Telšių apylinkės teismo sprendimas

Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Rimkienė, sekretoriaujant Indrei Stonytei, dalyvaujant ieškovui A. Š., ieškovo atstovui advokatui Irmantui Balčiūnui, atsakovei I. M., trečiajam asmeniui E. E., atsakovės ir trečiojo asmens atstovei advokatei D. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. Š. patikslintą ieškinį atsakovei I. M., trečiajam asmeniui E. E. dėl skolos ir nepagrįsto praturtėjimo būdu sutaupytų lėšų ir palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Liudytoja I. N. parodė, kad su vyru A. M. nuo 2009-09-05 iki 2010-09-15 gyveno ir dirbo I. M. ūkyje už pastogę, maistą ir aprūpinimą būtiniausiais daiktais. Pinigų negaudavo. Ūkyje dirbo trise - I. M., ji ir jos vyras. Ji kasdien kartu su I. M. melždavo karves ir dirbo kitus darbus. Mėšlą mėždavo, su technika dirbo, pjaudavo ir grėbdavo jos vyras. A. Š. karvių nemelždavo. E. ir A. į ūkį atvažiuodavo 2 kartus per savaitę. E. dažniausiai eidavo į daržus. A. Š. dirbantį matydavo nedažnai. Dažniausiai jį matydavo rūkantį, kuriantį planus, ką reikia padaryti, ir renkantį metalą. Kartą jis su jos vyru tvarkė daržines – kalė lentas. A. Š. fizinio darbo nedirbdavo, vadovavo ūkiui, tvarkydavo finansus, dalyvaudavo parduodant veršiukus, pasiimdavo už juos gautus pinigus, atveždavo su E. nupirkę maisto ir kitus būtinus daiktus. Ji A. nurodymu rašydavo kiek priduoda pieno į pieninę. I. M. savo pensiją ir pajamas iš ūkio atiduodavo A. Š.. Jis dažnai važiuodavo žvejoti, po to skųsdavosi bloga savijauta – širdies skausmais (b.l. 64-65).

Liudytojas H. S. parodė, kad pirmą mėnesį kai E. ir A. apsigyveno pas I. M., ji buvo patenkinta. Vėliau situacija pasikeitė. Iš jos pasakojimų žino, kad A. ištikdavo pykčio priepuoliai, jis po savaitę sėdėdavo kambaryje, žaisdavo kompiuteriu, mėgdavo žvejoti, išgerti, dėl girtumo buvo praradęs teises, be teisių nevengdavo sėsti už vairo. Kai apsigyveno atskirai, į ūkį atvažiuodavo, kai I. M. gaudavo pensiją ar parduodavo veršiukus. M. visas pajamas atiduodavo E. ir A., pilnai juos išlaikė. Jis pats pas M. į ūkį atvažiuodavo 2-3 kartus per mėnesį, A. Š. dirbančio nėra matęs. Matė pradėtą, bet nebaigtą remontą.

Liudytoja L. G. parodė, kad sesuo I. M. ūkyje pati darbuodavosi visuomet būdavo pagalbinių darbininkų. Š. pirmą įspūdį sudarė gerą. I. M. juo pasitikėjo. Jis mokėdavo gražiai bendrauti su ja dėl pinigų. Sesuo dažnai skųsdavosi, kad A. Š. dažnai būdavo girtas. Ir ji pati jį ne kartą matė girtą. Po operacijos jis buvo labai silpnos sveikatos, negalėjo dirbti fizinio darbo. Statant tvartą ji su vyru dėjo langus.

Liudytojas S. G. parodė, kad gyvena kartu su I. M. nuo 2010 m. Tada ūkyje gyveno ir ūkio darbus padėdavo dirbti I. su vyru. Dukra E. E. ir A. Š. į ūkį atvažiuodavo retai. Po plaučių operacijos A. Š. į ūkį neatvažiuodavo. Po to pradėjo organizuoti tvarto statybą. Prie statybos dirbo kaimynai iš Kaunatavos kaimo, jis pats, I. M. sesuo su vyru, Š. sesers vyras.

