- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Data
- 2019-03-12
- Bylos Nr.
- e2A-32-198/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32197-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Jonaitienė (pran.), Zina Mickevičiūtė, Margarita Dzelzienė
- Ieškovas
- UAB „Paysera LT “
- Atsakovas
- UAB „Medicinos bankas“, UAB „Baltic Beauty Group“
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikdama Vilniaus apygardos vardu, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Jonaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Paysera LT“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1731-600/2017 pagal ieškovės UAB „Paysera LT “ ieškinį solidarioms atsakovėms UAB „Medicinos bankas“ ir UAB „Baltic Beauty Group“ dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
1. Ieškovė patikslinusi savo reikalavimą prašė solidariai iš atsakovų priteisti 3416,27 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2016 m. gegužės 6 d. K. M. į UAB „Medicinos bankas“ skyrių inicijavo 4500,00 Eur dydžio mokėjimo operaciją į ieškovės klientės – atsakovės UAB „Baltic Beauty Group“ elektroninių pinigų sąskaitą Paysera LT sistemoje. Dėl UAB „Medicinos bankas“ klaidos ši viena mokėjimo operacija į ieškovės sąskaitą UAB „Medicinos bankas“ banke buvo įskaityta 3 kartus, t. y. vietoje 4500,00 Eur buvo įskaityta 13500,00 Eur. Ieškovė, paimdama sąskaitos UAB „Medicinos bankas“ išrašus ir kas kartą juose radusi naujus mokėjimus po 4500 Eur, juos per tris kartus įskaitė klientės UAB „Baltic Beauty Group“ elektroninių pinigų sąskaitoje: du mokėjimai buvo įskaityti iš karto – 2016 m. gegužės 6 d., o kadangi viename iš gautų mokėjimų nebuvo nurodytas identifikatorius, šis mokėjimas buvo perduotas patikrinti ieškovės darbuotojams ir rankiniu būdu įskaitytas UAB „Baltic Beauty Group“ sąskaitoje 2016 m. gegužės 7 d.
3. UAB „Medicinos bankas“, neinformavusi ieškovės, panaikino dvi mokėjimo operacijas po 4500,00 Eur iš ieškovės sąskaitos, t. y. šie gauti mokėjimai apskritai išnyko iš banko sąskaitos be jokių paaiškinimų ar žymų. Kadangi atsakovė UAB „Medicinos bankas“ neinformavo ieškovės apie panaikintas mokėjimo operacijas ir niekaip neatvaizdavo panaikinimo ieškovės sąskaitos išraše, ieškovė negalėjo laiku pastebėti šių sumų išnykimo.
4. Bylos nagrinėjimo metu UAB „Baltic Beauty Group“ grąžino ieškovei 3018,47 Eur, todėl ieškovės patirtą žalą sudaro 5981,53 Eur. Ieškovės nuomone, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė į savo sąskaitą UAB „Medicinos bankas“ banke gavo tik 4500,00 Eur, o išleido elektroninių pinigų ir įskaitė atsakovės UAB „Baltic Beauty Group“ sąskaitoje už 13500,00 Eur, papildomus 9000,00 Eur UAB „Baltic Beauty Group“ gavo ieškovės sąskaita. UAB „Baltic Beauty Group“ gavusi nepriklausančius pinigus, jų ieškovei negrąžino.
II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės UAB „Baltic Beauty Group“, ieškovės UAB „Paysera LT LT“, naudai 3416,27 Eur kaip nepagrįstai įgytas lėšas, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2016 m. rugsėjo 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 657 Eur bylinėjimosi išlaidų, bei priteisė į valstybės biudžetą 4,32 Eur teismo pašto išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.
6. Byloje nustatyta, kad tarp ieškovės ir banko 2011 m. liepos 26 d. buvo sudaryta banko sąskaitos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieškovei buvo atidaryta sąskaita (t. 1, b. l. 54-55). Taip pat nustatyta, kad K. M. 2016 m. gegužės 6 d. atsakovo (banko) Akropolio klientų aptarnavimo skyriuje į ieškovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) įnešė 4.500,00 Eur sumą, kuri į ieškovės sąskaitą banko buvo įskaityta 3 kartus, tačiau 2016 m. gegužės 6 d. 13:14 val. ir 13:15 val. atlikti įskaitymai pašalinti žymint „klaidą“ (b. l. 173).
7. Iš ieškovės pateiktos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo už 2016 m. gegužės 2 d. – 2016 m. rugsėjo 2 d. laikotarpį matyti, kad K. M. vardu atliktas sąskaitos papildymas buvo atliktas 2016 m. gegužės 6 d. 13:00:22 + 0300 4.500 Eur suma, 2016 m. gegužės 6 d. 13:33:07 + 0300 4.500 Eur suma ir 2016 m. gegužės 7 d. 13:22:45 +0300 4.500 Eur suma (b. l. 9-10). Ieškovė atsakovei UAB „Baltic Beauty Group“ pervedė 13.500 Eur (3 x 4.500 Eur).
8. Atsakovė – bankas 2016 m. gegužės 6 d. priėmė iš K. M. 4.500 Eur sumą ir atliko įskaitymą į ieškovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įskaitymas buvo atliktas tris kartus, vėlesni du įskaitymai buvo pašalinti žymint klaidą 2016 m. gegužės 6 d. 13:14 ir val. ir 13:15 val. Iš ieškovės pateiktos sąskaitos matyti, kad ieškovė įskaitymus apskaitė 2016 m. gegužės 6 d. 13:00:22 + 0300, 13:33:07 +0300 ir 2016 m. gegužės 7 d. 13:22:45 +0300.
