Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2022-07-04 · Civilinė byla Nr. e2-1849-863/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-07-04
Bylos Nr.
e2-1849-863/2022
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Lysionok
Atsakovas
J. S., A. S.
Ieškovas
Uždarosios akcinės bendrovės „Stiebas“
Advokatai
Vilma Gečaitė, Beatričė Grižė, Edmundas Rusinas
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. liepos 4 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok,sekretoriaujant Alinai Stabinskaitei,vertėjaujant Olgai Macijauskienei,

dalyvaujant ieškovės atstovėms advokatei Vilmai Gečaitei -Leonienei, advokato padėjėjai Beatričei Grižei ir direktorei N. M.,

atsakovams J. S. ir A. S. bei jų atstovui advokatui Edmundui Rusinui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Uždarosios akcinės bendrovės „Stiebas“ ieškinį atsakovams J. S. ir A. S. dėl skolos už inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų atvedimą priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovė UAB „Stiebas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovų J. S. ir A. S. 18 237,58 Eur skolą, 5 procentus metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog 2004 m. gruodžio 29 d. pirkimo – pardavimo sutartimi įsigijo 3,7214 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. sav. Paaiškino, kad 2007 m. sausio 17 d. žemės sklypo dalių pirkimo-pardavimo sutartimi A. S. nusipirko 1195/37214 dalis 3,7214 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. sav. Nurodė, kad dalį 3,7214 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. sav., taip pat įsigijo kiti fiziniai asmenys – T. D., I. R., V. Š., J. K., T. P., S. J. ir N. M.. Pažymėjo, jog nuo pat sklypo dalių įsigijimo jo savininkai susitarė pakeisti žemės sklypo paskirtį iš žemės ūkio paskirties į gyvenamųjų namų teritorijos paskirtį bei vystyti gyvenamųjų namų kvartalą asmeniniais ar investiciniais tikslais. Paaiškino, jog kadangi šiuos darbus buvo ženkliai paprasčiau organizuoti vienam asmeniui ir šiems darbams buvo reikalingi dideli finansiniai resursai - žemės sklypų atidalinimo, paskirties pakeitimo, gyvenamųjų namų kvartalo vystymo darbus buvo nuspręsta vykdyti per ją. Nurodė, kad 2014 m. vasario 7 d. T. D., I. R., V. Š., J. K., A. S. įgaliojo V. L. (jos patikėtinę) paruošti jiems priklausančių žemės sklypo dalių detaliuosius planus bei atlikti tam tikslui įgyvendinti visus įstatymo numatytus reikalingus veiksmus. Paaiškino, jog atlikus aukščiau nurodytus veiksmus 2015 m. rugpjūčio 11 d. su I. R., A. R., T. D., T. D., A. S., J. S., J. K., A. K., N. M., S. J., T. P., ir V. Š. sudarė Daikto padalijimo sutartį, kuria susitarė padalinti 3,7214 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. sav., į 37 sklypus. Nurodė, jog pagal minėtą padalijimo sutartį atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise atiteko 1 195 kv. m ploto kitos paskirties žemės sklypas Nr. 24, kuriam buvo suteiktas adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius. Paaiškino, jog prieš sudarant daikto padalijimo sutartį UAB „Geodeziniai matavimai“ ir UAB „NTvalda“ atliko sklypų geodezinius ir kadastrinius matavimus. Nurodė, jog už minėtų darbų atlikimą sumokėjo minėtoms įmonėms 10 890 Eur, atitinkami pateikė atsakovams sąskaitą 1 210 Eur sumai už jiems tenkančių išlaidų dalies apmokėjimą, kurios atsakovai nėra padengę. Paaiškino, kad po sklypų padalijimo organizavo individualių namų kvartalo, esančio Vaivadiškių g., (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. sav., inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų (keliai, apšvietimas, vandentiekis, nuotekų šalinimas, elektrifikavimą, dujofikavimą) projektavimą ir atvedimą. Nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 30 d. su Vilniaus miesto savivaldybės administracija sudarė Paramos sutartį dėl infrastruktūros teritorijų įrengimo ir perdavimo savivaldybės nuosavybėn, keičiant žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimą, pagal kurią įsipareigojo neatlygintinai perduoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai 0,1591 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-3904-5224, ir 0,0143 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. 4400-3904-5257, bei šiuose žemės sklypuose įrengtus inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas. Paaiškino, kad įvertinus perduotų sklypų vertę bei padalinus ją iš sklypo savininkų skaičiaus atsakovams tenkanti dalis yra 1 019,06 Eur. Nurodė, jog už inžinerinių komunikacijų projektų parengimą atsakovams tenkanti dalis yra 265,62 Eur, už atliktus paruošiamuosius žemės darbus elektros ir dujų tinklų paklojimui atsakovams tenkanti dalis yra 2 434,31 Eur. Be to, atsižvelgiant į tai, kad ji yra apmokėjusi viso kvartalo elektrifikavimo darbus, atsakovai turi atlyginti jiems proporcingai turimai nuosavybei 682,62 Eur sumą. Paaiškino, kad 2019 metais organizavo elektros įrenginių iškėlimą, už kurių atlikimą atsakovams tenkanti dalis yra 351,06 Eur. Be to, ji iki kiekvieno gyvenamųjų namų kvartalo žemės sklypo atvedė vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklus, atitinkamai už nurodytų darbų atlikimą atsakovams tenkanti dalis yra 7 129,52 Eur. Nurodė, kad organizavo ir apmokėjo kvartalo nuotekų siurblinės įrengimą, ir atsakovams tenkanti mokėtina dalis yra 893,64 Eur. Be to, organizavo Vaivadiškių gatvės asfaltavimo darbus, už kurių atlikimą atsakovams tenkanti mokėtina dalis yra 5 369,02 Eur. Paaiškino, kad dar be kita ko organizavo Vaivadiškių gatvės apšvietimo darbus, už kurių atlikimą atsakovams tenkanti mokėtina dalis yra 775,33 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad aukščiau nurodytų sumų atsakovai nėra sumokėję, kreipėsi į teismą dėl minėtų sumų priteisimo.

Motyvuojamoji dalis

2. Įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes apie tai, kad susitarimas dėl kvartalo vystymo buvo priimtas visų savininkų žodinio susitarimo pagrindu, tai, kad su dalimi savininkų vėliau buvo sudaryti rašytiniai susitarimai, pagal kuriuos jie pilnai atsiskaitė, o dalis savininkų nėra atsiskaičiusi visiškai, teismas 2021 m spalio 21 d. nutartimi į bylą trečiaisiais asmenimis įtraukė I. R., A. R., T. D., T. D., J. K., A. K., N. M., S. J., T. P. ir V. Š..

