Panevėžio apygardos teismo nutartis

2026-03-13 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-63-958/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-03-13
Bylos Nr.
eAN2-63-958/2026
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Kristina Latožienė
Pažeidėjas
A. V.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-63-958/2026Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00291-2025-6Procesinio sprendimo kategorija: 16.11.9.2; 1.5.3; 21.11.10. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2026 m. kovo 13 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Kristina Latožienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto A. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. sausio 21 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimu bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. lapkričio 13 d.. nutarimu A. V. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 5 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 18 mėnesių už tai, kad jis 2024 m. spalio 9 d. 16.05 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai jam yra atimta teisė vairuoti šios rūšies transporto priemones ir per metus laiko administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punktą.

Šalies argumentai

2. A. V., nesutikdamas su Institucijos nutarimu, pateikė skundą Panevėžio apylinkės teismui, kuriuo prašė panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Skundžiama nutartimi apylinkės teismas šio skundo netenkino ir Institucijos 2025 m. lapkričio 13 d.. nutarimą paliko nepakeistą.

3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas A. V. prašo panaikinti arba pakeisti skundžiamą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026-01-21 nutartį ir administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukti arba skirti mažesnį specialiosios teisės atėmimo terminą.

3.1. Skunde apeliantas pažymi, kad 2024 m. spalio 9 d. vairavo transporto priemonę, būdamas įsitikinęs, jog teisė vairuoti transporto priemones jam buvo atimta nepagrįstai. Teigia, kad

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos teismas nutartimi konstatavo, jog A. V. anksčiau inkriminuoto administracinio nusižengimo (ROIK 23218074153) nepadarė, jis 2024 m. gegužės 10 d. ne teismo tvarka priimtu nutarimu buvo nubaustas neteisėtai ir nepagrįstai, todėl pastarąją administracinio nusižengimo bylą nutraukė. Atsižvelgiant į tai, Pareiškėjo nuomone, visos jo atžvilgiu taikytos specialios priemonės, tame tarpe ir teisės vairuoti transporto priemones apribojimas, buvo neteisėti, o skundžiamame nutarime net neužsimenama apie minėtą Šiaulių apygardos teismo nutartį.

Šalies argumentai

3.2. Skunde A. V. nurodo, kad jis dirba, išlaiko mažametį vaiką, prižiūri sergančius tėvus. Teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbe.

Atsiliepimas

4. Institucija atsiliepimu į skundą prašo palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartį be pakeitimų. Nurodo, kad skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta ištyrus bei įvertinus visas reikšmingas byloje aplinkybes. Byloje esantys įrodymai nekelia abejonių, jog apeliantas įvykdė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

7. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas A. V. prašo administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukti, nes vairavo transporto priemonę, būdamas įsitikinęs, kad teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta nepagrįstai. Jei teismas manytų kitaip, prašo mažinti specialiosios teisės atėmimo terminą.

8. A. V. nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį, kurioje nurodyta, kad administracinę atsakomybę užtraukia šio straipsnio 3 ar 4 dalyse nurodyti veiksmai, padaryti pakartotinai <...>, jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos <...>. ANK 424 straipsnio 4 dalis numato atsakomybę už transporto priemonių vairavimą <...>, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones <...>.

9. Reikia pažymėti, kad A. V. apeliaciniame skunde iš esmės kartoja tuos pačius argumentus, kuriuos skunde nurodė apylinkės teismui ir teismas skundžiamoje nutartyje, atsakydamas į šiuos argumentus, atliko išsamią A. V. atžvilgiu priimtų procesinių sprendimų analizę. Teismas nustatė, kad A. V. 2024 m. balandžio 15 d. nutarimu (ROIK: 24235458601) buvo nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį ir jam buvo paskirta 320 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams nuo 2024 m. gegužės 5 d. iki 2024 m. lapkričio 4 d. Nors šis nutarimas 2025 m. vasario 20 d. nutarimu buvo panaikintas dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių, tačiau atlikus papildomą tyrimą, 2025 m. balandžio 23 d. nutarimu A. V. iš naujo buvo paskirta administracinė nuobauda – 320 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams, dėl kurio galutinį neskundžiamą sprendimą 2025 m. spalio 6 d. priėmė Panevėžio apygardos teismas, palikdamas galioti 2025 m. balandžio 23 d. nutarimą. Šios aplinkybės rodo, kad A. V. skundžiamame institucijos 2025 m. lapkričio 13 d. nutarime nurodyto nusižengimo padarymo metu 2024 m. spalio 9 d. specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas galiojo.

10. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad administracinio nusižengimo padarymo metu, t.y. 2024 m. spalio 9 d. A. V. galiojo ir kitoje administracinio nusižengimo teisenoje (ROIK: 23218074153) pritaikyta administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemonė – teisės vairuoti transporto priemones sustabdymas nuo 2024 m. vasario 6 d. iki tol, kol šioje administracinio nusižengimo byloje įsiteisėja galutinis sprendimas. Nors, kaip nurodoma A. V. apeliaciniame skunde, Šiaulių apygardos teismo 2025 m. sausio 13 d. nutarimu buvo panaikintas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. gegužės 10 d. nutarimas bei Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. lapkričio 4 d. nutartis ir byla buvo nutraukta, tačiau tai jokiu būdu nedaro A. V. taikytos administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemonės taikymo neteisėta. Taigi, kaip teisingai nurodyta skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje, A. V. 2024 m. spalio 9 d. neturėjo teisės vairuoti transporto priemonės nei pagal 2024 m. vasario 6 d. sprendimą, kuriuo teisė vairuoti transporto priemones buvo sustabdyta, nei pagal 2024 m. balandžio 15 d. nutarimą, kuriuo paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Pareiškėjo įsitikinimas, kad administracinio nusižengimo teisenoje (ROIK: 23218074153) pritaikyta administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemonė – teisės vairuoti transporto priemones sustabdymas nepagrįstai, jo atsakomybės nešalina. Taigi, byloje surinkti įrodymai, įskaitant paties A. V. paaiškinimus pirmosios instancijos teisme, patvirtina, kad jis 2024 m. spalio 9 d. vairavo automobilį pakartotinai, kai jam buvo atimta teisė vairuoti šios rūšies transporto priemones. Todėl aukštesnysis teismas visiškai pritaria skundžiamos apylinkės teismo nutarties išvadai, kad A. V. pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį Institucijos nutarimu nubaustas pagrįstai. Apeliaciniame skunde nepateikta jokių naujų argumentų, kurių pagrindu reikėtų naikinti ginčijamus Institucijos ir apylinkės teismo procesinius sprendimus.

11. Tuo atveju jei aukštesnysis teismas manytų, kad nubaustas pagrįstai, A. V. apeliaciniame skunde pateikė alternatyvų prašymą - mažinti specialiosios teisės atėmimo terminą, nes jis reikalingas darbo funkcijoms atlikti bei artimiesiems prižiūrėti. Reikia pažymėti, kad nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas buvo sprendžiamas ir pirmosios instancijos teisme, kuris skundžiama nutartimi šio prašymo netenkino.

12. Už ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą yra numatyta administracinė nuobauda – bauda nuo 800 iki 1 000 eurų su privalomai taikytina administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų (ANK 424 straipsnio 7 dalis) ir galimai skirtina dar viena administracinio poveikio priemone – transporto priemonės konfiskavimu (ANK 424 straipsnio 8 dalis). Institucijos nutarimu A. V. paskirta minimalaus dydžio administracinė nuobauda – 800 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam 18 mėnesių, neskiriant transporto priemonės konfiskavimo. Minimalaus dydžio administracinio poveikio priemonės terminas gali būti dar labiau mažinamas tik taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, pagal kurį teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti <...> švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

13. Kaip teisingai pažymėta skundžiamoje teismo nutartyje, pagal formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinės nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021).

14. Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad A. V. ne kartą baustas administracine tvarka ir yra galiojančių administracinių nuobaudų, jo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailis, atsakomybę sunkiančių aplinkybių nenustatyta. Padarytas nusižengimas priskirtinas prie pavojingų ir šiurkščių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – juo keliamas pavojus ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, taip pat viso eismo saugumui. Aukštesnysis teismas, vertindamas apelianto asmenybę, papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis jis yra teistas už tyčines nusikalstamas veikas, iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad penkių metų laikotarpyje baustas administracine tvarka net 17 kartų už įvairius administracinius nusižengimus, kurių tarpe ir už KET pažeidimus – šios aplinkybės rodo, kad A. V. nėra linkęs laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, o aptariamas administracinis nusižengimas nėra atsitiktinis - jis sąlygotas apelianto atsainaus požiūrio į kelių eismo saugumą bei atsakomybės stokos. Taigi, byloje nėra jokių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos administracinio poveikio priemonės skyrimas prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant specialiosios teisės atėmimo – tokių aplinkybių nepateikta ir apeliaciniame skunde.

15. Aukštesnysis teismas pritaria skundžiamos nutarties argumentams, kad teismų praktikoje pažeidėjo darbo pobūdis bei asmeniniai poreikiai, siejami su būtinybe vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Poreikis turėti teisę vairuoti transporto priemones dėl susisiekimo ir artimųjų priežiūros egzistavo dar iki A. V. padarant administracinį nusižengimą ir tai jis privalėjo įvertinti prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, o to nepadaręs, prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką. Šiuo konkrečiu atveju A. V. patiriami nepatogumai yra laikini ir adekvatūs jo padarytam administraciniam nusižengimui.

16. Atsižvelgus į aptartas aplinkybes, aukštesnysis teismas konstatuoja, jog Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. sausio 21 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi teismas,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. sausio 21 d. nutartį palikti nepakeistą ir A. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Kristina Latožienė