- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-20
- Bylos Nr.
- AN2-127-380/2018
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aurelija Sadauskaitė
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 16.9.4Pavojingas ir chuliganiškas vairavimas, Kelių eismo taisyklėse nustatyto draudimo lenkti ar įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą pažeidimas (ANK 420 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal M. P. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. vasario 26 d. nutarties, kuria atmestas M. P. skundas ir paliktas nepakeistas Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. sausio 5 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje, kurioje M. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 200 Eur dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 4 mėnesiams.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. 2017 m. gruodžio 7 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariate surašytas administracinio nusižengimo protokolas M. P. už tai, kad jis 2017-12-07 16.40 val. (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairuodamas transporto priemonę (duomenys neskelbtini), kurios Nr. (duomenys neskelbtini), lenkė ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones per sankryžą, kuri buvo pažymėta kelio ženklu „Pagrindinis kelias“, taip keldamas pavojų eismo saugumui. Tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių 5, 9, 140.1 punktų reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Be to, surašė administracinį nurodymą, kuriuo pasiūlė M. P. iki 2017-12-22 sumokėti 85 Eur baudą ir paskyrė specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 3 mėnesiams bei pasiūlė iki 2017-12-22 grąžinti specialiąją teisę patvirtinančius dokumentus Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.
2. M. P. iki 2017-12-22 neįvykdė administracinio nurodymo, todėl administracinio nusižengimo protokolas perduotas pareigūnui, įgaliotam nagrinėti administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka.
3. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininkas Kęstutis Lukošius 2018 m. sausio 5 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje paskyrė M. P. administracinę nuobaudą pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį – 200 Eur baudą – ir administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą (teisės vairuoti transporto priemones atėmimą) 4 mėnesiams.
Žemesnės instancijos teismas
4. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. vasario 26 d. nutartimi M. P. skundas atmestas pripažinus M. P. argumentus, kad sankryža buvo netinkamai pažymėta ir jis negalėjo suprasti, jog artėja prie sankryžos, nepagrįstais.
Šalies argumentai
5. Apeliaciniu skundu M. P. prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. vasario 26 d. nutartį kaip neteisėtą ir nepagrįstą ir priimti naują nutartį perkvalifikuojant veiką pagal kitą administracinių nusižengimų įstatymą, numatantį lengvesnį administracinį nusižengimą, arba pakeisti teismo nutartį ir paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.
5.1. Apeliaciniame skunde nesutinkama su tuo, kad M. P. būtų pažeidęs Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus. M. P., vairuodamas transporto priemonę, buvo atidus ir atsargus, važiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, pradėjo lenkimą dar iki kelio ženklo Nr. 201 „Pagrindinis kelias“, bet baigė jau šio ženklo galiojimo zonoje ir kelio ruože, kuris nebuvo paženklintas ištisine linija. M. P. prieš lenkimą teisingai įvertino visas galimas vizualiai matomas aplinkybes ir galėjo saugiai užbaigti atliekamą lenkimo manevrą. Sisteminis Kelių eismo taisyklėse nustatytų nuostatų aiškinimas neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad ženklas Nr. 201 „Pagrindinis kelias“ suponuoja sankryžos buvimą. Nagrinėjamu atveju pati sankryža yra sunkiai pastebima esant bet kokiam paros metui, todėl turėtų būti žymima ne vien kelio ženklu Nr. 201 „Pagrindinis kelias“, bet ir įspėjamaisiais kelio ženklais, kurie nurodytų pagrindinio kelio susikirtimą su šalutiniu keliu ar bent jau turėtų būti žymima atitinkamu kelio dangos ženklinimu – horizontalaus ženklinimo ištisine linija, kas draustų toje kelio atkarpoje atlikti lenkimo manevrą. Toje vietoje kelio ženklinimas iš viso nedraudžia lenkti, o tiksliau –administracinio nusižengimo padarymo vietoje kelio ženklinimas iš viso neegzistuoja. Kelio ženklas Nr. 201 „Pagrindinis kelias“ nenurodo draudimo lenkti pradžios. Jeigu ženklo galiojimo pradžia nėra nurodyta atskirais kelio ženklais, tai kelio galiojimas prasideda nuo kelio ženklo įrengimo vietos.