3. Atsakovai J. S. ir A. S. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Paaiškino, jog mano, kad ieškinys yra pateiktas su trūkumais, nes ieškinio reikalavimus patvirtinantys įrodymai yra dokumentų kratinys, iš kurio neaišku kas kokiu įrodymu yra grindžiama, todėl yra sudėtinga atsikirti į byloje reiškiamus reikalavimus. Be to, dėl ieškovės nurodomo žodinio namų savininkų ir ieškovės susitarimo atlikti būtinus rangos darbus gyvenamųjų namų kvartale, paaiškino, kad dėl darbų siekiant atidalinti jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį sklypą ir pakeisti jo paskirtį iš žemės ūkio į gyvenamųjų namų teritorijos su ieškove sutarė dar 2005 m. spalio 7 d., kai atsakovė A. S., veikdama abiejų sutuoktinių vardu, su ieškove UAB „Stiebas“ sudarė preliminarią pirkimo- pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atidalinti ir parduoti, o jie nupirkti 1 195 kv. m. ploto žemės sklypą su nebaigtu statyti namu iš 37 214 kv. m ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. sav., už 250 000 Lt, sudarant pirkimo - pardavimo sutartį iki 2006 m. balandžio 1 d. Pažymėjo, jog sutarties sudarymo metu ieškovė šiame sklype jau buvo pradėjusi vienbučio gyvenamojo namo statybą. Paaiškino, kad įvertinus tai, kad jie siekė žemės sklypo su namu, o ne žemės ūkio paskirties sklypo, ieškovė norėdama įgyvendinti susitarimą įsipareigojo tiek pakeisti žemes sklypo paskirtį tiek jį atidalinti. Nurodė, jog ieškovė vykdydama šį įsipareigojimą 2015 m. rugpjūčio 11 d. ir pasirašė Daikto pasidalijimo sutartį, kas patvirtina, jog minėti darbai buvo aptarti ne žodžiu, o raštu, ir šiuos darbus ieškovė įsipareigojo apmokėti savo lėšomis. Paaiškino, kad jiems perkant žemės sklypą su namu, šis objektas, kad atliktų savo funkcinę paskirtį, turėjo būti įrengtas su visomis komunikacijomis, priešingu atveju nebūtų buvę prasmės pirkti tik pastatytą be jokių komunikacijų ir įrenginių namo dėžutę ir žemės sklypą. Pažymėjo ir tai, jog ieškovė pasinaudojant jų bejėgiška padėtimi, prieš sudarant 2007 m. sausio 17 d. žemės sklypo dalių pirkimo- pardavimo sutartį iškėlė jiems sąlygą galutinai atsiskaityti už perkamą žemę su jau įrengtu namu, tame tarpe ir iš anksto apmokėti už visus komunikacijos darbus dar jų neatlikus, nes priešingu atveju nebus pasirašyta žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis. Be to, paaiškino, jog prieš sudarant minėtą sutartį jiems buvo paaiškinta, kad ieškovė jų namo statybas vykdė be statybą leidžiančio dokumento, kurio esą negalėjo gauti dėl nesutvarkyto žemės detaliojo plano, todėl esą nėra galimybės sudaryti namo pirkimo - pardavimo sutartį, dėl minėto buvo sudaryta tik žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartis. Atkreipė dėmesį, kad preliminarioje sutartyje numatyta suma už namą ir žemės sklypą nebuvo galutinė, kadangi sudarant šią sutartį, namas dar nebuvo įrengtas. Nurodė, jog namo įrengimui ir už visus kitus ieškovės vėliau atliekamus darbus pagal ieškovės atstovų reikalavimus jie pastoviai ieškovei (jos įgaliotai atstovei N. M.), mokėjo grynais pinigais, kurie buvo neapskaitomi jokioje buhalterijoje, ir už kuriuos nebuvo išrašomi jokie finansiniai dokumentai už jų gavimą - jų mokamas sumas nurodytas asmuo įsirašydavo tik savo vedamame sąsiuvinyje. Pažymėjo, jog analogiškus veiksmus atliko ir kiti asmenys, kurie galės ateityje patvirtinti, jog tokia atsiskaitymo praktika buvo įprasta. Nurodė, jog užbaigus žemės sklypo įsigijimo sandorį, jiems buvo paaiškinta, kad ieškovei įforminus namo statybą dokumentuojančius dokumentus jų vardu, jiems nereikės su ieškove papildomai sudarinėti namo pirkimo - pardavimo sutarties bei papildomai mokėti už tokio sandorio patvirtinimą. Paaiškino, kad 2015 m. rugpjūčio 11 d. ieškovės atstovai pakvietė atvykti į notarų biurą galutinai įforminti sklypo pirkimo ir namo registravimo jų vardu dokumentų, tačiau atvykus į notarų biurą paaiškėjo, kad bus tvarkomi tik sklypo reikalai, tuo tarpu namo pirkimo - pardavimo sutartis iki šiol dar nėra pasirašyta, nors ieškovė pagal preliminariąją pirkimo pardavimo sutartį buvo įsipareigojusi tai padaryti iki 2006 m. balandžio 1 d. Atsižvelgiant į tai laiko, kad su ieškove yra visiškai atsiskaitę, todėl ieškinys turi būti atmestas.

4. Tretieji asmenys T. P. ir V. Š. pateikė byloje bendrą atsiliepimą, kuriame nurodė, jog dėl ieškinio pagrįstumo prašo spręsti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad patvirtina, jog su ieškove buvo sutarę, jog UAB „Stiebas“ turėtų padaryti būtinus darbus, kad būtų atidalintas sklypas, pakeista žemės paskirtis bei naujai suformuotuose žemės sklypuose išvystytas gyvenamųjų namų kvartalas su visomis komunikacijomis. Nurodė ir tai, jog kiek pamena žemės sklypo dalių savininkai piniginėmis lėšomis turėjo prisidėti prie žemės sklypo vystymo darbų, kas ir buvo padaryta.

5. Trečiasis asmuo N. M. pateikė byloje atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su ieškiniu sutinka ir prašo teismo jį tenkinti. Paaiškino, kad žemės sklypo bendrasavininkai buvo susitarę, kad UAB „Stiebas“ turėtų padaryti būtinus darbus, jog būtų atidalintas sklypas, pakeista žemės naudojimo paskirtis bei naujai suformuotuose žemės sklypuose išvystytas gyvenamųjų namų kvartas su visomis komunikacijomis, už kurių atlikimą bendrasavininkai įsipareigojo atlyginti ieškovei šių darbų kainą. Nurodė, kad 2019 m. gegužės 13 d. su ieškove sudarė rašytinę paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti elektros ir dujų tinklo atvedimą iki sklypo ribos, vandentiekio, nuotekų tinklo projektavimą ir atvedimą iki sklypo ribos, susisiekimo komunikacijų, gatvių apšvietimo projektavimą ir įrengimą, privažiavimo kelio iki sklypo ribos įrengimą. Pažymėjo, jog minėtus darbus ieškovė atliko. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad atsakovai naudojasi atvestomis komunikacijomis, mano, jog ieškinys turėtų būti tenkintinas.