9. Nesant tikslių duomenų, kada buvo atliktas pirmasis banko atliktas 4500 Eur lėšų įskaitymas, tačiau ieškovė jį apskaitė 13:00:00 +0300, teismas padarė išvadą, kad jis turėjo būti atliktas iki 13:00:00 val. Ieškovės vėlesni lėšų įskaitymai po 4500 Eur buvo atlikti po to, kad bankas pašalino piniginių lėšų po 4500 Eur įskaitymą 13:14 val. ir 13:15 val. (ieškovė antrą 4500 Eur sumą apskaitė 13:33:07 +0300, o trečią kartą 4500 Eur sumą apskaitė kitą dieną 13:22:45 +0300. Tai patvirtina banko nurodytą aplinkybę, kad ieškovė du kartus po 4500 Eur pervedė kitai atsakovei jau po to, kai bankas pašalino piniginių lėšų įskaitymą į sąskaitą (laiko skirtumas apie 15 min.).
10. Informacijos apie tai, kada, kaip, kokia forma bankas turi informuoti apie tai klientą, sutartyje nėra. Atsižvelgus į tai, kad skirtumas tarp banko pašalintų operacijų ir ieškovės atlikto antro pervedimo dėl 4500 Eur sumos sudaro 15 min., šis laikas nekelia abejonių, kad ieškovė turėtų turėti realią galimybę per tokį laiką tinkamai sureaguoti.
11. Teismas sprendė, kad aplinkybė, kad ieškovės naudojama sistema automatiškai atlieka lėšų paskirstymą ir perveda įneštas sumas kelis kartus per valandą, t.y. kad kas pusvalandį, negali sąlygoti, kad už paskutinių dviejų iš trijų sumų pervedimą turi atsakyti bankas.
12. Ieškovė nenurodė, kokius neteisėtus veiksmus atliko bendrovė įnešdama pinigus į ginčo sąskaitą. Aplinkybė, kad bendrovė, nepagrįstai gavusi didesnę pinigų sumą, nei turėjo teisę gauti, negrąžino nepagrįstai gautos sumos, t. y. tuo metu buvo 9000 Eur (2 x 4500 Eur), nesąlygoja jos atsakomybės CK 6.245-6.249 straipsnių pagrindu.
13. Tačiau tai patvirtinta, kad atsakovei – UAB „Baltic Beauty Group“ buvo pervesta per didelė piniginių lėšų suma nei ji turėjo teisę gauti. Teismas sprendė, kad nustatytos faktinės aplinkybės turi būti vertinamos Civilinio kodekso šeštos knygos XX skyriaus normų, reglamentuojamų nepagrįstą praturtėjimą ar turto gavimą kontekste.
14. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė atsakovei per klaidą pervedė trigubai didesnę pinigų sumą nei turėjo, todėl vadovaujantis CK 6.237 straipsnio 1 dalimi, atsakovė – bendrovė gavusi daugiau nei turėjo teisę, privalo visa tai grąžinti ieškovei, kurios sąskaita tai buvo įgyta. Dėl nurodyto ieškovės patikslintas reikalavimas dėl 3416,27 Eur sumos priteisimo vertinamas kaip nepagrįstas atsakovės – bendrovės praturtėjimas ir šią sumą atsakovei kyla pareiga grąžinti ieškovei kaip be pagrindo gautą turtą.
15. Nustatytų aplinkybių ir išdėstytų motyvų pagrindu ieškinį tenkino tik atsakovės UAB „Baltic Beauty Group“ atžvilgiu, kitos atsakovės atžvilgiu reikalavimą atmetė.
16. Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės UAB „Baltic Beauty Group“ 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2016 m. rugsėjo 6 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo tenkinamas CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 2 dalies pagrindu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė
17. Ieškovė UAB „Paysera LT Lt“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-26 sprendimą: pakeisti motyvaciją, pagal kurią skola iš atsakovės UAB „Baltic Beauty Group“ buvo priteista kaip nepagrįstai gautos lėšos ir pripažinti priteistas sumas žalos atlyginimu, tenkinti ieškinį pilna apimti ir priteisti žalos atlyginimą solidariai iš UAB „Baltic Beauty Group“ ir UAB „Medicinos bankas“, pakeisti sprendimo dalį, pagal kurią Paysera LT, UAB priteista 50 proc. išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti ir priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Žemesnės instancijos teismas
18. Teismas atsakovės UAB „Baltic Beauty Group“ įsipareigojimų vykdymą ieškovei vertino nepagrįsto praturtėjimo instituto kontekste. Pažymi, kad su atsakove buvo sudaryta Bendroji mokėjimo paslaugų sutartis, šalių tarpusavio santykius, teises ir pareigas reguliuoja sutartis.
19. Sutarties 5.13 p. numatyta, kad klientas privalo nedelsdamas pranešti Paysera LT LT, UAB apie į savo elektroninių pinigų sąskaitą gautus nepriklausančius pinigus, jais nedisponuoti ir grąžinti šiuos pinigus Paysera LT, UAB per 3 (tris) darbo dienas nuo reikalavimo gavimo dienos. Atsakovės UAB „Baltic Beauty Group“ pareiga grąžinti į jos sąskaitą įskaitytas sumas kyla iš sutarties.
20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, yra išaiškinęs, kad nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas yra savarankiška prievolės rūšis. Šis turto išreikalavimo institutas taikomos tik tada, kai konstatuojami specialūs prievolės grąžinti turtą atsiradimo pagrindai – turtas gautas be teisinio pagrindo (CK 6.237 str. 1 d.), pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 str. 2 d.), asmuo be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėja (CK 6.242 str. 1 d.). Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas savo prigimtimi yra subsidiarus kitų civilinių teisių gynybos būdų atžvilgiu, t. y. pažeistos teisės ginamos šiuo būdu, kai jų negalima apginti kitais būdais; nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos tokios sąlygos: 1) nėra įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė; 2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2006; 2008-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008; 2008-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2008; 2009-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2009; 2011-10-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2011).
