Kauno apylinkės teismo sprendimas

2017-09-05 · Civilinė byla Nr. e2-308-559/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-09-05
Bylos Nr.
e2-308-559/2017
Teisminio proceso Nr.
2-17-3-00041-2017-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jūratė Ramanauskienė
Ieškovas
M. A.
Atsakovas
E. K.
Trečiasis asmuo
N. A., D. K.
Advokatai
Linas Mažonas, Olita Remeikė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-308-559/2017Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00041-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; (S) 3.4.1.1; 3.2.6.1
JONAVOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 5 d.Jonava
Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Jūratė Ramanauskienė,sekretoriaujant Astai Zujevienei,dalyvaujant ieškovui M. A., jo atstovei advokato padėjėjai Olitai Remeikei,

atsakovės atstovui advokatui Linui Mažonui, išvadą teikiančios institucijos atstovui Andriui Baranauskui,

nedalyvaujant atsakovei E. K., tretiesiems asmenims N. A. ir D. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. A. ieškinį atsakovei E. K. dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, bei atsakovės E. K. priešieškinį ieškovui M. A. dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo; tretieji asmenys: N. A. ir D. K.; išvadą teikianti institucija – Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas M. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas pakeisti 2012 m spalio 29 d. Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2364-813/2012 iš M. A. priteistą išlaikymo dydį nepilnamečiui vaikui A. A. gim. (duomenys neskelbtini), iš 450 Lt (130,33 Eur) į 90 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, bei šias lėšas uzufrukto teise pavesti tvarkyti nepilnamečio vaiko motinai E. K..

Ieškinyje ieškovas nurodė, kad 2012 m spalio 29 d. Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2364-813/2012 buvo pakeistas 2009 m. spalio 20 d. Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2816-737/2009 priteisto iš atsakovo M. A. nepilnametei dukteriai A. A. materialinio išlaikymo dydis iš periodinių išmokų po 350 Lt (101,37 Eur) kas mėnesį, į kas mėnesį mokamas periodines išmokas po 450 Lt (130,33 Eur). Ieškovas išlaikymą savo dukrai A. A. teikia reguliariai ir laiku, išlaikymo įsiskolinimo nėra, tačiau nuo 2016-10-01 iš esmės pasikeitė (pablogėjo) jo turtinė padėtis - gimė duktė S. A.. Nuo 2012 m. spalio 29 d. Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimo dvilinėje byloje Nr. 2-2364-813/2012 priėmimo jo gaunamas uždarbis nepadidėjo, o pragyvenimo lygis išaugo. Jo sutuoktinė N. A. tuo metu dirbo pilnu etatu, o dabar ji nedirba, negauna jokių pajamų, dirbti negali, kadangi augina dukrytę S, negauna motinystės išmokų, todėl šeimos turtinė padėtis pablogėjo ir dėl šios priežasties. Vienintelės jo sutuoktinės gaunamos pajamos - 28 Eur vaiko pinigų, kuriuos ji gauna kas mėnesį. Jis šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini),“ meistru, jo gaunamas darbo užmokestis, atskaičiuos mokesčius, yra apie 320 Eur. Kitų pajamų, santaupų ar turto, kurį galėtų realizuoti, neturi. Galimybės dar daugiau dirbti neturi. Skiriant tokią didelę išlaikymo sumą A. nukentėtų jo kitos dukters S. interesai. Mano, kad galėtų skirti dukters A. A. išlaikymui 90 Eur periodinių išmokų. Jų šeimai, vienam asmeniui, liktų mažiau nei 90 Eur kiekvienam, tačiau mano, kad tokį išlaikymą šiuo metu teikti pajėgs. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad iš esmės suprastėjusi jo turtinė padėtis, dar vieno išlaikytinio atsiradimas, yra priežastis, dėl kurios turėtų būti pakeistas priteistas materialinis išlaikymo dydis iš didesnio (130,33 Eur) į mažesnį (90 Eur). Toks materialinio išlaikymo dydis atitiks jo ir atsakovės turtinę padėtį, sudarys galimybę patenkinti ne tik minimalius dukters A. A. poreikius, bet ir minimalius dukters S. A. poreikius, užtikrins jų abiejų išlaikymą ir ugdymą.

