Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, rašytinio proceso tvarka nagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Marių kooperatyvas“ pareiškimą dėl civilinės bylos nutraukimo / sustabdymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

12. Nagrinėjamoje byloje, skirtingai nei išnagrinėtoje civilinėje byloje, iš esmės sprendžiamas klausimas dėl turto vertės Ginčo akto sudarymo dieną. Nustačius, jog turto vertė Ginčo akto sudarymo dieną reikšmingai viršijo šio turto kainą nurodytą Ginčo akte, atsiras pagrindas panaikinti aktą, remiantis CPK 602 straipsnio nuostatomis.

13. Ieškovė į civilinę bylą kartu su ieškiniu pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad ginčo turto reali vertė buvo kur kas didesnė nei kaina, už kurią turtas Ginčo aktu buvo perduotas atsakovei (346 000 Eur). Šie įrodymai, kuriais išsamiai grindžiama turto vertė, nebuvo pateikti civilinėje byloje Nr. e2-1960-275/2019, kadangi turto vertės nustatymas minėtoje civilinėje byloje nebuvo esminis klausimas ir įrodinėjimo dalykas. Atitinkamai dėl šių aplinkybių teismai, įskaitant ir apeliacinės instancijos teismą, nepasisakė, kadangi civilinėje byloje Nr. e2-1960-275/2019 buvo sprendžiami kitokio teisinio pobūdžio klausimai, susiję su Ginčo akto, kaip sandorio galiojimu / negaliojimu. Be to, šioje byloje yra nagrinėjamos ir kitos jau išnagrinėtoje civilinėje byloje nenagrinėtos aplinkybės. Pvz., nagrinėjamoje byloje yra keliamas klausimas dėl 2018-04-18 ekspertizės akto Nr. e-18-04-18-185 tinkamumo. Lietuvos apeliacinis teismas nutartyje pažymėjo, kad vertinant ieškovės ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-1960-275/2019, nebuvo pagrindo nesivadovauti ekspertizės aktu, tačiau šioje byloje ekspertizės akto išvados, o tuo pačiu ir pats ekspertizės aktas, yra ginčijamos, be kita ko, remiantis ieškovės pateiktais įrodymais, kurie nebuvo teikiami išnagrinėtoje civilinėje byloje dėl skirtingo įrodinėjimo dalyko.

14. Taip pat atsakovė UAB ,,Marių kooperatyvas“ pateikė prašymą stabdyti civilinę bylą iki galutinio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e3K-3-464-XX/2020 paskelbimo dienos. Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-08-18 nutartimi yra priimtas ieškovės BUAB ,,GJ baldai“ skundas dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2020-05-26 nutarties peržiūrėjimo. Teigia, kad įvertinus tai, kad abiejose bylose analizuojamas iš esmės tas pats klausimas dėl atsakovės įsigyto nekilnojamojo turto pardavimo kainos teisingumo ir pagrįstumo bei su tuo susijusių teisės normų aiškinimo bei taikymo, todėl kasacinio teismo byloje pateiktas faktinių aplinkybių vertinimas bei su tuo susijęs teisės normų aiškinimas bus neabejotinai reikšmingas sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimui. Svarbu tai, kad kasacinis teismas byloje suformuos teisės taikymo bei aiškinimo taisykles liečiančias individualiai abiejų bylų faktines aplinkybes, todėl kasacinio teismo pateikti išaiškinimai turės nagrinėjamoje byloje prejudicinę reikšmę bei šiais išaiškinimais neabejotinai bus aktualu vadovautis teismui sprendžiant nagrinėjamą bylą.

15. Ieškovių atstovai neprieštaravo prašymui dėl bylos sustabdymo.

Motyvuojamoji dalis

Civilinė byla nutrauktina.