21. Kadangi UAB „Baltic Beauty Group“ pareiga grąžinti lėšas kyla iš sutarties, šios sutarties nuostatos nevykdymas padarė žalą ieškovei, yra galimas ieškovo teisių gynybos būdas ne nepagrįsto praturtėjimo pagrindu, o civilinės (sutartinės) atsakomybės pagrindu, teismas nepagrįstai skolą iš UAB „Baltic Beauty Group“ priteisė kaip nepagrįstai gautas lėšas, o ne kaip žalos, padarytos Paysera LT, UAB, atlyginimą.
22. Pažymi, kad teismas teisingai nurodė, kad šalių sudarytos sutarties 4.4 p. numatyta, kad klientas sutinka, kad bankas be atskirto kliento nurodymo nurašytų iš sąskaitos klaidingai į ją įskaitytas lėšas (CK 6.189 str.). Tačiau teismas neįvertino tos aplinkybės, kad lėšos buvo ne nurašytos, o apskritai dingo iš ieškovės sąskaitos be jokių žymių ir įrodymų, kad tokios operacijos, t. y. lėšų nurašymas nuo ieškovės sąskaitos, buvo atliktos. Taip pat teismas nevertino, kad pareiga informuoti ieškovę apie lėšų nurašymą atsakovei kilo iš Mokėjimų įstatymo.
23. Tarp šalių buvo sudaryta Banko sąskaitos sutartis, pagal kurią UAB „Medicinos bankas“ atidarė ieškovei banko sąskaitą. Civilinio kodekso 6.922 str. numatyta, kad lėšos iš banko sąskaitos nurašomos kliento nurodymu, be kliento nurodymo Mokėjimų įstatymo 24 str. 1 d. numatyta, kad mokėjimo operacija laikoma autorizuota tik tada, kai mokėtojas duoda sutikimą ją įvykdyti. Mokėtojas ir jo mokėjimo paslaugų teikėjas turi susitarti dėl sutikimo davimo formos ir tvarkos. Mokėtojas gali autorizuoti mokėjimo operaciją iki jos įvykdymo arba ją įvykdžius, jeigu taip susitarė mokėtojas ir jo mokėjimo paslaugų teikėjas.
24. Banko sutarties 4.4 p. reiškia, kad ieškovė iš anksto autorizuoja lėšų nurašymo operaciją, t. y. duoda sutikimą tokiam lėšų nurašymui. Tačiau toks leidimas nepašalina kitų banko pareigų, kylančių iš Mokėjimų įstatymo.
25. Pagal Mokėjimų įstatymo 15 str. mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas, nurašęs atskiros mokėjimo operacijos sumą iš mokėtojo sąskaitos, nedelsdamas raštu popieriuje arba naudodamas kitą patvariąją laikmeną mokėtojui: 1) pateikia informaciją, leidžiančią mokėtojui atpažinti kiekvieną mokėjimo operaciją ir su gavėju susijusią informaciją; 2) nurodo mokėjimo operacijos sumą valiuta, kuria suma nurašoma iš mokėtojo mokėjimo sąskaitos, arba mokėjimo nurodyme nurodyta valiuta; 3) nurodo komisinio atlyginimo už mokėjimo operaciją sumą ir kaip ji išskaidyta arba mokėtojo mokamas palūkanas; 4) nurodo mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjo taikytą valiutos keitimo kursą ir mokėjimo operacijos sumą po valiutos keitimo, jeigu vykdant mokėjimo operaciją buvo keičiama valiuta; 5) nurodo lėšų nurašymo datą arba mokėjimo nurodymo gavimo datą. Bendrojoje sutartyje gali būti nustatyta, kad ši informacija turi būti pateikta ar sąlygos su ja susipažinti sudaromos reguliariai, ne rečiau kaip kartą per mėnesį, ir sutartu būdu, kad mokėtojas galėtų saugoti ir atkurti nepakitusią informaciją. Atitinkamą pareigą numato ir banko Mokėjimo paslaugų teikimo taisyklių 7.1.2 p.
26. Taigi, bankas nurašęs lėšas nuo ieškovės sąskaitos Mokėjimo įstatymo buvo įpareigotas pateikti informaciją apie atliktą lėšų nurašymą ir atitinkamai išsaugoti nepakitusią informaciją.
27. Tačiau, kaip minėta, lėšos nebuvo nurašytos, t. y. nebuvo atlikta lėšų nurašymo operacija paliekant žymę, kad iš ieškovės sąskaitos buvo nuskaičiuoti 9500 Eur, kaip to reikalauja Mokėjimų įstatymas, o išrašai buvo tiesiog panaikinti.
28. Taigi bankas pažeidė jam nustatytą Mokėjimų įstatymo pareigą teikti informaciją apie įvykdytą lėšų nurašymą nuo ieškovės sąskaitos. Būtent dėl to, kad lėšos iš sąskaitos tiesiog dingo (nebuvo įvykdyta informavimo apie lėšų nurašymą pareiga, pareiga išsaugoti nepakitusią informaciją), ieškovė negalėjo protingai pamatyti tokių atsakovės veiksmų ir kaip nurodo teismas, ir laiku sureaguoti, nes nebuvo į ką sureaguoti.
29. Akivaizdu, kad jei UAB „Medicinos bankas“ būtų veikęs tinkamai ir laiku informavęs Paysera LT, UAB, kaip to reikalauja Mokėjimų įstatymas, apie iš jos sąskaitos nurašytas lėšas, Paysera LT UAB nebūtų į UAB „Baltic Beauty Group“ sąskaitą įskaičiusi daugiau lėšų, nei buvo pervesta (nes bankas tariamai lėšų nurašymą atliko dar iki lėšų įskaitymo klientui) arba laiku šias lėšas susigrąžinusi tiesiogiai iš UAB „Baltic Beauty Group“ sąskaitos. Kadangi Paysera LT, UAB nebuvo laiku informuota, UAB „Baltic Beauty Group“ dėl banko kaltų ar aplaidžių veiksmų buvo sudaryta galimybė lėšas, kurios jam nepriklausė ir kuriomis jis negalėjo disponuoti ir privalėjo grąžinti Paysera LT, UAB, panaudoti savo reikmėms. Banko ir UAB „Baltic Beauty Group“ veiksmai kartu lėmė žalos Paysera LT, UAB padarymą, be banko veiksmų UAB „Baltic Beauty Group“ nebūtų galėjęs disponuoti lėšomis, todėl tai lemia solidariąją atsakovų atsakomybę.
