Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-760-1120/2022

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-11-08
Bylos Nr.: e2A-760-1120/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00362-2021-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Agnė Tikniūtė, Dalia Kačinskienė, Neringa Švedienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „NT paslaugos“, uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Marių kooperatyvas“, uždarajai akcinei bendrovei „Pamario kapitalas“

Kategorijos

2.1.2.4.1.2Viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris
2.1.2.4.1.3Tariamas sandoris
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-760-1120/2022Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00362-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.2; 2.1.2.4.1.3; 3.3.1.18.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 8 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Neringos Švedienės ir Agnės Tikniūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NT paslaugos“ (uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ procesinių teisių perėmėjos) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Marių kooperatyvas“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Pamario kapitalas“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys – bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „GJ baldai“ ir H. Č..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti 2020 m. birželio 18 d. pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr.K1ES-4627 (toliau – ir pirkimo–pardavimo sutartis), niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento, taikyti restituciją natūra ir priteisti iš atsakovų solidariai ieškovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė paaiškino, kad 2020 m. birželio 18 d. atsakovės sudarė ginčijamą pirkimo–pardavimo sutartį, kuria UAB „Marių kooperatyvas“ perleido UAB „Pamario kapitalas“ nekilnojamąjį turtą: administracinį pastatą, garažą, sandėlį, kitus inžinierinius statinius, esančius (duomenys neskelbtini) (toliau – ir nekilnojamasis turtas). Pagal pirkimo–pardavimo sutarties 3.1 punktą nekilnojamojo turto pardavimo kaina – 360 000 Eur.

3. Ieškovė prašė pripažinti pirkimo–pardavimo sutartį niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento, taikyti restituciją, dviem pagrindais: dėl prieštaravimo viešajai tvarkai ar gerai moralei ir dėl sandorio tariamumo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.81 ir 1.86 straipsniai).

4. Ieškovė teigė, kad atsakovės, veikdamos kaip tarpusavyje susiję asmenys pagal iš anksto paruoštą schemą ir sudarydamos pirkimo–pardavimo sutartį, nesąžiningais tyčiniais veiksmais veikė tiek prieš ieškovę ir jos turtinius interesus, tiek prieš trečiąjį asmenį bankrutuojančią uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir BUAB) „GJ baldai“ ir jos kreditorius, nekilnojamąjį turtą perleido aiškiai žinodamos apie teismine tvarka vykstančias civilines bylas, kuriose tiek ieškovė, tiek ir trečiasis asmuo BUAB „GJ baldai“ yra pareiškę reikalavimus, susijusius su pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu perleistu nekilnojamuoju turtu. Be to, nekilnojamasis turtas buvo perleistas už esmingai mažesnę nei šio turto vidutinė rinkos vertė kainą, kas įrodo pirkimo–pardavimo sutarties šalių tikruosius nesąžiningus ketinimus apsunkinti nekilnojamojo turto priteisimą natūra vykstančiose teisminėse bylose.

5. Pirkimo–pardavimo sutartis negalioja ir todėl, kad buvo sudaryta tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių. Kad pirkimo–pardavimo sutartis buvo tariamas sandoris įrodo tai, jog: UAB „Pamario kapitalas“ sandorio sudarymo momentu nebuvo finansiškai pajėgi sumokėti parduodamo turto kainą; turto kainos mokėjimo mechanizmas patvirtina aplinkybę, kad pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta tikslu įregistruoti turtą kito asmens vardu, be to, jis garantuoja turto grąžinimą ankstesniam savininkui. Atsakovė UAB „Pamario kapitalas“ negauna pajamų iš ginčo turto nuomos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ UAB „Marių kooperatyvas“ naudai 4 165,18 Eur ir 2 800 Eur UAB „Pamario kapitalas“ naudai bylinėjimosi išlaidų.

7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolė N. Š.-S. hipotekos kreditorės kredito unijos (toliau – ir KU) „Mėmelio taupomoji kasa“ naudai vykdė priverstinį skolos išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0033/15/02085 iš skolininkui UAB „GJ baldai“ nuosavybės teise priklausiusio nekilnojamojo turto – ginčo nekilnojamojo turto. Vykdomojoje byloje, antstolei paskyrus ekspertizę, nepriklausomas turto vertintojas UAB „Centro kubas – nekilnojamasis turtas“ parengė 2018 m. balandžio 18 d. turto ekspertizės aktą Nr. E-18-04-18-I85, kuriame ginčo nekilnojamojo turto rinkos vertė nustatyta 346 000 Eur.

8. Vykdymo eigoje 2018 m. liepos 25 d. skolininkas UAB „GJ baldai“ pateikė siūlymą nekilnojamąjį turtą parduoti atsakovei UAB „Marių kooperatyvas“ už 346 000 Eur sumą. Atsakovė sutiko ir 2018 m. rugsėjo 18 d. nekilnojamojo turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu Nr. 0033/15/02085 aptariamas nekilnojamasis turtas buvo parduotas UAB „Marių kooperatyvas“ už bendrą 346 000 Eur sumą, atitinkančią nepriklausomo turto vertintojo UAB „Centro kubas – nekilnojamasis turtas“ ekspertizės akte nurodytą turto rinkos vertę.

9. Vilniaus apygardos teisme 2018 m. rugsėjo 20 d. iškelta civilinė byla Nr. e2-4744-275/2018 (dabartinis Nr. e2-656-275/2021) pagal ieškovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovei BUAB „GJ baldai“ dėl nuosavybės teisės į 5969/10000 dalį aptarto ginčo nekilnojamojo turto pripažinimo. Atsakovė UAB „Marių kooperatyvas“ į bylą įtraukta dalyvauti trečiuoju asmeniu.

10. Ieškovė 2018 m. spalio mėn. pradžioje kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu dėl 2018 m. rugsėjo 18 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto Nr. 0033/15/02085 pripažinimo negaliojančiu CK 6.66 ir 1.86 straipsnių pagrindais. Į šią bylą 2019 m. sausio 15 d. bendraieškiu pagal pateiktą prašymą įtraukta BUAB „GJ baldai“. Ieškinį su tokio paties pobūdžio reikalavimu 2018 m. rugsėjo mėnesį pareiškė ir UAB „Idea In“ (buvęs turto varžytynių laimėtojas) ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1960-275/2019 nurodyta byla prijungta prie civilinės bylos Nr. e2-1960-275/2019 ir išnagrinėta kaip viena byla. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. ir 2018 m. spalio 1 d. nutartimis ieškovų prašymu byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – viešame registre padarytas įrašas dėl nuosavybės teisės į ginčo turtą perleidimo draudimo. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1960-275/2019 ieškinius atmetė, o 2019 m. liepos 10 d. papildomu sprendimu nutarė, įsiteisėjus 2019 m. birželio 27 d. sprendimui, byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-365-790/2020 Vilniaus apygardos teismo sprendimas paliktas nepakeistas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K- 7- 69- 313/2021 ieškovo kasacinis skundas atmestas.

Šalies argumentai

11. Ieškovė 2019 m. rugsėjo pabaigoje kreipėsi į teismą su netiesioginiu ieškiniu dėl 2018 m. rugsėjo 18 d. nekilnojamojo turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto Nr. 0033/15/02085 pripažinimo negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – ir CPK) 602 straipsnio 1 dalies 6 ir 7 punktų pagrindais ir 2019 m. rugsėjo 24 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4212-603/2019 dėl ginčo nekilnojamojo turto nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios buvo panaikintos Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartimi, o prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestas. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-132-881-2020 Vilniaus apygardos teismo nutartis palikta nepakeista. Nurodyta civilinė byla 2020 m. rugsėjo 10 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-102-603/2020, konstatavus civilinės bylos tapatumą civilinei bylai Nr. Nr. e2-1960-275/2019, nutraukta. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1649-1120/2020 Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartis palikta nepakeista.