6. Tretieji asmenys sutuoktiniai T. D. ir T. D., pateikė byloje atsiliepimą, kuriame nurodė, kad dėl ieškinio pagrįstumo prašo spręsti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad patvirtina, jog su ieškove buvo sutarę, kad UAB „Stiebas“ turėtų padaryti būtinus darbus, jog būtų atidalintas sklypas, pakeista žemės paskirtis bei naujai suformuotuose žemės sklypuose išvystytas gyvenamųjų namų kvartas su visomis komunikacijomis. Nurodė ir tai, kad sklypo dalį buvo įsigiję investiciniais tikslais, todėl po 2015 m. rugpjūčio 11 d. daikto padalijimo sutarties sudarymo jiems atitekusį sklypą 2015 m. rugpjūčio 27 d. pardavė N. Š., atitinkamai nebūdami sklypo savininkai daugiau jokių aplinkybių nurodyti negali.

7. Trečiasis asmuo S. J. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog prašo teismo ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad prieš sudarant Daikto pasidalijimo sutartį žemės sklypo savininkai buvo susitarę, kad ieškovė organizuos visus sklypo paskirties keitimo ir atidalijimo darbus. Nurodė, jog atlikus nurodytus darbus bus organizuojamai kvartalo vystymo darbai, už kurių atlikimą sumokės proporcingai sklypų savininkai.

8. Kiti tretieji asmenys teismo nustatytu terminu atliepimo į ieškinį nepateikė.

9. Pasirengimo bylos nagrinėjimui iš esmės parengiamajame teismo posėdyje ieškovė tikslino faktines ieškinio aplinkybes; nurodė, jog reikalavimai atsakovams yra kildinami ne iš vieno visų bendraturčių susitarimo, o iš atskirų dvišalių žodinių susitarimų, todėl byloje priimtas teismo sprendimas jokios įtakos byloje įtrauktiems tretiesiems asmenims neturės.

10. Įvertinęs parengiamajame teismo posėdyje paaiškėjusias faktines ginčo aplinkybes ir nustatytas bylos nagrinėjimo ribas, teismas 2022 m. kovo 9 d. nutartimi pašalino iš bylos visus trečiuosius asmenis.

11. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu ieškovės atstovės ieškinį palaikė pilnai.

11.1. Advokatė Vilma Gečaitė – Leonienė paaiškino, jog 2004 metais ieškovė įsigijo 3 721 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą Tarandės kaime, kurio dalis 2007 metais buvo perleista atsakovams. Pripažino, jog 2005 metais buvo sudarytas susitarimas su atsakovais dėl sklypo su statybinėmis medžiagomis perleidimo ateityje, tačiau šis susitarimas galiojo ribotą laiką ir žemės sklypo dalies pirkimas – pardavimas buvo sudarytas jau pasibaigus minėto susitarimo galiojimui. Pažymėjo, jog 2007 metais atsakovai įsigijo tik idealiąją žemės sklypo dalį, tuo metu jokių kalbų apie infrastruktūros ar komunikacijų įrengimą jokių kalbų nebūta. Nurodė, jog 2015 metais buvo padalintas žemės sklypas ir tik tuomet atsirado teisinė galimybė spręsti klausimą dėl inžinerinių tinklų įrengimo. Buvo žodžiu susitarta, kad darbus atliks UAB „Stiebas“, o vėliau išlaidos bus padalintos visiems sklypams. Atsakovai matė atliekamus darbus ir naudojosi jų rezultatais, tačiau už juos neatsiskaitė.

11.2. Ieškovės direktorė N. M. paaiškino, jog pertvarkant žemės sklypą, keičiant jo paskirtį, pagal projektą buvo įsipareigojimas atlikti visus komunikacijų įrengimus, kad vėliau visą kvartalą įtraukti į miestą. Pažymėjo, jog žemės sklypų bendraturčiai suteikė visus būtinus įgaliojimus ir buvo pradėta atlikinėti būtinus darbus, kreiptasi į ESO dėl dujų ir elektros sąlygų prijungimui gavimo, į UAB „Sangvita“ dėl vandentiekio projekto ir kt. Pažymėjo, jog ką galėjo, bendrovė atliko pati, kitiems darbams samdė subrangovus. Dėl darbų su bendraturčiais buvo tariamasi atskirai, bet atsakovai niekuo nesidomėjo, sakydavo: „Jus viską darykite, mes atsiskaitysime“, darbai atlikti laikotarpyje nuo 2014 iki 2019 metų.

12. Teismo posėdžio metu atsakovai ir jų atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

12.1. Atsakovas J. S. paaiškino, jog pripažįsta visų ieškovės nurodytų darbų atlikimą, bet nesutinka už juos mokėti trečią kartą. Pažymėjo, jog už žemės ūkio paskirties žemę savo laiku sumokėjo po 15 000 Lt/a, kuomet vidutiniškai buvo mokama 2 000-3 000 Lt/a. Iš viso už žemę buvo sumokėta 150 000 Lt + 30 000 Lt. Tiek sumokėta, nes tuometinį vadovą – J. pažinojo daug metų, juo pasitikėjo, įsigyjant sklypą buvo susitarta, kad sutvarkys visą infrastruktūrą. Be to, kartu pasiūlė pastatyti namą. Paaiškino, jog su J. atsisėdo į mašiną ir važinėjo, apžiūrinėdami namus. Kai vienas patiko, pradėjo tartis dėl statybų. Buvo sulygta dėl namo „dėžutės“ už 1 000 Lt/kv. m, žadėjo sutvarkyti visus dokumentus. Prasidėjo statyba, atvedė elektrą, dujas; tuomet buvo sulygta dėl apdailos darbų už 2 000 Lt/kv. m. Nurodė, jog preliminarios sutarties sudarymo metu jau stovėjo namas su apdaila; tuo metu statėsi trys namai: sklype Nr. 54 dvigubas kotedžas, sklype Nr. 36 N. M. namas ir jų (atsakovų) namas. Namo plotas - 260 kv. m, 180 000 Lt už dėžutę, 520 000 Lt už apdailą, vėliau apdailos kaina padidėjo iki 3 000 Eur už kv. m, iš viso už namo pastatymą, be žemės sklypo, sumokėta 900 000 Lt. Už viską mokėta grynais pinigais, toks buvo nurodymas, apie pinigų gavimą N. M. pasirašydavo žurnale. Nurodė, jog už namą liko skolingi 27 000 Lt ir žadėjo atsiskaityti kai bus sutvarkyti namo statybos dokumentai, bet 2007 metais ieškovė pradėjo grasinti, kad nesumokėjimo atveju namas bus nugriautas. Po to buvo tyla iki 2014 metų. Taip pat paaiškino, jog name gyvena nuo 2007 metų, tuo metu Nr. 54 sklypo kotedžas stovėjo tuščias, N. M. sklype buvo namo dėžutė pastatyta, pradėjo statytis R., bet jis jau už sklypą mokėjo po 5 000 Eur už arą

12.2. Atsakovė A. S. papildomai paaiškino, jog prieš įsikeldami į namą pardavė butą ir neturėjo kur dėtis, todėl apsigyveno name, nors ir nebuvo sutvarkyti dokumentai. Teko susimokėti baudą statybų inspekcijai, N. M. irgi baudą sumokėjo ir davė telefoną, kas sutvarkys dokumentus. Kai pradėjo daryti dokumentus, užsakė topo nuotrauką, tačiau prasidėjus procesui architektė staiga atsisakė tęsti darbą. Taip baigėsi pirmas bandymas įteisinti statybą, dabar bando dar kartą. Mano, jog baudą turėjo sumokėti UAB „Stiebas“. Atsakydama kodėl pasirašė tik žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį paaiškino, jog tuo metu bendrovei buvo sumokėjusi krūvą pinigų ir pardavusi nuosavą butą, o paaiškėjo, jog namas pastatytas be dokumentų ir dar ne ant jos žemės, todėl sutiko pasirašyti bet ką. Po sutarties sudarymo niekas jokių pinigų nereikalavo. Aplinkui pastoviai kažkas kažką statė, kasė, bet nesidomėjo ką ir kodėl.

