- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-13
- Bylos Nr.
- 2S-3129-981/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06826-2025-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Trumpulienė
- Suinteresuotas asmuo
- R. S., uždarosios akcinės bendrovės „Retiva“, A. P., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, R. S. Apeliacinės
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Trumpulienė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų R. S. ir uždarosios akcinės bendrovės „Retiva“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. liepos 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės Gretos Žutautės pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys A. P., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Retiva“, R. S.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
Pareiškėja antstolė Greta Žutautė (toliau – ir pareiškėja, antstolė) su pareiškimu kreipėsi į teismą prašydama UAB „Retiva“ vadovei – direktorei R. S. – skirti iki 300 EUR baudą už kiekvieną antstolės 2025 m. vasario 3 d. patvarkymo Nr. S-25-188-3548 ,,Dėl skolos išieškojimo“ (toliau – ir Patvarkymas) nevykdymo dieną nuo 2025 m. vasario 7 d.
Nurodė, kad 2025 m. vasario 3 d. skolininko A. P. (toliau – ir skolininkas) darbovietei UAB „Retiva“ el. paštu ir paštu išsiųstas Patvarkymas, kuriuo UAB „Retiva“ įpareigota iš skolininko A. P. darbo užmokesčio daryti išskaitas ir jas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą. Patvarkyme nurodyta, kad jeigu išskaitas bus vėluojama pervesti daugiau nei 15 dienų, skolininko darbdavys privalo pranešti antstoliui ir nurodyti vėlavimo priežastis, tačiau iki šios dienos negauta jokios informacijos, kodėl antstolei nepervedamos lėšos bei negauta jokių piniginių lėšų pervedimo. Antstolės teigimu, UAB „Retiva“ buveinės adresu siųsta korespondencija įteikta 2025 m. vasario 6 d.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. liepos 15 d. nutartimi pareiškimą tenkino iš dalies: UAB „Retiva“ vadovei R. S. paskyrė 3 EUR baudą už kiekvieną antstolės Gretos Žutautės 2025 m. vasario 3 d. patvarkymo Nr. S-25-188-3549 „Dėl skolos išieškojimo“ nevykdymo dieną, baudą skaičiuojant nuo nutarties priėmimo dienos iki antstolės Gretos Žutautės reikalavimų įvykdymo, baudą išieškant valstybės naudai bei nustatė, kad maksimali išieškotina iš UAB „Retiva“ vadovės R. S. baudos suma pagal šią nutartį negali viršyti 1 000 EUR.
Teismas nustatė, kad antstolė Greta Žutautė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0188/22/02079, pradėtą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir išieškotoja, VMI) 2022 m. gruodžio 1 d. nutarimą administracinių nusižengimų byloje tiek, kiek jis susijęs su turtinio pobūdžio išieškojimu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 90 EUR skolos išieškojimo iš skolininko A. P. išieškotojos VMI naudai. Antstolė 2025 m. vasario 3 d. priėmė Patvarkymą, kuriuo įpareigojo skolininko darbdavį UAB „Retiva“ iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį atlikti išskaitas, ir nurodė, kad jei pinigus vėluojama pervesti daugiau kaip 15 dienų, privaloma apie tai pranešti antstolei ir nurodyti vėlavimo priežastis. Patvarkymas 2025 m. vasario 3 d. išsiųstas UAB „Retiva“ elektroninio pašto adresu info@retiva.lt, bei registruotąja pašto siunta bendrovės buveinės adresu Išradėjų g. 11A, Šiauliai, kuri įteikta 2025 m. vasario 6 d. Taip pat nustatė, jog skolininkas A. P. nuo 2025 m. sausio 27 d. dirba UAB „Retiva“ ir jam yra mokamas darbo užmokestis. Duomenų, kad UAB „Retiva“ būtų įvykdžiusi antstolės reikalavimus dėl skolos išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar informavusi antstolę apie Patvarkymo nevykdymo priežastis, nėra. Jokių objektyvių priežasčių (kliūčių), sutrukdžiusių įvykdyti antstolės reikalavimus teismas nenustatė.
