- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-25
- Bylos Nr.
- e2S-462-560/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-39375-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Ieškovas
- R. Z., D. N.
- Atsakovas
- D. A., Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, T. A.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų D. N. ir R. Z. ieškinį atsakovams D. A. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai bei tretiesiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ir T. A. dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir neteisėtos statybos padarinių pašalinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 16 d. sprendimu atmetė ieškovų D. N. ir R. Z. ieškinį ir priteisė lygiomis dalimis iš ieškovų atsakovo D. A. naudai 564,76 Eur bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. sprendimas yra įsiteisėjęs.
Šalies argumentai
Ieškovė R. Z. kreipėsi į teismą su prašymu išdėstyti teismo sprendimo vykdymą ieškovės atžvilgiu dėl teismo iš ieškovės atsakovo D. A. naudai priteistų 282,38 Eur bylinėjimosi išlaidų vieneriems metams, mokant nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos periodinėmis išmokomis po 24,00 Eur kas mėnesį, o paskutinį mėnesį sumokant 18,38 Eur. Nurodė, kad ieškovės turtinė padėtis yra sunki, nes ieškovė yra sulaukusi pensijinio amžiaus, jos gaunamas pajamas sudaro apytiksliai 226,37 Eur dydžio per mėnesį senatvės pensija. Ieškovės vienintelis nekilnojamasis turtas – butas, esantis Pavasario g. 14-4, Vilnius, kurį ieškovė naudoja kaip savo gyvenamąją patalpą.
Atsiliepimas
Atsakovas D. A. nesutiko su teismo sprendimo vykdymo išdėstymu. Nurodė, kad ieškovė nėra pateikusi įrodymų apie tai, kad ji neturi santaupų ar kitokio turto, kurį galėtų panaudoti priteistoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Vargana ieškovės turtine padėtimi sudaro pagrindą abejoti ieškovės neseniai sudaryti nekilnojamojo turto sandoriai, apie kuriuos atsakovui žinoma iš civilinės bylos Nr. 2A-1368-565/2014 duomenų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi ieškovės R. Z. prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo atmetė.
Teismas nurodė, jog ieškovė nepateikė įrodymų, apibūdinančių jos turtinę padėtį ir patvirtinančių, jog ieškovės turtinė padėtis neleidžia jai įvykdyti teismo sprendimo iš karto. Pažymėjo, jog ieškinio pareiškimo metu ieškovė nedeklaravo jos turtinės padėties sunkumo, sumokėjo už ieškinį ir apeliacinį skundą mokėtinus žyminį mokestį, taip pat naudojosi mokamomis advokato paslaugomis, nesikreipė dėl valstybės garantuojamos nemokamos teisinės pagalbos teikimo. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog nuo bylos iškėlimo ieškovės turtinė padėtis iš esmės pablogėjo ir neleidžia jai sumokėti teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų atsakovui. Atsakovo D. A. pateikti duomenys apie ieškovės sudarytus nekilnojamojo turto perleidimo sandorius sudaro teismui pagrindą daryti išvadą, jog ieškovės turtinė padėtis nėra sunki. Ieškovė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių jos nurodytą aplinkybę, jog minėti nekilnojamojo turto perleidimo sandoriai buvo vykdomi kito asmens lėšomis. Taip pat pažymėtina, jog ieškovei tenkanti sumokėti bylinėjimosi išlaidų suma nėra didelė. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas laikė, jog ieškovės turtinė padėtis leidžia jai sumokėti atsakovo naudai priteistas bylinėjimosi išlaidas iš karto.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė R. Z. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2015 m. rugpjūčio 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį priimti naują – išdėstyti 2014 m. birželio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo įvykdymą, priteistos 282,38 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos sumokėjimą atsakovui D. A. per vienerius metus, t. y. mokant nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos periodinėmis įmokomis po 24,00 Eur kas mėnesį, o paskutinį mėnesį sumokant 18,38 Eur.
Ieškovė nurodė, kad visos civilinės bylos, kurių šalimi buvo ieškovė, buvo inicijuotos ieškovo D. N., už visus procesus mokėjo ir ateityje žadėjo mokėti jis, tačiau jis atsisakė už ieškovę sumokėti iš ieškovės priteistą bylinėjimosi išlaidų dalį. Ieškovei dėl sunkios materialinės padėties pačiai tokią sumą sumokėti yra nepakeliama finansinė našta – ieškovė gauna mažas pajamas, turiu tik vieną butą, kuriame gyvena, neturi vaikų ir jokių kitų artimųjų, kurie galėtų finansiškai padėti, taip pat neturi santaupų. Ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė duomenis, kad gauna 226,37 Eur dydžio senatvės pensiją, o priteista suma viršija jos mėnesines pajamas, iš kurių ieškovė privalo pragyventi. Ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė jos teiginius patvirtinančius įrodymus, kad 2014 m. spalio 3 d. D. A. ir T. A. teismo sprendimo pagrindu sumokėjo ieškovei 10 883,92 Eur, tačiau ta pačią sumą teismo sprendimo pagrindu ieškovė gražino D. N.. Ieškovė akcentuoja, kad jos pajamos ir išlaidos yra matomos iš pateiktų sąskaitos išrašų, taip pat VSDFV pažymos apie gaunamas pajamas. Ieškovė taip pat nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjamas dar vienas jos prašymas, kuriuo prašo išdėstyti 2013 m. gruodžio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-26555-854/2013 įvykdymą, išdėstant priteistos 401,70 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų sumos sumokėjimą pusantrų metų laikotarpiui.
