Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2. Įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes apie tai, kad susitarimas dėl kvartalo vystymo buvo priimtas visų savininkų žodinio susitarimo pagrindu, tai, kad su dalimi savininkų vėliau buvo sudaryti rašytiniai susitarimai, pagal kuriuos jie pilnai atsiskaitė, o dalis savininkų nėra atsiskaičiusi visiškai, teismas 2021 m spalio 21 d. nutartimi į bylą trečiaisiais asmenimis įtraukė I. R., A. R., T. D., T. D., J. K., A. K., N. M., S. J., T. P. ir V. Š..

3. Atsakovai J. S. ir A. S. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Paaiškino, jog mano, kad ieškinys yra pateiktas su trūkumais, nes ieškinio reikalavimus patvirtinantys įrodymai yra dokumentų kratinys, iš kurio neaišku kas kokiu įrodymu yra grindžiama, todėl yra sudėtinga atsikirti į byloje reiškiamus reikalavimus. Be to, dėl ieškovės nurodomo žodinio namų savininkų ir ieškovės susitarimo atlikti būtinus rangos darbus gyvenamųjų namų kvartale, paaiškino, kad dėl darbų siekiant atidalinti jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį sklypą ir pakeisti jo paskirtį iš žemės ūkio į gyvenamųjų namų teritorijos su ieškove sutarė dar 2005 m. spalio 7 d., kai atsakovė A. S., veikdama abiejų sutuoktinių vardu, su ieškove UAB „Stiebas“ sudarė preliminarią pirkimo- pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atidalinti ir parduoti, o jie nupirkti 1 195 kv. m. ploto žemės sklypą su nebaigtu statyti namu iš 37 214 kv. m ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. sav., už 250 000 Lt, sudarant pirkimo - pardavimo sutartį iki 2006 m. balandžio 1 d. Pažymėjo, jog sutarties sudarymo metu ieškovė šiame sklype jau buvo pradėjusi vienbučio gyvenamojo namo statybą. Paaiškino, kad įvertinus tai, kad jie siekė žemės sklypo su namu, o ne žemės ūkio paskirties sklypo, ieškovė norėdama įgyvendinti susitarimą įsipareigojo tiek pakeisti žemes sklypo paskirtį tiek jį atidalinti. Nurodė, jog ieškovė vykdydama šį įsipareigojimą 2015 m. rugpjūčio 11 d. ir pasirašė Daikto pasidalijimo sutartį, kas patvirtina, jog minėti darbai buvo aptarti ne žodžiu, o raštu, ir šiuos darbus ieškovė įsipareigojo apmokėti savo lėšomis. Paaiškino, kad jiems perkant žemės sklypą su namu, šis objektas, kad atliktų savo funkcinę paskirtį, turėjo būti įrengtas su visomis komunikacijomis, priešingu atveju nebūtų buvę prasmės pirkti tik pastatytą be jokių komunikacijų ir įrenginių namo dėžutę ir žemės sklypą. Pažymėjo ir tai, jog ieškovė pasinaudojant jų bejėgiška padėtimi, prieš sudarant 2007 m. sausio 17 d. žemės sklypo dalių pirkimo- pardavimo sutartį iškėlė jiems sąlygą galutinai atsiskaityti už perkamą žemę su jau įrengtu namu, tame tarpe ir iš anksto apmokėti už visus komunikacijos darbus dar jų neatlikus, nes priešingu atveju nebus pasirašyta žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis. Be to, paaiškino, jog prieš sudarant minėtą sutartį jiems buvo paaiškinta, kad ieškovė jų namo statybas vykdė be statybą leidžiančio dokumento, kurio esą negalėjo gauti dėl nesutvarkyto žemės detaliojo plano, todėl esą nėra galimybės sudaryti namo pirkimo - pardavimo sutartį, dėl minėto buvo sudaryta tik žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartis. Atkreipė dėmesį, kad preliminarioje sutartyje numatyta suma už namą ir žemės sklypą nebuvo galutinė, kadangi sudarant šią sutartį, namas dar nebuvo įrengtas. Nurodė, jog namo įrengimui ir už visus kitus ieškovės vėliau atliekamus darbus pagal ieškovės atstovų reikalavimus jie pastoviai ieškovei (jos įgaliotai atstovei N. M.), mokėjo grynais pinigais, kurie buvo neapskaitomi jokioje buhalterijoje, ir už kuriuos nebuvo išrašomi jokie finansiniai dokumentai už jų gavimą - jų mokamas sumas nurodytas asmuo įsirašydavo tik savo vedamame sąsiuvinyje. Pažymėjo, jog analogiškus veiksmus atliko ir kiti asmenys, kurie galės ateityje patvirtinti, jog tokia atsiskaitymo praktika buvo įprasta. Nurodė, jog užbaigus žemės sklypo įsigijimo sandorį, jiems buvo paaiškinta, kad ieškovei įforminus namo statybą dokumentuojančius dokumentus jų vardu, jiems nereikės su ieškove papildomai sudarinėti namo pirkimo - pardavimo sutarties bei papildomai mokėti už tokio sandorio patvirtinimą. Paaiškino, kad 2015 m. rugpjūčio 11 d. ieškovės atstovai pakvietė atvykti į notarų biurą galutinai įforminti sklypo pirkimo ir namo registravimo jų vardu dokumentų, tačiau atvykus į notarų biurą paaiškėjo, kad bus tvarkomi tik sklypo reikalai, tuo tarpu namo pirkimo - pardavimo sutartis iki šiol dar nėra pasirašyta, nors ieškovė pagal preliminariąją pirkimo pardavimo sutartį buvo įsipareigojusi tai padaryti iki 2006 m. balandžio 1 d. Atsižvelgiant į tai laiko, kad su ieškove yra visiškai atsiskaitę, todėl ieškinys turi būti atmestas.