Teismas nurodė, kad suinteresuotas asmuo UAB „Retiva“, siekdamas tinkamai įvykdyti antstolės Patvarkymą, nagrinėjamu atveju turėjo užtikrinti, kad antstolei arba būtų pervestos tos sumos, kurios jai turėjo būti pervestos nuo darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų, mokamų skolininkui, arba informuoti antstolę ir pagrįsti priežastis, kodėl atitinkamos sumos jai neturėjo būti pervestos, tačiau vykdomosiose bylose duomenų, kad UAB „Retiva“ būtų atlikusi nurodyto pobūdžio veiksmus, nėra. Taigi, nustačius, kad UAB „Retiva“ nevykdė antstolės reikalavimų bei nenurodė priežasčių, dėl kurių antstolės reikalavimas negalėjo būti įvykdytas, turi būti spręstinas baudos už Patvarkymo nevykdymą skyrimo klausimas.
Teismas nustatė, kad UAB „Retiva“ vadove nuo 2025 m. sausio 3 d. yra R. S., todėl būtent ji yra atsakinga už įmonės veiklą bei privalėjo užtikrinti, kad jos vadovaujamoje įmonėje būtų vykdomi antstolės reikalavimai, todėl R. S. kyla atsakomybė už Patvarkymo nevykdymą.
Teismo vertinimu, UAB „Retiva“ savo neveikimu ir antstolės reikalavimų nevykdymu apsunkino vykdymo procesą, sutrukdė antstolei per kiek įmanoma trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau įvykdyti vykdomąjį dokumentą, pateisinančių antstolės įpareigojimų nevykdymą įrodymų nepateikė, todėl už antstolės reikalavimų nevykdymą UAB „Retiva“ vadovei R. S. yra pagrindas skirti baudą.
Teismas, atsižvelgdamas į pažeidimo pobūdį, į baudos vykdymo procese paskirtį – garantuoti kuo efektyvesnį ir greitesnį išieškojimą, į tai, kad su pareiškimu dėl baudos skyrimo kreipiamasi pirmą kartą, UAB „Retiva“ vadovei R. S. skyrė 3 EUR dydžio baudą už kiekvieną antstolės reikalavimų nevykdymo dieną, terminą skaičiuojant nuo nutarties priėmimo dienos Siekiant užtikrinti, kad nebūtų priskaičiuota neproporcingai didelė baudos suma, teismas nustatė maksimalią išieškotiną 1 000 EUR baudos sumą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Suinteresuoti asmenys R. S. ir UAB „Retiva“ (toliau – ir apeliantai) atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. liepos 15 d. nutartį, antstolės Gretos Žutautės pareiškimą atmesti ir iš antstolės priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Antstolė Greta Žutautė teismui su 2025 m. liepos 1 d. pareiškimu dėl baudos paskyrimo nepateikė reikšmingos informacijos, kurią ji turėjo, ji jai buvo žinoma bei suprantama, o teismui nenustačius termino atsiliepimui pateikti, nepranešus apie pareiškimo nagrinėjimo datą bei laiką suinteresuotiems asmenims R. S. ir UAB „Retiva“ byla buvo išspręsta neteisingai.
1.2. Su atskiruoju skundu teikiami įrodymai patvirtina kad visų pirma, antstolės Patvarkymas buvo vykdomas (2025 m. kovo 25 d. į antstolės depozitinę sąskaitą sumokėta 49,24 EUR), o šiai antstolei 2025 m. kovo 14 d. priėmus patvarkymą dėl išlaikymo išieškojimo Nr. S -25-188-9184, jos Patvarkymas objektyviai negalėjo būti vykdomas, ką antstolė žinojo arba privalėjo žinoti, todėl jos kreipimasis į teismą su 2025 m. liepos 1 d. pareiškimu dėl baudos skyrimo vertintinas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.