Žemesnės instancijos teismas

12. 2020 m. birželio 18 d. atsakovės UAB „Marių kooperatyvas“ (pardavėja) ir UAB „Pamario kapitalas“ (pirkėja) sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. K1ES-4627, kurios pagrindu atsakovė UAB „Marių kooperatyvas“ perleido atsakovei UAB „Pamario kapitalas“ ginčo nekilnojamąjį turtą: pastatą – administracinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), už 360 000 Eur (sutarties 3.1 punktas).

13. Teismas dėl ieškovės reikalavimo pripažinti pirkimo–pardavimo sutartį niekine ir negaliojančia pažymėjo, kad tiek kreipiantis į teismą CK 1.81 straipsnio pagrindu, tiek CK 1.86 straipsnio pagrindu, ieškovė turi įrodyti savo teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Pagal CK 1.78 straipsnio 5 dalį reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo, tačiau tai nereiškia, kad reikalavimą galima pareikšti dėl visuomeninės ar moralinės pareigos – suinteresuotumas turi turėti teisinę reikšmę, t. y. reikia įrodyti, kad pripažinus sandorį negaliojančiu bus pašalinta kliūtis, trukdanti asmeniui įgyvendinti arba įgyti subjektinę teisę.

14. Teismas konstatavo, kad ieškovė tiesioginio teisinio intereso šioje byloje neturi, nes, pripažinus ginčijamą pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia ir taikant restituciją natūra, nekilnojamasis turtas būtų grąžintas UAB „Marių kooperatyvas“, o ieškovė nėra ir nebuvo jos kreditorė, t. y. turto grąžinimas UAB „Marių kooperatyvas“ nuosavybėn ieškovei nesukurtų jokių teisių į turtą ar kokiu nors kitu būdu tenkinti jos interesus. Ieškovė yra trečiojo asmens BUAB „GJ baldai“ kreditorė, todėl jos teisinio intereso tenkinimas yra pernelyg nutolęs nuo šios bylos galimo teisinio rezultato. Teismas sprendė, kad ieškovė neturi teisinio intereso CK 1.78 straipsnio 5 dalies prasme, šioje civilinėje byloje neturi ir reikalavimo teisės dėl galimai niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo.

15. Dėl sutarties (ne)prieštaravimo viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnis) teismas pažymėjo, kad savo iniciatyva ir nesant šalių prašymo teismas sprendžia dėl sandorio pripažinimo niekiniu tada, kai nagrinėjant bylą sandorio pripažinimas niekiniu tampa akivaizdus. Nagrinėjamu atveju tokios aplinkybės nekonstatuotinos. Teismas nurodė, kad pirkimo–pardavimo sutarties prieštaravimą viešajai tvarkai ir gerai moralei ieškovė grindžia tuo, kad atsakovės sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, nors žinojo, kad teismuose nagrinėjami ginčai dėl nekilnojamojo turto priteisimo natūra, nekilnojamasis turtas parduotas už žemą kainą, pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta esant susijusių asmenų išankstiniam susitarimui.

16. Dėl ieškovės nurodomų teisminių ginčų ir ribojimų perleisti ginčo turtą (ne)buvimo teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teisme pagal ieškovės pareikštą ieškinį nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1654-275/2020 (dabar – Nr. e2-656-275/2021), UAB „Marių kooperatyvas“ esant teisėta ginčo turto savininke, jai jokie materialiniai reikalavimai nebuvo (ir nėra) reiškiami (ji byloje įtraukta dalyvauti tik trečiuoju asmeniu), o bylą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas pagal ieškovės teiktus prašymus taikyti ribojimus nekilnojamam turtui atsisakė, taip pripažindamas, kad ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015). Teismas sprendė, kad jokių ribojimų atsakovei UAB „Marių kooperatyvas“ disponuoti jai nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu dėl ieškovės nurodytos civilinės bylos nebuvo.

Šalies argumentai

17. Ieškovės reiškiami turtinio pobūdžio reikalavimai BUAB „GJ baldai“ nurodytoje civilinėje byloje negalėjo įtakoti UAB „Marių kooperatyvas“ teisių laisvai disponuoti nekilnojamuoju turtu dėl to, kad UAB „Marių kooperatyvas“ nekilnojamąjį turtą įgijo vykdymo procese, kurio metu buvo realizuojamas hipotekos kreditorė KU „Mėmelio taupomoji kasa“ (pirminė hipoteka) ir KU „Vilniaus taupomoji kasa“ (antrinė hipoteka) naudai įkeistas turtas. Ši aplinkybė reiškia, kad, nepriklausomai nuo ieškovę ir BUAB „GJ baldai“ siejusių santykių pobūdžio, ieškovės inicijuoto teisminio ginčo rezultatas neįtakoja nekilnojamąjį turtą vykdymo procese įgijusios UAB „Marių kooperatyvas“ nuosavybės teisės turiniui ir apimčiai, nes ieškovė neturi jokio teisinio pagrindo pretenduoti į ginčo turtą ar jo dalį (CK 4.96 straipsnio 4 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

18. Teismas nurodė, kad ieškovė nepagrįstai tvirtina, kad Vilniaus apygardos teismui 2019 m. birželio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1960-275/2019 ir Lietuvos apeliaciniam teismui 2020 m. gegužės 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-365-790/2020 priėmus ieškovei nepalankius procesinius sprendimus dėl 2018 m. rugsėjo 18 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto Nr. 0033/15/02085 galiojimo, ginčas dar nebuvo pasibaigęs, dėl ko UAB „Marių kooperatyvas“, apie tai žinodamas, negalėjo ginčo turto perleisti ir dar bent tris mėnesius laukti kreipimosi į kasacinės instancijos teismą, kad būtų įgyvendintas teisingumas. Teismas pažymėjo, kad pirkimo–pardavimo sutartį atsakovės 2020 m. birželio 18 d. sudarė pasibaigus apeliaciniam procesui. Teismas konstatavo, kad pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta nesant jokių nustatytų apribojimų, nes, Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus 2020 m. gegužės 26 d. nutartį, ginčas dėl nuosavybės akto galiojimo buvo užbaigtas ir ieškovės kasacijos teisė šio fakto nepaneigia.

19. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog teismų nutarčių taikyti laikinąsias apsaugos priemones nekilnojamajam turtui pagrindu valstybės įmonėje Registrų centre įregistruoti juridiniai faktai su įrašais apie iškeltas bylas, susijusias su nekilnojamuoju turtu, galiojo ilgiau (iki 2020 m. birželio 16 d.) nei buvo priimta UAB „Marių kooperatyvas“ palanki Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutartis, nepaneigia fakto, kad būtent 2020 m. gegužės 26 d. teisminiai ginčai pasibaigė, UAB „Marių kooperatyvas“ turėjo teisę disponuoti jam nuosavybės teise priklausančiu ginčo turtu ir sudaryti ginčijamą sutartį dėl šio turto pardavimo. Teisinė registracija atlieka teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2010).

