- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-11
- Bylos Nr.
- 2A-360-755/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eigirdas Činka, Zina Mickevičiūtė, Birutė Jonaitienė
- Atsakovas
- R. M.
- Ieškovas
- M. M.
- Trečiasis asmuo
- Z. M.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-360-755/2018
teisėja Rita Dambrauskaitė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05383-2017-2
2018 m. gegužės 11 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Birutės Jonaitienės, Zinos Mickevičiūtės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6423-589/2017 pagal ieškovės M. M. ieškinį atsakovui R. M., trečiajam asmeniui Z. M. dėl išlaikymo pilnamečiui vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė M. M. prašė priteisti iš atsakovo R. M. išlaikymą ( paramą) po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki ji mokysis gimnazijoje, t. y. iki 2019 m. liepos 1 d.
2. Nurodė, kad po tėvų santuokos nutraukimo ji su seserimi liko gyventi pas mamą. Mokosi Panevėžio (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Savo pareigas mokytis vykdo sąžiningai. Kadangi mokosi, neturi galimybės dirbti ir savęs išlaikyti, todėl vis dar būtina tėvų parama. Sulaukus pilnametystės, atsakovas gera valia jokios paramos nebeteikia. Jai yra nustatytas 50 procentų darbingumas. Gauna 109,76 Eur dydžio pašalpą iš socialinės paramos skyriaus, kurią skiria vaistams, papildams bei treniruotėms. Šiuo metu ją pilnai išlaiko mama.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo R. M. ieškovei M. M. paramą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 30 Eur nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki 2018 m. liepos 1 d., išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka. Kitą ieškinio dalį atmetė.
4. Teismas nustatė, kad ieškovė mokosi Panevėžio (duomenys neskelbtini) gimnazijos (duomenys neskelbtini) klasėje, mokymosi vidurkis yra 8,21 balo. Jai nustatytas 50 procentų darbingumas (nuo gimimo serga paveldėtoja motorine ir sensorine polineuropatija, nuolat lankosi pas neurologus, reabilitologus, lanko reabilitacijos procedūras), mokama 109,76 Eur dydžio šalpos neįgalumo pensija iš Panevėžio miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų skyriaus. Ieškovei būtinosioms išlaidoms reikalinga apie 300 Eur kiekvieną mėnesį: maistui ir maisto produktams – 100 Eur, ugdymo bei mokymo priemonėms – 30 Eur, rūbams, avalynei – 60 Eur, laisvalaikiui apie 20 Eur, sveikatos ir higienos išlaidoms – 60 Eur, būsto priežiūros išlaidoms ir komunaliniams mokesčiams – 30 Eur.
5. Teismas taip pat nustatė, kad trečiasis asmuo Z. M. dirba UAB „Kalnapilio – Tauro grupė“. Jos gaunamas darbo užmokestis sudaro apie 500 – 600 Eur, asmeninės nuosavybės teise jai priklauso butas (duomenys neskelbtini). Kartu su Z. M. gyvena ne tik ieškovė, bet ir nepilnametė M. M.. Atsakovui nustatytas 30 procentų darbingumo lygis nuo 2014 m. gruodžio 3 d. iki 2039 m. gruodžio 8 d. Jo gaunamas pajamas per mėnesį sudaro 113,66 Eur šalpos neįgalumo pensija, taip pat nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini). Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus išvadose dėl darbo pobūdžio ir sąlygų nurodyta, kad atsakovas gali dirbti su mechaniniais įrenginiais, vairuoti transporto priemones ir t. t. Teismas pažymėjo, jog atsakovas nepateikė duomenų, kad, būdamas iš dalies darbingas, aktyviai būtų siekęs susirasti darbą, kad būtų registruotas darbo biržoje,bet jam nebuvo siūlomas joks darbas dėl sveikatos būklės. Teismo vertinimu, pareiga teikti paramą vidurinėje mokykloje besimokančiam pilnamečiui vaikui tenka jo abiem tėvams, todėl ši pareiga negali būti perkeliama tik ieškovės motinai.
