Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Agnei Naktinienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. K. patikslintą ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo atsakovei G. L., išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Civilinė byla dalyje dėl tėvystės nuginčijimo nutraukiama.

Ieškinys dalyje dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo tenkinamas iš dalies.

1. Bylos duomenimis nustatyta, nepilnametis G. K., gimęs (duomenys neskelbtini) yra ieškovo M. K. ir atsakovės G. L. sūnus.

3. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis) Civiliniame kodekse užtikrinama Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1, 2 dalys). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

4. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus; vieno iš tėvų kliudymas skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai bendrauti su vaiku turi būti vertinamas kaip vaiko teisių pažeidimas ir vieno iš tėvų, kuriam kliudoma bendrauti, teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016; ir kt.).

5. Tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016; ir kt.).

6. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismo procesiniai sprendimai ir atitinkamai bendravimo tvarka tėvams ir vaikui turi būti konkreti ir aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad bendravimo su vaiku tvarkos įgyvendinimas (pvz., šalių ir (ar) vaiko liga, šalių užimtumas ar kt.) negali būti susietas su aiškiai neapibrėžtomis sąlygomis, todėl kokios sąlygos laikytinos objektyviomis keisti nustatytą tvarką, turėtų būti aiškiai įvardytos teismo sprendime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016; ir kt.).

7. Minėta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Vaiko ryšys su abiem tėvais yra svarbus, todėl valstybės institucijos, inter alia (be kita ko), teismas, turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, kad apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; ir kt.).

8. Nagrinėjamu atveju, nors tarp šalių susiklostė konfliktinė situacija, kurios neigiamus padarinius gali pajusti ir šalių mažametis vaikas, tačiau tėvų tarpusavio konfliktai negali pažeisti jų nepilnamečio vaiko teisių ir interesų. Vaiko bendravimas su tėvais yra jo teisė, kurios užtikrinimu privalo rūpintis abu tėvai. Teismas sprendžia, kad ieškovo ieškinyje nurodyta ir teismo posėdžio metu patikslinta siūloma bendravimo tvarka su sūnumi G. K., joje padarius tam tikrus papildymus bei pakeitimus, atitinka vaiko interesus (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Įstatyme nustatyta, kad suteikti galimybę bendrauti kartu negyvenančiam tėvui yra asmens, pas kurį vaikas gyvena, pareiga; jis neturi teisės kliudyti vaikui bendrauti. Nagrinėjamu atveju, padėti ir skatinti sūnų bendrauti su tėvu yra ir motinos pareiga, nes motina, su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi padėti vaikui įgyvendinti jo teises bei veikti vaiko interesais, priešingu atveju galėtų kilti tinkamo tėvų pareigų vykdymo klausimas (CK 3.165 straipsnis).

9. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta.

