Klaipėdos apygardos teismo sprendimas, e2A-220-538/2020

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-04-06
Bylos Nr.: e2A-220-538/2020
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Giedrė Seselskytė, Erika Misiūnienė, Almantas Padvelskis
Ieškovas: L. N.
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei ,,Mano Būstas Baltija“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Mano būsto priežiūra“

Civilinė byla Nr. e2A-220-538/2020Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00935-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.4.2.13; 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.9; 3.3.1.18.2

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 6 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Seselskytės,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės L. N. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. N. ieškinį (patikslintą) atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei ,,Mano Būstas Baltija“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Mano būsto priežiūra“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, akcinė draudimo bendrovė ,,Gjensidige“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu prašydama priteisti solidariai iš atsakovių 4 074,22 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, jog yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, tačiau bute negyvena. Gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratoriumi yra atsakovė UAB ,,Vėtrungės būstas“ (teisių perėmėja – UAB ,,Mano Būstas Baltija“), o UAB ,,Mano būstas“ (naujas pav. UAB ,,Mano būsto priežiūra“) vykdė sutartinius pastato, esančio (duomenys neskelbtini), bendrųjų inžinerinių sistemų nuolatinės techninės priežiūros darbus. UAB ,,Mano būsto priežiūra“ savo įsipareigojimus vykdė remiantis paslaugų atlikimo sutartimi, pasirašyta su UAB ,,Vėtrungės būstas“. Nurodė, jog 2017 m. rugsėjo 4 d. kaimynų bute Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame aukštu žemiau ieškovės buto, pradėjo lašėti vanduo nuo lubų ir techninėje nišoje, o ieškovės bute buvo sausa. Atvykę UAB „Mano būsto priežiūra“ darbuotojai kelioms valandoms užsuko šalto vandens stovą, jį atsukus pratekėjimo nepastebėta, konstatuota, jog tai buvo vienkartinis užliejimas. Teigė, kad tik vėliau sužinojo, kad dar ir 2017 m. rugsėjo 20 d. kaimynų bute Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (virš ieškovės buto) kilo buitinės nuotekos, o atvykę UAB „Mano būsto priežiūra“ darbuotojai pravalė buitinių nuotekų vamzdį. 2017 m. rugsėjo 24 d. buto Nr. (duomenys neskelbtini), kaimynai ieškovę informavo apie bėgantį vandenį tualeto patalpoje. 2017 m. rugsėjo 27 d. ieškovė savo bute pastebėjo balą tualeto patalpose, kreipėsi į avarinę tarnybą. Pažymėjo, jog laiptinės sienoje buvo iškirsta anga, kad būtų galima stebėti nuotekų vamzdyną, 2017 m. rugsėjo 29 d. pakartotinai apžiūrėjus ieškovės butą bei atidengtą vamzdyno dalį, problemų nepastebėta, apie vamzdyno diametro neatitikimus nebuvo užsiminta. Nurodė, jog jai buvo paaiškinta, kad avarija užfiksuota bendrame stove bei nuspręsta, kad tai buvo vienkartinis užliejimas, o ieškovės kaltės nėra. Tačiau 2018 m. sausio 21 d. kaimynai iš buto Nr. (duomenys neskelbtini), vėl informavo, jog pas juos pro lubas virtuvėje laša vanduo. Tą pačią dieną ieškovė nedelsiant atvyko į savo butą ir pamatė, jog nuotekų vandeniu buvo apsemtas visas ieškovės butas (vandens buvo apie 4 cm aukščio): kambarys, virtuvė, vonios kambarys, tualeto kambarys, koridorius, dėl ko ieškovė patyrė nuostolius. Tualeto patalpoje unitaze bei vonios patalpoje pačioje vonioje bei ant vonios grindų buvo prisikaupę nemažas kiekis nuotekų vandens. Atvykę UAB „Mano būsto priežiūra“ darbuotojai bandė valyti sistemą pro ieškovės buto dalį einančio vamzdyno akles, tačiau supratę, jog problema yra bendrame stove, išėjo į namo rūsį bei palėpę tęsti nuotekų vamzdyno valymo darbų. Pagal atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktus konstatuota, jog užsikimšimas - tarp 1 aukšto ir 2 aukšto. Nurodė, jog 2018 m. sausio 25 d. buto Nr. (duomenys neskelbtini), kaimynė informavo, jog jos bute vėl vanduo bėga pro lubas, ieškovė nuvykusi į savo butą pamatė, jog šis vėl apsemtas. Teigė, jog avarinė tarnyba vėl vykdė valymo darbus bendrojo naudojimo patalpose, o ne ieškovės bute; konstatuotas užsikimšimas tarp pirmojo ir antrojo aukštų, buvo pakeista vamzdyno dalis nuo rūsio iki antrojo aukšto. Taip pat nurodė, kad 2018 m. vasario 1 d. jos buto vonios patalpoje vėl buvo prisikaupę vandens. Kadangi vykstant tokiems nuolatiniams buto užliejimams nuotekų vandeniu, šiuo butu buvo visiškai neįmanoma naudotis, nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. vasario 13 d. ieškovė nuolat kreipėsi (vyko, rašė, skambino) atsakovei UAB ,,Vėtrungės būstas“, ragino kuo skubiai spręsti iškilusias problemas, tačiau tarnybos veiksmų nesiėmė. Nurodė, jog iškirtus naujas angas sienoje likusiuose aukštuose iš laiptinės pusės buvo nustatytas nuotekų vamzdyno įtrūkimas tarp 2 aukšto ir 3 aukšto. Taip pat nurodė, jog tada, kai kreipėsi į namo administratorę dėl žalos atlyginimo, gavo atgaline data – 2018 m. vasario 8 d. surašytą ir 2018 m. vasario 14 d. išsiųstą atsakymą, jog galimai nustatytas defektas ieškovei nuosavybės teise priklausančiame bute Nr. 8 - atliekant buto remonto darbus buvo pakeista ir buitinių nuotekų sistemos stovo dalis, tačiau neva nekokybiškai ir nesilaikant teisės aktų reikalavimų, nes pakeista į mažesnio diametro ir neva šiame susiaurėjime susidaro kamštis, todėl buitinių nuotekų sistema netinkamai funkcionuoja. Ieškovės įsitikinimu, tokia nepagrįsta versija buvo iškelta tam, kad ieškovė nereikalautų žalos atlyginimo. Nurodė, jog namo administratorius bei namo bendrųjų inžinerinių sistemų nuolatinės techninės priežiūros vykdytojas pavėluotai ėmėsi nuotekų sistemos remonto darbų organizavimo bei vykdymo - tik 2018 m. sausio 26 d. buvo pakeistas nuotekų vamzdis nuo rūsio iki 2 aukšto, o 2018 m. vasario 13 d. buvo pakeistas nuotekų vamzdis nuo 2 aukšto iki 4 aukšto. Ir tik po šių darbų atlikimo namo nuotekų sistema ėmė funkcionuoti nepriekaištingai - butų užliejimai baigėsi. Pažymėjo, jog administratorius - UAB „Mano Būstas Baltija“ laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo mėn. iki 2018 m. sausio mėn. gavęs informaciją, kad namo nuotekų vamzdynų būklė yra avarinė ar yra kokių kitų techninių reikalavimų neatitikimų, savalaikiai nesiėmė jokių veiksmų organizuoti nuotekų sistemos remonto darbų tam, kad būtų tinkamai užtikrinta šio vamzdyno eksploatacija ir namo gyvenamųjų patalpų savininkų turtas nebūtų sugadintas. Dėl namo administratoriaus bei techninės sistemos prižiūrėtojų aplaidumo ieškovės turtui – butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini),, buvo padaryta 4 074,22 Eur dydžio žala, nes sugadinta ieškovės buto grindų danga. Kadangi abi įmonės žalą dėl savo aplaidumo padarė bendrai, prašė iš atsakovių žalą priteisti solidariai.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. spalio 1 d. sprendimu ieškovės L. N. ieškinį dėl žalos atlyginimo atmetė. Priteisė iš ieškovės L. N. 363 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovei UAB ,,Mano Būstas Baltija“. Teismo motyvai:

