- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-13
- Bylos Nr.
- e2A-561-241/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26532-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Romualda Janovičienė, Kazys Kailiūnas
- Atsakovas
- V. V., Vilniaus rajono žemės ūkio bendrovės „DAGMA“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „SteelTrade“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „V. STATYBOS“
- Kategorijos
- 2.6.2.2Laidavimas
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Kazio Kailiūno,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų V. V. ir Vilniaus rajono žemės ūkio bendrovės „DAGMA“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1516-560/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SteelTrade“ ieškinį atsakovams V. V., Vilniaus rajono žemės ūkio bendrovei „DAGMA“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „V. STATYBOS“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau ir – UAB) „SteelTrade“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų V. V. ir Vilniaus rajono žemės ūkio bendrovės (toliau ir – ŽŪB) „DAGMA“ 75 043,57 Eur skolos; iš atsakovo V. V. 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 75 043,57 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš atsakovės ŽŪB „DAGMA“ 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 75 043,57 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio 21 d. su trečiuoju asmeniu UAB „V. STATYBOS“ pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. STV-15-067A; trečiasis asmuo sutartyje nustatytu terminu su ieškove neatsiskaitė, todėl ieškovė kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. gegužės 10 d. civilinėje byloje Nr. L2-6755-860/2018 išdavė teismo įsakymą išieškoti iš skolininkės UAB „V. STATYBOS“ 81 572,71 Eur skolos, 610,43 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (82 183,14 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018-05-10) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 486 Eur bylinėjimosi išlaidų kreditorės UAB „SteelTrade“ naudai. Trečiasis asmuo prievolę įvykdė iš dalies ir liko skolinga ieškovei 75 043,57 Eur.
3. Ieškovė nurodė, kad trečiojo asmens prievolė ieškovei buvo užtikrinta atsakovų laidavimu: atsakovas V. V. 2018 m. sausio 17 d., o ŽŪB „DAGMA“ 2018 m. balandžio 24 d. pasirašė laidavimo sutartis, pagal kurias įsipareigojo atsakyti ieškovei, jeigu trečiasis asmuo UAB „V. STATYBOS“ laiku ir tinkamai neįvykdys visos ar dalies savo prievolės ir iš jos kylančių papildomų prievolių pagal 2015 m. rugpjūčio 21 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. STV-15-067A ir sutarties priedus. Atsakovai pagal ieškovės pareikalavimą skolos nesumokėjo, todėl iš jų solidariai priteistina prašoma 75 043,57 Eur suma.
Atsiliepimas
4. Atsakovas V. V. atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad pagal pirkimo–pardavimo pirkėjo prievolė atsiskaityti su pardavėju UAB „SteelTrade“ yra terminuota. Vėliausiai, 2018 m. balandžio 3 d., išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta ją apmokėti iki 2018 m. gegužės 3 d., apmokėjimo terminai pagal kitas PVM sąskaitas faktūras baigėsi anksčiau. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.88 straipsnio 1 dalimi atsakovo laidavimas už UAB „V. STATYBOS“ prievolę atsiskaityti su ieškove pagal minėtą, vėliausiai išrašytą, PVM sąskaitą faktūrą baigėsi 2018 m. rugpjūčio 3 d., o pagal kitas – dar anksčiau. Ieškovė į atsakovą kreipėsi tik 2018 m. rugpjūčio 6 d., reikalavimas teismui buvo pateiktas vėliau, todėl ieškovė dėl skolos priteisimo iš atsakovo V. V. laidavimo sutarties pagrindu į teismą kreipėsi praleidusi CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 mėnesių terminą. Atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškovės reikalavimą jo atžvilgiu atmesti.