16. Nagrinėjamoje byloje ieškovės pareikštu ieškiniu prašo 2018-09-18 nekilnojamojo turto perleidimo aktą Nr. 0033/15/02085 pripažinti negaliojančiu ir taikyti restituciją. Ieškinys grindžiamas aplinkybe, kad ginčo turtas buvo parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta pagal CPK 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje numatytą tvarką, ir įrodinėjama, kad Ginčo aktas yra negaliojantis pagal CPK 602 straipsnio 7 dalies 1 dalies 6 punkto nuostatuose numatytą pagrindą. Taip pat, ieškovių teigimu, Ginčo aktas negalioja ir CPK 602 straipsnio 7 dalies pagrindu, nes ginčo turtas buvo parduotas pažeidžiant ĮBĮ nuostatas, įpareigojančias sustabdyti vykdymo veiksmus, bei skolininkė pasinaudojo galimybe pasiūlyti turto pirkėją praleidusi CPK nustatytus terminus, nes po pirmųjų varžytinių turtas nebegalėjo būti parduotas skolininko pasiūlytam pirkėjui CPK 704 straipsnyje numatyta tvarka.

18. Pagal civilinio proceso įstatymo nuostatas teisme negali būti nagrinėjama byla, jei yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 293 straipsnio 3 punktas, 296 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką (CPK 4 straipsnis), yra išaiškinęs, kad įstatyme ieškinių tapatumas siejamas su trimis kriterijais (požymiais): tomis pačiomis šalimis, tuo pačiu ieškinio dalyku ir tuo pačiu ieškinio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396-313/2016 ir kt.).

20. Vilniaus apygardos teisme buvo iškelta civilinė byla Nr. e2-1960-275/2019, kuri išnagrinėta sujungus dvi kitas civilines bylas: 1) civilinę byla Nr. e2-1960-275/2019 pagal ieškovės UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas” ieškinį atsakovėms BUAB ,,GJ baldai” ir UAB ,,Marių kooperatyvas” dėl Ginčo akto pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo antstolė Nemira Šiugždaitė – Stakeliūnė; 2) civilinę bylą Nr. e2-1957-275/2019 pagal ieškovės UAB ,,Idea In “ ieškinį atsakovėms BUAB ,,GJ baldai” ir UAB ,,Marių kooperatyvas” dėl Ginčo akto pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys antstolė Nemira Šiugždaitė – Stakeliūnė ir KU ,,Mėmelio taupomoji kasa”. Kadangi BUAB ,,GJ baldai” buvo iškelta bankroto byla, pirmoje minėtoje sujungtoje civilinėje byloje BUAB ,,GJ baldai” buvo pakeista į bendraieškį.

21. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-102-603/2020 bendraieškės yra UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas” ir BUAB ,,GJ baldai” pareiškusios ieškinį atsakovei UAB ,,Marių koopertayvas” dėl Ginčo akto pripažinimo negaliojančiu, gi išnagrinėtoje byloje ieškovės taip pat yra UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas” ir BUAB ,,GJ baldai”, pareiškusios ieškinį atsakovei UAB ,,Marių koopertayvas” dėl to paties Ginčo akto pripažinimo negaliojančiu. Tai, kad nagrinėjamu atveju kitoje sujungtoje byloje buvo ir ieškovė UAB ,,Idea In”, reiškusi tai pačiai atsakovei reikalavimą dėl Ginčo akto pripažinimo negaliojančiu, nedaro įtakos bei neeliminuoja ieškinio tapatumo situacijos.

22. Kaip teisingai nurodė atsakovė prašyme, išnagrinėtoje byloje dėl pareikšto ieškinio pagrindų pagrįstumo Lietuvos apeliacinis teismas detaliai pasisakė 2020-05-26 nutartyje (civilinė byla Nr. e2A-365-790/2020), kurios 40 punkte nurodyta, kad byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose ieškovės nurodė ir šiuos galimus pažeidimus, įvykdytus realizuojant turtą vykdymo procese: 1) turtas buvo parduotas pažeidžiant ĮBĮ nuostatas, įpareigojančias sustabdyti vykdymo veiksmus; 2) skolininkė pasinaudojo galimybe pasiūlyti turto pirkėją praleidusi CPK nustatytus terminus; 3) dėl vykdymo procese atliktų pažeidimų turtas buvo perleistas už per mažą kainą ir tokiu būdu buvo pažeisti BUAB „GJ baldai“ kreditorių interesai. Taip pa nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje siekiant įvertinti ginčijamo akto teisėtumą turi būti nustatyta, ar perleidžiant turtą nebuvo pažeistos CPK ir ĮBĮ nuostatos, taip pat ar dėl turto perleidimo nebuvo pažeisti BUAB „GJ baldai“ kreditorių interesai. Nutarties 52 punkte teismas padarė išvadą, jog neturi pagrindo spręsti, kad perleidžiant turtą vykdymo procese BUAB „GJ baldai“ pasiūlytai pirkėjai UAB „Marių kooperatyvas“, buvo pažeistos imperatyvios CPK ir ĮBĮ nuostatos ar buvo padaryta kitokių esminių vykdymo proceso pažeidimų, dėl kurių galėjo būti pažeisti BUAB „GJ baldai“ kreditorių interesai. Ieškovių reikalavimas pripažinti skundžiamą aktą negaliojančiu yra nepagrįstas.

