Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartis

2020-11-04 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-172-1059/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-11-04
Bylos Nr.
II-172-1059/2020
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-00402-2020-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
Teisėjas
Ignas Totilas (pirm.)
Pažeidėjas
A. R.
Institucija
Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos tarnyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-172-1059/2020Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00402-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.10.4 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. lapkričio 4 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Ignas Totilas,sekretoriaujant R. M.,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam A. R.,

nedalyvaujant Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs A. R. (toliau – Pareiškėjas), gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, išsituokusio, nedirbančio, registruoto Užimtumo tarnyboje, neįgalaus (nustatytas 45 % darbingumo lygis), gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), skundą dėl 2020 m. rugpjūčio 31 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos (toliau – Institucija) nutarimo administracinio nusižengimo byloje pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiamu 2020 m. rugpjūčio 31 d. Institucijos nutarimu A. R. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį 170 eurų dydžio bauda ir administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesių laikotarpiui už tai, kad jis 2020 m. liepos 16 d., 12.52 val. kelyje, po vieną eismo juostą kiekviena važiavimo kryptimi, vairuodamas automobilį, įvažiuodamas į priešingos krypties eismo juostą kirto horizontaliojo kelio ženklinimo ištisinę liniją (3 priedo 1.1), skiriančią priešingų krypčių važiavimo eismo juostas. Sustojo kelio ženklo Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ bei horizontaliojo kelio ženklinimo brūkšninės geltonos linijos (3 priedo. 1.9) galiojimo zonoje. Pradėdamas važiuoti iš sustojimo vietos, t. y. grįždamas į savo važiavimo krypties eismo juostą nerodė atitinkamos krypties (dešinės) posūkio signalo, kirto ištisinė kelio ženklo liniją bei privertė sustoti savo važiavimo kryptimi važiuojančias transporto priemones. Važiavo neužsisegęs saugos diržu. Transporto priemonės vairuotojas vairuodamas automobilį padarė paeiliui kelis kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimus. Tuo jis pažeidė KET 4,8, 82.1, 86, 101, 196, 3 priedo 1.1. punkto ir 1.9 punkto reikalavimus.