5. Atsakovė Vilniaus rajono ŽŪB „DAGMA“ pateiktu atsiliepimu prašė ieškinį atmesti; nurodė, kad
trečiojo asmens skola atsirado už prekes, kurios buvo parduotos 2018 m. sausio 25 d. – 2018 m. balandžio 3 d. laikotarpiu. 2018 m. balandžio 24 d. laidavimo sutarties 3.1. punkte nurodyta, kad ši laidavimo sutartis įsigalioja nuo pasirašymo dienos, tačiau laidavimo sutartyje nėra nurodyta, kad atsakovė turi atsakyti už trečiojo asmens UAB „V. STATYBOS“ prievoles, kurios atsirado iki laidavimo sutarties pasirašymo dienos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 7 d. sprendimu ieškinį tenkino; priteisė ieškovės UAB „SteelTrade“ naudai solidariai iš atsakovų V. V. ir Vilniaus rajono ŽŪB „DAGMA“ 75 043,57 Eur skolos; priteisė iš atsakovo V. V. 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 75 043,57 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. lapkričio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė iš atsakovės Vilniaus rajono ŽŪB „DAGMA“ 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 75 043,57 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. lapkričio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis 3 272,10 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno po 1 636,05 Eur.
7. Teismas nustatė, kad ieškovė ir trečiasis asmuo UAB „V. STATYBOS“ 2015 m. rugpjūčio 21 d. pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. STV-15-067A, pagal kurią UAB „V. STATYBOS“ iš ieškovės pirko prekes ir įsipareigojo už jas atsiskaityti iš anksto mokestiniu pavedimu, arba grynais pinigais, arba sumokėti pinigus per 30 kalendorinių dienų po to, kai pardavėjas pateiks PVM sąskaitą faktūrą.
8. Teismas nustatė, kad 2018 m. sausio 17 d. tarp ieškovės ir atsakovo V. V., 2018 m. balandžio 24 d. tarp ieškovės ir atsakovės Vilniaus rajono ŽŪB „DAGMA“ buvo pasirašytos analogiškos laidavimo sutartys, pagal kurias atsakovai įsipareigojo atsakyti ieškovei, jeigu trečiasis asmuo UAB „V. STATYBOS“ neįvykdys kreditoriui laiku ir tinkamai visos ar dalies savo prievolės (-ių) ir iš jos kylančių papildomų prievolių pagal 2015 m. rugpjūčio 21 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. STV-15-067A ir sutarties priedus.
9. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. gegužės 10 d. civilinėje byloje Nr. L2-6755-860/2018 išdavė teismo įsakymą išieškoti iš skolininkės UAB „V. STATYBOS“ 81 572,71 Eur skolos, 610,43 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (82 183,14 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018-05-10) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 486 Eur bylinėjimosi išlaidų kreditorės UAB „SteelTrade“ naudai.
10. Teismas nustatė, kad pagal ieškovės atsakovams siųstus 2018 m. rugpjūčio 6 d. reikalavimus atsakovai atsakymo nepateikė, 75 043,57 Eur skolos, kuri susidarė trečiajam asmeniui UAB „V. STATYBOS“ netinkamai atsiskaičius už pateiktas prekes pagal ieškovės ir trečiojo asmens sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį, nesumokėjo. Ginčo dėl skolos dydžio nėra.
11. Teismas nesutiko su atsakovo V. V. argumentais dėl prievolės termino ir ieškinio senaties termino taikymo, nurodęs, kad aplinkybė, jog trečiojo asmens prievolė atsiskaityti su pardavėju yra terminuota ir apmokėjimas pagal vėliausiai ieškovo išrašytą PVM sąskaitą faktūrą suėjo 2018 m. gegužės 3 d. nereiškia, kad šiuo terminu pasibaigė trečiojo asmens UAB „V. STATYBOS“ prievolė atsiskaityti su ieškovu, o laiduotojo laidavimas baigėsi po trijų mėnesių.
