- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-26
- Bylos Nr.
- e2-621-516/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00061-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Uno“
- Ieškovas
- D. P., K. P.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
- 3.1.18.2.2Įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Uno“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 15 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. e2-610-253/2021 pagal ieškovų D. P. ir K. P. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Uno“ dėl įpareigojimo įregistruoti turtą Nekilnojamojo turto registre ir sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai D. P. ir K. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami įpareigoti atsakovę UAB „Uno“ įregistruoti nekilnojamąjį turtą, esantį sklype, adresu (duomenys neskelbtini) (adresas (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre, įpareigoti atsakovę UAB „Uno“ sudaryti pagrindinę turto, esančio sklype, adresu (duomenys neskelbtini) (adresas (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį su ieškovais D. P. ir K. P., priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl atsakovės UAB „Uno“ nekilnojamojo turto, esančio sklype adresu (duomenys neskelbtini) (adresas (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimo.
3. Nurodė, kad ieškinys preliminariai (lot. prima facie) pagrįstas. Ieškovai sudarė preliminariąją ginčo nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį ir įvykdė savo įsipareigojimus, t. y. investavo lėšas į turtą, siekiant užbaigti statybą ir turtą įsigyti nuosavybės teise. Tuo tarpu atsakovė nepagrįstai atsisako sudaryti pagrindinę sutartį. Egzistuoja būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Atsakovės veiksmai rodo jos siekį išvengti įvykdyti ieškovų reikalavimus. Atsakovė nebendradarbiauja, neatsako ieškovams į jų prašymus sudaryti pagrindinę turto pirkimo-pardavimo sutartį. Be to, šiuo metu yra vykdomas ikiteisminis tyrimas, kuriame atsakovės vadovas R. P. yra įtariamas sukčiavimu ir kitų neteisėtų veikų atlikimu. Šis faktas tik dar labiau pagrindžia būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių turtas, kurio statybas finansavo ieškovai, gali būti perleistas kitiems asmenims.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. kovo 15 d. nutartimi ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje atliko įrašą viešajame registre dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo.
5. Teismas, įvertinęs ieškovų pateiktų procesinių dokumentų turinį ir priedus, nustatė, kad ieškinio dalykas ir faktinis pagrindas yra suformuluoti iš esmės tinkamai, pateikti rašytiniai įrodymai, teisiniai ir faktiniai argumentai, kuriais ieškovai grindžia savo reikalavimus. Duomenų, kad ieškovai reikštų aiškiai nepagrįstą reikalavimą ar savo teises gintų netinkamu būdu, teismas nenustatė. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ieškovų reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti.
6. Spręsdamas klausimą dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. būsimo teismo sprendimo nevykdymo ar jo vykdymo pasunkėjimo grėsmės egzistavimo, teismas atsižvelgė į ginčo kilimo aplinkybes, į tai, kad ginčas susijęs su nekilnojamuoju turtu. Teismo vertinimu, iki bylos išnagrinėjimo neapribojus atsakovės galimybės disponuoti ginčo turtu, ji gali perleisti ginčo objektą tretiesiems asmenims, taip apsunkindama teismo sprendimo įvykdymą. Šios aplinkybės, teismo sprendimu, yra pakankamos konstatuoti, kad egzistuoja grėsmė, jog teismo sprendimas nebus įvykdytas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atsakovė UAB „Uno“ pateikė atskirąjį skundą, prašydama Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 15 d. nutartį panaikinti, ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Ieškovai neįrodė atsakovės nesąžiningumo. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas atsakovės nesąžiningumo klausimo iš esmės netyrė ir neanalizavo. Konstatavęs, kad atsakovė iki civilinės bylos išnagrinėjimo gali tretiesiems asmenims perleisti ginčo nekilnojamąjį turtą, teismas šiems savo teiginiams pagrįsti jokių įrodymų nepateikė ir neanalizavo. Teismas tinkamai nemotyvavo nutarties.
7.2. Ikiteisminis tyrimas, kuris yra vykdomas dėl atsakovės direktoriaus veiklos, niekaip negali patvirtinti ir nepatvirtina, kad UAB „Uno“ ginčo objektą gali perleisti tretiesiems asmenims. Tai, kad atsakovės direktorius R. P. vengia sudaryti pagrindinę ginčo objekto pirkimo-pardavimo sutartį su ieškovais, yra šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas ir ši aplinkybė negali būti vertinama, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą.
Atsiliepimas
8. Ieškovai D. P. ir K. P. pateikė atsiliepimą, prašydami atsakovės UAB „Uno“ atskirąjį skundą atmesti, Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 15 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
8.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovų reikalavimai yra susiję su nekilnojamuoju turtu ir vien tai sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ginčo turtui, yra jų perleidimo tretiesiems asmenims grėsmė ir dėl to būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba tokio sprendimo vykdymas pasidarytų nebeįmanomas. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog tuo atveju, kai ieškovas paduoda ieškinį dėl nuosavybės teisių į konkretų turtą pripažinimo, jeigu nėra duomenų, kad paduotas ieškinys akivaizdžiai neperspektyvus, teismas paprastai turi tenkinti pareiškėjo prašymą ir areštuoti ginčo objektą.
8.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo neįvykdymui. Jeigu atsakovė, kaip deklaruojama atskirajame skunde, iš tikrųjų nesiekia ir neketina ginčo nekilnojamojo turto perleisti, taikyta laikinoji apsaugos priemonė objektyviai niekaip nepažeidžia ir negali pažeisti jos interesų ir (ar) neproporcingai suvaržyti teisių.
8.3. Kiek žinoma iš viešų duomenų, atsakovė aktyviai perleidinėja nekilnojamąjį turtą, galimai pažeisdama sutartinius įsipareigojimus. Pavyzdžiui, 2020 m. gruodžio 14 d. – 2020 m. gruodžio 16 d. perleistas nekilnojamasis turtas, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal Turto areštų registro duomenis, nurodytas turtas po perleidimo buvo areštuotas Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės prašymu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
10. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, 2) nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.
12. Pagal susiformavusią teismų praktiką, teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio išankstinio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Tuo tarpu teismui atlikus ieškovo pareikštų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimą ir nusprendus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2232/2013; 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-799-302/2019; 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1301-516/2020). Pažymėtina, kad preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015, 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-732-943/2020). Taigi tik įsitikinęs ieškinio reikalavimų tikėtinu pagrįstumu teismas gali spręsti, ar yra antroji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
13. Nagrinėjamu atveju ieškovai D. P. ir K. P. pareiškė ieškinį, kuriuo reikalavo įpareigoti atsakovę UAB „Uno“ įregistruoti nekilnojamąjį turtą Nekilnojamojo turto registre ir sudaryti pagrindinę turto pirkimo-pardavimo sutartį su ieškovais. Šioms aplinkybėms pagrįsti ieškovai kartu su ieškiniu pateikė įrodymus, jų manymu, įrodančius ieškinyje dėstomas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio pagrįstumą, nenustatė, kad ieškovų D. P. ir K. P. ieškinys būtų akivaizdžiai nepagrįstas ar kad jie savo interesus gintų aiškiai netinkamu būdu ir pan. Pareikštame ieškinyje aiškiai suformuluoti reikalavimai, ieškinys pagrįstas tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek ieškovų poziciją pagrindžiančiais teisiniais pagrindais, pateikti įrodymai, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad pateiktas ieškinys nėra akivaizdžiai nepagrįstas.
14. Konstatavus, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo spręsti, kad ieškovų pateiktas ieškinys būtų akivaizdžiai nepagrįstas, toliau vertintina antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga – grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui.
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo, todėl šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes.