Atsakovė E. K. su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti bei reiškia ieškovui priešieškinį, kuriuo prašo pakeisti 2012 m. spalio 29 d. Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2364-813/2012 iš M. A. priteistą materialinio išlaikymo dydį nepilnametei dukrai A. A. gim. (duomenys neskelbtini),, iš mokamos (450 Lt) 130,33 Eur sumos į 190,00 Eur sumą, mokant juos kas mėnesį periodinėmis išmokomis (išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka,atsižvelgiant į infliaciją) nuo priešieškinio padavimo teismui dienos iki dukters pilnametystės, bei šias lėšas uzufrukto teise pavesti tvarkyti nepilnamečio vaiko motinai,E. K..

Priešieškinyje atsakovė nurodė, kad materialinio išlaikymo dydžiui pakeisti (padidinti) atsirado nustatytas įstatymu pagrindas, t. y. per penkerius metus išaugo nepilnametės A. A. poreikiai,pasikeitė atsakovės šeimos materialinė padėtis, t. y. 2016-09-21 jai antroje santuokoje gimė vaikas ir sumažėjo gaunamos pajamos. Ieškovas dukters išlaikymui šiuo metu moka po 130,33 Eur kas mėnesį, tačiau šios sumos vaiko išlaikymui jau nepakanka. Dukters maistui kas mėnesį vidutiniškai išleidžia 150 Eur, avalynės, drabužių, higienos prekių įsigijimui – 120 Eur, mokyklinių prekių ir mokykloje organizuojamiems renginiams - 60,00 Eur, laisvalaikio praleidimui - 60,00 Eur. Taigi dukters išlaikymui kas mėnesį vidutiniškai išleidžia apie 390,00 Eur. Daugumą prekių perka turgavietėje, kur prekės pigesnės, todėl negali pateikti teismui čekių už pirktas prekes, nes jų tiesiog nerinko, tikėdamasi, kad atsakovas sutiks padidinti materialinį išlaikymą dukrai. Ji mėgino kalbėtis su atsakovu, kad jis gera valia padidintų savo dukrai materialinį išlaikymą, tačiau atsakovas į prašymą atsakė neigiamai. Ji šiuo metu nedirba, augina 2016-09-21 iš antrosios santuokos gimusį sūnų N. K.. Jos gaunamos pajamos yra tik vaiko priežiūrai skiriama 91,07 Eur išmoka. Prie šeimos išlaikymo šiuo metu prisideda sutuoktinis D. K., kuris apmoka sąskaitas už nuomuojamo 2 k. buto, adresu (duomenys neskelbtini), komunalines ir kitas paslaugas, perka maistą, kitas būtinas prekes, kuriomis naudojasi ir šalių dukra A. A.. Atsakovas yra sveikas ir darbingas. Jos žiniomis ieškovas savo noru išėjo iš AB „(duomenys neskelbtini),“, kur jo uždarbis buvo didesnis ir įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini),“, kur gauna mažesnį atlyginimą. Toks ieškovo elgesys parodo, koks jis yra neatsakingas tėvas, turėdamas du nepilnamečius vaikus neieško geriau apmokamo darbo, kad galėtų juos išlaikyti, o atvirkščiai ieško būdų, kaip išvengti materialinės atsakomybės prieš savo vaikus. Ieškovas nuo santuokos nutraukimo dienos papildomai neprisideda prie savo dukros A. A. materialinio išlaikymo nei jos vasaros ar kitų atostogų metu, nelanko jos ir nesidomi jos gyvenimu. Kadangi atsakovas gera valia nesutinka padidinti savo dukrai A. A. materialinio išlaikymo, nutarė kreiptis į teismą. Per šiuos penkerius metus dukra paaugo, pradėjo lankyti mokyklą ir iš esmės pasikeitė jos poreikiai, todėl būtina pakeisti 2012 m. spalio 29 d. teismo sprendimu pakeistą materialinio išlaikymo dydžio dalį iš mokamos kas mėnesį periodinėmis išmokomis 130,33 Eur sumos į 190,00.Eur sumą. Vaikas auga ir vystosi, todėl ateityje jo poreikiai neišvengiamai keisis.

