Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo AB DNB banko prašymą suinteresuotiems asmenims A. T., L. T., E. J., antstolei B. P. dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

pareiškėjas AB DNB bankas kreipėsi į teismą, prašydamas išspręsti sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą, t.y. pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2011-09-13 nutartimi Nr.1029V/2011 nustatytą įkeistų nekilnojamųjų daiktų pardavimo tvarką, nustatant, kad antrąja eile varžytynėse parduodamas (duomenys neskelbtini) esantis 1,8793 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. 8950-0006-0021, nuosavybės teise priklausantis A. T. (a/k (duomenys neskelbtini) ir L. T. (a/k (duomenys neskelbtini) kartu su 410,13 kv. m ploto gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1482,34 kv. m ploto mechaninėmis dirbtuvėmis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), katiline, likusi dalis 86 proc. turinti 121 kv. m ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), katiline, 39 kv. m ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančius E. J. ((duomenys neskelbtini)). Nurodė, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėja 2011-09-13 priėmė nutartį Nr.1029V/2011, kuria buvo nutarta AB DNB banko naudai iš skolininkų A. T. ir L. T. išieškoti skolą: 122 537,88 Eur negrąžinto kredito, 10 732,28 Eur nesumokėtų palūkanų, 840,32 Eur delspinigių, iš viso 134 110,48 Eur, 17,38 Eur (60Lt) procesinių dokumentų įteikimo per antstolį išlaidų, 39,10 Eur (135 Lt) žyminio mokesčio išlaidų ir 5 proc. dydžio įstatyminių metinių palūkanų nuo visos negrąžintos skolos sumos (134 110,48 Eur), skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos, t. y. nuo 2011-09-12, iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistus nekilnojamuosius daiktus, laikantis šios tvarkos: pirmąja eile parduoti varžytynėse: 3,2300 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). nuosavybės teise priklausantį A. T. (a/k (duomenys neskelbtini) ir L. T. (a/k (duomenys neskelbtini) antrąja eile parduoti varžytynėse: 1,8793 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį A. T. (a/k (duomenys neskelbtini) ir L. T. (a/k (duomenys neskelbtini) trečiąja eile parduoti varžytynėse: 410,13 kv. m ploto gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),1482,34 kv. m ploto mechanines dirbtuves, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), katilinę, likusi dalis 86 proc. turinti 121 kv. m ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),katilinė, 39 kv. m ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančius E. J. (gim. 1975, D paso Nr. (duomenys neskelbtini)). Pažymėjo, kad egzistuoja nepalankios aplinkybės, dėl kurių sunku įvykdyti hipotekos teisėjos nutartį. Antrąja ir trečiąja eile parduodami nekilnojamieji daiktai yra neatsiejamai susiję, t.y. trečiąja eile iš varžytynių parduotini įkeisti nekilnojamieji daiktai yra 1,8793 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris turėtų būti realizuojamas antrąja eile. Šiuo atveju, tiek ant jo esantys statiniai priklausantys skirtingiems asmenims, kas gali sąlygoti ginčų kilimą ateityje. Taip pat neatmestina galimybė, jog dėl tokios situacijos (žemės sklypas ir ant jo esantys statiniai priklausys skirtingiems asmenims) įkeisto nekilnojamojo turto niekas nepirks. Akivaizdu, kad žemės sklypo ir jame esančių statinių rinkos vertė ženkliai sumažės, jei tame pačiame sklype esantys statiniai priklausys skirtingiems asmenims. Be to, nukentėtų tiek skolininko, tiek išieškotojo interesai, nes pardavus turtą už mažas kainas būtų padengta mažesnė skolos dalis, nei realizavus turtą už realias kainas. Banko manymu, nustatytas įkeisto turto eiliškumas iš esmės pažeidžia hipotekos kreditoriaus interesus. Pažymėtina, jog dėl teisminių ginčų vykdymo procese bei kitų skolininko inicijuotų teisminių procesų, Bankas ir taip jau ilgą laiką negali atgauti skolos ir šių lėšų panaudoti savo vykdomojo komercinėje kreditavimo veikloje. Atsižvelgiant į minėtas faktines aplinkybes, jog šiuo atveju skolos pagal vykdomąjį dokumentą suma žymiai viršija viso įkeisto turto vertę, hipotekos kreditoriaus interesus atitiktų tik įkeisto turto pardavimas visas kartu, nes priešingu atveju be jokio teisėto pagrindo būtų neproporcingai užtęsiamos vykstančios išieškojimo iš įkeisto turto procedūros, ir hipotekos kreditorius patirtų dar daugiau nuostolių dėl ilgai neatgaunamos skolos. Nagrinėjamu atveju reikšmingos aplinkybės, jog skolos Bankui kas dieną didėja priteistų 5 proc. dydžio procesinių palūkanų suma, tokiu būdu didėja ir skirtumas tarp skolos sumos ir įkeisto turto vertės.Suinteresuotas asmuo antstolė B. P. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo prašymą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjo prašymu dėl vykdymo tvarkos pakeitimo sutinka visiškai, nes šiuo konkrečiu atveju vykdomasis dokumentas įpareigoja antstolį antrąja eile iš varžytynių parduoti žemės sklypą, ir tik pardavus šį turtą, antstolis trečia eile iš varžytynių parduoda ant minėto žemės sklypo esančius statinius. Tokia išieškojimo iš įkeisto turto tvarka neabejotinai mažina turto likvidumą, vertę ir didina vykdymo proceso išlaidas. Akcentavo, kad įsiskolinimo suma hipotekos kreditoriui AB DNB bankui 2016-04-27 dienai yra 162 466,83 Eur, įkeisto turto vertė – 142 800 Eur, pradinė pardavimo iš pirmųjų varžytynių kaina – 114 240 Eur, taigi įkeisto turto vertės akivaizdžiai neužtenka įsiskolinimo sumos išieškojimui, todėl turto pardavimas eilėmis netenka prasmės, nes visi įkeisti objektai turės būti parduoti iš varžytynių. Pažymėjo, kad vykdomoji byla 0171/13/02550 vykdoma nuo 2013-04-29, t.y. 3 metus, skolininkas įvairiomis priemonėmis vilkina vykdymo procesą, o nutartyje nustatyta turtinio komplekso pardavimo eilėmis tvarka hipotekos kreditoriaus teisėtus reikalavimus dar labiau apsunkina, esama situacija nesuderinama su hipotekos kreditoriaus privilegijuota padėtimi ir prielaidomis gauti išieškojimą iš įkeisto turto supaprastinta ir pagreitinta tvarka. Suinteresuotas asmuo A. T. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo pareiškimą, kuriame nurodė, jog nesutinka su hipotekos kreditoriaus prašymu, nes šalys pasirašydamos hipotekos lakštą susitarė iš varžytynių pardavimo eilę. Hipotekos lakštas nenuginčytas, todėl šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str.). Apie nustatytą turto pardavimo varžytynėse eiliškumą pareiškėjas žinojo, jai pritarė, todėl ji gali būti keičiama tik šalių bendru sutarimu (CK 6.156 str.). Prašė atmesti kreditoriaus prašymą dėl hipotekos teisėjo nutarties vykdymo tvarkos pakeitimo bei priteisti iš pareiškėjo skolininko patirtas bylinėjimosi išlaidas.Suinteresuotas asmuo E. J. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog kreditoriaus prašymas yra nepagrįstas, nes turtą įkeitė tik su sąlyga, kad įkeistas jam priklausantis turtas bus parduotas paskutinis (trečiąja eile), todėl įkeisto turto pardavimas, nesilaikant imperatyvios turto pardavimo eilės, be jo sutikimo, yra negalimas. Sutarčių privaloma laikytis. Kitoks įkeisto turto pardavimas pažeistų jo teises ir teisėtus lūkesčius.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 19 d. nutartimi prašymą tenkino visiškai bei pakeitė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2011-09-13 nutartimi Nr.1029V/2011 nustatytą įkeisto nekilnojamojo turto pardavimo tvarką, nustatant, kad antrąja eile varžytynėse parduodamas (duomenys neskelbtini) esantis 1,8793 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis A. T. (a/k (duomenys neskelbtini) ir L. T. (a/k (duomenys neskelbtini) kartu su 410,13 kv. m ploto gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1482,34 kv. m ploto mechaninėmis dirbtuvėmis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), katiline, likusi dalis 86 proc. turinti 121 kv. m ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), katiline, 39 kv. m ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančius E. J. (gim. 1975, D paso Nr. (duomenys neskelbtini)). Teismas nurodė, kad nors šalys hipotekos lakšte nustatė varžytynių pardavimo eilę, pagal kurią pirmiausia būtų parduodamas skolininkams priklausantis turtas, ir tik po to būtų parduodamas kito įkaito davėjo turtas, tačiau tai nereiškia, kad šalys privalo iš anksto nustatyti galimą įkeisto turto pardavimo tvarką ir skolos išieškojimo procese kreditoriui sutikus negali susitarti turtą realizuoti kita tvarka, nei buvo manyta sudarant hipotekos sandorį. Teismas sprendė, kad žemės sklypo su jame esančiais priklausiniais – pastatais pardavimas iš varžytynių, kaip atskirų objektų, neproporcingai pažeistų hipotekos kreditoriaus AB DNB banko bei įkeistų daiktų savininkų interesus, kuo greičiau ir operatyviau parduoti įkeistą turtą už kuo didesnę pinigų sumą, atgauti visą skolą, kadangi šie daiktai yra tarpusavyje susiję ir nors objektyviai juos įmanoma parduoti atskirai, tačiau realiai toks turto realizavimo būdas būtų netikslingas ir nenaudingas: atskirai parduodamo užstatyto žemės sklypo vertė būtų ženkliai mažesnė nei parduodant žemės sklypą kartu su jo priklausiniais – pastatais (CK 4.183 str., 4.194¹ str., 4.195 str., 6.395 str.). Pažymėjo, jog aplinkybė, kad skolininkai, daikto savininkai nesutinka, jog žemės sklypas su jame esančiais pastatais būtų parduodami kartu, parodo, kad šalys nėra suinteresuotos greitu išieškojimo procesu, nes atskiras žemės sklypo ir jame esančių priklausinių – pastatų pardavimas gali sukelti neigiamą situaciją ir naujus teisminiu ginčus, įvertinus LR Žemės įstatymo reikalavimus. Pažymėjo, kad žemės sklypo ir jame esančių pastatų atskiras pardavimas gali ženkliai sumažinti galimybę atlikti operatyvų pardavimo procesą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į skundą argumentai

Apeliantas A. T. atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo AB DNB bankas prašymą atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 163-166). Nurodė šiuos atskirojo skundo argumentus:Nutartis yra priimta pažeidžiant CPK normas ir suformuotą teismų praktiką, kadangi nutartimi iš esmės pakeista ne hipotekos nutarties vykdymo tvarka, bet pati hipotekos nutartis ir jos esmė. Įstatyme nenumatyta teismo galimybė keisti šalių valinį sandorį – bendrosios hipotekos lakšto turinį ir jo pagrindu priimtą įsiteisėjusią hipotekos nutartį;Teismas nepagrįstai prioritetą suteikė kreditoriaus interesų apsaugai, ignoruodamas skolininko ir įkaito turėtojo teises ir pagrįstus lūkesčius. Greitesnis skolos išieškojimas negali sąlygoti skolininko teisių pažeidimo. Turto kompleksą, skirtingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, parduoti yra sunkiau. Be to, įkeistas turtas neatitinka turto komplekso sampratos, todėl jo pardavimas atskirai užtikrina didesnes galimybes ir greičiau jį parduoti.Pareiškėjas AB DNB bankas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė skundą atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 171-174). Nurodė, kad hipotekos lakšte nėra nustatyta, kad E. J. nuosavybės teise priklausantis turtas iš varžytynių turi būti parduodamas trečiąja eile, t.y. hipotekos sandorio šalys susitarė, jog visas įkeistas turtas parduodamas kartu. Apeliantas atskirajame skunde sutinka, jog turi būti vadovaujamasi hipotekos lakšto sąlygomis, todėl reikšdamas skundą dėl nutarties, kuria nustatyta sprendimo vykdymo tvarka iš esmės atitinka hipotekos sandoryje nustatytą įkeistų daiktų realizavimo eilę, prieštarauja pats sau. Nurodė, kad apeliantas nepagrįstai teigia, jog įkeistas turtas neatitinka turto komplekso sampratos. Teismų praktika formuoja vieningą poziciją, kad vieningo turtinio komplekso pardavinėjimas dalimis dirbtinai mažina parduodamų objektų kainą ir atitinkamai daro neįmanomu kitų likusių neparduotų objektų realizavimą.Antstolė B. P. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą (b. l. 178-182).Pažymėjo, jog teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas užtikrina įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumą ir vykdytinumą, bylos šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisėtų interesų apsaugą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjo prašymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Byloje nustatyta, kad A. T. ir L. T., užtikrindami iki 2031-03-31 suteikto kredito grąžinimą, hipotekos lakštu Nr. 15120060000285, 2006-06-15 įregistruotu Ukmergės raj. apylinkės teismo hipotekos skyriuje, įkeitė AB DnB NORD bankui nekilnojamuosius daiktus: 1) 3,2300 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį A. T. (a.k (duomenys neskelbtini) ir L. T. (a.k (duomenys neskelbtini) 2) 1,8793 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. 8950-0006-0021, esantį (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį A. T. (a/k (duomenys neskelbtini) ir L. T. (a/k (duomenys neskelbtini) 3) 410,13 kv. m ploto gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) 1482,34 kv. m ploto mechanines dirbtuves, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 5) katilinę, likusi dalis 86 proc. turinti 121 kv. m ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 6) katilinę, 39 kv. m ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančius E. J. (gim. 1975, D paso Nr. (duomenys neskelbtini)). Kreditoriui pradėjus priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto turto, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2011-09-13 nutartimi Nr.1029V/2011, AB DNB banko naudai nuspręsta išieškoti iš skolininkų A. T. ir L. T. skolą: 122 537,88 Eur negrąžinto kredito, 10 732,28 Eur nesumokėtų palūkanų, 840,32 Eur delspinigių, iš viso 134 110,48 Eur, 17,38 Eur (60Lt) procesinių dokumentų įteikimo per antstolį išlaidų, 39,10 Eur (135 Lt) žyminio mokesčio išlaidų ir 5 proc. dydžio įstatyminių metinių palūkanų nuo visos negrąžintos skolos sumos (134 110,48 Eur), skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos, t. y. nuo 2011-09-12, iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistus nekilnojamuosius daiktus, laikantis šios tvarkos: pirmąja eile parduoti varžytynėse : 3,2300 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį A. T. (a/k (duomenys neskelbtini) ir L. T. (a/k (duomenys neskelbtini) antrąja eile parduoti varžytynėse: 1,8793 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį A. T. (a/k (duomenys neskelbtini) ir L. T. (a/k (duomenys neskelbtini) trečiąja eile parduoti varžytynėse: 410,13 kv. m ploto gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),1482,34 kv. m ploto mechanines dirbtuves, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), katilinę, likusi dalis 86 proc. turinti 121 kv. m ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),katilinė, 39 kv. m ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančius E. J. (gim. 1975, D paso Nr. (duomenys neskelbtini)) (b.l. 5-6). Iš hipotekos lakšto Nr. 15120060000285, „Pastabos“ 11p. turinio nustatyta, kad šalys sudarydamos hipotekos sandorį susitarė įkeičiamų daiktų pardavimo varžytynėse tvarką: Įkeičiamas daiktas/1, Įkeičiamas daiktas/2, Įkeičiamo daikto/2 priklausiniai/1,2,3,4 parduodami kartu (b.l.131-134). Pareiškėjas AB DNB bankas kreipėsi į teismą, prašydamas išspręsti sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą, t.y. pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2011-09-13 nutartimi Nr.1029V/2011 nustatytą įkeistų nekilnojamųjų daiktų pardavimo tvarką, nustatant, kad antrąja eile varžytynėse parduodamas (duomenys neskelbtini). esantis 1,8793 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis A. T. (a/k (duomenys neskelbtini) ir L. T. (a/k (duomenys neskelbtini) kartu su 410,13 kv. m ploto gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1482,34 kv. m ploto mechaninėmis dirbtuvėmis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), katiline, likusi dalis 86 proc. turinti 121 kv. m ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), katiline, 39 kv. m ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančius E. J. (gim. 1975, D paso Nr. (duomenys neskelbtini)). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 19 d. nutartimi prašymą tenkino visiškai. Teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad nors šalys hipotekos lakšte nustatė varžytynių pardavimo eilę, pagal kurią pirmiausia būtų parduodamas skolininkams priklausantis turtas, ir tik po to būtų parduodamas kito įkaito davėjo turtas, tačiau tai nereiškia, kad šalys privalo iš anksto nustatyti galimą įkeisto turto pardavimo tvarką ir skolos išieškojimo procese kreditoriui sutikus negali susitarti turtą realizuoti kita tvarka, nei buvo manyta sudarant hipotekos sandorį. Teismas sprendė, kad žemės sklypo su jame