20. Teismas sprendė, kad pirkimo–pardavimo sutarties 5.1.1-5.1.3 punktuose UAB „Marių kooperatyvas“ pagrįstai pareiškė ir garantavo, kad jokių suvaržymų ir apribojimų šios sutarties sudarymui nėra, areštai neuždėti, teisme ginčų dėl jo nėra, ir tai, skirtingai negu nurodo ieškovė, toks pareiškimas nebuvo formalaus pobūdžio deklaracija, o reali faktinė situacija, paremta įstatymo nuostatomis. Dėl to teismas konstatavo, kad pirkimo–pardavimo sutarties 5.1.1 nuostata negali būti laikoma nesąžininga, nes ji neprieštaravo buvusiai faktinei situacijai.

21. Nurodė, kad aplinkybė, jog ieškovė po ginčijamos sutarties sudarymo praėjus keliems mėnesiams padavė kasacinį skundą, kuris buvo priimtas nagrinėjimui, nesuponuoja atsakovių nesąžiningumo ir (ar) ginčo sutarties prieštaravimo viešajai tvarkai ir (ar) gerai moralei, nes pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu ši aplinkybė dar neegzistavo. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-69-313/2021 ieškovės kasacinis skundas buvo atmestas.

22. Dėl nekilnojamojo turto pardavimo kainos teismas pažymėjo, kad ieškovė nebuvo ir nėra atsakovės UAB „Marių kooperatyvas“ kreditore ir actio Pauliana (Pauliana ieškinio) sąlygų šioje byloje neįrodinėja (tokiu pagrindu ieškinys nėra pareikštas), todėl argumentai dėl turto pardavimo kainos nagrinėjamu atveju nėra aktualūs. Nekilnojamojo turto savininkė atsakovė UAB „Marių kooperatyvas“, sudarydama pirkimo–pardavimo sutartį, nekilnojamąjį turtą galėjo parduoti už bet kokią jai priimtiną kainą. Dėl nurodytų priežasčių teismas nepasisakė dėl ieškovės pateiktos turto vertintojo UAB „CRE pro“ 2019 m. spalio 1 d. ataskaitoje Nr. 2019/09-19 nurodytos ginčo turto rinkos kainos, taip pat UAB „Giantus Vertinimas“ konsultacijoje nurodytos 2021 m. kovo 25 d. rekomenduojamos 970 000 Eur rinkos kainos pagrįstumo. Teismas nustatė, kad 2018 metais ginčo nekilnojamojo turto rinkos vertė buvo nustatyta ekspertizės aktu, turtą įvertinus pagal realią jo būklę, ir eksperto 2018 m. balandžio 18 d. buvo konstatuota 360 000 Eur rinkos kaina. Už šią ekspertizės akte nurodytą rinkos vertę atsakovė UAB „Marių kooperatyvas“ nekilnojamąjį turtą ir įgijo, o vėliau iš esmės už tą pačią vertę jį perleido atsakovei UAB „Pamario kapitalas“. Dėl to, formaliai vertinant, nėra jokių prielaidų teigti, kad nekilnojamasis turtas pirkimo–pardavimo sandoriu parduotas už gerokai mažesnę kainą negu 2018 metais buvusi jo rinkos vertė.

23. Dėl ginčo turto pardavimo pagal galimai nusikalstamą schemą tarpusavyje susijusiems asmenims teismas nurodė, kad ieškovė procesiniuose dokumentuose ir paaiškinimuose teisme daug dėmesio skyrė pirkimo–pardavimo sutarties sudaryme nedalyvavusių subjektų (KU „Mėmelio taupomoji kasa“, UAB „Kriaunų malūnas plius“, KB „Naujoji Kooperacija“, UAB „Pajūrio projektai“ ir pan.) ir su jais siejamų fizinių asmenų tariamai egzistuojančių tarpusavio ryšių aprašymui, taip pat ir tariamai 2018–2020 metais vykdytoje ginčo turto perleidimo schemoje dalyvavusiems juridiniams asmenims – KU „Mėmelio taupomoji kasa“, UAB „Marių kooperatyvas“, UAB „Pamario kapitalas“ ir su jais siejamiems fiziniams asmenims. Teismas sprendė, kad nurodyti ieškovės teiginiai nėra teisiškai reikšmingi, kadangi šios bylos nagrinėjimo dalykas yra sandorio tarp atsakovių teisėtumo patikrinimas ir aktualios yra aplinkybės, susijusios su šio sandorio sudarymu ir jo šalimis.

24. Teismas nustatė, kad atsakovė UAB „Marių kooperatyvas“, būdama savarankišku ūkio subjektu, nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą įgijo vykdymo procese 2018 m. rugsėjo 18 d. nekilnojamojo turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto Nr. 0033/15/02085 pagrindu. Už šiuo aktu įsigytą nekilnojamąjį turtą atsakovė UAB „Marių kooperatyvas“ visiškai atsiskaitė. Nuosavybės aktą pasirašė antstolis ir UAB „Marių kooperatyvas“ bei skolininkas, pasiūlęs turto pirkėją – UAB „GJ baldai“. Minimo akto teisėtumas yra galutinai patvirtintas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-69-313/2021, todėl ieškovės teiginys, kad 2018– 2020 metais egzistavo galimai nusikalstama ginčo turto perleidimo schema, kurioje galėjo dalyvauti KU „Mėmelio taupomoji kasa“ ir atsakovės, yra nepagrįstas.

25. Teismas konstatavo, kad ieškovė nepaneigė, kad atsakovė UAB „Marių kooperatyvas“ nekilnojamąjį turtą nusprendė parduoti atsisakiusi turėtų investavimo planų į jį ir turėdama tikslą susigrąžinti įsigyjant šį turtą patirtas investicijas. Toks atsakovės tikslas neprieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei. Nekilnojamąjį turtą atsakovė UAB „Marių kooperatyvas“ pardavė savarankiškam ūkio subjektui už adekvačią pardavimo kainą (dėl to atsakovės turtas nesumažėjo), galėdama laisvai ir nevaržomai juo disponuoti (jokių apribojimų turtui nebuvo), todėl nėra jokio pagrindo tokį sandorį pripažinti negaliojančiu CK 1.81 straipsnio pagrindu.

26. Dėl sandorio tariamumo (CK1.86 straipsnis) teismas konstatavo, kad ginčo sutarties pripažinti tariamu sandoriu nėra jokio teisinio pagrindo, nes atsakovė UAB „Marių kooperatyvas“ pirkimo–pardavimo sutartį sudarė turėdama teisėtą tikslą parduoti nekilnojamąjį turtą ir atgauti įgyjant nekilnojamąjį turtą patirtas investicijas, atsakovė UAB „Pamario kapitalas“ sutartyje nustatyta tvarka sumokėjo pirmąją turto kainos dalį (17 000 Eur sumokėta 2020 m. liepos 13 d.), antroji kainos dalis (343 000 Eur turėjo būti sumokėta iki 2021 m. birželio 18 d.) kol kas nesumokėta dėl ieškovės inicijuoto teisminio ginčo (civilinės bylos Nr. e2-1960-275/2019), t. y. ginčijamos sutarties sąlygos (nekilnojamojo turto nuosavybės teisė nuo pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo momento perėjo pirkėjai) yra teisėtos ir vykdomos (juridinis faktas apie nekilnojamojo turto savininkų pasikeitimą įregistruotas valstybės įmonės Registrų centro nekilnojamojo turto registre), jokioms imperatyvioms teisės aktų nuostatoms neprieštarauja ir užtikrina atsakovės UAB „Marių kooperatyvas“ teisėtų interesų apsaugą iki bus visiškai atsiskaityta už turtą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

27. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „NT paslaugos“ (UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ procesinių teisių perėmėja) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovių solidariai ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

27.1. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovių sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties atitiktį viešajai tvarkai ir gerai moralei, vadovavosi išskirtinai tik faktinėmis aplinkybėmis, nenagrinėdamas ir netirdamas tikrųjų atsakovių tikslų ir ketinimų, kurių jos siekė, sudarydamos pirkimo–pardavimo sutartį.