30. Ieškinys atsakovės UAB „Baltic Beauty group“ buvo tenkintas pilna apimtimi. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo mažinti priteistų bylinėjimosi išlaidų atsakovės UAB „Baltic Beauty Group“ atžvilgiu ir jos turėjo būti priteistos 100 proc.
Atsiliepimas
31. Atsiliepimu į apeliacinį skundą UAB „Medicinos bankas“ prašo UAB „Paysera LT“, apeliacinio skundo netenkinti, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistu; priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
32. Nurodo, kad atsakovas nėra ir nebuvo apelianto su apelianto partneriais ir/ar klientais pasirašytų sutarčių šalis, nežino jų sąlygų ir jokios apelianto su apelianto partneriais ir/ar klientais pasirašytų sutarčių sąlygos atsakovui nėra taikomos ir atsakovo nesaisto.
33. Atsakovui apeliantas niekada nebuvo ir nėra pateikęs savo verslo modelio vykdymo techninių specifikacijų, vidinių tvarkų ir/ar operatyvios veiklos dokumentų, iš kurių atsakovas būtų galėjęs sužinoti konkretų apelianto verslo modelio vykdymo būdą.
Šalies argumentai
34. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad apelianto ir atsakovo bei atsakovo UAB „Baltic Beauty Group“ santykiai aiškintini sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis teisės normomis. Apeliantas įrodinėjo, kad atsakovas nepagrįstai įskaitė į apelianto sąskaitą 9000 eurų, o vėliau juos teisėtai nusirašęs (ką apeliantas tariamai pastebėjo tik pasibaigus ataskaitiniam mėnesiui) apie tai neinformavo apelianto. Taigi, taip apelianto ir atsakovo susiformavo teisiniai santykiai susiję su piniginių lėšų įskaitymu ir jų nurašymu, kuriuos reglamentuoja tiek Banko sąskaitos sutartis, tiek Mokėjimo paslaugų taisyklės.
35. Apeliantas atsakovo sutartinę atsakomybę siejo su Mokėjimo paslaugų teikimo taisyklių 9.11 punkto ir Banko sąskaitos sutarties 4.4 punkto pažeidimais, o apeliacinio skundo teisiniu pagrindu taip pat nurodo ir naują reikalavimų teisinį pagrindą - LR Mokėjimu įstatymo 2 straipsnio,15 straipsnio ir 24 straipsnio 1 dalies nuostatu pažeidimą.
36. Ginčas byloje kilo dėl 2016 m. gegužės 6 d. klaidingai įskaitytų lėšų nurašymo, o tuo metu galiojo ne apelianto nurodoma, bet kita LR Mokėjimų įstatymo redakcija (galiojo LR Mokėjimų įstatymo redakcija galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. liepos 14 d.). Ginčo santykių atsiradimo metu galiojusios LR Mokėjimų įstatymo redakcijos 15 straipsnio ir 24 straipsnio turinys yra visiškai kitoks nei nurodo apeliantas, todėl apelianto argumentai, susiję su tariamu LR Mokėjimų įstatymo 15 straipsnio ir 24 straipsnio 1 dalies pažeidimu yra nepagrįsti (apeliantas savo skundą nepagristai grindžia nuo 2016 m. liepos 14 d. įsigaliojusia LR Mokėjimų įstatymo redakcija).
37. Bet kokiu atveju pažymėtina, kad ginčo santykių metu galiojusios LR Mokėjimų įstatymo redakcijos 15 straipsnis nustatė, jog „įvykdęs mokėjimo operaciją, gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas gavėjui nedelsdamas raštu arba naudodamas kitą patvariąją laikmeną pateikia tam tikrą informaciją“. Kadangi šiuo konkrečiu atveju klaidingai įskaitytos lėšos buvo nurašytos nuo apelianto sąskaitos, o jų gavėjas buvo pats atsakovas, todėl apie klaidingai įskaitytų lėšų nurašymą nuo apelianto sąskaitos apeliantui neturėjo būti pranešta remiantis apelianto nurodomo ginčo santykių metu galiojusio LR Mokėjimų įstatymo 15 straipsnio pagrindu.
38. Apeliantas neįrodė visų būtinųjų atsakovo civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų. Apeliantas įrodinėjo, kad jis patyrė žalą dėl to, kad po to, kai atsakovas į apelianto sąskaitą klaidingai įskaitęs 13500 eurų 9000 eurų vėliau teisėtai susigrąžino ir apie tai neinformavo apelianto, apeliantas 9 000 eurų pervedė į atsakovo UAB „Baltic Beauty Group“ sąskaitą. Taigi, apeliantas turtinius praradimus patyrė ne dėl to, kad atsakovas teisėtai anuliavo klaidingas mokėjimo operacijas, o dėl to, kad apeliantas po atsakovo padarytos klaidos ištaisymo atsakovui UAB „Baltic Beauty Group“ pervedė 9000 eurų ir vėliau jų visų nesusigrąžino.
39. Atsakovas, nežinodamas apie apelianto ir UAB „Baltic Beauty Group“ civilinius teisinius santykius ir juose nedalyvaudamas, nėra niekaip susijęs su apelianto ir atsakovo UAB „Baltic Beauty Group“ tarpusavio teisėmis ir pareigomis ir negali būti atsakingas už galimus praradimus, kuriuos galėjo patirti apeliantas, pervesdamas lėšas atsakovui UAB „Baltic Beauty Group“. Pažymėjo, kad remiantis Mokėjimo paslaugų taisyklių 10.5.18 punktu, atsakovas neatsako už apelianto ir atsakovo UAB „Baltic Beauty Group“ tarpusavio pretenzijas ir jų nenagrinėja, o apeliantas gali pateikti pretenzijas atsakovui tik dėl atsakovo įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo.
