- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-10-29
- Bylos Nr.
- 2-2364-813/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01996-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Darius Kantaravičius
- Ieškovas
- E. B.
- Atsakovas
- M. A.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjas Darius Kantaravičius, sekretoriaujant Inai Jankulskaitei, dalyvaujant ieškovei E. B., atsakovui M. A., institucijos, teikiančios išvadą civilinėje byloje, Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Natalijai Bereznajai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. B. ieškinį atsakovui M. A., institucija, teikianti išvadą civilinėje byloje, Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl priteisto materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė E. B. kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti 2009 m. spalio 20 d. Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2816-737/2009 priteisto iš atsakovo M. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), materialinio išlaikymo dukrai A. A., gim. (duomenys neskelbtini), dydį iš 350,00 Lt į 600,00 Lt sumą, mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė E. B. teismui pateiktame ieškinyje nurodė, kad 2009 m. spalio 20 d. Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2816-737/2009 iš atsakovo M. A. buvo priteista dukters A. A., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 350,00 Lt, mokant juos kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės. 2010 m. gruodžio 2 d. šalių santuoka buvo nutraukta, dukra A. A. liko gyventi kartu su motina E. B.. Kadangi šalių dukra auga, jos poreikiai didėja, tad atsakovo kas mėnesį mokamos sumos nepakanka jos poreikiams patenkinti. Ieškovė nurodė, kad dukters maistui vidutiniškai kas mėnesį išleidžia 300,00 Lt, avalynės, drabužių, vaistų, higienos priekių įsigijimui – 250,00 Lt, žaislų, knygelių, kanceliarinių prekių įsigijimui – apie 200,00 Lt. Kadangi šalių dukra nuo rugsėjo mėnesio pradėjo lankyti darželį „(duomenys neskelbtini)“, darželyje vyksiantiems renginiams vidutiniškai kas mėnesį reikės apie 50,00 Lt, o taip pat mokestis už darželį yra vidutiniškai 120,00 Lt. Ieškovė dukros išlaikymui per mėnesį išleidžia vidutiniškai apie 1000,00 Lt. Ieškovė nurodė, kad ji su dukra gyvena ieškovės senelei N. K. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), o kadangi ieškovė šiuo metu yra bedarbė, jokių pajamų negauna, tai už buto komunalines ir kitas paslaugas sumoka jos senelė. Taip pat ieškovę bei jos dukrą finansiškai remia ir ieškovės motina. Atsakovas po santuokos nutraukimo savo dukters nelanko, nesidomi jos gyvenimu ir papildomų pinigų jos išlaikymui neskiria. Ieškovės manymu, iš atsakovo būtų galima priteisti dukters išlaikymui 600,00 Lt sumą ir kad šis materialinio išlaikymo dydis šiandien proporcingai atitiktų tiek ieškovės, tiek ir atsakovo turtinę padėtį, taip pat atitiktų ir būtiniausius dukters poreikius bei užtikrintų sąlygas jai augti ir vystytis. Šalių dukra auga ir vystosi, todėl ir ateityje jos poreikiai keisis, tačiau priteistino materialinio išlaikymo suma neturėtų būti griežtai susaistyta su konkrečiais vaiko poreikiais ar išlaidomis jiems tenkinti, o turėtų būti priteista atsižvelgiant į nustatytą minimalios mėnesinės algos dydį bei išlaikymo prievolės proporcingą pasiskirstymą tarp ieškovės ir atsakovo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovė savo ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, papildomai nurodė, kad šiuo metu dirba kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ 2 kartus per savaitę ir gauna 40,00 Lt dydžio atlygį už vieną kartą. Taip pat ieškovės pajamas sudaro gaunama 425,00 Lt dydžio išmoka iš darbo biržos. Jokių pašalpų ar išmokų už dukrą negauna. Po 2009 metų teismo sprendimo priėmimo ieškovė dirbo Palangoje 2 mėnesius, gautas darbo užmokestis buvo 800,00 Lt per mėnesį, taip pat vasarą dirbo porą mėnesių Kaune, gaudama taip pat 800,00 Lt dydžio atlyginimą per mėnesį. Patikslino, jog dukros poreikiams kas mėnesį tenkinti skiria apie 900,00 Lt, o kadangi jos gaunamos pajamos nėra didelės, prie anūkės materialinio išlaikymo prisideda ieškovės tėvai. Ieškovė taip pat nurodė, jog darbo paieška darbo biržoje yra nutraukta.
Atsiliepimas
Atsakovas M. A. su ieškovės pareikštu ieškiniu sutinka iš dalies. Atsiliepime į ieškovės pareikštą ieškinį nurodė, kad ieškovė pareikštą reikalavimą dėl materialinio išlaikymo dydžio pakeitimo iš esmės įrodinėja tik šiuo metu esamais vaiko poreikiais bei tariamai sunkia savo turtine padėtimi, tačiau atsakovo turtinės padėties net nenurodo. Vien tik ieškovės nurodomi padidėję vaiko poreikiai nėra ir negali būti vertinami kaip ieškovės turtinės padėties pasikeitimas iš esmės, t.y. šios padėties pablogėjimas. Ieškovė nenurodo teismui nei kokie vaiko poreikiai buvo 2008 metais, nei kokia apimtimi jie pasikeitė, todėl abstraktus ir nekonkretus ieškovės turtinės padėties pasikeitimo įrodinėjimas procese nėra tinkamas. Ieškovė taip pat nepateikia jokių įrodymų apie nepilnametės dukros pasikeitusius poreikius, kuriuos būtina patenkinti, kad būtų užtikrintos būtinos sąlygos vaiko vystymuisi bei, atsižvelgiant į kuriuos, būtų galima spręsti apie prašomo padidinti materialinio išlaikymo pagrįstumą. Ieškovės nurodytas išlaidų vaiko poreikiams tenkinti paskaičiavimas rodo, kad ieškovė ne tik kad nesigaudo vaiko poreikiuose, tenkina visai nebūtinus vaiko poreikius, bet ir būtiniausių poreikių sumos prasilenkia su elementarios logikos dėsniais bei pagrindiniais teisės principais. Vien jau tas faktas, kad ieškovė, neturėdama lėšų, dukros pramogoms kas mėnesį išleidžia apie 200,00 Lt, parodo kad ieškovė teismui pateikė abstrakčius ir nepagrįstus melagingus paskaičiavimus. Taip pat pagrįstų abejonių kelia ir kitos ieškinyje nurodytos išlaidos dukros poreikiams patenkinti. Be to, ieškovė nėra nurodžiusi, kiek ji asmeniškai patiria išlaidų vaiko poreikiams patenkinti ir kokie iš vaiko poreikių lieka nepatenkinti. Taigi ieškovė nėra pateikusi jokių įrodymų apie savo išlaidas tenkinant nepilnametės dukros poreikius. Be to, atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kodėl ieškovė oficialiai nedirba ir tokiu būdu tyčia blogina savo turtinę padėtį. Atsakovo teigimu, ieškovės nurodytos aplinkybės bei pateikti įrodymai apie jos gautas pajamas bei darbinę veiklą neatitinka tikrovės. Atsakovas nurodė, jog jo turtinė padėtis nuo teismo sprendimo priėmimo momento taip pat pasikeitė, tačiau ne į gerąją pusę, nes jis 2012 m. liepos 28 d. sukūrė naują šeimą, neturi nei kilnojamojo nei nekilnojamojo turto, gyvena su šeima mamos bute, už kurį reikia mokėti didelius mokesčius. Atsakovo pajamos per mėnesį yra tik 1057,00 Lt, iš kurių jis ne tik turi teikti materialinį išlaikymą dukrai, bet ir išsilaikyti pats su šeima. Taigi atsakovo turtinė padėtis nesudaro šiai dienai realių galimybių mokėti ieškovės prašomą 600,00 Lt išlaikymą vaikui, nes ir 400,00 Lt atsakovas neįstengtų mokėti. Tačiau atsakovas sutinka, kad priteisto materialinio išlaikymo dydis būtų pakeistas ir nuo 350,00 Lt padidintas iki 400,00 Lt.