12. Įvertinęs CK 6.88 ir 6.89 straipsnių normas, reglamentuojančias laidavimo teisinius santykius, kasacinio teismo išaiškinimus, kad šalių susitarimas, jog laidavimas galioja iki visiško prievolės įvykdymo, turi būti išreikštas aiškiai ir nedviprasmiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2009), nustatęs, kad šalys 2018 m. sausio 17 d. sudarytoje laidavimo sutartyje numatė, jog ši sutartis įsigalioja nuo pasirašymo dienos bei galioja iki visiško prievolės kreditoriui įvykdymo, teismas padarė išvadą, kad šalys savo susitarimu teisių ir pareigų galiojimą pagal laidavimo sutartį susiejo su visišku prievolės įvykdymu.
13. Aptaręs CK 6.76 straipsnio 1 dalies, CK 6.88 straipsnio 1 dalies reglamentavimą teismas nurodė, kad pagal laidavimo sutartį laiduotojas įsipareigojo atsakyti ieškovei, jeigu trečiasis asmuo UAB „V. STATYBOS“ neįvykdys kreditoriui laiku ir tinkamai visos ar dalies savo prievolės (-ių) ir iš jos kylančių papildomų prievolių pagal 2015 m. rugpjūčio 21 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. STV-15-067A ir sutarties priedus (laidavimo sutarties 1.1 punktas). Šalių sudarytoje laidavimo sutartyje šiuo klausimu jokių išlygų nenustatyta, o laiduotojo (atsakovo) atsakomybės mastas buvo nustatytas skolininko (trečiojo asmens UAB „V. STATYBOS“) atsakomybės apimtimi. Tiek įstatymas, tiek ir laidavimo sutartis numato, kad atsakovas privalo atsakyti ieškovei ta pačia apimtimi kaip ir trečiasis asmuo. Įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, bei tai, kad laidavimo sutartis yra galiojanti, nenuginčyta, teismas padarė išvadą, jog ieškovė turi teisę reikalauti, kad visą prievolę įvykdytų laiduotojas (CK 6.6 straipsnio 4 dalis), todėl pripažino, kad ieškovės prašymas priteisti iš atsakovo, kaip solidaraus skolininko, ieškovės prašomą sumą yra pagrįstas, todėl tenkinamas.
14. Įvertinęs atsakovės Vilniaus rajono ŽŪB „DAGMA“ argumentus, jog trečiojo asmens skola pagal pirkimo–pardavimo sutartį atsirado už prekes, kurios buvo parduotos laikotarpiu iki laidavimo sutarties pasirašymo, jog 2018 m. balandžio 24 d. laidavimo sutarties 3.1 punkte nurodyta, kad ši laidavimo sutartis įsigalioja nuo pasirašymo dienos, tačiau laidavimo sutartyje nėra nurodyta, kad atsakovė turi atsakyti už trečiojo asmens UAB „V. STATYBOS“ prievoles, atsiradusias iki jos pasirašymo dienos, teismas nurodė, kad iš šalių sudarytos laidavimo sutarties matyti, jog atsakovė įsipareigojo atsakyti ieškovei, jeigu trečiasis asmuo UAB „V. STATYBOS“ neįvykdys kreditoriui laiku ir tinkamai visos ar dalies savo prievolės (-ių) ir iš jos kylančių papildomų prievolių pagal pirkimo–pardavimo sutartį. Taigi, atsakovė, sudarydama šią sutartį suprato ar turėjo suprasti, kokius įsipareigojimus ji laidavimo sutartimi užtikrina, todėl priešingi jos argumentai atmesti, kaip nepagrįsti. Dėl nurodytų priežasčių bei vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais teismas sprendė, jog ieškovės reikalavimas ir šios atsakovės atžvilgiu yra pagrįstas, todėl tenkinamas.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai
15. Atsakovas V. V. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 7 d. sprendimą: panaikinti sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškovės ieškinys dėl 75 043,57 Eur priteisimo iš atsakovo V. V. ir šioje dalyje ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
15.1. Visose ieškovės nurodytose PVM sąskaitose faktūrose yra nurodytas apmokėjimo terminas – 30 d. nuo kiekvienos sąskaitos išrašymo dienos, vėliausios sąskaitos apmokėjimo terminas suėjo 2018 m. gegužės 3 d.