10. Ieškovas prašo nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su sūnumi G. K. tokiu būdu: M. K. tris mėnesius nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos bendrauja su sūnumi vieną kartą per savaitę susitikimo vietą ir laiką suderinus ir sudarius grafiką su Panevėžio rajono socialinių paslaugų centro darbuotojais, dalyvaujant psichologui. Sūnų, grafike nurodytu suderintu laiku į susitikimo vietą pristato ir, pasibaigus bendravimo laikui, pasiima motina G. L., jei dėl darbo grafiko pakeitimo, ligos M. K. negalės atvykti į susitikimą grafike numatytu laiku, jis ne vėliau kaip prieš parą informuoja apie tai psichologą ir G, L. SMS žinute arba elektroniniu paštu; jei dėl ligos G. negalės dalyvauti susitikime grafike numatytu laiku, G. L. ne vėliau kaip prieš parą informuoja apie tai psichologą ir M. K. SMS žinute arba elektroniniu paštu; dėl objektyvių priežasčių, t.y. darbo grafiko pakeitimo, ligos neįvykus susitikimui pagal sudarytą grafiką, suderinus su psichologu yra paskiriama papildomo susitikimo data ir laikas; po trijų mėnesių nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos M. K. bendrauja su sūnumi du kartus per mėnesį nuo 15 val. iki 17 val. (sūnui lankant mokyklą), nuo 10 val. iki 20 val. (savaitgaliais, švenčių bei sūnaus atostogų metu) apie konkrečią sūnaus pasiėmimo dieną pranešus G. L. ne vėliau kaip prieš parą laiko SMS žinute arba elektroniniu paštu. Sūnų M. K. pasiima iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina į sūnaus gyvenamąją vietą, jei nesusitaria dėl kitų vietų su G. L. SMS žinute ar elektroniniu paštu; lyginiais metais M. K. pasiima sūnų gruodžio 26 d., šv. Velykų antrą dieną 10 val. ir grąžina sūnų tos pačios dienos 20 val. Sūnų pasiima iš sūnaus gyvenamosios vietos ir grąžina į jo gyvenamąją vietą, jei nesusitaria dėl kitų vietų su G. L. SMS žinute ar elektroniniu paštu; nelyginiais metais pasiimu sūnų gruodžio 25 d., šv. Velykų pirmą dieną 10 vai. ir grąžina sūnų tos pačios dienos 20 val. Sūnų pasiima iš sūnaus gyvenamosios vietos ir grąžina į jo gyvenamąją vietą, jei nesusitaria dėl kitų vietų su G. L. SMS žinute ar elektroniniu paštu; kiekvienais metais Tėvo dieną pasiima sūnų sekmadienį 10 val. ir grąžina sūnų tos pačios dienos 20 val. Sūnų pasiima iš sūnaus gyvenamosios vietos ir grąžina į jo gyvenamąją vietą, jei nesusitaria dėl kitų vietų su G. L. SMS žinute ar elektroniniu paštu; kiekvienais metais Motinos dieną sūnus praleidžia su G. L.; jei M. K. dėl darbo grafiko ar savo arba sūnaus ligos negalės sūnaus pasiimti nurodytų švenčių dienomis, tai trisdešimties dienų laikotarpyje jis turi teisę pasiimti sūnų kitą pasirinktą dieną apie kurią praneša G. L. SMS žinute arba elektroniniu paštu ne vėliau kaip prieš parą laiko.

11. Atsakovė atsiliepime ir teismo posėdžio metu kategoriškai prieštaravo, kad sūnus G. K. vyktų į fizinius susitikimus su tėvu, prieš tai vaikui neatkūrus su juo ryšio laiškais, ar vaizdo skambučiais. Nurodo, kad ieškovo prašoma tvarka jai yra nepatogi, nes trukdytų šeimyniniam gyvenimui, įprastam šeimos laisvalaikio leidimui, be to vaikas nenori bendrauti su tėvu.

12. Byloje kilo ginčas dėl ieškovo bendravimo su vaiku pereinamuoju laikotarpiu, tiek pereinamajam laikotarpiui pasibaigus. Atsakovė nurodė, kad nepilnametis sūnus nepažįsta ieškovo, todėl vaikui gali būti sukeliamas didelis stresas, jam to nenorint, organizuojant fizinius susitikimus su tėvu. Ginčo dėl to, kad ieškovo ir jo nepilnamečio vaiko G. K. emocinis ryšys yra nutrūkęs, ieškovas kelerius metus nebendravo su sūnumi, nes užsienyje atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę. Bylos nagrinėjimo metu su sūnumi ieškovas buvo matęsis tik tėvystės ekspertizės nustatymo metu, bet nurodė su vaiku nebendravęs, nes nenorėjo kelti jam streso. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, teismas vertina esant tikslinga nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kurio metu būtų atkuriamas ieškovo emocinis ryšys su sūnumi. Nagrinėjamu atveju yra susiklosčiusi ilgą laiką trunkanti vaiko interesams prieštaraujanti situacija, kad šalių nepilnametis vaikas ilgą laiką nebendrauja su tėvu, todėl šiuo metu maksimalus ieškovo bendravimas su vaiku, nėra galimas. Teismas atsižvelgdamas į vaiko amžių, dienos rėžimą, nutrūkusius ryšius tarp vaiko ir tėvo, sprendžia, kad turi būti nustatomas pereinamais laikotarpis, siekiant, kad tėvo bendravimas su vaiku taptų kuo glaudesnis ir atsirastų artimesnis tėvo ir vaiko ryšys.