3.1. Byloje dėl atsakovių aplaidumo vykdant inžinerinių tinklų priežiūrą patvirtinančių įrodymų nėra pateikta.

3.2. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovė UAB ,,Mano būsto priežiūra“ sutartiniais pagrindais vykdžiusi pastato bendrųjų inžinerinių sistemų nuolatinės techninės priežiūros darbus, reaguodavo į gyventojų pranešimus dėl patalpų užpylimo, vyko šalinti avarijos padarinių, atliktus darbus fiksuodami atliktų darbų – priėmimo perdavimo aktais, kurie yra pateikti byloje.

3.3. Byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, jog UAB ,,Mano būsto priežiūra“ (buv. UAB ,,Mano būstas“) nevykdė ir/ar netinkamai vykdė įsipareigojimus dėl gyvenamojo namo inžinerinių sistemų priežiūros.

3.4. Aplinkybė, jog gyvenamojo namo bendro įvado nuotekų sistemos avarijos pasibaigė po to, kai buvo visiškai pakeistas bendras nuotekų įvadas ir šių darbų atlikimo terminas (po pusės metų nuo 2017 m. rugsėjo mėn. avarijų pradžios), nesudaro pagrindo priešingai išvadai, pastebint, jog tiksli nuotekų sistemos avarijų (užsikimšimo, patalpų užpylimo) priežastis nebuvo nustatyta.

3.5. Byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog ieškovė atliko intervenciją į bendrojo nuotekų įvado sistemą, keitė vamzdynus, kurie buvo prijungti prie bendro gyvenamojo namo nuotekų įvado.

3.6. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių ieškovės argumentus dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų administratoriaus UAB ,,Mano Būstas Baltija“ (UAB ,,Vėtrungės būstas“ teisių ir pareigų perėmėja) aplaidumo.