15.2. Pagal CK 6.88 straipsnio 1 dalį, kai buvo laiduota tik tam tikram laikui arba užtikrinta terminuota prievolė, laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kai suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiškia laiduotojui ieškinio.
15.3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. kovo 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2012 yra išaiškinęs, jog CK 6.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laidavimas baigiasi tuo pačiu metu, kaip ir juo užtikrinama prievolė. Sutarčių ar įstatymų nustatytais atvejais laidavimas gali baigtis ir anksčiau už pagrindinę prievolę. Vienas tokių atvejų įtvirtintas CK 6.88 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kai buvo laiduota tik tam tikram laikui arba užtikrinta terminuota prievolė, laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiškia laiduotojui ieškinio. Atsižvelgiant į nurodytus išaiškinimus, apelianto laidavimas už UAB „V. STATYBOS“ prievolę atsiskaityti su ieškove pagal vėliausiai išrašytą PVM sąskaitą faktūrą baigėsi 2018 m. rugpjūčio 3 d., pagal kitas sąskaitas dar anksčiau.
Motyvuojamoji dalis
15.4. Laidavimo sutartimi įformintas laidavimas laikytinas terminuotu ir ieškinio pareiškimo dieną yra pasibaigęs, todėl ieškinys atsakovo atžvilgiu atmestinas. Patenkinęs ieškinį teismas pažeidė CK 6.88 straipsnio 1 dalį.
16. Atsakovė ŽŪB „DAGMA“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 7 d. sprendimą dalyje dėl 75 043,57 Eur priteisimo iš atsakovės Vilniaus rajono ŽŪB „DAGMA“ panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atsakovei atmesti. Skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
16.1. Iš bylos medžiagos matyti, kad trečiojo asmens skola ieškovei atsirado už laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 25 d. iki 2018 m. balandžio 3 d. parduotas prekes. Šalių pasirašyta 2018 m. balandžio 24 d. laidavimo sutartis įsigaliojo nuo jos pasirašymo dienos, joje nebuvo nurodyta, kad apeliantė turi atsakyti už iki laidavimo sutarties pasirašymo atsiradusias UAB „V. STATYBOS“ prievoles. Tokie argumentai buvo išdėstyti ir procesiniuose dokumentuose pirmosios instancijos teismui, tačiau teismas dėl jų iš esmės nepasisakė.
16.2. Apeliantė, pasirašydama laidavimo sutartį suprato, kad jai kaip laiduotojai atsakomybė kils tik už tas UAB „V. STATYBOS“ skolas ieškovei, kurios atsiras po laidavimo sutarties sudarymo.
16.3. Teismas pažeidė CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles. Sutartis buvo sudaryta pagal ieškovės pateiktą laidavimo sutarties tekstą, ieškovės naudai. Pagal CK 6.193 straipsnio 4 dalies nuostatas, abejojant dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir priėmusios šalies naudai. Norėdama, kad laidavimo sutartimi būtų užtikrintos pirkėjo prievolės, atsiradusios iki laidavimo sutarties sudarymo, tokia sąlygą ieškovė turėjo įtraukti į laidavimo sutarties tekstą.
17. Ieškovė UAB „SteelTrade“ atsiliepime į apeliacinius skundus prašo atsakovų apeliacinius skundus atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
17.1. Nepagrįsti atsakovo V. V. argumentai, kad laidavimas laikytinas terminuotu. Atsakovas neginčija laidavimo sutarties 3.1 punkto, kuriame nustatyta, kad sutartis įsigalioja nuo pasirašymo dienos ir galioja iki visiško prievolės kreditoriui įvykdymo. Taigi šalys tarpusavio susitarimu savo teisių ir pareigų galiojimą susiejo su visišku prievolės įvykdymu. Priimdamas sprendimą teismas išsamiai pasisakė dėl laidavimo termino, tinkamai aiškino CK 6.88 ir 6.89 straipsnių nuostatas.