Šalies argumentai

A. R. skundu prašo jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir iš dalies pakeisti Institucijos 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą – neskirti jam specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Nurodo, kad sutinka, kad padarė kelis pažeidimus, tačiau mano, kad nei vienas jų neturi būtinojo požymio veikos kvalifikavimui – pavojingumo, grėsmės saugumui, t. y. jo vairavimas nebuvo pavojingas kitiems, nesukėlė eismo saugumo sutrikdymo. Taip pat nurodo nesutinkantis, kad padarė KET 3 priedo 1.9 punkto pažeidimą, o KET 101 punktas yra perteklinis ir nepagrįstas, todėl turi būti eliminuotas iš rezoliucinės dalies. Nurodo, kad pareigūnas, nagrinėdamas pažeidimą ir priimdamas nutarimą visiškai neaprašė ANK 420 straipsnio 1 dalies veiką kvalifikuojančių požymių, nepagrindė jų objektyviais įrodymais. Nurodo, kad faktinės aplinkybės dėl 2020 m liepos 16 d. vairavimo ties (duomenys neskelbtini) namu, yra pakankamai aiškios ir jų nekvestionuoja. Paties įvykusio fakto neneigia kaip ir neneigia formaliai buvusių pažeidimų, tačiau mano, kad individualizavus kiekvieną veiką atskirai, jos nebuvo pavojingos situacijos sukėlimo priežastis ar pasekmė. Be visa ko, perduotas vaizdo įrašas, nebuvo padarytas pareigūno, turinčio teisę surašyti administracinio nusižengimo protokolą. Vaizdo įrašas darytas su buitiniu prietaisu, o jo tikrumas nebuvo patikrintas ir užfiksuotas procesiškai ir tinkamai. Todėl duomenys byloje gauti ne pareigūno įstatymo numatytomis procesinėmis priemonėmis, nėra pakankami įrodymai. Kad tokie duomenys taptų įrodymais, jie turėjo būti užfiksuoti ir patikrinti įstatymo nustatyta tvarka. Nėra pateikta specialisto išvada dėl įrašo vientisumo. Todėl prašo teismo diskrecijos teisės spręsti, ar tokie duomenys, iš viso gali būti pripažinti pakankamu įrodymu ANK 569 straipsnio prasme, kad patraukti asmenį atsakomybėn. Nurodo, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Skunde taip pat nurodo, kad prieš priimant skundžiamą nutarimą, jis pateikė paaiškinimą, pridėjo papildomus įrodymus apie susiklosčiusią savo sunkią padėtį, sveikatos būklę, prašė taikyti švelnesnę, nei įstatymo numatyta sankcija, tačiau pareigūnas atmetė tokį prašymą visiškai neįsigilinęs į visas nurodytas aplinkybes. Pripažįsta savo kaltę padarius administracinį nusižengimą (417 straipsnio 1 dalyje) ir dėl to labai gailisi ir nurodo, kad KET pažeidimai įvyko iš nerūpestingumo, nepagalvojus apie pasekmes. Prasidėjo ūmus nugaros skausmas, galvojo tik apie tai. Asmuo filmuojantis buvo įkyrus ir įžeidus. Jis jį sugėdino, todėl jis suvokė ką negerai padaręs. Tačiau išvažiuoti kitaip nebuvo kito būdo, kaip kirsti ištisinės juosto kelio ženklinimą. Matė iš priekio toli autobusiuką, jis buvo toli ir jokių staigių manevravimo judesių jam nereikėjo atlikti. Matė, kad iš galo nėra mašinų taip pat. Labai skaudėjo nugarą ir šoną. Norėdamas greičiau pasitraukti iš nemalonios situacijos, paskubėjo išvažiuoti vengiant konflikto su „filmuotoju“, neužsisegė diržų, ir nebeparodė posūkio. Dėl įvykio labai gailisi. Yra dorą ir visuomenei priimtiną gyvenimo būdą pasirenkantis pilietis, dirbo (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo metu yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Darbo neteko dėl didelių sveikatos problemų. Teisė vairuoti reikalinga vykti pas gydytojus, lankant sūnų, rūpinantis savo senyvo amžiaus tėvais. Be vairuotojo pažymėjimo neturės galimybės įsidarbinti, neišgalės tinkamai vykdyti pareigų ir išlaikyti savo vaiko. Pats procesas jau atliko prevencinę ir auklėjamąja funkciją, kas turėjo ryškų neigiamą patyrimą ir pavėluotą suvokimą. Prieš aplinkinius patyrė gėdos jausmą, nepatogu prieš tėvus, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas neigiamai paveiktų jo gyvenimą.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepime į Pareiškėjo skundą nurodo, kad su jame išdėstytais reikalavimais nesutinka, mano, kad skundžiamas 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai. Atkreipia dėmesį, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje KET pažeidinėjo sistemingai. Nuo 2016 m. vasario mėn. iki aptariamo teisės pažeidimo baustas baudomis 6 kartus. Nepaisant minėto baustumo, A. R. vėl įvykdė pakankamai pavojingą administracinį nusižengimą, todėl matyti, kad vien tik bauda, kaip administracinės atsakomybės priemonė, A. R. priešingo teisei elgesio nepaveikė. Jam tikslinga palikti galioti paskirtą specialiosios teisės atėmimą 3 mėnesiams (b. l. 48).

Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Gautas prašymas skundą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant.

Šalies argumentai

Pareiškėjas teismo posėdžio metu prašė tenkinti skundą ir netaikyti jam specialiosios teisės atėmimo, nes yra neįgalus, serga įvairiomis ligomis – jam diagnozuota – stuburo išvarža, skydliaukės vėžys, širdies nepakankamumas, inkstų akmenligė, todėl teisė vairuoti labai reikalinga vykstant pas gydytojus. Nurodė, kad jam sunku vaikščioti dėl nustatytų ligų, gali tik iki 200 metrų atstumą, todėl sustojo prie pat šiukšlių konteinerių norėdamas išmesti šiukšles. Šalia esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje laisvų vietų nebuvo. Grįžus į automobilį prie jo priėjo asmuo, kuris pradėjo jį auklėti bei išsitraukęs mobilų telefoną pro langą jį filmuoti. Nenorėdamas eskaluoti konflikto norėjo kuo greičiau pasišalinti, be to, susinervino, nes buvo filmuojamas, todėl kuo greičiau nuvažiavo, net neužsisegęs saugos diržo. Pažeidimus pripažįsta ir dėl jų gailisi. Teisė vairuoti jam reikalinga, nes dažnai vyksta pas gydytojus į Vilnių, turi daug sveikatos problemų. Jei būtų atimta teisė vairuoti, tai jo vykimai pas gydytojus labai apsunkintų kitus žmones. Jis vienu kartu gali nueiti tik apie 200 metrų, nes nutirpta kojos ir tada reikia atsisėsti arba atsitūpti. Automobilis jam reikalingas kasdien, nes visur važiuoja tik automobiliu.

