Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. G. ieškinį atsakovui V. B. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2021 m. vasario 10 d. teisme gautas ieškovės atstovės prašymas prijungti prie bylos antstolės Angelės Kvaraciejienės išduotą dokumentą, patvirtinantį, kad ji yra įvykdžiusi prievolę kreditorei J. S.

Teismo posėdyje ieškovės atstovė palaikė ieškinio reikalavimus, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad ieškovė prašo bylą nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes ji pati buvo neapdairi sudarant santuoką. Bendravimas su sutuoktiniu yra visiškai nutrūkęs nuo 2009 m. pradžios. Ieškovė apie atsakovą žino tik iš bendrų pažįstamų, kurie papasakojo, jog atsakovas ja pasinaudojo, turėjo savų tikslų. Neprašo iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdį yra informuotas viešo paskelbimo būdu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl bylos nagrinėjimui taikytinos jurisdikcijos

Ieškovė pareiškė ieškinį atsakovui remiantis Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos dvišalės teisinės pagalbos sutarties (pasirašyta 1992-07-21, įsigaliojo 1995-01-21, toliau – Dvišalė sutartis) 28 straipsnio 2 dalimi. Atsakovas dėl to neprieštaravo ir nereikalavo pakeisti bylos jurisdikcijos, todėl teismas pripažįsta, kad ši byla teisminga Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams.

Dėl šalių ginčui taikytinos teisės

Remiantis Dvišalės sutarties 28 straipsnio 2 dalimi, šalių santuokos nutraukimui taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatos. Atskirai pastebėtina, kad tarptautinės sutarties nuostatos taikytinos atsižvelgiant ir į CK 1.29 straipsnio nuostatas.

Dėl ieškovės ieškinio reikalavimų

Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos įrašo Nr.208.

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoką – sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Aiškindamas ir taikydamas CK normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Sutuoktinio kaltė yra specifinė, palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

Ieškovė nurodė, jog nuo pat bendro gyvenimo pradžios jie kartu retai gyveno, atsakovas nuolat išvykdavo į Kaliningradą, o 2008 m. gruodžio mėn. pabaigoje jis visam išvyko ir ji daugiau jo nematė. Nuo to laiko jie santuokinio gyvenimo nebegyvena ir nebeveda bendro ūkio. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (2014 m. gruodžio 10 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014). Ieškovės teigimu, abudu sutuoktiniai kalti dėl santuokos nutraukimo – atsakovas ją paliko ir išvyko gyventi į Kaliningradą, o ji buvo neapdairi sudarant santuoką. Pažymėtina, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktus, patvirtinančius, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad atsakovas neginčijo ieškovės nurodytų aplinkybių, lėmusių santuokos iširimą, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju, dėl santuokos iširimo kalti abudu sutuoktiniai, iš esmės pažeidę savo kaip sutuoktinių pareigas (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Teismas nutraukdamas santuoką tarp ieškovės ir atsakovo kartu išsprendžia ir kitus ieškovės reikalavimus, susijusius su santuokos nutraukimu.

Ieškovė nurodė, kad santuokoje įgyto ir esančio bendrąja jungtine nuosavybe bei su atsakovu dalintino nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neturi. VĮ Regitra duomenimis, nei ieškovė, nei atsakovas savo vardu nėra įregistravę transporto priemonių. Ieškovė taip pat nurodo, jog su atsakovu neturi bendrų kreditorių. Ji turi asmeninį kreditorinį įsipareigojimą kreditoriui PlusPlus Capital AS. Susitarimas dėl skolos grąžinimo dalimis Nr. 41288438 patvirtina, kad R. G. nuo 2019-06-10 iki 2021-05-10 pagal grafiką moka 6 806,54 Eur ir palūkanas kreditoriui PlusPlus Capital AS. Kreditoriui apie santuokos nutraukimo bylą yra pranešta. Teikiant ieškinį, atsakovė buvo nurodžiusi, jog taip pat turi kreditorinį įsipareigojimą kreditorei J. S. Antstolės Angelės Kvaraciejienės 2020 m. spalio 20 d. patvarkymas patvirtina, kad prievolė kreditorei J. S. yra įvykdyta.

Ieškovė nurodo, jog yra darbinga, todėl išlaikymo iš atsakovo nereikalauja, o išlaikymo atsakovui neteiks. Nustačius, kad dėl santuokos iširimo egzistuoja abiejų sutuoktinių kaltė, teisinio pagrindo spręsti dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo nėra (CPK 3.72 straipsnio 4 dalis).

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo palikti jai turėtą pavardę „G.“, jos sutuoktiniui – „B.“. Ieškovės prašymas tenkintinas, po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina jos pavardė „G.“, sutuoktiniui – „B.“.

Ieškovė neprašo priteisti bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo, todėl jų klausimas nėra sprendžiamas.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš šalių nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355, nauja redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d., TAR, 2020, Nr. 2020-00970).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 268-270 straipsniais, 385 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovės R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo V. B., gim. (duomenys neskelbtini), santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos įrašo Nr.208, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei R. G. palikti jos pavardę – G., o atsakovui V. B. – jo pavardę B.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.