12.3. J. S. papildomai nurodė, jog kilus ginčui taip pat jie iškvietė Statybos inspekciją ieškovei ir paaiškėjo, jog dar 3 namai yra statomi be jokių statybos leidimų.

13. Baigus bylos nagrinėjimą iš esmės ieškovės atstovė advokatė Vilma Gečaitė - Leonienė baigiamosiose kalbose pažymėjo, jog pagal kasacinio teismo praktiką susitarimas dėl rangos kainos yra dispozityvi sandorio sąlyga, todėl aiškaus susitarimo dėl darbų kainos nebuvimas nepaneigia pačių santykių buvimo ir atsakovų prievolės atsiskaityti už jų naudai atliktus darbus. Taip atkreipė dėmesį, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog darbų priėmimo – perdavimo akto nebuvimas taip pat neįtakoja prievolės atsiskaityti už atliktus ir faktiškai priimtus darbus. Pažymėjo, jog darbai yra atlikti, jais yra naudojamasi, atsakovai atliktų darbų negražina, todėl ieškinys turi būti tenkinamas pilnai. Papildomai nurodė, jog jos manymu nagrinėjamoje byloje neturi prejudicijos kitoje Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-402-1098/2022 nustatytos faktinės aplinkybės, nes anos bylos nagrinėjimo dalyku nebuvo šioje byloje nagrinėjami ieškovo atlikti darbai.

14. Atsakovų atstovas baigiamosiose kalbose nurodė, jog sutinka su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis apie tai, kad darbai buvo atlikti ir kad jais yra naudojamasi, tačiau tai nereiškia, jog buvo susitarta dėl to, jog atsakovai už juos privalo atlyginti. Atkreipė dėmesį, jog tuo atveju, jei tarp šalių iš tiesų būtų susiklostę rangos santykiai dėl ginčo darbų atlikimo, tai būtų specifiniai – vartojimo rangos santykiai, su specifiniu reglamentavimu ir vartotojui teikiama apsauga, kuria leidžia vartotojui nemokėti už darbus, dėl kurių nebuvo susitarta, o jei neteikiama informacija, apskritai santykius nutraukti ir reikalauti nuostolių. Pažymėjo, jog pagal ieškovės sutartinių santykių aiškinimą nėra visiškai aiški susitarimo apimtis, t. y. remiantis ieškovės dėstoma pozicija, ieškovei pastačius teniso kortus ar baseiną, atsakovams kiltų prievolė už juos sumokėti. Mano, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-402-1098/2022 nustatytos faktinės aplinkybės turi prejudicinę galią nagrinėjamai bylai, nes nors ginčas anoje byloje kilo dėl elektros ir kadastrinių matavimų išlaidų atlyginimo, tačiau pareiga juos atlyginti kildinama iš tų pačių faktinių santykių.

Ieškinys atmestinas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

15. 2004 m. gruodžio 29 d. pirkimo – pardavimo sutartimi ieškovė UAB „Stiebas“ įsigijo 3,7214 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. sav. (toliau taip pat Žemės sklypas ar ginčo žemės sklypas).

16. 2005 m. spalio 7 d. atsakovė A. S., veikdama savo ir sutuoktinio J. S. vardu, su ieškove sudarė sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo atidalinti ir atsakovei A. S. parduoti, o A. S. nupirkti 1 195 kv. m ploto žemės sklypą su nebaigtu statyti namu iš 37 214 kv. m ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. sav., už 250 000 Lt, sudarant pirkimo - pardavimo sutartį iki 2006 m. balandžio 1 d. Sutarties 3 punkte numatyta, kad A. S. sumokėjo UAB „Stiebas“ 150 000 Lt avansą prieš sudarant šią sutartį. Aplinkybes dėl avanso sumokėjo patvirtina kasos pajamų orderis Serija STI Nr. 0566, dėl pinigų sumokėjimo tarp šalių ginčo nėra.

17. 2007 m. sausio 17 d. notarine Žemės sklypo dalių pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovė A. S. nusipirko iš ieškovės UAB „Stiebas“ 1195/37214 dalis 3,7214 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. sav. Šios sutarties 2.1. punkte numatyta, kad aukščiau nurodytos žemės sklypo dalys šalių susitarimu parduodamos už 37 045 Lt, kuriuos pardavėja gavo iš pirkėjos prieš pasirašant sutartį. Į bylą pateikta 2007 m. sausio 17 d. PVM sąskaita faktūra Serija STB Nr. 006083 37 045 Lt už žemės sklypą sumokėjimui, ginčo dėl sąskaitos apmokėjimo tarp šalių nėra.

18. 2014 m. vasario 7 d. Žemės sklypo bendraturčiai T. D., I. R., V. Š., J. K. ir A. S., įgaliojo V. L., kurį, kaip nurodė ieškovė ir atsakovai to neginčijo, buvo UAB „Stiebas“ patikėtinė, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka paruošti įgaliotojams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio 3,7214 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. sav., detaliuosius planus, gauti minėtų planų proceso ir procedūros nagrinėjimo sąlygas, pasirašyti detaliųjų teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis, sumokėti už atliktus darbus, atlikti geodezinius matavimus, pasirašyti planus, pakeisti savo nuožiūra aukščiau minėto žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, padalinti/atidalinti savo nuožiūra į atskirus žemės sklypus, sudaryti ir pasirašyti sklypo padalinimo sutartis, įregistruoti pakeitimus, gauti pažymėjimus apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, <...> LR įstatymų nustatyta tvarka rengti ir derinti projektinę dokumentaciją, gauti reikiamus dokumentus bei leidimus, suderinti projektus pastatų statyboms minėtame žemės sklype.

19. 2014 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 30-3230 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius nustatė, kad yra pradedamas rengti apie 37 214 kv. m žemės sklypo (kadastro Nr. 0101/0170:938) Tarandės kaime formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas - pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitą, nustatyti daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų teritorijos ir susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos naudojimo būdą ir padalyti sklypą į du ar daugiau žemės sklypų.

