Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2019-05-02 · Civilinė byla Nr. e2-4747-1009/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-05-02Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-09-09Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-05-02
Bylos Nr.
e2-4747-1009/2019
Teisminio proceso Nr.
2-36-3-00279-2019-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Sigita Kazlauskienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Bendras finansavimas“
Atsakovas
A. G.
Civilinė byla Nr. e2-4747-1009/2019Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00279-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.1.3.6.; 3.2.6.6.1.; 3.2.6.6.2.; 3.2.6.6.3
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 2 d.Raseiniai

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Sigita Kazlauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Bendras finansavimas“ ieškinį atsakovei A. G. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas prašo priteisti iš atsakovės A. G. 3038,01 Eur negrąžintos paskolos, 778,13 Eur palūkanų, 224,00 Eur tarpininkavimo mokesčio, 29,30 Eur mokėjimo palūkanų, 35,77 Eur delspinigių, 18 procentų dydžio metinių palūkanų nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, o ieškovas prašo priimti sprendimą už akių, tuo atveju jei atsakovė nepateiks atsiliepimo į pareikštą ieškinį, teismas priima sprendimą už akių, ginčą spręsdamas pagal ieškovo pareikštą reikalavimą ir jo nurodytas aplinkybes, neinformuojant dalyvaujančių byloje asmenų apie sprendimo už akių priėmimo laiką ir vietą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 ir 286 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies. Sprendimas už akių priimtinas.

Atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), teismas įsitikino, kad pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti visiškai (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Formaliai įvertinus pateiktus rašytinius įrodymus, nustatyta, kad 2017-06-19 atsakovė tarpusavio skolinimo platformoje SAVY portale www.gosavy.com, kurį administruoja ieškovas, pateikė vartojimo kredito paraišką Nr. oferta_202926, dėl vartojimo kredito sutarties sudarymo su portale registruotais skolintojais vartojimo kreditui gauti. Ieškovui veikiant kaip tarpusavio skolinimo platformos operatoriui, pateiktos paraiškos pagrindu tarp atsakovės ir portale registruotų skolintojų 2017-06-19 buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 202926 (toliau – Sutartis), ir atsakovei suteiktas 4000,00 Eur vartojimo kreditas 36 mėnesių terminui namų remontui. Šalys susitarė, jog vartojimo kredito palūkanų norma – 22 proc., bendra vartojimo kredito kainos metinė norma – 40,94 proc., sutarties tarpininkavimo mokestis – 420,00 Eur, o mėnesinis tarpininkavimo mokestis – 8,8 Eur. Atsakovei sutartinių įsipareigojimų pagal Sutartį laiku ir tinkamai neįvykdžius, ieškovas, įgijęs skolininkų vardu teisę nutraukti Sutartį, 2018-11-20 pranešimu informavo atsakovę apie Sutarties nutraukimą nuo pranešimo dienos, reikalavimo teisių automatinį perėjimą UAB „Bendras finansavimas“ bei reikalavimą nedelsiant grąžinti pagal Sutartį mokėtinas sumas.

Sutarties pagrindu tarp šalių susiklostė prievoliniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2 straipsnis). Teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio l dalis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Atsakovė savo prievolės grąžinti gautą kreditą ir sumokėti kitus su tuo susijusius mokėjimus sutartyje nustatyta tvarka ir terminais neįvykdė. Asmuo, neįvykdęs savo sutartinės prievolės, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškinys dalyje dėl 3038,01 Eur negrąžinto kredito, 778,13 Eur palūkanų ir 224,00 Eur tarpininkavimo mokesčio yra pagrįstas ir tenkintinas.

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 29,30 Eur mokėjimo (vėlavimo) palūkanas ir 35,77 Eur delspinigius. Kaip matyti iš ieškovo pateiktos paskaičiavimo lentelės, vėlavimo palūkanos ir delspinigiai paskaičiuoti už atsakovės pagal grafiką nesumokėtas sumas už tą patį laikotarpį. Tarp šalių sudarytos sutarties bendrosiose sąlygose numatyta, kad už naudojimąsi kreditu mokamos palūkanos, kurios skaičiuojamos nuo kredito išmokėjimo kredito gavėjui dienos iki dienos, kuomet visas kreditas yra faktiškai sugrąžinamas (5.4 punktas), taip pat numatyta, kad kredito gavėjui laiku nepervedus lėšų pagal grafiką, jis papildomai privalo mokėti delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną (8.1.1, 8.1.2 punktai). Teismas pažymi, kad palūkanos pagal šalių susitarimą mokamos esant sutarties pažeidimui, atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą, todėl savo esme yra sutartinės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012).

Pažymėtina, kad tiek vėlavimo palūkanų, tiek delspinigių tikslas yra kompensuoti dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius, tai abu kartu šie institutai negali būti taikomi, nes tai reikštų dvigubą skolininko nubaudimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2014). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant palūkanų ir netesybų santykį jų išieškojimo atveju, vadovaujamasi bendrąja nuostata, jog neteisinga reikalauti priteisti ir palūkanas, ir netesybas, nes tai reikštų dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui, o kreditorius nepagrįstai praturtėtų. Kasacinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, t. y., netesybos įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju – į mokėjimo (vėlavimo) palūkanų dydį (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003). Jeigu prievolės įvykdymo termino praleidimo atveju šalys susitaria ir dėl netesybų, ir dėl kompensuojamųjų palūkanų, tai priteisiant pagal tokius reikalavimus – mažesnioji suma įskaitoma į didesniąją. Kai kreditorius iš skolininko reikalauja ir kompensuojamųjų palūkanų, ir netesybų, ir kitų nuostolių, palūkanos ir netesybos, priklausomai nuo to, kuri suma didesnė, įskaitomos viena į kitą, o likusių nuostolių dydį turi įrodyti kreditorius. Nagrinėjamu atveju ieškovo prašomos priteisti mokėjimo palūkanos yra mažesnės, todėl jos įskaitytinos į priskaičiuotų delspinigių dydį, kuris atitinka protingumo, sąžiningumo principus bei prievolės šalių interesų pusiausvyrą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovui iš atsakovės priteistinos 35,77 Eur delspinigių, o ieškovo reikalavimas dėl 29,30 Eur mokėjimo palūkanų priteisimo atmestinas.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, Sutarties specialiųjų sąlygų 2.20 punktu, ieškovui iš atsakovės priteistinos 18 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2019-03-19, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 92,00 Eur žyminis mokestis bei 756,00 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas.

CPK 434 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškovas turėjo teisę reikalavimus patenkinti CPK XXIII skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka, tačiau pareiškė ieškinį pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, jam žyminis mokestis ir kitos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tik nuo tos ieškinio sumos, kurią ginčijo atsakovas, išskyrus, jei iš atsakovo elgesio ieškovas turėjo pagrindą manyti, kad atsakovas reikalavimą ginčys.

Nagrinėjamu atveju atsakovė ieškiniu pareikštų reikalavimų neginčijo visiškai. Ieškovas turėjo teisę savo reikalavimus patenkinti supaprastinto proceso tvarka (o ne teikdamas teismui ieškinį), išvengdamas nepagrįstai didelių bylinėjimosi išlaidų ir įgyvendindamas koncentracijos ir ekonomiškumo principus (CPK 434 straipsnio 4 dalis). Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad buvo pagrindas manyti, jog atsakovė nesutiks su šiuo sprendimu nustatyta pagrįsta reikalavimo suma (kuri galėjo būti priteista supaprastinta tvarka), kas būtų pagrindu teikti teismui ieškinį (Kauno apygardos teismo 2017-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-433-601/2017).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip matyti iš informacinės sistemos Liteko duomenų, ieškovas į Šiaulių apylinkės teismą supaprastinto proceso tvarka per 2017, 2018 ir 2019 metus nesikreipė nei karto, kai tuo tarpu ginčo teisenos tvarka tik per 2018-2019 metus į Šiaulių apylinkės teismą kreipėsi 38 kartus, kas akivaizdžiai patvirtina, kad ieškovas savo reikalavimų patenkinti supaprastinto proceso tvarka (o ne teikdamas teismui ieškinį) net nebando ir taip dirbtinai didina bylinėjimosi išlaidas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei vadovaujantis CPK 434 straipsnio 4 dalimi, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ieškovo reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmestinas.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš atsakovės nepriteisiamos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu ir 279 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3038,01 Eur (tris tūkstančius trisdešimt aštuonis eurus 01 ct) negrąžintos paskolos, 778,13 Eur (septynis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus 13 ct) palūkanų, 224,00 Eur (du šimtus dvidešimt keturis eurus 00 ct) tarpininkavimo mokesčio, 35,77 Eur (trisdešimt penkis eurus 77 ct) delspinigių, 18 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2019-03-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Bendras finansavimas“, įmonės kodas 303259527, naudai.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Raseinių rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 4 dalies nuostatomis jeigu šalys taikos sutartį dėl ginčo esmės sudaro ir pateikia ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui, pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma.

Teisėja Sigita Kazlauskienė