Teismo posėdžio metu M. A. sutiko, kad materialinio išlaikymo dydis galėtų būti padidintas iki 425,00 Lt. Nurodė, kad jo gaunamos pajamos per mėnesį yra 1000,00 – 1200,00 Lt ir priklauso nuo atlikto darbo, o taip pat ir nuo darbdavio. Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), dirba pagal neterminuotą darbo sutartį kasdien nuo 7.00 iki 16.00 val. Šiuo metu atsakovas gyvena bute, moka komunalinius mokesčius, turi šeimą. Papildomų išlaidų reikalauja ir atsakovo kelionė į darbą. Teismo sprendimo priėmimo metu atsakovas gyveno pas tėvus, uždirbdavo apie 800,00 Lt. Atsakovo manymu, dukros poreikių patenkinimui kas mėnesį užtektų ir 800,00 Lt. Be teikiamo išlaikymo dukrai perka žaislus, rūbus, duoda pinigų. Taigi per mėnesį iš viso skiria dukrai papildomai iki 150,00 Lt.
Šalies argumentai
Išvadą civilinėje byloje teikianti institucija Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius teismui pateiktoje išvadoje nurodė, kad ieškovės ieškinį dėl priteisto materialinio išlaikymo dydžio pakeitimo palaiko. Nurodė, kad ieškovė su dukra gyvena ieškovės senelei nuosavybės teise priklausančiame 2 kambarių bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kuriame yra gyvenimui ir buičiai būtini baldai, buitinė technika bei namų apyvokos daiktai, švaru, tvarkinga. Vaikui yra sudarytos tinkamos sąlygos miegui, poilsiui, žaidimams bei ugdymui, šalių dukra yra švariai aprengta, atrodo tvarkingai. Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius neturi duomenų apie tai, kad ieškovė E. B. gyvena netvarkingą gyvenimo būdą ar netinkamai vykdo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 str. reikalavimus savo dukros A. A. atžvilgiu. Ieškovė šiuo metu nedirba, registruota darbo biržoje kaip aktyviai ieškanti darbo. Ieškovės pajamas sudaro socialinė pašalpa - 320,00 Lt bei atsakovo vaikui mokamas materialinis išlaikymas - 350,00 Lt, iš viso 670,00 Lt per mėnesį. Taip pat ieškovės teigimu, jai materialiai padeda mama bei senelė. A. A. nuo 2012 m. rugsėjo 3 d. pradėjo lankyti Jonavos vaikų lopšelį-darželį „(duomenys neskelbtini)“. Mokestis už darželį – 120,00 Lt per mėnesį, o taip pat, pasak ieškovės, darželyje vykstantiems renginiams papildomai reikės skirti apie 50,00 Lt per mėnesį. Ieškovė nurodė, jog ji dukros išlaikymui kas mėnesį išleidžia apie 1000,00 Lt, todėl 2009-10-20 Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu iš atsakovo priteisto materialinio išlaikymo po 350,00 Lt per mėnesį neužtenka užtikrinti būtinus augančio vaiko poreikius. Atsakovas materialinį išlaikymą teikia reguliariai, tačiau, ieškovės teigimu, yra nusišalinęs nuo vaiko auklėjimo: dukters nelanko, nesidomi jos sveikata, ugdymu, papildomai neremia. Kadangi atsakovas įsidarbino AB „(duomenys neskelbtini)“, jo materialinė padėtis pagerėjo, todėl, ieškovės manymu, jis gali skirti vaikui didesnį materialinį išlaikymą, atitinkamai padidėjusiems vaiko poreikiams.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu išvadą civilinėje byloje teikiančios institucijos Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Natalija Bereznaja nurodė, kad tikslinga priteisto materialinio išlaikymo dydį padidinti nuo 350,00 Lt iki 450,00 Lt.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, esančios ieškovės asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija (b.l. 4), atsakovo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija (b.l. 29) bei gimimo liudijimo AA Nr. 607307 kopija (b.l. 7) patvirtina, kad ieškovė E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovas M. A., a.k. (duomenys neskelbtini) yra nepilnametės A. A., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Nustatyta, kad 2009 m. spalio 20 d. Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2816-737/2009 iš atsakovo M. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), buvo priteistas materialinis išlaikymas dukteriai A. A., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokant po 350,00 Lt periodinėmis išmokomis nuo 2009 m. rugpjūčio 26 d. iki A. A. pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteistomis lėšomis pavesta disponuoti uzufrukto teise A. A. įstatyminiam atstovui – motinai E. B. (tuo metu A.) (b.l. 5-26).