40. Kadangi atsakovui per klaidą į apelianto sąskaitą pervedus 9 000 eurų, jie buvo susigrąžinti (pažymėtina iki to momento, kai apeliantas pervedė 9 000 eurų atsakovui UAB „Baltic Beauty Group“), apeliantas dėl atsakovo klaidos ir jos ištaisymo nepatyrė jokios žalos.
41. Klaidingai pervestų lėšų nurašymas vertintinas remiantis Banko sąskaitos sutarties 4.4 punktu, kuris numato, kad apeliantas sutinka, jog atsakovas be atskiro apelianto nurodymo nurašytų nuo sąskaitos klaidingai į ją įskaitytas lėšas (CK 6.189 str.). Apeliantas ir atsakovas nebuvo susitarę, kokia forma atsakovas turi informuoti apie tai apeliantą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad apeliantas privalo būti įdiegęs tokias informacines sistemas, kurios, prieš pervedant lėšas apelianto klientams patikrintų, ar apeliantas turi savo klientams pervestinų lėšų, darytina išvada, kad apeliantas per 19 min. (laikas nuo pirmųjų klaidingai pervestų lėšų iš apelianto sąskaitos nurašymo iki lėšų atsakovui UAB „Baltic Beauty Group“ pervedimo) ir per 24 val. 7 min. (laikas nuo antrųjų klaidingai pervestų lėšų iš apelianto sąskaitos nurašymo iki lėšų atsakovui UAB „Baltic Beauty Group“ pervedimo) neabejotinai turėjo pakankamai laiko tinkamai sureaguoti. Aplinkybė, kad, kaip teismo posėdyje nurodė apelianto atstovė, apelianto informacinė sistema tik kas pusvalandį tikrina apeliantui pervestas lėšas ir jas skirsto tarp apelianto klientų, negali sąlygoti, kad už paskutinių dviejų iš trijų sumų pervedimą atsakovui UAB „Baltic Beauty Group“ turi atsakyti atsakovas. Aplinkybė, kad apeliantas įdiegė tokią informacinę sistemą, kuri tik kas pusvalandį, o ne prieš kiekvieną lėšų pervedimą apelianto klientui tikrina, ar apeliantui yra pervestos apelianto klientui skirtos lėšos, patvirtina, kad riziką dėl klaidingo lėšų pervedimo savo klientams prisiėmė apeliantas.
Šalies argumentai
42. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad atsakovas ištaisęs klaidą (klaidingą 4500 eurų ir 4500 eurų pervedimą apeliantui) apie tai neinformavo apelianto, kas, pasak apelianto sąlygojo žalos padarymą.
43. CK 6.259 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės. CK 6.259 straipsnio 2 dalis nustato, kad aptarta CK 6.259 straipsnio 1 dalies taisyklė taikoma ir tais atvejais, kai kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo prisidėjo prie prievolės neįvykdymo ar dėl netinkamo jos įvykdymo padarytų nuostolių padidėjimo. Apelianto informacinių sistemų ypatybės neužkertančios kelio nesankcionuotų mokėjimo pavedimų vykdymui būtent ir lemia, kad net ir tuo atveju, jeigu būtų pripažinta, jog atsakovas prisidėjo prie apelianto žalos atsiradimo (su kuo atsakovas kategoriškai nesutinka) atsakovas turi būti atleistas nuo atsakomybės.
44. Atsakovas klaidą ištaisė remdamasis ne tik Banko sąskaitos sutarties 4.4 punktu, bet ir Mokėjimo paslaugų taisyklių 10.5.14 punktu, kuris numato, kad pastebėjus klaidingas mokėjimo sąskaitos operacijas (neteisingą lėšų įskaitymą ar nurašymą taip pat neteisingą lėšų įskaitymą ar nurašymą, įvykusius dėl klaidingai pateikto valiutos keitimo kurso, esant techniniams sutrikimams ir t.t.). atsakovas turi teisę ištaisyti šias klaidas be atskiro apelianto sutikimo, o apeliantas su šia atsakovo teise sutinka. Taigi, atsakovas padarytą klaidą ištaisė remiantis susitarimu su apeliantu, todėl ją ištaisydamas jokių neteisėtų veiksmų neatliko, todėl civilinė atsakomybė atsakovui negalėjo kilti.
45. Solidarią atsakomybę apeliantas privalėjo įrodyti. Šioje konkrečioje situacijoje atsakovas UAB „Baltic Beauty Group“ nepadarė jokios žalos apeliantui, neatliko jokių neteisėtų veiksmų, nėra jokio priežastinio ryšio tarp tariamos apeliantui atsakovo UAB „Baltic Beauty Group“ padarytos žalos ir tariamų atsakovo UAB „Baltic Beauty Group“ neteisėtų veiksmų.
46. Kadangi atsakovas UAB „Baltic Beauty Group“ apeliantui nepadarė jokios žalos, o paprasčiausiai iš apelianto gautas lėšas galimai valdo neturėdamas tam teisinio pagrindo, šioje konkrečioje situacijoje nėra teisinio pagrindo teigti, kad atsakovų atsakomybė apeliantui yra solidari.
47. Atsakovas UAB „Baltic Beauty Group“ atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Teisėjų kolegija konstatuoja:
48. Apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas ( Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 str. 1 d. 3 p.).
49. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribų (CPK 329 str. 2 ir 3 d.).