27.2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK reglamentuotus bendruosius principus ir neįvertino tikrosios šalių valios bei tikslo sudarant sandorį. Nevertino atsakovių elgesio iki ir po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, neanalizavo atsakovių sąžiningumo.

27.3. Pažymi, kad ieškinyje pateikti duomenys leidžia teigti, kad atsakovė UAB „Marių kooperatyvas“ yra per KU „Mėmelio taupomoji kasa“ valdybos pirmininko H. Č. statytinius – direktorių K. T. bei akcininkus J. Š. ir J. J. valdoma įmonė, o UAB „Pamario kapitalas“ taip pat yra per H. Č. statytinius D. B. ir V. B. valdoma įmonė. Pagal pateiktas faktines aplinkybes ir nustatytas minėtų asmenų sąsajas yra akivaizdu, kad nekilnojamojo turto perleidimo sutartis buvo sudaryta iš esmės tarp tarpusavyje artimai susijusių įmonių, kurios yra kontroliuojamos KU „Mėmelio taupomoji kasa“ – pradinės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditorės ir išieškotojos.

27.4. Teismas, konstatuodamas, kad apeliantės aprašomi subjektai nėra susiję su nagrinėjamu dalyku, todėl dėl jų nepasisakytina, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kadangi juridinis asmuo yra teisinė fikcija ir savo teises bei pareigas įgyvendina per jį valdančius fizinius asmenis, todėl ir šių asmenų tarpusavio ryšiai, vertinant pirkimo–pardavimo sutarties teisėtumo klausimą, akivaizdžiai įrodo apeliantės ieškinyje nurodytas aplinkybes apie nekilnojamojo turto perleidimą.

Šalies argumentai

27.5. Apeliantės teigimu, atsakovės siekė imituoti tariamai teisėtus civilinės apyvartos reikalavimus atitinkančio sandorio sudarymą ir vykdymą, sumažinti atsakovės UAB „Marių kooperatyvas“ turimo turto masę ir taip išvengti galimos restitucijos natūra įvykdymo nagrinėjamose civilinėse bylose, kas įrodo atsakovių ketinimų prieštaravimą gerai moralei (CK 1.81 straipsnis). Pažymi, kad pirkimo–pardavimo sutarties negaliojimą dėl jo prieštaravimo gerai moralei (CK 1.81 straipsnio 1 dalis) lemia ne tik pardavėjos UAB „Marių kooperatyvas“ nesąžiningumas, bet ir pirkėjos atsakovės UAB „Pamario kapitalas“ nesąžiningumas.

27.6. Atsakovės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymu siekė tik sumažinti atsakovės UAB „Marių kooperatyvas“ turimo turto masę ir taip išvengti galimos restitucijos natūra įvykdymo vykstančiose civilinėse bylose. Teigia, kad buvo pažeisti ne tik apeliantės, bet ir trečiojo asmens šioje civilinėje byloje BUAB „GJ baldai“ kreditorių teisės ir teisėti interesai bei pačios valstybės teisėtas lūkestis gauti atitinkamo dydžio mokestinę prievolę iš atsakovių, joms įvykdžius nekilnojamojo turto perleidimo pirkimo–pardavimo sutartį (CK 1.5 straipsnis).

27.7. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad pirkimo–pardavimo sutarties pripažinti tariamu sandoriu nėra teisinio pagrindo, yra nepagrįsta. Teigia, kad atsakovių sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis atitinka visus tariamo sandorio elementus – atsakovė (pirkėja) nėra finansiškai pajėgi įsigyti nekilnojamąjį turtą, turto kainos mokėjimo mechanizmas patvirtina aplinkybę, kad pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta tikslu įregistruoti turtą kito asmens vardu, turto mokėjimo kainos tvarka garantuoja turto grąžinimą ankstesniam savininkui, o atsakovė UAB „Pamario kapitalas“ negauna pajamų iš ginčo turto nuomos.

27.8. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl šalių teisės savo nuožiūra susitarti dėl atsiskaitymo pagal sutartį tvarkos, tačiau nepasisakė dėl atsakovės (pirkėjos) finansinių galimybių įvykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.

27.9. Nurodo, kad atsakovė UAB „Pamario kapitalas“ pirmajai 17 000 Eur įmokai už ginčo turtą taip pat skolinosi pinigines lėšas, tikėtina, iš vienintelės akcininkės ir vadovės V. B., kuri yra susijusi su atsakove UAB „Marių kooperatyvas“. Todėl tikėtina, kad UAB „Pamario kapitalas“ nepadengus visos nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sumos nekilnojamasis turtas bus grąžintas pardavėjai. Apeliantės teigimu, pardavėja prieš sudarydama pirkimo–pardavimo sutartį privalėjo iš atsakovės UAB „Pamario kapitalas“ pareikalauti papildomų užtikrinimo priemonių ar įrodymų, kurie leistų pardavėjai įsitikinti, kad už parduodamą turtą bus atsiskaityta.

Atsiliepimas

28. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Marių kooperatyvas“ prašo skundo netenkinti, priteisti iš ieškovės UAB „NT paslaugos“ bylinėjimosi išlaidas patirtas, apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

28.1. Apeliaciniame skunde nesutinkama su priimtu sprendimu, tačiau nepateikta nė vieno argumento, kuriuo būtų kvestionuojami ir paneigiami pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyti motyvai bei teismo padarytos išvados, kad UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, kurios teises ir pareigas byloje perėmė apeliantė, neturėjo teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi ir reikalavimo teisės dėl pirkimo–pardavimo sandorio galimo negaliojimo teisinių pasekmių taikymo.

28.2. Apeliantei neginčijant pirmosios instancijos teismo sprendime padarytos išvados, kad UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (atitinkamai ir apeliantė) neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, jokie apeliaciniame skunde apeliantės išdėstyti argumentai negali paneigti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

28.3. Pažymi, kad nagrinėjant bylą nenustatyta aplinkybių, kad sutarties negaliojimas akivaizdus ir būtų teisinis pagrindas šį sandorį pripažinti negaliojančiu teismo iniciatyva. Taigi, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (ir atitinkamai apeliantei) nesant suinteresuotu asmeniu CK 1.78 straipsnio 5 dalies prasme ir nesant aplinkybių sutartį pripažinti negaliojančia teismo iniciatyva, byloje nėra prielaidų nei pirkimo–pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia, nei naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

28.4. UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nebuvo ir nėra UAB „Marių kooperatyvas“ kreditorė. BUAB „GJ baldai“ taip pat nebuvo ir nėra UAB „Marių kooperatyvas“ kreditorė. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, apeliantė kaip UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ teisių perėmėja, neturi nei teisės reikalauti sutartį pripažinti negaliojančia ir taikyti sandorio negaliojimo teisines pasekmes, nei reikalauti panaikinti sprendimą, kuriame konstatuota nesant pagrindo sutartį pripažinta negaliojančia CK 1.81 straipsnio ir CK 1.86 straipsnio įtvirtintais pagrindais.