3.7. Byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog bendro nuotekų įvado išorinė būklė ir/ar defektai (įtrūkimas) neturėjo lemiamos įtakos avarijai, dėl kurios buvo užlietas vandeniu ieškovės butas.

3.8. Aplinkybė, jog avarijų likvidavimo ir/ar jų priežasčių šalinimo darbai užtruko ilgiau nei tikėjosi ieškovė, nesudaro pagrindo atsakovių UAB ,,Mano būsto priežiūra“ ir/ ar UAB ,,Mano Būstas Baltija“ elgesį vertinti kaip teisės aktuose nustatytų funkcijų netinkamą vykdymą ar bendrojo pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai ir atidžiai pažeidimą.

3.9. Teismas neturi pagrindo išvadai, jog atsakovės atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių ieškovei ir/ar jos turtui buvo padaryta žala.

3.10. Byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą tikėtinai išvadai, jog ieškovės bute įvykusį incidentą, kai per ieškovės bute esančius santechnikos įrenginius išsiliejo į gyvenamąsias patalpas didelis kiekis vandens, galėjo lemti ir ieškovės veiksmai.

3.11. Įvertinus aplinkybę, jog atsakovės byloje pateikė visus įrodymus, bei paaiškinimus dėl teikiamų įrodymų, darytina išvada, jog ieškovės atstovės prašymas skirti atsakovėms baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis nepagrįstas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

4. Apeliaciniu skundu ieškovė (toliau - apeliantė) prašo panaikinti 2019 m. spalio 1 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti ir iš atsakovių solidariai priteisti 4 074,22 Eur žalos atlyginimo bei 5 procentų metines palūkanas nuo prašomos priteisti sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovių apeliacinėje instancijoje turėtas bylinėjimosi išlaidas; civilinę bylą apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

4.1. Teismo posėdžio metu abiejų bylos šalių buvo konstatuota, jog vienkartinis vandens pratekėjimas pro ieškovės šalto vandens vamzdyno aklę 2017 m. rugsėjo mėn. nebuvo ieškovės buto užliejimo nuotekų vandeniu 2018 m. sausio 21 d., 2018 m. sausio 25 d., ir 2018 m. vasario 1 d. priežastis.

4.2. Nė viename iš atsakovės pateiktų dokumentų iki ieškinio pateikimo teismui dienos nebuvo užfiksuota apie vamzdyno detalės diametro neatitikimą.

4.3. Teismas skundžiamame sprendime nevertino iškilusių prieštaravimų tarp civilinės bylos nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų paaiškinimų.

4.4. Teismas nepagrįstai nurodė, jog aplinkybė, kad gyvenamojo namo bendro įvado nuotekų sistemos avarijos pasibaigė po to, kai buvo visiškai pakeistas bendras nuotekų įvadas ir šių darbų atlikimo terminas (po pusės metų nuo 2017 m. rugsėjo mėn. avarijų pradžios), nesudaro pagrindo priešingai išvadai, pastebint, jog tiksli nuotekų sistemos avarijų (užsikimšimo, patalpų užpylimo) priežastis nebuvo nustatyta.

4.5. Atsakovams atlikus pilną namo bendro nuotekų stovo keitimo darbus 2018 m. vasario mėn., tapo neįmanoma techniškai patikrinti pakeisto bendro nuotekų vamzdyno stovį, tačiau atsakovėms pakeitus bendrą nuotekų stovą per visą ilgį 2018 m. vasario 13 d., galutinai baigėsi visi butų užliejimai nuotekų vandeniu.

4.6. Teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodė, jog byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, jog UAB „Mano būsto priežiūra“ (buv. UAB „Mano būstas“) nevykdė ir/ar netinkamai vykdė įsipareigojimus dėl gyvenamojo namo inžinerinių sistemų priežiūros.

4.7. Teismas formaliai skundžiamame sprendime tik vertino šalių pateiktus įrodymus apie ieškovės ir atsakovių tarpusavio bendravimą po įvykusių užpylimų.

4.8. Teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai pastebėjo, jog vien ta aplinkybė, jog taikos sutarties projektą ieškovei pateikė UAB „Vėtrungės būstas“, byloje nesant kitų duomenų, nereiškia, jog tokia forma yra pripažįstami tam tikri neteisėti veiksmai.

4.9. Butui esančiam adresu (duomenys neskelbtini),, buvo padaryta 4 074,22 Eur (3 283,71 Eur + 756,40 Eur +34,11 Eur) dydžio žala, kurią iš dalies ji grindžia įmonės UAB „Medžio stilius“ pateiktu paskaičiavimu - pasiūlymu, įvertinant buto grindų atstatymo kaštus.