Byloje esanti ištuokos liudijimo AA Nr. 330520 kopija (b.l. 13) patvirtina, kad civilinės bylos šalys, t.y. E. B. ir M. A. yra išsituokę, jų santuoka nutraukta 2011 m. sausio 2 d. Remiantis Jonavos rajono savivaldybės administracijos Jonavos miesto seniūnijos 2012 m. rugpjūčio 14 d. šeimos sudėties pažyma Nr. 17 J-286 (b.l. 8) nustatyta, kad ieškovės E. B., gyvenamąją vietą deklaruojančios adresu (duomenys neskelbtini), šeimą sudaro ji ir jos nepilnametė dukra A. A., gim. (duomenys neskelbtini).
Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti nepilnamečiui vaikui iš atsakovo priteisto materialinio išlaikymo dydį jį padidinant iki 600,00 Lt, kadangi padidėjo nepilnamečio vaiko poreikiai ir išlaidos jiems tenkinti, o taip pat atsakovo turtinė padėtis, nes jis pradėjo gauti didesnį darbo užmokestį. Teismo posėdžio metu atsakovas sutiko teikti materialinį išlaikymą savo dukrai periodinėmis išmokomis po 425,00 Lt.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Tėvų atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes nustatyta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 2 d.. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 str. 2 d. įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Ši teisės aktuose įtvirtinta abiejų tėvų pareiga materialiai išlaikyti vaikus yra vienoda, jos vykdymo tvarka detalizuota LR CK trečiosios knygos antrame skirsnyje. Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (LR CK 3.155 str. 1 d., 3.156 str.). Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (LR CK 3.192 str. 3 d.). Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė (lot. intuitu personae), todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010). Tuo atveju, jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (LR CK 3.194 str.).
Kaip jau buvo nurodyta, LR CK 3.192 str. įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Taigi nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t.y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (LR CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).
Vadovaujantis LR CK 3.201 str. 1 d., priteisto išlaikymo dydis gali būti pakeistas, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis arba pasikeitė vaiko poreikiai.
