Šiaulių apygardos teismo nutartis

2014-11-25 · Civilinė byla Nr. 2A-786-368/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2014-02-06Šiaulių apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-05-16Telšių apylinkės teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2014-11-25Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-11-25
Bylos Nr.
2A-786-368/2014
Teisminio proceso Nr.
2-47-3-01804-2013-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vilija Valantienė, Rasa Bartašienė, Egidijus Mockevičius
Ieškovas
A. Š.
Atsakovas
I. M.
Trečiasis asmuo
E. E.
Kategorijos
  • 43.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-786-368/2014Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01804-2013-5Procesinio sprendimo kategorija 43.2; 121.21 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 25 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Š. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 16 d. sprendimo civilinėje byloje 2-64-941/2014, iškeltoje pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovei I. M., trečiajam asmeniui E. E. dėl skolos ir nepagrįsto praturtėjimo būdu sutaupytų lėšų ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas A. Š. kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės I. M. 118 658,74 Lt skolą ir nepagrįsto praturtėjimo būdu sutaupytas lėšas, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Teigė, kad nuo 2007 m. lapkričio mėnesio vidurio su trečiuoju asmeniu E. E. pradėjo vesti bendrą gyvenimą ir šeimos ūkį pas atsakovę I. M.. Tvirtina, kad dirbo visus ūkinius darbus, atliko apdailos darbus atsakovės gyvenamajame name, atliko atsakovės dviejų ūkinių pastatų rekonstrukciją, pastatė ūkinį pastatą galvijams (statybos kainą įvertino 28 347 Lt), padėjo atsakovei auginti gyvulius. 2009-06-01 už 65 000 Lt pardavęs paveldėtą nekilnojamąjį turtą pinigus perdavė atsakovei. Laikotarpiu nuo 2009-03-20 iki 2009-04-14 įvairaus dydžio bankiniais pavedimais pervedė į atsakovės sąskaitą 33 950 Lt, taip pat 31 050 Lt perdavė atsakovei grynais. Nurodė, kad savo fiziniu darbu prisidėjo prie galvijų auginimo ir priežiūros, todėl mano, jog jam priklauso 1/3 atsakovės už parduotus galvijus gautų pajamų, t. y. 25311,74 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Telšių rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui A. Š. iš atsakovės I. M. 33 950 Lt nepagrįsto praturtėjimo būdu įgytas lėšas, 772 Lt palūkanas, 5 proc. dydžio palūkanas nuo priteistos 34 722 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2013-10-22, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė ieškovui iš atsakovės 1021 Lt bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes apie 33 950 Lt pervedimą į atsakovės sąskaitą ir šios sumos panaudojimo atsakovės vardu paimtoms paskoloms dengti, teismas priteisė ieškovui iš atsakovės 33950 Lt, kaip be pagrindo įgytą turtą. Ieškovui negalėjus paaiškinti, kada ir kokiomis sumomis jis perdavė atsakovei likusius 31 050 Lt už parduotą savo turtą, teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė šio reikalavimo. Nurodė, kad ieškovas neįrodė, kad (duomenys neskelbtini) uždirbtas atlyginimas buvo perduotas atsakovei ar investuotas į jos ūkio plėtrą ir jokiais įrodymais nepagrindė, jog būtų įgijęs teisę į 1/3 pajamų už atsakovės parduotus galvijus, o reikalaudamas priteisti iš 28 347 Lt už ūkinio pastato statybą, teismo vertinimu, yra nepagrįstas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Skųsdamas Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 16 d. sprendimą, apeliantas (ieškovas) A. Š. prašo teismo sprendimą panaikinti ir tenkinti jo ieškinį, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Tvirtina, kad atsakovė pripažino dalį ieškinio reikalavimo ir sutiko sumokėti apeliantui 40 000 Lt, todėl teismas nepagrįstai priteisė mažiau.

Atsiliepimas

Atsiliepdama į apeliacinį skundą, atsakovė I. M. prašo Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apelianto (ieškovo) A. Š. apeliacinis skundas netenkintinas.

Dėl įrodymų vertinimo

Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; ir kt.). Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o, nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pakartotinai išdėstė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi ieškovas, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

Dėl ieškinio dalies pripažinimo ir taikaus ginčo išsprendimo pasiūlymo

Pagal CPK 42 straipsnį atsakovas turi teisę pripažinti ieškinį, šalys gali užbaigti bylą taikos sutartimi.

CPK 142 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtinta, kad atsiliepime į pareikštą ieškinį papildomai nurodoma atsakovės nuomonė dėl taikos sutarties sudarymo galimybių, kai atsakovė pageidauja ją pateikti.

Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas tikslino ieškinį (1 tomas, 1–6, 45–50 b. l., 2 tomas, 74–79 b. l.), ir atsakovė atsiliepdama į patikslintą ieškinį nurodė, jog ieškovo ieškinys galėtų būtų tenkintas iš dalies, pripažino, kad gavo 33 950 Lt iš ieškovo, sutiko šias lėšas grąžinti ieškovui, taip pat pažymėjo, galėtų būti sudaryta taikos sutartis dėl 40 000 Lt (3 tomas, 4 b. l.).

Taigi ieškovė, siekdama išvengti papildomų proceso išlaidų, greičiau užbaigti teisminį ginčo nagrinėjimą ir pan., pasiūlė taikų ginčo išsprendimą būdą ir nustatė jo ribas (40 000 Lt).

Procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo, kuris šalims suteikia teisę disponuoti tiek ginčo objektu, t. y. pareikštais materialinio teisinio pobūdžio reikalavimais, tiek procesinėmis priemonėmis, išraiškų. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas (CK 6.156 straipsnis), šalys gali pasirinkti, kokias tarpusavio nuolaidas taikys, kokiu būdu ir apimtimi išspręs kilusį teisminį ginčą, taip pat kurioje proceso stadijoje tai padarys (CPK 140 straipsnio 3 dalis).

Bylos duomenimis, šalys byloje nesudarė taikos sutarties (3 tomas, 80 b. l.), todėl pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėjo iš esmės, ir ieškovei nesutinkant su ieškovo reikalavimais (išskyrus reikalavimą dėl 33 950 Lt), teismas pagrįstai vertino įrodymų visetą. Aplinkybė, kad teismas tenkino apelianto ieškinį mažesne apimtimi, nei pagal taikos pasiūlymą apeliantui siūlė atsakovė, nesuponuoja skundžiamo teismo sprendimo nepagrįstumo ar procesinės teisės pažeidimo ir apeliantas nepriėmęs atsakovės pasiūlymo dėl taikos ginčo išsprendimo, veikė savo nuožiūra.

Esant šioms aplinkybėms, skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Kiti skundo teiginiai, įvertinant jų esmę, šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Egidijus MockevičiusTeisėjai Rasa BartašienėVilija Valantienė