17.2. Nepagrįsti atsakovės ŽŪB „DAGMA“ argumentai, kad ji neprivalo atsakyti už UAB „V. STATYBOS“ prievoles, atsiradusias iki laidavimo sutarties įsigaliojimo. Laidavimo sutarties šalys nesusiejo su atsakovės prievolių atsiradimu į ateitį. Pasirašydama sutartį atsakovė sutarties 1.1.2 punkte patvirtino, kad jai žinomos bei suprantamos visos prievolės sąlygos, įskaitant skolininko įsipareigojimus ir jų tinkamą vykdymą. Teismas pagrįstai nurodė, kad laidavimo sutartyje jokių išlygų nenustatyta, o laiduotojo atsakomybės mastas nustatytas skolininko (trečiojo asmens) atsakomybės apimtimi. Teismas tinkamai aiškino sutarčių sudarymo taisykles, sudarydamos sutartį šalys nesiekė jos sudaryti kitomis sąlygomis, sutartis nėra nuginčyta, todėl ją aiškinti pagal apeliantės skundo motyvus nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškinys dėl prievolės pagal laidavimo sutartis priteisimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinių skundų ribų, taip pat ex officio (pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas.
19. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų, kaip laiduotojų, kreditorės nesumokėtą skolą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovai neįvykdė savo įsipareigojimų pagal laidavimo sutartis, todėl ieškovės ieškinį patenkino visiškai. Atsakovas V. V. nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentuoja iš esmės tuo, kad laidavimo sutartimi įformintas laidavimas laikytinas terminuotu ir ieškinio pareiškimo dieną yra pasibaigęs. Atsakovė ŽŪB „DAGMA“ nesutikimą su skundžiamu sprendimu argumentuoja netinkamu laidavimo sutarties sąlygų aiškinimu, tuo, kad pasirašydama laidavimo sutartį suprato, jog jai kaip laiduotojai atsakomybė kils tik už tas skolas, kurios atsiras po laidavimo sutarties sudarymo. Taigi iš esmės ginčas kilęs dėl laidavimo sutarčių sąlygų aiškinimo.
20. Byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo UAB „V. STATYBOS“ neatsiskaitė su ieškove už prekes, pirktas pagal jų 2015 m. rugpjūčio 21 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. STV-15-067A, pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Ginčo dėl skolos dydžio nėra.
21. Bylos duomenimis, 2018 m. sausio 17 d. tarp ieškovės ir atsakovo V. V., o 2018 m. balandžio 24 d. tarp ieškovės ir atsakovės Vilniaus rajono ŽŪB „DAGMA“ buvo pasirašytos analogiškos laidavimo sutartys, pagal kurias atsakovai įsipareigojo atsakyti ieškovei, jeigu trečiasis asmuo UAB „V. STATYBOS“ laiku ir tinkamai neįvykdys kreditoriui visos ar dalies savo prievolės (-ių) ir iš jos kylančių papildomų prievolių pagal 2015 m. rugpjūčio 21 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. STV-15-067A ir sutarties priedus. Į ieškovės atsakovams siųstus 2018 m. rugpjūčio 6 d. reikalavimus dėl prievolės pagal laidavimo sutartis vykdymo atsakovai atsakymo nepateikė, skolos ieškovei nesumokėjo.
22. Teisėjų kolegija nepritaria apelianto V. V. argumentams dėl laidavimo sutarties terminuoto galiojimo ir ieškinio atmetimo šiuo pagrindu.
23. Laidavimas yra vienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų. CK 6.76 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Bendrasis principas yra tas, kad laidavimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė (CK 6.76 straipsnio 2 dalis, 6.87 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.88 straipsnio 1 dalį, kai buvo laiduota tik tam tikram laikui arba užtikrinta terminuota prievolė, laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiškia laiduotojui ieškinio.