6. Atsižvelgęs į byloje esančių duomenų visumą, teismas iš atsakovo priteisė po 30 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki M. M. mokysis gimnazijoje. Vertino tai, kad ieškovė mokosi Panevėžio (duomenys neskelbtini) gimnazijos (duomenys neskelbtini) klasėje, mokslo metai baigiasi 2018 m., todėl paramą priteisė iki 2018 m. liepos 1 d.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės reikalavimai patenkinti iš dalies, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
8. Nurodo, kad turi pragyventi vien tik iš 113,66 Eur šalpos pensijos. Įvykdžius teismo sprendimą, pačiam pragyvenimui liktų vos 83,66 Eur, t. y. po 2,79 Eur per dieną, kas yra nepakankama suma net gyvybiškai būtiniems žmogaus poreikiams patenkinti. Be to, iš šios pašalpos išieškojimas negalimas, todėl sprendimas neišvengiamai liks neįvykdytas. Nors teismas pažymėjo, kad atsakovui priklauso namas, esantis (duomenys neskelbtini), tačiau kitoje byloje dėl santuokos nutraukimo teismas šį turtą priskyrė jo asmeninėn nuosavybėn, atitinkamai iš jo trečiajam asmeniui Z. M. priteisė 59 716,50 Eur kompensaciją už tenkančią didesnę bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės turto dalį. Tokiu būdu, teismas turėjo vertinti tai, kad atsakovas turi neįvykdytą beveik 60 000 Eur dydžio prievolę.
9. Mano, jog teismas nepakankamai įvertino atsakovo ir trečiojo asmens, kuris yra darbingas, gauna maždaug vidutinio dydžio darbo užmokestį, turi galiojančią turtinę teisę į 60000 Eur, turtinės padėties skirtumų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė jau sulauė pilnametystės, pateisinama, jog visas jos išlaikymo rūpestis tektų jos motinai. Pažymi, kad teismas nenurodė, kokias konkrečiai papildomas išlaidas ieškovė patiria dėl sveikatos būklės. Vien tik sveikatos būklė pati savaime nėra aplinkybė, rodanti specialųjį poreikį, kuriam tenkinti reikalingi materialiniai ištekliai ir kuris pateisina būtinybę ieškovės naudai priteisti išlaikymą. Be to, ieškovė nurodo, kad vasaros atostogų metu trumpam buvo įsidarbinusi, o dabar savanoriauja greitosios pagalbos skyriuje. Tai rodo, jog mokymasis vidurinėje mokykloje, nors ir baigiamojoje klasėje, iš jos nereikalauja skirti tam viso laiko. Ji gali rasti laiko ir papildomiems užsiėmimams, tačiau sąmoningai pasirinko labai mažo produktyvumo ir neapmokamą savanorišką veiklą.
10. Teigia, jog sprendime išsakytas siūlymas, kad atsakovas registruotųsi darbo biržoje, realiai negali būti įgyvendinamas. Pagal Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio 7 dalies 1 punktą, jei asmeniui nustatoma 0-25 procentų darbingumo, asmuo laikomas nedarbingu, t. y. asmuo negali dirbti arba gali dirbti tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo vietoje ar pritaikytomis darbo sąlygomis. Šiuo atveju jis yra tik šiek tiek aukščiau visiško nedarbingumo, todėl, esant tokiai sveikatos būklei, nerealu tikėtis būti reikalingu darbdaviams.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.
12. Nurodo, kad, nepaisant skyrybų proceso metu Z. M. priteistos finansinės kompensacijos, atsakovas neatiduoda net jos (ieškovės) ir sesers lovų, rašomųjų stalų bei kitų mergaitiškų ir specialiai joms pritaikytų daiktų, kurie yra likę name ir kurių pats neturi galimybės naudoti. Tai rodo R. M. piktavališkus veiksmus. Tokie veiksmai patvirtina, kad atsakovas, nepaisant pajamų, tyčia vengia prisidėti prie savo vaikų gerovės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Apeliacinis skundas atmestinas.
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
15. Byloje keliami materialiosios teisės normų, reglamentuojančių tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, aiškinimo ir taikymo klausimai.
16. Tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; H. v. Finland, no 4968/99, judgerment of 27 september 2001, par 30; V. d. H. v. Neatherlands judgement of 19 April 1994, Series An. 288, p 20 par. 61; kt.). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus (CPK 185 straipsnis), nenustačiusi absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis), iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams, kurių nekartoja, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, tinkamai taikė ir aiškino tiek procesinės, tiek materialinės teisės normas, visapusiškai įvertino šiai bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindų (CPK 176 , 263, 320, 327 straipsniai ). Konstatavus, kad bylą iš esmės išnagrinėjęs teismas tinkamai atskleidė bylos esmę ir reikiamai pagrindė sprendimą, teisėjų kolegija spręsdama, jog nėra pagrindo tokį sprendimą naikinti pagal apeliaciniame skunde išdėstytus motyvus, neturi pareigos atsakyti į kiekvieną tokio skundo argumentą. Tokiu būdu teisėjų kolegija, atmesdama apeliacinį skundą, pasisako tik dėl esminių jo motyvų.
17. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, nustatęs pilnametės atsakovo dukters poreikių mastą ir įvertinęs šalių turtinę padėtį, priteisė iš atsakovo paramą dukrai kas mėnesį mokamą 30 Eur dydžio periodine išmoka už laikotarpį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki 2018 m. liepos 1 d. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria iš dalies tenkinti ieškovės reikalavimai, apeliacinį skundą grindžia tuo, jog teismas neteisingai vertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su dukters galimybėmis savarankiškai pasirūpinti mokslams ir pragyvenimui reikalingomis lėšomis, atsakovo bei ieškovės motinos turtine padėtimi, atsakovo realiomis galimybėmis įsidarbinti, dėl ko nepagrįstai sprendė, kad yra pagrindas priteisti iš jo pilnametei dukrai paramą.
18. Su apelianto teiginiu nesutinkama. Po Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarime pateikto išaiškinimo pilnamečių vaikų išlaikymo tvarka reglamentuota CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje (2013 m. birželio 20 d. įstatymo Nr. XII-396 redakcija). Juo nustatytas toks reglamentavimas, pagal kurį, esant galimybei, tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, jeigu jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, yra ne vyresnis negu 24 metų ir jam būtina parama. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo išaiškinimus, dar iki nurodyto teisinio reglamentavimo įtvirtinimo CK normose suformulavo galimus išlaikymo besimokančiam pilnamečiam vaikui priteisimo kriterijus, kurių vieni taikytini, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių ją teikti. Kasacinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiui besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas, taip pat įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, įvertinami pirmajai grupei priskirtini kriterijai: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas ir pan. Sprendžiant dėl tėvų galimybių teikti paramą pilnamečiam vaikui, kasacinio teismo praktikoje formuluojami tokie kriterijai: tėvai turi realių galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.
19. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus ir padarė teisingas išvadas dėl paramos pilnametei apelianto dukrai būtinumo ir atsakovo galimybės ją teikti.
20. Šis teismas nustatė, kad ieškovė kreipimosi į teismą metu mokėsi Panevėžio (duomenys neskelbtini) gimnazijos (duomenys neskelbtini) klasėje, jos mokymosi vidurkis yra 8,21 balo, kas jau yra pakankamas pagrindas konstatuoti sąžiningą ir pažangų ieškovės mokymąsi. Apelianto teiginys, kad dukra turi galimybių susirasti apmokamą darbą, pripažintinas deklaratyviu, kadangi vertinant užimtumą gimnazijoje, jos galimybės įsidarbinti mokymosi laikotarpiu yra itin menkos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškovė turi siekti gerų mokymosi rezultatų, mokymo įstaigoje turi būti darbo dienomis, taip pat po pamokų bei savaitgaliais jai reikia ruošti namų darbus ir pan. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad ieškovei yra nustatytas 50 procentų darbingumas, ji nuolat lankosi pas neurologus, reabilitologus, lanko reabilitacijos procedūras.
21. Sutiktina su apeliantu, kad sprendžiant klausimą dėl paramos pilnamečiui vaikui priteisimo svarbu nustatyti, ar atsakovas gali ir turi galimybių mokėti ieškovei jos prašomą išlaikymą, esmingai nepablogindamas savo turtinės padėties, tačiau pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė su tuo susijusias faktines aplinkybes. Byloje buvo įvertinta, jog apeliantas taip pat yra riboto darbingumo – nustatytas 30 procentų darbingumo lygis. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog atsakovas neteikė duomenų bandąs surasti darbą pagal jo darbingumo galimybes, darbo biržoje neregistruotas nuo 2014 m. Apelianto skunde pateikiama nuomonė, jog nerealu tikėtis, kad būtų reikalingas darbdaviams ir galėtų užsidirbti pragyvenimui savarankiškai, vertintina deklaratyvi, kritiškai, kaip priemonė pateisinti neveikimą, tokiu būdu vengiant prievolės teikti paramą dukrai.