5.2. Apeliantas nesutinka su tuo, kad M. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 140.1 papunktyje nustatytus reikalavimus. Skirdamas administracinę nuobaudą, pareigūnas neišsiaiškino, ar M. P. objektyviai suvokė, kad lenkimo manevrą atliko sankryžoje. Apeliantas nurodo, jog jis prieš lenkimo manevrą nematė, kad (duomenys neskelbtini) gatvę kerta šalutinis kelias. Pažymi, kad lenkimo manevrą atliko anksčiau, o ne sankryžoje, taip pat nebuvo jokių įspėjamųjų ženklų, kurie nurodytų, kad (duomenys neskelbtini) gatvę kerta šalutinis kelias ir toje vietoje yra sankryža, o būtent įspėjamieji kelio ženklai įspėja vairuotoją apie artėjantį pavojingą kelio ruožą, kuriame jis turi laikytis visų reikalaujamų saugaus eismo taisyklių. Kyla pagrįsta abejonė, kad esant kelio ženklinimui Nr. 201 „Pagrindinis kelias“, vairuotojas tamsiu paros metu sugebės įvertinti visus aplink esančius kelius, kertančius pagrindinį kelią, kuriuo asmuo važiuoja, ir įvažiavimus, bei sugebės pasirinkti vieną iš trijų pirmumo ženklo suteikiamų pirmenybių.
5.3. Apeliaciniame skunde teigiama, jog turi būti taikomos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos, nes yra akivaizdus M. P. suklydimas dėl kelio ženklo, sankryža nebuvo pažymėta jokiais įspėjamaisiais ženklais ar atitinkamu kelio ženklinimu. M. P. neneigia paties lenkimo manevro, tačiau šis manevras buvo atliktas saugiai, įvertinus matomumą, kelio dangą ir patikrinus, ar priešpriešine eismo juosta nevažiuoja automobiliai, nesukeliant pavojaus kitiems eismo dalyviams, neviršijant nustatyto leistino greičio. Be to, dėl padaryto pažeidimo neigiamų ar pavojingų kitiems eismo dalyviams padarinių nekilo.
5.4. Apeliaciniame skunde teigiama, jog nėra nustatyti ANK 420 straipsnio 1 dalies požymiai. Institucijos nutarime administracinio nusižengimo byloje nurodytas tik vienas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, o ne keli Kelių eismo taisyklių pažeidimai, kurie keltų grėsmę eismo saugumui, būtų sukėlę pavojingą situaciją kitiems eismo dalyviams. Todėl toks vairavimas nėra chuliganiškas. M. P. administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas už lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, t. y. už tai, kad jis sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 201 „Pagrindinis kelias“, vairuodamas automobilį lenkė kitą transporto priemonę, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 140.1 papunkčio reikalavimus. Tačiau M. P. lenkimo manevrą pradėjo atlikti prieš sankryžą, kur lenkimas leidžiamas, lenkti baigė ženklo „Pagrindinis kelias“ galiojimo zonoje ir toks jo manevras pavojingos situacijos kelyje nesukėlė.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininkas Kęstutis Lukošius su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo M. P. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti institucijos nutarimą bei teismo nutartį. Nurodo, jog M. P. buvo sustabdytas, nes atliko lenkimo manevrą per sankryžą, pažymėtą kelio ženklu „Pagrindinis kelias“, ir šią aplinkybę patvirtina administracinio nusižengimo protokolas, vaizdo įrašas bei liudytojų parodymai.
Motyvuojamoji dalis
7. Apeliacinis skundas atmestinas.
8. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimtos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek prašoma apeliaciniu skundu, neperžengdamas apeliacinio skundo reikalavimų (ANK 652 straipsnis). Apeliaciniame skunde ginčijamas M. P. veikos kvalifikavimas, būtent šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.
9. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje M. P. veiksmai įvertinti kaip atitinkantys administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, požymius.
10. ANK 420 straipsnio 1 dalyje (2017 m. lapkričio 16 d. redakcija) yra nustatyta, jog transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų. Šio straipsnio 5 dalyje yra nustatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Taigi ANK 420 straipsnio 1 dalies normos dispozicija yra aprašyta alternatyviais požymiais ir yra blanketinė, t. y. nukreipia į kitus teisės aktus ir pirmiausiai į teisinį reguliavimą, numatytą Kelių eismo taisyklėse. Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje M. P. veiksmai, kai jis, vairuodamas transporto priemonę, lenkė ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones per sankryžą, kuri buvo pažymėta kelio ženklu „Pagrindinis kelias“, taip keldamas pavojų eismo saugumui, gali būti įvertinti kaip atitinkantys ANK 420 straipsnio 1 dalies normos dispozicijoje numatytą požymį – transporto priemonių lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti. Kelių eismo taisyklių 140 punkto 140.1 papunktyje yra nustatytas draudimas lenkti sankryžose šalutiniame kelyje ir pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklu „Pagrindinis kelias“.