24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo formuojamoje praktikoje yra ne kartą pasisakęs, kad CK 6.88 ir 6.89 straipsniuose nustatyti terminuoto ir neterminuoto laidavimo pabaigos terminai, tačiau CK nedraudžiama šalių susitarimu pakeisti nurodytus terminus. Kai skolininkas nustatytu terminu prievolės neįvykdė, o laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško prievolės įvykdymo, tai CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas. Tokia laidavimo sutartyje nustatyta sąlyga neprieštarauja CK nuostatoms, yra teisėta, todėl, atsižvelgiant į sutarties laisvės ir šalių dispozityvumo principą, sutarties šalims sukuria atitinkamas teises ir pareigas (CK 1.136, 6.3 straipsniai, 6.70 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnio 4, 5 dalys). Be to, laidavimo galiojimo iki visiško užtikrintos prievolės įvykdymo nustatymas atitinka laidavimo kaip akcesorinės (papildomos, šalutinės ir nuo pagrindinės prievolės priklausančios) prievolės pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2009; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2011; 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2012; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-436-611/2015; 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-467-611/2015).
25. Kaip matyti iš šalių sudarytų laidavimo sutarčių, tiek apeliantas V. V. 2018 m. sausio 17 d. laidavimo sutarties 3.1 punkte, tiek ir apeliantė ŽŪB „DAGMA“ 2018 m. balandžio 24 d. laidavimo sutarties 3.1 punkte aiškiai ir nedviprasmiškai sulygo su ieškove, kad laidavimo sutartis įsigalioja nuo pasirašymo dienos ir galioja iki visiško prievolės kreditoriui įvykdymo, todėl CK 6.88 straipsnio 1 dalis bei joje nurodytas 3 mėnesių terminas ieškiniui pareikšti šiuo atveju, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, netaikomi.
26. Iš esmės analogiškai pasisakyta ir apelianto cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2012. Šioje nutartyje kasacinis teismas pasisakė apie terminuotą laidavimą, be kita ko, jog laidavimas tam tikram terminui reiškia, kad laidavimo sutartyje nurodyta konkreti data, iki kurios laiduojama, arba laikas, kuriam laiduojama, apibrėžtas kitaip, pavyzdžiui, nurodant, keliems mėnesiams laiduojama. Kai laidavimu užtikrinama terminuota prievolė, terminas nustatomas pagrindinei prievolei, už kurią laiduojama, vykdyti. Taip pat šioje byloje kasacinis teismas, įvertinęs pirkimo–pardavimo ir laidavimo sutarčių nuostatas, sprendė, kad nors pirkimo–pardavimo sutartyje buvo nurodytas jos galiojimo terminas, ji tapo neterminuota esant pirkimo–pardavimo sutarties sąlygai, kad sutarties sąlygos lieka galioti iki visiško pirkėjo sutartinių įsipareigojimų įvykdymo, o laiduotojas, įsipareigodamas padengti skolininko įsipareigojimus, laidavo už visišką pirkėjo prievolių įvykdymą, o ne už pirkėjo prievolių įvykdymą iki nustatyto pirkimo–pardavimo sutarties galiojimo termino.