4.10. Tam, kad pašalinti įvairius prieštaravimus ir neaiškumus, remiantis CPK 322 straipsniu yra pagrindas prašyti civilinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Atsiliepimas

5. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Mano Būstas Baltija“ prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas iš apeliantės pagal dokumentus pateiktus iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos; netenkinti apeliantės prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsiliepimo argumentai:

Šalies argumentai

5.1. Apeliantė prašė taikyti solidariąją atsakomybę, todėl jai taip pat kilo pareiga įrodyti, jog jos patirta žala yra abiejų atsakovių veiksmų padarinys. Akivaizdu, jog apeliantė šios pareigos neįvykdė, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė ieškovės ieškinį.

5.2. Akivaizdu, jog tiek UAB „Mano Būstas Baltija“, tiek UAB „Mano būsto priežiūra“ tinkamai atliko jai teisės aktais priskirtas funkcijas, todėl nekyla abejonių, kad nėra UAB „Mano būsto priežiūra“ ir UAB „Mano Būstas Baltija“ neteisėtų veiksmų. Nenustačius atsakovių neteisėtų veiksmų, kitų civilinės atsakomybės sąlygų nustatinėjimas yra betikslis.

5.3. Jeigu atliktų darbų trūkumų nebūtų, kitų patalpų savininkų į nuotekų sistemą įmestos netirpstančios servetėlės nebūtų užstrigusios apeliantės atliktos intervencijos į bendrojo naudojimo vamzdynus vietoje.

5.4. Jeigu apeliantė būtų pakankamai atsakinga ir rūpestinga, ji nuolat lankytųsi bute ir būtų laiku pastebėjusi pradėjusias kilti nuotekas iš jai priklausančių santechnikos įrenginių.

5.5. Į bylą yra pateiktas apeliantės bute esančios grindų dangos apžiūros aktas, kuriame užfiksuotas reikalingų atlikti darbų kiekis prasilenkia su apeliantės reikalaujama priteisti suma.

5.6. Prieš įvykį plytelių nebuvo įrengta apeliantės buto virtuvėje, taigi akivaizdu, jog plytelių dangos įrengimas niekaip nėra susijęs su užliejimu, todėl 790,11 Eur dydžio išlaidos už plytelių dangos įrengimą laikytinos apeliantės turto pagerinimu ir negali būti priteistos.

5.7. Atsakovė pateikė į bylą apeliantės iki bylos iškėlimo teisme atsakovei teiktą UAB „Medžio stilius“ 2018 m. sausio 30 d. pasiūlymą Nr. L-01014, kurio turinys skiriasi nuo apeliantės į bylą pateikto UAB „Medžio stiliaus“ 2018-01-30 pasiūlymo Nr. L-01014, tai leidžia pagrįstai teigti, kad arba šis pasiūlymas, kuriuo grindžiama žalos suma, turi suklastoto dokumento požymių, arba toks pasiūlymas yra parengtas neatsižvelgiant į faktiškai reikalingų darbų kiekį, siekiant apeliantei gauti kuo daugiau naudos iš atsakovių.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

Dėl žodinio nagrinėjimo

7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti skundą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais.

8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2012).

9. Apeliantė savo prašymą nagrinėti bylą apeliacinėje instancijoje žodinio proceso tvarka motyvuoja tuo, kad bylos aplinkybės yra sudėtingos, dėl to jas tikslinga detaliau paaiškinti žodinio teismo posėdžio metu. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, jog byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, visos bylos aplinkybės įrodinėjamos rašytiniais įrodymais, šalys pateikė išsamius rašytinius paaiškinimus procesiniuose dokumentuose, apeliantė neprašo apklausti naujų liudytojų ar ekspertų, netenkina apeliantės prašymo dėl žodinio bylos nagrinėjimo.

Dėl apeliantės prašymo panaikinti teismo rezoliuciją ir atsisakyti priimti atsakovės pateiktą atsiliepimą į apeliacinį skundą

10. Apeliantė pateikė prašymą panaikinti teismo rezoliuciją ir atsisakyti priimti atsakovės pateiktą atsiliepimą į apeliacinį skundą, o jeigu rezoliucija nebus panaikinta - nagrinėjant apeliantės apeliacinį skundą, nesiremti atsakovės pateiktu atsiliepimu į apeliacinį skundą.

11. Nurodo, kad atsakovė UAB „Mano būstas Baltija“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą pavėluotai, nes atsiliepimas teisme buvo gautas 2019-12-03 (antradienį), o pasirašytas 2019-12-02. Klaipėdos apylinkės teismas atsiliepimo į apeliacinį skundą priėmimo klausimo nesprendė. Perdavus apeliacinį skundą nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui, 2020 m. vasario 18 d. buvo paskirta teisėjų kolegija šios apeliacinės bylos nagrinėjimui. Tą pačią dieną, t.y. 2020 m. vasario 18 d., atsakovė pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą spręsti atsiliepimo į apeliacinį skundą priėmimo klausimą, kuris buvo persiųstas apeliacinės instancijos teismui ir 2020 m. vasario 19 d. teismas uždėjo rezoliuciją - „Priimti“.

12. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovės atsiliepimą priėmė pirmosios instancijos teismas 2019 m. gruodžio 3 d. 2020 m. vasario 18 d. pirmosios instancijos teismas priėmė reziliuciją atnaujinti terminą atsiliepimui į apeliacinį skundą pateikti ir siųsti į Klaipėdos apygardos teismą, taigi apeliacinės instancijos teismas atsiliepimo priėmimo klausimo nesprendė, nes šis klausimas jau buvo išspręstas pirmosios instancijos teisme.

Faktinės bylos aplinkybės

13. Nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini),. Gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini),, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės objektų administratoriumi ginčo laikotarpiu buvo atsakovė UAB ,,Mano Būstas Baltija“ (UAB ,,Vėtrungės būstas“ teisių ir pareigų perėmėja po reorganizavimo prijungimo būdu); UAB ,,Mano būsto priežiūra“ (buv. UAB ,,Mano būstas“) sutartiniais pagrindais vykdė pastato bendrųjų inžinerinių sistemų nuolatinės techninės priežiūros darbus. 2018 m. sausio 18 d. atliktų darbų priėmimo – perdavimo akte pagal buto Nr. 12 pateiktą pranešimą atlikti kanalizacijos valymo darbai iš 4 aukšto į apačią. 2018 m. sausio 20 d. pagal buto Nr. 12 pranešimą dėl užpylimo (bėgo vanduo už tualeto) atvykusi avarinė tarnyba atliko kanalizacijos stovo valymo darbus (per virtuvę tarp 2-3 aukštų), rasti neleidžiami mesti daiktai. Įvykio vietos apžiūros akte nurodoma avarijos priežastis – (duomenys neskelbtini), bute keisdamas nuotekų stovą užsiaurino vamzdyną dėl ko užsikimšimas gali kartotis. 2018 m. sausio 20 d. atliktų darbų priėmimo – perdavimo akte fiksuojama, jog pagal buto Nr. 12 iškvietimą atvykusi avarinė tarnyba (dėl avarijos nuotekų sistemoje) atliko kanalizacijos stovo valymą iš 3 iki 2 aukšto. 2018 m. sausio 21 d. dėl lašančio vandens gautas buto Nr. 4 pranešimas, avarinė tarnyba nustatė, jog tarp 1 ir 2 aukšto (4 ir 8 buto) užsikimšęs stovas DN 100 kanalizacijos, nurodomi atlikti valymo darbai. 2018 m. sausio 22 d. atliktų darbų priėmimo – perdavimo akte (butas Nr. 8) dėl užsikimšusio stovo nurodoma, jog šalto/karšto vandens stovas užsikimšęs, reikalingas darbų tęstinumas, atlikti kanalizacijos stovo valymo darbai. 2018 m. sausio 23 d. atliktų darbų priėmimo – perdavimo akte fiksuojami atlikti kanalizacijos stovo valymo darbai. 2018 m. sausio 25 d. atlikti kanalizacijos valymo darbai dėl užsikimšimo tarp 1 ir 2 aukšto, nustatyti užkišti lauko šuliniai. 2018 m. sausio 26 d. pakeista kanalizacijos stovo dalis. 2018 m. sausio 30 d. ieškovė atsakovei UAB ,,Mano Būstas Baltija“ pateikė pretenziją, kuria reiškė nepasitenkinimą darbų atlikimo terminais ir avarinės tarnybos darbuotojų veiksmais. Atsakovė UAB ,,Mano Būstas Baltija“ ieškovei pateikė informaciją apie atliktus avarijų lokalizavimo darbus, nurodė avarijų priežastį – nustatytas defektas ieškovės bute: atliekant buto remonto darbus buvo pakeista ir buitinių nuotekų sistemos stovo dalis, tačiau darbai atlikti nekokybiškai ir nesilaikant teisės aktų reikalavimų, nes pakeistas sujungimas mažesnio diametro. Ieškovė 2018 m. kovo 6 d. prašymu dėl žalos atlyginimo kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybę prašydama tarpininkauti atgaunant lėšas už padarytą turtinę žalą. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ieškovės prašymą išnagrinėjo, išaiškino ieškovei teisę dėl galimai pažeistos teisės gynimo kreiptis į teismą. Ieškovė 2018 m. gegužės 18 d. pretenzija kreipėsi į atsakoves prašydama atlyginti ieškovei 3 601,02 Eur žalą (dėl grindų atstatymo). Ieškovė pateikė duomenis (2018 m. sausio 30 d. UAB ,,Medžio stilius“ pasiūlymas Nr. L-01014), jog grindų ir grindjuosčių, durų ir jų montavimo darbai įkainoti 3 283,71 Eur (su PVM). Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė. Apeliantė su teismo sprendimu nesutinka, argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodė, jog byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, jog UAB „Mano būsto priežiūra“ (buv. UAB „Mano būstas“) nevykdė ir/ar netinkamai vykdė įsipareigojimus dėl gyvenamojo namo inžinerinių sistemų priežiūros. Su šiais argumentais teisėjų kolegija suitnka.