Liudytoja V. S. parodė, kad jos brolis ieškovas A. Š. ir E. E. gyveno kaip šeima apie 4 metus, iš jų 2 metus gyveno atsakovės ūkyje. A. pardavė jai paveldėtą iš tėvo turtą, ji už jį pilnai atsiskaitė. Iš A. pasakojimų žino, kad jis gautus pinigus perdavė I. M. ūkiui plėtoti. Ji pati į M. ūkį nuvykdavo žiemą 1-2 kartus per mėnesį, vasarą dažniau. Iš kalbų pas mamą žino, kad A. ištisai dirbdavo ūkyje. E. džiaugdavosi, kad A. dėka buitis ūkyje gerėja, niekada nesiskundė, kad jis nieko nedirbtų ir gertų. Jie pragyveno iš ūkyje gaunamų pajamų ir papildomų A. uždarbių statybose. Jie mažai pramogavo, laisvalaikį varžė ūkio darbai. A. atliko pagrindinius ūkinio pastato statybos darbus – planavo ir braižė, betonavo, mūrijo, suvedžiojo įrangą. Kai kuriuos darbus atliko kiti pagalbiniai darbininkai, stogą lotuoti padėjo jos vyras D. S. (3 t., b.l. 57-60).

Liudytojas S. parodė, kad A. Š. statė ūkinį pastatą atsakovės I. M. ūkyje. Pamatus kasė ir betonavo trise – dar jis ir pagalbinis darbininkas R. ar R. betonuojant padėjo ir kiti pagalbiniai darbininkai. Kas su jais atsiskaitė ir ar atsiskaitė nežino. Kas padėjo mūrijant sienas nematė. Kazilus dėjo pats A. Š., jis padėjo užlotuoti. Kas sudėjo duris ir langus bei suvedžiojo įrangą nematė, iš pasakojimų žino, kad A. Š. Statyboje pagelbėjo ir I. M. sugyventinis S.

Liudytojas S. S. parodė, kad ieškovo A. Š. užsakymu vežė į atsakovės I. M. ūkį statybines medžiagas, ant sąskaitų už medžiagas pasirašė atsakovė. Matė ieškovą atsakovės ūkyje ir su juo bendravo, matė jį betonuojant grindis. Kas atliko kitus ūkinio pastato statybos darbus nematė (3 t., b.l. 57).

Liudytojas G. J. parodė, kad A. Š., kol gyveno kaimynystėje esančiame I. M. ūkyje, prašydavo (dažniausiai paskambinęs telefonu) jo atlikti įvairius darbus su technika – presuoti, vežti, sėti. Už darbus dažniausiai atsiskaitydavo E. E.. Pats A. prie jo atliekamų darbų nedirbdavo, nematė jo dirbant. Ūkyje nuolat būdavo pagalbininkų (3 t., b.l. 60).

Liudytojas A. M. parodė, kad yra I. M. kaimynas. Džiaugėsi, kai E. ir A. pradėjo ūkininkauti. Jie ūkininkavo apie 1 metus Matė kaip Š. padėjo tverti tvoras M. Buvo nuvažiavęs į ūkį du kartus. Pirmą kartą matė, kad buvo pradėtos fermos statybos – iškasti pamatai. Prie statybų darbavosi A. Š. ir dar keli asmenys. Po to nuvažiavęs matė, kad jau uždengtas stogas. Abu kartus A. Š. buvo ūkyje.

Liudytojas A. Č. parodė, kad draugo S. G. prašymu 2011 m. uždengė I. M. ūkyje ūkinio pastato stogą (3 t., b.l. 29).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Šalių paaiškinimais ir liudytojų parodymais nustatyta, kad ieškovas A. Š. ir trečiasis asmuo E. E. kartu gyveno nuo 2007 m. lapkričio vidurio iki 2011 m. lapkričio pabaigos. Bendro gyvenimo pradžioje apsigyveno pas atsakovę I. M. jos ūkyje Telšių r., Kaunatavos k., Sodo g. 1. 2009 m. kovo pabaigoje išsikėlė ir iki bendro gyvenimo pabaigos gyveno atsakovės vardu įgytame bute (duomenys neskelbtini). Per tą laikotarpį ieškovas be darbo ūkyje dirbdavo atsitiktinius darbus, kelis kartus vyko uždarbiauti į užsienį - 2010 m. vasarą 3 mėnesius ir 2011 m. nuo rugpjūčio pradžios iki rugsėjo pabaigos, t.y. 2 mėnesius, dirbo Švedijoje. Nuo 2011-02-14 iki 2011-06-14 buvo stacionariai gydomas (b.l. 87). Bendro gyvenimo su E. E. nuolatinių pajamų, išskyrus neįgalumo bei socialines pašalpas, neturėjo (2 t., b.l. 88, 89-91, 133-137).