4. Tretieji asmenys T. P. ir V. Š. pateikė byloje bendrą atsiliepimą, kuriame nurodė, jog dėl ieškinio pagrįstumo prašo spręsti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad patvirtina, jog su ieškove buvo sutarę, jog UAB „Stiebas“ turėtų padaryti būtinus darbus, kad būtų atidalintas sklypas, pakeista žemės paskirtis bei naujai suformuotuose žemės sklypuose išvystytas gyvenamųjų namų kvartalas su visomis komunikacijomis. Nurodė ir tai, jog kiek pamena žemės sklypo dalių savininkai piniginėmis lėšomis turėjo prisidėti prie žemės sklypo vystymo darbų, kas ir buvo padaryta.

5. Trečiasis asmuo N. M. pateikė byloje atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su ieškiniu sutinka ir prašo teismo jį tenkinti. Paaiškino, kad žemės sklypo bendrasavininkai buvo susitarę, kad UAB „Stiebas“ turėtų padaryti būtinus darbus, jog būtų atidalintas sklypas, pakeista žemės naudojimo paskirtis bei naujai suformuotuose žemės sklypuose išvystytas gyvenamųjų namų kvartas su visomis komunikacijomis, už kurių atlikimą bendrasavininkai įsipareigojo atlyginti ieškovei šių darbų kainą. Nurodė, kad 2019 m. gegužės 13 d. su ieškove sudarė rašytinę paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti elektros ir dujų tinklo atvedimą iki sklypo ribos, vandentiekio, nuotekų tinklo projektavimą ir atvedimą iki sklypo ribos, susisiekimo komunikacijų, gatvių apšvietimo projektavimą ir įrengimą, privažiavimo kelio iki sklypo ribos įrengimą. Pažymėjo, jog minėtus darbus ieškovė atliko. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad atsakovai naudojasi atvestomis komunikacijomis, mano, jog ieškinys turėtų būti tenkintinas.

6. Tretieji asmenys sutuoktiniai T. D. ir T. D., pateikė byloje atsiliepimą, kuriame nurodė, kad dėl ieškinio pagrįstumo prašo spręsti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad patvirtina, jog su ieškove buvo sutarę, kad UAB „Stiebas“ turėtų padaryti būtinus darbus, jog būtų atidalintas sklypas, pakeista žemės paskirtis bei naujai suformuotuose žemės sklypuose išvystytas gyvenamųjų namų kvartas su visomis komunikacijomis. Nurodė ir tai, kad sklypo dalį buvo įsigiję investiciniais tikslais, todėl po 2015 m. rugpjūčio 11 d. daikto padalijimo sutarties sudarymo jiems atitekusį sklypą 2015 m. rugpjūčio 27 d. pardavė N. Š., atitinkamai nebūdami sklypo savininkai daugiau jokių aplinkybių nurodyti negali.