Teismo posėdyje ieškovas M. A. papildomai paaiškino, kad jis neturi galimybės susirasti geriau apmokamo darbo, o iš gaunamo minimalaus darbo užmokesio išlaikyti šeimą su mažamečiu vaiku ir teikti priteistą materilainį išliakymą dukrai, jam yra sunku. Šiuo metu jo darbo užmokestis - apie 340 Eur. Gyvena tėvų bute. Šiuo metu jis su dukra nebendrauja, tikėtina atsakovė tam trukdo. Su priešieškinio reikalavimais jis nesutinka ir prašo jį atmesti, nes tokiu atveju nukentėtų kito jo vaiko interesai ir jis negalės išlaikyti savo šeimos, nes iš gaunamų pajamų nepajėgs teikti tokio išlaikymo. Išlaikymo įsiskolinimo nėra.

Teismo posėdyje atsakovė E. K. (2017-06-19) papildomai paaiškino, kad dukros poreikiai padidėjo, mergaitė serga, nustatyta virusinė liga, kurios gydymui reikalingi antibiotikai, vitaminai ir gerosios bakterijos. Ligos gydymui išleidžia per mėnesį apie 50 Eur. Augant mergaitei, padidėjo jos poreikiai maistui, drabužiams ir avalynei, mokyklai, būreliams. Atsakovas privalo ieškoti geriau apmokamo darbo, kad galėtų išlaikyti du vaikus, o šiuo atveju jis kreipia dėmesį tik į kitą savo vaiką. Atsakovas ir anksčiau nebendravo su dukra, ją lankydavo tik jo tėvai. Ji šiuo metu su savo sutuoktiniu negyvena apie pusmetį. Vaikus išlaikyti padeda jai tėvai ir močiutė. Mažajam vaikui, kuriam šiuo metu yra 8 mėnesiai, kas mėnesį tenka išleisti apie 200 Eur. Socialinių išmokų ji negauna. Šiuo metu ji gauna motinystės išmoką apie 140 Eur už antrą vaiką ir A. išlaikymą – 130 Eur. Dukros išlaikymui ji kas mėnesį išleidžia apie 350-370 Eur, tačiau kas mėnesį jos poreikiai skiriasi, nėra pastovūs.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo N. A. teismo posėdyje (2017-06-19) paaiškino, kad ji nesutinka su priešieškiniu. Savo mažamečiui vaikui šiuo metu jie išleidžia virš 150 Eur. Ji šiuo metu išmokų negauna. Jos sutuoktinis bando ieškoti darbo, ieško internete, teikia savo CV. Šiuo metu jis vienintelis išlaiko šeimą. Iki gimdymo ji buvo registruota darbo biržoje. Jos pajamos 340 Eur. Padeda vaiką išlaikyti vyro ir jos tėvai, nes kitaip jie nepragyventų.

Trečiasis asmuo D. K. atsiliepimų į ieškinį ir priešieškinį teismui nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.

Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą dėl ginčo šioje byloje, kurioje nurodė, kad ieškovo ir atsakovės šeimos nėra įrašytos į Jonavos rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Skyriaus specialistai apsilankė ieškinyje nurodytu atsakovės E. K. genamosios vietos adresu, (duomenys neskelbtini),, tačiau bute nieko nerado. Atsakovei buvo išsiųstas kvietimas atvykti į Skyrių pokalbiui. Atsakovė nurodė negyvenanti ieškinyje nurodytu adresu, jos močiutei N. K. nuosavybės teise priklausančiame dviejų kambarių bute, adresu (duomenys neskelbtini),. Atsakovės teigimu, bute kartu gyveno jos sutuoktinis D. K., atsakovės ir sutuoktinio vaikas N. K., gim. (duomenys neskelbtini),, bei atsakovės ir ieškovo dukra A. A., gim. (duomenys neskelbtini),. Atsakovė nurodė šiuo metu nedirbanti, auginanti mažametį sūnų N, o kai N sukaks vieneri metai, ji ketinanti ieškotis darbo. Jos gaunamas pajamas sudaro 120 Eur dydžio socialinė išmoka už sūnų N, sutuoktinis D. K. dirba tolimųjų reisų vairuotoju, jo darbo užmokestis apie 400 Eur į mėnesį. Sūnus N būna kartu su ja namuose, vaikas sveikas, specialūs poreikiai nėra nustatyti. Dukra A taip pat sveika, specialus poreikiai nėra nustatyti, ji lanko Jonavos mokyklą-darželį „(duomenys neskelbtini),“. A. mokykloje lanko būrelius, kurie yra nemokami, taip pat lanko aerobikos būrelį, už jį reikia mokėti po 21 Eur į mėnesį. Ieškovas dukrai A. materialinį išlaikymą po 130 Eur, tačiau su savo dukra nebendrauja jau 6 metus, dukra visiškai nesidomi, jos neaplanko, nepasiima pas save pasisvečiuoti, ieškovas niekada tam neparodo noro. Prie dukters A. išlaikymo atsakovas papildomai visiškai neprisideda. Atsakovė nurodė negalinti nurodyti konkrečios sumos, kuri vidutiniškai į mėnesį yra išleidžiama dukters A. išlaikymui, galbūt tai būtų apie 300 Eur. Atsakovės nuomone, minėtas teismo sprendimas yra keistinas, nes nuo jo priėmimo yra išaugę dukters A. poreikiai. Atsakovė su ieškovu nepalaiko jokių ryšių, visiškai nebendrauja, ir jai nėra žinoma ieškovo materialinė padėtis bei jo darbo užmokestis. Ji ir ieškovas yra sveiki bei darbingi. Iš ieškovo pateiktų duomenų nėra aišku, ar jis tikrai neturi objektyvių galimybių surasti darbą, kuris leistų teikti vaikui teismo sprendimu priteistą materialinį išlaikymą. Ieškovas nepateikė jokios informacijos apie jo atliekamas geriau apmokamo darbo paieškas. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė šiuo metu taip pat turi dar vieną vaiką - sūnų N., gim. (duomenys neskelbtini),, dėl šios priežasties ji negali dirbti, nes turinti prižiūrėti mažametį vaiką. Skyriaus nuomone, ieškovo prašymo patenkinimas sumažinti priteistą materialini išlaikymą vaikui nuo 130,33 Eur iki 90 Eur, mokamą kasmėnesinėmis išmokomis, galimai pažeistų teisėtus nepilnamečio vaiko A. A. interesus. Tikėtina, jog ieškovo siūloma materialinio išlaikymo suma po 90 Eur į mėnesį nėra pakankama net pagrindinių vaiko poreikių patenkinimui. Mano, kad ieškovo ieškinys dėl vaikui priteisto materialinio išlaikymo sumažinimo turėtų būti atmestinas kaip nepagrįstas ir pažeidžiantis teisėtus nepilnamečio vaiko interesus. Skyriaus nuomone, sprendžiant atsakovės prašymą dėl priteisto išlaikymo padidinimo yra tikslinga atsižvelgti į aplinkybę, jog ieškovui yra gimusi mažametė duktė S, materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui A. A. padidinimas neturėtų būti atliekamas pažeidžiant nepilnamečio vaiko S. A. interesus.

Teismo posėdyje skyriaus atstovas Andrius Baranauskas palaikė pateiktą išvadą, mano, kad netikslinga tenkinti ieškinį, nes tokiu atveju būtų pažeisti nepilnamečio vaiko interesai, o ieškovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad jis aktyviai ieško geriau apmokamo darbo, o toks elgesys turi būti vertinamas kaip vengimas teikti vaikui priteistą materialinį išlaikymą. Dėl priešieškinio - atsižvelgiant į ieškovo turtinę padėtį išlaikymo padidinimas tikėtina taip pat pažeistų ieškovo kito nepilnamečio vaiko interesus, todėl iš esmės didinti išlaikymo dydį netikslinga ir priešieškinis turėtų būti atmestas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Šalių paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2364-813/2012 buvo pakeistas 2009 m. spalio 20 d. Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2816-737/2009 priteisto iš atsakovo M. A. nepilnametei dukrai A. A., gim. (duomenys neskelbtini), materialinio išlaikymo dydis iš periodinių išmokų po 350,00 Lt kas mėnesį, į kas mėnesį mokamas periodines išmokas po 450,00 Lt (130,33 Eur).

Šioje byloje ieškovas siekia pakeisti minėtu sprendimu nustatytą materialinio išlaikymo dydį sumažinant jį nuo 130,33 Eur iki 90,00 Eur, o atsakovė priešieškiniu siekia priteisto materialinio išlaikymo dydį padidinti iki 190,00 Eur.

