Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ilona Jakubėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjos S. R. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų Kelmėje 2025 m. spalio 1 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. 2025 m. liepos 14 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariate buvo gautas S. R. pareiškimas dėl kaimynės R. D. galimos šuns nepriežiūros ir jo keliamo triukšmo.

2. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas (toliau – Institucija) 2025 m. liepos 31 d. nutarimu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktu, administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukė, R. D. veiksmuose nenustatęs veikų, numatytų ANK 346 straipsnio 1 ir 2 dalyse, požymių.

II. Skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Skundas netenkinamas.

11. ANK 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Administracinio nusižengimo byloje privalo būti surinkta tiek duomenų, kad pakaktų padaryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas apie administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos buvimą asmens veiksmuose (neveikime). Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Be to, ANK 569 straipsnyje nustatyta, jog teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019). ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Be to, pagal ANK 636 straipsnį, priimant nutarimą administracinio nusižengimo byloje, jame ne tik turi būti išdėstytos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, bet jos turi būti ir motyvuotai įvertintos. Šiuo nagrinėjamu atveju pareiškėjai S. R. nepriimtinos teismo ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) padarytos išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui.

12. Iš skundžiamo Institucijos nutarimo matyti, kad administracinio nusižengimo teisena, pradėta R. D. pagal S. R. 2025 m. liepos 13 d. pareiškimą, nutraukta nustačius, kad R. D. veiksmuose nėra administracinių nusižengimų, numatytų ANK 346 straipsnio 1, 2 dalyje, požymių.

14. R. D. tiek Institucijos pareigūnams paaiškino, tiek apylinkės teisme parodė, kad ji savo kieme buvo paleidusi palakstyti šunį, kai šuo laksto jos kieme, ji jį prižiūri, tvirtino, jog namų teritorija yra aptverta iš visų pusių, jos šunys, kaip ir visi normalūs šunys, pamatę svetimą žmogų, loja. Tokius R. D. paaiškinimus patvirtina į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų „Body“ kameromis daryti vaizdo įrašai, iš kurių matyti, kad, pareigūnams atvykus pas R. D., šuo ant pareigūnų, kaip svetimų žmonių, loja, išgirdęs pareigūnų balsus, taip pat loja, iš vaizdo įrašo taip pat matyti, jog R. D. kiemo teritorija yra aptverta tvora. Dėl to nėra pagrindo R. D. paaiškinimus vertinti kaip neteisingus.

15. Iš Policijos registruojamų įvykių išrašo matyti, kad 2025 m. liepos 13 d. 21.50 val. registruotas įvykis, t. y. adresu (duomenys neskelbtini) ką tik brovėsi palaidas šuo pro pranešėjos S. R. tvorą, šuo visada būna agresyvus, kaimynas iš (duomenys neskelbtini) namo neprižiūri savo šuns, pranešėja spėjo pabėgti į namus. Taip pat iš šio įvykio išrašo matyti, jog 2025 m. liepos 13 d. 22.33 val. pareigūnams atvykus į įvykio vietą, juos pasitiko pranešėja S. R., kuri teigė, kad kaimynės šuo garsiai loja, laksto po kiemą ir ją gąsdina, pabendravus su kaimyne R. D., ji šunį parsivedė į namus, taip pat paaiškino, jog šunį paleido į kiemą, kad su juo galėtų pažaisti, kiemas aptvertas metaline tvora, šuo iš kiemo niekur neišeina.

