- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-26
- Bylos Nr.
- e2YT-24568-1098/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19667-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Atmestas.
- Teisėjas
- Jelena Leščinskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- S. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. S. skundą dėl antstolio Armino Naujokaičio veiksmų, suinteresuotas asmuo – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolis Arminas Naujokaitis.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. antstolis Arminas Naujokaitis (toliau – antstolis) persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškėjo (skolininko) S. S. (toliau – pareiškėjas) 2022 m. rugsėjo 14 d. skundą dėl antstolio veiksmų, kuriame prašoma: 1) įpareigoti antstolį pateikti įrodymus, jog nenutrūkstamai atliko užklausas į bankus, kitas institucijas, atliko turto areštus ar kitus vykdymo veiksmus ir tarp šių veiksmų nėra dviejų metų pertraukos nuo pat vykdomojo dokumento pateikimo vykdymui iki 2022 m. rugsėjo 1 d., kai buvo surašytas antstolio patvarkymas dėl prašymo netenkinimo; 2) taikyti priverstinio vykdymo senatį ir užbaigti vykdomąją bylą.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad antstolio Armino Naujokaičio kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0157/11/00622 dėl 86,89 Eur skolos iš pareiškėjo išieškojimo. 2022 m. rugsėjo 1 d. buvo gautas 2022 m. rugsėjo 1 d. antstolio patvarkymas, kuriuo atsisakyta tenkinti prašymą vykdomojoje byloje taikyti senatį ir užbaigti vykdomąją bylą. Patvarkyme nurodoma, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatos dėl senaties taikymo, galiojusios tuo metu, kai vykdomasis dokumentas buvo pateiktas vykdymui, nenumato termino per kurį vykdomasis dokumentas turi būti įvykdomas. Nuo 2015 m. liepos 1 d. galiojusiose ATPK 308 straipsnio 1 dalies redakcijoje nustatyta, kad nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas yra penkeri metai nuo nustatyto termino jį įvykdyti pabaigos, tačiau 2013 metų ATPK straipsnių pakeitimai ir papildymai nustatė, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo (2015m. liepos 1 d.) paskirtų baudų už administracinės teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka. Remiantis CPK 624 straipsnio 2 dalies ir CPK 634 straipsnio 2 dalies normomis, pareiškėjas abejoja, ar antstolis tinkamai vykdė savo pareigas ir buvo aktyvus vykdymo procese. Anot pareiškėjo, patvarkyme nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad skolininkas (pareiškėjas) nebendradarbiavo su antstoliu, slėpė turtą ar atliko kitus veiksmus, kurie galėjo trukdyti antstoliui vykdyti savo pareigas.
3. Antstolis Arminas Naujokaitis 2022 m. rugsėjo 28 d. patvarkymu Nr. S-22-157-26492 atmetė pareiškėjo skundą, vadovaudamasis CPK 510 straipsniu, skundą persiuntė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
4. Patvarkyme antstolis nurodo, kad 2022 m. rugsėjo 21 d. antstolio kontoroje gautas skolininko S. S. skundas dėl 2022 m. rugsėjo 1 d. patvarkymo dėl prašymo netenkinimo Nr.S-122-157-23847 vykdomojoje byloje Nr. 0157/11/00622, kuriame skolininkas prašo taikyti priverstinio vykdymo senatį ir užbaigti vykdomąją bylą. Skolininkas savo skunde nurodo, jog Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai per dvejus metus nuo nutarimo paskelbimo dienos bauda nėra išieškoma ir negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų siekdamas išvengti baudos mokėjimo, išieškojimas vykdomojoje byloje turi būti nutrauktas, taip užbaigiant vykdomąją bylą. Antstolis nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 22 d. nutartimi bylos Nr. 3K-3-182/2010 išaiškino, kad sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1dalis), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Antstolis paaiškina, kad 2011 m. rugpjūčio 19 d. patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti priėmė 2011 m. gegužes 31 d. pateiktą Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo nutarimą Nr. A2.1.-2943-271/2011, išduotą dėl 86,89 Eur skolos išieškojimo. Trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas nebuvo praleistas. Nuo 2011 m rugpjūčio 19 d. skolininkas į antstolio kontorą dėl skolos dengimo buvo kreipęsis vieną kartą elektroniniu paštu 2017 m. vasario 9 d., tačiau skolininkas be minėto laiško jokios informacijos apie turimą turtą neteikė ir neatliko jokių aktyvių veiksmų, siekiant padengti susidariusius įsiskolinimus. Nuo 2011 m. rugpjūčio 19 d. skolininkas antstolio žiniomis dirbo vos 3 mėnesius ir 23 dienas, todėl galima teigti, jog tokiu būdu jis vengė skolos padengimo. Pasak antstolio, skolininko turtinė padėtis buvo tikrinama periodiškai kelis kartus per metus siekiant įvykdyti sprendimą, tai matyti iš pateikiamų Antstolių informacinės sistemos duomenų (v. b. l. 63-120). Antstolis nurodo, kad atliko aktyvius veiksmus tam, kad nuobaudos išieškojimas būtų įvykdytas. Teismui pateiktoje vykdomosios bylos Nr. 0157/11/00622 kopijoje yra įsegti Antstolių informacinės sistemos duomenys apie atliktas užklausas į registrus, ir skolininko turtinės padėties tikrinimą nuo vykdomosios bylos pradžios iki 2022 m. rugsėjo 28 d. (v. b. l. 63-120), ši informacija skolininkui persiunčiama kartu su atsisakymu tenkinti skundą.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame nurodo, kad atsižvelgdama į tai, kad VMI prie FM nesurašė protokolo ir nepriėmė nutarimo, pagal kurį pradėta vykdomoji byla, ji nesprendžia klausimų, susijusių su baudų, paskirtų iki 2015 m. liepos 1 d., administravimu ir išieškojimu ir neatlieka nutarimų vykdymo kontrolės, prašo sprendimą dėl pareiškėjo skundo priimti teismo nuožiūra, pagal pateiktus ir ištirtus įrodymus.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
9. Remiantis nagrinėjamos civilinės bylos bei vykdomosios bylos Nr. 0157/11/00622 duomenimis nustatyta, kad antstolis Arminas Naujokaitis vykdo 2011 m. gegužės 31 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutarimą Nr. A2.1.-2943-271/2011 dėl 86,89 Eur (300,00 Lt) administracinės nuobaudos-baudos išieškojimo iš skolininko S. S. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai (v. b. l. 1 – 2).
10. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad vykdomojoje byloje Nr. Nr. 0157/11/00622 yra suėjęs priverstinio vykdymo senaties terminas, nes antstolis netinkamai vykdė savo pareigas, vykdymo procese nebuvo aktyvus, todėl vykdomoji byla turi būti užbaigta. Antstolis su tokia skolininko pozicija nesutinka.
11. Skolininko skundo nagrinėjimo metu galioja Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau –ANK), tačiau Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad šio įstatymo 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (toliau – ATPK).
12. Vadovaujantis CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktu, vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra pasisakęs, kad pagal CPK 584 straipsnio 2 dalį institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, vykdomi pagal CPK VI dalyje įtvirtintas taisykles. Tuo tarpu Civilinio proceso kodekse nenustatyta administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų; tokių terminų nenustatyta ir Administracinių teisės pažeidimų kodekse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010).
13. Pareiškėjo skundo nagrinėjimo metu galioja Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau –ANK), tačiau Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad šio įstatymo 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (toliau – ATPK). Nagrinėjamu atveju nutarimas, kurio pagrindu užvesta vykdomoji byla, priimtas 2011 m. rugpjūčio 31 d., t. y. iki įsigaliojant Administracinių nusižengimų kodeksui. Atsižvelgiant į tai teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK.
14. Vykdomosios bylos Nr. 0157/11/00622 duomenys patvirtina, kad skolininkui S. S. administracinė nuobauda paskirta 2011 m. gegužės 31 d., t. y. iki 2015 m. liepos 1 d., todėl baudos išieškojimui turi būti taikoma iki ATPK 308 straipsnio pakeitimo įstatymo galiojusi tvarka.
15. Iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK 308 straipsnyje (2011 m. birželio 9 d. įstatymo Nr. XII-601 redakcija) buvo numatyta, kad nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai nuo šio kodekso 313 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 672 straipsnyje, tačiau vadovaujantis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869, 5 straipsnio 4 dalimi teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Pažymėtina, kad, vadovaujantis 2013 m. lapkričio 19 d. įstatymu Nr. XII-601, iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo (2015 m. liepos 1 d.) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo buvusia tvarka, kuri nenumatė administracinės nuobaudos – baudos vykdymo senaties terminų. Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo. Be to, būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y., ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007, 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010). Tiek Administracinių teisės pažeidimų kodekso redakcijoje, galiojusioje išieškotojui pateikiant vykdomuosius dokumentus vykdyti antstoliui, tiek šiuo metu galiojančio Administracinių nusižengimų kodekso 672 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad negali būti vykdomas nutarimas skirti administracinę nuobaudą, jeigu jis nebuvo perduotas vykdyti per tris mėnesius nuo priėmimo dienos.
16. Įvertinus aptartas teismų praktikos nuostatas, darytina išvada, kad sprendžiant klausimą, ar nėra suėjęs administracinės nuobaudos išieškojimo vykdymo senaties terminas, turi būti nustatytos trys aplinkybių grupės: 1) ar nepraleistas įstatymo nustatytas vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams; 2) ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo; 3) ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi.
17. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis, nenustatęs jokių akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti, 2011 m. rugpjūčio 19 d. priėmė vykdyti 2011 m. gegužės 31 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutarimą Nr. A2.1.-2943-271/2011. Kaip matyti iš vykdomosios bylos, nutarimas Nr. A2.1.-2943-271/2011 buvo pateiktas antstoliui vykdyti nepraleidus dokumentų pateikimo dienai galiojusio ATPK 308 straipsnio 1 dalyje numatyto trijų mėnesių dokumento pateikimo vykdymui senaties termino (v. b. l. 1 – 2, 16).
18. Susipažinus su vykdomąja byla nustatyta ir tai, kad antstolis nurodytoje vykdomojoje byloje atliko aktyvius veiksmus, siekdamas išieškoti paskirtą baudą iš pareiškėjo: nuolatos periodiškai tikrino, ar nepasikeitė skolininko turtinė padėtis, teikė paklausimus viešiesiems registrams, priiminėjo patvarkymus bei kitus antstolio procesinius dokumentus (v. b. l. 16 – 120). Pažymėtina, jog pareiškėjas taip pat nenurodo konkrečių laikotarpių, kada vykdomojoje byloje nebūtų buvę atliekami jokie procesiniai veiksmai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad priverstinis turto išieškojimas reiškia ne tik turto realizavimą, bet ir apima kitas vykdymo veiksmų procedūras: turto paiešką, turto aprašo sudarymą, areštą, varžytynių paskelbimą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-637/2006). Iš bylos duomenų matyti, kad minėtos baudos išieškojimo procese nėra dvejų metų laikotarpio, kai antstolis Arminas Naujokaitis neatliko išieškojimo veiksmų.
19. Pažymėtina, kad pareiškėjas, žinodamas apie jam paskirtą administracinę baudą bei faktą, jog jis nėra jos sumokėjęs, privalėjo aktyviai domėtis baudos išieškojimo procesu, bendradarbiauti su skolos išieškojimo veiksmus atliekančiu antstoliu (CPK 644 straipsnis). 2017 m. vasario 9 d., praėjus beveik šešiems metams nuo nuobaudos paskyrimo, pareiškėjas kreipėsi į antstolį nurodydamas, kad dirba, prašydamas atlikti išskaitas iš jo darbo užmokesčio. 2017 m. kovo 7 d., t. y. po vieno mėnesio, antstolio kontoroje gautas elektroninis laiškas iš skolininko darbovietės, kuriame buvo pranešama, jog darbo santykiai su skolininku nutraukti. Kitų veiksmų, rodančių jo siekį sumokėti paskirtą baudą, nagrinėjamu atveju nenustatyta. Pareiškėjas taip pat nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių jo paties, kaip skolininko, tinkamą pareigų vykdymą po administracinės nuobaudos jam paskyrimo. Pareiškėjas nei antstoliui, nei teismui nepateikė įrodymų, kad ginčo laikotarpiu ėmėsi aktyvių veiksmų, jog pagerintų savo turtinę padėtį ir įvykdytų jam paskirtą administracinę nuobaudą (CPK 178 straipsnis). Vien remiantis pareiškėjo argumentais, kad vykdymo išieškojimas tęsiasi ilgą laiką, vykdomosios bylos nutraukimas dėl vykdymo senaties, kai skolininkas nedėjo jokių pastangų sumokėti baudą, pažeistų ne tik išieškotojo interesus, bet ir prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Byloje nėra objektyvių duomenų (pavyzdžiui, negalėjimas dirbti dėl negalios), pateisinančių skolininko pasyvumą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjui už pakartotinius nusižengimus laikotarpiu nuo 2011 metų iki 2022 m. birželio 22 d. buvo paskirtas gausus administracinių nuobaudų skaičius, o jų pagrindu yra užvestas ne mažas kiekis vykdomųjų bylų. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas oficialiai niekur nedirba, o laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 19 d. iki 2022 m. rugsėjo 1 d. oficialiai įsidarbinęs buvo tik 3 mėnesius ir 23 d., sutiktina su antstoliu, jog tokiu būdu buvo ir yra sąmoningai vengiama skolų išieškojimo. Savo ruožtu skolų ir vykdomųjų bylų gausa – iš esmės yra nulemti paties skolininko elgesio bei veiksmų ir nepaneigia jo pareigos sumokėti jam paskirtą baudą. Minėtos aplinkybės neatleidžia skolininko nuo administracinės atsakomybės ir skolų (baudų) išieškojimo.
20. Teismo vertinimu, vykdymo procesas nagrinėjamu atveju užsitęsė būtent dėl pareiškėjo vengimo sumokėti paskirtą baudą. Pareiškėjas nenurodė dėl kokių priežasčių vengė ir delsė sumokėti paskirtą, objektyviai vertinant nedidelės sumos, nuobaudą. Teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju skolininkui buvo žinoma apie jam paskirtą baudą (v. b. l. 46), todėl jis turėjo aktyviai domėtis baudų išieškojimo procesu. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad kasacinis teismas yra akcentavęs tiek išieškotojui, tiek skolininkui keliamą pareigą vykdymo procese būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2010). Taigi, ši kasacinio teismo nurodyta teisės aiškinimo ir taikymo taisyklė dar kartą patvirtina išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesidomėjo vykdomosios bylos eiga, nebendradarbiavo nei su išieškotoju, nei su antstoliu, geranoriškai, savo iniciatyva skolų nedengė ir nedengia.
21. Kadangi antstolis vykdymo veiksmus minėtoje vykdomojoje byloje atliko nepraėjus 3 mėnesiams nuo vykdomojo dokumento gavimo bei vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai antstolis nebūtų atlikęs vykdymo veiksmų, nagrinėjamu atveju taikyti senaties termino nėra teisinio pagrindo.
22. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, pažymėtina, kad nė vienas iš CPK įtvirtintų vykdomosios bylos nutraukimo pagrindų šiuo atveju neegzistuoja. Vykdomosios bylos nutraukimo pagrindų sąrašas, nurodytas CPK 629 straipsnio 1 dalies 1-12 punktuose, yra baigtinis.
23. Teismo vertinimu, antstolis, atmetęs pareiškėjo prašymą nutraukti vykdomosios bylos vykdymą suėjus senaties terminui ir priverstinį išieškojimą užbaigti, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog antstolis veikė laikydamasis įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vykdymo veiksmų atlikimo tvarką, reikalavimų, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 513 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 443, 510, 512-513, 594 straipsniais,
nutaria:
atmesti pareiškėjo S. S. skundą dėl antstolio Armino Naujokaičio veiksmų.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu apeliacine tvarka gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.