28.5. Byloje sutarties šalių tikslai ir ketinimai sudarant pirkimo–pardavimo sutartį bei sudarymo aplinkybės byloje yra tinkamai atskleisti ir nustatyti, jie neprieštarauja nei viešajai tvarkai, nei gerai moralei, ir daryti kitokias išvadas, kaip kad teigia ir norėtų apeliantė, nėra teisinio pagrindo.

Šalies argumentai

28.6. Apeliantės teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas byloje neva neanalizavo atsakovių sąžiningumo, nepagrįsti. Atsakovė UAB „Marių kooperatyvas“ sudarant pirkimo–pardavimo sutartį garantavo, kad jokių suvaržymų ir apribojimų sutarties sudarymui nėra, areštai neuždėti, teisme ginčų dėl turto nėra ir toks atsakovės UAB „Marių kooperatyvas“ pareiškimas bei garantija atitiko realią faktinę situaciją.

28.7. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad nekilnojamasis turtas parduotas siekiant sumažinti atsakovės UAB „Marių kooperatyvas“ turto masę ir išvengti nekilnojamojo turto priteisimo. Sudarant pirkimo–pardavimo sutartį atsakovė UAB „Marių kooperatyvas“ buvo įsitikinusi, kad jokios neigiamos pasekmės dėl ginčo nekilnojamojo turto negrėsė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pirkimo–pardavimo sutarties sudarymu negalėjo būti siekiama išvengti to, kas atsakovei UAB „Marių kooperatyvas“ negrėsė. Apeliantė tokias išvadas paneigiančių argumentų apeliaciniame skunde nepateikia. Be to, nekilnojamasis turtas parduotas nustatant kainą, kuri padengtų atsakovės UAB „Marių kooperatyvas“ patirtas investicijas įsigyjant nekilnojamąjį turtą ir jį išlaikant. Kaina nėra mažesnė už kainą, už kurią UAB „Marių kooperatyvas“ turtą įsigijo. Atsakovės UAB „Marių kooperatyvas“ manymu, nėra jokių prielaidų išvadoms, kad nekilnojamasis turtas parduotas siekiant atsakovei UAB „Marių kooperatyvas“ sumažinti jos turimo turto masę.

28.8. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pirkimo–pardavimo sutarties nepripažino tariamu sandoriu. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovių sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis neatitiko jų tikrųjų ketinimų ir buvo tariamas sandoris. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo aplinkybes ir jos vykdymą, todėl mano, kad priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Atsiliepimas

29. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Pamario kapitalas“ prašo skundo netenkinti, priteisti iš ieškovės UAB „NT paslaugos“ bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

29.1. Pirmosios instancijos teismas ištyrė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, kuriomis ieškovė grindė savo reikalavimus, įskaitant faktines aplinkybes dėl su ginčo nekilnojamuoju turtu susijusių teisminių ginčų, pirkimo–pardavimo sutarties kainos bei tariamai nusikalstamos schemos ir pagrįstai sprendė, kad pirkimo–pardavimo sutartis atitinka įstatymo reikalavimus.

29.2. Pažymi, kad nekilnojamasis turtas yra parduotas už kainą, kuri atitiko ekspertizės akte nurodytą rinkos vertę. Ieškovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nebuvo ir nėra atsakovės UAB „Marių kooperatyvas“ kreditore ir actio Pauliana (Pauliana ieškinio) sąlygų šioje byloje neįrodinėjo, todėl apeliantės argumentai dėl nekilnojamojo turto pardavimo sąlygų nėra aktualūs. Apeliantės reikalavimas priteisti nekilnojamąjį turtą natūra yra neįmanomas, nes apeliantė neturi reikalavimo teisės į nekilnojamąjį turtą.

Šalies argumentai

29.3. Teigia, kad reali ginčo situacija neturi teisėtumo ydų, kurias apeliaciniame skunde nurodo apeliantė, o aplinkybės tariamai rodančios sąsajas tarp įvairių asmenų, turėtų būti įvertintos kaip neįrodytos prielaidos.

29.4. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino CK 1.86 straipsnį, padarė pagrįstą išvadą, kad pirkimo–pardavimo sutarties pripažinti tariamu sandoriu nėra jokio teisinio pagrindo. Atsakovė UAB „Marių kooperatyvas“ pirkimo–pardavimo sutartį sudarė turėdama teisėtą tikslą parduoti nekilnojamąjį turtą ir atgauti įgyjant nekilnojamąjį turtą patirtas investicijas, atsakovė UAB „Pamario kapitalas“ sutartyje nustatyta tvarka sumokėjo pirmąją nekilnojamojo turto kainos dalį, antroji kainos dalis kol kas nesumokėta dėl ieškovės inicijuoto teisminio ginčo. Ginčijamos pirkimo–pardavimo sutarties sąlygos yra teisėtos ir vykdomos, jokioms imperatyvioms teisės aktų nuostatoms neprieštarauja ir užtikrina atsakovės UAB „Marių kooperatyvas“ teisėtų interesų apsaugą iki bus visiškai atsiskaityta už turtą. Dėl to sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pripažinti pirkimo–pardavimo sutartį tariamu sandoriu sąlygų nėra.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

30. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

31. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir bylos nagrinėjimo ribų

32. BUAB „GJ baldai“ ir KU „Mėmelio taupomoji kasa“ 2013 m. spalio 3 d. sudarė sutartinės sąlyginės hipotekos sandorį, kuriuo UAB „GJ baldai“ įkeitė KU „Mėmelio taupomoji kasa“ nekilnojamąjį turtą ir žemės sklypo, kuriame yra šis turtas, nuomos teisę. Hipotekos sandoryje šalys nustatė, kad turtas yra įkeičiamas siekiant užtikrinti ieškovės prievolės iki 2016 m. kovo 25 d. sumokėti trečiajam asmeniui 1 765 000 Lt (511 179,33 Eur), kylančios iš 2013 m. spalio 2 d. sutarties dėl reikalavimo teisių perleidimo, skolos perkėlimo ir sandorių įgyvendinimo tvarkos, įvykdymą, taip pat, jog bendra įkeičiamų objektų (ginčo turto ir žemės sklypo nuomos teisės) vertė sudaro 3 000 000 Lt (868 860,06 Eur).

33. BUAB „GJ baldai“ neįvykdė hipoteka užtikrintos prievolės KU „Mėmelio taupomoji kasa“, todėl kreditorė inicijavo įsiskolinimo išieškojimą iš įkeisto ieškovės turto. Klaipėdos miesto 2 notarų biuro notaras 2015 m. spalio 26 d. išdavė KU „Mėmelio taupomoji kasa“ vykdomąjį įrašą dėl 272 628,99 Eur nesumokėtos paskolos ir 6 proc. įstatyminių metinių palūkanų priverstinio išieškojimo. Vykdomojo įrašo pagrindu antstolė N. Š.-S. pradėjo vykdomąją bylą.

34. Vykdomojoje byloje, antstolei paskyrus ekspertizę, nepriklausomas turto vertintojas UAB „Centro kubas – nekilnojamasis turtas“ parengė 2018 m. balandžio 18 d. turto ekspertizės aktą Nr. E- 18- 04- 18-185, kuriame ginčo nekilnojamasis turto vertė nustatyta 346 000 Eur.

35. Vykdymo eigoje 2018 m. liepos 25 d. skolininkė UAB „GJ baldai“ pateikė siūlymą ginčo nekilnojamąjį turtą parduoti atsakovei UAB „Marių kooperatyvas“ už 346 000 Eur sumą. Atsakovė UAB „Marių kooperatyvas“ sutiko ir 2018 m. rugsėjo 18 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu Nr. 0033/15/02085 ginčo nekilnojamasis turtas parduotas UAB „Marių kooperatyvas“ už bendrą 346 000 Eur sumą.