7. Trečiasis asmuo S. J. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog prašo teismo ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad prieš sudarant Daikto pasidalijimo sutartį žemės sklypo savininkai buvo susitarę, kad ieškovė organizuos visus sklypo paskirties keitimo ir atidalijimo darbus. Nurodė, jog atlikus nurodytus darbus bus organizuojamai kvartalo vystymo darbai, už kurių atlikimą sumokės proporcingai sklypų savininkai.

8. Kiti tretieji asmenys teismo nustatytu terminu atliepimo į ieškinį nepateikė.

9. Pasirengimo bylos nagrinėjimui iš esmės parengiamajame teismo posėdyje ieškovė tikslino faktines ieškinio aplinkybes; nurodė, jog reikalavimai atsakovams yra kildinami ne iš vieno visų bendraturčių susitarimo, o iš atskirų dvišalių žodinių susitarimų, todėl byloje priimtas teismo sprendimas jokios įtakos byloje įtrauktiems tretiesiems asmenims neturės.

10. Įvertinęs parengiamajame teismo posėdyje paaiškėjusias faktines ginčo aplinkybes ir nustatytas bylos nagrinėjimo ribas, teismas 2022 m. kovo 9 d. nutartimi pašalino iš bylos visus trečiuosius asmenis.

11. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu ieškovės atstovės ieškinį palaikė pilnai.

11.1. Advokatė Vilma Gečaitė – Leonienė paaiškino, jog 2004 metais ieškovė įsigijo 3 721 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą Tarandės kaime, kurio dalis 2007 metais buvo perleista atsakovams. Pripažino, jog 2005 metais buvo sudarytas susitarimas su atsakovais dėl sklypo su statybinėmis medžiagomis perleidimo ateityje, tačiau šis susitarimas galiojo ribotą laiką ir žemės sklypo dalies pirkimas – pardavimas buvo sudarytas jau pasibaigus minėto susitarimo galiojimui. Pažymėjo, jog 2007 metais atsakovai įsigijo tik idealiąją žemės sklypo dalį, tuo metu jokių kalbų apie infrastruktūros ar komunikacijų įrengimą jokių kalbų nebūta. Nurodė, jog 2015 metais buvo padalintas žemės sklypas ir tik tuomet atsirado teisinė galimybė spręsti klausimą dėl inžinerinių tinklų įrengimo. Buvo žodžiu susitarta, kad darbus atliks UAB „Stiebas“, o vėliau išlaidos bus padalintos visiems sklypams. Atsakovai matė atliekamus darbus ir naudojosi jų rezultatais, tačiau už juos neatsiskaitė.

11.2. Ieškovės direktorė N. M. paaiškino, jog pertvarkant žemės sklypą, keičiant jo paskirtį, pagal projektą buvo įsipareigojimas atlikti visus komunikacijų įrengimus, kad vėliau visą kvartalą įtraukti į miestą. Pažymėjo, jog žemės sklypų bendraturčiai suteikė visus būtinus įgaliojimus ir buvo pradėta atlikinėti būtinus darbus, kreiptasi į ESO dėl dujų ir elektros sąlygų prijungimui gavimo, į UAB „Sangvita“ dėl vandentiekio projekto ir kt. Pažymėjo, jog ką galėjo, bendrovė atliko pati, kitiems darbams samdė subrangovus. Dėl darbų su bendraturčiais buvo tariamasi atskirai, bet atsakovai niekuo nesidomėjo, sakydavo: „Jus viską darykite, mes atsiskaitysime“, darbai atlikti laikotarpyje nuo 2014 iki 2019 metų.