Dėl ginčo

14. Civilinė atsakomybė yra vienas iš pažeistos teisės gynybos būdų, kaip turtinė prievolė, atsirandanti esant civilinės teisės pažeidimui. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Jos tikslas – grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum), kompensuoti nukentėjusiajam jo teisių pažeidimu padarytą žalą ir taip atkurti padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo.

15. Veiksmų neteisėtumas gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą.

16. Žalą, padarytą deliktu, privalo atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Deliktinės prievolės atveju už padarytą žalą atsakingu asmeniu laikomas: i) asmuo, kuris žalą padarė pats (tiesiogiai) savo veiksmais (ar neveikimu), t. y. atsakingas asmuo ir yra žalą padaręs asmuo (tiesioginė deliktinė atsakomybė) (CK 6.263 straipsnio 1 dalis) arba; ii) asmuo, kuris nors pats (tiesiogiai) savo veiksmais (ar neveikimu) žalos ir nepadarė, tačiau kuriam įstatymas numato atsakyti už kito asmens veiksmus arba už savo valdomų daiktų padarytą žalą (CK 6.263 straipsnio 3 dalis) (netiesioginė civilinė atsakomybė). Tiek tiesioginė, tiek netiesioginė deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: i) neteisėti veiksmai; ii) žala; iii) priežastinis ryšys ir; iv) kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019, nutarties 77 punktą).

17. CK 6.247 straipsnyje reglamentuotas priežastinis ryšys, kaip būtinoji civilinės atsakomybės sąlyga, reiškia, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę taip, jog nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Kasacinio teismo praktikoje priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmajame etape conditio sine qua non (būtina, privaloma sąlyga) testu (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija) nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrajame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Nustatant teisinį priežastinį ryšį, reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti. Tačiau netiesioginis priežastinis ryšys kaip civilinės atsakomybės sąlyga neturi būti pernelyg nutolęs nuo neteisėto veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2014).

18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad teisine prasme pripažįstama, jog priežastinis ryšys yra tais atvejais, jeigu asmuo turėjo pareigą ką nors atlikti, kokiu nors būdu veikti, tačiau neveikė, ir toks, neadekvatus susiklosčiusiai faktinei situacijai, jo elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, tiesiogiai sukeldamas žalingus padarinius arba sukurdamas sąlygas tokiems padariniams atsirasti. Taigi net ir nesant faktinio priežastinio ryšio, teisinis priežastinis ryšys gali būti nustatomas ir to gali pakakti civilinei atsakomybei taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-695/2016, 27 punktas; kt.).

19. Pirmosios instancijos teismas iš esmės ieškinį atmetė motyvuodamas tuo, kad byloje pateikti įrodymai bei nustatytos aplinkybės patvirtina, jog ieškovė atliko vamzdyno remonto darbus, keitė vamzdynus, pakeistas dalis prijungė prie bendro nuotekų stovo, t. y. atliko intervenciją į bendrą nuotekų inžinerinę sistemą, tačiau apie atliktus nuotekų sistemos tvarkymo darbus bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų administratoriaus neinformavo byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą tikėtinai išvadai, jog ieškovės bute įvykusį incidentą, kai per ieškovės bute esančius santechnikos įrenginius išsiliejo į gyvenamąsias patalpas didelis kiekis vandens, galėjo lemti ir ieškovės veiksmai.

20. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė siekdama paneigti atsakovės nurodytas aplinkybes dėl netinkamai atliktų jos bute vamzdyno darbų, į bylą pateikė savo buto tualeto patalpos vandens skaitiklių ertmės fotonuotraukas, duomenis, kad jog techniškai niekaip nėra įmanoma sumontuoti siauresnio diametro trišakio/movos į bendrą nuotekų stovą, duomenis, jog jos buto visų vamzdynų keitimo darbai buvo atlikti 2015 m., PVM sąskaitą - faktūrą su pinigų priėmimo aktais ir darbo aktu, išrašytais 2016 m. vasario - kovo mėn., patvirtinančiais, kad galutinis remontas (pakeista grindų danga) jos bute buvo atliktas iki 2016-03 mėn., vamzdynų specifikacijas, iš kurių matyti, kad llOmm išorinio diametro vamzdis yra 98,8mm. vidinio diametro, t.y. beveik 100 mm. Kartu su ieškiniu ieškovė pateikė ir iš atsakovės UAB „Mano būstas Baltija“ gautų dokumentų kopijas, tačiau nė viename iš šių aktų nėra konstatuota, kad ieškovė būtų sumontavusi per siauro diametro vamzdyno detalę, taigi šie ieškovės pateikti duomenys leidžia daryti išvadą, jog ieškovė prie bendro namo nuotekų stovo turėjo galimybę iš savo buto vidaus prieiti ne vėliau kaip 2016 m. kovo mėn., t.y., per tą lakotarpį iki 2018 m. sausio mėn, užpylimų nuotekų vandeniu nebuvo. Taigi nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės buto vamzdynų pakeitimas turėjo įtakos ieškovės buto užliejimui nuotekų vandeniu.