Atsakovė nuo 2002-12-20 yra įregistravusi ūkininko ūkį (1 t., b.l. 70). Ūkis verčiasi pienininkyste ir pagrindinės pajamos gaunamos iš pieno (3 t., b.l. 14-15, 46, 31-39). Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis I. M. ūkyje nuo 2008-01-01 iki 2011-12-01 galvijų prieauglis buvo – 26 telyčios ir 36 buliukai, išregistruoti 39 galvijai, iš jų 2 karvės, 30 buliukų, 7 telyčios, išvežamų galvijų svoris neregistruojamas (1 t., b.l. 39, 40). Pačios atsakovės pateiktais duomenimis, tuo laikotarpiu buvo atsivestas 41 veršelis, vidutinis veršelio svoris 73,5 kg, veršeliai buvo parduoti 1 ar 2 mėnesių amžiaus, vieno veršelio supirkimo kainos vidurkis 475 Lt, ginčo laikotarpiu veršelių pardavimo gautos pajamos sudaro apie 19475 Lt (2 t., b.l. 106-131). Byloje yra VĮ Žemė ūkio informacijos ir kaimo verslo centro ieškovui pateikti statistiniai duomenys apie vidutines buliukų ir telyčių gyvojo svorio ribas (1 t., b.l. 38). Ūkio išlaidos buvo dengiamos ir mokamos iš atsakovės I. M. lėšų (2 t., b.l. 7, 8, 9-29).

KU „Germanto lobis“ atsakovei pagal 2008-04-01 paskolos sutartį Nr. 08-00092 iki 2012-04-04 suteikė 12000 Lt paskolą žemės ūkio technikai įsigyti (1 t., b.l. 62-63, 64, 119-121). Paskola grąžinta anksčiau termino 2009-03-24 sumokant 9720,08 Lt įmoką (2 t., b.l. 96-97). KU „Germanto lobis“ atsakovei pagal 2009-03-20 paskolos sutartį Nr. 09-00051 iki 2024-03-15 suteikė 110000 Lt paskolą būstui įsigyti, įmokos nevėluoja (1 t., b.l. 72, 106-108, 125; 2 t., b.l. 93-95). Atsakovė pagal 2009-03-25 pirkimo-pardavimo sutartį įsigijo butą (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 109-111, 112-114, 115-116, 117-118). Jį apstatė išsimokėtinai įgytais baldais, išlaikė ir mokėjo komunalinius mokesčius (1 t., b.l. 126-139, 141-146, 148-150; 2 t., b.l. 98-101).

Atsakovė I. M. 2008-05-08 įgaliojimu suteikė dukrai E. E. tvarkyti jai priklausančią sąskaitą KU „Germanto lobis“ (2 t., b.l. 105). Ieškovas A. Š. į šią atsakovės I. M. sąskaitą laikotarpiu nuo 2009-03-01 iki 2009-04-30 per 10 pavedimų pervedė 33950 Lt sumą, nurodydamas mokėjimo paskirtį - avansas (1 t., b.l. 13-22).

Ieškovas A. Š. 2013-05-07 kreipėsi į atsakovę I. M. prašydamas grąžinti jo patirtas išlaidas bei negautas pajamas, kurios sudaro 106000 Lt, ginčą sprendžiant taikiai - 85000 Lt, nurodydamas per 20 dienų nuo pretenzijos įteikimo, bet ne vėliau kaip iki 2013-06-03, pranešti apie pasiūlymo priimtinumą (2 t., b.l. 67).

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 65000 Lt skolą ir nepagrįsto praturtėjimo būdu sutaupytų lėšas 53658,74 Lt - 28347 Lt už ūkinio pastato pastatymą ir 25311,74 Lt už laikotarpiu nuo 2008m. iki 2011 m. realizuotus galvijus.

Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (LR CPK 178 str.).

Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas – tai savarankiška prievolės rūšis. Šie santykiai reglamentuojami LR CK šeštosios knygos II dalies ,,Kitais pagrindais atsirandančios prievolės” XX skyriaus normų. Šiame skyriuje įtvirtintos turto išreikalavimo taisyklės taikomos tada, kai konstatuojami specialūs prievolės grąžinti turtą atsiradimo pagrindai: turtas gautas be teisinio pagrindo (LR CK 6.237 str. 1 d.), pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (LR CK 6.237 str. 2 d.), asmuo be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėja (LR CK 6.242 str. 1 d.). Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas savo prigimtimi yra subsidiarus kitų civilinių teisių gynybos būdų atžvilgiu ir taikomas tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolius, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) arba jos apginamos nevisiškai. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos sąlygos: 1) nėra įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė; 2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-166/2008, Nr.3K-3-593/2008, Nr. 3K-3-355/2009, Nr. 3K-3-90/2010, Nr. 3K-3-140/2010, Nr. 3K-3-276/2010).

