Šiaulių apygardos teismo nutartis

2024-11-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-269-354/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-11-20
Bylos Nr.
1A-269-354/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-23075-2024-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Nijolė Matuzevičienė, Ernesta Montvidienė, Gražvydas Poškus
Nuteistasis
M. K.
Advokatai
Saulius Staškus
Baudžiamoji byla Nr. 1A-269-354/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23075-2024-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.1; 1.1.8.1.1; 1.2.25.5; 2.1.14.2; 2.4.6.1
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. lapkričio 20 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernestos Montvidienės, Gražvydo Poškaus,

sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei,

dalyvaujant prokurorei Daivai Armalienei (nuotoliniu būdu per vaizdo konferencijų programą ZOOM),

nuteistajam M. K. (nuotoliniu būdu per vaizdo konferencijų programą ZOOM), jo gynėjui advokatui Sauliui Staškui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. K. paskirtas laisvės atėmimas 4 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsnio 5 dalimi, M. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės – 2 100 Eur – konfiskavimas.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsnio 2 dalimi M. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise – uždrausta vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. birželio 18 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. M. K. nuteistas už tai, kad 2024 m. birželio 18 d., apie 2.05 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių, t. y. mažiausiai 1,59 promilių, neblaivumas.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. K. prašo peržiūrėti Telšių apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 13 d. nuosprendį ir sušvelninti jam paskirtą bausmę, taikant bausmės vykdymo atidėjimą.

2.1. Skunde apeliantas nurodo, kad jis savo kaltę pripažįsta visiškai, nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nepriskiriamas prie sunkių nusikaltimų, jis turi 7 mėnesių amžiaus vaiką, dirba – vykdo individualią veiklą ir rūpinasi šeimos gerove. Kadangi vaikas turi sveikatos problemų, šeimai reikalinga tiek jo moralinė, tiek materialinė pagalba. Be to, jis jau „nusibaudė“ prarasdamas automobilį, kurio vertė – 2 100 Eur.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimų į nuteistojo apeliacinį skundą negauta.

Šalies argumentai

4. Apygardos teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Nuteistojo M. K. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nuteistasis kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir veikos kvalifikavimo neginčija, kelia tik bausmės individualizavimo klausimą – prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, taikant šios bausmės vykdymo atidėjimą.

Dėl nuteistajam paskirtos bausmės

7. Pažymima, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 1, 2 dalyse taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171-697/2019). Skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

8. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. K. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, BK 54 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

9. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų. Pirmosios instancijos teismas M. K. už šią nusikalstamą veiką paskyrė laisvės atėmimą 6 mėnesiams, ir, pritaikęs BK 64¹ straipsnio nuostatas, bausmę sumažino iki laisvės atėmimo 4 mėnesiams. Byloje nustatyta, kad M. K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikalstama veika yra baigta, padaryta tiesiogine tyčia. M. K. nusikalto būdamas anksčiau teistas 7 kartus, neišnykus teistumui (b. l. 65–74, 76–81), yra baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 56–63), o tai rodo, kad M. K. išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, priešingai, toliau pažeidinėja įstatymus, jo padaryta veika nėra atsitiktinė, tai yra dėsningas jo netinkamo elgesio rezultatas. Bylos duomenimis, nuteistasis nuo 2024 m. rugpjūčio 29 d. dirba – vykdo individualią veiklą (b. l. 153), yra nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino kaltu padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

10. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti tik paskyrus M. K. už jo padarytą nusikalstamą veiką laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į tai, kad ankstesniais nuosprendžiais apeliantui buvo skirtos ne tik terminuoto laisvės atėmimo bausmės, bet ir švelnesnės bausmės – areštas, laisvės apribojimas, tačiau tai pastarajam teigiamo poveikio nepadarė – jis ir toliau daro nusikalstamas veikas, skirti jam už padarytą nusikalstamą veiką švelnesnę bausmę negu laisvės atėmimas būtų netikslinga.

11. Teisėjų kolegijos vertinimu, tik paskyrus M. K. laisvės atėmimo bausmę, jis bus tinkamai nubaustas, jam bus atimta galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas ir bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu apeliantui už jo padarytą nusikaltimą paskirta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams yra artima BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytam šios bausmės vidurkiui (vidurkis yra 7 mėnesiai 15 dienų), be to, ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams, t. y. bausmė, dydžiu artima minimaliai šios rūšies bausmei (minimali laisvės atėmimo bausmė yra 3 mėnesiai (BK 50 straipsnio 2 dalis), daryti išvadą, kad nuteistajam paskirta bausmė aiškiai per griežta ir ją švelninti nėra pagrindo.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

12. BK 75 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Pagal BK 75 straipsnio 3 dalį, asmeniui, nuteistam daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip 6 mėnesiai ir ilgesnė kaip 2 metai, taip pat nuo 1 iki 3 metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Pagal BK 75 straipsnio 5 dalį, atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) šioje straipsnio dalyje nustatytas pareigas.

13. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, jog, skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą, tačiau skundžiamame nuosprendyje dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nepasisakyta.

14. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam klausimą, pažymi, kad BK 75 straipsnyje nustatytas bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, jog laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo nustatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, jog konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, nurodyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

15. Skundžiamu nuosprendžiu M. K. nuteistas už vieno nesunkaus nusikaltimo padarymą laisvės atėmimu 4 mėnesiams, todėl yra formalios sąlygos spręsti dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nuteistajam, tačiau būtina nustatyti ir tai, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad nuteistajam bausmės tikslai, nurodyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaip jau minėta, naują tyčinį nusikaltimą M. K. padarė būdamas anksčiau teistas 7 kartus, neišnykus teistumui, be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad šiuo metu Telšių apylinkės teismo Telšių rūmuose yra nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) (teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioje M. K. kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį, todėl darytina išvada, kad nuteistasis nesupranta daromų nusikalstamų veikų pavojingumo ir kritiškai savo elgesio nevertina, jo nekeičia, toliau pažeidinėja baudžiamuosius įstatymus. Tokios aplinkybės neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Dėl to nėra pagrindo manyti, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai M. K. bus pasiekti atidėjus jam paskirtos bausmės vykdymą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pagrindo daryti priešingą išvadą nesudaro ir nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad jis dirba – vykdo individualią veiklą, kad BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas nepriskiriamas prie sunkių. Duomenų, patvirtinančių M. K. skundo teiginį, kad jis turi 7 mėnesių amžiaus vaiką, kuriam nustatytos sveikatos problemos, ir kad jis (apeliantas) prisideda prie vaiko išlaikymo, byloje nėra.

16. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visas byloje nustatytas aplinkybes ir nuteistajam M. K. paskyrė tinkamai individualizuotą bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam M. K. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams, kartu paskiriant 2 baudžiamojo poveikio priemones, gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytus tikslus ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir siekti, kad ateityje nuteistasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skundžiamas Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. rugsėjo 13 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti šį nuosprendį nuteistojo M. K. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

17. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė 2024 m. spalio 24 d. pažymą Nr. APD-2024-10554, kurioje prašoma priteisti valstybei iš M. K. 81,25 Eur išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, t. y. už gynėjo advokato Sauliaus Staškaus nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (b. l. 160).

18. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-322/2014, Nr. 2K-8-696/2015, Nr. 2K-14-895/2015, Nr. 2K-84-699/2015, Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016).

19. Europos Žmogaus Teisių Teismas (byla Chukayev v. Russia, Orlov v. Russia ir Croissant v. Germany) išaiškino, kad įstatymas, numatantis, jog valstybės suteiktos teisinės pagalbos lėšos gali būti atlyginamos iš nuteistojo, neprieštarauja Konvencijai. Teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į nuteistojo turtinę padėtį. Nuteistasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau tam turi pateikti duomenis, rodančius jo sunkią turtinę padėtį (įrodinėjimo našta tenka būtent nuteistajam). Teismas gali atleisti nuo išlaidų padengimo arba sumažinti jų dydį.

20. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. rugsėjo 13 d. nuosprendį apskundė tik nuteistasis M. K. Apeliacinės instancijos teisme pats nuteistasis gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė. Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), Šiaulių apygardos teismo 2024 m. spalio 22 d. nutartimi nuteistajam M. K. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas advokatas Saulius Staškus (b. l. 158).

21. Atsižvelgus į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama tik pagal nuteistojo M. K. apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas, taip pat į tai, kad nuteistasis yra darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad jo finansinė padėtis sunki, įvertinus bylos sudėtingumą, taip pat tai, kad prašoma priteisti proceso išlaidų suma yra pagrįsta minėta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma bei gynėjo pateiktu prašymu dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo (b. l. 160–161), valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos už M. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinio proceso metu pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš nuteistojo valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. K. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš nuteistojo M. K. valstybės naudai 81,25 Eur (aštuoniasdešimt vieną eurą 25 centus) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Nijolė MatuzevičienėErnesta MontvidienėGražvydas Poškus