- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-03
- Bylos Nr.
- 1A-142-929/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19858-2020-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Julita Dabulskytė-Raizgienė, Ugnius Trumpulis, Rasa Paužaitė
- Nuteistasis
- A. B.
- Nukentėjusysis
- M. K., R. L., R. J., V. S., K. V.
- Advokatai
- Algirdas Gurauskas
- Kategorijos
- 1.2.14.1.2.1Atvira vagystė (BK 178 str. 2 d.)
- 2.4.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Rasos Paužaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ugniaus Trumpulio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 178 straipsnio 2 dalį dėl šešių nusikalstamų veikų padarymo, už kiekvieną iš jų paskiriant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir A. B. paskirta subendrinta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, nuteistajam A. B. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.
Iš nuteistojo A. B. nukentėjusiajam M. K. priteista 250 Eur nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajai R. L. priteista 399 Eur nusikalstama veika padarytai turtinei ir 250 Eur neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajai R. J. priteista 564 Eur nusikalstama veika padarytai turtinei žalai ir 200 Eur neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajam V. S. priteista 1 520 Eur nusikalstama veika padarytai turtinei žalai ir 250 Eur neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajam K. V. priteista 529,90 Eur nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. A. B. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į saugomą teritoriją. Jis laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 22 d. 00.01 val. iki 2020 m. gegužės 22 d. 06.00 val., (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, neteisėtai patekdamas į aptvertą tvora privačią teritoriją, pagrobė kieme buvusį M. K. priklausantį dviratį „RALEIGH“, 200 Eur vertės su pritvirtinta vaikiška kėdute, 50 Eur vertės, tokiu būdu pagrobė nukentėjusiajam M. K. priklausantį turtą, 250 Eur bendros vertės.
2. Be to, A. B. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į patalpą. Jis laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 22 d. 19 val. iki 2020 m. gegužės 23 d., 09.30 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, metaliniu strypu nulaužė sandėliuko, esančio (duomenys neskelbtini), asą, skirtą spynai pakabinti, ir įsibrovęs į sandėliuko patalpą iš ten pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius daiktus: elektrinį statybinių mišinių maišytuvą (modelis- EM-1300), 29,75 Eur vertės, benzininį grandininį pjūklą STIHL (modelis MS180), 189,26 Eur vertės, akumuliatorinį atsuktuvą „BOSCH“ (modelis DA-214 Li), 27,27 Eur vertės, kampinį šlifuoklį BOSCH (modelis GWS20-230 JH0681850M03), 102,60 Eur vertės, kampinį šlifuoklį 1050W, 33,88 Eur vertės, smūginį gręžtuvą „BOSCH“ (modelis 1763AK), 81,59 Eur vertės, tokiu būdu pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausanti turtą, 464,35 Eur bendros vertės.
3. Be to, A. B. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į saugomą teritoriją. Jis laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 25 d. nuo 04.00 val. iki 04.22 val., (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, žirklėmis perkirpęs sklypo metalinės tvoros tinklą, įsibrovė į sklypo teritoriją ir iš neužrakinto sandėliuko pagrobė R. L. priklausančius daiktus: garinį valytuvą „KARCHER“ ( serijinis Nr. 175970), 130 Eur vertės, rankinį diskinį pjūklą „MAKITA“ (serijinis Nr. 5704R), 200 Eur vertės, aukšto slėgio plovimo įrenginį „KARCHER“ (serijinis Nr. 025011), 170 Eur vertės, elektrinį grandininį pjūklą „ERMAN“ (serijinis Nr. GC17220251), 70 Eur vertės, skersinio pjovimo pjūklą „METABO“ (serijinis Nr. 0102160), 200 Eur vertės, akumuliatorinį suktuvą-gręžtuvą „MAKITA“ su akumuliatoriumi ir pakrovėju, 300 Eur bendros vertės, tokiu būdu pagrobė nukentėjusiajai R. L. priklausantį turtą, 1070 Eur bendros vertės.
4. Be to, A. B. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į patalpą. Jis laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 17 d. 18 val. iki 2020 m. birželio 18 d. 17.30 val., (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, iš privataus namo kieme esančio neužrakinto sandėliuko pagrobė R. J. priklausančius daiktus: benzininę krūmapjovę TamerPro BRUSH CUTTER +EXTRA PARTS SCGLT- 612 , 120 Eur vertės, grandininį benzininį pjūklą „Ikra M. G.“ ( modelis Nr. 3900236), 224 Eur vertės, belaidį smūginį suktuvą „Makita“ (modelis (duomenys neskelbtini) 100 Eur vertės, kampinį šlifuoklį „Milwaukee“,120 Eur vertės, tokiu būdu pagrobė nukentėjusiajai R. J. priklausantį turtą, 564 Eur bendros vertės.
5. Be to, A. B. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į saugomą teritoriją. Jis laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 22 d. 15.00 val. iki 2020 m. birželio 23 d. 04.30 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, iš nerakinto V. S. priklausančio automobilio „Peugeot 806“, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio nuosavo namo aptvertame kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), pagrobė nukentėjusiajam V. S. priklausančius daiktus: elektrines žirkles „Makita“, 200 Eur vertės, 5 vnt. grąžtus po 10 Eur kiekvienas, 50 Eur bendros vertės, apsauginį diržą, 20 Eur vertės, benzininį pjūklą „Husqvarna“ (modelis 120 MARK II, gaminio Nr. 967861903, serijinis Nr. 20193331435), 250 Eur vertės, elektrinį diskinį pjūklą „Makita“, 130 Eur vertės, akumuliatorinį suktuką „Makita“, 250 Eur vertės, du akumuliatorinio suktuko „Makita“ akumuliatoriai, 200 Eur bendros vertės, elektrinio suktuko „Makita“ pakrovėją, 70 Eur vertės, tai pat pagrobė kieme paliktus: skersinį pjūklą „Devolt“, 200 Eur vertės ir perforatorių „Makita“, 150 Eur vertės, tokiu būdu pagrobė nukentėjusiajam V. S. priklausantį turtą, 1520 Eur bendros vertės.
6. Be to, A. B. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į saugomą teritoriją. Jis laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 22 d. 18 val. ir ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 23 d. 10 val. (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, perlipo per tvorą, po ko priėjęs prie kieme esančio garažo, įsibrovė į minėtą garažą pro langą, t. y. atlenkęs rankomis vinis išėmė lango stiklą, ir iš garažo pagrobė K. V. priklausančius daiktus: plastikinę dėžę su galvučių rinkiniu ,,YATO“, skirtų automobiliams, 200 Eur vertės, benzininį pjūklą ,,Husqwarna“, 150 Eur vertės, firminį lagaminą „MAKITA“ su siaurapjūkliu ,,Makita“, 50 Eur bendros vertės; kartoninę dėžutę su kampiniu šlifuokliu ,,Parkside“, 29,90 Eur vertės, suvirinimo aparatą, 100 Eur vertės, tokiu būdu pagrobė nukentėjusiajam K. V. priklausantį turtą, 529,90 Eur bendros vertės.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
7. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. B. (toliau ir – apeliantas) prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nuosprendį ir sušvelninti jam paskirtą bausmę, taip pat nustatyti paskirtą bausmę atlikti pataisos namų atvirojoje kolonijoje.
7.1. Skunde apeliantas nurodo, kad jis pilnai pripažino savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo ir nuoširdžiai gailisi. Pažymi, kad jam diagnozuota nepagydoma ŽIV infekcija, be to, jis serga ir kitomis lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip hepatitas C. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu Lietuvoje yra susidariusi nevaldoma epidemiologinė situacija, jis įkalinimo įstaigoje negauna tokios sveikatos priežiūros, kokią galėtų gauti būdama laisvėje. Be to, laisvėje yra likęs jo neįgalus tėtis, kuris priklauso rizikos grupei ir kuriam šiuo metu yra ypač reikalinga jo pagalba.
7.2. Apibendrindamas skundo argumentus, apeliantas prašo nustatyti paskirtą bausmę atlikti pataisos namų atviroje kolonijoje, kurioje jis galėtų susirasti darbą, dirbti ir taip greičiau atlyginti nukentėjusiesiems savo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
9. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados
Nuteistojo A. B. apeliacinis skundas atmestinas.
10. Iš A. B. apeliacinio skundo turinio matyti, kad jame nėra ginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas, apeliantas kelia tik jam skirtos bausmės tinkamumo klausimą, taip pat prašo nustatyti paskirtą bausmę atlikti pataisos namų atvirojoje kolonijoje. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
11. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos (-ų) nusikalstamos (-ų) veikos (-ų) pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. spalio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-942/2018). Be to, pažymėtina, kad teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei motyvuotai parinkęs bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį privalo skaičiuoti nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
12. BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta, kad šią nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui gali būti skiriama bauda, areštas, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas A. B. už padarytas šešias nusikalstamas veikas, kvalifikuojamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, parinko griežčiausią galimą bausmės rūšį - laisvės atėmimą ir už kiekvieną veiką paskyrė analogišką 1 (vienerių) metų 6 (šešių) laisvės atėmimo bausmę. Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, teismas paskirtas bausmes subendrino dalinio sudėjimo būdu ir A. B. paskyrė subendrintą 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę, kuri yra lygi BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos skirtinos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui. Be to, taikydamas BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, pirmosios instancijos teismas paskirtą subendrintą bausmę sumažino vienu trečdaliu ir A. B. skyrė galutinę 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, spręsdama pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės (tiek už kiekvieną veiką atskirai, tiek galutinę) tinkamumo klausimą, dar kartą įvertina byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.
13. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, tiek skirdamas bausmes už kiekvieną nusikalstamą veiką, tiek ir galutinę bausmę, įvertino A. B. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą bei rūšį. Nustatė, kad A. B., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė šešias apysunkes (BK 11 straipsnio 4 dalis) nusikalstamas veikas nuosavybei, kvalifikuojamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Teismas pažymėjo, kad padarytos vagystės (iš saugomų patalpų ar teritorijų) nebuvo spontaniškos, nuteistasis tiek jų darymui, tiek pagrobto turto greitai realizavimui buvo iš anksto pasiruošęs. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis pripažino padaręs visas jam inkriminuotas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei vieną sunkinančią aplinkybę – nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Be to, teismas atsižvelgė ir į nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis. Nors A. B. yra registruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau nedirba, be to, praeityje daugybę kartų teistas, daugiausiai už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, tarp jų ir vagystes (t. 3, b. l. 179-188). Nuteistajam ne kartą buvo taikytos ir švelnesnės bausmės, ir griežtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau jos teigiamos įtakos jo elgesiui nepadarė. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2020 m. vasario 14 d. A. B. buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos ir nuo tada sistemingai darė ir administracinius nusižengimus (važiavimas be bilieto, smulki vagystė, draudžiamų medžiagų vartojimas be gydytojo paskyrimo (t. 3, b. l. 175-178). Šių išvardintų aplinkybių visuma neabejotinai rodo A. B. atsainų požiūrį į įstatymų ir visuomenėje priimtų elgesio taisyklių laikymąsi bei leidžia pagrįstai spręsti, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų įvykdymas buvo jam būdingo elgesio modelio dalis, kurio korekcijai jokių realių pastangų jis iki šiol nededa.
14. Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad A. B. laisvėje turi neįgalų tėvą, kuris priklauso rizikos grupei, todėl šiuo metu jam yra reikalinga pagalba, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nelaikytina reikšminga bei lemiančia švelnesnės bausmės paskyrimą. Apie savo neįgalų tėvą nuteistasis privalėjo pagalvoti prieš darydamas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, pastaroji aplinkybė jam buvo žinoma, tačiau ji jo nesulaikė nuo nusikalstamų veikų darymo. Darydamas nusikalstamas veikas asmuo prisiima ir galimas pasekmes, taip pat ir tikimybę būti nubaustam laisvės atėmimu. Vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo. Apibendrinus konstatuotina, kad A. B. skundžiamu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežta, individualizuota teisingai, nepažeidžiant BK 41 ir 54 straipsnių nuostatų, todėl jos švelninti nėra jokio pagrindo.
15. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia ir į A. B. įvardytą aplinkybę, kad jis serga nepagydoma ŽIV infekcija bei hepatitu C, dėl ko jam yra reikalinga medicininė pagalba. Apelianto teigimu, atsižvelgiant į esamą epidemiologinę situaciją Lietuvoje, jis įkalinimo įstaigoje negauna tokios sveikatos priežiūros, kokią galėtų gauti būdamas laisvėje. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 2 straipsnis bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnis draudžia žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Šių nuostatų pažeidimą gali lemti ir tokios bausmės, kurią nuteistajam sveikatos būklės yra per sunku atlikti, paskyrimas. Pagal baudžiamąjį įstatymą nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti atleistas nuo bausmės, jeigu iki teismo nuosprendžio priėmimo jis suserga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti būtų per sunku (BK 76 straipsnio 1 dalis). Sunkios nepagydomos ligos kriterijaus nustatymas yra medicinos, o ne teisės klausimas. Svarbu pažymėti, kad atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo bausmės dėl ligos yra teismo teisė, o ne pareiga. Teismų praktikoje yra suformuota nuostata, kad teismas, spręsdamas BK 76 straipsnio taikymo baudžiamojoje byloje klausimą, turi atsižvelgti į tai, kada paaiškėjo sunkios nepagydomos ligos požymiai. Jeigu šia liga nuteistasis jau sirgo nusikalstamos veikos darymo metu ir tai nesutrukdė jam padaryti veiką, tokia liga teismų praktikoje paprastai nepripažįstama pagrindu atleisti nuteistąjį nuo bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-337/2010, 2K-315/2011, 2K-212/2011, 2K-497/2012, 2K-160/2012, 2K-257/2013, 2K-264/2013 2K-524/2013, 2K-123-697/2015).