23. Minėtos nutarties 43 punkte teismas, pasisakydamas dėl ieškovių argumentų, kad ginčo turtas buvo parduotas pažeidžiant ĮBĮ nuostatas, įpareigojančias sustabdyti vykdymo veiksmus, konstatavo, jog: 1) nėra nustatyta aplinkybių, pagrindžiančių, kad antstolė turėjo sustabdyti turto realizavimo veiksmus vadovaudamasi ĮBĮ nuostatomis. BUAB „GJ baldai“ turto, įkeisto KU „Mėmelio taupomoji kasa“ naudai, varžytynės buvo paskelbtos anksčiau, nei šiai bendrovei buvo iškelta bankroto byla, todėl antstolė neturėjo pagrindo sustabdyti turto pardavimo procedūrų pagal ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalį, bet vadovaudamasi ĮBĮ 33 straipsnio 4 dalimi turėjo tęsti jo realizavimą; 2) nors UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ne kartą prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir tokiu būdu sustabdyti turto perleidimą, ginčui aktualiu laikotarpiu jo realizavimas taip pat nebuvo sustabdytas ar suvaržytas dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. BUAB „GJ baldai“ bankroto bylą nagrinėjęs teismas ne tik panaikino anksčiau UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymu taikytus ribojimus realizuoti turtą ir netenkino jos naujo prašymo sustabdyti turto pardavimo iš varžytynių akto pasirašymą, tačiau priimtose nutartyse aiškiai nurodė, kad nepaisant BUAB „GJ baldai“ keliamos bankroto bylos, įkeistas turtas gali būti realizuojamas pradėtame vykdymo procese remiantis ĮBĮ 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta išimtimi. Atsižvelgdamas į tai, kad iki paskelbtų varžytynių pabaigos buvo likę itin mažai laiko, teismas leido skubiai vykdyti nutartį, kuria buvo panaikintos UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, užkertančios kelią perleisti turtą vykdymo procese, ir dėl nurodytų aplinkybių sutikta su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo jokių kliūčių tęsti turto pardavimą. Be to, nutarties 44 punkte teismas, atmesdamas ieškovių teiginius neva neįvykus pirmosioms varžytynėms ir kreditorei atsisakius perimti turtą, jo pardavimas ĮBĮ 33 straipsnio 4 dalies prasme turėjo būti laikomas užbaigtu, o bet kokie vykdymo veiksmai – sustabdyti, nurodė, kad pagal ĮBĮ 33 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą reglamentavimą iškėlus skolininkei bankroto bylą turi būti užbaigiamos ne iki šios bylos iškėlimo paskelbtos įkeisto skolininkės turto varžytynės, o vientisa CPK nustatyta tvarka vykdoma šio turto pardavimo procedūra, kurios metu turtas gali būti perleistas ne tik iš varžytynių, bet ir kitais CPK numatytais būdais. Atsižvelgiant į tai, nurodytus ieškovių argumentus vertino kaip nepagrįstus ir konstatavo, kad ieškovės neįrodė, jog realizuojant turtą buvo pažeistos ĮBĮ nuostatos.

24. Lietuvos apeliacinis teismas nutarties 45 punkte taip pat sprendė, kad ieškovių argumentai, jog po pirmųjų varžytinių turtas negalėjo būti parduotas skolininko pasiūlytam pirkėjui CPK 704 straipsnyje numatyta tvarka, yra nepagrįsti. Nutartyje konstatuota, kad Ginčo akto neteisėtumo nepatvirtina ieškovių argumentai, jog BUAB „GJ baldai“ pasiūlė turto pirkėją praleidusi įstatyme nustatytą terminą. CPK 704 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skolininkė gali pasiūlyti turto pirkėją iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje, ir šioje nuostatoje nėra nurodyta, iki kurių – pirmųjų ar antrųjų – varžytynių paskelbimo skolininkė gali pasiūlyti turto pirkėją. Vadinasi, pagal aptariamą reglamentavimą skolininkė galėjo pasiūlyti turto pirkėją tuo metu, kai nebuvo vykdomos turto varžytynės, nesvarbu, pirmosios ar antrosios. BUAB „GJ baldai“, pasiūliusi turto pirkėją po to, kai pirmosios varžytynės buvo paskelbtos neįvykusiomis jų laimėtojai UAB „Idea In“ nesumokėjus pasiūlytos turto kainos, tinkamai įgyvendino jai suteiktą teisę pasiūlyti turto pirkėją. Šiuo aspektu vykdymo procesą reglamentuojančios teisės normos nebuvo pažeistos.

25. Dėl ieškovių nurodytos turto įkainojimo tvarkos, pardavimo kainos atitikimo rinkos kainai bei kreditorių interesų pažeidimo, teismas konstatavo: 1) priešingai nei nurodo ieškovės, turto perleidimas skolininkės pasiūlytai pirkėjai nepažeidė BUAB „GJ baldai“ kreditorių interesų. ĮBĮ 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad antstolis, pardavęs skolininko, kuriam iškelta bankroto byla, turtą, gautą pinigų sumą, atskaitęs iš jos vykdymo išlaidas, turi pervesti į bankrutuojančios įmonės sąskaitą. Tai reiškia, kad antstolei perleidus turtą skolininkės BUAB „GJ baldai“ pasiūlytai pirkėjai UAB „Marių kooperatyvas“, bendras BUAB „GJ baldai“ turto kiekis nepakito, pasikeitė tik jo turto forma – vietoje turėto nekilnojamojo turto bendrovė gavo atitinkamą pinigų sumą. Byloje nėra ginčijama aplinkybė, kad antstolė pervedė už turtą gautą pinigų sumą BUAB „GJ baldai“ bankroto administratorei, o pastaroji panaudojo ją atsiskaitydama su BUAB „GJ baldai“ kreditoriais (nutarties 46 punktas); 2) nors ieškovės teigia, kad BUAB „GJ baldai“ kreditorių teisės buvo pažeistos dėl to, jog tikroji turto vertė buvo bent 200 000 Eur didesnė nei kaina, už kurią jis buvo perleistas, todėl perleidus turtą buvo prarasta galimybė atlyginti visų BUAB „GJ baldai“ kreditorių reikalavimus, tokie ieškovių argumentai nėra pagrįsti įrodymais ir taip pat nesudaro pagrindo suabejoti ginčijamo akto teisėtumu (nutarties 46 punktas); 3) nagrinėjamoje byloje ieškovės neįrodė, kad turtas buvo perleistas BUAB „GJ baldai“ pasiūlytai pirkėjai už kainą, iš esmės mažesnę už jo rinkos vertę ir šiuo atveju yra aktualu tai, kad antstolė, siekdama nustatyti turto vertę, buvo paskyrusi ekspertizę, kurios metu buvo nustatyta, kad turto vertė sudaro 346 000 Eur. Ši eksperto nustatyta turto vertė pagal įstatymą yra laikoma areštuoto turto verte (CPK 681 straipsnio 4 dalis) ir būtent už tokią kainą ginčijamu aktu atsakovei UAB „Marių kooperatyvas“ buvo perleistas turtas. Tai reiškia, kad atsakovė UAB „Marių kooperatyvas“ sumokėjo už turtą kainą, atitinkančią jo vertę. Byloje nėra pateikta jokių kitų objektyvių ir patikimų įrodymų (kito turto ekspertizės akto ar kt.), pagrindžiančių, kad ekspertizės išvada, vadovaujantis kuria buvo nustatyta turto kaina, yra nepatikima, kad sandorio sudarymo metu turto vertė buvo kitokia, ji neatitiko ekspertizės akte nurodytos vertės, bet ją iš esmės viršijo (nutarties 50 punktas); 4) UAB „Idea In“ sumokėjo vien tik varžytynių dalyvės mokestį, o visos likusios sumos mokėjimo terminą prašė atidėti vėlesniam laikotarpiui. Varžytynių laimėtojai nesumokėjus varžytynėse pasiūlytos turto kainos, nėra pagrindo teigti, kad ši kaina atitiko realią turto rinkos vertę sandorio sudarymo metu (nutarties 51 punktas); 5) aplinkybės, kad turtas buvo netinkamai įkainotas ir perleistas už sumą, iš esmės mažesnę už jo rinkos kainą, taip pat nepagrindžia ir ieškovių argumentas, kad KU „Mėmelio taupomoji kasa“ bei BUAB „GJ baldai“ sudarytame hipotekos sandoryje nurodyta turto kaina siekė 2 960 000 Lt (857 275,25 Eur). Visų pirma, pažymėtina, kad tokia turto kaina buvo nustatyta ne turto perleidimo metu, bet žymiai anksčiau, 2013 metais, kai buvo sudarytas hipotekos sandoris, antra, iš byloje esančių duomenų nėra aišku, kokiu faktiniu pagrindu sudarydamos hipotekos sandorį KU „Mėmelio taupomoji kasa“ ir BUAB „GJ baldai“ nustatė įkeičiamo turto vertę <...>. Ieškovės neįrodė, kad turto perleidimo metu už turtą sumokėta kaina neatitiko jo realios vertės ir buvo neadekvačiai maža (nutarties 51 punktas).

26. Apibendrindamas nutartyje motyvus teismas sprendžia, kad lyginant Vilniaus apygardos teismo jau išnagrinėtos civilinės bylos aplinkybes ir joje priimtus teismų procesinius sprendimus su šia nagrinėjama civiline, konstatuotini vis trys nutarties 19 punkte paminėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodyti civilinių bylų tapatumo kriterijai (požymiai).

27. Minėta, kad pagal civilinio proceso įstatymo nuostatas teisme negali būti nagrinėjama byla, jei yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas tapačioje civilinėje byloje. Tokia įstatymo nuostata yra įtvirtinta CPK 293 straipsnio 3 punkte. Šiuo nagrinėjamu atveju tiek ginčo šalys, tiek ir ginčo dalykas abiejose bylose sutampa. CPK 279 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad teismo sprendimui, nutarčiai ar nutarimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius; šioje teisės normoje įtvirtinta įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata (išspręstos bylos) galia.

28. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, jau išnagrinėtoje civilinėje byloje priimta Lietuvos apeliacinio teismo 2020-05-26 nutartis neabejotinai turi prejudicinę ir res judicata galią šioje nagrinėjamoje byloje, kadangi abiejose bylose ir netgi tuo pačiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, bei abiejose bylose yra tas pats įrodinėjimo dalykas ir pagrindas. Dėl šių argumentų nagrinėjama civilinė byla nutrauktina (CPK 293 straipsnio 3 dalis).

29. Kadangi civilinė byla nutrauktina, nėra teisinio pagrindo spręsti klausimą dėl civilinės bylos sustabdymo.

30. Kai byla baigiama nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį, įvertinant šių išlaidų susidarymo priežastis (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Kadangi ši civilinė byla inicijuota ieškovių UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas” ir BUAB ,,GJ baldai”, prašymas tenkintinas. Priteisiamų už advokato pagalbą išlaidų dydis nustatomas atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato darbo sąnaudas, tačiau jos negali būti didesnės nei nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“. Atsakovės prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio, todėl prašymas tenkinamas visiškai ir jai iš ieškovių UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas” ir BUAB ,,GJ baldai” (administravimui skirtų lėšų) priteistina lygiomis dalimis 4410,85 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Civilinę bylą Nr. e2-102-603/2020 nutraukti.

Priteisti iš ieškovių uždarosios akcinės bendrovės ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ ir bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,GJ baldai“ (administravimui skirtų lėšų) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Marių kooperatyvas“ lygiomis dalimis 4410,85 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos dalyje dėl bylos sustabdymo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą, kitoje dalyje nutartis neskundžiama.