16. Šioje byloje kilęs ginčas susijęs su nekilnojamuoju turtu. Tais atvejais, kai ginčijami konkretūs turtiniai sandoriai arba prašoma pripažinti galiojančiais tam tikrus sandorius, ar, kaip šiuo atveju, įpareigoti sudaryti sandorį, kurio objektas – nekilnojamasis turtas, laikoma, kad ieškovų materialiniai teisiniai reikalavimai tiesiogiai siejami su ginčo objekto teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ginčo turtui, yra jo perleidimo tretiesiems asmenims grėsmė ir dėl to būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba tokio sprendimo vykdymas pasidarytų nebeįmanomas. Todėl teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog tuo atveju, kai ieškovas paduoda ieškinį dėl nuosavybės teisių į konkretų turtą pripažinimo, jeigu nėra duomenų, kad paduotas ieškinys akivaizdžiai neperspektyvus, teismas paprastai turi tenkinti pareiškėjo prašymą ir areštuoti ginčo objektą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1034-943/2019).
17. Apeliantė, nesutikdama su skundžiama nutartimi, teigia, kad byloje nebuvo įrodytas jos nesąžiningumas, t. y. kad iki bylos išnagrinėjimo ji gali tretiesiems asmenims perleisti ginčo nekilnojamąjį turtą.
18. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad byloje nėra tiesioginių įrodymų apie atsakovės, kurios turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės, realius ketinimus šiuo metu perleisti ginčo turtą. Kita vertus, būtinybę taikyti atitinkamus ribojimus teisminio ginčo objektams (konkrečiam turtui) ne visada lemia poreikis eliminuoti galimybę atsakovui pakeisti savo turtinę padėtį, perleidžiant / kitaip apsunkinant jam priklausantį turtą, bet ir poreikis išsaugoti patį ginčo objektą nepakitusiu. Tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama tik kaip prevencinė priemonė, užtikrinanti ginčo šalių status quo (faktinės arba teisinės padėties išsaugojimą) ir nesukelianti didelių suvaržymų asmeniui, kurio atžvilgiu ji yra taikoma (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017; 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1163-464/2017). Nagrinėjamoje byloje tokį poreikį pagrindžia ieškinio dalykas – reikalavimas įregistruoti nekilnojamąjį turtą Nekilnojamojo turto registre ir sudaryti pagrindinę ginčo nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį su ieškovais. Todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, uždrausdamas perleisti nuosavybę į ginčo turtą tretiesiems asmenims, t. y. užkirsdamas kelią situacijos pokyčiams ar naujų ginčo objektu tapusio turto savininkų atsiradimui.
19. Šiuo aspektu svarbu atkreipti dėmesį ir į pirmosios instancijos teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pobūdį – įrašo viešame registre apie draudimą perleisti nuosavybės teises į ginčo turtą padarymą. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą yra pasisakyta, kad tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė netrukdo savininkui įgyvendinti turimo ginčo nekilnojamojo turto naudojimo ir valdymo teisių (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017; 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1163-464/2017). Taigi taikyta laikinoji apsaugos priemonė iš esmės neapsunkina atsakovės galimybės naudotis nekilnojamuoju turtu.
20. Be to, nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas negali nesutikti su ieškovais, kad jeigu atsakovė, kaip deklaruojama jos atskirajame skunde, iš tikrųjų nesiekia ir neketina ginčo nekilnojamojo turto šiuo metu perleisti, aptariama laikinoji apsaugos priemonė objektyviai niekaip nepažeidžia ir negali pažeisti jos interesų ir (ar) neproporcingai suvaržyti atsakovės teisių. Ir atvirkščiai, atsakovės siekis panaikinti tokio pobūdžio laikinąją apsaugos priemonę, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tik papildomai pagrindžia pirmosios instancijos teismo poziciją, kad grėsmė ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui nėra visiškai eliminuota. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju netaikius disponavimo apribojimų ginčo turtui, atsakovė turėtų galimybę jį perleisti tretiesiems asmenims ar jį kitaip apsunkinti. Dėl šios priežasties galėtų užsitęsti bylos nagrinėjimas, dar labiau pasunkėti ir taip sudėtinga teisinė situacija bei teismo sprendimo įvykdymas.
21. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, taikęs laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešajame registre dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą perleidimo draudimo, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.