27. Nagrinėjamoje byloje, ieškovės ir UAB „V. STATYBOS“ pirkimo–pardavimo sutarties Nr. STV-15-067A I.1 punkte nurodyta, kad sutartis yra ilgalaikio bendradarbiavimo; VII.6 punkte nustatyta, kad sutarties galiojimo pasibaigimas neatleidžia sutarties šalių nuo įsipareigojimų, atsiradusių sutarties galiojimo metu, vykdymo. Taip pat sutarties VI.1 punkte numatyti delspinigiai už tinkamą prievolės atsiskaityti nevykdymą. Taigi tai, kad sutarties III.2 punkto sąlyga numato, jog už patiektas prekes pirkėjas apmoka pardavėjui iš anksto mokestiniu pavedimu, arba grynais pinigais, arba privalo sumokėti per 30 kalendorinių dienų po to, kai pardavėjas pateiks PVM sąskaitą faktūrą, nelemia prievolės atsiskaityti pasibaigimo laiku neatsiskaičius ir juo labiau laidavimo sutarties terminuotumo esant nutarties 25 punkte nurodytai jos galiojimo sąlygai. Todėl apelianto V. V. argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
28. Pasisakydama dėl atsakovės ŽŪB „DAGMA“ apeliacinio skundo argumentų, susijusių su laidavimo sutarties sąlygų suvokimu, teisėjų kolegija pažymi, kad laidavimo sutartims, kaip ir kitoms, taikytinas sutarčių laisvės principas, įtvirtintas CK 6.156 straipsnyje, reiškiantis, be kita ko, kad sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato įstatymai.
29. Sutartis aiškinama tada, kai kyla šalių ginčas dėl jos galiojimo, rūšies, pobūdžio, pakeitimo, pasibaigimo. Aiškios ir nedviprasmiškos sutarties nuostatos neturi būti aiškinamos, o teismas negali keisti jų prasmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2011). Sutarčių aiškinimo taisyklės nustatytos CK 6.193 straipsnyje ir išplėtotos kasacinio teismo praktikoje. Pagal CK 6.193 straipsnį sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Aiškindamas minėtą CK straipsnį kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti du svarbūs sutarčių aiškinimo principai. Visų pirma sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai; antra, šioje normoje įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo principas, įpareigojant aiškintis tikruosius šalių ketinimus. CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad aiškinant sutartį svarbu ne tik sutarties tekstas, bet ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais. Faktiniai šalių veiksmai aiškintini, siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2018 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-108-248/2018).
30. Iš laidavimo atsirandanti prievolė yra priklausoma nuo juo užtikrinamos pagrindinės prievolės, ir tai yra jo, kaip akcesorinės prievolės, pagrindinis požymis. Akcesorinei prievolei būdinga, kad ji priklauso nuo pagrindinės prievolės. Akcesorinė laiduotojo prievolė pasižymi nuspėjamumu, todėl laiduotojo prievolės dydis negali viršyti skolininko, už kurį laiduota, prievolės dydžio. Šie laidavimo požymiai apibūdina laiduotojo teisių apsaugą. Prievolės, kylančios iš laidavimo sutarties, turinys yra laiduotojo įsipareigojimas, skolininkui pažeidus laidavimu užtikrintą prievolę, įvykdyti ją kreditoriui kartu su skolininku. Šios prievolės prieš kreditorių mastą paprastai nulemia skolininko atsakomybės už prievolės pažeidimą mastas. Kitoks laiduotojo atsakomybės mastas gali būti nustatytas laidavimo sutartyje, kai laiduotojas prisiima ne visišką, o dalinę atsakomybę už skolininką. Jeigu laidavimo sutartyje nenustatyta kitaip, tai laiduotojas už skolininką atsako prieš kreditorių taip pat ir tokiu pat mastu, kaip ir skolininkas (CK 6.78 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011).
31. Kaip matyti iš 2018 m. balandžio 24 d. laidavimo sutarties turinio, 1.1 punkte laiduotojas (Vilniaus rajono ŽŪB „DAGMA“) įsipareigojo atsakyti kreditoriui (ieškovei), jeigu UAB „V. STATYBOS“ (skolininkas) neįvykdys kreditoriui laiku ir tinkamai visos ar dalies savo prievolės (-ių) ir iš jos kylančių papildomų prievolių pagal 2015 m. rugpjūčio 21 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. STV-15-067A ir sutarties priedus. Jokios išlygos, kad sutartis taikytina tik būsimoms prievolėms, kylančioms iš minėtos pirkimo–pardavimo sutarties, nėra, jos nesuponuoja ir laidavimo sutarties 3.1 punkte įtvirtinta nuostata, kad sutartis įsigalioja nuo pasirašymo dienos bei galioja iki visiško prievolės kreditoriui įvykdymo. Minėtas sutarties 3.1 punktas lemia, tik tai, kad tik nuo šios sutarties pasirašymo dienos kreditoriui atsiranda teisė kreiptis į laiduotoją dėl prievolės vykdymo ir reikalauti laiduotojo atsakomybės, tačiau nelemia kitokio skolininko prievolės apimties aiškinimo.