1.3. UAB „Retiva“, vykdydama antstolės 2025 m. kovo 14 d. patvarkymą dėl išlaikymo išieškojimo Nr. S-25-188-9184, iš skolininko A. P. darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos sumokėjo išieškotojai R. G. 2025 m. balandžio 28 d. – 268,54 EUR; 2025 m. gegužės 22 d. – 175,56 EUR; 2025 m. birželio 25 d. – 111,92 EUR; 2025 m. liepos 23 d. – 202,02 EUR. Iš su atskiruoju skundu teikiamų dokumentų matyti, kad UAB „Retiva“ vykdė antstolės patvarkymą dėl išlaikymo išieškojimo Nr. S-25-188-9184, o jį vykdant neliko lėšų, kurias teisėtai būtų galima išskaičiuoti iš skolininko darbo užmokesčio vykdant antstolės Patvarkymą. Kaip matyti iš pridedamų antstolių priimtų patvarkymų bei UAB „Retiva“ atliekamų pagal juos mokėjimų, įmonė bei jos vadovė atlieka mokėjimus taip, kaip reglamentuoja galiojantis teisinis reguliavimas.
1.4. Antstolė Greta Žutautė žinojo bei suprato arba privalėjo žinoti ir suprasti. kad po antstolės 2025 m. kovo 14 d. patvarkymo dėl išlaikymo išieškojimo Nr. S-255-188-9184 priėmimo UAB „Retiva“ objektyviai kurį laiką negalės vykdyti antstolės Patvarkymo. Antstolės patvarkymas dėl išlaikymo išieškojimo priimtas 2025 m. kovo 14 d., o prašymas dėl baudos paskyrimo teismui pateiktas 2025 m. liepos pradžioje – praėjus vos kiek daugiau nei 3,5 mėn. Akivaizdu, jog per tokį trumpą laiką, atsižvelgiant į išskaitų iš darbo užmokesčio ribojimus, neįmanoma, kad iš skolininko darbo užmokesčio daromų išskaitų iki 2025 m. liepos 1 d. būtų padengtos išlaikymo sumos, nurodytos antstolės 2025 m. kovo 14 d. patvarkyme dėl išlaikymo išieškojimo Nr. S-255-188-9184. Tuo labiau, jog į antstolės Gretos Žutautės depozitinę sąskaitą nebuvo pervestos jos 2025 m. kovo 14 d. patvarkyme dėl išlaikymo išieškojimo Nr. S-255-188-9184 nurodytos 156,10 EUR vykdymo išlaidos – kas irgi antstolei parodė, jog jokio skirtumo tarp iš skolininko darbo užmokesčio daromų išskaitų išieškant išlaikymą nesusidarė. Šios aplinkybės svarbios sprendžiant ir klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų iš antstolės priteisimo.
1.5. Atsižvelgiant į atskirajame skunde nurodytas aplinkybes dėl antstolės elgesio žinant bei suprantant, jog jos priimto Patvarkymo objektyviai negalima vykdyti po jos kito patvarkymo dėl išlaikymo išieškojimo priėmimo, tačiau vis tiek kreipiantis į teismą su pareiškimu dėl baudos paskyrimo, taip sukeliant UAB „Retiva“ ir jos vadovei bylinėjimosi išlaidas, teisinga bei sąžininga bylinėjimosi išlaidas priteisti iš antstolės. Antstolė laikytina atsakinga už UAB „Retiva“ ir jos vadovei bylinėjimosi išlaidų atsiradimą, todėl turi pareigą jas atlyginti.