11. Apeliaciniame skunde ginčas dėl to, ar sankryža nėra paženklinta, taip pat dėl to, ar buvo atliktas transporto priemonių lenkimo manevras, nekyla. Tačiau apeliaciniame skunde ginčijamos su lenkimu sankryžoje susijusios aplinkybės. Apelianto vertinimu, lenkimo manevras buvo atliktas prieš sankryžą, o ne pačioje sankryžoje. Apie artėjimą prie sankryžos jis negalėjo numatyti, kadangi kelio ruože nėra įrengti įspėjamieji kelio ženklai, kurie įspėtų transporto priemonės vairuotoją apie tai, kad jis artėja prie sankryžos, o kelio ženklas „Pagrindinis kelias“ nenurodo draudimo lenkti pradžios. Kelyje taip pat nebuvo horizontalaus kelio ženklinimo, kuris leistų transporto priemonės vairuotojui suprasti, jog lenkti šioje vietoje yra draudžiama. Pavojus tokiu lenkimu niekam nebuvo sukeltas, o apelianto veiksmai nepagrįstai buvo įvertinti kaip pažeidžiantys Kelių eismo taisyklų 9 punkto reikalavimus. Tačiau šie apeliacinio skundo argumentai laikomi nepagrįstais.
11.1. Transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinio, valdymas sukelia jos valdytojui didesnę nei įprastai rūpestingumo ir atsakingumo pareigą dėl jo prisiimtos rizikos valdyti didesnį pavojaus šaltinį. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą (toliau – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas), eismo dalyvių elgesys yra grindžiamas savitarpio pagalba ir atsargumu (12 straipsnio 1 dalis). Eismo dalyviai privalo išmanyti šį įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles, taip pat privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 straipsnio 2, 5 dalys, 13 straipsnio 12 dalis, Kelių eismo taisyklių 5 ir 9 punktai).
11.2. Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje M. P., kaip atidus ir rūpestingas eismo dalyvis, turintis pareigą mokėti Kelių eismo taisykles, privalėjo taip pat žinoti, kuriose vietose lenkimo manevras yra draudžiamas. Įvykio vietos sankryža pažymėta kelio ženklu „Pagrindinis kelias“, o Kelių eismo taisyklėse nustatytas teisinis reguliavimas draudžia lenkti sankryžose šalutiniame kelyje ir pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklu „Pagrindinis kelias“. Apeliaciniame skunde teigiama, kad šis ženklas nenurodo draudimo lenkti pradžios. Tačiau kelio ženklo galiojimas yra laikomas kelio ženklo įrengimo vietoje, jeigu kelio ženklo galiojimo pradžia nėra nurodyta atskirais kelio ženklais. Kaip eismo dalyvis, kuris yra saistomas Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme ir Kelių eismo taisyklėse nustatytų reikalavimų, M. P. turėjo pareigą kelyje būti atidus ir rūpestingas, todėl privalėjo pastebėti, kad įvykio vietos sankryža yra pažymėta kelio ženklu „Pagrindinis kelias“, ir laiku padaryti išvadą, kad šioje kelio vietoje lenkti yra draudžiama. Neįsitikinęs, kad kelio vietoje lenkti galima, ir atlikęs lenkimo manevrą, M. P. elgėsi nepakankamai atidžiai ir rūpestingai, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Apeliaciniame skunde teigiama, jog lenkimo manevras buvo pradėtas dar iki sankryžos pradžios, tačiau tai, kad pradėjo tokį lenkimo manevrą iki sankryžos pradžios ir galiausiai tęsė tokio lenkimo manevro darymą nematydamas kelyje artėjančios sankryžos, negali būti vertinama kaip eismo dalyvio atidus, apdairus ir rūpestingas elgesys. Jeigu M. P. lenkimo manevrą pradėjo leistinoje vietoje, tai jis turėjo įsitikinti, kad galės baigti lenkti kelio ruože, kuriame lenkti nėra draudžiama. Be to, lenkimo manevras buvo atliekamas tamsiu paros metu, esant šlapiai kelio dangai, baigiantis darbo dienai, kai eismas keliuose