Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Aldonai Venckaitienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės O. J. ieškinį atsakovui V. J. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, trečiasis asmuo byloje J. B.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką dėl atsakovo kaltės, nustatyti nepilnamečių vaikų: A. J., gim. (duomenys neskelbtini) ir O. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove, suteikiant ieškovei teisę, nepilnamečius vaikus, laikinam ar nuolatiniam gyvenimui išsivežti į užsienio valstybę, priteisti ieškovei iš atsakovo nepilnamečių vaikų: A. J. ir O. J. išlaikymui po 175,00 Eur per mėnesį, kiekvienam vaikui, nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės, 4550,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2015 m. sausio mėn. iki kreipimosi į teismą dienos, patirtas bylinėjimosi išlaidas, nustatyti atsakovo su nepilnamečiais vaikais A. J. ir O. J. bendravimo tvarką, t.y ieškovei su vaikais gyvenant Lietuvoje, nustatyti atsakovui teisę bendrauti su sūnumis kas antrą šeštadienį po 3 valandas, susitikimų su sūnumis laiką iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš vieną dieną, suderinus su Ieškove. Vaikų vasaros atostogų metu atsakovui nustatyti teisę bendrauti su vaikais dvi savaites, numatomą bendravimo - susitikimų laiką iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš tris dienas, suderinus su ieškove. Ieškovei su vaikais gyvenant užsienio valstybėje nustatyti atsakovui teisę bendrauti su vaikais visomis ryšio priemonėmis kas antrą šeštadienį po tris valandas. Ieškovei gyvenant užsienyje nustatyti atsakovui teisę vaikų vasaros atostogų metu dvi savaites bendrauti su vaikais senelių B. gyvenamojoje vietoje Klaipėdoje arba ieškovės gyvenamojoje vietoje užsienio valstybėje.

Byla išnagrinėta nedalyvaujant ieškovei O. J. ir atsakovui V. J.. Ieškovei apie teismo posėdį pranešta civilinio proceso kodekso 118 ir 127 straipsniuose nustatyta tvarka (b.l. 127 ), prašymų negauta. Atsakovui apie teismo posėdį bei apie ieškinį ir patikslinus ieškinio reikalavimus pranešta viešo paskelbimo būdu (Civilinio proceso kodekso 130 straipsnis), prašymų, atsiliepimo į ieškinį negauta.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė paaiškino, kad atsakovas paskutinius penkerius šešerius metus vis mažiau teikė lėšų šeimos išlaikymui, o nuo 2015 m. sausio mėnesio iš viso neteikia vaikams išlaikymo, nuolat girtauja, šeimos atžvilgiu naudoja psichologinį ir fizinį smurtą. Nurodė, kad V. J. neatsakingas požiūris į šeimyninį gyenimą nesikeitė nuo santuokos sudarymo, ieškovė manė, kad atsakovo požiūris į santuoką laikui bėgant keisis, tačiau atsakovo neatsakingumas laikui bėgant vis stiprėjo. Paaiškino, kad atsakovas dirbdavo statybose. Nurodė, kad O. J. nuo 2015 m. vidurio yra išvykusi į užsienį ten dirba ūkininko ūkyje, nuomojasi būstą, vidutinės pajamos per mėnesį sudaro apie 600-800 Eur. Kadangi atsakovė dėl darbo pobūdžio nuolat turi vykti į užsienį, laikinąją vaikų globėja buvo pakirta jos mama J. B.. Kadangi dabar vasaros atostogos, nepilnamečiai vaikai A. ir O. šiuo metu vieši pas mamą Italijoje. Paaiškino, kad ieškovė stengiasi sukurti sąlygas nuolatiniam vaikų gyvenimui Italijoje, todėl prašo teismo leisti vaikus išsivežti nuolatiniam gyvenimui į Italiją, o ne laikinam. Nurodė, kad V. J. visiškai nebendrauja su vaikais, ignoruoja savo vaikus, jų poreikius.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš ieškovės atstovės ir trečiojo asmens J. B. paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, ištirtų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė (duomenys neskelbtini)sudarė santuoką. Santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės admininistracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 6). Šalys turi nepilnamečius vaikus – A. J., gim. (duomenys neskelbtini), O. J., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 26, 27). O. J. (duomenys neskelbtini) deklaravo išvykimą į Italiją (b.l. 8). Ieškovės prašymu šalių nepilnamečiams vaikamas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini)nustatyta laikina globa, globėja paskirta J. B., nustatant vaikų globos vietą globėjos gyvenamojoje vietoje (b.l. 25).

Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, kadangi nustatyta, kad šeima faktiškai iširusi, šalys bendro ūkio nebeveda, negyvena santuokinio gyvenimo (Civilinio kodekso 3.64, 3.54 straipsniai).

Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. P. C. kodekso 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas Civilinio kodekso trečiosios knygos normose bei dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Šeimos teisinius santykius reglamentuojančios Civilinio kodekso trečiosios knygos normos sutuoktiniams numato lojalumo, tarpusavio pagalbos, moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima (Civilinio kodekso 3.27 straipsnis) bei kitas pareigas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. gegužės 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010 yra išaiškinęs, kad lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. Nurodytų pareigų pažeidimas gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu (Civilinio kodekso 3.60 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m birželio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007 yra išaiškinęs, kad nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį stengiantis išsaugoti santuoką tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

Byloje esantys Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2013 m. balandžio 12 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto antrojo policijos komisariato 2015 m. vasario 10 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015 m. rugpjūčio 26 d. buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas, trečiojo asmens paaiškinimai patvirtina, kad V. J. namuose būdavo neblaivus, konfliktuodavo su ieškove dėl savo girtavimo, sutuoktinio pareigų atlikimo, vaikų auklėjimo (b.l. 15-19, 122, 123). Iš VSDFV pažymos apie asmens įdarbinimus nustatyta, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. buvo įdarbintas 10 kalendorinių dienų laikotarpiui (b.l. 130), todėl byloje nesant kitų duomenų apie kitas atsakovo pajamas, teismas daro išvadą, kad atsakovas negauna nuolatinių pajamų, todėl neprisededa prie šeimos išlaikymo piniginėmis lėšomis. Nenustatytos aplinkybės, kurios neleistų atsakovui susirasti nuolatinio darbo ir taip prisidėti prie šeimos išlaikymo.Trečiasis asmuo teismo posėdžio metu nurodė, kad O. J. stengėsi išsaugoti šeimą nuo santuokos sudarymo. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galimą spręsti, kad V. J. stengėsi pakeisti gyvenimo būdą, išsaugoti santuoką. Pažymėtina, kad atsakovas neprieštaravo dėl ieškovės nurodytų faktų, nenurodė teismui, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės (Civilinio kodekso 3.61 straipsnio 1 dalis), nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį, bylos nagrinėjimu nesidomėjo, nors apie bylos nagrinėjimą žinojo, kadangi teismo 2016 m. kovo 22 d. nutartis atsakovui įteikta asmeniškai (b.l. 78). Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, byloje nesant duomenų paneigainčių ieškovės nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovo girtavimas, konfliktavimas su atsakove, atitinkamų išvadų dėl santuokinio gyvenimo ir šeimos poreikių nedarymas, neprisidėjimas prie šeimos išlaikymo yra netinkamas įstatyme numatytų lojalumo, apibusės pagalbos, moralinės ir materialinės paramos pareigų vykdymas, todėl laikytina, jog santuoka iširo dėl V. J. kaltės (Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad sutuoktiniai santuokos metu dalintino turto neįgijo (b. l. 23, 24, 28, 29). Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad šalys asmeninius daiktus yra pasidalinę, ieškovė išlaikymo iš atsakovo nereikalauja. Byloje nėra duomenų apie šalių kreditorius.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2010 yra išaiškinęs, kad vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Iš trečiojo asmens paaiškinimų, ieškovės atstovės paaiškinimų, nustatyta, kad atsakovas vaikų nelanko, jais nesirūpina, nedalyvauja jų auklėjime, neteikia jiems išlaikymo, galimai neturi gyvenamosios vietos. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės teismo posėdžio metu pateikta žodinė išvada patvirtino trečiojo asmens ir ieškovės nurodytas aplinkybes. Iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės pateiktos žodinės išvados nustatyta, kad V. J. siekiama įrašyti į socialinės rizikos asmenų turinčių nepilnamečių vaikų įskaitą. Byloje nėra įrodymų, kurie paneigtų apie atsakovą nurodytas aplinkybes. Ieškovė šiuo metu gyvena užsienyje, dirba žemės ūkyje (b.l. 38-40). Trečiasis asmuo, patvirtino, kad ieškovė teikia vaikams pastovų išlaikymą, rūpinasi vaikų interesų apsaugą ir poreikių patenkinimu. Esant nustatytoms aplinkybėms, įvertinus byloje esančius įrodymus, vadovaujantis Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės teismo posėdžio metu pateikta žodine išvada, byloje nesant kitų duomenų, jog ieškovė negalėtų tinkamai pasirūpinti vaikais, darytina išvada, kad ieškovė O. J. nepilnamečiams vaikams gali sudaryti pastovias sąlygas augti, vystytis bei tobulėti, todėl nepilnamečių vaikų A. J., O. J. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove.

