sudaręs ginčijamą sandorį, vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai šios actio Pauliano taikymo sąlygos konstatuoti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016).

Nustatytiems faktams kvalifikuoti kaip kreditoriaus teisių pažeidimui Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje formuluojami tokie kriterijai: kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo būti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio; pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes, sudarius ginčijamą sandorį, likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384-916/2015); kreditoriaus teisių pažeidimas konstatuotinas, kai bus nustatytos aplinkybės, kad dėl ginčijamo sandorio sudarymo skolininko prievolės kreditoriui nebus vykdomos ir skolininko galimybės jas įvykdyti ateityje pasikeis ne kreditoriaus naudai, ir toks skolininko mokumo sumažėjimas susijęs su ginčijamu sandoriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012); kitaip kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie nors ir nesukelia skolininko nemokumo, tačiau sumažina turto, į kurį galima būtų nukreipti kreditoriaus reikalavimo išieškojimą, vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008; pirmiau nurodytas nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; kt.); kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės konstatuojamos nustačius, kad reali galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėjo ar jos nebeliko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-314-706/2016; kt.).

Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini)mirus atsakovo D. Ž. motinai J. Ž., atsakovas atsisakė priimti jam testamentu paliktą palikimą, pareikšdamas notarei pareiškimą apie palikimo nepriėmimą. Taigi atsakovas D. Ž. atsisakė galimybės paveldimo turto dalimi pagerinti savo turtinę padėtį ir tuo padidinti savo mokumą.

Byloje taip pat nustatyta, o ir ginčo dėl to nėra, kad ieškovės turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę atsakovui D. Ž.. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad išieškojimas pagal kreditorių antstoliams pateiktus vykdomuosius raštus yra vykdomas atitinkamai nuo 2009 metų.

Teismas, įvertindamas nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja ir antroji sąlyga actio Pauliana instituto taikymui, nes atsakovo palikimo, atsiradusio po jo motinos mirties, atsisakymas pažeidė ieškovių interesus.

Dėl skolininko prievolės sudaryti ginčijamą sandorį nebuvimo

Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalies nuostatą, sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu tik tuo atveju, jeigu skolininkas jo sudaryti neprivalėjo. Ši nuostata konkuruoja su sutarties laisvės principu (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis), kuris suteikia teisę civilinių teisinių santykių subjektams laisvai spręsti, sudaryti jiems konkrečią sutartį ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo tą sutartį sudaryti, be to, savarankiškai spręsti dėl sutarties turinio bei formos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį nustato imperatyviosios įstatymo normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja viešoji tvarka, teisės principai, gera moralė. Sutarties laisvės principas taip pat apima šalių teisę pasirinkti ir sudaryti tokios rūšies sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2006). Sandorio privalomumu nustatomos sutarties laisvės principo ribos. Skolininko sudaryto sandorio privalomumas nulemia actio Pauliana instituto netaikymą.

Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, CK 6.156 straipsnis). Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2016).

Pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali būti įstatymas, teismo sprendimas, taip pat tam tikros aplinkybės. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą. Taigi jeigu skolininkas privalėjo sudaryti ginčijamą sandorį, tai jo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2016, 22 punktas).

Kasacinis teismas savo praktikoje ne kartą taip pat yra nurodęs, kad tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011).

Nagrinėjamu atveju atsakovas D. Ž. neprivalėjo atsisakyti nuo palikimo. Neegzistavo joks atsakovo atžvilgiu taikomas teisės aktas (įstatymas), teismo sprendimas ar kitos aplinkybės, kurių pagrindu imperatyviai kiltų pareiga sudaryti vienašalį sandorį, kuriuo atsakovas būtų privalėjęs atsisakyti palikimo, atsiradusio po jo motinos mirties. Atsakovai į bylą nėra pateikę jokių, priešingas aplinkybes pagrindžiančių, objektyvių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Teismo vertinimu, atsakovas, atsisakydamas priimti palikimą, pasirinko tokio elgesio modelį laisva valia, siekdamas pažeisti kreditorių interesus ir išvengti prievolių. Taigi remiantis nurodytomis aplinkybėmis, nagrinėjamoje byloje ir ši actio Pauliana sąlyga yra pripažintina įrodyta.