16. Teisėjų kolegija aukščiau nurodytos teismų praktikos kontekste pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje A. B. nurodė, jog hepatitu C serga jau 19 metų, užsikrėtė Marijampolės pataisos namuose 2002-2003 metais, tuo tarpu ŽIV infekcija užsikrėtė Alytaus pataisos namuose prieš trejus metus. Taigi, nuteistasis hepatitu C bei ŽIV sirgo tiek atlikdamas vėliausią jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, tiek ir darydamas skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Aptariamos ligos A. B. nesutrukdė daryti nusikaltimų, todėl, manytina, neturėtų būti kliūtimi ir atlikti jam paskirtą dvejų metų laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis paaiškino, kad šiuo metu jis gydosi pagal metadono programą nuo priklausomybės narkotikams. Nurodė, kad VšĮ VUL Santariškių klinikų Infekcinių ligų centre jam reikia suderinti antivirusinius vaistus, o pataisos namuose to padaryti nėra galimybės, kadangi nėra infektologų. Jų apžiūrai jis bus nuvežtas tik po karantino. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl susidariusius epidemiologinės situacijos šalyje teikiamos medicinos paslaugos gali būti ribojamos tiek įkalinimo, tiek įprastose gydymo įstaigose. Taigi, priešingai nei teigia nuteistasis, nėra jokio pagrindo manyti, kad būnant laisvėje jam būtų suteikta geresnė medicininė pagalba. Pažymėtina, kad asmenims, atliekantiems bausmę pataisos įstaigose ir areštinėse, turi būti užtikrintos tokio paties lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos kaip ir laisvėje esantiems asmenims. Jeigu bausmės atlikimo vietoje nuteistojo sveikatos būklė blogėtų, ligos progresuotų ir įkalinimo įstaigoje nebūtų galimybės nuteistajam užtikrinti tinkamo gydymo, bausmę vykdančios institucijos teikimu, remiantis gydytojų komisijos išvada, galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo atleidimo nuo tolesnio bausmės atlikimo (BK 76 straipsnis, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau ir – BVK) 177 straipsnis, BPK 359, 362 straipsniai). Todėl, atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo svarstyti BK 76 straipsnio nuostatų taikymo klausimą.
17. Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat prašo jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę nustatyti atlikti ne pataisos namuose, bet atvirojoje kolonijoje. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263, įsigaliojusiu nuo 2020 m. liepos 1 d., panaikinta BK 50 straipsnio 3 dalis, pagal kurią bausmės atlikimo vietą buvo įpareigotas parinkti teismas. Apeliacinio skundo nagrinėjimo metu teisinis reguliavimas, pagal kurį pataisos įstaigos parinkimas buvo baudžiamąją bylą išnagrinėjusio teismo diskrecinė teisė, yra nebegaliojantis. Įsigaliojus BVK pakeitimo 2019 m. birželio 27 d. Nr. XII–2264 įstatymui, į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, nuteistąjį siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę ir požiūrį į darbą (BVK 65 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, tenkinti nuteistojo A. B. prašymą ir nustatyti bausmę atlikti atviroje kolonijoje apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų
18. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2021 m. sausio 18 d. pateikė teismui pažymą, kurioje nurodoma, kad iš nuteistojo A. B. valstybės naudai priteistinos 72,00 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurias sudaro advokato Algirdo Gurausko darbo užmokestis.
19. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant įgyvendinti A. B. teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
20. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje sprendžiant dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš A. B. atsižvelgtina į tai, kad jis niekur nedirba, be to, serga ŽIV infekcija bei hepatitu C, o skundžiamu nuosprendžiu jam yra paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Be to, skundžiamu nuosprendžiu yra tenkinti nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai ir iš A. B. yra priteistos gana didelės sumos padarytai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti (viso – 3 962,90 Eur). Esant nurodytoms aplinkybėms, tai yra įvertinusi nuteistojo turtinę padėtį, sveikatos būklę, turtines prievoles nukentėjusiesiems, teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš nuteistojo neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl šios išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.
Nepriteisti iš A. B. 72,00 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.
Ši nutartis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos.