Marijampolės apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjai S. P. ir jos atstovei advokatei D. I. V, institucijos teikiančios išvadą byloje Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui G. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. P. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Išvadą byloje teikiančios institucijos Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovas palaikė pateiktą byloje išvadą (suformuotos el. b. l. 110–111) ir teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėjos šeima nėra įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, skyrius neturi duomenų, kad pareiškėja nepanaudotų motinos valdžios savo dukrai ar ją naudotų priešingai dukters interesams, todėl neprieštarauja pateiktam pareiškimui.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirė 2016 m. liepos 25 d. (suformuotos el. b. l. 9). Iš pateikto gimimo liudijimo kopijos matyti, kad mažametės D. K., gimusios 2013 m. rugsėjo 15 d., motina yra pareiškėja S. P., o tėvas–A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (suformuotos el. b. l. 12). A. K. deklaruota gyvenamoji vieta iki mirties buvo 9duomenys neskelbtini)(suformuotos el. b. l. 17).

Po A. K. mirties liko palikimas, kurį sudaro 478 Eur „Swedbank“, AB sąskaitoje (suformuotos el. b. l. 102). Pateikti į bylą duomenys iš viešų registrų patvirtina, kad A. K. vardu nėra registruoto nekilnojamojo ir privalomo registruoti kilnojamojo turto (suformuotos el. b. l. 18, 19).

Kaip matyti iš į bylą pateiktos Marijampolės 2-ojo notaro biuro pažymos po A. K. mirties iki šiol paveldėjimo byla nėra užvesta (suformuotos el. b. l. 20).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK ) 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šiuos veiksmus įpėdinis turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgdamas į tai, kad su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaigą įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą (CK 5.50, 5.57 straipsniai), taip pat į tai, kad sprendimas atnaujinti ar neatnaujinti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio atnaujinti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo (pratęsimo) turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti (pratęsti), teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2006 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-627/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010; kt.). Be to, teismai turi ieškoti proporcingos pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų gynybos pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012).

Nustatyta, kad mažametė D. K., gimusi 2013 m. rugsėjo 15 d., būdama palikėjo A. K. dukra, yra pirmos eilės įpėdinė ir turi paveldėjimo teisę į mirusiojo palikimą pagal CK 5.11 straipsnį. Palikėjo A. K. tėvai A. K. ir I. K. nepateikė teismui prieštaravimų dėl mažametės D. K. vardu palikimo priėmimo termino atnaujinimo. Taip pat nustatyta, kad po A. K. mirties iki šiol paveldėjimo byla nėra užvesta.

Pareiškėjos nurodyta aplinkybė, jog ji praleido terminą palikimui priimti mažametės dukros vardu dėl svarbių, objektyvių priežasčių, nes apie paveldimą turtą, kurį sudaro tik pinigai „Swedbank“, AB sąskaitoje, sužinojo praėjus pusmečiui nuo palikėjo mirties, byloje nepaneigta jokiais kitais įrodymais, todėl ja abejoti teismas neturi pagrindo.

Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė pareiškėjos elgesyje nesąžiningumo ar aplaidumo požymių, ar kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Todėl atsižvelgiant į nustatytas byloje aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėja praleido įstatymų nustatytą terminą dėl svarbių priežasčių ir aplinkybių, nepriklausančių nuo pareiškėjos valios, dėl ko terminas palikimui priimti mažamečio vaiko D. K. vardu atnaujintinas (CK 5.57 straipsnis).

Nagrinėdamas klausimus, susijusius su vaiko teisėmis ir spręsdamas prašomo leidimo išdavimo klausimą, teismas turi atsižvelgti išimtinai į vaiko interesus (CK 3.3 straipsnis).

Nors nepilnametis vaikas yra lygiateisis nuosavybės teisinių santykių subjektas, tačiau dėl visiško civilinio veiksnumo neturėjimo jo nuosavybės teisės įgyvendinimas turi tam tikrą specifiškumą, t. y., nepilnametis vaikas, būdamas nuosavybės teisinių santykių subjektas, turi su turtu susijusias teises bei pareigas, kurias dažniausiai įgyvendina per savo atstovus pagal įstatymą ar jų sutikimu (CK 2.7, 2.8 straipsniai). CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą.

Nagrinėjamojoje byloje nepilnametės D. K. įstatyminė atstovė yra pareiškėja, todėl ji turi teisę nepilnametės dukros vardu, atsižvelgiant į jos interesus, priimti palikimą, atsiradusį po dukros tėvo A. K. mirties.

Sprendžiant klausimą, ar išduoti teismo leidimą tėvams savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą, teismas privalo atsižvelgti į CK 5.52 straipsnio nuostatas, kad įpėdi-nis, kuris priėmė palikimą, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu. Sutinkamai su CK 5.53 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Galimybė apsispręsti dėl palikimo priėmimo būdo reiškia ir galimybę apsispręsti dėl atsakomybės už palikimo skolas apimties. Kaip matyti iš teisinio reguliavimo, palikimo priėmimas pagal apyrašą užtikrina, kad kreditorių reikalavimai, nepriklausomai nuo jų dydžio, galės būti patenkinami tik ta apimtimi, kiek yra paveldėto turto; į kitą įpėdinio turtą reikalavimai nebus nukreipiami. Pareiškėja nurodė, kad palikėjas A. K. kreditorinių įsipareigojimų neturėjo, tačiau atsižvelgiant į palikimo priėmimo sandorio sukeliamus padarinius, nepilnamečių paveldėtojų atstovai turėtų rinktis palikimo priėmimo pagal apyrašą būdą kaip geriausiai apsaugantį nepilnamečių vaikų interesus. Sprendimą išduoti teismo leidimą priimti palikimą pagal apyrašą teismas gali priimti nepriklausomai nuo to, ar šis konkretus palikimo priėmimo būdas buvo nurodytas prašyme, kadangi teismo leidimo išdavimo klausimas, kai tai susiję su vaikų teisėmis, sprendžiamas išimtinai vaikų interesais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 582 straipsnio 4 dalis, CK 3.3 straipsnis).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, pareiškėjai išduotinas teismo leidimas priimti jos dukros D. K., gimusios 2013 m. rugsėjo 15 d., vardu palikimą, atsiradusį po A. K. mirties pagal antstolio sudarytą turto apyrašą (CPK 582 straipsnio 4 dalis).

Pareiškėjos pasirinktam antstoliui pavestina sudaryti turto, likusio po A. K. mirties, apyrašą per vieną mėnesį nuo kreipimosi į antstolį dienos (CK 5.2 straipsnio 1 dalis ir 5.53 straipsnis).

(duomenys neskelbtini) straipsnio 6 dalis numato, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. 2.1.(NTP-2)-17-T-1407-6364 nagrinėjamoje byloje pareiškėjai S. P. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba parengti procesinius dokumentus ir atstovauti ją pirmosios instancijos teisme, atleidžiant pareiškėją 100 proc. nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (suformuotos el. b. l. 5–6), todėl iš pareiškėjos nepriteistinos valstybei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 576–578 straipsniais, 582 straipsniu, teismas

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

P. S. P, asmens kodas (duomenys neskelbtini) atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti nepilnametės dukters D. K., gimusios 2013 m. rugsėjo 15 d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu ir nustatyti 1 (vieno) mėnesio terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis į notarų biurą A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio 2016 m. liepos 27 d., palikimui priimti.

Išduoti pareiškėjai S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teismo leidimą priimti nepilnametės dukters D. K., gimusios 2013 m. rugsėjo 15 d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu palikimą, atsiradusį po A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio 2016 m. liepos 27 d., mirties pagal antstolio sudarytą turto apyrašą.

Turto apyrašui sudaryti nustatyti vieno mėnesio terminą nuo kreipimosi į antstolį dienos.

Pavesti pareiškėjos pasirinktam antstoliui sudaryti turto, likusio po A. K. mirties, apyrašą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.