1.6. Pasisakydami dėl naujų įrodymų priėmimo apeliantai nurodė, jog įvertinus tai, kad antstolės pareiškimas dėl baudos skyrimo pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka suinteresuotiems asmenims UAB „Retiva“ ir R. S. apie tai nepranešus ir dėl to jie neturėjo galimybės pateikti teismui klausimui išspręsti reikšmingų įrodymų, su šiuo atskiruoju skundu pateikti įrodymai turėtų būti priimti.
Atsiliepimas
Pareiškėja antstolė Greta Žutautė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo apeliantų atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1.7. Sutiktina su apeliantų pateiktu motyvu, jog antstolei yra ribojami įgaliojimai ir ji privalo veikti pagal suteiktus įgaliojimus, t. y. vykdyti vykdomuosius dokumentus ir nepažeisti proceso šalių teisių, tačiau proceso šalys taip pat yra įpareigotos vykdyti antstolės reikalavimus, o esant bet kokiems neteisėtiems reikalavimams, pavyzdžiui, pateikti informaciją apie tai, jog negalės atlikti išskaitymų, gali teikti prašymus ar skundus ir ginčyti antstolės reikalavimus. Nagrinėjamu atveju UAB „Retiva“ nepateikė jokių prašymų ar skundų, jog galėtų nevykdyti antstolės reikalavimo, neteikti informacijos ir nenurodyti, kokiu pagrindu ir kokį laikotarpį negalės vykdyti antstolės patvarkymų. Kol nėra panaikinti antstolės teisėti reikalavimai, šalys turi vykdyti antstolės reikalavimus, o esant nepanaikintam antstolės reikalavimui, t. y. Patvarkymui, UAB „Retiva“ privalėjo ir privalo informuoti ne tik antstolę Gretą Žutautę, bet ir kitus antstolius, jog yra vykdomas pirmesnės eilės išieškojimas. Kadangi antstolės Patvarkymas nėra panaikintas ir yra galiojantis, todėl turėjo būti vykdomas ir antstolė informuota apie tolimesnį jo vykdymą / nevykdymą.
1.8. Nesutiktina su apeliantų nuomone, jog antstolė, pateikdama pirmesnės eilės išieškojimą, turėjo žinoti ir suprasti, jog negalės vykdyti Patvarkymo, kadangi antstolė nežino apie tai, koks yra skolininko darbo pobūdis, ar skolininkui nėra mokamos įvairios premijos, dienpinigiai ar kitos išmokos. Taip pat galimai UAB „Retiva“, gavusi pirmesnės eilės išieškojimo patvarkymą, nevykdo nei pirmos, nei trečios eilės patvarkymų. Pažymėtina, kad Patvarkyme yra imperatyviai nurodyta informuoti antstolę / antstolius apie tai, jog negalės / negali vykdyti paskesnės eilės patvarkymų dėl atitinkamų priežasčių, pavyzdžiui, nes vykdo pirmesnės eilės patvarkymą / patvarkymus.
1.9. Taip pat nesutiktina, jog vien ta aplinkybė, kad Patvarkymas nebuvo skundžiamas, savaime nesudaro pagrindo taikyti sankciją už šio patvarkymo nevykdymą dėl objektyvių priežasčių, nes jį vykdant būtų pažeistos imperatyvios teisės normos. Apeliantai nenurodo, kokios būtų pažeistos imperatyvios normos, jeigu UAB „Retiva“ vykdytų patvarkymą tinkamai, t. y. informuotų antstolę apie priežastis, kodėl negali vykdyti antstolės patvarkymo. Sutiktina, jog jeigu UAB „Retiva“ ir toliau išskaitytų išskaitas ir jas pervestų antstoliams nesilaikant išieškojimo eiliškumo, būtų pažeistos teisės normos. Pažymi, jog ne antstolė savo pareigų neatliko tinkamai, o UAB „Retiva“ ir jos vadovė neatliko joms priskirtų pareigų. Vien faktas, jog antstolė pateikė kitą patvarkymą dėl pirmesnės eilės išieškojimo, nesuponuoja, jog įmonės vadovė gali nevykdyti kitų antstolės patvarkymų ir neteikti informacijos laiku, t. y. per 15 d., kaip ir numatyta Patvarkyme.