32. Laidavimui yra būdingas laiduotojo pasitikėjimas asmeniu, už kurį jis laiduoja tokio asmens kreditoriui. Protingas ir apdairus asmuo nelaiduotų už asmenį, su kuriuo jis visiškai nesusijęs, gerai nežino apie jo pajėgumą įvykdyti prisiimtas prievoles, neturi galimybių nuolat gauti patikimą informaciją iš asmens, už kurį laiduojama, dėl pajėgumo įvykdyti prievolę pasikeitimo. Dėl to kreditorius neprivalo užtikrinti, kad laiduotojas būtų maksimaliai apsaugotas nuo prievolės vykdymo kreditoriui už asmenį, už kurį laiduota, šiam neįvykdžius savo įsipareigojimų, nebent būtų susitarta kitaip. Laidavimo teisinis reglamentavimas, įtvirtinantis laiduotojo teises ir jo atsakomybę pagal laidavimo sutartį bei praktikoje paprastai egzistuojantys laiduotojo ir asmens, už kurį laiduojama, ryšiai suponuoja laiduotojo pareigą pačiam aktyviai veikti, užtikrinant, kad jo interesai nukentėtų kuo mažiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2014).
33. 2018 m. balandžio 24 d. laidavimo sutarties 1.2.2 punkte laiduotojas (Vilniaus rajono ŽŪB „DAGMA“) patvirtino, kad jam yra žinomos bei suprantamos visos prievolės sąlygos, įskaitant skolininko įsipareigojimus ir jų tinkamą vykdymą nustatančias sąlygas. Šiuo atveju reikšminga ir tai, kad tiek laiduotoja Vilniaus rajono ŽŪB „DAGMA“, tiek asmuo, už kurį laiduota – skolininkė UAB „V. STATYBOS“, yra susiję per vadovą, už abi bendroves sutartis pasirašiusį – V. V.. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad apeliantė turėjo adekvačiai suprasti laidavimo sutarties sąlygas ir objektyviai galėdama žinoti skolininko galimybes atsiskaityti su kreditoriumi, įvertinti savo galimybes prisiimti atitinkamus įsipareigojimus laidavimo sutartimi.
34. Teisėjų kolegijos vertinimu, 2018 m. balandžio 24 d. laidavimo sutartį sudarė du juridiniai asmenys, sutarties sąlygos aiškios ir nėra pagrindo teigti, kad skundžiamame sprendime teismas pažeidė CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
35. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino šalis siejančių sutarčių sąlygas, tinkamai aiškino ir taikė laidavimo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, rėmėsi ginčui aktualia kasacinio teismo praktika, todėl, tenkindamas ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti arba naikinti atsakovų apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo. Todėl atsakovų apeliaciniai skundai atmetami, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
36. Atsakovų apeliacinius skundus atmetus, ieškovė įgijo teisę į apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė 484 Eur patirtas teisinių paslaugų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą išlaidas patvirtinančius įrodymus (2019 m. lapkričio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą, 2019 m. gruodžio 2 d. ataskaitą ir mokėjimo nurodymą). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Ieškovės prašoma priteisti teisinių paslaugų išlaidų apeliacinės instancijos teisme suma (484 Eur) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (8.11 punktas), todėl priteistina iš atsakovų lygiomis dalimis, t. y. po 242 Eur (484/2=242).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „SteelTrade“ iš apeliantų V. V. ir Vilniaus rajono žemės ūkio bendrovės „DAGMA“ po 242 Eur (du šimtus keturiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.