50. Byloje nustatyta, kad tarp ieškovės ir banko 2011 m. liepos 26 d. buvo sudaryta banko sąskaitos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieškovei buvo atidaryta sąskaita (t.1, b. l. 54 - 55). K. M. 2016 m. gegužės 6 d. atsakovo ( banko ) Akropolio klientų aptarnavimo skyriuje į ieškovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) įnešė 4500,00 Eur sumą, kuri į ieškovės sąskaitą banko buvo įskaityta 3 kartus, tačiau 2016 m. gegužės 6 d. 13:14 val. ir 13:15 val. atlikti įskaitymai pašalinti žymint „klaidą“ (b. l. 173). Ieškovė atsakovei UAB „Baltic Beauty Group“ pervedė 13.500 Eur (3 x 4500 Eur). UAB „Baltic Beauty Group“ nepagrįstai gautų pinigų ieškovei negrąžino, ieškovė ieškinio pateikimo dienai yra atgavusi dalį nepagrįstai UAB „Baltic Beauty Group“ pervestų pinigų, todėl likusią dalį 5981,53 Eur prašė priteisti iš atsakovų.
51. Byloje ginčo dėl teismo nustatytų faktinių aplinkybių nėra, šalys nesutinka su jų vertinimu, todėl teismas faktinių aplinkybių nenustatinėja, tik pasisako dėl apeliacinio skundo argumentų.
52. Apeliantės teigimu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš UAB „Baltic Beauty Group“ priteisė pinigų sumą nepagrįsto praturtėjimo pagrindu.
53. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pabrėžiama, kad teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Ieškovui neuždrausta ieškinio pareiškime nurodyti, jo nuomone, taikytinų įstatymų, kvalifikuoti faktinių aplinkybių pagal tas normas, kurias jis pageidauja taikyti, pateikti su tų normų taikymu susijusių teisinių argumentų, tačiau šios aplinkybės yra ne fakto, o teisės klausimai, ir spręstini teismo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010; 2011 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2011; 2012 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-292/2012).
54. Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas be pagrindo prievolių teisės sistemoje užima savarankišką vietą ir priskiriamas prie prievolių atsiradimo pagrindų (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 6.2 straipsnis). CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita. Teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankišku prievolės atsiradimo pagrindu, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje dažnai nurodomas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos ne visiškai. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. Esant reikalavimui priteisti be pagrindo įgytą turtą, teismas visų pirma turi teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį: nustatyti, kokiu pagrindu turtas gautas ir iš ko kyla (jei kyla) prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis gauto turto išreikalavimo taisykles, ginčo atveju turi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2014 m. sausio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014.).
55. UAB „Baltic Beauty Group“ yra sudariusi su ieškove UAB „Paysera LT“ Bendrąją paslaugų sutartį, pagal kurios 5.13 punktą nustatytas sąlygas klientas, pastebėjęs, kad į jo Paysera LT Sąskaitą buvo pervesti jam nepriklausantys pinigai, privalo nedelsdamas apie tai pranešti „Paysera LT“. Klientas neturi teisės disponuoti jam nepriklausančiais klaidingai pervestais pinigais. Jei į kliento Paysera LT Sąskaitą pinigai buvo įskaityti per klaidą arba kitais teisinio pagrindo neturinčiais atvejais, Paysera LT turi teisę ir klientas suteikia neatšaukiamą sutikimą tokiais atvejais nurašyti pinigus nuo jo Paysera LT Sąskaitos be kliento nurodymo. Kliento Paysera LT Sąskaitoje nesant pakankamai pinigų per klaidą įskaitytoms sumoms nurašyti, klientas besąlygiškai įsipareigoja per 3 (tris) darbo dienas nuo Paysera LT pareikalavimo gavimo dienos grąžinti Paysera LT į sąskaitą klaidingai įskaitytus pinigus.
56. Taigi, kaip teisingai nurodė apeliantė, šalis sieja sutartiniai santykiai, kurių pagrindu UAB „Baltic Beauty Group“ turi grąžinti, o ieškovė reikalauti - neteisėtai gautus pinigus.
57. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pabrėžiama, kad teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Ieškovė reikšdama ieškinį prašė taikyti civilinės atsakomybės nuostatas.
58. Nagrinėjamu atveju nors teismas ir turėjo teisę perkvalifikuoti ginčo santykius, tačiau, konstatavus aplinkybę dėl šalių sutartinių santykių, šalių teisiniai santykiai negali būti kvalifikuojami kaip nepagrįsto praturtėjimo. Nustačius, kad UAB „Baltic Beauty Group“ tinkamai nevykdo šalių sudarytos sutarties sąlygų, teismas turėjo spręsti dėl sutartinės civilinės atsakomybės taikymo.
59. UAB „Baltic Beauty Group“ ieškinį šioje dalyje pripažįsta, sutinka, kad yra nepagrįstai gavusi pinigines lėšas, kurių dalį jau yra gražinusi, dėl šių aplinkybių byloje ginčo nėra.
60. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė UAB „Medicinos bankas“ 2016 m. gegužės 6 d. priėmė iš K. M. 4500 Eur sumą ir atliko įskaitymą į ieškovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), per klaidą įskaitymą atliko tris kartus, viena mokėjimo operacija į ieškovės sąskaitą banke buvo įskaityta 3 kartus, t.y. vietoje 4 500 Eur buvo įskaityta 13 500 Eur.
61. Du įskaitymus bankas pašalino 2016 m. gegužės 6 d. 13:14 ir val. ir 13:15 val. Ieškovė įskaitymus apskaitė 2016 m. gegužės 6 d. 13:00:22 + 0300, 13:33:07 +0300 ir 2016 m. gegužės 7 d. 13:22:45 +0300.
62. Nustatyta, kad pirmasis banko atliktas 4500 Eur lėšų įskaitymas atliktas iki 13:00:00 val. Ieškovės vėlesni lėšų įskaitymai po 4500 Eur buvo atlikti po to, kad bankas pašalino piniginių lėšų po 4500 Eur įskaitymą 13:14 val. ir 13:15 val. (ieškovė antrą 4500 Eur sumą apskaitė 13:33:07 +0300, o trečią kartą 4500 Eur sumą apskaitė kitą dieną 13:22:45 +0300 ). Ieškovė du kartus po 4500 Eur pervedė kitai atsakovei jau po to, kai bankas pašalino piniginių lėšų įskaitymą į sąskaitą. Dėl šių nustatytų aplinkybių ginčo nėra.
63. Atsakovė UAB „Medicinos bankas“ savo klaidą pripažįsta, tačiau teigia, kad ji turėjo teisę ištaisyti klaidą, be ieškovės sutikimo ir nedelsiant pašalinti klaidingas piniginių lėšų įskaitymo operacijas vadovaujantis UAB „Medicinos bankas“ sudarytos Banko sąskaitos sutarties 4.4 punktu ir Mokėjimo paslaugų taisyklių 10.5.14 punktu, ištaisė klaidą ir nedelsiant pašalino klaidingas piniginių lėšų įskaitymo operacijas.
64. Bylos duomenys patvirtina, kad pagal Banko sąskaitos sutarties 4.4. punktą, klientas (ieškovė) sutinka, kad bankas be atskirto kliento nurodymo nurašytų iš sąskaitos klaidingai į ją įskaitytas lėšas (1 t. b.l. 54).
65. Įvertinus byloje pateiktų sąskaitų išrašus, matyti, kad bankas atliktus įskaitymus panaikino ir jie nebeatsispindėjo ieškovės sąskaitoje, todėl ieškovė negalėjo savalaikiai jų pastebėti. Sutiktina su apeliantės argumentu, kad lėšų nurašymas ir įrašų panaikinimas nėra tas pats veiksmas. Klaidingai atliktų įskaitymų įrašų panaikinimas, o ne jų nurašymas, kurių UAB „Paysera LT“ negalėjo pamatyti bei neinformavimas apie tai UAB „Paysera LT“ (Mokėjimo paslaugų sutarties 9.11. p.) vykdant sutartį negali būti laikomas tinkamu klaidos pagal šalių sudarytos sutarties sąlygas ištaisymu (CK 6.200 str.). O vien ta aplinkybė, kad ieškovė turėjo 15 min. sureaguoti, nes praėjus 15 minučių po pinigų įskaitymo, klaidingi įskaitymai buvo panaikinti, negali būti vertinama kaip civilinę atsakomybę šalinantis veiksnys.
66. Mokėjimo paslaugų teikėjų veiklą ir atsakomybę, mokėjimo paslaugas, jų teikimo sąlygas ir informavimo apie šias sąlygas reikalavimus, mokėjimo operacijų autorizavimą ir vykdymą, mokėjimo paslaugų vartotojų ir mokėjimo paslaugų teikėjų teises ir pareigas, susijusias su mokėjimo paslaugomis, kai mokėjimo paslaugų teikimas yra verslas, reglamentuoja Mokėjimų įstatymas. Ginčas kilo dėl 2016 m. gegužės 6 d. įvykdytos mokėjimo operacijos, klaidingo įskaitymo, todėl tarp šalių kilusiam ginčui taikoma Mokėjimų įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2015-01-01 iki 2016-07-14.
67. Pagal Mokėjimų įstatymo 15 straipsnio 1 dalį, įvykdęs mokėjimo operaciją, gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas gavėjui nedelsdamas raštu arba naudodamas kitą patvariąją laikmeną: 1) pateikia informaciją, leidžiančią gavėjui atpažinti mokėjimo operaciją ir mokėtoją, taip pat kartu su mokėjimo operacija persiųstus duomenis; 2) nurodo mokėjimo operacijos sumą ta valiuta, kuria suma įskaitoma į gavėjo mokėjimo sąskaitą, taip pat pateikia kitą 15 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją. Mokėjimų įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bendrojoje sutartyje gali būti nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija turi būti pateikta arba sąlygos su ja susipažinti sudaromos reguliariai, ne rečiau kaip kartą per mėnesį, ir sutartu būdu, kad mokėtojas galėtų saugoti ir atkurti nepakitusią informaciją.
68. Gavėjas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris gauna mokėjimo operacijos lėšas (Mokėjimų įstatymo 2 str. 6 d.). Nagrinėjamu atveju gavėjas (ieškovė) su Mokėjimų įstatymo 15 straipsnyje nurodyta informacija neturėjo galimybių susipažinti, jos saugoti ir atkurti nepakitusią informaciją, nes klaidingos mokėjimo operacijos buvo pašalintos.
69. Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.246 straipsnio, įtvirtinančio bendrąsias civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas ir pagrindus, 1 dalimi, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas neveikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
70. Civilinio kodekso 6.189 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Sutarčių vykdymo principai įtvirtinti Civilinio kodekso 6.200 straipsnyje: šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu; jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo. Be to, Civilinio kodekso 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Jei vienai iš šalių prievolės vykdymas kartu yra ir profesinė veikla, ši šalis turi vykdyti prievolę taip pat pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus (Civilinio kodekso 6.38 str. 2 d.).
71. Nustačius, kad bankas netinkamai ištaisė savo padarytą klaidą, pažeidė su ieškove ir banku sudarytos banko sutarties nuostatas, apie panaikintus mokėjimus neinformavo ieškovės, yra pagrindas konstatuoti, kad buvo pažeista CK 6.718 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakovo pareiga veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento (ieškovės) interesus, ir CK 6.38 straipsnio 2 dalyje nustatyta pareiga vykdyti prievolę pagal profesinei veiklai taikomus reikalavimus.