Ieškovė, kreipdamasi į teismą dėl materialinio išlaikymo dydžio pakeitimo, nurodė, kad nuo 2009 m. spalio 20 d. Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2816-737/2009 priėmimo pasikeitė šalių nepilnametės dukters poreikiai ir išlaidos joms tenkinti, nurodė, kad šiuo metu dukters poreikių tenkinimui išleidžia apie 1000,00 Lt, nors teismo posėdžio metu patikslino ir nurodė, kad dukters poreikiams patenkinti per mėnesį skiria 900,00 Lt. Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą 2009 metais ieškovė teigė dukros poreikiams išleidžianti 600,00 – 700,00 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad šalių nepilnametė dukra auga, tikėtina, kad jos poreikių visapusiškam tenkinimui reikia daugiau lėšų, nei kad 2009 metais. Pirmiau nurodytame Jonavos rajono apylinkės teismo sprendime buvo nustatyta, kad šalių nepilnametės dukters poreikiams patenkinti reikia 700,00 Lt sumos, todėl, teismo manymu, atsižvelgiant ne tik į augančios šalių dukters pasikeitusius poreikius, ekonomines aplinkybes, kainų augimą bei infliaciją, tikėtina, kad per laikotarpį nuo 2009 metų teismo sprendimo priėmimo šalių dukters poreikiams patenkinti reikia skirti 900,00 Lt per mėnesį. Nors atsakovas M. A. ginčijo ieškovės pateiktus duomenis apie nepilnametės dukters poreikius bei išlaidas jiems tenkinti, tačiau konkrečių duomenų, paskaičiavimų ir juos patvirtinančių įrodymų apie savo dukters poreikius šiuo metu bei išlaidas jiems tenkinti nepateikė. Atsakovui nepateikus pirmiau nurodytų duomenų ar įrodymų teismas negali sutikti su atsakovo argumentu, jog ieškovė pateikė tik abstrakčius ir nepagrįstus melagingus paskaičiavimus. Byloje esantys rašytiniai įrodymai (b.l. 14, 30), o taip pat byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai patvirtina, kad šalių nepilnametė dukra A. A. lanko Jonavos mokyklą-darželį „(duomenys neskelbtini)“. Nors ieškovė teigia, kad už darželį kas mėnesį reikia mokėti apie 120,00 Lt, o taip pat kas mėnesį papildomai reikia skirti apie 50,00 Lt, tačiau byloje nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų nėra pateikta. Priešingai, atsakovo teismui pateiktas Jonavos mokyklos-darželio „(duomenys neskelbtini)“ raštas Nr. 2R-240 „Dėl A. A.“ (b.l. 30) patvirtina, kad laikotarpiais nuo 2011-09-01 iki 2011-10-01 ir nuo 2012-01-01 iki 2012-09-01 mokesčiui už A. A. maitinimą buvo taikoma lengvata, skiriant 25 procentus nustatytosios dienos piniginės maitinimo normos dydžio mokestį – 1,50 Lt per dieną (per mėnesį susidaro apie 31,50 Lt). Tačiau tai nepaneigia fakto, jog kitais laikotarpiais mokėtina už šalių nepilnametės dukros maitinimą suma yra per mėnesį apie 126,00 Lt. Be to, byloje esantys mokėjimo kvitai iš dalies patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes, susijusias su išlaidomis maistui (b.l. 19).
Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteisto išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į LR CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. M. S.; bylos Nr. 3K-3-259/2004; Teismų praktika 22 p. 13-22). 2012 m birželio 20 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 718 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ patvirtinta nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. minimali mėnesinė alga – 850,00 Lt. Teismas, atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad ieškovės nurodyta dukrai skiriamo materialinio išlaikymo suma nuo orientacinio kriterijaus skiriasi itin nedaug, mano, jog tikslinga laikyti, jog šalių nepilnametės dukters būtiniausiems poreikiams kas mėnesį patenkinti reikia 900,00 Lt sumos Tikėtina, jog tokio dydžio išlaidos yra pagrįstos ir realios, kadangi teismų praktikoje pripažįstama, kad nepilnamečių vaikų išlaikymo orientacinis kriterijus yra viena minimali mėnesinė alga (LR CK 6.461 str.2 d.), kuri šiuo metu yra 950,00 Lt. Augant nepilnamečiams vaikams jų poreikiai didėja, todėl tikėtina, jog nuo 2009 m. spalio 20 d. Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2816-737/2009 priėmimo dienos A. A., gim. (duomenys neskelbtini), poreikiai ir išlaidos šiems poreikiams patenkinti tik didėjo ir iš esmės pasikeitė. Todėl tikėtina, jog minėtu teismo sprendimu iš atsakovo priteisto materialinio išlaikymo net ir būtiniausiems jo dukters poreikiams patenkinti nebeužtenka, todėl priteisto materialinio išlaikymo dydis keistinas. Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius taip pat mano, jog materialinio išlaikymo dydis turi būti keičiamas, kadangi atsakovo teikiamo nepilnametei dukrai materialinio išlaikymo – 350,00 Lt per mėnesį nepakanka jos minimaliems poreikiams patenkinti. Išvadą civilinėje byloje teikiančios institucijos manymu, iš atsakovo nepilnametei dukrai priteisto išlaikymo dydis didintinas iki 450,00 Lt.
Kaip jau buvo minėta, sprendžiant materialinio išlaikymo priteisimo klausimą būtina atsižvelgti ne tik į nepilnamečio vaiko poreikius ir išlaidas šiems poreikiams tenkinti, bet ir tėvų turtinę padėtį. Vertinant tėvų galimybes teikti materialinį išlaikymą savo dukrai nustatyta, jog tiek ieškovė, tiek ir atsakovas nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi (b.l. 34-35), gyvena tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausančiuose būstuose, tačiau atsakovas asmeniškai moka už suteiktas komunalines paslaugas, kai tuo tarpu ieškovei šias išlaidas padengia jos močiutė. Atsakovo M. A. pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina išlaidas už buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), komunalines paslaugas, už kurias per laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2012-08-01 yra sumokėta 448,81 Lt, šilumos energijos paslaugas, kurios laikotarpiu 2012 m. sausio – 2012 m. rugpjūčio mėnesiais buvo iš viso 1522,88 Lt, o taip pat išlaidas už suvartotą elektros energiją, už kurią per laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2012-09-01 sumokėta 209,23 Lt, bei už gamtines dujas iš viso per laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2012-09-01 sumokėta 61,93 Lt (b.l. 36-39). Nurodytas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso A. A. (b.l. 40-42). Pažymėtina, kad šiuo aspektu šalių padėtis iš esmės nepasikeitė nuo 2009 metų, kadangi tiek tuo metu, tiek ir dabar šalys nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi ir gyvena kitiems asmenims priklausančiuose būstuose. Vienas iš pagrindų, dėl kurių ieškovė kreipėsi į teismą dėl priteisto materialinio išlaikymo dydžio pakeitimo, yra pasikeitęs atsakovo gaunamo darbo užmokesčio dydis. Pažymėtina, jog 2009 metais teismo sprendimo priėmimo metu atsakovas gavo tik minimalų darbo užmokestį, kai tuo tarpu dabar jo gaunamas darbo užmokestis yra šiek tiek didesnis. Atsakovas M. A. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jo vidutinis darbo užmokestis 2012 m. sausio – rugpjūčio mėnesiais buvo 924,81 Lt. 2012 m. rugpjūčio mėnesį atsakovo gautas darbo užmokestis buvo 1200,45 Lt (b.l. 43). Tačiau sprendžiant dėl atsakovo galimybių teikti nepilnametei dukrai ieškovės prašomą materialinį išlaikymą pažymėtina, kad atsakovas 2012 m. liepos 28 d. sudarė naują santuoką (b.l. 33), dėl ko išlaidos, skiriamos šeimos poreikiams patenkinti turėjo padidėti.
Sprendžiant apie šalių turtinę padėtį, pažymėtina, kad ieškovei E. B. 2012 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. lapkričio 1 d. buvo paskirta socialinė pašalpa (b.l. 9). Ieškovė E. B. šiuo metu oficialiai nedirba, nuo 2012 m. rugpjūčio 3 d. yra registruota darbo biržoje (b.l. 10), nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi (b.l. 11-12), gyvena savo senelei N. K. nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 10-12, 15-18). Atsakovo teismui pateikta 2012 m. rugsėjo 13 d. Kauno teritorinės darbo biržos Jonavos skyriaus pažyma Nr. BPR/3-255 „Dėl bedarbio registravimo laikotarpių ir nedarbo draudimo išmokų mokėjimo“ (b.l. 31) patvirtina, kad ieškovė laikotarpiu nuo teismo sprendimo priėmimo iki šios bylos nagrinėjimo teisme darbo paiešką dėl kitų priežasčių buvo nutraukusi laikotarpiu nuo 2011-1-06 iki 2011-10-04, asmens pageidavimu darbo paieška buvo nutraukta laikotarpiu nuo 2011-10-27 iki 2012-06-14, o įsidarbinus per darbo biržą laikotarpiu nuo 2012-08-03. Taip pat nustatyta, kad ieškovei laikotarpiu nuo 2011 m. sausio mėnesio iki 2011 m. liepos mėnesio, taip pat 2012 m. rugpjūčio mėnesį buvo išmokėta nedarbo draudimo išmoka, iš viso 2759,35 Lt.
Ieškovė, prašydama padidinti atsakovo teikiamo nepilnametei dukrai materialinio išlaikymo dydį iki 600,00 Lt per mėnesį, nenurodė jokių argumentų ar priežasčių, dėl kurių teismas turėtų nukrypti nuo principo, jog tėvų pareigos jų vaikų atžvilgiu yra lygios, o tokiu atveju ir nuo tėvų pareigos lygiomis dalimis prisidėti prie vaikų materialinio išlaikymo. Nors atsakovo gaunamos pajamos ir yra didesnės, nei kad gauna ieškovė, tačiau byloje esantys duomenys apie ieškovės darbo paieškas, teismo manymu, patvirtina, jog ieškovė nededa maksimalių pastangų savo turtinei padėčiai pagerinti ir tokiu būdu didesne dalimi prisidėti prie savo dukters poreikių patenkinimo. Vien tas faktas, jog atsakovas šiuo metu dirba, o ieškovė ne, nėra pakankamas atsakovui perkelti visą nepilnametės dukters išlaikymo naštą. Ieškovė yra jauna, sveika, darbinga, todėl ji turi imtis visų įmanomų priemonių pakankamam darbo užmokesčiui, iš kurio galėtų teikti tinkamo dydžio materialinį išlaikymą savo dukrai, gauti. Taigi tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Byloje nustatytos aplinkybės neleidžia teigti, jog ieškovė sąžiningai siekia užtikrinti dukters turtines teises į išlaikymą, tačiau dėl objektyvių priežasčių negali teikti pakankamo dydžio išlaikymo. Tokiomis aplinkybėmis nėra pagrindo perkelti dukros išlaikymo pareigos vien tik atsakovui, suteikiant galimybę ieškovei iš esmės nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Be to, taip nebūtų užtikrinti vaiko interesai, kuriuos saugoti ir ginti yra abiejų tėvų pareiga. Taigi teismas mano, kad nors atsakovo gaunamas darbo užmokestis ir yra didesnis, nei kad ieškovės gaunamos pajamos, tačiau vien šis faktą nesudaro pagrindo priteisti iš atsakovo didesnę dalį nepilnametei dukrai teiktino išlaikymo. Kaip jau buvo nurodyta, ieškovė turi dėti maksimalias pastangas, siekdama pagerinti savo turtinę padėtį, tačiau byloje esantys duomenys to nepatvirtina. Duomenų apie tai, kad ieškovė lygiomis dalimis negalėtų prisidėti prie nepilnametei šalių dukrai teiktino materialinio išlaikymo, nėra, todėl teismas mano, jog nėra jokio pagrindo atsakovui didesne dalimi priskirti šalių nepilnametės dukros materialinio išlaikymo naštą, todėl laikant, kad šalys lygiomis dalimis turi prisidėti prie savo dukros materialinio išlaikymo ir laikant, kad nepilnametei dukrai per mėnesį teiktino išlaikymo dydis yra 900,00 Lt, iš atsakovo priteistas išlaikymo dydis didintinas nuo 350,00 Lt iki 450,00 Lt.
Atsižvelgiant į visas pirmiau nurodytas aplinkybes, teismo manymu, šalių nepilnametės dukros A. A., gim. (duomenys neskelbtini), poreikiai ir išlaidos šiems poreikiams patenkinti nuo 2009 m. spalio 20 d. Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2816-737/2009 priėmimo tik didėjo, todėl laikytina, jog yra įstatyminis pagrindas materialinio išlaikymo dydžiui padidinti, dėl ko ieškovės ieškinys tenkintinas, tačiau tik iš dalies ir 2009 m. spalio 20 d. Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu priteisto iš atsakovo M. A. nepilnamečiui vaikui materialinio išlaikymo dydis pakeistinas iš 350,00 Lt į 450,00 Lt sumą, indeksuojant priteisto materialinio išlaikymo sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. nuo 2012-08-28 iki vaiko pilnametystės.
Pažymėtina ir tai, kad pasikeitus šalių vaikų poreikiams ir šalių turtinei padėčiai, šalims neužkertamas kelias kreiptis į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (LR CK 3.201 str.).
Šalys prašė priteisti viena kitai jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Civilinėje byloje esančiu 2012 m. rugpjūčio 28 d. kvitu Nr. 224630 (b.l. 3) nustatyta, kad ieškovė už pareikštą ieškinį yra sumokėjusi 90,00 Lt žyminio mokesčio. LR CPK 83 str. 1 d. 2 p. numatyta, kad nuo žyminio mokesčio yra atleidžiami ieškovai civilinėse bylose dėl išlaikymo priteisimo. Sumokėtas žyminis mokestis grąžinamas tuo atveju, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai. Kadangi ieškovė už pareikštą ieškinį neprivalėjo mokėti žyminio mokesčio, ji nuo jo mokėjimo yra atleista pagal įstatymą, ieškovei teismo iniciatyva grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis – 90,00 Lt.
Už pareikštą reikalavimą dėl priteisto materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo turėtų būti sumokėta 90,00 Lt žyminio mokesčio. Kadangi ieškovė nuo žyminio mokesčio sumokėjimo yra atleista, ieškovės ieškinys yra patenkintas iš dalies, valstybei iš atsakovo priteistina proporcingai patenkintų ir atmestų ieškovės reikalavimų sumai (ieškovės reikalavimai patenkinti 40 procentų) valstybei 36,00 Lt žyminio mokesčio.
Atsakovas prašė priteisti jam iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nustatyta, kad atsakovas už teisines paslaugas yra sumokėjęs 200,00 Lt (b.l. 44-45), o taip pat yra patyręs kitų išlaidų, susijusių su įrodymų rinkimu, iš viso 43,05 Lt (b.l. 46), taigi iš viso atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos yra 243,05 Lt. Remiantis LR CPK 93 str. 2 d. proporcingai patenkintai ir atmestai ieškovės reikalavimų daliai iš ieškovės priteistina atsakovui 146,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Nustatyta, kad civilinėje byloje procesinių dokumentų įteikimo išlaidos yra 7,14 Lt, tačiau, remiantis CPK 96 str. 6 d. ir 2011 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, nurodytos išlaidos valstybės naudai iš ieškovės ir atsakovo, proprocingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Pakeisti 2009 m. spalio 20 d. Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2816-737/2009 priteisto iš atsakovo M. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nepilnametei dukrai A. A., gim. (duomenys neskelbtini), materialinio išlaikymo dydį iš periodinių išmokų po 350,00 Lt (tris šimtus penkiasdešimt litų) kas mėnesį, į kas mėnesį mokamas periodines išmokas po 450,00 Lt (keturis šimtus penkiasdešimt litų), indeksuojant priteisto materialinio išlaikymo sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nuo kreipimosi į teismą dienos2012-08-28.
Priteisti iš M. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), valstybei 36,00 Lt (trisdešimt šešis litus) žyminio mokesčio (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti “Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).
Grąžinti ieškovei E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 90,00 Lt (devyniasdešimt litų) sumokėto žyminio mokesčio (sumokėta 2012 m. rugpjūčio 28 d. kvitu Nr. 224630).
Sprendimo dalį dėl žyminio mokesčio ieškovei grąžinimo pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Sprendimą dalyje dėl materialinio išlaikymo dydžio pakeitimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.