yra padidėjęs, o tai reiškia, kad eismo dalyvis turi būti ypač atsargus ir rūpestingas kelyje. Tačiau nagrinėjamu atveju M. P. neįsitikino, kad kelio vietoje lenkti galima, taip pat lenkimo manevrą draudžiamoje vietoje atliko lenkiant iš karto kelias transporto priemones. Todėl M. P. veiksmai negali būti vertinami kaip atidaus, apdairaus ir rūpestingo eismo dalyvio, kuris laikosi visų būtinų atsargumo priemonių, kaip to reikalauja tiek Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 straipsnio 5 dalis, tiek Kelių eismo taisyklių 9 punktas. Apeliaciniame skunde nurodytos M. P. atsargumo priemonės, kurių jis laikėsi kelyje, negali būti vertinamos kaip pakankamos nagrinėjamu atveju. O M. P. apeliaciniame skunde išdėstyti aiškinimai dėl to, kaip turėtų būti atliekamas kelio ženklinimas, kad eismo dalyvis galėtų suprasti, jog jis artėja prie sankryžos, yra vertintinas kaip subjektyvaus pobūdžio aiškinimas ir gynybinė pozicija, siekiant sušvelninti administracinę atsakomybę. Teisinis reguliavimas dėl kelio ženklinimo Kelių eismo taisyklėse nustatytais ženklais, taip pat dėl horizontaliojo kelių ženklinimo yra nustatytas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83 patvirtintose Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklėse bei Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-82 patvirtintose Kelių horizontaliojo ženklinimo taisyklėse. Nėra duomenų, kad įvykio vietos kelyje nustatyti kelio ženklai ir atliktas kelių horizontalusis ženklinimas galėtų neatitikti teisės aktuose nustatytų reikalavimų.
12. Negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog M. P. veika neatitinka ANK 420 straipsnio 1 dalies (2017 m. lapkričio 16 d. redakcija) požymių, nes, kaip teigiama apeliaciniame skunde, M. P. inkriminuotas pažeidimas yra tik vienas, o ne keli vienarūšiai ar skirtingi eismo taisyklių pažeidimai, sukeliantys grėsmę eismo saugumui.
12.1. Kaip minėta, ANK 420 straipsnio 1 dalies normos dispozicija yra aprašyta alternatyviais požymiais. Tam, kad asmeniui būtų galima inkriminuoti šio straipsnio dalį, pakanka nustatyti vieną iš šio straipsnio dalies normos dispozicijoje numatytų alternatyviųjų požymių. Nagrinėjamu atveju M. P. veika atitiko požymį – transporto priemonių lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles yra draudžiama. Tačiau ANK 420 straipsnio 1 dalies normos dispozicijoje numatytas požymis tam tikra apimti vis dėlto gali būti susijęs su kitu normos dispozicijoje numatytu požymiu – transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus ta prasme, kad transporto priemonių lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles yra draudžiama lenkti, gali kelti grėsmę eismo saugumui. Tačiau tai pačios veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Transporto priemonių lenkimas tose vietose, kur pagal teisinį reguliavimą lenkimas yra draudžiamas, pats gali būti vertinamas kaip pavojų eismo saugumui keliantis eismo taisyklių pažeidimas. Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje lenkimo manevras buvo atliktas dar ir didesnio pavojaus eismo saugumui aplinkybėmis, t. y. tamsiu paros metu, esant šlapiai kelio dangai, baigiantis darbo dienai, lenkiant iš karto kelias transporto priemones. Tačiau tam, kad M. P. būtų galima inkriminuoti ANK 420 straipsnio 1 dalį, skirtingai nei teigiama apeliaciniame skunde, jis neturėjo padaryti bent du grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, nes M. P. veika buvo realizuotas kitas ANK 420 straipsnio 1 dalies normos dispozicijoje įtvirtintas alternatyvusis požymis.
12.2. Apeliaciniame skunde teigiama, kad M. P. veika neatitinka chuliganiško vairavimo požymių ir negali būti kvalifikuota pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Tačiau chuliganiško vairavimo požymiai yra įtvirtinti ne administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, sudėtyje. ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymas gali būti vertinamas kaip pavojingas vairavimas, Kelių eismo taisyklėse nustatyto draudimo lenkti ar įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą pažeidimas, tačiau ši veika neapima chuliganiško vairavimo. Chuliganiško vairavimo administracinio nusižengimo sudėtis (pagrindinė) yra numatyta ANK 420 straipsnio 2 dalyje, todėl chuliganiško vairavimo požymių nebuvimas M. P. veikoje neleidžia daryti išvados, kad jo veika neatitinka ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių. Taigi M. P. veika, kurioje nėra chuliganiško vairavimo požymių, yra tinkamai kvalifikuota pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.
13. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančios aplinkybės sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Šio klausimo pirmosios instancijos teismas nutartyje nesvarstė, nes dėl to nebuvo paduotas skundas. Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė jokio pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.
13.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad sankryža nebuvo pažymėta įspėjamaisiais ženklais ar atitinkamu kelio žymėjimu, M. P. neneigia paties lenkimo manevro atlikimo, bet teigia, kad šis manevras buvo atliktas saugiai, teisingai įvertinus visas galimas vizualiai matomas aplinkybes, nesukeliant pavojaus kitiems eismo dalyviams, neviršijant nustatyto greičio, dėl padaryto pažeidimo pavojingų padarinių kitiems eismo dalyviams nekilo. Tačiau išanalizavus administracinio nusižengimo bylą, konstatuojama, kad institucija M. P. paskyrė teisingą bei atitinkančią ANK 22 straipsnio 2 dalyje nustatytus administracinės nuobaudos tikslus administracinę nuobaudą bei nustatė teisingą administracinio poveikio priemonės trukmę.
13.2. Įstatymų leidėjas, nustatydamas administracinę nuobaudą – baudą nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų (turintiems teisę vairuoti asmenims) už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymą, taip pat ir privalomą skirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, laiko proporcinga priemone tam, kad būtų pasiekti visuomenei svarbūs tikslai, ši priemonė yra būtina visuomenei svarbiems tikslams pasiekti ir ja nėra varžomos žmogaus teisės ir laisvės daugiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Tačiau tam tikrais atvejais padarytas pažeidimas gali būti toks, kad už jo padarymą taikoma administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė gali būti laikoma neproporcinga ir neteisinga padaryto pažeidimo pobūdžiui poveikio priemone ir toks jos taikymas prieštarautų teisingumo bei protingumo principams. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą ANK 34 straipsnio 5 dalyje, teismas ar įstatymo nustatytos institucijos turi teisę paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti, kai, teismo ar įstatymo nustatytų institucijų vertinimu, ANK numatytos normos sankcijoje įtvirtinta administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė yra akivaizdžiai per didelė nusižengimą padariusiam asmeniui, neproporcinga padarytam nusižengimui ir dėl to yra neteisinga.
13.3. Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje yra nustatyta, kad M. P. veika yra tinkamai kvalifikuota pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, už jos padarymą jam institucijos nutarimu administracinio nusižengimo byloje yra paskirta 200 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas 4 mėnesiams. Iš administracinio nusižengimo bylos matyti, kad M. P. veika pasireiškė transporto priemonių lenkimu vietoje, kurioje pagal Kelių eismo taisykles yra draudžiama lenkti, ir tokiu būdu sukeliant grėsmę eismo saugumui. Taip pat M. P. yra baustas administracine tvarka už pažeidimus, kurie susiję su eismo taisyklių pažeidimais (t. 1, b. l. 5–7). Tai neigiamai charakterizuoja M. P. kaip asmenį ir eismo dalyvį, kuris savo rizikingu elgesiu kelia pavojų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir kuris išvadų dėl drausmės keliuose vis dėlto nėra padaręs. Byloje nėra nustatyta atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Institucija, skirdama administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, į šias aplinkybės atsižvelgė ir paskyrė baudos dydį, kuris atitinka sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, taip pat nustatė teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo trukmę mažesnę negu sankcijoje numatytas specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkis (ANK 34 straipsnio 1–3 dalys). M. P. paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė yra proporcinga ir teisinga padaryto pažeidimo pobūdžiui ir jų taikymas neprieštarauja teisingumo bei protingumo principams. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti M. P. ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.
14. Išnagrinėjęs apeliacinį skundą bei skundžiamą teismo nutartį, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. vasario 26 d. nutartis, patikrinus ją neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti jos apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. vasario 26 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir M. P. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.