Dėl sandorio šalių sąžiningumo

Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris, o kai neatlygintinis – tik skolininko nesąžiningumas (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008).

CK 6.67 straipsnio 1 punkte numatyta, kad preziumuojama, jog kreditoriaus interesus pažeidusios sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais.

Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas sprendžia, kad šioje byloje atsakovo D. Ž. nesąžiningumo prezumpcija, sudarant ginčijamą sandorį – atsisakius palikimo, dėl ko atsakovui pagal testamentą priklausiusį palikimą paveldėjo ir palikimą priėmė atsakovas R. M., nepaneigta. Atsisakydamas palikimo D. Ž. žinojo apie savo prievoles kreditoriams, šių prievolių tinkamai nevykdė, taip pat žinojo ar turėjo žinoti, kad toks vienašalio sandorio sudarymas pakenks jo mokumui, priešingas išvadas patvirtinančių įrodymų byloje nepateikta (CPK 175, 185 straipsniai). Dėl atsakovo D. Ž. (ne)sąžiningumo teismas nurodo, kad jam CK 6.67 straipsnio 1 punkto pagrindu taip pat taikoma nesąžiningumo prezumpcija, tačiau šiuo atveju, kai yra ginčijamas neatlygintinis sandoris, D. Ž. (ne)sąžiningumo klausimas nėra aktualus, nes, minėta, kad pagal CK 6.66 straipsnio 2 dalį toks sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant jo sąžiningumo ar nesąžiningumo.

Dėl ieškinio senaties

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatas ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senaties termino klausimas actio Pauliana ieškinio pareiškimo atveju yra reglamentuojamas CK 6.66 straipsnio 3 dalyje, kurioje nustatyta, kad actio Pauliana pagrindu ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog sprendžiant ieškinio senaties termino klausimą, byloje pirmiausia turi būti nustatyta, kada ieškovė bei trečiasis asmuo sužinojo (turėjo sužinoti), jog atsakovas D. Ž. nepriėmė po jo motinos mirties atsiradusio palikimo.

Atsakovo motina J. Ž. mirė (duomenys neskelbtini) todėl, vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 3 dalies reglamentavimu, D. Ž. turėjo iki 2020-07-24 kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo. VMI prie FM ir B. C. apie ginčijamą sandorį – palikimo nepriėmimą, sužinojo 2022-03-15 gavusios antstolės B. T. patvarkymą, taigi VMI prie FM ir B. C. vienerių metų ieškinio senaties termino nepraleido.

Dėl actio Pauliana instituto taikymo ir ginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu pasekmių

Pažymėtina, kad paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos suponuoja tai, kad atsakovas D. Ž. negali būti įpareigotas priimti mirusios mamos palikimą. Šią teismo išvadą patvirtina ir kasacinio teismo formuojama praktika, kurioje pripažįstama, kad veiksnus asmuo turimą paveldėjimo teisę įgyvendina savo nuožiūra – jis gali priimti palikimą arba jo atsisakyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Vadinasi, nepriimdamas palikimo, atsakovas nepažeidė paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų. Kartu pažymėtina ir tai, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, o įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų (CK 1.137 straipsnio 2 dalis). Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.5 straipsnio 1 dalis, 1.137 straipsnio 2, 3 dalys). Taigi vien tai, kad nagrinėjamo ginčo atveju atsakovas pasinaudojo savo teise nepriimti palikimo, savaime nereiškia, jog naudodamasi šia savo teise atsakovas nepažeidė kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

Visumos išdėstytų argumentų pagrindu, teismas konstatuoja, jog egzistuoja visos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos, todėl ieškovių reikalavimai pripažinti negaliojančiu ab initio (nuo pat sudarymo momento) atsakovo D. Ž. sudarytą vienašalį sandorį – atsisakymą priimti palikimą, atsiradusį po jo motinos J. Ž. mirties, tenkintini visiškai.

