- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-30
- Bylos Nr.
- eII-753-1189/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00599-2025-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gabrielė Kaktienė
- Pažeidėjas
- A. G.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. G. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. gegužės 27 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-9816-2025 pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. gegužės 27 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-9816-2025 (toliau – ir Nutarimas) A. G. pripažintas padaręs administracinius nusižengimus numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 5 dalyje, 415 straipsnio 1 ir 2 dalyse, dėl to, kad (duomenys neskelbtini), 2025 m. gegužės 3 d. 21.05 val. vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai ši teisė jam yra atimta ir pažeidimą padarė pakartotinai, taip pat transporto priemonei nustatyta tvarka neatlikta privalomoji techninė apžiūra, bei ši nėra apdrausta privalomosios atsakomybės draudimu. Už šiuos administracinius nusižengimus jam buvo skirta subendrinta administracinė nuobauda – 800 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 18 mėnesių.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. G. skundu teismo prašo pakeisti Nutarimą dalyje dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir sutrumpinti ją kiek įmanoma trumpesniam laikotarpiui ir sumažinti paskirtą administracinę nuobaudą. Skunde nurodoma, kad toks ilgas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas yra neproporcingas, nes nebuvo padaryta jokia žala nei turtui, nei žmonėms. Dėl padaryto administracinio nusižengimo jis nuoširdžiai gailėjosi, tačiau tai nebuvo tinkamai įvertinta. Taip pat skunde nurodyta, jog jis turi šeimą yra vienas vairuojantis asmuo, jam reikia tenkinti šeimos poreikius. Atsižvelgiant į tai prašo pakeisti skundžiamą nutarimą.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu prašė skundo netenkinti ir nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodyta, jog neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Institucija sprendžia, jog šioje byloje nėra ANK 34 straipsnio 6 dalies sąlygų. Pareiškėjo įvykdyti nusižengimai yra vieni pavojingiausių, asmuo nevykdė imperatyviai įstatymo jam deleguotų pareigų.
Šalies argumentai
A. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tuo metu, kai jis vairavo transporto priemonę buvo susiklosčiusi tiesiog gyvenimiška situacija. Jam prieš tai buvo atimta teisė vairuoti ir jis negalvojo, kad reikia kažką papildomai dėl to daryti, žinojo, kad reikia praeiti kursus, bet nežinojo, jog jie reikalingi siekiant atgauti teisę vairuoti transporto priemones, galvojo praeis kursus tada, kai turės pinigų. Vairuodamas transporto priemonę žinojo, kad ji yra be techninės apžiūros ir neapdrausta, bet tiesiog ją norėjo persivaryti iš draugės namų kiemo į savo kiemą, daug su transporto priemone nevažiavo. Transporto priemonę būtų apdraudęs, kai būtų gavęs pinigų. Kai jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, jis dar vairavo, nes buvo apsiskaičiavęs terminą, nuo kada toks draudimas skaičiuojamas ir jį tada sustabdė ir paaiškėjo, kad jis teisės vairuoti transporto priemones neturi, šiuo atveju dėl to ir gavosi pakartotinumas. Turi du vaikus, tačiau su jais negyvena, moka jiems alimentus. Gyvena su gyvenimo drauge, jis vienintelis vairuojantis, todėl po darbo norėtų atlikti pavežėjo paslaugas, kad daugiau pinigų uždirbti, tai ir yra šeimos poreikių tenkinimas. Jei teisė vairuoti bus atimta pusantrų metų, jam teks keisti darbą
Atsiliepimas
Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuota tinkamai. Teismui pateiktu atsiliepimu į skundą prašė jo netenkinti, o skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Byla teismo posėdyje išnagrinėta nedalyvaujant Institucijos atstovui (ANK 629, 630 straipsniai).
Žemesnės instancijos teismas
A. G. skundas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Nagrinėjamoje byloje institucijos Nutarimu A. G. yra pripažintas padaręs ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, už tai jam buvo paskirta 800 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones 18 mėnesių, taip pat pripažintas padaręs ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, už tai jam buvo paskirta administracinė nuobauda – 100 Eur bauda ir pripažintas padaręs ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, už tai jam buvo paskirta administracinė nuobauda – 100 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio nuostatomis, paskirtos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonė buvo subendrintos ir paskirta galutinė 800 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones 18 mėnesių. Ginčo dėl minėtų administracinių nusižengimų padarymo byloje nėra, skunde keliamas tik administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas, prašant pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, sušvelninti asmens teisinę padėtį.