12.1. Atsakovas J. S. paaiškino, jog pripažįsta visų ieškovės nurodytų darbų atlikimą, bet nesutinka už juos mokėti trečią kartą. Pažymėjo, jog už žemės ūkio paskirties žemę savo laiku sumokėjo po 15 000 Lt/a, kuomet vidutiniškai buvo mokama 2 000-3 000 Lt/a. Iš viso už žemę buvo sumokėta 150 000 Lt + 30 000 Lt. Tiek sumokėta, nes tuometinį vadovą – J. pažinojo daug metų, juo pasitikėjo, įsigyjant sklypą buvo susitarta, kad sutvarkys visą infrastruktūrą. Be to, kartu pasiūlė pastatyti namą. Paaiškino, jog su J. atsisėdo į mašiną ir važinėjo, apžiūrinėdami namus. Kai vienas patiko, pradėjo tartis dėl statybų. Buvo sulygta dėl namo „dėžutės“ už 1 000 Lt/kv. m, žadėjo sutvarkyti visus dokumentus. Prasidėjo statyba, atvedė elektrą, dujas; tuomet buvo sulygta dėl apdailos darbų už 2 000 Lt/kv. m. Nurodė, jog preliminarios sutarties sudarymo metu jau stovėjo namas su apdaila; tuo metu statėsi trys namai: sklype Nr. 54 dvigubas kotedžas, sklype Nr. 36 N. M. namas ir jų (atsakovų) namas. Namo plotas - 260 kv. m, 180 000 Lt už dėžutę, 520 000 Lt už apdailą, vėliau apdailos kaina padidėjo iki 3 000 Eur už kv. m, iš viso už namo pastatymą, be žemės sklypo, sumokėta 900 000 Lt. Už viską mokėta grynais pinigais, toks buvo nurodymas, apie pinigų gavimą N. M. pasirašydavo žurnale. Nurodė, jog už namą liko skolingi 27 000 Lt ir žadėjo atsiskaityti kai bus sutvarkyti namo statybos dokumentai, bet 2007 metais ieškovė pradėjo grasinti, kad nesumokėjimo atveju namas bus nugriautas. Po to buvo tyla iki 2014 metų. Taip pat paaiškino, jog name gyvena nuo 2007 metų, tuo metu Nr. 54 sklypo kotedžas stovėjo tuščias, N. M. sklype buvo namo dėžutė pastatyta, pradėjo statytis R., bet jis jau už sklypą mokėjo po 5 000 Eur už arą

12.2. Atsakovė A. S. papildomai paaiškino, jog prieš įsikeldami į namą pardavė butą ir neturėjo kur dėtis, todėl apsigyveno name, nors ir nebuvo sutvarkyti dokumentai. Teko susimokėti baudą statybų inspekcijai, N. M. irgi baudą sumokėjo ir davė telefoną, kas sutvarkys dokumentus. Kai pradėjo daryti dokumentus, užsakė topo nuotrauką, tačiau prasidėjus procesui architektė staiga atsisakė tęsti darbą. Taip baigėsi pirmas bandymas įteisinti statybą, dabar bando dar kartą. Mano, jog baudą turėjo sumokėti UAB „Stiebas“. Atsakydama kodėl pasirašė tik žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį paaiškino, jog tuo metu bendrovei buvo sumokėjusi krūvą pinigų ir pardavusi nuosavą butą, o paaiškėjo, jog namas pastatytas be dokumentų ir dar ne ant jos žemės, todėl sutiko pasirašyti bet ką. Po sutarties sudarymo niekas jokių pinigų nereikalavo. Aplinkui pastoviai kažkas kažką statė, kasė, bet nesidomėjo ką ir kodėl.

12.3. J. S. papildomai nurodė, jog kilus ginčui taip pat jie iškvietė Statybos inspekciją ieškovei ir paaiškėjo, jog dar 3 namai yra statomi be jokių statybos leidimų.

13. Baigus bylos nagrinėjimą iš esmės ieškovės atstovė advokatė Vilma Gečaitė - Leonienė baigiamosiose kalbose pažymėjo, jog pagal kasacinio teismo praktiką susitarimas dėl rangos kainos yra dispozityvi sandorio sąlyga, todėl aiškaus susitarimo dėl darbų kainos nebuvimas nepaneigia pačių santykių buvimo ir atsakovų prievolės atsiskaityti už jų naudai atliktus darbus. Taip atkreipė dėmesį, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog darbų priėmimo – perdavimo akto nebuvimas taip pat neįtakoja prievolės atsiskaityti už atliktus ir faktiškai priimtus darbus. Pažymėjo, jog darbai yra atlikti, jais yra naudojamasi, atsakovai atliktų darbų negražina, todėl ieškinys turi būti tenkinamas pilnai. Papildomai nurodė, jog jos manymu nagrinėjamoje byloje neturi prejudicijos kitoje Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-402-1098/2022 nustatytos faktinės aplinkybės, nes anos bylos nagrinėjimo dalyku nebuvo šioje byloje nagrinėjami ieškovo atlikti darbai.