21. Iš ieškinio matyti, kad ieškovė ieškinio reikalavimą grindžia aplinkybe, jog atsakovė UAB ,,Mano būsto priežiūra“ beveik pusę metų aplaidžiai vykdė sutartinius įsipareigojimus ir visiškai nekreipė dėmesio į tikrąsias gyvenamųjų namų patalpų užliejimo priežastis.

22. Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus (toliau – administratorius), paskirto CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka, veiklą administruojant bendrojo naudojimo objektus reglamentuoja, informacijos apie savo veiklą skelbimo tvarką ir apimtį nustato Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatai (toliau – Nuostatai), patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (nauja redakcija nuo 2015 m. rugpjūčio 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 831 pagrindu) (Nuostatų 1 punktas). Pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Nuostatų 3 punktas). Administratorius privalo Nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (Nuostatų 7.1 punktas).

23. Ieškovė nurodo, kad 2018 m. sausio 23 d. atvykusi avarinė tarnyba vėl ėmėsi valymo darbų jos bute, tačiau supratę, jog problema yra bendrame stove, išėjo į namo rūsį bei palėpę tęsti nuotekų vamzdyno valymo darbus. Pagal atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktus konstatuota, jog užsikimšimas - tarp 1 a. ir 2 a. 2018 m. sausio 25 d. buto Nr. (duomenys neskelbtini), kaimynė ją informavo, jog vėl jos bute vanduo bėga pro lubas, jai atvykus į savo butą, pamatė, jog vėl buvo apsemtas visas butas, avarinė tarnyba vėl vykdė valymo darbus bendrojo naudojimo patalpose, o ne jos bute. UAB „Mano būsto priežiūra“ darbuotojai vėl pravalė buitinių nuotekų vamzdį, pagal atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktus konstatuota, jog užsikimšimas - tarp 1 a. ir 2 a., taip pat nurodyta, jog užkišti lauko šuliniai bei reikalinga informuoti AB „Klaipėdos vanduo“. 2018 m. sausio 26 d. buvo pakeista tik nuotekų vamzdyno dalis nuo rūsio iki 2 aukšto, 2018 m. vasario 1 d. buto vonios patalpoje ant grindų vėl buvo prisikaupę vandens. Tik 2018 m. vasario 13 d. buvo visiškai pakeistas visas nuotekų stovas ir nuo tada baigėsi užliejimai jos ir kaimynų butuose.

24. Taigi bylos aplinkybės patvirtina, kad ieškovės buto užliejimai baigėsi po nuotekų stovo pakeitimo, kuris, kaip nurodyta, nebuvo keistas nuo namo pastatymo, todėl sutiktina su apeliantės argumentais, kad UAB „Mano būsto priežiūra“ nevykdė ir/ar netinkamai vykdė įsipareigojimus dėl gyvenamojo namo inžinerinių sistemų priežiūros, atsakovų neveikimas buvo priežastiniame ryšyje su iešovei atsiradusia žala, kadangi gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės objektų administratoriumi ginčo laikotarpiu buvo atsakovė UAB ,,Mano Būstas Baltija“ (UAB ,,Vėtrungės būstas“ teisių ir pareigų perėmėja po reorganizavimo prijungimo būdu), o UAB ,,Mano būsto priežiūra“ (buv. UAB ,,Mano būstas“) sutartiniais pagrindais vykdė pastato bendrųjų inžinerinių sistemų nuolatinės techninės priežiūros darbus, yra pagrindas konstatuoti atsakovių solidarią civilinę atsakomybę ir priteisti iš jų žalos atlyginimą ieškovei (CK 6.6 straipsnis, CK 6.245-6.249 straipsniai, CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl žalos dydžio

25. Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas. Įstatymas nustato visiško nuostolių atlyginimo principą, kuris išreiškia civilinės atsakomybės kompensavimo funkcijos esmę. Juo siekiama kompensuoti tuos turtinius praradimus, kuriuos patyrė nukentėjęs asmuo. Žala turi būti atlyginama visiškai (CK 6.251 straipsnio 1 dalis), todėl žalą būtina tiksliai nustatyti ir įvertinti, kad nukentėjusiam asmeniui būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado. Kai žala padaroma asmens turto sugadinimu, sunaikinimu, teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad turi būti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė išraiška – prarasto turto vertė ir šie netekimai kompensuojami. Pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atstatymo išlaidų. Žalos dydį turi įrodyti nukentėjęs asmuo, t .y. ieškovė (CPK178 straipsnis). Jeigu nukentėjusysis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, šalys nesutaria dėl jų dydžio, pateikia prieštaringus įrodymus, nuostolių dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis) ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. ir kt. v. J. D. B., bylos Nr. 3K-3-763/2001, 2009 m. balandžio 14 d., nutartis Nr.3K-3-166/2009).

26. CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymą, 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas; tai reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio. Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).