20. UAB „Geodeziniai matavimai“ parengė žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kuris buvo patvirtintas 2021 m. gegužės 19 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-1803 Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. 0101/0170:938) Tarandės kaime formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo.

21. 2015 m. rugpjūčio 11 d. ieškovė UAB „Stiebas“ su atsakovais A. S. ir J. S. bei kitais žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. sav., bendraturčiais - T. D., T. D., I. R., A. R., V. Š., J. K., A. K., T. P., S. J. ir N. M. - sudarė Daikto padalijimo sutartį, kuria susitarė padalinti žemės sklypą į 37 sklypus (iš jų 5 paskirtis – Susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos ir 32 – Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų pastatų teritorijos). Pagal nurodytą Daikto padalijimo sutartį ieškovei UAB „Stiebas“ asmeniškai arba kartu su kitais bendraturčiais atiteko dvidešimt devyni naujai suformuoti kitos paskirties žemės sklypai, atsakovams A. S. ir J. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise atiteko 1 195 kv. m ploto kitos paskirties žemės sklypas Nr. 24 (šiuo metu (duomenys neskelbtini), Vilnius). Šios sutarties 4.1. punkte šalys pareiškė, kad prieš sudarydamos sutartį susipažino su 2015 m. rugpjūčio 3 d. nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 49SK-1429-(14.49.109.), susipažino su žemės sklypo (daikto) kadastriniais matavimais, detaliuoju planu, naujai formuojamus žemės sklypus charakterizuojančiais duomenimis ir neturi jokių pretenzijų dėl pertvarkomų žemės sklypų teisinio statuso ir jų faktinės būklės.

22. 2015 m. rugsėjo 30 d. ieškovė UAB „Stiebas“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija sudarė Paramos sutartį dėl infrastruktūros teritorijų įrengimo ir perdavimo savivaldybės nuosavybėn, keičiant žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimą, pagal kurią ieškovė i įsipareigojo neatlygintinai Vilniaus miesto savivaldybės administracijai perduoti 0,1591 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-3904-5224, ir 0,0143 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. 4400-3904-5257, bei šiuose žemės sklypuose įrengtus inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas.

23. Ieškovė UAB „Stiebas“ parengė 2021 m. spalio 5 d. Pažymą dėl Vaivadiškių gyvenamojo namų kvartalo infrastruktūros vystymui panaudotų piniginių lėšų be PVM, pagal kurią buvo atlikta darbų už 550 992,58 Eur (iš jų 8 500 Eur už inžinierinių komunikacijų projektų parengimą, 77 898,11 Eur už žemės paruošiamųjų darbų elektros ir dujų tinklų paklojimui atlikimą, 11 234 Eur už elektros įrenginių iškėlimą, 228 144,79 Eur už vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų atvedimą, 28 596,48 Eur už nuotekų siurblinės įrengimą, 171 808,71 Eur už asfaltavimo darbus, 24 810,49 Eur už gatvių apšvietimo darbus) bei patirti 32 610 Eur nuostoliai dėl dviejų žemės sklypų perdavimo Vilniaus miesto savivaldybei viso kvartalo infrastruktūrai vystyti; iš viso – 583 602,58 Eur.

24. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog visi ginčo žemės sklypo (3,7214 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. sav.), savininkai žodžiu susitarė, kad ji - UAB „Stiebas“ atliks būtinus veiksmus/darbus siekiant atidalinti jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausanti sklypą, pakeisti jo paskirti iš žemės ūkio į gyvenamųjų namu teritorijos, bei šiuose naujai suformuotuose sklypuose išvystyti gyvenamųjų namu kvartalą, o sklypų savininkai proporcingai turimų sklypų skaičiui UAB „Stiebas“ sumokės šių darbu kainą. Ieškovės nuomone, toks susitarimas su kitais žemės sklypų savininkais atitinka rangos sutarties požymius ir atsakovams, kaip ir kitiems naujai suformuotų žemės sklypų savininkams, kilo pareiga proporcingai atlyginti ieškovės patirtus nuostolius; kadangi atsakovams atiteko vienas iš 32 suformuotų žemės sklypų, jiems tenka atlyginti 1/32 dalį visų patirtų išlaidų t. y. 18 237,58 Eur.

25. Kartu ieškinyje ieškovė nurodė, jog be minėtų rangos darbų dar buvo atlikti naujai formuojamų sklypų geodezinių ir kadastrinių matavimų bei elektrifikavimo darbai, tačiau reikalavimą dėl šių darbų proporcingo atlyginimo pareiškė prašymą kitoje Vilniaus miesto civilinėje byloje, todėl dėl jų atlyginimo reikalavimo nagrinėjamoje byloje nereiškia.

26. Tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovų prievolės apmokėti ieškovės patirtų nuostolių dalį – 18 237,58 Eur.

Dėl byloje pareikštų reikalavimų tenkinimo

27. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1 straipsnyje numatyta, jog prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą. Prievolė teisės požiūriu yra teisinė pareiga, todėl prievole galima vadinti tik tokį asmenų santykį, kurį pripažįsta teisė ir iš kurio kilusios teisės ir pareigos gali būti priverstinai įgyvendintos valstybei padedant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-589/2002). Prievolių atsiradimo pagrindai numatyti CK 6.2 straipsnyje, kuriame nurodyta, jog prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius. Be sandorių, prievolių atsiradimo šlaitiniais (pagrindais) yra teismų sprendimai, administraciniai aktai, kaip intelektinės veiklos rezultatai, žalos padarymo, nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo, įvykiai ar veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-589/2002). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog esant teisme ginčui dėl asmens (atsakovo) prievolės (ne)egzistavimo teismas išvadą dėl jos padaro remdamasis byloje surinktais įrodymais ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pagal jas taikydamas materialiosiose teisės normose įtvirtintą teisinį reglamentavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje e3K-366-701/2018).

28. Nagrinėjamu atveju ieškove ieškinyje pareikštus reikalavimus grindė sutartinių rangos santykių netinkamu vykdymu, prašydama taikyti atsakovams sutartinę civilinę atsakomybę ir priteisti atliktų statybos darbų kainą.

29. Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalį Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas sąlygas statybos darbams atlikti, priimti rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Statybą aprūpinti medžiagomis, įrengimais, detalėmis ir kitomis konstrukcijomis privalo rangovas, jeigu statybos rangos sutartis nenustato, kad tą daryti yra užsako pareiga (CK 6.686 straipsnio 1 dalis). Be to, CK 6.681 straipsnio 4 dalis numato, kad jei pagal statybos rangos sutartį darbai atliekami fizinio asmens (vartotojo) asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su jo verslu ar profesija, tenkinti, sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės. Kasacinio teismo praktikoje, remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties samprata, suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-248/2016). Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant, ar sudaryta sutartis yra vartojimo, būtina identifikuoti sutarties šalis (vartotoją ir prekių (paslaugų) tiekėją) bei nustatyti, kokio tikslo, sudarydama sutartį, siekia viena iš sutarties šalių – vartotojas.