Teismas, pripažinęs negaliojančiu sandorį, privalo išspręsti jo negaliojimo padarinių klausimą. Pagal CK 6.66 straipsnio 4 dalį sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti, išieškojimą pagal kreditoriaus reikalavimą nukreipiant į perduotą pagal skolininko sudarytą sandorį turtą, jo vertę ar lėšas (CK 6.66 straipsnio 4 dalis). Nenukreipus kreditoriaus reikalavimo į skolininko perleistą turtą, nebūtų atkurta padėtis, buvusi iki kreditoriaus teisių pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2001; 2002 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1415/2002; 2003 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2003; 2006 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2006).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nustačius, kad įpėdinis neteisėtai, piktnaudžiaudamas savo teise atsisakyti palikimo, atsisako palikimo ir taip pažeidžia kitų asmenų teises ir interesus – bylos atveju ieškovių, kreditorių pažeistos teisės turi būti ginamos ir jų reikalavimai turi būti tenkinami to turto, kurio neteisėtai ir pažeidžiant kitų asmenų teises ir interesus buvo atsisakyta, sąskaita, nukreipiant išieškojimą į tą turtą, kuris dėl neteisėtu pripažinto sandorio vykdymo perėjo trečiojo asmens valdyman ir nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007).

Atsižvelgiant į šiuos kasacinio teismo pateiktus išaiškinimus, darytina išvada, kad atsakovo D. Ž. vienašalio sandorio – atsisakymo priimti palikimą – pripažinimas negaliojančiu savaime nesuponuoja atsakovo įpareigojimo priimti palikimą, tačiau sudaro sąlygas taikyti kitus ieškovių pažeistų teisių gynybos būdus, t. y. įvykdyti atsakovo D. Ž. prievolę iš turto, kurį, pažeisdamas ieškovių interesus, atsakovas atsisakė priimti, nukreipiant išieškojimą į atsakovo R. M. paveldėtą iš šiuo metu nuosavybės teise valdomą turtą, kurio atsisakė atsakovas D. Ž..

Pažymėtina, kad išieškojimo nukreipimas į atsakovui D. Ž. nuosavybės teise nepriklausantį turtą šiuo atveju negali būti vertinamas kaip pažeidžiantis atsakovo R. M. teisėtus interesus, nes atsakovui D. Ž. neatlikus nesąžiningų ir šios bylos kreditorių teisėtus interesus pažeidžiančių veiksmų, t. y. nustatyta tvarka priėmus J. Ž. jam paliktą visą savo turtą, atsakovas R. M. nebūtų įgijęs teisės šio turto paveldėti. Taigi atsakovo R. M. turtinė padėtis pagerėjo dėl neteisėtų ir nesąžiningų atsakovo D. Ž. veiksmų nepriimant palikimo, todėl atsakovui iš neteisės teisė negali atsirasti.

Taigi byloje nustačius, kad įpėdinis neteisėtai, piktnaudžiaudamas savo teise nepriimti palikimo, pažeidė kitų asmenų teises ir interesus - bylos atveju ieškovių, pažeistos asmens teisės turi būti ginamos, susidariusio įsiskolinimo išieškojimą nukreipiant į tą turtą, kurį dėl negaliojančiu pripažinto sandorio vykdymo perėjo nuosavybėn atsakovui R. M.. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas R. M. vis dar turi teisę pasinaudoti CK 6.51 straipsnio 1 dalyje, įtvirtinta teise patenkinti šios bylos kreditorių reikalavimus, taip išsaugodamas nuosavybės teisę į paveldėtą turtą, įgydamas regreso teisę į skolininką D. Ž..