16. Nors pareiškėja S. R. ir pirminiame savo pareiškime, ir skambindama Bendruoju pagalbos centro numeriu nurodė, kad neteisėtai laikomas agresyvios veislės kaimynės šuo brovėsi pro tvoros kampą į jos sklypą, dėl to ji išsigandusi pabėgo, tačiau tiek apylinkės teismui pateiktame skunde, tiek kituose jos pateiktuose dokumentuose, tiek ir apygardos teismui pateiktame apeliaciniame skunde nurodo aplinkybes įvykių, nesusijusių su 2025 m. liepos 13 d. įvykiu, pvz., apie grasinimą daiktu, panašiu į pistoletą, tvoros išardymą ir kt. Nors pati pareiškėja savo paaiškinimuose, pareiškimuose teigia, jog jos nurodytos aplinkybės atitinka tikrovę, kad ji nurodė tai, kas vyko tuo momentu, tačiau, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, pareiškėjos S. R. paaiškinimai dėl 2025 m. liepos 13 d. įvykio yra nenuoseklūs: 1) skunde Raseinių rajono policijos komisariatui pareiškėja nurodė, kad šuo ją išvijo iš jos valdos prieš pusvalandį; 2) skunde apylinkės teismui teigė, jog tuo metu šuo nelojo, subrazdėjo ties kampu, nuo gatvės įlindo pro R. D. padarytą skylę tvoroje, kai tame pačiame skunde S. R. teigė ir tai, kad šunys lojo ir trikdė jos rimtį; 3) teismo posėdžio metu apylinkės teismui S. R. nurodė, jog pajuto, kaip šuo braunasi pro tvoros kampą, o kai šuo atsidūrė jos teritorijoje, ji pabėgo į trobą, kai skambučio Bendrajam pagalbos centrui garso įraše užfiksuota, kad S. R. nurodė, jog negalinti atsakyti, ar šuo įėjo į jos teritoriją; 4) į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams S. R. jau teigė, kad kaimynės šuo garsiai loja, laksto po kiemą ir ją gąsdina. Be to, tokių S. R. paaiškinimų nepatvirtina objektyvūs duomenys. Pareiškėja teigia, jog šuns garsus lojimas girdimas ir jos skambučio Bendrajam pagalbos centrui metu, tačiau, perklausius šio skambučio garso įrašą, jame šunų lojimas nesigirdi. Iš 2025 m. liepos 30 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos D. M. tarnybinio pranešimo matyti, kad kalbinti kaimynai – I. L., A. G., B. G., J. K., N. K., E. N. - nurodė, jog R. D. laikomi šunys vakaro ar nakties metu neloja ir ilsėtis netrukdo, jokių nepatogumų dėl šunų nepatiria (b. l. 10). Be to, iš bylos matyti, kad R. D. laikomi trys šunys yra registruoti, paženklinti, jiems yra išduoti augintinio pasai (b. l. 4, 7, 16, 22). Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog bent vienas R. D. laikomas šuo būtų priskiriamas Kaukazo aviganiams, kurių veislė yra vertinama kaip priskiriama prie kovinių ir pavojingų šunų. Tokių duomenų nepateikė ir pati pareiškėja. Taip pat iš į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų „Body“ kameromis daryto vaizdo įrašo matyti, kad R. D. žemės sklypas yra aptvertas tvora, duomenų, jog būtų praardyta gretimus sklypus skirianti tvora, byloje nėra, pati pareiškėja atvykusiems policijos pareigūnams taip pat nenurodė vietos, pro kurią į jos kiemą neva brovėsi / įsibrovė kaimynės R. D. šuo. Nors pareiškėja teigia, kad R. D. neturi teisės laikyti tokio šuns, nes žemės sklypas nėra aptvertas 2 metrų aukščio tvora, jog R. D. piktnaudžiauja alkoholiu, jos vienas iš sūnų turi psichinę negalią, tačiau byloje nėra jokių tokias aplinkybes patvirtinančių duomenų. Be to, iš Gyvūnų laikymo Raseinių rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 10 punkto matyti, jog gyvūnus laikyti ar juos prižiūrėti gali kiekvienas sulaukęs 16 metų fizinis asmuo; uždaroje žemės valdoje šuo gali būti laikomas nepririštas, tačiau gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo užtikrinti, kad šuo negalėtų išbėgti iš teritorijos (25.4. punktas); gyvūno laikytojas, gyvūno augintinio savininkas privalo garantuoti, kad gyvūnų auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai ar gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų, sanitarijos ir higienos reikalavimų (27.2. punktas). Tuo tarpu iš byloje esančių duomenų, t. y. augintinio pasų, gyvūnų ženklinimo duomenų, negalima daryti išvados, jog R. D. laikomi šunys pagal Gyvūnų laikymo Raseinių rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisykles būtų priskiriami kovinių, pavojingų ar kovinių ir pavojingų šunų mišrūnų veislėms, kuriems pagal minėtas taisykles galėtų būti taikoma speciali jų laikymo tvarka.

17. Įvertinus šias paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad pagrįstai nustatyta, jog R. D. teisėtai laiko šunis, užtikrina jų tinkamą priežiūrą, taip pat negauta duomenų, patvirtinančių aplinkybes apie šunų keliamą triukšmą, kai pareiškėjos nurodytos aplinkybės apie galimai įvykdytą administracinį nusižengimą negali būti pripažįstamos kaip nuoseklios, be to, jų nepatvirtina jokie byloje surinkti objektyvūs duomenys.

18. Pareiškėja savo paaiškinimų nuoseklumą grindžia jos atžvilgiu priimtu Institucijos 2025 m. rugsėjo 25 d. nutarimu, kuriuo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį, t. y. dėl melagingo policijos iškvietimo, žinant, kad pagalba nereikalinga, tačiau šiame nutarime nurodyta, jog „manytina, kad S. R. galėjo netinkamai įvertinti susiklosčiusią situaciją, per jautriai reaguoti ir klaidingai ją vertinti galimai dėl neįvykusio tarpusavio susikalbėjimo su kaimyne, po kurio kilo šie prieštaravimai”, kad nėra paneigtas S. R. įsitikinimas dėl pranešimo teisingumo (b. l. 98-100). Be to, iš šio Institucijos 2025 m. rugsėjo 25 d. nutarimo ir pažymos apie R. D. ankstesnius baustumus (b. l. 9) matyti, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės apie kaimynės laikomo šuns tariamai keliamą triukšmą arba jo netinkamą priežiūrą nepasitvirtino, administracinių nusižengimų bylų teisenos R. D. buvo nutrauktos. Taip pat iš pareiškėjos pateiktų skundų, pareiškimų bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (b. l. 26) matyti, jog nesutarimai su R. D. vyksta ilgą laiką, teisme sprendžiamas ginčas dėl priklausančių žemės valdų dydžio ir jų ribų. Policijos pareigūno apklausti kaimynai (I. L., A. G., B. G., J. K., N. K., E. N.) nurodė, kad S. R. yra žinoma dėl konfliktiško charakterio ir su ja nebendrauja, į nesutarimus tarp R. D. ir S. R. nesikiša (b. l. 10). Tokie duomenys duoda pagrįstą pagrindą manyti, jog tokioje konfliktinėje situacijoje proceso dalyviai gali neadekvačiai vertinti situaciją ir kiekvieną įvykio aplinkybę suvokti itin subjektyviai, perdėtai vertinti kaip neteisėtą.

19. Atsižvelgiant į tai, kad R. D. duoti paaiškinimai yra nuoseklūs ir juos patvirtina byloje surinkti duomenys, o pareiškėjos paaiškinimai, priešingai, yra nenuoseklūs, kurių nepatvirtina byloje surinkti objektyvūs duomenys, vadovaujantis in dubio pro reo principu, jog visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai, daroma išvada, jog pagrįstai Institucija 2025 m. liepos 31 d. nutarimu administracinio nusižengimo bylos teiseną R. D. nutraukė, nustatydama, kad nepadaryti nusižengimai, numatyti ANK 346 straipsnio 1, 2 dalyse. Naujų aplinkybių, kurios nebūtų įvertintos priimant skundžiamą Institucijos nutarimą, pareiškėja nenurodė. Dėl to visuma paminėtų aplinkybių leidžia daryti išvadą, jog skundžiamas Institucijos 2025 m. liepos 31 d. nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną R. D. bei šio nutarimo pagrindu priimta apylinkės teismo 2025 m. spalio 1 d. nutartis netenkinti pareiškėjos skundo yra teisėti ir pagrįsti, pakankamai motyvuoti, todėl naikinti juos, kaip to prašoma pareiškėjos skundu, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų Kelmėje 2025 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistą ir pareiškėjos S. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.