1.10. Pažymėtina, jog UAB „Retiva“ ir toliau nenurodo, jog yra gavusi pirmesnės eilės išieškojimą ir jį vykdo, o trečios eilės išieškojimo negali vykdyti, nes yra vykdomas pirmesnės eilės išieškojimas. Antstolei nėra žinoma, ar UAB „Retiva“ vykdo, ar nevykdo antstolės patvarkymą, kad ir pirmesnės eilės išieškojimo.
1.11. UAB ,,Retiva“ savo neveikimu ir antstolės reikalavimų nevykdymu (informacijos nepateikimu) apsunkino vykdymo procesą, pateisinančių antstolio įpareigojimų nevykdymą įrodymų nepateikė, tokiu būdu trukdė antstolei per kiek įmanoma trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus ir tiesiogiai pažeidė išieškotojo lūkesčius bei teisėtus interesus. Nedisponuojant informacija, jog skolos išieškojimas yra negalimas iš darbo užmokesčio, yra užkertamas kelias taikyti kitas priverstinio išieškojimo priemones. Nors apeliantų nurodytos aplinkybės, kad UAB „Retiva“ atliko išskaitas pagal pirmesnės eilės išieškojimą, remiantis pateiktais įrodymais, ir yra teisingos, tačiau dėl UAB „Retiva“ nebendradarbiavimo nebuvo ir negalėjo antstolei objektyviai būti žinoma, ar tikrai yra vykdomas pirmos eilės išieškojimas.
1.12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 6 dalyje nurodoma, jog nagrinėjant bylą ypatingosios teisenos tvarka, dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos. Pažymi, jog ne antstolės prerogatyva ir ne antstolės priskirtiems įgaliojimams yra spręsti dėl baudos paskyrimo asmenims už antstolio reikalavimo nevykdymą, kadangi ši teisė yra išskirtinai priskirta teismo kompetencijai. Atsižvelgiant į tai, jog UAB „Retiva“ nebuvo ir nėra pateikusi antstolei informacijos, kuri antstolei tapo žinoma tik gavus atskirąjį skundą, antstolė negalėjo žinoti ir suprasti, jog UAB „Retiva“ negalės vykdyti paskesnės eilės išieškojimo. Šiuo atveju UAB „Retiva“ turėjo pareigą ir privalėjo vykdyti antstolės teisėtą nenuginčytą reikalavimą, todėl neatlikdama savo pareigų tinkamai, apeliantė neturi teisės reikalauti iš antstolės bylinėjimosi išlaidų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktai, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. liepos 15 d. nutarties dėl baudos skyrimo pagal antstolės pareiškimą dėl antstolės įpareigojimų nevykdymo teisėtumo ir pagrįstumo patikra.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl papildomų įrodymų prijungimo.
Apeliantės kartu su atskiruoju skundu pridėjo papildomus įrodymus: 1) atsiskaitymo su darbuotoju skolininku A. P. lapelius; 2) antstolių patvarkymus; 3) UAB „Retiva“ atliktus mokėjimus į antstolių depozitines sąskaitas bei išieškotojai R. G. (nepilnamečio vaiko A. P., gimusios (duomenys neskelbtini)) motinai.
Pažymėtina, jog naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su suinteresuotų asmenų pateiktais papildomais įrodymais, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju jie yra reikšmingi, vertinant suinteresuotų asmenų neveikimą, t. y. antstolės nurodymų nevykdymą bei šio neveikimo priežastis, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuos įrodymus prijungia prie bylos.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
Bylos duomenys patvirtina, kad antstolė Greta Žutautė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0188/22/02079, pradėtą pagal VMI 2022 m. gruodžio 1 d. institucijos (pareigūno) nutarimą administracinių nusižengimų byloje tiek, kiek jis susijęs su turtinio pobūdžio išieškojimu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 90 EUR skolos išieškojimo iš skolininko A. P. išieškotojos VMI naudai.