36. Vilniaus apygardos teisme 2018 m. rugsėjo 20 d. iškelta civilinė byla Nr. e2-4744-275/2018 pagal ieškovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovei BUAB „GJ baldai“ dėl nuosavybės teisės į 5969/10000 dalį ginčo nekilnojamojo turto pripažinimo. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-298-275/2022 ieškovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atmetė. Sprendimas įsiteisėjo 2022 m. vasario 3 d.

37. Ieškovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2018 m. spalio mėn. pradžioje kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu dėl 2018 m. rugsėjo 18 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto Nr. 0033/15/02085 pripažinimo negaliojančiu CK 6.66 ir 1.86 straipsnių pagrindais. Į šią bylą 2019 m. sausio 15 d. bendraieške įtraukta BUAB „GJ baldai“. Ieškinį su tokio paties pobūdžio reikalavimu 2018 m. rugsėjo mėnesį pareiškė ir UAB „Idea In“ (buvęs turto varžytynių laimėtojas). Vilniaus apygardos teisme buvo iškelta civilinė byla Nr. e2-1960-275/2019, kuri išnagrinėta sujungus dvi kitas civilines bylas: 1) civilinę byla Nr. e2-1960-275/2019 pagal ieškovės UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas” ieškinį atsakovėms BUAB ,,GJ baldai” ir UAB ,,Marių kooperatyvas” dėl akto pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo antstolė N. Š.-S.; 2) civilinę bylą Nr. e2-1957-275/2019 pagal ieškovės UAB ,,Idea In “ ieškinį atsakovėms BUAB ,,GJ baldai” ir UAB ,,Marių kooperatyvas” dėl ginčo akto pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys antstolė N. Š.-S. ir KU ,,Mėmelio taupomoji kasa”. Kadangi BUAB ,,GJ baldai” buvo iškelta bankroto byla, pirmoje minėtoje sujungtoje civilinėje byloje BUAB ,,GJ baldai” buvo pakeista į bendraieškę. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 27 d. sprendimu ieškinius atmetė. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-365-790/2020 Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 27 d. sprendimas paliktas nepakeistas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-69-313/2021 Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutartis palikta nepakeista.

38. Ieškovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2019 m. rugsėjo 19 d. kreipėsi į teismą su netiesioginiu ieškiniu UAB „GJ baldai“ vardu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu 2018 m. rugsėjo 18 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. 0033/15/02085, Reg. Nr. S-3.5.-9242 (toliau – ir aktas), ir taikyti restituciją (civilinė byla Nr. e2-102-603/2020). UAB „Marių kooperatyvas“ pateikė prašymą nutraukti nagrinėjamą civilinę bylą CPK 293 straipsnio 3 dalies pagrindu. Paaiškino, kad UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir BUAB „GJ baldai“ kaip bendraieškės dalyvavo Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2- 1960- 275/2019 dėl to paties ginčijamo akto teisėtumo, kurioje teigė, kad minėtas aktas yra negaliojantis analogiškais kaip ir šioje byloje pagrindais. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartimi tenkino atsakovės UAB „Marių kooperatyvas“ prašymą nutraukti nagrinėjamą civilinę bylą. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. gruodžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1649-1120/2020 Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartį paliko nepakeistą.

39. Atsakovė UAB „Marių kooperatyvas“ (pardavėja) ir UAB „Pamario kapitalas“ (pirkėja) 2020 m. birželio 18 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – ir ginčo pirkimo–pardavimo sutartis), kurios pagrindu atsakovė UAB „Marių kooperatyvas“ pardavė atsakovei UAB „Pamario kapitalas“ ginčo nekilnojamąjį turtą: pastatą – administracinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), už 360 000 Eur (sutarties 3.1 punktas).

Dėl pirkimo–pardavimo sutarties negaliojimo CK 1.81 straipsnio pagrindu

40. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad ginčo pirkimo–pardavimo sutartis prieštarauja gerai moralei pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalį, nes šalys, sudarydamos ginčo pirkimo–pardavimo sutartį, iš esmės pažeidė kitų asmenų (apeliantės ir BUAB „GJ baldai“) interesus. Pažymi, kad KU „Mėmelio taupomoji kasa“ UAB „Marių kooperatyvas“ ir UAB „Pamario kapitalas“ yra tarpusavyje susiję asmenys. KU „Mėmelio taupomoji kasa“ tokiu būdu siekė atgauti į ginčo nekilnojamąjį turtą investuotas lėšas.

41. CK 1.78 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti suinteresuotas asmuo.

42. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teisme ginti savo teises gali ne bet kuris, o tik suinteresuotas asmuo. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą ir pažymėta, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė nustato dvi prielaidas atsirasti asmens subjektinei teisei – teisei kreiptis į teismą teisminės gynybos: tai būtent besikreipiančio asmens suinteresuotumas bei jo teisės ar įstatymo saugomo intereso pažeidimas. Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą, kitaip tariant, asmuo turi turėti savarankišką teisinį interesą ir poreikį jį ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396-2011; 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-695/2019, 75 punktas; 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019, 35.6 punktas). Ir priešingai – asmuo neturi teisės kreiptis į teismą prašydamas apginti ne jo paties, o kito asmens teisę, nes tai reikštų neleistiną įsikišimą į kito asmens laisvės sritį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-267-611/2019, 17 punktas).

43. Jei asmuo kreipiasi į teismą su ieškiniu gindamas jam pačiam priklausančią teisę arba interesą, jis privalo nurodyti, kokia jo teisė pažeista ir koks saugomas interesas turėtų būti ginamas, nes teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-378/2021, 20 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

44. Teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Teisės kreiptis į teismą prielaidų nebuvimas sudaro teisinį pagrindą teismui tokį ginčą pripažinti nenagrinėtinu teisme civilinio proceso tvarka ir ieškinį atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o jei ieškinys buvo priimtas – nutraukti civilinę bylą (CPK 293 straipsnio 1 punktas, 326 straipsnio 5 punktas). Kasacinis teismas, aiškindamas CK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, yra konstatavęs, kad asmens pateiktas ieškinys, nesusijęs su jo subjektinių teisių gynimu, teismuose nenagrinėtinas, išskyrus aiškiai įstatymuose nustatytus atvejus (t. y. subjektus, ginančius viešąjį interesą įstatymo pagrindu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2021, 30 punktas).

45. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė neturi teisinio intereso šioje byloje, nes pripažinus ginčijamą pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia ir taikant restituciją natūra nekilnojamasis turtas būtų grąžintas UAB „Marių kooperatyvas“, o ieškovė nėra ir nebuvo jos kreditore, t. y. turto grąžinimas UAB „Marių kooperatyvas“ nuosavybėn ieškovei nesukurtų jokių teisių į turtą ar kokiu nors kitu būdu tenkinti jos interesus. Ieškovė yra trečiojo asmens BUAB „GJ baldai“ kreditorė, todėl jos teisinio intereso tenkinimas yra pernelyg nutolęs nuo šios bylos galimo teisinio rezultato.

46. Apeliantė neteikia argumentų dėl savo teisinio suinteresuotumo, tik nurodo, kad atsakovės siekė ginčo sandoriu sumažinti atsakovės UAB „Marių kooperatyvas“ turimo turto masę ir taip išvengti galimos restitucijos natūra įvykdymo nagrinėjamose civilinėse bylose, o tikslas prieštarauja gerai moralei (CK 1.81 straipsnis). Nors apeliantė aiškiai nenurodo, koks jos interesas ginčo sandoriu yra pažeistas, bet iš jos daromų prielaidų galima spręsti, kad ji turi interesą į ginčo sandoriu perleistą turtą.