13. Atsižvelgdamas į esamą situaciją, teismas, be viso kito vadovaudamasis CPK 376 straipsnio nuostatomis, atsižvelgdamas išimtinai į nepilnamečio vaiko interesus, nustato pereinamąjį laikotarpį, kuris, apibrėžtinas laiko tarpu, tėvo ir vaiko susitikimų skaičiumi bei periodiškumu, kad būtų užtikrintas ieškovo bendravimo su vaiku susitikimų pastovumas ir tęstinumas bei siektinas teigiamas rezultatas – atkurtas ieškovo ryšys su vaiku. Pirmiausia reikėtų tuos ryšius atkurti, o tai padaryti padėtų specialistas (socialinis darbuotojas ar psichologas) neutralioje aplinkoje. Tokiu atveju teismas taip pat privalo nustatyti bendravimo tvarką sprendimu, kuriam įsiteisėjus, privalu jį vykdyti (CPK 18 straipsnis).

14. Teismas šios bylos kontekste atkreipia dėmesį į tai, kad nepilnamečio vaiko tėvų tarpusavio santykiai yra konfliktiški, tėvams trūksta tolerantiškumo, tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam, taigi įvertinus jų galimų nesutarimų ir konfliktų egzistavimo faktą, bei užkertant kelią konfliktinėms situacijoms atsirasti, teismas, vadovaudamasis CPK 376 straipsnio nuostatomis, sprendžia, kad yra pagrindas nepilnamečio G. K. tėvo siūlomą bendravimo tvarką koreguoti. Kaip ir prašo ieškovas bei atsakovė, pirmiausia turi būti nustatoma tokia bendravimo tvarka, kad sūnus su tėvu susipažintų, atkurtų ryšį ir tik praėjus daugiau laiko, atkūrus jų ryšį, tėvas galėtų vienas bendrauti su sūnumi jiems abiem priimtinoje aplinkoje. Teismas sprendžia, kad būtina nustatyti pereinamąjį laikotarpį, tačiau pasitelkiant atitinkamą specialistą (socialinį darbuotoją ar psichologą), susitikimai turėtų vykti Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus žaidimų kambaryje arba VšĮ Pasvalio socialinių paslaugų centre (paprastai skiriant šeimai atvejo vadybą susitikimai su psichologu vyksta šeimos krizių centre). Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra tikslinga nustatyti, kad tėvas su sūnumi turėtų bendravimą pradėti nuotolinėmis priemonėmis, laiškais, skambučiais, vaizdo skambučiais, vėliau – bendrauti neutralioje aplinkoje, dalyvaujant socialiniam darbuotojui ar psichologui ne trumpiau nei tris mėnesius. Teismas mano, kad pradžioje būtina užtikrinti vaikui saugumo jausmą būnant su tėvu, susitikimai turėtų vykti kartą per savaitę, dalyvaujant socialiniam darbuotojui ar psichologui nurodytu laiku ir vietoje. Suderinti bendravimo su sūnumi laiką ir vietą turėtų ieškovas M. K. prieš tris dienas apie būsimą susitikimą ar susitikimų grafiką pranešti ieškove G. L., kuri privalo pristatyti nepilnametį vaiką matymuisi su tėvu, dalyvaujant socialiniam darbuotojui ar psichologui, nurodytą dieną ir valandą.

15. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, atsižvelgiant į tai, kad bendrauti su tėvu yra vaiko teisė ir tėvai turi pareigą šią teisę užtikrinti ir sudaryti sąlygas vaikui patogiu metu susitikti su tėvu, teismas nustato atsakovo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką:

1) Pasibaigus pereinamojo laikotarpio terminui, nustatoma tokia M. K. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi G. K. tvarka:

a) M. K., darbovietėje gavęs savo darbo grafiką, nedelsdamas jį pateikia G. L. (SMS žinute arba elektroniniu paštu).

b) M. K. bendrauja su sūnumi du kartus per mėnesį nuo 15 val. iki 17 val. (sūnui lankant mokyklą), arba nuo 10 val. iki 20 val. (savaitgaliais, švenčių bei sūnaus atostogų metu) apie konkrečią sūnaus pasiėmimo dieną pranešus G. L. ne vėliau kaip prieš tris paras laiko (SMS žinute arba elektroniniu paštu).

c) Sūnų M. K. pasiima iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina į sūnaus gyvenamąją vietą, jei nesusitaria dėl kitų vietų su G. L. (SMS žinute ar elektroniniu paštu).