30. Nagrinėjamoje byloje ieškovė - bendrovė profesionaliai atliekanti įvairaus pobūdžio rangos darbus, tuo tarpu kita šalis – atsakovai, fiziniais asmenys. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog atsakovai naudojasi jos atliktais darbais, iš atliktų darbų pobūdžio (siurblinės įrengimas, kelio išasfaltavimas, gatvių apšvietimas ir kt.) ir šalių paaiškinimų nustatyta, jog darbai susiję su atsakovų gyvenimu name, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilnius, taigi susiję su atsakovų asmeninių ir šeimos poreikių tenkinimu. Atitinkamai, jei, kaip teigia ieškovė, tarp šalių susiklostė statybos rangos santykiai, tokiems santykiams papildomai turėtų būti taikomos Vartojimo rangos teisės normos (CK 6.672 – 6.680 straipsniai) bei CK XVIII1 skyriaus „Vartojimo sutartys“ normos.

31. CK XVIII1 skyriaus „Vartojimo sutartys“ normos nustato vartotojo teisės į informaciją reikalavimus. CK 6.2286 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad prieš sudarydamas vartojimo sutartį, kuri nėra nuotolinė ar ne prekybos patalpose sudaroma sutartis, verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją; taip pat įtvirtinta konkreti suteiktina informacija, jeigu ji nėra akivaizdi iš konteksto. Be to, įstatymuose ir Mažmeninės prekybos taisyklėse gali būti nustatyta reikalavimų dėl papildomos informacijos, kurią būtina suteikti vartotojams prieš sudarant vartojimo sutartis dėl tam tikrų rūšių prekių ar paslaugų, teikimo (2 dalis). Pareiga įrodyti, kad informacija pagal šį straipsnį yra suteikta vartotojui, tenka verslininkui (4 dalis). Verslininkas, neįvykdęs arba netinkamai įvykdęs pareigą suteikti informaciją vartotojui, turi atlyginti dėl to vartotojo patirtus nuostolius (5 dalis).

32. CK XXXIII skyriaus antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ normos nustato, kad rangovas iki sutarties sudarymo privalo suteikti užsakovui būtiną ir teisingą informaciją apie siūlomus darbus, jų rūšis, kainą, apmokėjimo formą, taip pat, jeigu užsakovas paprašo, kitus su sutartimi ir atliekamu darbu susijusius duomenis. Jeigu pagal atliekamų darbų pobūdį tai yra reikšminga, rangovas privalo nurodyti užsakovui konkretų asmenį, kuris atliks sutartyje nurodytą darbą. Užsakovas turi teisę nutraukti sutartį neapmokėdamas atliktų darbų bei reikalauti atlyginti nuostolius, jei dėl rangovo pateiktos informacijos nepakankamumo ar netikslumo buvo sudaryta sutartis atlikti darbą, pagal savo savybes neatitinkantį, ką užsakovas turėjo omenyje (CK 6.674 straipsnis).

33. CK XXXIII skyriaus „Ranga“ pirmojo skirsnio „Bendrosios nuostatos“ normos įtvirtina, kad rangovas iki sutarties sudarymo privalo suteikti užsakovui visą reikiamą informaciją, susijusią su darbų atlikimu, taip pat informaciją apie darbui atlikti būtinas medžiagas bei darbui atlikti reikalingą laiką (CK 6.645 straipsnio 1 dalis).

34. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, kilus ginčui dėl informacijos nepakankamumo, pareiga įrodyti priežastinį ryšį tarp informacijos nesuteikimo ir neigiamų padarinių tenka užsakovui, o pareiga įrodyti, kad buvo pateikta būtina ir teisinga informacija, – rangovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2012).

35. Nagrinėjamu atveju iš ieškovės direktorės paaiškinimų bylos nagrinėjimo teismo posėdžiuose metų nustatyta, jog jokia informacija apie atsakovės planuojamus atlikti statybos rangos darbus, jų atlikimo terminus ir kainas, atsakovams nebuvo teikiama. Ieškovės direktorė N. M., atsakydama į teismo bei šalių klausimus, nurodė, jog tokios informacijos pateikimui nebuvo jokios būtinybės, nes atsakovai nesidomėjo nei atliekamų darbų pobūdžiu nei jų kainomis, ne kartą yra nurodę: „Jus darykite ką reikia, mes apmokėsime“. Tokiu būdu byloje nustatyta ir tai patvirtino pati ieškovė, jog inter alia informacija apie ieškinyje nurodytų statybos rangų kainą atsakovams iš anksto nebuvo suteikta.

36. Remiantis minėtu teisiniu reglamentavimu pareigos suteikti informaciją pažeidimas sudaro teisines prielaidas nukentėjusiai šaliai prašyti dėl to patirtų nuostolių, tačiau nepaneigia prievolės atsiskaityti už atliktus darbus, nes atliktų rangos darbų kaina gali būti nustatyta pagal CK 6.198 straipsnio nustatytas taisykles (CK 6.653 straipsnio 1 dalis). Kita vertus, pagal CK 6.673 straipsnio 1 dalį vartotojas turi teisę atsisakyti apmokėti darbus ar paslaugas, kurie nebuvo numatyti sutartyje, todėl informacijos suteikimas apie planuojamus atlikti darbus, jų įvardijimas ir aptarimas su vartotoju yra privaloma sąlyga vartotojo prievolei apmokėti tokius darbus atsirasti, t. y. tik suderinta šalių valia dėl konkrečių darbų atlikimo sudaro teisines prielaidas užsakovui reikalauti vartotojo naudai atliktų rangos darbų apmokėjimo. Ieškovės direktorė bylos nagrinėjimo iš esmės metu patvirtino, jog su atsakovais nebuvo deramasi dėl konkrečių darbų atlikimo, todėl, atsakovams neigiant bet kokių rangos darbų užsakymą pas ieškovę ginčo laikotarpiu (nuo 2015 metų), remiantis CK 6.673 straipsnio 1 dalimi vien tai sudaro pagrindą atmesti ieškovės ieškinio reikalavimus dėl darbų apmokėjimo.

37. Be to, įvertinus byloje surinktų įrodymų visetą yra labiau tikėtina, jog ieškovė nesulygo su atsakovais dėl ieškinyje nurodytų darbų atlikimo atsakovų naudai, o atsakovai neprisiėmė prievolės jų apmokėti, t. y. tarp šalių nesusiklostė sutartiniai vartojimo rangos santykiai, atitinkamai ieškovės neatsirado teisė reikalauti iš atsakovų jos atliktų darbų apmokėjimo, o atsakovams neatsirado prievolė tokį reikalavimą vykdyti.

