- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-16
- Bylos Nr.
- ATP-1076-149/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00899-2016-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Leonarda Gurevičienė
- Kategorijos
- 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Leonarda Gurevičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. nutarimo, kuriuo J. K. pripažintas kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 174 str., 187 str. 2 d., 126 str. 4 d., 124¹ str. 8 d., ir nubaustas 720 eurų dydžio baudas su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. K. nubaustas už tai, kad jis 2016 m. birželio 19 d. apie 15.00 val. Vilniaus r., Pagirių k., vairavo automobilį ,,BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 redakcija) 14,16,17 punktų reikalavimus, o būtent: 1) vairavo automobilį įtariama neblaivus ir vengė blaivumo patikrinimo, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d.; 2) nepateikė vairuotojo pažymėjimo, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 8 d.
Be to, J. K. nubaustas už tai, kad jis 2016 m. birželio 19 d. apie 15.00 val. Vilniaus r., Pagirių k., pažeidė viešąją tvarką ir nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, o būtent: viešoje vietoje keikėsi necenzūriniais žodžiais, elgėsi agresyviai bei nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nutraukti savo neteisėtą veiklą, tarnybiniame automobilyje įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais policijos pareigūnus, spjaudėsi, kumščiais bei galva daužė tarnybinio automobilio langus, t. y. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. ir ATPK 187 str. 2 d.
2016-11-08 Vilniaus apygardos teisme gautas J. K. apeliacinis skundas, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-10-06 nutarimą ir administracinę bylą dėl jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. ir 124¹ str. 8 d., nutraukti. Skunde nurodo, kad šioje dalyje nutarimas neteisėtas, todėl keistinas. Teigia, kad sulaikymo metu jis transporto priemonės nevairavo, pareigūnų nebuvo sustabdytas, todėl, apelianto manymu, jam nekilo pareigos parodyti policijos pareigūnams vairuotojo pažymėjimą ar kitus dokumentus. Taip pat teigia, jog jis nevengė pasitikrinti girtumo, o policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose esantys netikslumai ir prieštaravimai turėtų būti traktuojami jo (J. K.) naudai.
Atsiliepimas į J. K. apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo J. K. apeliacinis skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos ATPK 9 str. nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.
J. K. padarytos veikos pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. ir 124¹ str. 8 d. kvalifikuotos tinkamai.
Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo – užtraukia baudą vairuotojams nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.
Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 8 d. Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus numatytuosius šiame kodekse, – užtraukia vairuotojams įspėjimą arba baudą nuo penkių iki vienuolikos eurų.
Nors J. K. savo kaltę dėl šių administracinių teisės pažeidimų neigia, jo kaltė neginčijamai įrodyta viešame teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais byloje esančiais įrodymais: liudytojų T. V. ir S. Ž. paaiškinimais (b.l. 4-5) bei jų parodymais, duotais pirmosios instancijos teismo posėdyje (b.l. 29-30, 61-62); alkotesterio parodymų kvitu (b.l 54); administracinių teisės pažeidimų protokolu (b.l. 1); pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo (b.l. 6); policijos pareigūnų Andriaus Butrimo ir Robert Urbanovič tarnybiniais pranešimais (b.l. 2-3, 47-48) bei Audriaus Butrimo parodymais, duotais pirmosios instancijos teismo posėdyje (b.l. 39-40); byloje esančiu vaizdo įrašu (b.l. 34).
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliantas neigia, kad jis atsisakė pūsti į alkotesterį policijos tarnybiniame automobilyje, tačiau šiuos jo argumentus paneigia byloje esantys įrodymai. Be to, alkotesterio parodymų kvitas įrodo, kad vėlesnio jau VPK atlikto J. K. girtumo patikrinimo metu J. K. buvo nustatytas 2.25 prom. neblaivumo laipsnis, kas, vėlgi, tik patvirtina jog J. K. veika pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. kvalifikuota tinkamai.
Byloje nėra duomenų, kad liudytojai ar policijos pareigūnai būtų suinteresuoti apkalbėti J. K. ar kitokiu būdu jam pakenkti, todėl netikėti jų parodymais apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo.
Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo prieštaringais J. K. parodymais bei liudytojų K. S., M. S. ir T. V. parodymais, kad J. K. alkoholį gėrė jau po to, kai vairavo automobilį ,,BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kadangi šiuos liudytojus su J. K. sieja draugystės ryšiai, jų parodymus paneigia kiti byloje esantys įrodymai, todėl jie vertintini kaip siekis padėti J. K. išvengti griežtesnės administracinės atsakomybės. Atkreiptinas dėmesys, kad šie liudytojai pasirašytinai buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingus parodymus, todėl yra pagrindas spręsti klausimą dėl galimo pradėjimo šių asmenų atžvilgiu administracinės teisenos ar ikiteisminio tyrimo atitinkamai pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187² str. ar BK 235 str.
Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A261-3555/2011, Nr. N662-1252/2012 ir kt.).
Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog viešame teismo posėdyje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma neginčijamai įrodo, kad J. K. padarė tame tarpe ir jo ginčijamus Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., 124¹ str. 8 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus.
Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamame nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.
Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktų įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams, apeliantas, gi, vadovaudamasis tik deklaratyviais teiginiais bei subjektyviu Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-10-06 nutarimo vertinimu, nepateikė aukštesnės instancijos teismui jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutarimą.
Tai, kad žemesnės instancijos teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi apeliantas, savaime nereiškia, jog bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys kasacinėse bylose Nr. 2K-88/2013, 2K-455/2013, 2K-7-107/2013, 2K-467/2013, 2K-60/2014, 2K-62/2014, 2K-19/2014, 2K-422/2014, 2K-308/2014, 2K-202/2014, 2K/129/2014, 2K-139/2014 ir kt.; Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle v. Finland ir kt.).
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-10-06 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti šį nutarimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.
nutarė:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. nutarimą palikti nepakeistą ir J. K. apeliacinio skundo netenkinti.