14. Atsakovų atstovas baigiamosiose kalbose nurodė, jog sutinka su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis apie tai, kad darbai buvo atlikti ir kad jais yra naudojamasi, tačiau tai nereiškia, jog buvo susitarta dėl to, jog atsakovai už juos privalo atlyginti. Atkreipė dėmesį, jog tuo atveju, jei tarp šalių iš tiesų būtų susiklostę rangos santykiai dėl ginčo darbų atlikimo, tai būtų specifiniai – vartojimo rangos santykiai, su specifiniu reglamentavimu ir vartotojui teikiama apsauga, kuria leidžia vartotojui nemokėti už darbus, dėl kurių nebuvo susitarta, o jei neteikiama informacija, apskritai santykius nutraukti ir reikalauti nuostolių. Pažymėjo, jog pagal ieškovės sutartinių santykių aiškinimą nėra visiškai aiški susitarimo apimtis, t. y. remiantis ieškovės dėstoma pozicija, ieškovei pastačius teniso kortus ar baseiną, atsakovams kiltų prievolė už juos sumokėti. Mano, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-402-1098/2022 nustatytos faktinės aplinkybės turi prejudicinę galią nagrinėjamai bylai, nes nors ginčas anoje byloje kilo dėl elektros ir kadastrinių matavimų išlaidų atlyginimo, tačiau pareiga juos atlyginti kildinama iš tų pačių faktinių santykių.

15. 2004 m. gruodžio 29 d. pirkimo – pardavimo sutartimi ieškovė UAB „Stiebas“ įsigijo 3,7214 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. sav. (toliau taip pat Žemės sklypas ar ginčo žemės sklypas).

16. 2005 m. spalio 7 d. atsakovė A. S., veikdama savo ir sutuoktinio J. S. vardu, su ieškove sudarė sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo atidalinti ir atsakovei A. S. parduoti, o A. S. nupirkti 1 195 kv. m ploto žemės sklypą su nebaigtu statyti namu iš 37 214 kv. m ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. sav., už 250 000 Lt, sudarant pirkimo - pardavimo sutartį iki 2006 m. balandžio 1 d. Sutarties 3 punkte numatyta, kad A. S. sumokėjo UAB „Stiebas“ 150 000 Lt avansą prieš sudarant šią sutartį. Aplinkybes dėl avanso sumokėjo patvirtina kasos pajamų orderis Serija STI Nr. 0566, dėl pinigų sumokėjimo tarp šalių ginčo nėra.

17. 2007 m. sausio 17 d. notarine Žemės sklypo dalių pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovė A. S. nusipirko iš ieškovės UAB „Stiebas“ 1195/37214 dalis 3,7214 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. sav. Šios sutarties 2.1. punkte numatyta, kad aukščiau nurodytos žemės sklypo dalys šalių susitarimu parduodamos už 37 045 Lt, kuriuos pardavėja gavo iš pirkėjos prieš pasirašant sutartį. Į bylą pateikta 2007 m. sausio 17 d. PVM sąskaita faktūra Serija STB Nr. 006083 37 045 Lt už žemės sklypą sumokėjimui, ginčo dėl sąskaitos apmokėjimo tarp šalių nėra.

18. 2014 m. vasario 7 d. Žemės sklypo bendraturčiai T. D., I. R., V. Š., J. K. ir A. S., įgaliojo V. L., kurį, kaip nurodė ieškovė ir atsakovai to neginčijo, buvo UAB „Stiebas“ patikėtinė, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka paruošti įgaliotojams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio 3,7214 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. sav., detaliuosius planus, gauti minėtų planų proceso ir procedūros nagrinėjimo sąlygas, pasirašyti detaliųjų teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis, sumokėti už atliktus darbus, atlikti geodezinius matavimus, pasirašyti planus, pakeisti savo nuožiūra aukščiau minėto žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, padalinti/atidalinti savo nuožiūra į atskirus žemės sklypus, sudaryti ir pasirašyti sklypo padalinimo sutartis, įregistruoti pakeitimus, gauti pažymėjimus apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, <...> LR įstatymų nustatyta tvarka rengti ir derinti projektinę dokumentaciją, gauti reikiamus dokumentus bei leidimus, suderinti projektus pastatų statyboms minėtame žemės sklype.