Liudytojas A. B. teismo posėdžio metu parodė, kad 2020 m. liepos mėnesį prie konteinerių pamatė žmogų, kuris pažeidinėjo KET, todėl būdamas pilietiškas pasakė, kad savo veiksmais jis pažeidinėja taisykles. Pažeidėjas po jo pastabos bandė veltis į konfliktą, todėl jis išsitraukęs telefoną pradėjo jį filmuoti norėdamas daromą pažeidimą užfiksuoti. Tą pačią įvykio dieną nuvyko į policiją pranešti apie pažeidimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies. Nutarimas keistinas ir paskirtina švelnesnė nuobauda.

ANK 641 straipsnyje yra numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

ANK 420 straipsnio 1 dalis numato, kad transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus užtraukia baudą <...> To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Taigi už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą yra numatyta administracinė nuobauda – bauda su privalomai taikytina administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu. Iš skundžiamo Institucijos nutarimo matyti, kad Pareiškėjui buvo paskirta minimali administracinė nuobauda – bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam laikotarpiui. Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, abejoti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kalte neturi pagrindo ir sutinka su skundžiamame nutarime nurodyta kvalifikacija. Nors A. R. skunde nurodė išreiškė abejones dėl nusižengimų kvalifikacijos, įrodymų vertinimo, tačiau teismo posėdyje pažeidimus pripažino. Su jam paskirtos baudos dydžiu sutiko, prašo panaikinti jam skirtą specialiosios teisės atėmimą.

ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pu­siausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (pvz., Lie­tu­vos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4/2011, 2AT-8/2013, 2AT-7-4/2013). Teismų praktikoje įtvirtinta, jog nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Teismas sprendžia, kad ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytas A. R. padarytas nusižengimas vertintinas kaip pavojingas. Skiriant nuobaudą įstatymas prioritetu laiko visuomenės interesą, siekiant užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o skiriama nuobauda turi nubausti pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. R. administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu ir teisme nevengė atsakomybės, savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai dėl padaryto nusižengimo gailisi, tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad A. R. administracinio nusižengimo padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo. Nors policijos nutarime pažymėta, kad nuo 2016 m. vasario mėn. iki aptariamo teisės pažeidimo A. R. buvo nubaustas už KET pažeidimus ne vieną kartą, tačiau pažymėtina, jog visi jo padaryti pažeidimai nebuvo šiukštūs ar pavojingi, visos paskirtos baudos sumokėtos, nuobaudos negaliojančios. Tai rodo, kad A. R. nėra piktybinis KET pažeidėjas. Be to, kaip liudija teismui kartu su skundu ir papildomai teismo posėdžio metu pateikti medicininiai dokumentai A. R. diagnozuotas ne vienas susirgimas – stuburo išvarža, inkstų akmenligė, širdies nepakankamumas ir skydliaukės vėžys. Nurodoma, kad jis turi reguliariai lankytis pas gydytojus dėl sveikatos būklės Vilniuje, jam yra atliktos kelios operacijos, yra neįgalus, gali nueiti tik iki 200 metrų, nes tirpta kojos, todėl automobilis yra naudojamas kasdien. Dėl sveikatos problemų yra bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje. Pareiškėjas KET iš dalies pažeidė dėl savo sveikatos būklės, nes būdamas neįgalus sustojo išmesti šiukšlių prie pat šiukšlių konteinerių, kur sustoti yra draudžiama. Aukščiau nurodytą aplinkybę patvirtino ir posėdžio metu apklaustas liudytojas A. B., kuris nurodė matęs, kad A. R. buvo prie konteinerių ir turbūt rūšiavo šiukšles. Pamatęs, kad yra filmuojamas liudytojo A. R. nurodė susinervinęs ir siekdamas neeskaluoti konflikto, kuo greičiau pasišalinti iš tos vietos, todėl neužsisegęs saugos diržo, pajudėjo automobiliu, neparodė posūkio signalo ir kirto ištisinę eismo juostą.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad teisė vairuoti transporto priemones A. R. yra itin reikšminga dėl jo sveikatos būklės, t. y. ji reikalinga nuolatiniams vizitams pas gydytojus į Vilnių, taip pat kasdienių poreikių tenkinimui, kadangi Pareiškėjo galimybė judėti yra ribota. ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administracinių nuobaudų paskirtis yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Teismas, įvertinęs visas anksčiau aptartas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti, o proporcingumo ir teisingumo principai nepažeisti pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį ir sutrumpinant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą iki mažesnio nei sankcijoje nustatytas minimalus. Visiškai netaikyti administracinio poveikio priemonės nagrinėjamu atveju nėra pagrindo, kadangi padarytas pažeidimas yra pakankamai grubus.

Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir kiti teismai, pvz. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. balandžio 20 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-127-380/2018, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 29 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-506-174/2017, Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-37-174/2018.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo A. R. skundą tenkinti iš dalies.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) pakeisti ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatas A. R. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 (vienam) mėnesiui.

Kitą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Teisėjas Ignas Totilas