72. Šiuo atveju, jeigu bankas nebūtų nepagrįstai įskaitęs tris kartus klientės į sąskaitą įneštos pinigų sumos t.y. vietoj 4500 Eur nebūtų įskaitęs 13500 Eur arba tinkamai ištaisęs savo klaidą, tikėtina, kad ieškovė nebūtų šios sumos įskaičiusi UAB „Baltic Beaty Group“ sąskaitą arba būtų turėjusi galimybę savalaikiai pastebėti lėšų trūkumą ir atlikti lėšų nuskaitymą nuo kliento sąskaitos, kol dar ne visos nepagrįstai gautos piniginės lėšos nebuvo panaudos UAB „Baltic Beaty Group“ reikmėms. Šios galimybės ieškovė neturėjo, nes panaikinti įrašai buvo pastebėti tik pasibaigus mėnesiui, atlikus patikrinimą. Taigi žalingi ieškovei padariniai nebūtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę banko neteisėto veiksmo, todėl laikoma, jog tarp neteisėtų veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys. Žalos dydis byloje nėra ginčijamas.
73. CK 6.6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad solidarioji prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Tai reiškia, kad kiekvienu nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas dėl kelių asmenų solidariosios prievolės, turi nustatyti, ar yra konkreti įstatymo norma ir (ar) šalių susitarimas, nustatantys, jog prievolė solidarioji.
74. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad solidarioji atsakomybė taikoma, kai pagal neteisėtus veiksmus ir kilusią žalą saistančio priežastinio ryšio pobūdį nustatomas bendrininkavimas siaurąja prasme (bendrininkavimas plačiąja prasme apima visus skolininkų daugeto atvejus, įskaitant ir dalinės atsakomybės). Bendrininkavimo atvejai siaurąja prasme gali būti skirstomi į subjektyvųjį ir objektyvųjį bendrininkavimą. Subjektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai keli pažeidėjai veikia bendrai, t. y. turėdami bendrą ketinimą sukelti žalą. Objektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai žala atsiranda tik dėl kelių atskirų, pavienių priežasčių sąveikos, t. y. keli pažeidėjai veikia atskirai neturėdami ketinimo sukelti žalą, apie vienas kito neteisėtus veiksmus dažniausiai nežinodami, tačiau žala atsiranda tik dėl to, kad kiekvieno jų veiksmai buvo būtinoji žalos atsiradimo priežastis. Objektyviojo bendrininkavimo atveju pažeidėjų veiksmų bendrumas nėra akivaizdžiai išreikštas. Jokio susitarimo sukelti žalą ar dalyvauti atliekant neteisėtus veiksmus nėra. Vis dėlto kiekvienas iš pažeidėjų prisideda prie žalos atsiradimo iš esmės – be jo žala (visa apimtimi) apskritai nebūtų atsiradusi. Taigi šiuo atveju, priešingai nei nemažos dalies subjektyviojo bendrininkavimo atvejų, konstatuojamas faktinio priežastinio ryšio tarp kiekvieno iš pažeidėjų veiksmų ir atsiradusios žalos egzistavimas. Kadangi objektyviojo bendrininkavimo atveju kelios priežastys yra atskiros, tačiau priklausomos viena nuo kitos, tai šia priklausomybės prasme galima konstatuoti žalos nedalomumą bei veiksmų bendrumą objektyviąja prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014).
75. Pareiga atlyginti ieškovės patirtą žalą abiem atsakovams UAB ,,Medicinos bankas“ ir UAB „Baltic Beaty Group“ kyla iš skirtingų sutarčių. Atsakovė UAB „Baltic Beauty Group“ sudarydama Bendrąją mokėjimo paslaugų sutartį, įsipareigojo nedelsiant pranešti ieškovei apie į savo elektroninių pinigų sąskaitą gautus nepriklausančius pinigus, jais nedisponuoti ir grąžinti šiuos pinigus per tris darbo dienas nuo įstaigos reikalavimo dienos, o atsakovas UAB „Medicinos bankas“ – pažeidė Mokėjimo paslaugų taisykles, Mokėjimų įstatymą, netinkamai ištaisydamas savo klaidą bei ne informuodamas ieškovės apie atliktus mokėjimų įskaitymų pašalinimus.
76. Abiejų atsakovių netinkamas elgesys lėmė ieškovės žalos atsiradimą, todėl UAB ,,Medicinos bankas“ ir UAB „Baltic Beauty Group“ laikytini bendrai padarę žalą (CK 6.6 str. 3 d.). Esant nustatytam priežastiniam ryšiui, žalos atlyginimas solidariai priteistinas iš abiejų atsakovių.
77. Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sutarčių aiškinimą, todėl nepagrįstai netaikė solidariąją atsakomybę reglamentuojančių materialiosios teisės normų. Dėl to apeliacinės instancijos teismo sprendimas keičiamas ir apeliantės prašomas žalos atlyginimas solidariai priteisiamas iš atsakovių UAB ,,Medicinos bankas“ ir UAB „Baltic Beauty Group“.
78. Pakeitus teismo sprendimą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 5 d.). Iš atsakovių priteisiama po 657 Eur advokato pagalbos išlaidų, bei po 38,50 Eur žyminio mokesčio.
79. Patenkinus apeliacinį skundą iš atsakovės UAB „Medicinos bankas“ priteisiamos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme - 77 Eur žyminis mokestis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti solidariai iš atsakovių UAB „Baltic Beauty Group“ (j. a. k. 302418898) ir UAB „Medicinos bankas“ (j. a. k. 112027077) ieškovės UAB „Paysera LT“ (j.a. k. 300060819 ) naudai 3416,27 Eur (trys tūkstančiai keturi šimtai šešiolika eurų 27 ct) žalai atlyginti ir po 695,50 Eur (šeši šimtai devyniasdešimt penki eurai 50 ct) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
Priteisti iš UAB „Medicinos bankas“ (j. a. k. 112027077) ieškovės UAB „Paysera LT“ (j.a. k. 300060819) naudai 77 Eur (septyniasdešimt septyni eurai) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.