Atlikdama vykdymo veiksmus, antstolė 2025 m. vasario 3 d. priėmė patvarkymą Nr. S-25-188-3548 „Dėl skolos išieškojimo“, kuriuo įpareigojo skolininko A. P. darbdavį UAB „Retiva“ iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį atlikti išskaitas. Patvarkyme taip pat nurodoma, kad jei pinigus vėluojama pervesti daugiau kaip 15 dienų, privaloma apie tai pranešti antstolei ir nurodyti vėlavimo priežastis. Patvarkymas 2025 m. vasario 3 d. išsiųstas UAB „Retiva“ Juridinių asmenų registre nurodytu elektroninio pašto adresu info@retiva.lt bei registruotąja pašto siunta bendrovės registruotos buveinės adresu Išradėjų g. 11A, Šiauliai, kuri UAB „Retiva“ įteikta 2025 m. vasario 6 d.
Iš vykdomojoje byloje esančio Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro asmens duomenų išrašo matyti, jog skolininkas A. P. nuo (duomenys neskelbtini) dirba UAB „Retiva“ ir jam yra mokamas darbo užmokestis. Su atskiruoju skundu pateikti įrodymai patvirtina, kad UAB „Retiva“, vykdydama Patvarkymą, 2025 m. kovo 25 d. į antstolės Gretos Žutautės depozitinę sąskaitą pervedė 49,24 EUR sumą.
Be to, yra nustatyta, kad antstolė Greta Žutautė 2025 m. kovo 14 d. priėmė patvarkymą dėl išlaikymo išieškojimo Nr. S-25-188-9184 teismo išduoto vykdomojo rašto Nr. e2-1895-304/2023 pagrindu, kuriame išieškotoja – R. G., skolininkas – A. P., o išieškomų iš skolininko sumų pobūdis – išlaikymo ir kitų periodinių išmokų išmokėjimas ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) fiksuotas mokėjimas nuo 2025 m. kovo 1 d.). Patvarkymu reikalaujama, kad UAB „Retiva“ iš skolininko A. P. darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos išskaitytų periodinę išmoką kiekvieną mėnesį, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Patvarkyme reikalaujama, kad kol bus padengtas išlaikymo įsiskolinimas, vykdyti išskaitas, bet ne mažesnes kaip 258 EUR kiekvieną mėnesį. Vykdymo išlaidos sudaro 156,10 EUR. Patvarkyme tai pat nurodyta, kad jeigu iš skolininko darbo užmokesčio dalies išskaityta suma yra didesnė už patvarkyme nurodytą išlaikymo ir jo įsiskolinimo sumą, šių sumų skirtumas turi būti skiriamas vykdymo išlaidoms, kol bus padengtos visos šiame patvarkyme nurodytos vykdymo išlaidos. Vykdymo išlaidas nurodoma pervesti į antstolės Gretos Žutautės depozitinę sąskaitą.
Apeliantė UAB „Retiva“, vykdydama antstolės Gretos Žutautės patvarkymą dėl išlaikymo išieškojimo Nr. S-25-188-9184, iš skolininko A. P. darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos sumokėjo išieškotojai R. G. 2025 m. balandžio 28 d. – 268,54 EUR; 2025 m. gegužės 22 d. – 175,56 EUR; 2025 m. birželio 25 d. – 111,92 EUR; 2025 m. liepos 23 d. – 202,02 EUR.
Žemesnės instancijos teismas
Atskiruoju skundu apeliantai R. S. ir UAB „Retiva“ prašo teismo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. liepos 15 d. nutartį, kuria tenkintas antstolės Gretos Žutautės pareiškimas ir UAB „Retiva“ vadovei R. S. paskirta bauda už antstolės Gretos Žutautės 2025 m. vasario 3 d. patvarkymo Nr. S-25-188-3549 „Dėl skolos išieškojimo“ nevykdymą.