47. Dėl šio apeliantės nurodyto intereso pažymėtina, kad bylos duomenims ji yra BUAB „GJ baldai“ kreditorė. BUAB „GJ baldai“ pardavė ginčo turtą UAB „Marių kooperatyvas“, o pastaroji perleido šį turtą UAB „Pamario kapitalas“. Apeliantė ginčija šį paskutinį ginčo turto perleidimo sandorį tarp UAB „Marių kooperatyvas“ ir UAB „Pamario kapitalas“.

48. Byloje nustatyta, kad ginčo turto perleidimo sandoris tarp apeliantės skolininkės BUAB „GJ baldai“ ir UAB „Marių kooperatyvas“ įsiteisėjusiais teismų sprendimais paliktas galioti, todėl restitucijos galimybių ginčo turto atžvilgiu tarp BUAB „GJ baldai“ ir UAB „Marių kooperatyvas“ nėra, taigi, šiuo pagrindu (nuosavybės teisės gynimo ginčo turto atžvilgiu) apeliantė neturi materialinio teisinio suinteresuotumo ginčyti trečiųjų asmenų (UAB „Marių kooperatyvas“ ir UAB „Pamario kapitalas“) sandorį.

49. Dėl apeliantės intereso į UAB „Marių kooperatyvas“ turto masės padidėjimą pažymėtina, kad CK 6.68 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus (netiesioginis ieškinys). Pagrindinė šio instituto paskirtis – apsaugoti kreditorių nuo nesąžiningo skolininko veiksmų tais atvejais, kai skolininkas yra nesuinteresuotas savo subjektinės teisės įgyvendinimu dėl to, kad kreditorius į prisiteistą turtą nukreips savo reikalavimų patenkinimą.

50. Tinkamas subjektas (suinteresuotas asmuo), galintis pareikšti netiesioginį ieškinį, yra kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui. Todėl asmuo, kreipdamasis į teismą su netiesioginiu ieškiniu, visų pirma privalo pagrįsti savo civilinį procesinį subjektiškumą, t. y. teisės priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareiškiant ieškinį skolininko vardu turėjimą.

51. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad UAB „Marių kooperatyvas“ būtų UAB „GJ baldai“ skolininkė. Kadangi iš bylos duomenų darytina išvada, kad UAB „GJ baldai“ neturi reikalavimo teisės UAB „Marių kooperatyvas“ ir neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti šį sandorį, taigi, tokio suinteresuotumo neturi ir apeliantė (nėra netiesioginio ieškinio (CK 6.68 straipsnio 1 dalies) sąlygų).

52. Pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalį viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Siekiant nuginčyti sandorį CK 1.81 straipsnio pagrindu turi būti įrodyta, kad pagrindinis sutarties šalių ketinimas buvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti. Tokius šalių ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdūs, privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-915/2019 51 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

53. Išskirtiniais atvejais teismas gali taikyti niekinio sandorio pasekmes savo iniciatyva, nesant ginčo šalies reikalavimo. Savo iniciatyva teismas pripažįsta sandorį niekiniu ir taiko niekinio sandorio pasekmes tik tuomet, kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį ar aktą niekiniu tampa akivaizdus. Tam, kad pagrindas pripažinti sandorį niekiniu būtų akivaizdus (ir kad jį teismas galėtų konstatuoti procesiniame sprendime), būtina, kad tokį pagrindą patvirtinančios aplinkybės būtų nustatytos (ištirtos, išnagrinėtos ir įvertintos) laikantis CPK įtvirtintų reikalavimų arba kad išvadą dėl tokio pagrindo egzistavimo patvirtintų kitos byloje nustatytos (t. y. CPK nustatyta tvarka ištirtos, išnagrinėtos ir įvertintos) aplinkybės (CPK 263 straipsnis, 270 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 7- 301- 706/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

54. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad ginčo sandoris yra akivaizdžiai niekinis (byloje nėra akivaizdžių įrodymų), todėl jis negali būti pripažintas negaliojančiu be suinteresuotos šalies reikalavimo. Tačiau, kaip minėta, šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, kad apeliantė turi teisinį suinteresuotumą pareikšti reikalavimą šį sandorį pripažinti negaliojančiu.

55. Apeliantė teigia, kad teismas, konstatuodamas, kad apeliantės aprašomi subjektai nėra susiję su nagrinėjamu dalyku, todėl dėl jų nepasisakytina, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kadangi juridinis asmuo yra teisinė fikcija, savo teises bei pareigas įgyvendinanti per jį valdančius fizinius asmenis, todėl šių asmenų tarpusavio ryšiai, vertinant pirkimo–pardavimo sutarties teisėtumo klausimą, akivaizdžiai įrodo apeliantės ieškinyje nurodytas aplinkybes apie nekilnojamojo turto perleidimą.

56. Apeliantės požiūriu, atsakovė UAB „Marių kooperatyvas“ yra per KU „Mėmelio taupomoji kasa“ valdybos pirmininko H. Č. statytinius – direktorių K. T. bei akcininkus J. Š. ir J. J. valdoma įmonė, o UAB „Pamario kapitalas“ taip pat yra per H. Č. statytinius D. B. ir V. B. valdoma įmonė.

57. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė CK 1.81 straipsnio pagrindu ginčija tik vieną sandorį, konkrečiai UAB „Marių kooperatyvas“ ginčo turto pardavimo sandorį UAB „Pamario kapitalas“, o šio sandorio prieštaravimą viešajai tvarkai ir gerai moralei įrodinėja aplinkybe, kad tai vienas sandoris iš sandorių grupės, kuriuo siekiama sugrąžinti ginčo turtą KU „Mėmelio taupomoji kasa“. Įvertinus apeliantės ieškiniu apibrėžtas bylos nagrinėjimo ribas, darytina išvada, kak pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino apeliantės nurodytų fizinių ir juridinių asmenų tarpusavio sąsajų, nes jie nepatenka į ginčo nagrinėjimo ribas. Šios bylos nagrinėjimo dalykas yra pavienio sandorio prieštaravimas viešajai tvarkai ir gerai moralei, o kitų apeliantės minimų sandorių negaliojimas nėra akivaizdus ir teismo iniciatyva nenagrinėtinas.

58. Papildomai pažymėtina, kad dėl dalies apeliantės nurodomų aplinkybių jau yra pasisakyta įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 27 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 1960-275/2019) konstatuota, kad perleidžiant ginčo nekilnojamąjį turtą vykdymo procese BUAB „GJ baldai“ pasiūlytai pirkėjai UAB „Marių kooperatyvas“, nebuvo pažeistos imperatyvios CPK ir Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatos, taip pat nebuvo padaryta kitokių esminių vykdymo proceso pažeidimų, dėl kurių galėjo būti pažeisti BUAB „GJ baldai“ kreditorių interesai. Ši aplinkybė papildomai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pakartotinai nepasisakė dėl apeliantės nurodomų aplinkybių.