esančiais priklausiniais – pastatais pardavimas iš varžytynių, kaip atskirų objektų, neproporcingai pažeistų hipotekos kreditoriaus AB DNB banko bei įkeistų daiktų savininkų interesus, kuo greičiau ir operatyviau parduoti įkeistą turtą už kuo didesnę pinigų sumą, atgauti visą skolą, kadangi šie daiktai yra tarpusavyje susiję ir nors objektyviai juos įmanoma parduoti atskirai, tačiau realiai toks turto realizavimo būdas būtų netikslingas ir nenaudingas: atskirai parduodamo užstatyto žemės sklypo vertė būtų ženkliai mažesnė nei parduodant žemės sklypą kartu su jo priklausiniais – pastatais (CK 4.183 str., 4.194¹ str., 4.195 str., 6.395 str.). Nesutikdamas su minėta pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantas atskirajame skunde nurodė, kad nutartis yra priimta pažeidžiant CPK normas ir suformuotą teismų praktiką, kadangi nutartimi iš esmės pakeista ne hipotekos nutarties vykdymo tvarka, bet pati hipotekos nutartis ir jos esmė. Pasak apelianto, įstatyme nenumatyta teismo galimybė keisti šalių valinį sandorį – bendrosios hipotekos lakšto turinį ir jo pagrindu priimtą įsiteisėjusią hipotekos nutartį. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apelianto teiginiais.Pažymėtina, jog vadovaujantis CPK 284 straipsnio 1 dalimi, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog vis dėlto teismo sprendimas ne visuomet gali būti įvykdytas jame nurodyta tvarka. Teismo sprendimo nevykdymą gali lemti tiek skolininko nesąžiningumas, kai jis vengia įvykdyti sprendimą, tiek neįvykdymo padarinių nenurodymas teismo sprendime, kai atsakovas sprendimu įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, tiek objektyvios aplinkybės, kurioms susidėjus teismo sprendimas negali būti vykdomas jame nurodytu būdu. Tokiais atvejais bylos šalys, vadovaudamosi CPK 284 straipsnio 1 dalimi, turi teisę prašyti teismo pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas – tai kitokios sprendimo įvykdymo tvarkos nustatymas, palyginti su teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta jo įvykdymo tvarka ar įprastine tam tikros rūšies sprendimų vykdymo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-83/2013). Teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas užtikrina įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumą ir vykdytinumą, bylos šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisėtų interesų apsaugą. Kadangi prašymas pakeisti sprendimo vykdymo tvarką nagrinėjamas šiam įsigaliojus, tai, spręsdamas tokį klausimą, teismas yra saistomas sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstyto patenkinto materialiojo reikalavimo turinio ir negali keisti sprendimo esmės.. Teismas, pakeisdamas sprendimo vykdymo tvarką, negali išplėsti ar susiaurinti šalių įrodinėtų ir sprendimu suteiktų teisių ar nustatytų pareigų, sukurti pareigų kitiems, nei nurodyti teismo sprendime, kurio vykdymo tvarka keičiama, asmenims (išskyrus jų teisių perėmėjus) ir pan.Kaip minėta, skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pakeitė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2011-09-13 nutartimi nustatytą įkeistų skolininkams priklausančių daiktų pardavimo tvarką, nustatydamas, jog antrąja eile varžytynėse bus parduodamas ir (duomenys neskelbtini). esantis 1,8793 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis A. T. (a/k (duomenys neskelbtini) ir L. T. (a/k (duomenys neskelbtini) ir 410,13 kv. m ploto gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1482, 34 kv. m ploto mechaninės dirbtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), katilinė, likusi dalis 86 proc. turinti 121 kv. m ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), katilinė, 39 kv. m ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantys E. J. (gim. 1975, D paso Nr. (duomenys neskelbtini)). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pareiškėjo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyta aplinkybe, kad apelianto nurodomame hipotekos lakšte Nr. 15120060000285 nėra nustatyta, jog E. J. nuosavybės teise priklausantis turtas turi būti parduodamas trečiąja eile. Sudarydamos hipotekos sandorį šalys susitarė dėl įkeistų daiktų pardavimo varžytynėse tvarkos: įkeičiamas daiktas/1, įkeičiamas daiktas/2, įkeičiamo daikto/2 priklausiniai/1,2,3,4 parduodami kartu. Dėl išdėstyto, atmestinas kaip nepagrįstas apelianto argumentas, jog pirmosios instancijos teismo nutartis paneigia hipotekos lakšte numatytą susitarimą, kadangi, priešingai, skundžiama nutartis atitinka hipotekos lakšte Nr. 15120060000285 nustatytą įkeisto turto pardavimo tvarką, nuo kurios buvo nukrypta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-09-13 nutartimi Nr. 1029V/2011. Pasak apelianto, teismas nepagrįstai prioritetą suteikė kreditoriaus interesų apsaugai, ignoruodamas skolininko ir įkaito turėtojo teises ir pagrįstus lūkesčius. Apelianto teigimu, įkeistas turtas neatitinka turto komplekso sampratos, todėl jo pardavimas atskirai užtikrina didesnes galimybes ir greičiau jį parduoti. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto teiginiais nesutinka.Nurodytina, jog pardavinėjant įkeistą turtą varžytynių metu, tiek skolininkui, tiek išieškotojui svarbu turtą parduoti už kiek įmanomą didesnę kainą, nes pardavus turtą už mažas kainas, būtų padengta mažesnė skolos dalis, nei realizavus turtą už realias kainas. Todėl siekdamas, kad turtas būtų parduotas už didesnę kainą ir pakeisdamas hipotekos teisėjos nutartį, kuri tokią galimybę sumažina, pirmosios instancijos teismas nepažeidžia nei skolininkų, nei išieškotojo AB DNB banko interesų ir teisėtų lūkesčių. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog areštuoto turto pardavimo iš varžytynių tinkamos kainos nustatymas kasacinio teismo praktikoje yra akcentuojamas kaip esminė varžytynių teisėtumo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-292/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje. Nr. 3K-7-90/2009 ir kt.). Areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklės įtvirtintos CPK 681 str., kurios nustato, jog skolininko turtas turi būti įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Pažymėtina, jog visas antrąja ir trečiąja eile varžytynėse parduodamas įkeistas turtas yra vienoje kadastrinėje vietovėje – (duomenys neskelbtini) Skolininkams priklausantis 1,8793 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra suformuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, tuo tarpu kiti įkeisti objektai - 410,13 kv. m ploto gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1482, 34 kv. m ploto mechaninės dirbtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), katilinė, likusi dalis 86 proc. turinti 121 kv. m ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), katilinė, 39 kv. m ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nors ir turi atskirus unikalius numerius, tačiau kartu su žemės sklypu sudaro vieną turtinį kompleksą, t.y. yra jo priklausiniai. Atsižvelgiant į tai, kad turto pardavimas iš varžytinių savo esme yra įstatyme numatyta specifika pasižymintis sandoris, pardavus gyvenamąjį namą, mechanines dirbtuves ir katilines skirtingiems pirkėjams, praktiškai tampa neįmanomu realizuoti žemę, ant kurios tie objektai yra pastatyti. Vadovaujantis CPK 178 str., šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K–3–398/2007; 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2008; kt.). Nurodydamas, jog įkeistas turtas neatitinka turto komplekso sampratos, apeliantas nenurodė šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų, todėl teismas juos atmeta kaip neįrodytus. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos 2016 m. spalio 19 d. nutarties, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjas AB DNB bankas prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. 2016 m. gruodžio 22 d. pateikė teismui mokėjimo pavedimą 363 Eur sumai. Atmetus atskirąjį skundą, pateikti prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų tenkintinas visiškai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi išdėstytais argumentais ir CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 d. 1 p., 339 straipsniu, teismas

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš A. T., a.k. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo AB DNB banko, į.k. 112029270, naudai 363 Eur bylinėjimosi išlaidų.