Dėl atskirojo skundo argumentų
Atskirajame skunde suinteresuoti asmenys nurodo, kad šiuo metu išskaitos iš skolininko darbo užmokesčio vykdomos pagal antstolės 2025 m. kovo 14 d. patvarkymą dėl išlaikymo išieškojimo Nr. S-25-188-9184 teismo išduoto vykdomojo rašto Nr. e2-1895-304/2023 pagrindu (Patvarkymas II) ir kol šis patvarkymas nėra visiškai įvykdytas, nėra galimybės vykdyti antstolės 2025 m. vasario 3 d. priimto patvarkymo dėl skolos išieškojimo pagal VMI 2022 m. gruodžio 1 d. nutarimą administracinių nusižengimų byloje Nr. (23.31-08) 483-121130 (Patvarkymas I). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šiais apeliantų teiginiais.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 754 straipsnio 2–4 dalyse numatyta, kad pirmąja eile patenkinami reikalavimai išieškoti išlaikymą ir reikalavimai atlyginti žalą, padarytą suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat atsiradusią dėl maitintojo netekimo; antrąja eile patenkinami darbuotojų reikalavimai, atsirandantys iš darbo teisinių santykių; trečiąja eile patenkinami visi kiti reikalavimai, įskaitant ir kylančius iš regreso teisės reikalavimus. Jeigu išieškotos sumos neužtenka visiems vienos eilės reikalavimams visiškai patenkinti, jie patenkinami proporcingai kiekvienam išieškotojui priklausančiai sumai. Jeigu to paties išieškotojo naudai vykdomos kelios vykdomosios bylos, išieškotos sumos skiriamos reikalavimams anksčiausiai pradėtoje vykdomojoje byloje patenkinti (CPK 754 straipsnio 5 dalis). CPK 753 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad paskesnės eilės reikalavimai patenkinami po to, kai visiškai patenkinti pirmesnės eilės reikalavimai.
Nagrinėjamu atveju antstolės Patvarkymo II pagrindu iš skolininko vykdomo priverstinio išlaikymo ir kitų periodinių išmokų išieškojimo reikalavimų patenkinimo eilė pagal CPK 754 straipsnyje įtvirtintą reikalavimų patenkinimo eilę yra pirmoji, o Patvarkymo I pagrindu – trečioji. Bylos duomenys patvirtina, kad pirmąja eile vykdytinas reikalavimas šiuo metu dar nėra visiškai įvykdytas, todėl, įvertinus CPK 753 straipsnio 2 dalies nuostatas, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju darbdavys neturi teisinio pagrindo vykdyti išskaitų ir jas pervedinėti kitų, paskesnės eilės išieškotojų, reikalavimų tenkinimui. Tik po to, kai bus visiškai patenkintas pirmąja eile vykdytinas reikalavimas, darbdavė, atlikusi išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio, galės pervesti lėšas antstolei pagal Patvarkymą I. Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo nesutikti su apeliantais, kad šiuo metu UAB „Retiva“ faktiškai neturi galimybės įvykdyti Patvarkymu I nustatyto įpareigojimo.
Antstolių informacinėje sistemoje antstolė, kuri beje vykdo Patvarkymus I ir II, matė (turėjo matyti), jog šiuo metu UAB „Retiva“ vykdo išieškojimą pagal pirmosios eilės reikalavimą, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su antstole, kad darbdavys dėl šios aplinkybės privalėjo antstolei teikti atskirą pranešimą, informuodamas apie Patvarkymo I nevykdymo priežastis, nes prieš kreipdamasi į teismą dėl baudos skyrimo antstolė, veikdama pagal jai suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), turėjo (ir galėjo) patikrinti Antstolių informavimo sistemos duomenis ir įsitikinti, ar tokiu atveju yra pagrindas konstatuoti informavimo pareigos (ne)vykdymą. Antstoliui taikytinas profesinio rūpestingumo standartas, be kita ko, suponuoja, kad rūpestingas antstolis turi būti aktyvus vykdymo procese, reaguoti į vykdymo kliūtis ir dėti visas reikiamas protingas pastangas tam, kad jos būtų pašalintos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-403/2020 19 punktas; kt.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju antstolė nepagrįstai informavimo pareigą perkėlė darbdaviui, nes CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.