38. Pirma pažymėtina, jog ieškovė pateikė prieštaringus paaiškinimus dėl sutartinių santykių tarp šalių susiklostymo ir jų apimties, t. y. ieškinyje ieškovė nurodė, jog susitarimas buvo sudarytas visų ginčo žemės sklypo bendraturčių, susitarimas apėmė visus ieškinyje nurodytus rangos darbus bei dar du darbus – elektrifikavimo ir geodezinių bei kadastrinių matavimų atlikimą, dėl kurių apmokėjimo reikalavimai pareikšti kitoje civilinėje byloje. Parengiamajame teismo posėdyje aiškinantis ar dėl visų darbų atlikimo buvo vienas susitarimas ir ar galima nagrinėti šią bylą atskirai nuo kitos – Vilniaus miesto civilinės bylos Nr. e2-402-1098/2022, ieškovė paaiškino, jog ne buvo vieno susitarimo dėl visų darbų, o daug atskirų susitarimų dėl atskirų darbų atlikimo; taip pat pridūrė, jog nebuvo bendro susitarimo tarp visų bendraturčių, o daug dvišalių susitarimų dėl atskirų darbų. Įvertinęs tokią ieškovės poziciją teismas nusprendė, jog gali nagrinėti bylą atskirai nuo kitos civilinės bylos, taip pat pašalino iš bylos kitus bendraturčius. Tačiau bylos nagrinėjimo iš esmės metu ieškovės direktorė nurodė, jog su atsakovais nebuvo deramasi atskirai dėl atskirų ieškinyje nurodytų darbų atlikimo, nes atsakovai yra pasakę, jog sutinka su visų darbų atlikimu. Taigi ieškovės atstovė iš esmės nurodė, jog buvo gautas vienas sutikimas visiems būtiniems darbams atlikti (ieškinyje nurodyta pozicija), tuo tarpu ieškovės advokatė laikėsi pozicijos, jog dėl atskirų darbų buvo tariamasi atskirai, tačiau kokiu būdu ir ar buvo deramasi dėl atliktinų darbų kainos, atsakyti negalėjo.

39. Antra, šalių elgesys ir byloje nustatytos faktinės aplinkybės paneigia ieškovės poziciją apie šalių suderintą valią dėl rangos darbų atlikimo ir atsakovų valios juos apmokėti (CK 6.193 straipsnio 5 dalis). Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016). Šiuo atveju, ieškovė bylos nagrinėjimo iš esmės metu teigė, jog susitarimai dėl atskirų rangos darbų atlikimo buvo sudaromi po 2015 metais įvykusio ginčo žemės sklypo padalinimo, tačiau pažymėtina, jog nors darbai buvo atliekami nuo 2015 metų, pirmas reikalavimas juos apmokėti atsakovams pareikštas tik 2018 m. balandžio 23 d. (ieškovės advokato V. R. prašymas/priminimas Failas 1/puslapis 146). Be to, nors atsakovai nepatenkino šio 2018 m. balandžio 23 d. pareikšto reikalavimo ir neapmokėjo jiems paskaičiuotų sumų už iki rašto atliktus darbus, ieškovė ieškiniu reiškia reikalavimą ir už vėliau – po minėto reikalavimo pareiškimo atliktus darbus – elektros įrenginių (antžeminių elektros tinklų) iškėlimą. Pastarieji darbai buvo atlikti 2019 metais, kuomet atsakovai buvo atsisakę mokėti už ankstesnius darbus, tačiau nepaisant to, ieškovė nurodo, jog dėl tokių darbų atlikimo su atsakovais buvo susitarta. Kita vertus, kada toks susitarimas buvo pasiektas ieškovės atstovės negalėjo nurodyti.

40. Įvertinus tai, jog kaip nurodė ieškovė ieškinyje ir kaip matyti iš Vilniaus miesto civilinės bylos Nr. e2-402-1098/2022 duomenų, atsakovai nesumokėjo už sklypo padalinimui būtinus atlikti veiksmus – geodezinių ir kadastrinių matavimų atlikimą, t. y. už veiksmus, sudarančius prielaidas gyvenamojo kvartalo projektui atsirasti ir tik tuomet vystyti, taip pat tai, jog reikalavimai dėl šių ir byloje pareikštų darbų apmokėjimo atsakovams pareikšti tik 2018 metais, yra labiau tikėtina, jog susitarimas dėl atsakovų dalyvavimo finansuojant dalį gyvenamojo kvartalo vystymo išlaidų, nebuvo sudarytas.

41. Trečia, byloje nėra jokių rašytinių įrodymų apie tai, jog ieškovė atsakovų naudai atliktus darbus įvestų į savo finansinę apskaitą. Pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymą statybų darbai yra PVM objektas (įstatymo 7 straipsnio 4 punktas). Ieškovė ieškinyje deklaruoja, jog suteikė atsakovams PVM apmokestinamų darbų už laikotarpį nuo 2015 iki 2019 metų imtinai, tačiau bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu ieškovės direktorė patvirtino, jog bendrovė atsakovams nėra išrašiusi jokių sąskaitų apmokėjimui, tą padarys teismo sprendimo pagrindu, esant ieškovei palankiam teismo sprendimui. Toks ieškovės elgesys byloja apie tai, jog pati ieškovė nėra tikra dėl atsakovų prievolės prisidėti prie jos atliktų darbų apmokėjimo. Be to, nors ieškovė ieškinyje nurodė, jog reikalavimai atsakovams reiškiami proporcingai jų turimai daliai padalintame žemės sklype (1 iš 32 sklypų) ir tokia pareiga kilo ir kitiems bendraturčiams, tačiau į bylą ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų savo teiginiams pagrįsti dėl kitiems bendraturčiams (išskyrus ieškovės direktorę N. M.) išrašytų sąskaitų ar gautų apmokėjimų (apart lėšų gautų už elektrifikavimo darbus, kurie nėra nagrinėjamos bylos dalyku).

42. Ketvirta, kaip minėta, reikšdama ieškinį ieškovė inter alia nurodė, jog prievolė prisėdėti prie kvartalo vystymo darbų apima ir į ieškinį neįtrauktų elektrifikavimo ir geodezinių bei kadastrinių matavimų darbų apmokėjimą, tačiau reikalavimai dėl pastarųjų darbų apmokėjimo buvo pareikšti Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-402-1098/2022. Iš šalių pateiktos informacijos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, jog minėtoje civilinėje byloje ieškiniai reikalavimai buvo grindžiami CK 6.50 straipsnio 3 d. pagrindu, t. y. prievolės įvykdymu už atsakovus. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 26 d. nutartimi palikęs pirmos instancijos teismo sprendimą nepakeistą be kito ko nurodė, jog, byloje nėra objektyvių duomenų, iš kurių galima būtų spręsti, kad ieškovei UAB „Stiebas“ parduodant atsakovams žemės sklypą su nebaigtu statyti namu, kaip pažymėta 2005 m. spalio 7 d. preliminarioje pirkimo – pardavimo sutartyje, būtų papildomai šalių sutarta, jog atskirai reikės mokėti už įvairias komunikacijas, elektrifikaciją, reikalingas namui pagal paskirtį naudoti. Taip pat byloje nėra duomenų, kad šalys būtų sudariusios kažkokius kitus susitarimus dėl ieškovės UAB „Stiebas“ atliktų elektrifikavimo darbų apmokėjimo už atsakovus. Taip pat teisėjų kolegija padarė išvadą, jog yra labiau tikėtina, kad ieškovei UAB „Stiebas“ parduodant atsakovams žemės sklypą su nebaigtos statybos namu, šalys susitarė dėl bendros kainos tiek už perkamą nekilnojamąjį turtą, tiek už kelius ir komunikacijas bei namo statybos dokumentų įforminimą (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-919-967/2022 69,72 punktai).

