Šiaulių apygardos teismo nutartis

2019-09-09 · Civilinė byla Nr. e2A-474-357/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-05-02Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-09-09Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-09-09
Bylos Nr.
e2A-474-357/2019
Teisminio proceso Nr.
2-36-3-00279-2019-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Bartašienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Bendras finansavimas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-474-357/2019Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00279-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.3.; 3.3.1.20. (S)
šiaulių apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 9 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bendras finansavimas“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. gegužės 2 d. sprendimo už akių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Bendras finansavimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės A. G. 3038,01 Eur negrąžintos paskolos, 778,13 Eur palūkanų, 224,00 Eur tarpininkavimo mokesčio, 29,30 Eur mokėjimo palūkanų, 35,77 Eur delspinigių, 18 procentų dydžio metinių palūkanų nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovė A. G. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2019 m. gegužės 2 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės A. G. 3038,01 Eur negrąžintos paskolos, 778,13 Eur palūkanų, 224,00 Eur tarpininkavimo mokesčio, 35,77 Eur delspinigių, 18 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2019-03-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės UAB „Bendras finansavimas“ naudai. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.

4. Teismas nurodė, kad 2017-06-19 atsakovė A. G. tarpusavio skolinimo platformoje (duomenys neskelbtini) portale (duomenys neskelbtini), kurį administruoja ieškovė UAB „Bendras finansavimas“, pateikė vartojimo kredito paraišką Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vartojimo kredito sutarties sudarymo su portale registruotais skolintojais vartojimo kreditui gauti. Ieškovei, veikiant kaip tarpusavio skolinimo platformos operatoriui, pateiktos paraiškos pagrindu tarp atsakovės ir portale registruotų skolintojų 2017-06-19 buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), ir atsakovei suteiktas 4000,00 Eur vartojimo kreditas 36 mėnesių terminui namų remontui. Šalys susitarė, jog vartojimo kredito palūkanų norma – 22 proc., bendra vartojimo kredito kainos metinė norma – 40,94 proc., sutarties tarpininkavimo mokestis – 420,00 Eur, o mėnesinis tarpininkavimo mokestis – 8,8 Eur. Atsakovei sutartinių įsipareigojimų pagal Sutartį laiku ir tinkamai neįvykdžius, ieškovė, įgijusi skolininkų vardu teisę nutraukti Sutartį, 2018-11-20 pranešimu informavo atsakovę apie Sutarties nutraukimą nuo pranešimo dienos, reikalavimo teisių automatinį perėjimą UAB „Bendras finansavimas“ bei reikalavimą nedelsiant grąžinti pagal Sutartį mokėtinas sumas.

5. Teismas sprendė, kad ieškinys dalyje dėl 3038,01 Eur negrąžinto kredito, 778,13 Eur palūkanų ir 224,00 Eur tarpininkavimo mokesčio yra pagrįstas. Ieškovei iš atsakovės priteisė 35,77 Eur delspinigių, o ieškovės reikalavimą dėl 29,30 Eur mokėjimo palūkanų priteisimo atmetė. Pažymėjo, kad ieškovė pateikė rašytinius įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 92,00 Eur žyminis mokestis bei 756,00 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, kaip matyti iš informacinės sistemos Liteko duomenų, ieškovė į Šiaulių apylinkės teismą supaprastinto proceso tvarka per 2017, 2018 ir 2019 metus nesikreipė nei karto, kai tuo tarpu ginčo teisenos tvarka tik per 2018-2019 metus į Šiaulių apylinkės teismą kreipėsi 38 kartus, kas akivaizdžiai patvirtina, kad ieškovė savo reikalavimų patenkinti supaprastinto proceso tvarka (o ne teikdamas teismui ieškinį) net nebando ir taip dirbtinai didina bylinėjimosi išlaidas. Dėl šių aplinkybių teismas bylinėjimosi išlaidų ieškovei nepriteisė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Bendras finansavimas“ prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. gegužės 2 d. sprendimą už akių ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės (92 Eur žyminio mokesčio, ir 756 Eur išlaidas už advokato teisines paslaugas); priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame procese. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

8.1. Mano, kad teismas klaidingai interpretuoja CPK 434 straipsnio 4 d. įrodinėjimo pareigą. Ieškovė nesutinka su tuo, kad ji turi pareigą įrodyti aplinkybes, kurios sudaro pagrindą manyti, kad atsakovė ginčys skolą. Tai būtų per didelė ir visiškai neproporcinga našta. Priešingai, šią įrodinėjimo pareigą turi atsakovė. Byloje atsakovė nėra pateikusi jokių įrodymų ir argumentų, patvirtinančių, jog paduodama ieškinį teismui, ieškovė galėjo pagristai manyti, kad atsakovė neginčys skolos.

8.2. Atsakovės įsipareigojimas yra didelis, ji įsipareigojimų nevykdo ilgą laiką (nuo 2018-05-15 dienos). Ieškovė, prieš teikdama ieškinį, vykdo ikiteisminio išieškojimo procedūrą (pirminis ir antrinis išieškojimas). Iš bylos duomenų matyti, kad pranešimą apie Sutarties nutraukimą ieškovė išsiuntė tik 2018-11-20, t. y. iki to laiko vykdė ikiteisminio skolos išieškojimo veiksmus, kurių metu siekė susitarti su atsakove. Atsakovė negrąžino paskolos ir nesumokėjo net menkiausios jos dalies. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovė turėjo pagrindo manyti, jog atsakovė ginčys skolą ir pagrįstai kreipėsi i teismą pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.

8.3. Dėl nesikreipimo į teismą supaprastinta tvarka ieškovė pažymi, kad jos praktikoje pats sudėtingiausias klausimas yra būtent procesinių dokumentų įteikimas nesąžiningiems skolininkams, ir proceso trukmė. Tuo atveju, jei dokumentų įteikti nepavyksta (kaip įprastai ir būna), nėra galimybės jų įteikti viešo paskelbimo būdu.

7. Atsakovė atsiliepimo nepateikė.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė ieškovei jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

10. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė UAB „Bendras finansavimas“ pirmosios instancijos teismui pateikė rašytinius įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 92,00 Eur žyminis mokestis bei 756,00 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas.

11. Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje visa asmens sumokėta suma pripažįstama bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginama. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Taigi kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

12. Spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.

13. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo Rekomendacijų 7 punktu, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pagal rekomendacijų 8.2 punktą, 2,5 koeficientas yra nustatytas už procesinių dokumentų – ieškinių, atsiliepimų parengimą. Užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje - 935,7 Eur. Taigi maksimali suma už ieškinį (935,7x2,5) yra 2339,25 Eur. Pagal šias rekomendacijas akivaizdu, kad ieškovės prašoma 756,00 Eur suma už advokato suteiktas teisines paslaugas neviršija rekomendacijose numatyto dydžio. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų, jų nevertino šiuo aspektu.

14. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į faktą, kad prašoma bylinėjimosi išlaidų suma neviršija rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, kad atsakovė šių išlaidų neginčijo, sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidos ieškovei turėjo būti priteistos, kadangi jų dydis neprieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

15. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, rėmėsi CPK 434 straipsnio 4 dalimi, numatančia, jeigu ieškovas turėjo teisę reikalavimus patenkinti šiame skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka, tačiau pareiškė ieškinį pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, jam žyminis mokestis ir kitos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tik nuo tos ieškinio sumos, kurią ginčijo atsakovas, išskyrus, jei iš atsakovo elgesio ieškovas turėjo pagrindą manyti, kad atsakovas reikalavimą ginčys.

16. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 434 straipsnio 4 dalies nuostatas. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, kad ieškovė turėjo pagrindą manyti, jog atsakovė skolos neginčys. Pažymėtina, kad atsakovė įsipareigojimų nevykdo ilgą laiką (nuo 2018-05-15 dienos). Iš bylos duomenų matyti, kad pranešimą apie sutarties nutraukimą ieškovė išsiuntė 2018-11-20, iki to laiko vykdė ikiteisminio skolos išieškojimo veiksmus, kurių metu siekė susitarti su atsakove. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovė negrąžino paskolos ir nesumokėjo net mažiausios jos dalies. Nors atsakovė ieškinio reikalavimo neginčijo, nepateikė atsiliepimo į ieškinį, ieškovė, atsižvelgdama į tai, kad atsakovė nereagavo į raginimus sumokėti skolą, turėjo pagrindo manyti, kad atsakovė ginčys skolą ir pagrįstai kreipėsi į teismą pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Taigi, pačios atsakovės veiksmai sąlygojo bylinėjimosi išlaidų atsiradimą.

17. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, kaip matyti iš informacinės sistemos Liteko duomenų, ieškovė į Šiaulių apylinkės teismą supaprastinto proceso tvarka per 2017, 2018 ir 2019 metus nesikreipė nei karto, kai tuo tarpu ginčo teisenos tvarka tik per 2018-2019 metus į Šiaulių apylinkės teismą kreipėsi 38 kartus, kas akivaizdžiai patvirtina, kad ieškovė savo reikalavimų patenkinti supaprastinto proceso tvarka (o ne teikdama teismui ieškinį) net nebando ir taip dirbtinai didina bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad šis pirmosios instancijos teismo argumentas nepagristas, kadangi nagrinėjamos bylos atveju nenustatyta, kad ieškovė turėjo pagrindą manyti, jog atsakovė skolos neginčys.

18. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė bylinėjimosi išlaidų priteisimą reglamentuojančias procesinės teisės normas ir nepagrįstai nepriteisė ieškovės prašomų bylinėjimosi išlaidų.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

19. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

20. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

21. Vadovaudamasis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimą, todėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. gegužės 2 d. sprendimą už akių pakeičia, numatant, kad ieškovės UAB „Bendras finansavimas“ naudai iš atsakovės A. G. priteisiama 92 Eur žyminio mokesčio ir 756 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas. Likusi sprendimo už akių dalis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

22. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės naudai iš atsakovės priteistinas 19,00 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą. Kadangi nepateiktos išlaidos už advokato teisines paslaugas, jos nepriteisiamos.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. gegužės 2 d. sprendimą už akių pakeisti.

Ieškovės UAB „Bendras finansavimas“ (į. k. 303259527) naudai iš atsakovės A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) priteisti 92 Eur (devyniasdešimt du eurus) žyminio mokesčio ir 756 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt šešis eurus) išlaidų už advokato teisines paslaugas.

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ieškovės UAB „Bendras finansavimas“ (į. k. 303259527) naudai 19 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacines instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rasa Bartašienė