22. Pastebėtina, kad atsakovas turi vertingą nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą su priklausiniais. Nors skunde teigia, jog šis turtas nerodo jo geros turtinės padėties, tuo labiau, kad dar turi sumokėti pakankamai didelę kompensaciją trečiajam asmeniui, tačiau byloje nėra duomenų, jog šio turto apeliantas neišlaikytų, kam, suprantama, reikalingos lėšos. Nepateikta įrodymų, kad negalint gyvenamojo namo pačiam išlaikyti, atsakovas bandytų jį perleisti, išnuomoti ar pan. ir taip gauti pajamų. Tokios aplinkybės leidžia daryti tikėtiną prielaidą apie realiai didesnes, nei tik šalpos neįgalumo pensija (113,66 Eur) pajamas, taigi, geresnę turtinę padėtį. Esant abejonėms dėl tikrosios asmens turtinės padėties, teismas šias abejones visada turi vertinti vaiko interesų naudai.
23. Papildomai pastebima, jog nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujas – 130 Eur bazinis šalpos pensijos dydis. Nors byloje nepateikta duomenų apie po tos datos atsakovo gaunamos šalpos neįgalumo pensijos dydžio pokyčius, bet, atsižvelgiant į tai, jog jos dydis susietas su baziniu šalpos pensijos dydžiu ir asmens netektu darbingumu (šiuo atveju 70 procentų), ji turėtų būti šiek tiek didesnė - 120,9 Eur ( 130 Eur x 0,93 proc.) Tuo tarpu tai, jog trečiojo asmens turtinė padėtis (gaunamų nuolatinių pajamų forma) geresnė, neatleidžia atsakovo nuo pareigos prisidėti prie paramos vaikui, tuo labiau, kad su Z. M. gyvena ir yra išlaikoma ne tik ieškovė, bet nepilnametė duktė M. M., kuriai pagal bylos duomenis atsakovas išlaikymo neteikia.
24. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, pripažintina, jog pažangiai besimokanti pilnametė ieškovė šiuo metu neturi realių galimybių pati pasirūpinti pakankamomis lėšomis, reikalingomis jos mokymuisi bei pragyvenimui, todėl jai reikalinga parama (CK 3.192¹ straipsnio 1 dalis). Ieškovė buvo pateikusi išlaidų, kurios reikalingos jos poreikių tenkinimui, paskaičiavimą ir teismas jį įvertino. Apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo spręsti, kad 30 Eur nustatyta suma, kuri priteista iš atsakovo ieškovės poreikių tenkinimui, būtų akivaizdžiai per didelė ar neprotinga apelianto atžvilgiu. Kaip matyti, priteista parama sudaro apie 25 procentus atsakovo gaunamos šalpos neįgalumo pensijos, t. y. apie 1 Eur per dieną.
25. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi aktualios kasacinio teismo praktikos, tinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus ir padarė teisingas išvadas dėl paramos ieškovei būtinumo ir atsakovo galimybės ją teikti, taip pat nustatė tinkamą paramos dydį.
26. Pažymėtina, kad paramos teikimo santykiai yra tęstinio pobūdžio. Dėl to teismo sprendimas, kuriuo yra priteista parama, šalims res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios neįgyja, nes pasikeitus tam tikroms ar paaiškėjus naujoms aplinkybėms (pvz., pilnametis vaikas pradėjo dirbti ar jo realios galimybės užsitikrinti savarankiškas pajamas padidėjo, turi kitų pajamų, jo pažangumo rodikliai mokymo įstaigoje sumažėjo ir pan.), kurios gali sudaryti pagrindą peržiūrėti teismo sprendimą, kiekvienas suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti ( panaikinti) teismo sprendimu nustatytą paramą.
27. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės teisiniam rezultatui byloje, todėl apeliacinės instancijos teismas jų atskirai neaptaria. Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.