Dėl skolos priteisimo

Ieškovas ieškinyje nurodo, kad paskolino atsakovei 65000 Lt - 33950 Lt pervedė į atsakovės sąskaitą pavedimais ir 31050 Lt per kelis kartus perdavė atsakovei grynais, o atsakovė įsipareigojo pinigus grąžinti. Darytina išvada, kad ieškovas šį reikalavimą kildina iš paskolos teisinių santykių. Kad atsirastų tarp šalių teisiniai paskolos santykiai, turi egzistuoti 2 juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2 ) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, nesant nors vienos, paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta. Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija 2000 Lt (LR CK 6.871 str. 1 d.). Įstatymo reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti (LR 1.93 str. 2 d.). Teismas gali šios nuostatos netaikyti, jei tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams.

Prašoma priteisti 33950 Lt suma pervesta mokėjimo pavedimais į atsakovės sąskaitą. 31050 Lt sumos perdavimą atsakovei įrodinėja liudytojų parodymais.

Atsakovė atsiliepimuose į ieškinį nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad visus finansinius reikalaus, taip pat ir banko sąskaitas pagal įgaliojimą tvarkė jos dukra E. E. su A. Š., kol jie gyveno kartu. Apie pinigų - pervedimą į jos sąskaitą sužinojo vėliau, kai ieškovas pareiškė pretenziją dėl pinigų grąžinimo. Atsakovės nurodytas aplinkybes patvirtina kiti byloje esantys įrodymai – rašytinai dokumentai, trečiojo asmens paaiškinami, trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojų parodymai. Teismas netikėti šiais atsakovės paaiškinimais neturi pagrindo. Pavedimais pervesta suma, atsižvelgiant į mokėjimo pavedimuose nurodytą mokėjimo paskirtį (avansas), tai kad atsakovė apie šios sumos pervedimą į jos sąskaitą sužinojo vėliau ir objektyviai pinigų pervedimo metu įsipareigoti juos grąžinti negalėjo, nelaikytina paskola. Atsakovė, gavusi paskolą nupirko butą, kuriame iš karto apsigyveno atsakovės dukra E. E. ir ieškovas. Jie nedirbo, pajamų neturėjo ir objektyviai neturėjo galimybių gauti paskolą. Todėl buto savo vardu įgyti negalėjo. Sprendžiant pagal šias ir kitas faktines aplinkybes, tarp šalių egzistavo žodinis preliminarus susitarimas padengti atsakovės vardu paimtą paskolą ir perpirkti atsakovės jų poreikiams tenkinti nupirktą butą. Dalyvaujantys byloje asmenys šiuos santykius komentuoti ir dėl jų pasisakyti vengė, tačiau nepaneigė buvus tokį ketinimą ar žodinį susitarimą, atsakovė ir trečiasis asmuo netiesiogiai tai patvirtino.

Iš šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių ir iš raštinių byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovo atsakovei kaip avansas pervesta suma buvo panaudota atsakovės vardu paimtoms paskoloms (butui ir ūkio technikai) iš dalies padengti. Taigi ieškovo pervesta pinigų suma sumažėjo atsakovės finansiniai įsipareigojimai. Neįvykus sandoriui avansu sumokėta suma privalo būti grąžinama. Nesant rašytinės preliminarios sutarties, avansu sumokėtos sumos grąžinimas gali būti grindžiamas ir tenkinamas nepagrįsto praturtėjimo teisinėmis normomis (LR CK 6.237 str. 6.242 str. 1 d.). Ieškovui iš atsakovės priteistina 33950 Lt suma, kaip be pagrindo įgytas turtas. Teismas su atsakovės ir trečiojo asmens vertinimu, kad ši suma yra ieškovo atsidėkojimas už gerą gyvenimą ir neturėtų būti priteisiamas, nesutinka, nes jis nepagrįstas ir nelogiškas.