43. Vilniaus apygardos teismo išvados, padarytos minėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-919-967/2022, koreliuoja su šioje byloje padarytomis išvadomis tokiu būdu, jog nei minėtoje byloje nei nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė jokių žodinių ar kitokių susitarimų tarp šalių dėl komunikacijų ar kitų darbų atlikimo, o teismo padaryta išvada, jog parduodant atsakovams žemės sklypą su nebaigtos statybos namu, šalys susitarė dėl bendros kainos tiek už perkamą nekilnojamąjį turtą, tiek už kelius ir komunikacijas bei namo statybos dokumentų įforminimą iš esmės apima ir nagrinėjamos bylos dalyką, nes yra pasisakyta ne tik dėl elektrifikavimo ir dokumentų įforminimo darbų, bet ir dėl kitos infrastruktūros ir kelių įrengimo darbų (nagrinėjamos bylos dalykas).

44. Teismo sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Įsiteisėjęs teismo sprendimas byloje pagal ieškinį (pareiškimą, prašymą), kuriuo siekiama tam tikros teisės arba tam tikrų materialinių teisinių santykių buvimo ar nebuvimo teisinio pripažinimo (ieškiniai (pareiškimai, prašymai) dėl pripažinimo), turi prejudicinę galią ir byloje nedalyvavusiems asmenims (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 279 straipsnio 4 dalis). Aiškindamas CPK 279 straipsnio 4 dalies nuostatas kasacinis teismas yra nurodęs, kad šioje teisės normoje įtvirtinta įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata (išspręstos bylos galutinio teismo sprendimo) galia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2008). Fakto prejudicijos paskirtis – išvengti pakartotinio aplinkybės nustatymo teisme, kai ji teismo jau buvo nustatyta kitoje byloje tarp tų pačių asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2012).

45. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499-403/2017, 16 punktas; kt.). Tinkamą teismo procesą atitiktų toks procesas, kai, be kita ko, asmenų materialiosios teisės ir pareigos vienų kitiems nustatomos užtikrinant jiems galimybę pasinaudoti visomis įstatymų įtvirtintomis procesinėmis teisinėmis priemonėmis ir garantijomis, o dėl asmens materialiųjų teisių sprendžiama pagal tokiame kitoje byloje priimtame teismo sprendime nustatytus prejudicinius faktus (išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims), dėl kurių šis asmuo turėjo galimybę pasinaudoti visomis įstatymų įtvirtintomis procesinėmis teisinėmis priemonėmis ir garantijomis, be kita ko, įrodinėti sau palankius faktus ir (ar) ginčyti oponuojančių asmenų įrodinėjamus faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-701/2018, 42 punktas).

46. Nagrinėjamu atveju įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, išnagrinėtoje tarp tų pačių šalių, nustatyta, jog parduodant atsakovams žemės sklypą su nebaigtos statybos namu, šalys susitarė dėl bendros kainos tiek už perkamą nekilnojamąjį turtą, tiek už kelius ir komunikacijas bei namo statybos dokumentų įforminimą. Šios aplinkybės turi prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje, todėl vien šiuo pagrindu ieškinys negalėtų būti tenkinamas, nes ieškovės šioje byloje nurodomos faktinės aplinkybės dėl su atsakovais pasiekto susitarimo prisidėti prie kvartalo vystymo darbų apmokėjimo prieštarauja teismo įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytoms aplinkybėms kitoje civilinėje byloje.

47. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog nors ieškovė visus ieškinio reikalavimus grindė sutartiniais rangos santykiais, tačiau be išlaidų už atliktus rangos darbų kompensavimo, ieškovė taip pat pareiškė reikalavimą dėl nuostolių, susijusių su Vilniaus miesto savivaldybei pagal 2015 m. rugsėjo 30 d. Paramos sutartį perduotinų dviejų sklypų, atlyginimo. Pažymėtina, jog atsakovai nėra minėtos Paramos sutarties šalys, taip pat byloje nenustatytas joks kitas sandoris ar juridinis faktas, kurio pagrindu atsakovams kiltų prievolė prisidėti dėl šių ieškovės nuostolių kompensavimo. Be to, byloje taip pat nenustatyta, kad tokie nuostoliai ieškovės jau būtų realiai patirti, t. y. byloje nenustatyta ir ieškovė tokių aplinkybių neįrodinėjo, jog minėti žemės sklypai jau būtų perduoti Vilniaus miesto savivaldybei, taip pat tai, jog dėl tokio perdavimo, įvertinus tai, jog ieškovei priklauso didėlė dauguma vystomo kvartalo sklypų, ieškovė patirtų realių nuostolių.

48. Remiantis nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų visetu teismas atmeta ieškovės ieškinį kaip nepagrįstą, nepasisakydamas dėl prašomų priteisti nuostolių dydžio. Pažymėtina tik tai, jog pati ieškovė neišrašė atsakovams sąskaitų savo atliktiems darbams pagrįsti, o kitų juridinių asmenų išrašytos sąskaitos kelia abejonių dėl to ar tokios išlaidos buvo realiai patirtos, ir, ar susijusios su nagrinėjamu dalyku, nes reikšdama pirminę pretenziją dėl darbų apmokėjimo 2018 m. balandžio 23 d. rašte (Failas 1/puslapis 146) ieškovė reikalavo iš atsakovų kitų sumų, nei nurodytos ieškinyje ir bylos nagrinėjimo iš esmės metu ieškovės atstovės negalėjo paaiškinti tokių neatitikimų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

49. Pagal CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmestus ieškinį, atsakovams priteistinos byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos.

50. Remiantis CPK 98 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalys teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Atsakovai pateikė į bylą prašymą dėl 2 807,20 Eur advokatų pagalbos išlaidų priteisimo.

51. Vertindamas byloje šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį teismas vadovaujasi Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85. Atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas už procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą teismo posėdžių metu, įvertinus bylos sudėtingumą, į byloje įvykusių posėdžių kiekį ir jų trukmę, teismas laiko būtinomis ir protingomis, todėl pilnai priteistinomis.

52. Šios bylos procesinių dokumentų įteikimas buvo apmokėtas valstybės lėšomis. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) (nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 198,08 Eur, atmetus ieškinį priteistinos iš ieškovės valstybės naudai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 265-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB „Stiebas“, juridinio asmens kodas 1213112634, atsakovams J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 807,20 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus septynis eurus ir 20 euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės UAB „Stiebas“, juridinio asmens kodas 1213112634, valstybės naudai 198,08 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt aštuonis eurus ir 8 euro centus) bylinėjimosi išlaidų. Šios lėšos turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Kristina Lysionok