19. 2014 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 30-3230 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius nustatė, kad yra pradedamas rengti apie 37 214 kv. m žemės sklypo (kadastro Nr. 0101/0170:938) Tarandės kaime formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas - pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitą, nustatyti daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų teritorijos ir susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos naudojimo būdą ir padalyti sklypą į du ar daugiau žemės sklypų.

20. UAB „Geodeziniai matavimai“ parengė žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kuris buvo patvirtintas 2021 m. gegužės 19 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-1803 Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. 0101/0170:938) Tarandės kaime formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo.

21. 2015 m. rugpjūčio 11 d. ieškovė UAB „Stiebas“ su atsakovais A. S. ir J. S. bei kitais žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. sav., bendraturčiais - T. D., T. D., I. R., A. R., V. Š., J. K., A. K., T. P., S. J. ir N. M. - sudarė Daikto padalijimo sutartį, kuria susitarė padalinti žemės sklypą į 37 sklypus (iš jų 5 paskirtis – Susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos ir 32 – Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų pastatų teritorijos). Pagal nurodytą Daikto padalijimo sutartį ieškovei UAB „Stiebas“ asmeniškai arba kartu su kitais bendraturčiais atiteko dvidešimt devyni naujai suformuoti kitos paskirties žemės sklypai, atsakovams A. S. ir J. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise atiteko 1 195 kv. m ploto kitos paskirties žemės sklypas Nr. 24 (šiuo metu (duomenys neskelbtini), Vilnius). Šios sutarties 4.1. punkte šalys pareiškė, kad prieš sudarydamos sutartį susipažino su 2015 m. rugpjūčio 3 d. nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 49SK-1429-(14.49.109.), susipažino su žemės sklypo (daikto) kadastriniais matavimais, detaliuoju planu, naujai formuojamus žemės sklypus charakterizuojančiais duomenimis ir neturi jokių pretenzijų dėl pertvarkomų žemės sklypų teisinio statuso ir jų faktinės būklės.

22. 2015 m. rugsėjo 30 d. ieškovė UAB „Stiebas“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija sudarė Paramos sutartį dėl infrastruktūros teritorijų įrengimo ir perdavimo savivaldybės nuosavybėn, keičiant žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimą, pagal kurią ieškovė i įsipareigojo neatlygintinai Vilniaus miesto savivaldybės administracijai perduoti 0,1591 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-3904-5224, ir 0,0143 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. 4400-3904-5257, bei šiuose žemės sklypuose įrengtus inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas.

23. Ieškovė UAB „Stiebas“ parengė 2021 m. spalio 5 d. Pažymą dėl Vaivadiškių gyvenamojo namų kvartalo infrastruktūros vystymui panaudotų piniginių lėšų be PVM, pagal kurią buvo atlikta darbų už 550 992,58 Eur (iš jų 8 500 Eur už inžinierinių komunikacijų projektų parengimą, 77 898,11 Eur už žemės paruošiamųjų darbų elektros ir dujų tinklų paklojimui atlikimą, 11 234 Eur už elektros įrenginių iškėlimą, 228 144,79 Eur už vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų atvedimą, 28 596,48 Eur už nuotekų siurblinės įrengimą, 171 808,71 Eur už asfaltavimo darbus, 24 810,49 Eur už gatvių apšvietimo darbus) bei patirti 32 610 Eur nuostoliai dėl dviejų žemės sklypų perdavimo Vilniaus miesto savivaldybei viso kvartalo infrastruktūrai vystyti; iš viso – 583 602,58 Eur.

24. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog visi ginčo žemės sklypo (3,7214 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. sav.), savininkai žodžiu susitarė, kad ji - UAB „Stiebas“ atliks būtinus veiksmus/darbus siekiant atidalinti jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausanti sklypą, pakeisti jo paskirti iš žemės ūkio į gyvenamųjų namu teritorijos, bei šiuose naujai suformuotuose sklypuose išvystyti gyvenamųjų namu kvartalą, o sklypų savininkai proporcingai turimų sklypų skaičiui UAB „Stiebas“ sumokės šių darbu kainą. Ieškovės nuomone, toks susitarimas su kitais žemės sklypų savininkais atitinka rangos sutarties požymius ir atsakovams, kaip ir kitiems naujai suformuotų žemės sklypų savininkams, kilo pareiga proporcingai atlyginti ieškovės patirtus nuostolius; kadangi atsakovams atiteko vienas iš 32 suformuotų žemės sklypų, jiems tenka atlyginti 1/32 dalį visų patirtų išlaidų t. y. 18 237,58 Eur.

25. Kartu ieškinyje ieškovė nurodė, jog be minėtų rangos darbų dar buvo atlikti naujai formuojamų sklypų geodezinių ir kadastrinių matavimų bei elektrifikavimo darbai, tačiau reikalavimą dėl šių darbų proporcingo atlyginimo pareiškė prašymą kitoje Vilniaus miesto civilinėje byloje, todėl dėl jų atlyginimo reikalavimo nagrinėjamoje byloje nereiškia.

26. Tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovų prievolės apmokėti ieškovės patirtų nuostolių dalį – 18 237,58 Eur.

27. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1 straipsnyje numatyta, jog prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą. Prievolė teisės požiūriu yra teisinė pareiga, todėl prievole galima vadinti tik tokį asmenų santykį, kurį pripažįsta teisė ir iš kurio kilusios teisės ir pareigos gali būti priverstinai įgyvendintos valstybei padedant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-589/2002). Prievolių atsiradimo pagrindai numatyti CK 6.2 straipsnyje, kuriame nurodyta, jog prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius. Be sandorių, prievolių atsiradimo šlaitiniais (pagrindais) yra teismų sprendimai, administraciniai aktai, kaip intelektinės veiklos rezultatai, žalos padarymo, nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo, įvykiai ar veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-589/2002). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog esant teisme ginčui dėl asmens (atsakovo) prievolės (ne)egzistavimo teismas išvadą dėl jos padaro remdamasis byloje surinktais įrodymais ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pagal jas taikydamas materialiosiose teisės normose įtvirtintą teisinį reglamentavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje e3K-366-701/2018).

28. Nagrinėjamu atveju ieškove ieškinyje pareikštus reikalavimus grindė sutartinių rangos santykių netinkamu vykdymu, prašydama taikyti atsakovams sutartinę civilinę atsakomybę ir priteisti atliktų statybos darbų kainą.

30. Nagrinėjamoje byloje ieškovė - bendrovė profesionaliai atliekanti įvairaus pobūdžio rangos darbus, tuo tarpu kita šalis – atsakovai, fiziniais asmenys. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog atsakovai naudojasi jos atliktais darbais, iš atliktų darbų pobūdžio (siurblinės įrengimas, kelio išasfaltavimas, gatvių apšvietimas ir kt.) ir šalių paaiškinimų nustatyta, jog darbai susiję su atsakovų gyvenimu name, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilnius, taigi susiję su atsakovų asmeninių ir šeimos poreikių tenkinimu. Atitinkamai, jei, kaip teigia ieškovė, tarp šalių susiklostė statybos rangos santykiai, tokiems santykiams papildomai turėtų būti taikomos Vartojimo rangos teisės normos (CK 6.672 – 6.680 straipsniai) bei CK XVIII1 skyriaus „Vartojimo sutartys“ normos.

32. CK XXXIII skyriaus antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ normos nustato, kad rangovas iki sutarties sudarymo privalo suteikti užsakovui būtiną ir teisingą informaciją apie siūlomus darbus, jų rūšis, kainą, apmokėjimo formą, taip pat, jeigu užsakovas paprašo, kitus su sutartimi ir atliekamu darbu susijusius duomenis. Jeigu pagal atliekamų darbų pobūdį tai yra reikšminga, rangovas privalo nurodyti užsakovui konkretų asmenį, kuris atliks sutartyje nurodytą darbą. Užsakovas turi teisę nutraukti sutartį neapmokėdamas atliktų darbų bei reikalauti atlyginti nuostolius, jei dėl rangovo pateiktos informacijos nepakankamumo ar netikslumo buvo sudaryta sutartis atlikti darbą, pagal savo savybes neatitinkantį, ką užsakovas turėjo omenyje (CK 6.674 straipsnis).