ANK 424 straipsnio 5 dalis numato atsakomybę asmenims už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje nurodytus veiksmus, padarytus pakartotinai arba asmens, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 423 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą arba kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda kaip neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones asmeniui už šio kodekso 416 straipsnio 6 dalyje, 420 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 423 straipsnio 2 dalyje, 426 straipsnio 1, 2, 5 dalyse, 427 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, arba kuris turi nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas transporto priemonę. ANK 424 straipsnio 7 dalis reglamentuota, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų.
Tuo tarpu A. G. 2024 m. rugsėjo 23 d. nutarimu (ROIK (duomenys neskelbtini)) buvo pripažintas padaręs administracinį nusižengimą numatytą ANK 424 straipsnio 4 dalyje, dėl ko skundžiamu Nutarimu jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį.
ANK 415 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta atsakomybė už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimą ir (ar) pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymą. Už šį administracinį nusižengimą vairuotojams skirtina bauda nuo penkiasdešimt iki vieno šimto eurų, atsakingiems už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą fiziniams asmenims – nuo šešiasdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų, atsakingiems už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto dvidešimt iki dviejų šimtų keturiasdešimt eurų. ANK 415 straipsnio 2 dalis įtvirtina atsakomybę transporto priemonių, kurios nustatyta tvarka neįregistruotos (neperregistruotos) arba be privalomosios techninės apžiūros, arba turi gedimų, dėl kurių pagal Kelių eismo taisykles draudžiama važiuoti, arba dėl kurių nesumokėti valstybės nustatyti su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susiję mokesčiai, arba kurių leidimas dalyvauti viešajame eisme sustabdytas, nes transporto priemonės savininkas ir valdytojas išregistruoti iš Juridinių asmenų registro (kai motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos savininkas ar valdytojas yra juridinis asmuo) arba mirę, arba kurių padangos neatitinka nustatytų techninių ar padangų naudojimo reikalavimų, vairavimas arba vairavimas neturint leidimo naudotis kelių transporto priemone su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis, negu leistina. Šio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo penkiasdešimt iki vieno šimto eurų.
ANK 34 straipsnyje, be kita ko, nustatyta administracinės nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės skyrimo tvarka. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Sutinkamai su straipsnio 3 dalimi asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
Administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai yra nurodyti ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Taigi administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, vis tik, būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos administracinio poveikio priemonės, t. y. paskirti tokią administracinio poveikio priemonę, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) teisė paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai. Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik individualiai įvertinus kiekvieną asmenį, ir nustačius, jog sankcijoje numatytas nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos/administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017, 2AT-22648/2024).
Atkreiptinas dėmesys, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017). Analogiški reikalavimai taikomi ir skiriant administracinio poveikio priemones.
Nagrinėjamu atveju, įvertimus skundžiamą Nutarimą, teismas konstatuoja, jog Institucija tinkamai įvertino visas nuobaudų bei administracinio poveikio priemonės skyrimo aplinkybes. O būtent Institucija įvertino tai, kad A. G. prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir dėl to gailisi, ką laikė jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir tai įvertino, priešingai nei tai nurodo pareiškėjas savo skunde. Taip pat Institucija tiek skirdamas administracines nuobaudas, tiek ir administracinio poveikio priemonę pagrįstai atsižvelgė į administracinių nusižengimų pakartotinumą, tai yra metų laikotarpyje A. G. jau buvo baustas už administracinių nusižengimų numatytų ANK 424 straipsnio 4 dalyje ir 415 straipsnio 2 dalyje įvykdymą, kas iš esmės jį charakterizuoja itin neigiamai. Taip pat Institucija tinkamai pritaikė ir ANK 38 straipsnio nuostatas, tai yra vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalies nuostatomis tinkamai paskyrė galutinę administracinę nuobaudą ir poveikio priemonę, kai galutinė bausmė paskirta pagal sankciją už sunkiausią administracinį nusižengimą. Todėl šie duomenys atskleidžia, kad Institucija skirdama administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę išskirtinai vertino A. G. asmenybę, tačiau net ir tokio vertinimo kontekste nenustatė pagrindų ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymui, su kuo sutinka ir teismas, o tokią išvadą grindžia žemiau išdėstytais motyvais.
Teismo vertinimu, pareiškėjo skunde ir teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad pažeidėjo poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teigiama asmens charakteristika, teisės vairuoti transporto priemones reikalingumas darbui, šeiminės aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytą išimtinį administracinių nusižengimų teisenos institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-11-303/2018, 2AT-13-693/2018, 2AT-54-489/2018, 2AT-15-788/2024 ir kt.).
Tiek paskirta administracinė nuobauda, tiek ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas A. G. neabejotinai sukelia nepatogumų, tačiau tokių padarinių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, suteikiančia pagrindą švelninti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinę padėtį. Pats pareiškėjas nei skunde, nei teismo posėdžio metu nenurodė jokių aplinkybių, kurios būtų išskirtinai teigiamai jį charakterizuojančios, ar kurios sudarytų pagrindą ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymui. Priešingai susipažinus su bylos medžiaga darytina išvada, jog nėra jokių aplinkybių, kurios A. G. charakterizuotų teigiamai, per pastaruosius penkerius metus jis net trisdešimt septynis kartus yra baustas administracine tvarka, dauguma administracinių nusižengimų yra susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, o skirtas baudas administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo moka vangiai, kadangi didžioji dalis jų iki šiol yra nesumokėtos. Kartu A. G. atsainų požiūrį į skundžiamu Nutarimu pripažintus administracinius nusižengimus, atskleidžia ir tai, kad kaip teismo posėdžio metu jis nurodė, kad įvyko tiesiog gyvenimiška situacija, nors ir žinojo, jog jo vairuota transporto priemonė neturėjo galiojančios techninės apžiūros ir nebuvo drausta civilinės atsakomybės draudimu, jis vis viena pasirinko vairuoti tokią transporto priemonę. Taip pat pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, jog nežinojo, jog praradus teisę vairuoti ir norint ją susigrąžinti reikalinga nustatyta tvarka užbaigti papildomą vairuotojų mokymą, nors kartu paaiškino ir tai, kad apie kursus žinojo, tačiau galvojo, jog juos tiesiog reikia išklausyti ir tai būtų padaręs gavęs atlyginimą. Toks A. G. požiūris į jo teisinę padėtį atskleidžia jo atsainų požiūrį į įstatymų laikymąsi ir siekį būti pilnaverčiu kelių eismo dalyviu, todėl jokia prasme neleidžia spręsti dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo. Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, jog jis šeimoje vienas yra vairuojantis ir po darbo dienos, norint papildomai užsidirbti, norėtų teikti pavežėjimo paslaugas, ko šiuo metu dėl prarastos teisės vairuoti, padaryti negali. Vis tik, teismas atkreipia dėmesį, kad ir skundžiamu Nutarimu konstatuotų administracinių nusižengimų padarymo metu, A. G. buvo praradęs teisę vairuoti ir tokios teisės neturėdamas, pakartotinai vairavo transporto priemonę. Tokiu būdu tiek ir paties asmens nesidomėjimas jo teisine padėtimi, dėl teisės vairuoti transporto priemones susigražinimo, tiek ir argumentai, jog po darbo jis nori papildomai užsidirbti teikdamas paslaugas susijusias su kitų asmenų vežimu, jokia prasme nešvelnina jo teisinės padėties. Kaip jau minėta, A. G. nepateikė jokių argumentų, kurie būtų svarstytini taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, o asmens patiriami nepatogumai yra paties pareiškėjo, priešingo įstatymams elgesio, rezultatas, juo labiau, kad darydamas administracinius nusižengimus pareiškėjas aiškiai suvokė, jog elgiasi netinkamai. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog Institucijos priimtas skundžiamas Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, tiek administracinė nuobauda, tiek ir administracinio poveikio priemonė buvo paskirtos laikantis įstatymų nuostatų, o švelninti asmens teisinę padėtį nėra pagrindo.
ANK 675 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje numatyta, jog atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį. Asmens prašymas išdėstyti baudos mokėjimą, paduodamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai (pareigūnui) arba teismui ne teismo posėdžio metu, privalo būti rašytinis. Šis prašymas teismui ne teismo posėdžio metu paduodamas per instituciją, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas skunde prašė jam paskirtą administracinę nuobaudą paskirti mokėti dalimis, tačiau tokio prašymo tenkinimui nėra pagrindo. Iš Sodros duomenų nustatyta, jog A. G. dirba UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir gauna stabilias pajamas, darbinės veiklos egzistavimą teismo posėdžio metu patvirtino ir pats pareiškėjas, jokių objektyvių duomenų, kurie būtų pagrindas spręsti apie asmens sunkią materialinę padėtį, pareiškėjas teismui nepateikė. Atsižvelgiant į visą tai, teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl administracinės nuobaudos išdėstymo per tam tikrą laikotarpį ir A. G. skirta administracinė nuobauda turi būti sumokėta ANK 675 straipsnio 2 dalyje numatytu terminu.
Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad pagrindo pakeisti skundžiamą Nutarimą pareiškėjo A. G. skunde išdėstytais argumentais, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, todėl skundas atmetamas, o teisėtas ir pagrįstas skundžiamas Nutarimas paliekamas nepakeistas (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi, teismas,
nutaria:
netenkinti A. G. skundo, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. gegužės 27 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-9816-2025, palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.