Įstatymo nuostatos, įtvirtinančios antstolio teisę rinkti ir gauti informaciją, reikalingą antstolio funkcijoms atlikti, neriboja šaltinių, iš kurių ši informacija gali būti gaunama, išskyrus bendrąjį antstolio veiklai taikytiną reikalavimą laikytis teisėtumo principo ir nepažeisti vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-823/2021). Antstolio teisė gauti informaciją detalizuota Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje, kuri nustato, kad antstolis turi teisę neatlygintinai gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų, valstybės kadastrų, registrų ir informacinių sistemų, bankų ir kitų finansų įstaigų, kitų fizinių ir juridinių asmenų reikalingus duomenis, nepaisant jų pateikimo formos ir būdo, dokumentų nuorašus, kompiuterinių laikmenų duomenis ar jų kopijas apie skolininko turtą, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą bei kitus duomenis, reikalingus antstolio funkcijoms atlikti.
Išdėstytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad antstolis dėl įstatymų jam keliamų aukštesnių rūpestingumo, profesionalumo ir atidumo reikalavimų turi teisę ir pareigą imtis visų galimų priemonių, užtikrinančių vykdymo proceso sklandumą, todėl privalo aktyviai naudotis jam suteiktomis teisėmis, tarp jų ir teise gauti visą vykdymui reikšmingą informaciją, todėl šiuo atveju antstolės veiksmai ir siekis bylos apeliaciniame procese įtikinti teismą, kad šiuo atveju antstolė neturėjo pareigos rinkti (tikrinti) informacijos, ją perkeldamas darbdaviui, laikytini nepagrįstais. Nagrinėjamu atveju tinkamam situacijos įvertinimui ir pagrįstam sprendimo priėmimui antstolė nepanaudojo visų įstatymo numatytos priemonių, juolab kad darbdavys šiuo metu objektyviai neturi galimybės įvykdyti antstolės įpareigojimo, nes neįvykdytas pirmąją eile vykdomas išieškojimas, todėl baudos skyrimas praranda savo tikslinį poveikį, nes nebegali atlikti ja siekiamos įgyvendinti skatinamosios funkcijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-695/2017).
Dėl bylos procesinės baigties
Apibendrinus išdėatytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai aiškino ir taikė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, nepakankamai įvertino aplinkybes, susijusias su antstolės profesinių pareigų vykdymu ir galimybe gauti reikiamą informaciją, todėl yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą dėl baudos skyrimo išspręsti iš esmės – atmesti antstolės pareiškimą dėl baudos skyrimo UAB „Retiva“ vadovei R. S. (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Pasisakius dėl esminių atskirojo skundo argumentų, kiti jame nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
CPK 442 straipsnio 6 punkte nustatyta, kad bylos dėl antstolių ir notarų veiksmų apskundimo nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. CPK 443 straipsnio, reglamentuojančio ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatumus, 6 dalyje nustatyta, kad: dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos; tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Nagrinėjamoje byloje proceso dalyviai į bylą nepateikė įrodymų dėl apeliacinė instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų paskirstymo nepasisako.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Tenkinti suinteresuotų asmenų R. S. ir uždarosios akcinės bendrovės „Retiva“ atskirąjį skundą.
Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. liepos 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2VP-17890-1032/2025, ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos antstolės Gretos Žutautės pareiškimą dėl baudos skyrimo atmesti.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.