a) šv. Velykas, pasiimdamas sūnų pirmą šv. Velykų dieną iki 10.00 val. iš atsakovės gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir grąžindamas sūnų į atsakovės gyvenamą vietą ar kitą šalių sutartą vietą pirmą šv. Velykų dieną iki 20.00 val.;

b) šv. Kalėdas, pasiimdamas sūnų gruodžio 26 d. iki 10.00 val. iš atsakovės gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir grąžindamas į ieškovės gyvenamą vietą ar kitą šalių sutartą vietą gruodžio 26 d. iki 20.00 val.

a) šv. Velykas, pasiimdamas sūnų antrą šv. Velykų dieną iki 10.00 val. iš atsakovės gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir grąžindamas sūnų į atsakovės gyvenamą vietą ar kitą šalių sutartą vietą antrą šv. Velykų dieną iki 20.00 val.;

b) šv. Kalėdas, pasiimdamas sūnų gruodžio 25 d. iki 10.00 val. iš atsakovės gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir grąžindamas į atsakovės gyvenamą vietą ar kitą šalių sutartą vietą gruodžio 25 d. iki 20.00 val.

4) Per Tėvo dieną ieškovas pasiima sūnų iš atsakovės gyvenamosios vietos ar kitos su atsakove sutartos vietos Tėvo dieną iki 10.00 val. ir grąžina sūnų į atsakovės gyvenamąją vietą ar kitą šalių sutartą vietą Tėvo dieną iki 20.00 val.

5) Motinos dieną G. K. praleidžia su motina G. L..

6) Jei M. K. dėl darbo grafiko ar savo arba sūnaus ligos negalės sūnaus pasiimti nurodytų švenčių dienomis, tai trisdešimties dienų laikotarpyje jis turi teisę pasiimti sūnų kitą pasirinktą dieną apie kurią praneša G. L. (SMS žinute arba elektroniniu paštu) ne vėliau kaip prieš tris paras laiko.

7) M. K. nerečiau kaip vieną kartą per savaitę bendrauja su sūnumi G. K. ryšio priemonėmis – vaizdo skambučiu (ne trumpesnės kaip 5 minučių trukmės) nuo 19.00 val. iki. 19.30 val., apie būsimo pokalbio dieną prieš vieną dieną pranešęs atsakovei G. L., bet kokiomis elektroninio ryšio priemonėmis (SMS žinute, elektroniniu paštu ir kt.). Vaiko motina privalo užtikrinti, kad vaikas būtų pasiekiamas ryšio priemonėmis ir tėvui nebūtų trukdoma bendrauti ryšio priemonėmis – vaizdo skambučiu su vaiku ieškovo nurodytą ir praneštą dieną nuo 19.00 val. iki. 19.30 val.

16. Šalims išaiškintina, kad teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

17. Byloje susidarė šios bylinėjimosi išlaidos: žyminis mokestis – 268 Eur, 13,44 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

18. Ieškovas, bylos nagrinėjimo teismo metu, atlikus DNR ekspertizę atsisakė pradinio ieškinio reikalavimo dėl tėvystės nuginčijimo. Pagal CPK 140 straipsnio 1 dalies nuostatas ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę atsisakyti pareikšto ieškinio. Ieškovo atsisakymas dėl ieškinio reikalavimo dėl tėvystės nuginčijimo priimamas ir civilinė byla šioje dalyje nutraukiama (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškovui išaiškintinos CPK 294 straipsnyje numatytos bylos nutraukimo pasekmės, kad bylą nutraukus vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Ieškovui grąžinama 75 % sumokėto 134 Eur žyminio mokesčio dalis – 100,50 Eur (CPK 87 straipsnio 2 dalis).

19. Bylos nagrinėjimo metu atsakovei buvo teikiama šimto procentų apmokama antrinė teisinė pagalba (b. l. 47-48), todėl žyminis mokestis, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei iš atsakovė nepriteisiamos (CPK 80, 88, 92, 93, 96, 99 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270, 392 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį dalyje dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo tenkinti iš dalies.