Ieškovas savo reikalavimą sumažinti mokamo materialinio išlaikymo dydį grindžia tuo, kad iš esmės pablogėjo jo turtinė padėtis – gaunamos pajamos yra mažos, o išlaikytinių skaičius padidėjo dvigubai. Atsakovės reikalavimas padidinti priteisto išlaikymo dydį grindžiamas tuo, kad iš esmės pasikeitė ir jos turtinė padėtis, šiuo metu ji negauna jokių pajamų, o išlaikytinių skaičius taip pat dvigubai padidėjo, be to šalių dukra auga ir jos poreikiai per pastaruosius penkerius metus atitinkamai padidėjo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai tėvo (motinos) turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas; išlaikymą teikiančio tėvo (motinos) turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, įtvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-303/2008; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006; 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005, ir kt.). Spręsdamas, ar yra pagrindas nustatytam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes, t. y. aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu, ir aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu ar sumažėjimu.

VSDFV duomenimis nustatyta, kad ieškovas sprendimo priėmimo momentu 2012 m. spalio mėn. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini),“ ir jo priskaitomas darbo užmokestis buvo apie 1543,96 Lt (447,16 Eur). Nuo 2015-07-29 ieškovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini),“ ir šiuo metu vidutinis priskaitomas jo darbo užmokestis yra apie 390 Eur, arba faktiškai išmokama apie 325 Eur suma, t. y. ieškovo vidutinės mėnesio pajamos (darbo užmokestis) yra artimos Vyriausybės patvirtintam minimaliam mėnesinės algos dydžiui (380 Eur). Kitų pajamų, ieškovo paaiškinimu, jis negauna. Šiuo metu jis gyvena antroje santuokoje su N. A. ir jų šeimoje (duomenys neskelbtini),. gimė dukra S. A., t. y. ieškovas nuo 2016-10-01 turi pareigą išlaikyti ne vieną, o du nepilnamečius vaikus. Viešųjų registrų duomenimis nustatyta, kad ieškovas nuosavybės teise registruotų nekilnojamųjų daiktų ar transporto priemonių neturi. Jis su šeima gyvena panaudos pagrindu jo tėvams priklausančiame bute. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas turi papildomų įsipareigojimų kreditoriams ar turi kitų išlaikytinių, išskyrus dvi dukras, ar kad jo darbingumas būtų ribotas.

VSDFV duomenimis nustatyta, kad atsakovė E. K. sprendimo priėmimo momentu (2012 m.) oficialiai niekur nedirbo, buvo registruota darbo biržoje. Šiuo metu atsakovė taip pat niekur nedirba, ji yra drausta valstybės lėšomis kaip asmuo, auginantis vaiką iki trejų metų, nes antroje santuokoje su D. K. (duomenys neskelbtini),. yra gimęs sūnus N. K.. Atsakovės vienintelės pajamos yra iš VSDF biudžeto mokama 139,43 Eur vaiko priežiūros išmoka. Socialinių pašalpų atsakovė, jos paaiškinimu, negauna. Duomenų apie tai, kad atsakovės darbingumas yra ribotas, byloje nėra. Viešųjų registrų duomenimis nustatyta, kad atsakovė nuosavybės teise registruotų nekilnojamųjų daiktų ar transporto priemonių neturi. Ji su dviem nepilnamečiais vaikais gyvena panaudos pagrindu jos močiutės N. K. bute. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė turi papildomų įsipareigojimų kreditoriams ar turi kitų išlaikytinių, išskyrus du nepilnamečius vaikus, ar kad jos darbingumas būtų ribotas. Kaip nurodė atsakovė, šiuo metu apie pusę metų su sutuoktiniu ji faktiškai nebegyvena, todėl jai vienai iš esmės tenka pagrindinė rūpesčių dviem nepilnamečiais vaikais dalis, nors sutuoktinis išlaikymą sūnui N. periodiškai teikia.

Šalių nepilnametė dukra A. A., gim. (duomenys neskelbtini),, šiuo metu yra aštuonerių metų amžiaus, t. y. mokyklinio amžiaus vaikas, ji auga, vystosi, todėl ir jos poreikiai su amžiumi (palyginus su 2012 m. kai jai buvo treji metai) atitinkamai didėja. Dukra iš esmės rūpinasi atsakovė, o ieškovas yra nusišalinęs nuo dukros auklėjimo bei bendravimo su vaiku. Jo rūpinimasis vaiku šiuo metu apsiriboja tik priteisto materialinio išlaikymo mokėjimu, kuris yra mokamas periodiškai kiekvieną mėnesį ir įsiskolinimo nėra. Atsakovės paaiškinimu, ji savarankiškų pajamų neturi, jai vaikus padeda išlaikyti jos tėvai bei močiutė. A šiuo metu mokosi Jonavos mokykloje-darželyje (duomenys neskelbtini),“, kurioje už vaiko maitinimą ieškovė kas mėnesį išleidžia apie 20 Eur. Nors atsakovė teismo posėdyje nurodė, kad vaikui yra diagnozuota tam tikra virusinė liga, kurios gydymui reikalingi pastovūs medikamentai (antibiotikai), tačiau šias aplinkybes patvirtinančių duomenų atsakovė teismui nepateikė, todėl darytina išvada, kad A. A. dėl jos sveikatos būklės ar kitų priežasčių nėra nustatyti specialūs poreikiai ar tam tikri sveikatos sutrikimai, kurie sąlygotų mokamo materialinio išlaikymo dydžio pakeitimo būtinumą.

Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Dėl to įstatyme yra įtvirtinta galimybė pakeisti priteisto išlaikymo dydį priklausomai nuo pakitusių vaiko poreikių ar iš esmės pasikeitusios tėvų turtinės padėties. Teismas gali padidinti priteisto išlaikymo dydį, tik jeigu po teismo sprendimo (šiuo atveju po 2012-10-29), kuriuo buvo nustatytas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė priteistą išlaikymą teikiančio tėvo turtinė padėtis. Pagrindas tenkinti ieškinio (priešieškinio) reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo yra tada, kai konstatuojamas esminis išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties pagerėjimas arba pablogėjimas. Jeigu šio asmens turtinė padėtis nepasikeitė, pasikeitė nežymiai, arba nežymiai pagerėjo (pablogėjo) keisti priteistą išlaikymą nėra pagrindo. Sprendžiant šį klausimą šioje byloje turi būti nustatyta, ar nuo 2012 m. spalio mėn., kai buvo nustatytas 130,33 Eur dydžio išlaikymas vaikui, iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, ar ji pasikeitė tiek, kad būtų pagrindas keisti išlaikymo dydį.

Aukščiau nustatytos aplinkybės patvirtina, kad po 2012-10-29 ieškovo turtinė padėtis pasikeitė nežymiai, tačiau dvigubai padidėjo jo išlaikomų asmenų skaičius. Nekilnojamojo ar kito registruotino turto jis neįgijo, taip pat nėra nustatyta, kad ieškovas turi finansinių įsipareigojimų kitiems kreditoriams, ar kad būtų pablogėjusi jo sveikatos būklė, kas darytų esminę įtaką jo turtinės padėties pablogėjimui.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kad padidėjo ieškovo išlaikytinių skaičius, o jo gaunamos pajamos yra minimalios, darytina išvada, kad atsakovo turtinė padėtis pasikeitė (pablogėjo), ir tam tikromis aplinkybėmis galimai tai būtų pagrindas pakeisti priteisto materialinio išlaikymo dydį, jeigu nebūtų pasikeitusi atsakovės (vaiko motinos) turtinė padėtis ir nebūtų padidėję išlaikomo vaiko poreikiai. Be to ieškovas, turėdamas pareigą išlaikyti du nepilnamečius vaikus ir gaudamas minimalų darbo užmokestį, nededa pastangų, kad surastų geriau apmokamą darbą. Pažymėtina, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų pajamas, atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Nagrinėjamu atveju ieškovas, būdamas jauno ir darbingo amžiaus, neturintis sveikatos sutrikimų, turi galimybę imtis realių veiksmų savo gaunamoms pajamoms padidinti, tačiau jo nurodytos aplinkybės, kad jis neturi galimybės surasti geriau apmokamo darbo, nors aktyviai ieško darbo internete ir yra paskelbęs savo CV, nėra patvirtintos jokiais įrodymais.

Vertinant atsakovės turtinę padėtį, kaip jau minėta atsakovės šeimoje taip pat yra padidėjęs išlaikytinių skaičius, kas sąlygoja ir didesnes išlaikymo išlaidas dvejiems vaikams išlaidas, o savarankiškų pajamų atsakovė neturi. Pažymėtina, jog turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; kt.). Nagrinėjamoje byloje šalių nepilnametė dukra gyvena su atsakove, o tai lemia, jog jai tenka didesnė nei ieškovui kasdienių rūpesčių dalis bei finansinė našta išlaikant nepilnametį vaiką, nes gyvenant su vaikais atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis tėvas dažniausiai neprisideda.

Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Orientaciniais kriterijais, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-259/2004). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. 644 nustatytas vienos minimalios mėnesio algos dydis – 380,00 Eur.

Vaiko poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį ir formą. Kaip jau minėta aukščiau, atsakovė reikalavimą padidinti išlaikymą nepilnametei šalių dukrai grindė ne tik savo turtinės padėties pasikeitimu, bet ir pasikeitusiais (padidėjusiais) dukters A. poreikiais. Atsakovė nurodo, kad kas mėnesį dukters išlaikymui reikalinga išlaidų dalis yra apie 350-390 Eur, nors vaiko poreikių paskaičiavime atsakovės nurodyta bendra išlaidų vaikui suma yra didesnė – 412 Eur. Atsakovės nurodytų vaiko poreikių dydis ir jos prašomas priteisti išlaikymas iš atsakovo atitinka nustatytą optimalų kriterijų - vienos minimalios mėnesio algos (MMA), kurios dydis šiuo metu yra 380,00 Eur, dydį, todėl iš esmės šiuo atveju detalūs vaiko poreikių skaičiavimai ir juos patvirtinantys rašytiniai įrodymai (sąskaitos, čekiai, kvitai ir kt.) nėra būtini. Be to pažymėtina, kad A šiuo metu yra mokyklinio amžiaus, todėl jai turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti ir įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, kultūriniuose, sporto renginiuose, įgyti reikiamų priemonių turimiems ar įgytiems gabumams lavinti, t. y. turi būti tenkinami ne tik vaiko būtinieji poreikiai (maistui, aprangai ir kt.), bet skiriamas dėmesys ir lėšos jos laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai. Nepaneigiama, jog mokyklinio amžiaus vaikų būtiniausiems poreikiams patenkinti yra reikalingos didesnės išlaidos, nei lankantiems darželį. Akivaizdu, kad nuo išlaikymo priteisimo praėjus penkeriems metams, pasikeitė ekonominė situacija, nepilnametei dukrai natūraliai augant ir vystantis, padidėjo ir jai išlaikyti reikalingų lėšų suma reikalinga jos būtinų poreikių tenkinimui.

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi, proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, tačiau tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą.

Konkrečiu atveju vertindamas abiejų šalių turtinę padėtį, teismas konstatuoja, kad ieškovo gaunamos minimalios pajamos ir padidėjęs išlaikytinių skaičius negali būti laikoma svarbia priežastimi sumažinti jo teikiamo išlaikymo dydį iki 90 Eur, nes vaiko motinos, su kuria vaikas ir gyvena turtinė padėtis per penkerių metų laikotarpį taip pat pablogėjo proporcingai ieškovo turtinės padėties pasikeitimui, nes jos šeimoje 2016 m. gimus sūnui taip pat padidėjo išlaikytinių skaičius. Be to atsakovė, skirtingai nuo ieškovo, šiuo metu nedirba ir objektyviai neturi galimybės laikinai dirbti, nes augina mažametį vaiką. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad konkrečiu atveju, nors ir pablogėjus ieškovo turtinei padėčiai, bet nededant pakankamai pastangų gauti didesnes pajamas, atsižvelgiant į atsakovės padidėjusį išlaikytinių skaičių, bei į išlaikomo vaiko padidėjusius poreikius, nėra pagrindo ieškinį tenkinti ir sumažinti priteisto išlaikymo dydį, todėl ieškinys yra atmestinas.

Kita vertus sprendžiant dėl priešieškinio patenkinimo galimybės, teismas pasisako, kad šiuo atveju nors yra nustatyta priežastis, suponuojanti būtinybę padidinti priteistą materialinį išlaikymą vaikui iki nustatyto optimalaus jo dydžio (190 Eur) – padidėję vaiko poreikiai, tačiau konkrečiu atveju ieškovo turtinė padėtis objektyviai neleidžia padidinti išlaikymo dydį, nes esamomis sąlygomis padidinus išlaikymą iki 190 Eur, ieškovo trijų asmenų šeimos, kurioje auga mažametis vaikas, išlaikymui liktų mažesnė suma (apie 140-150 Eur), negu vienam vaikui teikiamo išlaikymo suma. Nors teismas ir konstatavo, kad ieškovo gaunamos minimalios pajamos negali būti priežastimi sumažinti priteisto išlaikymo dydį, nes ieškovas turi dėti maksimalias pastangas gauti didesnes pajamas ir geriau apmokamą darbą, tačiau konkrečiu atveju sprendžiant išlaikymo dydžio padidinimo klausimą, ši aplinkybė yra svarbi, nes patenkinus priešieškinį, būtų pažeisti ne ieškovo, o jo mažamečio vaiko S. A. interesai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovo šeima taip pat objektyviai praranda dalį galimų gauti pajamų, nes ieškovo sutuoktinė N. A., augindama mažametį vienerių metų neturintį vaiką (S. A.), neturi šiuo metu galimybės dirbti ir atitinkamai gauti didesnes pajamas, todėl ieškovui tenka pareiga didesne dalimi prisidėti prie šeimos ir mažamečio vaiko išlaikymo. Dėl minėtų aplinkybių atsakovės priešieškinis taip pat yra atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Ieškovui šioje byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2016-11-02 sprendimu Nr. 2.1.(NTP-2)-16-T-4516-18100 buvo suteikta antrinė teisinė pagalba apmokant 100 proc. pagalbos teikimo išlaidų. Valstybės teiktos teisinės pagalbos išlaidos šioje byloje – 414,76 Eur (pagal 2017-08-17 pažymą Nr. NTP-7-8624). Atsižvelgiant į tai, kad pateiktame išlaidų paskaičiavime nėra nurodytos konkrečios išlaidų dalys tenkančios ieškinio ir priešieškinio nagrinėjimui, darytina išvada, kad tiek ieškiniui, tiek priešieškiniui tenka po ½ dalį antrinės teisinės pagalbos išlaidų – po 207,38 Eur. Ieškinį ir priešieškinį atmetus, konkrečiu atveju iš atsakovės valstybei yra priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis - 207,38 Eur, tenkanti priešieškiniui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnis, 99 straipsnis).

Atsakovės turėtos išlaidos – 500,00 Eur advokato suteiktos teisinės pagalbos išlaidos. Kaip ir ankstesniu atveju, darytina išvada, kad tiek ieškiniui, tiek priešieškiniui tenka po ½ dalį šių išlaidų – po 250,00 Eur. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi teismas sprendžia, kad atmetus ieškinį, iš ieškovo M. A. atsakovei E. K. priteistina 250,00 Eur jos turėtų bylinėjimosi išlaidų tenkančių ieškinio daliai. Atsakovės turėtos 100 Eur dydžio išlaidos už priešieškinio parengimą negali būti priteistos ir vertinamos paskirstant bylinėjimosi išlaidas, nes jos sumokėtos asmeniui (UAB „TEISINFO“), neturinčiam atstovavimo pagal pavedimą teisių. Toks atlyginimas negali būti vertinamas ir kaip kitos būtinos ir pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, nurodytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 10 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-334-687/2015), be to nuo 2017-07-01 galiojanti įstatymo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 3 dalies) redakcija nustato, kad už teikiamas teisines paslaugas, išskyrus advokatų ir advokatų padėjėjų teisines paslaugas, turėtos išlaidos nelaikomos būtinomis ir pagrįstomis bei nėra atlyginamos.

Teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (15,11 Eur) ½ dalis – 7,55 Eur, yra priteistina valstybei iš atsakovės E. K. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnis, 92 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui šioje byloje suteikta antrinė teisinė pagalba atleidžiant jį 100 proc. nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, valstybės turėtos bylinėjimosi (pašto) išlaidos iš jo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 99 straipsniu, 96 straipsniu, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės E. K. a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 207,38 Eur (du šimtus septynis eurus 38 euro centus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2016-11-02 sprendimą Nr. 2.1.(NTP-2)-16-T-4516-18100 ir 2017-08-17 pažymą Nr. NTP-7-8624 (VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaita Nr. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5630).

Priteisti iš atsakovės E. K. a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 7,55 Eur (septynis eurus 55 euro centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaita Nr. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš ieškovo M. A. a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei E. K. a. k. (duomenys neskelbtini) 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų dalį.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.

Teisėja Jūratė Ramanauskienė