Atsiliepimas
Atsakovas D. A. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo atmesti ieškovės atskirąjį skundą. Nurodo, kad ieškovė nėra pateikusi visų duomenų, kad tikrai neturi jokių santaupų ar kitokio turto, kurį galėtų panaudoti priteistoms teismo išlaidoms atlyginti. Atsakovo duomenimis, ieškovė taip pat valdo 126/1723 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-1610-9710, kurio 5/1723 dalį ji 2013 m. vasario 13 d. padovanojo D. N.. Ieškovė tvirtina, kad iš atsakovo gautus pinigus ji iškart pervedė D. N., šitaip įvykdydama teismo sprendimą, tačiau nieko nepaaiškina apie pinigus, kuriuos ji gavo iš D. N. jam 2013 m. vasario 18 d. pardavusi jai anksčiau priklausiusią namo dalį. Atsakovo manymu, nebėra prasmės skaidyti iš ieškovės priteistų sumokėti bylinėjimosi išlaidų, nes ji jau yra atsakovui sumokėjusi 200,00 Eur. Likusi suma tikrai nėra didelė.
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija bei tretieji asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ir T. A. atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK)) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).
Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas D. A. pateikė naują įrodymą – 2015 m. gegužės 31 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Šiuo atveju atsakovas nenurodė jokių priežasčių, kodėl pastarasis įrodymas negalėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsižvelgiant į tai, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo data yra 2015 m. gegužės 31 d. bei į tai, kad tokių išrašų gavimas tiesiogiai priklauso nuo išrašo prašančiojo asmens valios, nėra pagrindo spręsti, jog atsakovas neturėjo galimybių pateikti aukščiau nurodytą įrodymą pirmosios instancijos teismui. Dėl šių priežasčių teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, pastarąjį įrodymą atsisako priimti.
Teismas, išnagrinėjęs pateiktą civilinės bylos medžiagą, įvertinęs ieškovės nurodytus argumentus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti nėra įstatyme numatytų pagrindų. Nagrinėjamu atveju turi būti sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė išdėstyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. sprendimo vykdymą ieškovės atžvilgiu.
CPK 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo paties iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas reikšmingas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendimo vykdymo išdėstymas ir atidėjimas – sprendimo privalomumo ir vykdytinumo savybių, kurias įgyja įsiteisėjęs sprendimas, nukėlimas tam tikram laikui, kuomet sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl itin sunkios įpareigoto asmens turtinės padėties ar kitų ypatingai svarbių aplinkybių. Kadangi sprendimo (nutarties) vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, kasacinis teismas yra ne kartą pasisakęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2004 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad jos materialinė padėtis yra sunki – ieškovė gauna 226,37 Eur dydžio senatvės pensiją, vienintelis jos nekilnojamasis turtas yra butas, kuriame ji gyvena, ieškovė santaupų neturi, todėl yra pagrindas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, ko nepagrįstai nepadarė pirmosios instancijos teismas. Ieškovė taip pažymi, kad visos civilinės bylos, kurių šalimi buvo ieškovė, buvo inicijuotos ieškovo D. N., už visus procesus mokėjo ir ateityje žadėjo mokėti jis, tačiau jis atsisakė už ieškovę sumokėti iš ieškovės priteistą bylinėjimosi išlaidų dalį. Atsakovas D. A. su pastaraisiais ieškovės argumentais nesutinka. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovės prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, visapusiškai ir išsamiai ištyrė į bylą pateiktus įrodymus, išnagrinėjo bylos aplinkybes bei pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju nėra pagrindo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą ieškovės atžvilgiu. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra motyvuota, susipažinus su ja yra aišku, kodėl pirmosios instancijos teismas priėmė būtent tokį procesinį sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė, siekdama, kad teismo sprendimas jos atžvilgiu būtų išdėstytas, privalėjo įrodyti aplinkybes, kurios sudaro tam pagrindą. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė prašė išdėstyti teismo sprendimą 282,38 Eur sumoje, jog atsakovas nurodo, kad ieškovė atsakovui jau yra sumokėjusi 200,00 Eur, bei į tai, kad iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, jog ieškovės atvejis nėra išimtinis ir nesąlygoja būtinybės išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, apeliacinės instancijos teismas atmeta aukščiau išdėstytus ieškovės argumentus kaip nepagrįstus.
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, o ieškovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti (CPK 320 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Ieškovės R. Z. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.