Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. P. ieškinį atsakovui M. P., tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Finansų administravimas“, uždarajai akcinei bendrovei „Moment Credit“, SIA „B2kapital“, uždarajai akcinei bendrovei „Julianus Inkaso“, antstoliams Linai Pužienei, Viktorijai Vėliuvienei, Aleksandrui Selezniovui, institucijai teikiančiai išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, įsiskolinimų pripažinimo asmeninėmis prievolėmis, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti nutraukti šalių sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; atsakovo įsiskolinimus kreditoriams uždarajai akcinei bendrovei „Finansų administravimas“, uždarajai akcinei bendrovei „Moment Credit“, SIA „B2kapital“, uždarajai akcinei bendrovei „Julianus Inkaso“, antstolei Linai Pužienei, anstolei Viktorijai Vėliuvienei, antstoliui Aleksandrui Selezniovui pripažinti asmeninėmis atsakovo prievolėmis; nustatyti nepilnamečio vaiko T. P. gyvenamąją vietą su ieškove jos gyvenamojoje vietoje; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui T. P. nuo ieškinio pateikimo dienos periodinėmis išmokomis po 200 Eur kiekvieną mėnesį iki dukra sulauks pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; priteisti iš atsakovo 5075 Eur išlaikymo įsiskolinimą nuo 2016 m. spalio 1 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos, paskirti ieškovę nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamete T. P. tvarką bei priteisti iš atsakovo valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Gyvendamos santuokoje bylos šalys dalintino turto neįgijo.

Institucijos, teikiančios išvadą Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas teismo posėdžio metu pateikė išvadą byloje nurodydamas, kad palaiko ieškovės reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, kadangi tai geriausiai atitiks nepilnamečio vaiko interesus, kitus klausimus palieka spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

1. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog ieškovė L. P. ir atsakovas M. P. susituokė 2001 m. (duomenys neskelbtini) d. Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 58. Sutuoktiniai bendro ūkio nebeveda ir šeimyninio gyvenimo nebegyvena nuo 2016 metų, nurodo, kad nuo tada šeima faktiškai iširo.

2. Bylos šalys turi nepilnametę dukrą T. P., gimusią 2013 m. (duomenys neskelbtini) .

3. Tiek ieškovė, tiek atsakovas savo vardu registruotų transporto priemonių neturi, savo vardu registruotų nekilnojamųjų daiktų neturi.

4. Santuokos metu atsakovo vardu įgyti kreditoriai – iš antstolių rūmų gauta informacija apie atsakovo kreditorius: l) UAB „Finansų administravimas“, vykdomoji byla Nr.0110/18/04301 – 601,05 Eur, 2) UAB „Mornent Credit“, vykdomoji byla Nr. 0162118/01031 – 5881,86 Eur, 3) SIA „B2Kapital“, atstovaujama UAB „Skolų rizikos sprendimai“, vykdomoji byla Nr. 0109/18/01051 - 407,91 Eur; 4) UAB „Julianus Inkaso“, vykdomoji byla Nr.0010/l8/01658 – 1352,28 Eur; 5) antstolei Linai Pužienei skolingas vykdymo išlaidas; 6) antstoliui Aleksandrui Selezniovui skolingas vykdymo išlaidas; 7) antstolei Viktorijai Vėliuvienei skolingas vykdymo išlaidas.

5. Klaipėdos apskrities policijos komisariatas yra paskelbęs atsakovo paiešką, tačiau atsakovo buvimo vieta yra nežinoma, bei yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl Vokietijoje dingusio be žinios M. P..

Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės

6. Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovė nurodo tokias santuokos iširimo priežastis: nuo to laiko, kai atsakovas išvyko uždarbiauti, nebegrįžo į šeimą, ja nebesirūpino. Atsakovas nurodo, kad šalys bendro ūkio nebeveda ir santuokinio gyvenimo nebegyvena nuo 2016 metų spalio mėnesio, t.y. daugiau nei vienerius metus laiko. Tai leidžia manyti, kad ieškovės ir atsakovo santuoka faktiškai yra iširusi ir todėl nėra pagrindo nesutikti su ieškovės reikalavimu nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

7. Ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus laikytina, kad sutuoktinių santuoka yra faktiškai iširusi, jos išsaugoti nebegalima, taikytis sutuoktiniai nenori. Atsižvelgiant į tai, teismas mano, kad nebėra tikimybės, jog sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu, ir nemano, kad tikslinga imtis papildomų priemonių sutuoktiniams sutaikyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.53 straipsnio 1 dalis, 3.54 straipsnio 1 dalis).

8. Sprendžiant klausimą, ar santuoka iširo dėl vieno iš sutuoktinių ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, svarbu išsiaiškinti ir nustatyti visas šalių nurodomas aplinkybes ir byloje esančius duomenis, taip pat atsižvelgti į teismų praktiką ir išsaiškinimus. Teismas pagal nustatytas bylos faktines aplinkybes turi įvertinti, ar yra įstatyme įtvirtintos sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygos.

9. Pagal CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas, nagrinėdamas sutuoktinių ginčą ar iširo santuoka dėl vieno, ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Sutuoktinio kaltė yra specifinė, palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Tiek ieškovė, tiek atsakovas, pareiškęs reikalavimus pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, t. y. privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo pareigas ir kad dėl tokio jo elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas. Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011 ir kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Tokių pareigų pažeidimas reiškia sutuoktinio kaltą elgesį, pažeidžiantį pagrindinį santuokos tikslą – šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagalba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimą. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011).

10. Ieškovė kaip vieną santuokos nutraukimo priežastį įvardijo atsakovo nebegrįžimą į šeimą, nesirūpinimą šeima.

11. CPK 178 straipsnyje numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus <...>. Įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Įrodymus byloje vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalių įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės: sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą; sutuoktinio neištikimybė; sutuoktinio žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais; sutuoktinio šeimos palikimas ir daugiau kaip vienerius metus visiškas nesirūpinimas ja.

12. Nagrinėjamu atveju nenustatyta prezumpcijų, kurioms esant būtų galima laikyti, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, nurodomas aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šalys nebegyvena kartu nuo 2016 m. spalio 1 d. Abiejų šalių, kaip sutuoktinių, pareigų vienas kitam pažeidimai ir elgesys nulėmė santuokos iširimą, todėl jie abu pripažintini kaltais dėl santuokos iširimo (CK 3.61 straipsnio 2 dalis, 3.27 straipsnio 1 dalis).

13. Po santuokos nutraukimo ieškovei L. P. paliktina jos santuoktinė pavardė – P., atsakovui M. P. paliktina jo turima pavardė – P.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo

14. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad šalys santuokos metu dalintino turto neįgijo.

Dėl šalių kreditorių ir išlaikymo priteisimo

15. Sprendžiant dėl šalių prievolių pobūdžio po santuokos nutraukimo, pažymėtina, kad sutuoktiniai kreditoriams atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Dėl sutuoktinių prievolių kreditoriams, taip pat kai kuriais kitais su tuo susijusiais klausimais teismų praktika yra suvienodinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010. Plenarinė sesija išaiškino, kad sutuoktinių prievolių pobūdis nepreziumuojamas. Kvalifikuodamas sutuoktinių prievoles teismas pirmiausia privalo identifikuoti ginčo santykį – ginčas tarp kreditoriaus ir sutuoktinio (sutuoktinių) ar tarp sutuoktinių. Faktas, jog teismo sprendimu kreditoriaus naudai jau yra priteista iš vieno sutuoktinio, nesaisto turto padalijimo klausimą sprendžiančio teismo spręsti dėl prievolės pobūdžio, išskyrus atvejus, kai toks sprendimas abiem sutuoktiniams turi res judicata galią ar juo nustatyti faktai turi prejudicinę galią (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

16. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad santuokos metu šalys įgijo kreditorius UAB „Finansų administravimas“ – 601,05 Eur, UAB „Mornent Credit“ – 5881,86 Eur, SIA „B2Kapital“, atstovaujama UAB „Skolų rizikos sprendimai“ - 407,91 Eur; UAB „Julianus Inkaso“ – 1352,28 Eur; antstolei Linai Pužienei vykdymo išlaidos; antstoliui Aleksandrui Selezniovui vykdymo išlaidos; antstolei Viktorijai Vėliuvienei vykdymo išlaidos. Dėl prievolių tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Finansų administravimas“, uždarajai akcinei bendrovei „Moment Credit“, SIA „B2kapital“, uždarajai akcinei bendrovei „Julianus Inkaso“, antstoliams Linai Pužienei, Viktorijai Vėliuvienei, Aleksandrui Selezniovui, teismas pažymi, kad nei prievolės bendrumas, nei solidarumas nėra preziumuojami, šią aplinkybę turi įrodyti ta šalis, kuri teigia (CPK 178 straipsnis). Teismo posėdžio metu ieškovė pripažino, jog prievolė UAB „Julianus Inkaso“ 1352,28 Eur sumoje yra jos asmeninė prievolė, kurią ji pasiėmė savo reikmėms ir moka pati. Dėl kitų skolų kreditoriams nurodė, kad šias paskolas atsakovas ėmė jai nežinant, kur buvo panaudoti pinigai, ieškovei taip pat nėra žinoma, tačiau šeimos poreikiams jie nebuvo skirti. Teigia, jog atsakovas šiuos pinigus panaudojo savo asmeniniams tikslams, todėl skolos kreditoriams UAB „Finansų administravimas“ – 601,05 Eur, UAB „Moment Credit“ – 5881,86 Eur, SIA „B2Kapital“, atstovaujama UAB „Skolų rizikos sprendimai“ - 407,91 Eur, pripažintinos atsakovo asmeninėmis prievolėmis. Antstolių rūmų byloje esančiais teismui pateiktai duomenimis nustatyta, kad skolininku atitinkamose vykdomosiose bylose ar atsakovu atitinkamose civilinėse bylose yra nurodytas M. P.. Tretieji asmenys prieštaravimų dėl minėtų prievolių pripažinimo asmeninėmis atsakovo prievolėmis nereiškė, įrodymų dėl šių prievolių bendrumo ar solidarumo teismui neteikė. Atsiliepime į ieškinį IV dalyje yra nurodoma, kad negalima sutikti su ieškovės teiginiais, jog paskolas atsakovas ėmė be ieškovės žinios ir panaudojo ne šeimos reikmėms. Atsakovo atstovė nurodo, jog prievolės kreditoriams UAB „Finansų administravimas“, UAB „Moment Credit“, SIA „B2Kapital“ pripažintinos solidariomis šalių prievolėmis, nes skolos buvo paimtos santuokos metu, sutuoktiniams niekur nedirbant, kas leidžia teigti, kad gauti pinigai buvo naudojami šeimos poreikių tenkinimui, t.y. pragyvenimui ir vaiko išlaikymui (atsiliepimo IV dalis). Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, kad paskolos buvo imtos nuotoliniu būdu (sutartys nėra patvirtintos šalių parašais), dėl ko negalima atmesti tikimybės, kad šias sutartis atsakovo vardu galėjo sudaryti ieškovė ir kreditas buvo paimtas šeimos poreikių tenkinimui. Teismo posėdžio metu ieškovė prisiekė ir davė paaiškinimus teismui, teigdama, kad nors santykiai su atsakovu ir buvo geri, tačiau apie paskolas ji nežinojo. Paaiškino, jog atsakovas vartodavo alkoholinius gėrimus. Teismas įvertinęs byloje esančius duomenis (paskolų sutartis, teismo priimtus sprendimus, ieškovės paaiškinimus), vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, konstatuoja, kad nėra pagrindo netenkinti ieškovės prašymo dėl minėtų prievolių kreditoriams UAB „Finansų administravimas“, UAB „Moment Credit“, SIA „B2Kapital“ pripažinimo asmeninėmis atsakovo prievolėmis po santuokos nutraukimo. Taigi atsakovo prievolės, aptartos ieškinio rezoliucinės dalies 2 punkto a), b) ir c) papunkčiuose po santuokos nutraukimo pripažintinos asmeninėmis atsakovo prievolėmis. Prievolė kreditoriui UAB „Julianus Inkaso“ pripažįstama asmenine atsakovės prievole.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo

18. Ieškovė prašo nepilnametės dukros gyvenamąją vietą nustatyti su ja, atsakovas su šiuo reikalavimu sutinka. Įvertinus šias aplinkybes, atsižvelgiant į šalių nepilnametės dukros amžių, darytina išvada, kad nustačius šalių nepilnametės dukros gyvenamąją vietą su mama (ieškove) bus užtikrinti nepilnamečio vaiko interesai, todėl nepilnametės T. P. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.174 straipsnis).

19. Ieškovė prašo teismo nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su šalių nepilnamete dukra: šalys turi lygias teises ir pareigas auginant nepilnametį vaiką T. P., gyvenančią su savo motina, bei yra vienodai atsakingi už jos auklėjimą, priežiūrą. Fizinį vystymąsi, mokymą bei lavinimą; nepilnamečio vaiko tėvai patvirtina, kad visi veiksmai ir sprendimai, susiję su vaiko auklėjimu ir mokymu, turi būti planuojami ir vykdomi abipusiu susitarimu, atsižvelgiant į nepilnametės dukros interesus bei poreikius, taip pat vienas kitam nenustato jokių suvaržymų susitikti su vaiku, bendrauti, dalyvauti jos auklėjime ar remti ją materialiai daugiau, negu yra susitarta. Atsakovas iš esmės sutinka su ieškovės siūloma bendravimo tvarka, todėl šis ieškovės reikalavimas tenkintinas.

20. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes.

21. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepaisant to, ar jie gyvena kartu ar atskirai. Tėvų asmeninės pareigos teikti vaikams materialinį išlaikymą negalima atsisakyti ar šią pareigą perleisti vykdyti kitiems asmenims. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktiką, vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti atsižvelgiama į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą, pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos ir kt. Kartu turi būti įvertintas šių pajamų reguliarumas. Vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, taip pat atsižvelgiama į turimą turtą, lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose, reikalavimo teises ir skolinius įsipareigojimus tretiesiems asmenims.

22. Nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Svarbu įvertinti ir tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010 ir kt.).

23. Spręsdamas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui priteisimo, teismas analizuoja vaiko poreikius. Vaiko poreikius lemia jo gabumai, polinkiai, sveikatos būklė, amžius. Ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, jog ieškovė turi papildomų išlaidų dėl nepilnamečio vaiko sveikatos būklės, vaiko specialaus ugdymo. Būtinoms vaikų vystymosi sąlygoms sudaryti tenkintini vaikų poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokymui, ugdymui. Orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004), kuri yra 555 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 16 d. nutarimas Nr. 1025 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“). Pažymėtina, kad šis orientacinis kriterijus nėra absoliutus ir kiekvienu atveju teismas, paskirstydamas nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą tarp tėvų, turi įvertinti nepilnamečio vaiko poreikius bei kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas.

24. Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

25. CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nustatyta tėvų asmeninė pareiga teikti vaikams materialinį išlaikymą, kurios tėvai negali atsisakyti ar perleisti jos vykdymą kitiems asmenims.

26. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje išlaikymo dydis nesiejamas su konkrečiu tėvų pajamų dydžiu, tačiau įstatyme nustatyti, taip pat teismų praktikoje suformuluoti tam tikri orientaciniai kriterijai – šiais, taip pat įstatyme (CK 1.5, 3.3 straipsniai) įtvirtintais šeimos santykių teisinį reglamentavimą grindžiančiais principais vadovaujamasi sprendžiant dėl išlaikymo dydžio konkrečiu atveju. Vienas tokių kriterijų – protingi vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, taip pat amžius (vaikui augant jo poreikiai didėja ir pan.). Nustatant nepilnamečio išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas tik kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

27. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį iki dukters pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka bei išlaikymo įsiskolinimą už 29 mėnesius nuo 2016 m. spalio 1 d. iki ieškinio teismui pateikimo dienos po 175 Eur už kiekvieną mėnesį, iš viso 5 075 Eur. Atsakovas dėl šio ieškovės reikalavimo neprieštarauja. Teismas, įvertinęs nurodytas vaiko poreikių sumas, šalių turtinę padėtį, neturi pagrindo manyti, kad jos būtų neatitinkančios ekonominės realybės, vaiko amžiaus, būtinųjų bet kurio vaiko poreikių ar šioms sumoms pagrįsti būtų reikalingi papildomi įrodymai nei pateikta teismui.

28. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

29. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė šiuo metu dirba. Ieškovė nuosavybės teise neturi nekilnojamojo turto, turi transporto priemonę, šalys neturi nekilnojamojo turto ir transporto priemonių (el. b. l. 8-12, 17-19).

30. Teismas, vertindamas šalių galimybę teikti nepilnametės dukros išlaikymui reikalingą sumą, duomenų apie atsakovo šiuo metu gaunamas pajamas neturi, tačiau atsakovas neprieštarauja dėl prašomo priteisti išlaikymo dydžio ir išlaikymo įsiskolinimo. Įvertinus nepilnametės dukters poreikius, bei atsakovo turtinę padėtį, ieškovės prašymas yra tenkintinas, iš atsakovo priteistina po 200 Eur kas mėnesį T. P., gimusios 2016 m. vasario 25 d., išlaikymui nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės ir 5 075 Eur išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2016 m. spalio 1 d. iki ieškinio padavimo (CK 3.192 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200 straipsnis), išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200, 3.208 straipsniai). Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

31. Teismas pažymi, kad išlaikymas yra priteisiamas nepilnamečiam vaikui, kurį uzufrukto teise tvarko jos įstatyminė atstovė, t. y. vaiko motina (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). CK 3.203 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priteistas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaikų interesams, o išlaikymą teikiantis tėvas turi teisę kontroliuoti išlaikymo panaudojimą. Taip pat pažymėtina, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

32. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

33. Byloje už išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimą priteisimo mokėtinas 168 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas), už santuokos nutraukimą, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymą mokėtinas 75 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis). Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo). Kadangi ieškinio reikalavimas buvo tenkintas šia apimtimi, iš atsakovo priteisina 243 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

34. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimu buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 1 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos konkurso būdu atrenka antrinę teisinę pagalbą teikiančius advokatus ir su jais sudaro sutartis, o šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas užmokestis ir šiam užmokesčiui mokėti naudojamos valstybės biudžeto lėšos. Taigi, šiuo atveju tarnybai nusprendus teikti ieškovei valstybės garantuojamą 100 procentų apmokamą antrinę teisinę pagalbą ir paskyrus ieškovei advokatą Vytautą Mačiulskį, valstybė patyrė išlaidų, kurios, kaip matyti iš teismui pateiktos pažymos, šioje byloje yra 302,08 Eur. Ieškinį patenkinus, kaip ir visos kitos bylinėjimosi išlaidos valstybei, išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą yra priteistinos iš atsakovo.

35. Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 93, 259, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Santuoką tarp L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą 2013 m. (duomenys neskelbtini) ir įregistruotą Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 58, nutraukti.

Po santuokos nutraukimo ieškovei L. P. palikti santuokos metu turėtą pavardę „P.“, atsakovui M. P. palikti pavardę „P.“.

Šalims vienai iš kitos išlaikymo nepriteisti.

Nustatyti nepilnamečio vaiko T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad L. P. ir M. P. turi lygias teises ir pareigas auginant nepilnametį vaiką T. P. bei yra vienodai atsakingi už jos auklėjimą, priežiūrą. Fizinį vystymąsi, mokymą bei lavinimą; nepilnamečio vaiko tėvai patvirtina, kad visi veiksmai ir sprendimai, susiję su vaiko auklėjimu ir mokymu, turi būti planuojami ir vykdomi abipusiu susitarimu, atsižvelgiant į nepilnametės dukros interesus bei poreikius, taip pat vienas kitam nenustato jokių suvaržymų susitikti su vaiku, bendrauti, dalyvauti jos auklėjime ar remti ją materialiai daugiau, negu yra susitarta.

Priteisti iš M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2019 m. kovo 12 d. iki dukters pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka bei išlaikymo įsiskolinimą už 29 mėnesius nuo 2016 m. spalio 1 d. iki ieškinio teismui pateikimo dienos po 175 Eur už kiekvieną mėnesį, iš viso 5 075 Eur.

Nustatyti, kad nepilnametei dukrai išlaikyti skirtas lėšas uzufrukto teise tvarko L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Pripažinti, kad po santuokos nutraukimo asmeninėmis ieškovės L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) prievolėmis lieka jos prievolė trečiajam asmeniui UAB „Julianus Inkaso“ vykdomojoje byloje Nr. 0010/18/01658, taip pat ieškovės prievolė antstoliui Aleksandrui Selezniovui dėl vykdymo išlaidų sumokėjimo nurodytoje vykdomojoje byloje.

Pripažinti, kad po santuokos nutraukimo asmeninėmis atsakovo M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) prievolėmis lieka jo prievolės trečiajam asmeniui UAB „Finansų administravimas“ vykdomojoje byloje Nr. 0110/18/04301, taip pat atsakovo prievolė antstoliui Aleksandrui Selezniovui dėl vykdymo išlaidų sumokėjimo nurodytoje vykdomojoje byloje.

Pripažinti, kad po santuokos nutraukimo asmeninėmis atsakovo M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) prievolėmis lieka jo prievolės trečiajam asmeniui UAB „Moment Credit“ vykdomojoje byloje Nr. 0162/18/01031, taip pat atsakovo prievolė antstolei Viktorijai Vėliuvienei dėl vykdymo išlaidų sumokėjimo nurodytoje vykdomojoje byloje.

Pripažinti, kad po santuokos nutraukimo asmeninėmis atsakovo M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) prievolėmis lieka jo prievolės trečiajam asmeniui SIA „B2Kapital“ vykdomojoje byloje Nr. 0109/18/01051, taip pat atsakovo prievolė antstolei Linai Pužienei dėl vykdymo išlaidų sumokėjimo nurodytoje vykdomojoje byloje.

Priteisti iš atsakovo M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 243 Eur (du šimtus keturiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų dėl žyminio mokesčio sumokėjimo, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, ir ir 302,08 Eur (trys šimtai du eurus 08 centus) už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, nurodant įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.