59. Pagal apeliantės nurodytas aplinkybes nėra pagrindo išvadai, kad ginčo pirkimo–pardavimo sandorio tikslas buvo sumažinti UAB „Marių kooperatyvas“ turimo turto masę ir taip išvengti galimos restitucijos natūra įvykdymo nagrinėjamose civilinėse bylose. Visų pirma, byloje nėra įrodymų, kad UAB „Marių kooperatyvas“ turto masė dėl ginčo sandorio sumažėjo. Sutiktina, kad pagal ginčo sutartį nėra visiškai atsiskaityta, tačiau byloje taip pat nėra duomenų, kad atsiskaitymas ateityje neįvyks. Apeliantės įrodinėjamas sandorio prieštaravimas gerai moralei ir viešajai tvarkai remiasi prielaidomis, nes ji nenurodo, kokie konkrečiai UAB „Marių kooperatyvas“ kreditoriai dėl ginčo sandorio nukentėjo.

60. Darytina išvada, kad, viena vertus, apeliantė apskritai negali ginčyti UAB „Marių kooperatyvas“ sandorių dėl teisinio suinteresuotumo trūkumo. Kita vertus, apeliantė neįrodė, kad ginčo sandoris turėjo priešingą gerai moralei ir viešajai tvarkai tikslą (išvengti UAB „Marių kooperatyvas“ prievolių kreditoriams įvykdymo) bei tuo pažeidė visos visuomenės interesus.

61. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė pagrindo pripažinti ginčo pirkimo–pardavimo sutartį prieštaraujančia viešajai tvarkai ir (ar) gerai moralei, todėl apeliantės reikalavimas pripažinti šį sandorį negaliojančiu CK 1.81 straipsnyje nurodytu pagrindu atmestas pagrįstai.

Dėl ginčo pirkimo–pardavimo sutarties (ne)pripažinimo negaliojančiu CK 1.86 straipsnyje nurodytu pagrindu

62. Vadovaujantis CK 1.86 straipsnio 1 dalimi, tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja.

63. Apeliantės teigimu, kad pirkimo–pardavimo sutartis buvo tariamas sandoris įrodo tai, kad: UAB „Pamario kapitalas“ sandorio sudarymo momentu nebuvo finansiškai pajėgi sumokėti parduodamo turto kainą; turto kainos mokėjimo mechanizmas patvirtina aplinkybę, kad pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta tikslu įregistruoti turtą kito asmens vardu, be to, jis garantuoja turto grąžinimą ankstesniam savininkui.

64. Atkreiptinas dėmesys, kad ir šiuo atveju apeliantė turėjo pagrįsti savo teisinį suinteresuotumą ginčyti sandorį CK 1.86 straipsnio pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas, nekartodamas jau aptartų argumentų, pažymi, kad apeliantė ir šio reikalavimo atžvilgiu neįrodė savo teisinio suinteresuotumo, nes net ir nuginčijus minėtą sandorį, jos teisės ir teisėti interesai nepasikeistų, nes ji neįgytų teisių į ginčo turtą.

65. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad pirkimo pardavimo sandoris yra tariamas, nes UAB „Pamario kapitalas“ nėra pajėgi apmokėti už įsigytą nekilnojamąjį turtą, todėl jis bus grąžintas pardavėjai. Pažymėtina, kad, viena vertus, apeliantės teiginiai, jog už turtą nebus atsiskaityta, yra paremti tik prielaidomis ir nepatvirtina, kad ginčo pirkimo–pardavimo sutartis nebus įvykdyta. Kita vertus, jei ši sutartis ir nebus įvykdyta, nėra paneigta galimybė, kad pardavėja ar jos kreditoriai galės savo teises ginti sutartinės atsakomybės gynimo būdais.

66. Papildomai pažymėtina, kad byloje nėra ginčo, kad UAB „Pamario kapitalas“ 2020 m. liepos 3 d. ginčo pirkimo–pardavimo sutartį iš dalies įvykdė. Nors kainos dalis nėra sumokėta, tačiau vien ši aplinkybė nėra pakankama pagrįsti ginčo sandorio tariamumą.

67. Apeliantės argumentas, kad teismas nevertino šalių tikrųjų ketinimų, taip pat atmestinas kaip nepagrįstas. Viena vertus, atsižvelgus į apeliantės teisinio suinteresuotumo trūkumą pirmosios instancijos teismas apskritai turėjo nepasisakyti apie šalių tikruosius ketinimus, kita vertus, teismas juos nustatė remdamasis byloje esančiais įrodymais – pirkimo–pardavimo sutartimi, mokėjimo pavedimu, Nekilnojamojo turto registro duomenimis ir šalių paaiškinimais.

68. Spręstina, kad apeliantė neįrodė, kad ginčo pirkimo–pardavimo sutarties šalys turėjo paslėptą tikslą, t. y. UAB „Marių kooperatyvas“ nesiekė parduoti ginčo nekilnojamąjį turtą, o UAB „Pamario kapitalas“ nesiekė įsigyti ginčo nekilnojamojo turto, o sandoris buvo sudarytas tikslu perleisti nekilnojamąjį turtą trečiajam asmeniui. Taigi, nėra pagrindo konstatuoti akivaizdaus ginčijamo sandorio tariamumo. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo pripažinti ginčo pirkimo–pardavimo sutartį tariamuoju sandoriu.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

69. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškovės ieškinį teisingai išsprendė ginčą. Dėl to, skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

70. Apeliantės apeliacinį skundą atmetant, netenkinamas jos prašymas atlyginti turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

71. Atsakovė UAB „Pamario kapitalas“ prašo priteisti iš UAB „NT paslaugos“ 1 200 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir pateikimą (2022 m. gegužės 23 d. mokėjimo nurodymas).

72. Atsakovė UAB „Marių kooperatyvas“ prašo priteisti iš UAB „NT paslaugos“ 1 996,50 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir pateikimą.

73. UAB „Marių kooperatyvas“ 2022 m. rugsėjo 30 d. prašyme nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. sausio 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-32-464/2022, išnagrinėjo UAB „NT paslaugos“ 2021 m. lapkričio 16 d. atskirąjį skundą ir nutarė pakeisti Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2018-467/2021 ieškovę BUAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ jos teisių perėmėja UAB ,,NT paslaugos“. Teikdama 2020 m. gruodžio 1 d. atsiliepimą į UAB „NT paslaugos“ pateiktą atskirąjį skundą atsakovė UAB „Marių kooperatyvas“ patyrė 605 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsakovės UAB „Marių kooperatyvas“ patirtų 605 Eur išlaidų paskirstymo klausimas nebuvo išspręstas, todėl prašo Lietuvos apeliacinio teismo jį išspręsti šioje civilinėje byloje.

74. Iš atsakovės UAB „Marių kooperatyvas“ 2021 m. rugsėjo 1 d. pateikto pirmosios instancijos teismui prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme matyti, kad ji prašymo priteisti 605 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimą neteikė. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Įvertinus tai, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, atsakovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme apeliacinės instancijos teisme, nesprendžiamas.

75. Pažymėtina, kad atsakovių apeliacinės instancijos teisme patirtos advokato pagalbos išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos) maksimalių dydžių, todėl, apeliacinį skundą atmetus, šios išlaidos priteistinos iš apeliantės UAB „NT paslaugos“ (Rekomendacijų 8.11 papunktis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NT paslaugos“ (juridinio asmens kodas 304491457) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Marių kooperatyvas“ (juridinio asmens kodas 300592430) 1 996,50 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus devyniasdešimt šešis eurus ir penkiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NT paslaugos“ (juridinio asmens kodas 304491457) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Pamario kapitalas“ (juridinio asmens kodas 305574824) 1 200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Dalia KačinskienėNeringa ŠvedienėAgnė Tikniūtė