Ieškovas paaiškinti kada ir kokiomis sumomis perdavė atsakovei likusius už parduotą savo turtą gautus pinigus 31050 Lt tiksliai ir konkrečiai negalėjo. Ieškinyje nurodęs, kad pinigus perdavė atsakovei, teismo posėdyje aiškino, kad pinigus davė trečiajam asmeniui E. E., o ši juos panaudojo atsakovės ūkiui plėtoti. Atsakovė paaiškino, kad apie pinigų pervedimą į jos sąskaitą sužinojo tik iškėlus bylą teisme, nes visus piniginius finansinius reikalus ir jos sąskaitas pagal įgaliojimą tvarkė dukra E. E. Kol ieškovas gyveno su jos dukra, ieškovas kartu su ja tvarkė visus finansinius reikalus. Jokių grynų pinigų ji iš atsakovo nėra gavusi. Liudytojai ieškovo sesuo V. S. ir ieškovo sesers sutuoktinis D. S. parodė, kad nupirko iš ieškovo A. Š. jo paveldėtą namo dalį už 65000 Lt, atsiskaitė dalimis – dalį pinigų pervedė pavedimais, dalį išmokėjo grynais, dalį grynų pinigų perdavė E. E.. Kokią sumą ir kada perdavė E. E. nurodyti negalėjo. Kur A. Š. ir E. E. panaudojo pinigus nežino. A. Š. savo pinigų niekada neturėdavo, viską valdė E. E. (3 t., b.l. 57-60, 61-62). Tai, kad ieškovo sesuo su vyru atsiskaitė su ieškovu už iš jo įsigytą turtą nesudaro pagrindo manyti, kad tie pinigai buvo perduoti atsakovei I. M. - paskolinti ar panaudoti jos ūkiui plėtoti. Teismo posėdyje ieškovas pripažino, kad tiesiogiai atsakovei pinigų nedavė, juos davė E. E., o ši juos panaudojo savo motinos atsakovės ūkio reikmėms. Jokių objektyvių įrodymų, kad pinigai buvo perduoti, paskolinti atsakovei ar panaudoti jos ūkio plėtrai, byloje nėra. Ieškovas neįrodė, kad perdavė atsakovei 31050 Lt grynais pinigais, o šį įsipareigojo juos grąžinti.

Atsakovė ginčo laikotarpiu gavo nuolatines pajamas už pieną (3 t., b.l. 14-15, 46). Iš ūkio gaunamų pajamų pačiam ieškovui, kaip savo dukros sugyventiniui, teikė išlaikymą ir užtikrino pragyvenimui lėšas. Jai skolintis lėšų iš ieškovo, kuriam pati teikia išlaikymą, nebuvo poreikio.

Reikalavimas dėl 31050 Lt priteisimo atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas.

Tai, kad ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausė dalis žemės sklypo ir dalis gyvenamojo namo, kuriuos jis 2009-06-01 pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė savo sesei V. S., ir kad ji su ieškovu pilnai atsiskaitė (1 t., b.l. 7-10, 11-12), nepatvirtina, kad už parduotą turtą gauti pinigai buvo paskolinti atsakovei ir jokios reikšmės šioje byloje neturi. Teismas ieškovo paaiškinimais, kad jo gyvenimas bendro su E. E. gyvenimo laikotarpiu apsiribojo tik nuolatiniu kasdieniu darbu atsakovės ūkyje, kad jis jokių kitų asmeninių poreikių neturėjo ir jų netenkino, visas iš atsitiktinių darbų ir turto pardavimo gautas sumas naudojo tik atsakovės ūkio gerinimui, netiki, nes jie nelogiški ir juos paneigia tiek abiejų pusių liudytojų parodymai, tiek rašytiniai byloje esantys įrodymai.

Tai, kad atsakovės ūkyje yra ūkio technika – ekskavatorius, ginčo nėra, šią aplinkybę patvirtinanti ieškovo pateikta ekskavatoriaus nuotrauka (b.l. 25), sprendžiant ginčą jokios reikšmės neturi.

Tai, kad ieškovas Švedijoje uždirbtą atlyginimą 2010 m. liepos mėnesį per bendradarbį A. J., perdavė sugyventinei E. E., patvirtina juos gyvenus kartu ir vedus bendrą ūkį. Tačiau nesudaro pagrindo manyti, kad šie pinigai buvo perduoti atsakovei ar investuoti į jos ūkio plėtrą, todėl notaro patvirtinti liudytojo parodymai jokios reikšmės byloje neturi. Be to jokių išimtinių aplinkybių, kodėl liudytojas parodymus pateikė raštu ieškovas nenurodė ir tai patvirtinančių įrodymų nepateikė (LR CPK 192 str. 8 d.).

Esant tokioms aplinkybėms ir įrodymas ieškovui, iš atsakovės priteistina mokėjimo pavedimais į sąskaitą pervesta 33950 Lt suma.

Dėl nepagrįsto praturtėjimo būdu sutaupytų lėšų priteisimo

Reikalavimą dėl nepagrįsto praturtėjimo būdu sutaupytų lėšų priteisimo su daro du savarankiški reikalavimai dėl 28347 Lt už ūkinio pastato pastatymą priteisimo ir 25311,74 Lt už laikotarpiu nuo 2008 m. iki 2011 m. realizuotus galvijus priteisimo.

Teismo posėdyje apklausti ieškovo pusės liudytojai, nepatvirtino aplinkybių, kad ieškovas kiekvieną dieną būtų dirbęs įvairius ūkio darbus atsakovės ūkyje. To nepatvirtina ir rašytiniai ieškovo pateikti liudytojo A. K. paaiškinimai (2 t., b.l. 68). Atsakovės pusės liudytojos I. N., kuri dalį ginčo laikotarpio gyveno ir dirbo atsakovės ūkyje, parodymai yra nuoseklūs, neprieštaringi, juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, todėl teismas netikėti jais neturi pagrindo.

Byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad ieškovas pragyveno ir savo poreikius tenkino iš atsakovės ūkio gaunamų pajamų. Būtinos išlaidos galvijams ir jų prieaugliui išlaikyti (pašarams, papildams, skiepams, žymėjimui, sėklinimui, veterinarinei priežiūrai) ir kitos ūkio išlaidos buvo dengiamos iš atsakovės ūkio pajamų. Ieškovas savo sąskaita prie ūkio išlaidų neprisidėjo, nes nuolatinių pajamų (neskaitant iš ūkio gaunamų pajamų) neturėjo. Šią aplinkybę pats pripažino, teismo posėdyje ne kartą paaiškindamas, kad visos ūkio išlaidos buvo dengiamos iš tų pačių ūkio pajamų. Ieškovas visą bendro gyvenimo su atsakovės dukra E. E. laikotarpiu nemokamai naudojosi atsakovės suteiktu gyvenamu plotu, už kurį komunalinius mokesčius mokėjo ir baldais apstatė atsakovė iš savo lėšų. Turėjo galimybę pasiimti ir pagal poreikį pasiimdavo pinigų iš atsakovės ūkio gaunamų pajamų savo poreikių patenkinimui. Tai normalu, neprasilenkia nei su įstatymu, nei morale, kad turėjo pareigą ir pagelbėti bei patalkinti ūkio darbuose.

Ieškovas apskaičiuodamas ir nurodydamas atsakovės pardavus galvijus galimai gautas pajamas, išlaidų patirtų šioms pajamoms uždirbti, prie kurių neprisidėjo, skaičiavimo nepateikia ir iš pajamų neminusuoja. Apskritai ūkio veikos pelningumo ginčo laikotarpiu nepateikia. Galimai ir, atsižvelgiant į šalies ekonomines realijas, labai tikėtina, ūkininko ūkio veiklos pelnas būtų kur kas mažesnis nei 1/3 pajamų. Ieškovas, reikalaudamas priteisti dalį pajamų, o ne pelno, net neįvertinęs veiklos pelningumo objektyviais skaičiavimais bei juos pagrindžiančiais duomenimis, elgiasi akivaizdžiai nesąžiningai.

Rašytinais įrodymais, šalių paaiškinimais ir liudytojų parodymais, ieškovui atsikėlus gyventi į ūkį, ūkis buvo veikiantis. Tačiau ieškovas savo reikalavimams pagrįsti nepateikia duomenų kiek galvijų buvo ūkyje 2008-01-01 ir kokio jie buvo įmitimo.

Ieškovas jokiais įrodymais nepagrindė, kad būtų įgijęs teisę į 1/3 pajamų už atakovės parduotus galvijus.

Atsakovė I. M. ginčo laikotarpiu buvo ir yra ūkininkė, yra įregistravusi ūkininkės ūkį. Ūkio veiklą reglamentuoja LR Ūkininko ūkio įstatymas. Ieškovas pretenduodamas į dalį pajamų už realizuotus galvijus turėtų reikalavimus grįsti partneryste. Ūkininko partneris – fizinis asmuo (ūkininko sutuoktinis, pilnametis šeimos narys ar kitas fizinis asmuo), kuris kartu su ūkininku verčiasi žemės ūkio veikla ir miškininkyste pagal sudarytą jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį. Ieškovas bendrą ūkį vedė su E. E., o ne su atsakove I. M. Tai kad, ieškovas gyveno tam tikrą laiką su atsakovės dukra, nesudaro pagrindo ieškovą laikyti buvus atsakovės šeimos nariu. Duomenų apie tai, kad ieškovas būtų nurodytas partneriu Ūkininkų ūkių registre nėra. Ieškovas neįrodinėja jį ir atsakovę siejus šeimos teisinius santykius ir buvus partnerystės sutartį su atsakove. Tai, kad ieškovas dirbo ar talkino ūkyje, pats pragyvendamas iš ūkio teikiamų pajamų, nesudaro pagrindo laikyti jį ūkininko partneriu.

Ūkininkas su samdomais fiziniais asmenimis sudaro darbo sutartis teisės aktų nustatyta tvarka (LR Ūkininko ūkio įstatymas 5 str. 1 d.). Atsakovė su ieškovu darbo sutarties sudariusi nebuvo. Ieškovas manydamas, kad jis buvo samdomu darbuotoju, reikalavimus turėtų grįsti darbo teisės normomis ir įrodinėti atsitinkamas aplinkybes. Ieškovas, savo reikalavimus grįsdamas kasdieniu fiziniu darbu, neįrodinėja tarp jo ir atsakovės buvus darbo teisinius santykius.

Ieškovas teigia, kad savo darbu atsakovės ūkyje pastatė ūkinį pastatą ir už jo pastatymą prašo priteisti 28347 Lt. Reikalavimas dėl nepagrįstai sutaupytų lėšų už ūkinio pastato pastatymą grindžiamas lokaline sąmata (1 t., b.l. 23; 2 t., b.l. 80). Dalyvaujančių byloje asmenų, iš dalies ir paties ieškovo paaiškinimais, bei liudytojų parodymais darytina išvada, kad ūkinis pastatas buvo statomas ūkio būdu - kai statybos darbai atliekami ir tinkamas naudoti statinys sukuriamas statytojo rizika, nesudarius rangos sutarties, naudojant statytojo darbo jėgą, jam priklausančius statybos produktus, įrenginius (LR Statybos įstatymas 2 d. 16 p.). Statytojas (užsakovas) vykdydamas statybą ūkio būdu, turi LR Statybos įstatymo nustatytas tiek statytojo (užsakovo), tiek rangovo pareigas ir teises. Talkininkų darbas ūkyje yra neapmokamas (LR Ūkininko ūkio įstatymas 2 str. 1 p.). Ūkio būdu statomo ūkinio pastato statybos darbų kainas grįsti rinkos statybos darbų kainomis ir įkainiais, atsižvelgiant į šios statybos būdo ypatumus bei asmens pasirenkančio šį statybos būdą tikslus, yra nelogiška ir nesąžininga. Atsižvelgiant į pasirinktą įrodinėjimo priemonę (lokalinė sąmata), ieškovo reikalavimas turėtų būti kildinamas iš rangos teisinių santykių. Ieškovas neįrodinėjo, kad jis ir atsakovė būtų sudarę rangos sutartį. Be to, statant statinį ūkio būdu rangos sutartis nesudaroma.

Ieškovo pateiktu 2013-06-20 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, ieškovo prašymu užfiksuota, kad atsakovės I. M. sodyboje (duomenys neskelbtini), yra ūkinės paskirties pastatas – tvartas (1 t., b.l. 27-31). Dėl šios aplinkybės ginčo nėra, ją patvirtina ir atsakovės pateikta Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos kopija (2 t., b.l. 1-6). Šią aplinkybę patvirtinantis ieškovo pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas jokių duomenų apie tai, kas šį statinį statė neatskleidžia, todėl sprendžiant ginčą jokios reikšmės neturi.

Duomenys apie D. K. siuvimo įmonę (3 t., b.l. 16-19), ieškovo prašymu įmonės savininko išduotas pareigybių aprašymas, nurodant kokius darbus atlieka ieškovas dirbdamas įmonėje (2 t., b.l. 86, 3 t., b.l. 70), kai ieškovo darbo laikotarpis toje įmonėje yra keli mėnesiai, o likę laikotarpiai nedraudiminiai (2 t., b.l. 133-135) bei duomenys apie ieškovo galimai suteiktas konsultacijas statybų klausimais (2 t., b.l. 83), jokios reikšmės byloje neturi.

Tai, kad ieškovui 2010-12-13 buvo išduotas traktorininko pažymėjimas (3 t., b.l. 43) jokios reikšmės sprendžiant ginčą neturi.

Ieškovas nenurodo ir visiškai neįrodinėja, kuo pasireiškė atsakovės nesąžiningumas neva sutaupant lėšas.

Ieškovo reikalavimai dėl nepagrįsto praturtėjimo būdu sutaupytų lėšų priteisimo nepagrįsti ir neįrodyti, be to egzistuoja įstatymai ir sandoriai, iš kurių turėtų būti kildinami ir kuriais turėtų būti grindžiami reikalavimai. Taigi, nagrinėjamu atveju, be to, kad reikalavimai visiškai nepagrįsti nėra ir teisinio pagrindo taikyti nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančias teises normas, nes neegzistuoja pirmiau minėtos sąlygos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymui.

Dėl palūkanų priteisimo

Konstatuota, kad tenkinamų reikalavimų dalyje šalis sieja ne paskolos teisiniai santykiai. Ieškovas į atsakovę su pretenzija kreipėsi 2013-05-07. Atsakovė pretenziją gavo 2013-05-08 (1 t., b.l. 26). Atsakovė nepagrįsto praturtėjimo būdu įgytų piniginių lėšų nuo 2013-05-08 iki ieškinio pateikimo teismui dienos, t.y. iki 2013-10-22, negrąžino. Už šį laikotarpį, t.y. 166 dienas, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų metinės palūkanos skaičiuojamos nuo nepagrįsto praturtėjimo būdu gautos 33950 Lt sumos, kurios sudaro 772 Lt (166 dienos x (33950 Lt x 5 proc./365 d.)) (LR CK 6.40 str. 1 d.).

Ieškovui iš atsakovės taip pat priteistinos 5 procentų palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovas sumokėjo 2846,25 Lt žyminį mokestį (1 t., b.l. 42). Proporcingai patenkintai reikalavimų daliai atsakovės ieškovui atlygintina dalis sudaro 29 procentus, t.y. 825 Lt.

Ieškovo patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti sudaro 6400 Lt, iš jų už procesinių dokumentų rengimą 2900 Lt, procesinių dokumentų rinkimą 1500 Lt, atvykimą į teismą bei grįžimą iš teismo bei atstovavimą teisme 2000 Lt (3 t., b.l. 20-22, 44-45, 72-77). Proporcingai patenkintai reikalavimų daliai atsakovės ieškovui atlygintina dalis sudaro 29 procentus, t.y. 1856 Lt. Kai kurios ieškovo teisinės pagalbos išlaidos yra didesnės, nei LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų 8.18 punkte nustatytas maksimalus rekomenduojamas priteisti dydis, be to patirtos nevisi pagrįstai (paskaičiuotos atstovavimo išlaidos už ilgesnį laiką, nei užtuko paskutinis teismo posėdis). Atsižvelgiant į tai, taip pat bylos sudėtingumą, tai, kad pradinis ieškinys ne dėl atsakovės kaltės buvo tikslinamas du kartus, atlygintina išlaidų suma mažinama iki 1500 Lt.

Faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidos sudaro 423,50 Lt (1 t., b.l. 32). Už liudytojų parodymų tvirtinimą išlaidos sudaro 102 Lt. Šie įrodymai jokios reikšmės byloje neturėjo, jų būtinumas objektyviai nepagrįstas, todėl šios išlaidos ieškovui neatlygintinos.

Ieškovo patirtos išlaidos dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo sudaro 400 Lt (2 t., b.l. 69-71). Proporcingai patenkintai reikalavimų daliai atsakovės ieškovui atlygintina dalis sudaro 29 procentus, t.y. 116 Lt.

Atsakovės patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai sudaro 2000 Lt (3 t., b.l. 78, 79). Proporcingai atmestiems reikalavimams ieškovo atsakovei atlygintina dalis sudaro 71 procentą, t.y. 1420 Lt.

Atsakovė už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių sumokėjo 100 Lt žyminį mokestį (1 t., b.l. 61). Atskirasis skundas iš esmės nepatenkintas, todėl šios išlaidos neatlygintinos.

Ieškovui atsakovės atlygintinų bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 2441 Lt. Atsakovei ieškovo atlygintinų bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 1420 Lt. Ieškovui iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos mažintinos atsakovei tenkančių atlyginti išlaidų suma.

Pašto išlaidos byloje sudaro 15 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad byla yra elektroninė, kad proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų sumai iš šalių priteistinos sumos sudaro mažesnes, nei rekomenduojama priteisti sumas, jų išieškojimo išlaidos būtų neproporcingai didesnės už pačias išlaidas, vadovaujantis proceso ekonomiškumo principu šios išlaidos iš šalių valstybei nepriteistinos.

:Ieškinio įvykdymo užtikrinimui Telšių rajono apylinkės teismo 2013-10-29 nutartimi taikytų, Šiaulių apygardos teismo 2014-02-06 ir Telšių rajono apylinkės teismo 2014-02-13 nutartimis keistų (1 t., b.l. 51; 2 t., 142-146; 3 t., b.l. 10), laikinųjų apsaugos priemonių apimtis mažintina iki patenkintų reikalavimų sumos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės I. M. ieškovui A. Š. 33950 Lt nepagrįsto praturtėjimo būdu įgytų lėšų, 772 Lt palūkanų, 5 procentų palūkanas nuo priteistos 34722 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2013-10-22, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės I. M. 1021 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui A. Š.

Telšių rajono apylinkės teismo 2013-10-29 nutartimi taikytų, Šiaulių apygardos teismo 2014-02-06 ir Telšių rajono apylinkės teismo 2014-02-13 nutartimis keistų, laikinųjų apsaugos priemonių apimtį sumažinti iki 34722 Lt.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.