Atsižvelgiant į išdėstytą, taip pat į kasacinio teismo praktikoje pateiktus išaiškinimus, kad actio Pauliano ieškinio instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą, kad actio Pauliano instituto tikslas – ne sandorio pripažinimas negaliojančiu, o kreditoriaus teisėtų interesų patenkinimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003), ieškovės VMI reikalavimas pripažinti negaliojančiu 2020 m. rugpjūčio 18 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) išduotą atsakovui R. M. netinkintinas, nes teismo vertinimu, priešingas sprendimas, neproporcingai ir, aplinkybių visumoje įvertinus, nesąžiningai pablogintų atsakovo R. M., priėmusio J. Ž. palikimą, padėtį. Atmetus reikalavimus dėl paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo, atmestinas ir VMI išvestiniai reikalavimai – atnaujinti D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui po J. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties priimti, įpareigoti D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), atlikti visus būtinus veiksmus, t. y. kreiptis į notarą su visais reikalingais dokumentais dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tam, kad VĮ „Registrų centras“ būtų įregistruota skolininko nuosavybės teisė į turtą, nustatyti, kad D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), per teismo nustatytą terminą neįvykdžius teismo įpareigojimo, išieškotojas turi teisę atlikti visus būtinus veiksmus, t. y. kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tam, kad VĮ „Registrų centras“ būtų įregistruota D. Ž. nuosavybės teisė į nurodytą nekilnojamąjį turtą skolininko lėšomis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Taigi byloje nustatant, kiek procentų ieškinio reikalavimų yra patenkinama, atsižvelgiama į visus – tiek turtinius, tiek neturtinius, reikalavimus, taip pat, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, vertinama, ar reikalavimas yra pagrindinis ar išvestinis.

Pagal CPK 98 straipsnio 1, 2 dalis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų atlyginimo priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Bylą nagrinėjant teisme ieškovė B. C. sumokėjo 39,00 Eur žyminį mokestį. Ieškovė taip pat patyrė 300,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, pateikė jas patvirtinančius įrodymus, prašo priteisti jų atlyginimą iš atsakovų. Šių bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio (7, 8.2, 8.3,8.19 punktai), todėl ieškinį tenkinus visiškai ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteisiama po 169, 50 Eur. Ieškovė VMI nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista. Darytina išvada, kad mokėtina žyminio mokesčio suma yra 3 proc. nuo ginčo sumos bei teikiant ieškinį elektroninių ryšių priemonėmis – 75 proc. mokėtinos sumos. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad žyminio mokesčio suma yra 80,38 Eur, kuri priteistina iš atsakovų valstybei

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 3 dalimi, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį bei ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos savarankiškus reikalavimus tenkinti iš dalies. Ieškovės B. C. ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu atsakovo D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), atsisakymą nuo palikimo (palikimo nepriėmimą), atsiradusio po jo motinos J. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties.

Nukreipti atsakovo D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), skolų vykdomosiose bylose Nr.: 0005/20/00109, 0005/19/01689, 0005/19/01529, 0005/19/01457, 0005/19/01406, 0005/19/01371, 0005/19/01207, 0074/19/00978, 0074/19/00857, 0074/19/00836, 0074/19/00769, 0074/19/00537, 0074/17/00580, 0074/17/00169, 0074/17/00122, 0074/17/00072, 0074/17/00045, 0014/17/00004, 0014/17/00002, 0014/16/09656, 0014/16/09614, 0014/16/09585, 0014/16/09549, 0014/16/09528, 0014/16/00554, 0091/16/00938, 0014/16/00340, 0014/16/00289, 0172/09/00724, 0005/08/01057, 0004/21/09640 išieškojimą (iš viso 3 572,54 Eur) į atsakovui D. Ž. tenkantį turtą po jo motinos J. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties, kuris yra R. M., a. k. (duomenys neskelbtini), valdyme.

Kitą ieškinio ir ieškovės VMI savarankiškų reikalavimų dalį atmesti.

Nukreipti išieškojimą ieškovės B. C. naudai, pagal Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-02-21 vykdomąjį raštą Nr. 1-30-586/2011, į atsakovo R. M. a. k. (duomenys neskelbtini) palikimu priimtą butą, esantį adresu(duomenys neskelbtini);

Priteisti iš atsakovų D. Ž. a,k (duomenys neskelbtini) ir R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas: 300,00 Eur advokato padėjėjo pagalbos už ieškinio parengimą ir 39,00 Eur žyminio mokesčio, viso – 339,00 Eur, po 169, 00 Eur iš kiekvieno.

Priteisti iš atsakovų D. Ž. a,k (duomenys neskelbtini) ir R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas valstybei 80, 38 Eur , iš kiekvieno po 40, 19 Eur.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.