27. Ieškovė nurodo, kad dėl atsakovių aplaidumo jos butui esančiam adresu (duomenys neskelbtini), buvo padaryta 4 074,22 Eur (3 283,71 Eur+ 756,40 Eur +34,11 Eur) dydžio žala, kurią ji iš dalies grindžia įmonės UAB „Medžio stilius“ pateiktu paskaičiavimu - pasiūlymu, įvertinant buto grindų atstatymo kaštus, kurie įvertinti 3 283,71 Eur. Taip pat nurodė, kad grindų dangos užliejimo metu 2018 m. pradžioje jau buvo užsakyti virtuvės baldai bei buitinė technika ir juos reikėjo nedelsiant atsiimti iš baldininko bei parduotuvės ir sumontuoti virtuvėje, todėl teko skubiai spręsti ką daryti su 5 kv.m. virtuvės grindų danga. Kadangi tarp virtuvės ir kambario nėra durų ir per visą butą (išskyrus tualeto ir vonios patalpas) buvo paklota vientisa grindų danga - parketlentės, neišsprendus žalos atlyginimo klausimo ir neturint finansinių galimybių keisti visą buto dangą, o dalimis klojant parketlentę būtų sugadinta visa grindų išvaizda, buvo priversta pasirinkti kitokią virtuvės grindų dangą ir virtuvėje pakloti 5 kv.m. plytelių dangą, šių plytelių įsigijimo kaina buvo 756,40 Eur, taip pat 34,11 Eur sumokėjo už plytelių klijavimui skirtas medžiagas.

28. Vadovaujantis CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo atsirasti žalai arba jai padidėti, tai, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį), žalos atlyginimas gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas, jeigu įstatymai nenustato ko kita. Šioje normoje yra reglamentuojami nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens mišrios kaltės teisiniai padariniai deliktinės civilinės atsakomybės atveju, ir ji įtvirtina teismo teisę spręsti dėl prašomos priteisti žalos sumažinimo.

29. Kaip byloje nustatyta, apeliantė ginčo bute iki šiol negyvena, apie nuotekų išsiliejimą atitinkamoms tarnyboms pranešdavo tik po kelių dienų, taigi tikėtina, kad jeigu apeliantė būtų pakankamai atsakinga ir rūpestinga, ji nuolat lankytųsi bute ir būtų laiku pastebėjusi pradėjusias kilti nuotekas iš jai priklausančių santechnikos įrenginių ir apie tai informavus namo administratorių, būtų užkirstas kelias nuotekoms išsilieti. Pažymėtina, kad nuotekų išsiliejimas buvo ne vienkartinis, todėl akivaizdu, kad apeliantė turėjo imtis dėti didesnes pastangas apie nuotekų išsiliejimą pranešti tą pačią dieną, nes dėl tokių apeliantės veiksmų/neveikimo padaryta jos butui žala taip pat galėjo padidėti, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantės didelis neatsargumas padidino padarytos žalos mastą. Be to, ieškovės pateikti atlikti žalos dydžio paskaičiavimai yra remiantis naujų prekių kainomis, nors ir pati ieškovė pripažino, kad remontas buvo darytas 2016 metais, žala grindims padaryta 2018 metais. Taigi akivaizdu, kad parketas buvo nusidėvėjęs, taip pat atkreiptinas dėmesys į aplinkybę, kad žala nebuvo padaryta visame buto plote, tuo tarpu žalos paskaičiavimas atliktas viso buto grindų keitimui. Nurodytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad tikslinga ieškovės nurodytą žalos dydį mažinti per pusę, ir iš atsakovių ieškovei solidariai priteisti 2 037,11 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.282 straipsnio 1 dalis, CK 6.210 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties

30. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas iš dalies, ieškovei iš atsakovių solidariai priteistina 2 037,11 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 239 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

31. Byloje nustatyta, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 2 020 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 92 Eur žyminio mokesčio. Atsakovė patyrė 484 Eur advokato išlaidų. Tenkinus ieškinį iš dalies, tai yra, 50 procentų ieškovės reikalavimų, ieškovei iš atsakovių lygiomis dalimis priteistina po 528 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovei iš ieškovės priteistina 242 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis, CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys). Apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė 392 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovė patyrė 363 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, ieškovei iš atsakovių lygiomis dalimis priteistina po 98 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovei iš ieškovės priteistina 181,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis, CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei L. N. solidariai iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės ,,Mano Būstas Baltija“ ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Mano būsto priežiūra“ 2 037,11 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 2 037,11 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. vasario 6 d. iki teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti ieškovei L. N. iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Mano Būstas Baltija“ 528 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovei L. N. iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Mano būsto priežiūra“ 528 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Mano Būstas Baltija“ iš ieškovės L. N. 242 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovei L. N. iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Mano būsto priežiūra“ 98 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti ieškovei L. N. iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Mano Būstas Baltija“ 98 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Mano Būstas Baltija“ iš ieškovės L. N. 181,50 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Erika MisiūnienėAlmantas PadvelskisGiedrė Seselskytė