Ieškovė prašo suteikti teisę nepilnamečius vaikus nuolatiniam gyvenimui išsivežti į užsienio valstybę. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2014 m. spalio 24 d. nutartimi civilinėje byloje 3K-3-454/2014 išaiškino, kad geriausių vaiko interesų paisymas ir pagarba tėvų valdžios lygybės principui, sprendžiant svarbiausius vaiko gyvenimo klausimus, suponuoja poreikį gauti skyrium gyvenančio tėvo sutikimą kitam iš tėvų, su kuriuo nustatyta nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta, siekiančiam su vaiku išvykti gyventi nuolat į užsienį. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovės faktinė gyvenamoji vieta yra Italijoje (b.l. 8, 43-45). Ieškovės atstovė, trečiasis asmuo, teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškovė planuoja vaikus leisti į mokyklą Italijoje, vaikai šiuo metu atostogauja Italijoje, ieškovė nuomojasi būstą Italijoje, turi italą draugą, su kuriuo ketina gyventi. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad tenkinus ieškovės prašymą dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, vaikai galėtų nuolat gyventi su mama, nebebūtų reikalinga laikinoji globa. Nesant duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad tenkinus ieškovės prašymą būtų pažeisti nepilnamečių vaikų interesai, nepilnamečių vaikų laikinajai globėjai ir atsakovui neginčijant ieškovės reikalavimo, ieškovei suteiktina teisė vaikus A. J. ir O. J. nuolatiniam gyvenimui išsivežti į užsienio valstybę.

Tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (Civilinio kodekso CK 3.156, 3.159 straipsniai). Tėvai, negyvenantys kartu su vaikais, turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (Civilinio kodekso 3.170 straipsnio 1 dalis). Bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jeigu dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, kai antrojo tėvo bendravimas ir auklėjimas visiškai neatitinka paties vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, kai vaiko brandai ir pasaulėžiūrai yra daroma žalinga įtaka (Civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalis).

Iš ieškovės atstovės ir trečiojo asmens paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas vengia bendravimo su savo nepilnamečiais vaikais, o vaikai vengia bendravimo su girtaujančiu tėvu. Vadovaujantis Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės teismo posėdžio metu pateikta žodine išvada, nustatant atsakovo bendravimo tvarką su A. J. ir O. J., būtina apsaugoti nepilnamečius vaikus nuo neigiamos atsakovo įtakos dėl V. J. asocialaus gyvenimo būdo. Nustayta, jog V. J. girtauja, vaikų poreikiais nesirūpina. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, įvertinus ieškovės prašomą nustatyti vaikų lankymo tvarką, vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu ieškovės reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo tenkintinas.

Įstatymas numato pareigą abiem tėvams išlaikyti savo vaiką (CK 3.192 str. 1 d.). Pagal civilinio kodekso 3.198 straipsnio 1 dalį, teismas, priteisdamas išlaikymą vaikams, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, leisdamas teismui kiekvienu konkrečiu atveju išsaugoti protingą vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo bei tėvų galimybių pusiausvyrą (CK 3.192 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 3 d. nutartimi civlinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 išaiškino, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti ar jį teikdami, tėvai galės tenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo poreikius, ir ar dėl to nebus pažeistas proporcingumo principas. Iš Ieškovės ieškinio nustatyta, kad ieškovė prašomo priteisti išlaikymo dydį nustatė atsižvelgadama ne į vaikų poreikius, o į teismų praktiką, nurodant, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog išlaikymo vienam vaikui per mėnesį dydis įprastomis aplinkybėmis turėtų būti orientuojamas į Vyriausybės patvirtintą vienos minimalios mėnesinės algos sumą. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 3 d. nutartimi civlinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 pažymėjo, kad išlaikymo dydis nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina teismų praktika bei akcentavo, kad išlaikymo dydis turi būti nustatomas kiekvienu atveju individualiai.

Iš ieškovės atstovės ir trečiojo asmens paaiškinimų nustatyta, kad šalių vaikai – A.ir O. neturi specialių poreikių. Ieškovės atstovė nurodė, kad vaikų išlaikymui ieškovė kas mėnesį skiria apie 600,00 Eur. Trečiasis asmuo patvirtino nurodyto dydžio išlaikymo reikalingumą. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų vaikų poreikius, tačiau atsživelgiant į vaikų amžių, trečiojo asmens paaiškinimus, institucijos teikiančios išvadą byloje pateiktą žodinę išvadą, teismas daro išvadą, kad ieškovės atstovės nurodyta suma reikalinga vaikų poreikiams per mėnesį patenkinti nėra per didelė. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, šiuo metu niekur nedirba, neturi registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, kitų išlaikytinių, galimai gyvenamosios vietos. Byloje nėra duomenų apie atsakovo išsilavinimą, tačiau iš ieškovės atstovės ir trečiojo asmens paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas turi įgūdžių statybos darbuose. Duomenų, kad atsakovas dėl sveikatos būklės ar kitų pateisinamų priežasčių kodėl negali dirbti, byloje nėra. Esant nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, kad atsakovas gali susirasti nuolatinį darbą bei išlaikyti savo vaikus, todėl nėra pagrindo netenkinti ieškinio reikalavimo dėl prašomo priteisti nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio, iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui priteistina po 175,00 Eur, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės. Pažymėtina, kad įstatymas numato, kad priteisto išlaikymo dydis, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, teismo sprendimu gali būti pakeistas (Civilinio kodekso 3.201 straipsnis).

Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti išlaikymo įsiskolinimą, kiekvienam vaikui po 2275,00 Eur už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki ieškinio pateikimo teismui, t.y. iki 2016 m.vasario 18 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. gegužės 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010 yra išaiškinęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas vadovaujantis Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, turi būti atsižvelgta į vaikų poreikius, tėvų turtinę padėtį, kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu už kurį prašoma įsiskolinimo priteisimo, nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Byloje ginčo dėl išlaikymo įsiskolinimo dydžio nekilo. Bylos duomenimis nenustatyta, kad įsiskolinimo laikotarpiu ieškovės ir atsakovo materialinė padėtis buvo kitokia. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas nuo 2015 m. sausio mėnesio teikė savo vaikams išlaikymą, nenustatyta, kad vaikų poreikiai išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu būtų buvę kitokie. Įvertinus nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas pagrįstas, iš atsakovo kievienam vaikui priteistina po 2275,00 Eur už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki ieškinio pateikimo teismui, t.y. 2016 m. vasario 18 d.

Iš atsakovo ieškovei proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 8 p., 93 str. 2 d.). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė patyrė 676,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 600,00 Eur už advokato teisinę pagalbą, 76,50 Eur sumokėto žyminio mokesčio (b.l. 124, 125). Ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 676,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 197,00 Eur žyminio mokesčio nuo kurio ieškovė buvo atleista (CPK 96 str. 1 d., 80 str. 7 d., 83 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 264, 265, 270, 385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

I. O. J. ieškinį patenkinti visiškai.

N. O. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. J., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Pripažinti, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio V. J. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokos metu turėtą pavardę, t.y. „J.”.

Nustatyti nepilnamečių vaikų A. J., gim. (duomenys neskelbtini), O. J., (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su mama, t.y. atsakove O. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos adresas Lietuvoje: (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos adresas užsienyje: (duomenys neskelbtini).

Suteikti O. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos adresas Lietuvoje: (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos adresas užsienyje: (duomenys neskelbtini), teisę nepilnamečius vaikus A. J., (duomenys neskelbtini), ir O. J., (duomenys neskelbtini), nuolatiniam gyvenimui išsivežti į užsienio valstybę.

Nustatyti atsakovo V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. J., gim. (duomenys neskelbtini)ir O. J. gim. (duomenys neskelbtini), tvarką:

ieškovei su vaikais gyvenant Lietuvoje, atsakovas turi teisę bendrauti su vaikais kas antrą šeštadienį po tris valandas, susitikimų su vaikais laiką iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš vieną dieną, suderinus su ieškove O. J.. vaikų vasaros atostogų metu atsakovas V. J. turi teisę bendrauti su vaikais dvi savaites, numatomą bendravimo - susitikimų laiką iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš tris dienas, suderinus su ieškove O. J.. ieškovei su vaikais gyvenant užsienio valstybėje atsakovas turi teisę bendrauti su vaikais visomis ryšio priemonėmis kas antrą šeštadienį po tris valandas. ieškovei gyvenant užsienyje atsakovas turi teisę vaikų vasaros atostogų metu dvi savaites bendrauti su vaikais senelių B. gyvenamojoje vietoje Klaipėdoje arba ieškovės gyvenamojoje vietoje užsienio valstybėje.

Priteisti iš atsakovo V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą vaikams: A. J., gim. (duomenys neskelbtini), O. J., gim. (duomenys neskelbtini)., kiekvienam vaikui po 175,00 Eur, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t.y. 2016 m. vasario 18 d., iki vaikų pilnametystės, išlaikymui skirtas lėšas mokant į O. J. nurodytą banko sąskaitą. Suteikti ieškovei O. J. uzufrukto teisę vaikams skirtų išlaikymo lėšų naudojimui.

Priteisti iš atsakovo V. J. nepilnamečių vaikų A. J., gim. (duomenys neskelbtini) ir O. J., gim. (duomenys neskelbtini), naudai išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. vasario 18 d., kiekvienam vaikui po 2275,00 Eur.

Priteisti iš atsakovo V. J. 676,50 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei O. J..

Priteisti iš atsakovo V. J. 197,00 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2016 m. kovo 22 d. teismo nutartimi.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Sprendimui įsiteisėjus per tris darbo dienas išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimo fakto įregistravimui ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai spręsti klausimą dėl laikinosios globos panaikinimo.