33. CK XXXIII skyriaus „Ranga“ pirmojo skirsnio „Bendrosios nuostatos“ normos įtvirtina, kad rangovas iki sutarties sudarymo privalo suteikti užsakovui visą reikiamą informaciją, susijusią su darbų atlikimu, taip pat informaciją apie darbui atlikti būtinas medžiagas bei darbui atlikti reikalingą laiką (CK 6.645 straipsnio 1 dalis).

36. Remiantis minėtu teisiniu reglamentavimu pareigos suteikti informaciją pažeidimas sudaro teisines prielaidas nukentėjusiai šaliai prašyti dėl to patirtų nuostolių, tačiau nepaneigia prievolės atsiskaityti už atliktus darbus, nes atliktų rangos darbų kaina gali būti nustatyta pagal CK 6.198 straipsnio nustatytas taisykles (CK 6.653 straipsnio 1 dalis). Kita vertus, pagal CK 6.673 straipsnio 1 dalį vartotojas turi teisę atsisakyti apmokėti darbus ar paslaugas, kurie nebuvo numatyti sutartyje, todėl informacijos suteikimas apie planuojamus atlikti darbus, jų įvardijimas ir aptarimas su vartotoju yra privaloma sąlyga vartotojo prievolei apmokėti tokius darbus atsirasti, t. y. tik suderinta šalių valia dėl konkrečių darbų atlikimo sudaro teisines prielaidas užsakovui reikalauti vartotojo naudai atliktų rangos darbų apmokėjimo. Ieškovės direktorė bylos nagrinėjimo iš esmės metu patvirtino, jog su atsakovais nebuvo deramasi dėl konkrečių darbų atlikimo, todėl, atsakovams neigiant bet kokių rangos darbų užsakymą pas ieškovę ginčo laikotarpiu (nuo 2015 metų), remiantis CK 6.673 straipsnio 1 dalimi vien tai sudaro pagrindą atmesti ieškovės ieškinio reikalavimus dėl darbų apmokėjimo.

38. Pirma pažymėtina, jog ieškovė pateikė prieštaringus paaiškinimus dėl sutartinių santykių tarp šalių susiklostymo ir jų apimties, t. y. ieškinyje ieškovė nurodė, jog susitarimas buvo sudarytas visų ginčo žemės sklypo bendraturčių, susitarimas apėmė visus ieškinyje nurodytus rangos darbus bei dar du darbus – elektrifikavimo ir geodezinių bei kadastrinių matavimų atlikimą, dėl kurių apmokėjimo reikalavimai pareikšti kitoje civilinėje byloje. Parengiamajame teismo posėdyje aiškinantis ar dėl visų darbų atlikimo buvo vienas susitarimas ir ar galima nagrinėti šią bylą atskirai nuo kitos – Vilniaus miesto civilinės bylos Nr. e2-402-1098/2022, ieškovė paaiškino, jog ne buvo vieno susitarimo dėl visų darbų, o daug atskirų susitarimų dėl atskirų darbų atlikimo; taip pat pridūrė, jog nebuvo bendro susitarimo tarp visų bendraturčių, o daug dvišalių susitarimų dėl atskirų darbų. Įvertinęs tokią ieškovės poziciją teismas nusprendė, jog gali nagrinėti bylą atskirai nuo kitos civilinės bylos, taip pat pašalino iš bylos kitus bendraturčius. Tačiau bylos nagrinėjimo iš esmės metu ieškovės direktorė nurodė, jog su atsakovais nebuvo deramasi atskirai dėl atskirų ieškinyje nurodytų darbų atlikimo, nes atsakovai yra pasakę, jog sutinka su visų darbų atlikimu. Taigi ieškovės atstovė iš esmės nurodė, jog buvo gautas vienas sutikimas visiems būtiniems darbams atlikti (ieškinyje nurodyta pozicija), tuo tarpu ieškovės advokatė laikėsi pozicijos, jog dėl atskirų darbų buvo tariamasi atskirai, tačiau kokiu būdu ir ar buvo deramasi dėl atliktinų darbų kainos, atsakyti negalėjo.