Nustatyti ieškovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamečiu vaiku G. K., gimusiu (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką ir išdėstyti ją taip:

1. Nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kurio metu tėvas M. K. tris mėnesius vieną kartą per savaitę su sūnumi G. K. bendrauja:

1.1 Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus žaidimų kambaryje arba VšĮ Pasvalio socialinių paslaugų centre, dalyvaujant socialiniam darbuotojui ar psichologui nurodytu laiku ir vietoje (ne trumpiau nei 1 val.).

1.2 Suderinti bendravimo su sūnumi laiką ir vietą, esant galimybei – grafiką trijų mėnesių laikotarpiui, įpareigojamas ieškovas M. K. ne vėliau kaip per tris dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo ir per tris dienas apie būsimą vizitą (vizitus) privalo pranešti atsakovei G. L., bet kokiomis elektroninio ryšio priemonėmis (SMS žinute, elektroniniu paštu ir kt.). Atsakovė G. L. privalo užtikrinti, kad nepilnametis vaikas atvyktų į suderintą vietą bendravimui su tėvu.

1.3 Jei dėl darbo grafiko pakeitimo, ligos M. K. K. negalės atvykti į susitikimą grafike numatytu laiku, jis ne vėliau kaip prieš parą informuoja apie tai psichologą ir G. L. (SMS žinute arba elektroniniu paštu).

1.4 Jei dėl ligos G. K. negalės dalyvauti susitikime grafike numatytu laiku, G. L. ne vėliau kaip prieš parą informuoja apie tai psichologą ir M. K. (SMS žinute arba elektroniniu paštu).

1.5 Dėl objektyvių priežasčių, t.y. darbo grafiko pakeitimo, ligos neįvykus susitikimui pagal sudarytą grafiką, suderinus su psichologu yra paskiriama papildomo susitikimo data ir laikas.

2. M. K. ir G. L. privalo nekonfliktuoti vienas su kitu ir neigiamai neatsiliepti vienas apie kitą, neigiamai nereaguoti vienas į kitą, vaikui esant šalia, nei šalims esant kartu, nei nesant vienai iš šalių.

3. Pereinamuoju laikotarpiu M. K. nerečiau kaip kartą per savaitę bendrauja su sūnumi G. K. laiškais ir ryšio priemonėmis – vaizdo skambučiu (ne trumpesnės kaip 5 minučių trukmės) nuo 19.00 val. iki. 19.30 val., apie būsimo pokalbio dieną prieš vieną dieną pranešęs atsakovei G. L., bet kokiomis elektroninio ryšio priemonėmis (SMS žinute, elektroniniu paštu ir kt.). Vaiko motina privalo užtikrinti, kad vaikas būtų pasiekiamas ryšio priemonėmis ir tėvui nebūtų trukdoma bendrauti ryšio priemonėmis – vaizdo skambučiu su vaiku ieškovo nurodytą ir praneštą dieną nuo 19.00 val. iki. 19.30 val.

4. Pasibaigus pereinamojo laikotarpio terminui, nustatoma tokia M. K. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi G. K. tvarka:

4.1 M. K., darbovietėje gavęs savo darbo grafiką, nedelsdamas jį pateikia G. L. (SMS žinute arba elektroniniu paštu).

4.2 M. K. bendrauja su sūnumi du kartus per mėnesį nuo 15 val. iki 17 val. (sūnui lankant mokyklą), arba nuo 10 val. iki 20 val. (savaitgaliais, švenčių bei sūnaus atostogų metu) apie konkrečią sūnaus pasiėmimo dieną pranešus G. L. ne vėliau kaip prieš tris paras laiko (SMS žinute arba elektroniniu paštu).

4.3 Sūnų M. K. pasiima iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina į sūnaus gyvenamąją vietą, jei nesusitaria dėl kitų vietų su G. L. (SMS žinute ar elektroniniu paštu).

5.1 šv. Velykas, pasiimdamas sūnų pirmą šv. Velykų dieną iki 10.00 val. iš atsakovės gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir grąžindamas sūnų į atsakovės gyvenamą vietą ar kitą šalių sutartą vietą pirmą šv. Velykų dieną iki 20.00 val.;

5.2 šv. Kalėdas, pasiimdamas sūnų gruodžio 26 d. iki 10.00 val. iš atsakovės gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir grąžindamas į atsakovės gyvenamą vietą ar kitą šalių sutartą vietą gruodžio 26 d. iki 20.00 val.

6.1 šv. Velykas, pasiimdamas sūnų antrą šv. Velykų dieną iki 10.00 val. iš atsakovės gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir grąžindamas sūnų į atsakovės gyvenamą vietą ar kitą šalių sutartą vietą antrą šv. Velykų dieną iki 20.00 val.;

6.2 šv. Kalėdas, pasiimdamas sūnų gruodžio 25 d. iki 10.00 val. iš atsakovės gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir grąžindamas į atsakovės gyvenamą vietą ar kitą šalių sutartą vietą gruodžio 25 d. iki 20.00 val.

7. Per Tėvo dieną ieškovas pasiima sūnų iš atsakovės gyvenamosios vietos ar kitos su atsakove sutartos vietos Tėvo dieną iki 10.00 val. ir grąžina sūnų į atsakovės gyvenamąją vietą ar kitą šalių sutartą vietą Tėvo dieną iki 20.00 val.

8. Motinos dieną G. K. praleidžia su motina G. L..

9. Jei M. K. dėl darbo grafiko ar savo arba sūnaus ligos negalės sūnaus pasiimti nurodytų švenčių dienomis, tai trisdešimties dienų laikotarpyje jis turi teisę pasiimti sūnų kitą pasirinktą dieną apie kurią praneša G. L. (SMS žinute arba elektroniniu paštu) ne vėliau kaip prieš tris paras laiko.

10. M. K. nerečiau kaip vieną kartą per savaitę bendrauja su sūnumi G. K. ryšio priemonėmis – vaizdo skambučiu (ne trumpesnės kaip 5 minučių trukmės) nuo 19.00 val. iki. 19.30 val., apie būsimo pokalbio dieną prieš vieną dieną pranešęs atsakovei G. L., bet kokiomis elektroninio ryšio priemonėmis (SMS žinute, elektroniniu paštu ir kt.). Vaiko motina privalo užtikrinti, kad vaikas būtų pasiekiamas ryšio priemonėmis ir tėvui nebūtų trukdoma bendrauti ryšio priemonėmis – vaizdo skambučiu su vaiku ieškovo nurodytą ir praneštą dieną nuo 19.00 val. iki. 19.30 val.

11. Vaiko tėvas privalo užtikrinti, kad vaiko buvimo pas tėvą metu, vaikas būtų pasiekiamas ryšio priemonėmis (telefonu) ir buvimo pas tėvą metu vaikui būtų netrukdoma bendrauti ryšio priemonėmis su motina.

12. Vaiko mama G. L. įsipareigoja netrukdyti sūnui G. K. bendrauti ir su sūnaus tėvu M. K..

13. G. L. ir M. K. privalo nekonfliktuoti vienas su kitu ir neigiamai neatsiliepti vienas apie kitą, neigiamai nereaguoti vienas į kitą vaikui esant šalia, nei šalims esant kartu, nei nesant vienai iš šalių.

14. Pasikeitus vaiko tėvų gyvenamajai vietai, telefono numeriui, vaiko ugdymo įstaigai, vaiko tėvai privalo nedelsdami informuoti vienas kitą, pranešdami naujus kontaktinius duomenis.

15. Tais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos (pvz., vaiko liga, kitos nenumatytos aplinkybės), suinteresuotas tėvas ar motina, paaiškėjus tokioms aplinkybėms, praneša ne vėliau kaip prieš 1 dieną kitam iš tėvų ryšio priemonėmis (telefonu, SMS žinute) bei suderina, kuriuo kitu metu siekia įgyvendinti bendravimo tvarkoje numatytą ir neišnaudotą laiką.

Šalims išaiškinti, kad teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje.

Priimti ieškovo M. K. ieškinio atsisakymą dalyje dėl tėvystės nuginčijimo ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukti.

Ieškovui išaiškinti CPK 294 straipsnyje numatytas bylos nutraukimo pasekmes, kad bylą nutraukus vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Ieškovui M. K. grąžinti 75 % sumokėto 134 Eur (vieno šimto trisdešimt keturių eurų eurų) žyminio mokesčio dalį – 100,50 Eur (vieną šimtą eurų 50 centų) – sumokėtą 2022-10-04 Perlas Finance (Nr. (duomenys neskelbtini)). Žyminio mokesčio grąžinimą pavesti atlikti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmus.