Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-5-1025/2021

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-06-17
Bylos Nr.: e2-5-1025/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-24-3-01362-2016-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Asta Matulevičienė
Ieškovas: B. C., V. C.
Atsakovas: G. M., S. M.
Trečiasis asmuo: S. S., A. S., Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, AB Luminor Bank AS
Advokatai: Julija Manako-Galminė, Ligita Kubelskienė

Kategorijos

2.4.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2-5-1025/2021Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01362-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.1.; 3.2.6.1. (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 17 d.Gargždai

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Asta Matulevičienė,sekretoriaujant Vilmai Dirgėlaitei,

dalyvaujant ieškovei B. C., ieškovų B. C. ir V. C. atstovei advokatei Ligitai Kubelskienei,

atsakovams G. M., S. M., jų atstovei Julijai Manako-Galminei,

tretiesiems asmenis, pareiškusiems savarankiškus reikalavimus, M. P., V. P., V. K., J. K., A. B., J. Z., A. Z., jų atstovei advokatei Julijai Manako-Galminei,

trečiajam asmeniui S. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų B. C. ir V. C. patikslintą ieškinį atsakovams S. M., G. M. dėl kelio servituto nustatymo ir atsakovų S. M., G. M., trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, V. P., M. P., R. B., A. B., A. D., A. D., J. K., V. K., A. Z., J. Z. patikslintą priešieškinį dėl kelio servituto nustatymo, tretieji asmenys S. S., A. S., Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, AB Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, AB Swedbank.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovai ieškiniu, patikslintu ieškiniu prašo nustatyti atsakovams nuosavybės teise priklausančioje žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., 10/1037 dalyje neatlygintiną kelio servitutą, suteikiantį teisę neatlygintinai bet kuriuo paros metu važiuoti transporto priemonėmis, teisė naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas), servituto kodas 202 ir 203, servituto plotas 0,0036 ha, servituto koordinatės: taško Nr. 1 (x-6183565.89, y-324082.20), taško Nr. 2 (x-6183560.23, y-324103.53), taško Nr. 3 (x-6183558.64, y-324103.11), taško Nr. 4 (x-6183564.29, y-324081.78) pagal UAB „Gargždų matavimai“ 2020-07-15 parengtą žemės sklypo planą M 1:500. Suteikiant teisę patekti į žemės sklypus kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (viešpataujantys daiktai), servituto turėtojai: B. C. ir V. C..

Reikalavimų pagrindu nurodė aplinkybes, jog detaliajame plane buvo numatyta, kad privažiavimas į planuojamą teritoriją yra iš vietinės reikšmės kelio vedančio privažiavimo kelio. Automobilių stovėjimo vietos numatytos sklypų ribose. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2013-04-18 išdavė ieškovei leidimą Nr. LNS-34-130418-00255 statyti naują (-us) statinį (-ius)/rekonstruoti statinį (-ius)/atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us), kuriuo ieškovei išduotas leidimas žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., statyti tris statinius: 2 gyvenamuosius namus ir pastatą, skirtą pagalbinio ūkio reikmėms pagal patvirtintą dviejų vieno buto gyvenamųjų namų Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini), statybos projektą Nr. TP 12.02.45, parengtą 2013 m. Ketina pradėti antro gyvenamojo namo statybos darbus, tačiau negali, kadangi nėra nustatytas kelio servitutas, o nenustačius prašomo servituto neįmanoma pradėti statybos darbų. Atsakovai, statydami automobilius, sukelia trikdžius. 2014-07-03 servituto sutartimi suteikė atsakovams neatlygintinį kelio servitutą (tarnaujantis daiktas) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje, suteikiantį teisę neatlygintinai eiti ir važiuoti bet kuriuo paros metu 36 kv. m. sklypo dalimi, todėl taip pat prašo nustatyti neatlygintiną servitutą ieškovų naudai.

Atsiliepimas

Atsakovai ir tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškinio reikalavimais nesutiko ir prašė juos atmesti. Nurodo, jog ieškovai ieškiniu išreiškia savo nepasitenkinimą dėl pralaimėtų bylų (Nr. 2-285-729/2015, 2A-1554-459/2015, e2-5083-1071/2018, e2A-781-613/2019). Ieškovai siekia savavališkai įrengti dar vieną įvažiavimą iš valstybinės žemės į kvartalą, esantį (duomenys neskelbtini). 2016 m. birželio mėn. ieškovė savo ketinimus įrengti naują įvažiavimą į kvartalą pradėjo įgyvendinti, be kaimynų sutikimo išpjovė dalį bendros kvartalo tvoros, privežė smėlio į kelią, kuris ribojasi su atsakovais, bei kitiems kvartalo gyventojams nuosavybės teise priklausančių žemės sklypu. Ieškovės siekiamas įrengti kelias, kuris ribojasi su (duomenys neskelbtini), Klaipėdos raj. sklypais yra 355 cm pločio, taigi neatitinka CK 4.119 straipsnio nuostatų. Ieškovė ginčo keliu netrukdomai naudojasi ir naudojosi nuo žemės sklypo įsigijimo momento. Z., kurie pardavė nuosavybę atsakovams, o ne ieškovė paruošė ginčo kelią abiejų šalių naudojimui. Netrukdo ir nedraudžia ieškovei ir jos šeimos nariams naudotis privažiavimo dalimi, kurį yra įrengta atsakovams nuosavybės teise priklausančioje žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) 100/1037 dalyje.

Šalies argumentai

Atsakovai ir tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, patikslintu priešieškiniu prašo

1. Nustatyti žemės sklype, kadastro unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdos raj., neterminuotą, neatlygintiną 20 kv.m. ploto kelio servitutą - suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas), servituto kodas 215, pažymėtą indeksu 13K2, taškais 6(x-6183570.98, y- 324076.68)-11 (x-6183567.59, y- 324075.78)- pagal UAB „Darena“ matininkų biuro parengtą suvestinį sklypų planą, suteikianti teisę patekti į žemės sklypus kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (viešpataujantys daiktai). Servituto naudotojai: R. B., A. B., S. M., G. M., V. P., M. P., J. K., V. K.. Servitutui nustačius, įpareigoti ieškovę netrukdyti servituto naudotojams naudotis kelio servitutu ir ne vėliau kaip per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti servituto kelio ribose esančius želdinius (pušis), o to nepadarius per nustatytą terminą - leisti servituto naudotojams patraukti šias kliūtis ieškovės lėšomis.

2. Nustatyti žemės sklype, kadastro unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdos raj. neterminuotą, neatlygintiną servitutą, suteikiantį teisę naudotis 62 kv.m. ploto kelio servitutu - teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas), servituto kodas 215, pažymėtas indeksu 11K, taškais 3 (x- 6183598.70, y- 324084.08)-5 (x-6183597.97, y- 324086.02) -11 (x- 6183569.82, y- 324081.04)- 2 (x- 6183570.98, y- 324076.68) pagal UAB „Darena“ matininkų biuro 2020-11-19 parengtą suvestinį sklypų planą, pravažiavimui į sklypus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (viešpataujantys daiktai) pro ieškovei B. C. nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos raj. dalį. Servituto turėtojai: A. D., A. D., R. B., A. B., S. M., G. M., V. P., M. P., J. K., V. K..

3. Nustatyti žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdos raj. neterminuotą, neatlygintiną servitutą, suteikiantį teisę naudotis 92 kv.m. ploto kelio servitutu - teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas), servituto kodas 215, pažymėtas indeksu 13K, taškais 5 (x- 6183598.70, y- 324084.08) -13 (x- 6183599.58, y- 324081.82)-5 (x-6183598.70, y- 324084.08) - pagal UAB „Darena“ matininkų biuro 2020-11-19 parengtą suvestinį sklypų planą, pravažiavimui į sklypo, kadastro Nr.. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos raj. dalį. Servituto turėtoja: B. C..

Reikalavimus grindė tuo, kad atsakovai ir tretieji asmenys yra Klaipėdos rajono Trušelių kaimo, (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojai, kuriems priklauso žemės sklypai ir gyvenamieji namai, esantys (duomenys neskelbtini) kvartale. Prieš perkant nuosavybę jie, taip pat ir ieškovė, buvo supažindinti su kvartalo detaliuoju planu. Pagrindinis įvažiavimas į (duomenys neskelbtini) kvartalą, privažiavimai (gatvės), nuovažos į ieškovės, atsakovų, bei trečiųjų asmenų sklypus, bei automobilių stovėjimo vietos dar 2012 metais buvo pritaikytos važiavimui transporto priemonėmis. Kelio servitutai nustatyti nebuvo, nes ginčų dėl suformuotų privažiavimų, bei pagrindinio įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) kvartalą nebuvo. Dėl saugumo visas kvartalas buvo aptvertas tvora ir įrengtas užkardas ant pagrindinio įvažiavimo. Po 2015-12-11 Klaipėdos apygardos teismo nutarties ieškovė nurodė, jog įvažiavimas įrengtas neteisėtai ir pagrasino įrengti savo atskirą iš laisvos valstybinės žemės įvažiavimą į kvartalą. 2016-02-20 susirinkime (duomenys neskelbtini) kvartalo gyventojai nusprendė nustatyti servitutus pagrindiniam įvažiavimui į (duomenys neskelbtini) kvartalą, bendriems kvartalo keliams, bei išsaugoti išorinės apsauginės tvoros vientisumą, dėl kvartalo saugumo ir estetinio vaizdo. 2016 m. birželio mėn. ieškovė pradėjo savo automobilį statyti ant pravažiuojamo pagrindinio kelio užkertant galimybę kitiems kvartalo gyventojams naudotis egzistuojančiu keliu, išpjovė dalį bendros kvartalo apsauginės tvoros, išvažinėjo provėžas, kad patektų iki savo sklypo, kuris ribojasi su neprivatizuota valstybinės žemės juosta, bei kitiems kvartalo gyventojams nuosavybės teise priklausančių žemės sklypu.

Ieškovė piktybiškai stato savo automobilį iš karto po įvažiavimo į kvartalą bei neprižiūri, nekerpa pušų pasodintų savo sklype, pušų išviešėjusios šakos braižo pravažiuojančius automobilius, mažina matomumą. Dėl ieškovės statomo automobilio ant pagrindinio kelio dažnai negali automobiliu pasiekti savo nuosavybės, todėl savo automobilius palieka už kvartalo ribos ir iki namų eina pėsčiomis. Visi kvartalo gyventojai pagrindiniu įvažiavimu į (duomenys neskelbtini) kvartalą bei privažiavimais prie savo gyvenamųjų namų naudojasi nuo pat nuosavybės šiame kvartale pirkimo momento, tačiau ieškovė atsisako nustatyti kelio servitutą pagrindiniam įvažiavimui į (duomenys neskelbtini) kvartalą, bei pastoviai sudaro konfliktines situacijas, užstato pravažiavimą automobiliais ir trukdo naudotis įrengtais privažiavimais. Privažiavimai yra vienintelis esamas būdas gyventojams patekti į (duomenys neskelbtini) kvartalą ir savo namų. Dėl ieškovės nuolat statomo automobilio, likęs kelio plotas automobilių važiavimui yra per siauras, didesnių gabaritų mašinos, tame tarpe GMP, gaisrinės, “Barboros” pravažiuoti iki atsakovų, bei trečiųjų asmenų namų visiškai negali. 2020-08-11 kvartalo gyventojai, tame tarpe ir S. S., notarų biure suteikė vienas kitam neatlygintinus servitutus, tačiau ieškovai geranoriškai suteikti servitutą gyventojams atsisakė. Prašomi nustatyti servitutai turi būti neatlygintini, nes jokių nuostolių ieškovė nepatirs, privažiavimai jau įrengti, iškloti trinkelėmis, gyventojai naudojasi šiuo keliu, kai jis ieškovų nėra užtvertas, todėl ieškovų nuosavybės teise priklausantys žemės sklypų dalis nenuvertės dėl kelio servitutų nustatymo.

Atsiliepimas

Ieškovai pateikė atsiliepimą į patikslintą priešieškinį, kuriuo prašo pareikštus reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus. Nurodo, jog prašomi nustatyti servitutai neatitinka Detalaus plano, numatančio kelią, jo išmatavimus, išsidėstymą, įvažiavimus iš kitų sklypų ar kitokius reikalavimus kelio įrengimui, sprendinius, neišspręstas servituto atlygintinumo klausimas. Šio servituto nustatymas labai apribotų teisę į privatumą, netektų galimybės naudotis daikto dalimi, sumažėtų žemės sklypo vertė, netektų galimybės tikėtis sėkmingai ateityje parduoti žemės sklypų, kuriose yra gyvenamasis namas ir yra numatyta gyvenamojo namo statyba. Atstumas nuo gyvenamojo namo iki trinkelėmis iškloto privažiavimo yra labai nedidelis, padidėjęs pravažiuojančių automobilių srautas sukeltų didelius nepatogumus. Atsakovai ir tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais pradės statyti savo automobilius po gyvenamojo namo langais, taip siekdami daryti įtampą, pažeidinėdami asmens privatų gyvenimą. Nustačius prašomą servitutą prašo priteisti 20283,42 Eur kompensaciją. Kvartalo gyventojai nepagrįstai ir neteisėtai naudojasi įrengtu įvažiavimu per jos nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo dalį. Atsakovai ir tretieji asmenys turi garažus, pavėsines bei prie pavėsinių dar papildomas aikšteles automobiliams statyti. Šios papildomos aikštelės nėra įrengtos prie ieškovės ir S. S. gyvenamųjų namų, tačiau tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais jomis nesinaudoja ir automobilius palieka ant žiedo, įvažiuojamojoje dalyje, servitutiniame kelyje (kur suteikta teisė tik eiti ir pravažiuoti).

Šalies argumentai

Trečiasis asmuo S. S. pateikė atsiliepimus į ieškinį, patikslintą priešieškinį, kuriuo prašo ieškinio reikalavimus tenkinti, o priešieškinio reikalavimus atmesti, nes nurodomos aplinkybės bei argumentai neatitinka tikrovės. Nurodo, jog ieškovė savo automobilį stato savo žemės sklype, visada prižiūri želdinius. Atsakovai ir tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais daro didelį psichologinį spaudimą ieškovams parkuodami savo automobilius neleistinoje vietoje, t. y. kaimyniniuose žemės sklypuose. Ji ir ieškovė neturi prie namo jokios papildomos automobilio stovėjimo aikštelės, kur galėtų statyti automobilį. Žemės sklypų naudojimosi tvarka yra nustatyta pirkimo pardavimo sutartimi. Užtenka kelio ploto pravažiavimui, kiekvienas bendraturtis gali netrukdomai pravažiuoti su automobiliu prie savo žemės sklypo ir namo, todėl nebūtina nustatyti kelio servituto ieškovei priklausančiame žemės sklype.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į patikslintą priešieškinį, kuriame nurodė, jog šios bylos ginčas išskirtinais susijęs tik su gyvenamojo kvartalo gyvenamųjų namų savininkais bei Klaipėdos rajono savivaldybes administracija, kuri tvirtino teritorijų planavimo dokumentus ir inžinerinių ir susisiekimo tinklų techninius projektus.

Trečiasis asmuo Klaipėdos rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į patikslintą priešieškinį, kuriame nurodė, jog reikalavimai yra pagrįsti ir turi būti patenkinti.

Trečiasis asmuo AB Luminor bankas pateikė atsiliepimą, prašo ieškinio ir priešieškinio reikalavimus spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, jog priešieškiniu reikalaujamas nustatyti 62 kv. m ploto kelio servitutas ieškovei priklausančiame ir bankui įkeistame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nepažeis banko, kaip hipotekos kreditoriaus teisių ir interesų.

Šalies argumentai

Ieškovė ir jos atstovė teismo posėdžio metu prašė patikslinto ieškinio reikalavimus tenkinti visiškai, o priešieškinio reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus. Ieškovė papildomai paaiškino, jog 2013-02-06 iš J. Š. įsigijo du žemės sklypus, prie sutarties buvo pridėti planai kaip reikės įvažiuoti į kvartalą, bei prie jos namo ir būsimo namo, todėl buvo įsitikinusi, jog įvažiavimas ir privažiavimas prie namų bus iš vietinės reikšmės kelio. 2013-04-18 Klaipėdos rajono savivaldybės administracija išdavė leidimą jai statyti du namus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), leidimas galiojantis. Projekte numatyti du namai A ir B, pagal projektą įvažiavimas į B namą, kurio nėra, numatytas iš atsakovų pusės, tačiau dėl atsakovų statomo automobilio bei priešiškumo, negali įvažiuoti bei praeiti. Šiuo metu ji negali privažiuoti prie žemės sklypo be atsakovų žemės dalies ir vykdyti namo statybą. Šiuo metu, kur turėtų būti pastatytas namas B, yra pastatytas šiltnamis, šiltnamio vietoje turėtų stovėti automobiliai ir pavėsinė, o vietoj namo yra gėlynai. Jai trukdoma įvažiuoti iš vietinės reikšmės kelio, kuris priklauso valstybei, atsakovų užtverta dalis tvoros ir atsakovų laikomi automobiliai.

Norėdami privažiuoti prie namo turi pervažiuoti komunikacijų sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris jai nepriklauso ir priklauso visiems kitiems kaimynams, todėl yra blokuojama. Su priešieškiniu nesutinka, nes sudarant 2013-02-06 pirkimo pardavimo sutartį buvo supažindinta su 2012-12-18 parengtu UAB "Darena" žemės sklypo planu, kuris buvo pridėtas prie sutarties, jokie servitutiniai keliai nebuvo nurodyti ir įregistruoti ir buvo nurodytas vienas įvažiavimas iš vietinės reikšmės kelio. Papildomos aikštelės prie namo neturi, todėl neturi kur statyti automobilio. Prieš perkant žemės sklypus apžiūrėjusi žemės sklypus, buvo išdėta visur trinkelėmis tarp jos ir žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat tarp atsakovų, taip pat tarp žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), buvo suformuoti privažiavimai, išdėti trinkelėmis. Ir šiuo metu yra keliai ir privažiavimai iškloti trinkelėmis. Prieš perkant nebuvo supažindinta su detaliojo plano pakeitimais. Pušų nešalina, nes auga jos žemės sklype, pušų šakos neišsišakoja ir niekam netrukdo. Dėl trečiojo reikalavimo kuriuo siūlo jai 92 kv. m kelias nereikalingas, nes į savo žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) laisvai įvažiuoja ir kaimynų žemės sklypo jai nereikia.

Atsakovai ir jų atstovė teismo posėdžio metu palaikė priešieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti priešieškinyje ir atsakovo rašytiniuose paaiškinimuose nurodytais argumentais. Atsakovas S. M. papildomai paaiškino, jog 2018-09 atsikėlė gyventi į kvartalą, susipažino su visais kaimynais, taip pat ieškove, su kuria buvę turto savininkai Z. turėjo konfliktą, ir bandė su ieškovais taikiai susitarti, tačiau nepavyko. Ieškovė yra konfliktiška, blokuoja kelią, laikydama savo automobilį prie įvažiavimo. Ieškovės automobilis trukdo įvažiavimui, nes kelio plotis 4,50 m, ieškovės automobilio ir greitosios plotis gaunasi 4,54 m, pravažiavimas būtų įmanomas, tačiau reikia važiuoti ant bordiūro per želdinius ir ratu apsilenkti, bet tai pavojinga, kai lieka tik po 2 cm nuo ieškovės automobilio. Ieškovė laiko kelis automobilius. Niekados neblokuoja servitutinės dalies žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir ieškovė gali laisvai patekti prie savo žemės sklypo, t. y. praeiti ir pravažiuoti. Ieškovė kelią susiaurino, kai traukė šiltnamį ir antstolis neteisingai matuoja nuo tos vietos kur yra susiaurinta. Į kvartalą patenka per žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) pagal techninį projektą įrengtą kelią. Ieškovai ir visi kvartalo gyventojai taip pat patenka per žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), visi turi prieigą prie užkardos į kvartalą ir nei vienas nevažiuoja per ieškovės minimą vietinės reikšmės kelią. Per tą kelią nėra galimybės patekti. Ieškovų pušelių šakos trukdo norint apsisukti automobiliui. Žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jam ir B., ir po kelis kvadratus kitiems kaimynams, bet ieškovams nepriklauso, bet leidžia ieškovams naudotis patenkant į kvartalą ir neatlygintinai. Bandė su ieškovais susitarti taikiai dėl servituto nustatymo, siūlė jiems naudotis jiems priklausiančiu žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini), bet ieškovai nesutiko. Ieškovai jokio namo nestato, nepranešė apie tai, jog ketina su sunkiąją technika atvažiuoti dėl namo statybos. Ieškovės žemės sklype stovi šiltnamis ir dirbama žemės, auga augalai, daržovės. Ieškovai laisvai patenka prie žemės sklypo, be to ji prieina ir nuo namo pusės, nes padarytas takelis. Su kitais kaimynams jokių ginčų nėra. Ieškovų prašomas servitutas sukeltų nepatogumus, nes negalėtų privažiuoti prie garažo ir laikyti automobilio, nes į garažą telpa tik vienas automobilis, o kitos vietos laikyti savo automobilį neturi, turėtų savo automobilį palikti (duomenys neskelbtini) g. ir eiti pėsčiomis iki savo žemės sklypo. Ieškovai naudojasi žieduku, nes be jo būtų sunku naudotis keliu, žiedukas naudojamas apsisukimui. Kur jam nustatytas servitutas naudojasi tuo žemės sklypu, kad patektų prie savo namo, bet automobilių nelaiko, juos laiko savo žemės sklype.

Atsiliepimas

Atsakovė G. M. paaiškino, jog su ieškinio reikalavimais nesutinka, su priešieškinio reikalavimus palaiko. Nurodė, jog 2018 m. nupirko namą, siūlė ieškovams taikius sprendimus, tačiau ieškovai nebuvo linkę taikiai spręsti. Jų draugai ir giminės nestato automobilio ant servitutinio kelio, kartais atvyksta meistras ar vertintojas, tai jie pasistato automobilį, tačiau tik trumpam. Tačiau ieškovai patys šiuo keliu nesinaudoja ir nevažiuoja. Kai sugedo automobilis ir atvyko techninė pagalba, tai negalėjo pravažiuoti, nes stovėjo ieškovų automobilis ir teko kviesti policiją ir tik tada ieškovė atlaisvino kelią. Mano, jog ieškovai siekia servituto, jog galėtų įrengti naują įvažiavimą iš valstybinės žemės. Visada savo automobilius laiko pritraukę prie namo, jog kelias būtų laisvas ir niekada nelaiko ant servitutinio kelio ir ieškovai gali praeiti bet kada. Būtinas servitutas, jog ji ir kaimynai galėtų privažiuoti prie savo namų. Prie šiltnamio ir želdinių ieškovai patenka per servitutinį kelią, taip pat gali nuo savo namo įrengtais keliukais. Prie šiltnamio gali privažiuoti automobiliu, jokių trukdžių nėra. Ieškovai neturi jokio antro namo. Ieškovė pati susiaurino kelią ir jei susiaurinimą praplėstų, tai galėtų prasilenkti automobiliai.

Šalies argumentai

Trečiasis asmuo A. B. paaiškino, jog su ieškiniu nesutinka, priešieškinio reikalavimus palaiko ir prašo tenkinti. Su vyrų žemės sklypą su būsimu namu įsigijo panašiu metu, kaip ir ieškovai. Kai atvažiavo apžiūrėti žemės sklypo buvo jau pilnai įrengtas kvartalo kelias, išklotas trinkelėmis, sudėti borteliai, privažiavimas įrengtas iš (duomenys neskelbtini) g. per žemės sklypą 1816, buvo paruošta vieta automatiniam kelio užtvarui. Tą patį matė ir ieškovai, taip pat matė, jog per jų žemė sklypo dalį 1815 eis ir važiuos kaimynai. Niekas į kvartalą nevažiavo ir nevažiuoja iš valstybinės žemės, taip pat ir ieškovai. Ten ta dalis, kurioje ieškovai nori, jog būtų įrengtas įvažiavimas, net nebuvo išklotas trinkelėmis. Kai Z. kreipėsi į teismą dėl servituto, jog galėtų patekti, tuomet ieškovai pradėjo statyti automobilius ant įvažiavimo, nors iki tol laikydavo savo automobilius aikštelėje prie namo. Visi gyventojai įsirengė patys automobilių statymo aikšteles, tai galėjo padaryti ir ieškovai. Tačiau jie stato automobilį ir visiems trukdo pravažiuoti. Gyvena priešais ieškovus ir ieškovai pasistoto automobilį ir tuomet ji iš savo automobilių aikštelės negali išvažiuoti. Kai sugedo jai automobilis ir turėjo atvažiuoti techninė pagalba, kuri per ieškovės automobilį vos išvažiuoja. Atvažiuoja "Barbora" ir negali privažiuoti, taip pat atveža baldus ir negali pravažiuoja. Nepatenka į kvartalą, kai ieškovai užstato kelią, nors patys leidžia ieškovams ir jų svečiams važiuoti per žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) neatlygintinai. Bandė su ieškovais susitarti gražiuoju, tačiau nepavyko. Ieškovai yra konfliktiški, dėl ieškovų elgesio iš kvartalo išsikraustė jau dvi šeimos. Ieškovai nepatirs jokios finansinės žalos, kelias jau buvo įrengtas dar prieš jiems įsigyjant žemės sklypus, be to ieškovai žinojo, jog tai kelias kuriuo kaimynai naudosis patekdami į kvartalą bei namus. Su visais kaimynais yra pasirašę pas notarę neatlygintino servituto sutartis, o ieškovai atsisakė ir siekia pasipelnyti iš kitų. Pušelės išsodintos virš dujotiekio, jos yra virš dviejų metrų aukščio, prašė ieškovų pašalinti pušeles, ieškovų pušelės trukdo pravažiuoti, išsikišusios 1,5 metro į kelią ir apsisukant braižo automobilį. Prie ieškovų namo esanti automobilių aikštelė ir telpa abu ieškovų automobiliai. Ieškovai jokio gyvenamojo namo neketina statyti, be to jie lengvai gali patekti prie savo žemės sklypo. Atsakovai savo automobilį stato kaip įmanoma arčiau prie savo namo. Ieškovai prie savo šiltnamio visuomet gali privažiuoti. Be to ieškovai patys susisiaurino kelią.

Trečiasis asmuo V. P. paaiškino, jog su ieškiniu nesutinka, priešieškinį palaiko ir prašo tenkinti. Nurodė, jog buvo pirmieji, kurie atsikraustė į kvartalą ir pradėjo statyti namą žemė sklype 1814. Tuo metu jau buvo išgrįstas keliukas, su borteliais, trinkelėmis, per kurį važiavo nuo statybų pradžios ir joks kitas įvažiavimas nebuvo numatytas. Vietinės reikšmės keliu niekas nevažiuoja, jis neįrengtas, nėra jokio posūkio į kvartalą. Servitutas būtinas, jog galėtų nekliudomai įvažiuoti į kvartalą, o kai stovi ieškovės automobiliai, tai įvažiuojant galima užkliudyti ieškovų automobilio. Sunkiasvoris transportas, kuris atvežė trinkeles negalėjo pravažiuoti per ieškovų automobilį ir važiavo D. žemės sklypu per jų augalus. Savo automobilius stato ant prasiplatintos aikštelės, taip pat ir K., tokiu būdu susimažindami savo sklypą. Nesutinka, jog būti atlygintinas servitutas, nes visi kaimynai vienas kitam suteikė neatlygintiną servitutą.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo M. P. palaikė ir patvirtino savo sutuoktinio V. P. duotus paaiškinimus.

Trečiasis asmuo A. Z. paaiškino, jog ieškinio reikalavimus prašo atmesti, o priešieškinį palaiko. Nurodė, jog yra buvęs savininkas 17A namo, kurį pardavė atsakovams. Kai pirko namą buvo atvažiavę, namų dar nebuvo ir įvažiavimas buvo iš (duomenys neskelbtini) g., ir visi kaimynai žinojo, jog iš (duomenys neskelbtini) g. pusės ir visas kelias buvo suformuotas. Kelias tarp ieškovų ir atsakovų nebuvo planuotas ir darytas, o buvo tik privažiavimui prie namų. Kai įsigijo žemės sklypus, kelio servitutai nebuvo padaryti laiku, todėl buvo planuota juos įregistruoti, jog kiekvienas galėtų privažiuoti prie savo namo ir pasatyti savo automobilį. Tačiau ieškovai nesutinka ir neleidžia žmonėms važiuoti. Pardavė žemės sklypą dėl ieškovų. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias patyrė šioje byloje.

Trečiasis asmuo J. Z. ieškinio reikalavimus prašė atmesti, o priešieškinį tenkinti. Iš esmės jos reikalavimas yra turtinis dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Šalies argumentai

Trečiasis asmuo J. K. teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, priešieškinio reikalavimus palaikė. Nurodė, jog namą įsigijo 2020 metais rugpjūčio mėnesį iš B., namas yra (duomenys neskelbtini), kraustytis pradėjo rugsėjo gale ir pamatė, jog ant važiuojamosios kelio dalies stovi kaimynės automobilis. Turėjo atvažiuoti krovinis automobilis su baldais, automobilis stovėjo vėl atvažiuojamosios dalies, kadangi nebuvo D. automobilių, tai važiavo ant jų gyvenamojo namo ploto iškloto trinkelėmis. Atvažiavo krovinys iš užsienio vėl buvo ieškovų automobilis ir D. automobiliai buvo jų kieme, todėl automobilis nepravažiavo. Kai atvežamos maisto prekės, taip pat automobiliai nepravažiuoja. Servitutas reikalingas, jog galėtų laisvai automobiliu pravažiuoti ir vaikščioti. Kai stovi ieškovų automobiliai ant kelio pravažiuodama jaučiasi nesaugiai. Kai pirko namą buvo parodyta, jog važiuosim pro įrengtą užtvarą, apie jokį kitą pravažiavimą niekas neminėjo, nes jo nėra. Nei vienas kaimynas nestato automobilių ant važiuojamosios kelio dalies. Kai kelias būna užstatytas palieka prie žolyno, kur užtvaras ir eina pėsčiomis iki namo, jos namas yra paskutinis. Ieškovai turi statyti automobilį kiemelyje prie namo kur išklota trinkelėmis ir visi kaimynai taip statosi. Ieškovai turi garažą ir aikštelę.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo S. S. prašė ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti, nurodė, jog įsigijo su vyru žemės sklypą, įvažiavimas į kvartalą prikimo pardavimo sutartyje nurodytas iš šalutinio kelio, o ne iš (duomenys neskelbtini) g., tai yra tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pastatytų namų. Kaimynai jai leidžia naudotis apsisukimo dalimi. Kadangi atsakovai turi kelio servitutą 36 kv. m, tai jie turėtų tokį pati suteikti ir ieškovams. Be to galima perkelti tvoros dalį arčiau namo (duomenys neskelbtini) ir atsilaisvintų plotas per kurį galėtų atsakovai laisvai naudotis. Šešių namo gyventojai laisva valia nuėjo pas notarą ir pasirašė servituto sutartis bei leido vienas kitam pravažiuoti. Jei būtų platesnis kelias būtų patogiau ir laisviau, visi matė, jog neprivažiuosim prie savo sklypo naudodamiesi tik savo žemės sklypu ir visi laisvai praleisime kaimynus, o jei ieškovai nesutinka, tai teks taikytis su tuo ką turime. Ieškovų teritorija yra prižiūrima ir sutvarkyta. Patenka į kvartalą per įrengtą užtvarą. Kai užsakė malkas, kurias turėjo atvežti krovinis automobilis, tai paprašė ieškovės, jog ji patrauktų automobilį ir ji patraukė. Ieškovų žemės sklype namo statybos nevyksta.

Liudytojas D. Š. parodė, jog šalys pažįstamos, nes dalis jų iš jo motinos pirko žemės sklypus ir vykdė statybą tame kvartale. Nurodo, jog pirmiausia ieškovė nusipirko žemės sklypą ir prasidėjo namo projektavimas. Visi sprendiniai ieškovei buvo žinomi, šitame projekte parodyta, jog du namai projektuojami. Kvartale buvo įrengta D2 kategorijos gatvė iš kurios numatomi privažiavimai prie kiekvieno namo, taip pat ir prie ieškovės projektuojamų namų. Privažiavimo keliai buvo numatyti iš esamo privažiavimo D2 kategorijos gatvės. Namas B pažymėta, jog automobilių parkavimas šalia gyvenamojo namo B sprendžiamas suformuojant trinkelių aikštelę greta namo. Aikštelė suformuojama žemės sklype ir numatytas privažiavimas ieškovui ir atsakovui ir savo sklype numatytas parkavimas. Ieškovė su visais šiais sprendiniais susipažino ir buvo rengiamas projektas ir išimtas statybos leidimas. Kai ieškovė pirko žemės sklypą buvo numatytas įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini) g. 2011 metais, kai ieškovė nebuvo žemės sklypo savininkė, kai buvo rengiamas kvartalo detalusis planas ir keičiama žemės paskirtis į gyvenamąją, tai buvo numatytas iš valstybinės žemės, o paskui rengiant techninį projektą buvo numatytas įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini) g., kur šiuo metu yra esama gatvė, o rengiant ieškovei namo techninį projektą buvo visur pabrėžta, jog esama gatvė ir iš jos pažymėti įvažiavimai iki namų. 2011-05-11 techninis projektas Nr.11-PD-14.1-TP-BD-2-0 yra gatvės tinklų įrengimo ir kelio, t. y. infrastruktūros, o po šito projekto eina namo techninis projektas ir statybos leidimas. Remiantis 2011-05-11 techniniu projektu Nr.11-PD-14.1-TP-BD-2-0 suvedė komunikacijas ir įrengė kelius. Niekada ieškovei nesakė, jog bus privažiavimas iš vietinės reikšmės kelio per valstybinę žemę. Pušelės išsikerojusios, tai trukdo privažiuoti. Ieškovė pati susiaurino gatvę tarp jos ir atsakovų, o atstačius kelią, kurį ieškovė išgriovė galėtų ji pravažiuoti, nenustačius servituto. Ieškovė nuolatos pastato automobilį ant pagrindinio įvažiavimo ir kyla ginčai. Jei pastatomas automobilis ant važiuojamos dalies, tuomet neįmanoma pravažiuoti. Kai buvo visų žemės sklypų savininkas, negalėjo nustatyti sau servituto, o kai pardavė tuomet ir nustatomas servitutas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas, priešieškinys tenkintinas visiškai.

Vertinant byloje esančių įrodymų visumą, nustatytos tokios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės, kuriomis teismas remiasi, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2009-02-26 sprendimu Nr. T11-114 patvirtintas J. Š. žemės sklypų (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., detalusis planas. Planavimo tikslai – žemės sklypų sujungimas, paskirties pakeitimas į kitos paskirties žemę, kurios naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba, padalinimas į sklypus.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2012-02-27 rašytiniu pritarimu statinio projektui Nr. RPP-34-120227-00006 buvo pritarta statinio projektui Nr. 10-PD-14.1-TP-BD, kuriuo J. Š. adresu Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini), (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)), suteikta teisė statyti naują statinį - vandentiekio tinklus, buitinių ir lietaus nuotekų tinklus, vidaus kelią. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-09-28 įsakymu Nr. AV-1911 „Dėl statybos zonos, statybos ribų ir statybos linijos keitimo J. Š. priklausančiuose žemės sklypuose (kad. Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini))”, atsižvelgiant į Nuolatinės statybos komisijos kompleksinio derinimo 2012-09-26 protokolą Nr. TP 38-10, buvo leista J. Š. rengiant statybos techninį projektą tikslinti žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Klaipėdos raj. sav. (kad. Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), detaliojo plano registro Nr. (duomenys neskelbtini)), statybos zoną, statybos ribas ir statybos linijas, nesukeliant naujų neigiamų padarinių gyvenimo ir aplinkos kokybei.

Klaipėdos rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos kompleksinio derinimo protokolu 2012-12-12 Nr. TP 49-8 buvo nutarta pritarti J. Š. prašymui dėl detaliuoju planu nustatytos statinių statybos zonos, statybos ribų ir statybos linijos keitimo (duomenys neskelbtini) kaime, sklypų kad. Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini). Projekto organizatorių aiškinamajame rašte nurodyta, kad planuojamos teritorijos schema numatomi 2009 m. patvirtintu detaliuoju planu nustatyti įvažiavimų patikslinimai, statinių statybos zonos bei statybos ribos keitimas; pažymėta, kad įvažiavimas į sklypus koreguojamas, vadovaujantis UAB „AMVK Inžinieriai“ techninio projekto sprendiniais (Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos rašytinis pritarimu statinio projektui 2012 m. vasario 27 d. Nr. RPP-34-120227-00006). Iš šio techninio projekto matyti, jog įvažiavimas į formuojamus žemės sklypus numatytas iš (duomenys neskelbtini), Klaipėdos raj. sav.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-01-03 įsakymu Nr. AV-3 „Dėl statinių statybos zonos, statybos ribų ir statybos linijos tikslinimo J. Š. priklausančiuose žemės sklypuose kad. Nr. ((duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini))”, atsižvelgiant į Nuolatinės statybos komisijos kompleksinio derinimo protokolą 2012-12-12 Nr. TP 49-8, buvo leista J. Š. rengiant statybos techninį projektą tikslinti žemės sklypų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r. sav. (kad. Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)), statinių statybos zoną, statybos ribas ir statybos liniją, nesulekiant naujų neigiamų padarinių gyvenimo ir aplinkos kokybei.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2016-03-10 įsakymu Nr. AV-497 pakeistas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-01-03 įsakymo Nr. AV-3 „Dėl statinių statybos zonos, statybos ribų ir statybos linijos tikslinimo J. Š. priklausančiuose žemės sklypuose (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini))” 1 punktas ir po žodžių „statinių statybos zoną, statybos ribas” įrašyti žodžiai „susisiekimo komunikacijų išdėstymo principus“. Priimtas įsakymas buvo ginčijamas teisme ir Regionų apygardos administracinis teismas 2020-03-05 sprendimu Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2016-03-10 įsakymą Nr. AV-497 paliko galioti. Lietuvos Vyriausias administracinis teismas 2020-05-13 nutartimi Regionų apygardos administracinio teismo 2020-03-05 sprendimą paliko nepakeistą.

Iš 2011 m. gegužės mėn. vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklų, vidaus kelių gyvenamųjų namų kvartalui esančiam (duomenys neskelbtini), (kadastriniai adresai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) projektas Nr. 11-PD-14.1-TP-BD-2-0 matyti, jog buvo numatyta projektuojamų gatvių, nuovažų į gyventojų sklypus, automobilių stovėjimo aikštelių trinkelių danga.

Ieškovai, atsakovai ir tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, V. P., M. P., R. B., A. B., A. D., A. D., J. K., V. K. bei tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų S. S., A. S., turi įsigiję žemės sklypus su gyvenamaisiais namais gyvenamųjų namų kvartale, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdos raj.

Ieškovai 2009-05-22 sudarė santuoką. Ieškovė 2013-02-06 pirkimo pardavimo sutarties pagrindu įsigijo 25/231 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos raj. ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdos raj. Sutarties 6.1.1. punkte numatyta, jog ieškovė naudosis, valdys, disponuos žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) dalimi atskirai pažymėta plane C (100 kv. m), pagrindas žemės sklypo planas parengtas 2021-12-18 UAB „Darena“. Ieškovei priklausančiame žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotas gyvenamasis namas.

Atsakovai 2018-08-03 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu iš trečiųjų asmenų J. Z. ir A. Z. įsigijo 430/893 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Klaipėdos raj., bei gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdos raj., taip pat 2018-09-07 pirkimo pardavimo sutarties pagrindu įsigijo 309/926 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 100/1037 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Tretieji asmenys M. P. ir V. P. 2012-09-06 pirkimo pardavimo sutartimi Nr. 4912 įsigijo 463/893 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), Klaipėdos raj., su jame esančiu pastatu - vienbučiu gyvenamuoju namu ir 2016-04-13 pirkimo pardavimo sutartimi įsigijo 19/463 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav.

2013-04-02 tretieji asmenys R. B. ir A. B. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1239 įsigijo 5/11 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Klaipėdos raj., su jame esančiu pastatu - vienbučiu gyvenamuoju namu ir 2016-04-13 pirkimo pardavimo sutartimi įsigijo 19/463 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r.sav.

2018-04-10 tretieji asmenys A. D. ir A. D. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo 101/231 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos raj. su gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Klaipėdos raj. ir 97/463 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav.

2012-11-20 S. S. ir A. S. pirkimo pardavimo sutartimi įsigijo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav. bei pirkimo pardavimo sutartimi įsigijo 19/463 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav.

2020-08-31 tretieji asmenys J. K. ir V. K. pirkimo pardavimo sutartimi įsigijo 454/1037 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Klaiėpdos r.; 20/463 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r.

Iš 2016-02-20 kvartalo gyventojų susirinkimo posėdžio protokolo nustatyta, jog kvartalo gyventojai nusprendė nustatyti servitutus pagrindiniam įvažiavimui į kvartalą, bendriems kvartalo keliams, išsaugoti tvoros vientisumą. Apie įvykusį susirinkimą ir jo metu priimtus sprendimus 2016-03-01 pranešimu buvo informuota ieškovė.

Iš ieškovės 2016-02-23 pranešimo nustatyta, jog ieškovė nesutinka sudaryti servitutų nustatymo sutarties bei nurodė, jog sieks panaikinti esamą (įrengtą) įvažiavimą į kvartalą bei suformuoti naują įvažiavimą į kvartalą iš šiaurinės kvartalo dalies. 2016-03-24 ieškovė pranešime nurodė, jog nesutinka su kvartalo gyventojų priimtais sprendimais nustatyti servitutus, nurodė, jog įvažiavimas yra neteisėtas. Iš Klaipėdos miesto 14- ojo notaro biuro 2016-06-15 atsakymo nustatyta, kad atvykus kvartalo gyventojams pas notarą, ieškovė atsisakė pasirašyti servituto sutartį dėl įvažiavimo į kvartalą.

Iš antstolio G. Kairio 2016-07-04 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 0154/16/F-12 bei pridėtų fotonuotraukų nustatyta, jog patekimas į gyvenamųjų namų kvartalą yra iš (duomenys neskelbtini) gatvės, pro įrengtą, pakeliamą užtvarą. Kelias į kvartalą įrengtas, išklotas trinkelėmis, įrengtas žiedas, kuris naudojamasi apsisukimui, taip pat prie kiekvieno gyvenamojo namo įrengtas privažiavimas. Kvartalą sudaro gyvenamieji namai, kurių numeriais (duomenys neskelbtini), visas kvartalas aptvertas medine tvora.

Iš antstolio G. Kairio 2016-07-04 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 0154/16/F-11 bei pridėtų fotonuotraukų nustatyta, jog iš (duomenys neskelbtini) g. pasukus link kvartalo, valstybinėje žemėje matyti išvažinėta žolė, ties (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Klaipėdos raj. namu išpjauta 162 cm pločio bendros kvartalo tvoros dalis, už išpjautos dalies yra įrengtas privažiavimas iki (duomenys neskelbtini), Klaipėdos raj. Kelias, kuris ribojasi su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra 355 cm pločio, dalis kelio išklota trinkelėmis, o dalis - smėliu.

Iš liudytojo D. Š. rašytinio pranešimo nustatyta, jog visi žemės sklypų pirkėjai (duomenys neskelbtini) prieš pirkdami žemės sklypus buvo supažindinti su detaliuoju planu, techniniu komunikacijų ir kelio projektu, privažiavimų schema. Į kvartalą buvo suprojektuotas pagrindinis įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini) g., visi gyventojai buvo supažindinti su įrengta esama gatve.

Iš 2016-03-02 AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ pateikto rašto nustatyta, jog ieškovė, būdama žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. savininke, buvo pakartotinai įspėta ir įpareigota nedelsiant pašalinti želdinius iš dujotiekio bei elektros linijų apsaugos zonų. Ieškovė 2016-07-29 garantiniame rašte AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ nurodė, jog supranta daromą pažeidimą ir prašė pratęsti terminą iki 2016-10-01. Iš 2016-08-09 AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ pateikto rašto nustatyta, jog žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. valdytoja buvo pakartotinai įspėta apie būtinybę užtikrinti dujotiekio ir elektros linijų apsaugos zonose galiojančių specialiųjų žemės naudojimo sąlygų laikymąsi ir pašalinti želdinius, augančius šiose zonoje iki 2016-10-01. Iš 2017-07-17 AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ pateikto rašto nustatyta, jog žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. valdytoja buvo pakarotinai įspėta apie būtinybę užtikrinti dujotiekio ir elektros linijų apsaugos zonose galiojančių specialiųjų žemės naudojimo sąlygų laikymąsi ir pašalinti želdinius, augančius šiose zonoje iki 2017-08-13.Iš 2017-08-14 AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ pateikto rašto nustatyta apie pažeidimą adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., t. y. jog dujotiekio ir elektros linijų apsaugos zonos ribose auga želdiniai (pušelės), kurios trukdo saugiai eksploatuoti bendrovei priklausančius dujotiekius ir elektros įrenginius bei pažeidžia dujotiekio ir elektros tinklų apsaugos zonose galiojančias specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygų nuostatas. Nurodoma, jog ieškovė 2016-27-29 garantiniu raštu įsipareigojo želdinius pašalinti iki 2016-10-01, tačiau įsipareigojimo neįvykdė. 2017-07-14 papildomai buvo įpareigota pašalinti iki 2017-08-13, tačiau ieškovė įpareigojimų neįvykdė. Iš 2017-07-07 AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ pateikto rašto nustatyta, jog žemės sklypų adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., kurie priklauso ieškovams ir atsakovams ir žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojai (atsakovai ir tretieji asmenys) buvo informuoti pašalinti nustatytus dujotiekio eksploatavimo taisyklių pažeidimus.

Teismui byloje dalyvaujančių asmenų pateiktos foto nuotraukos patvirtina, jog ieškovai statosi automobilius ant važiuojamosios kelio dalies ir tokiu būdu trukdoma pravažiuoti. Norint pravažiuoti ir neužkliūti už ieškovų automobilio reikia užvažiuoti ant kito gyventojo žemės sklypo. Prie ieškovų namo yra įrengta stoginė, kurioje galima statyti automobilį, taip pat trinkelėmis išgrįstas priėjimas prie namo ant kurio būtų galima taip pat statyti automobilius. Prie kiekvieno kvartale esančio namo yra įrengtos aikštelės automobiliams statyti. Iš atsakovo ir trečiojo asmens B. pateiktos nuotraukos darytos 2021-05-27 matyti ieškovų ir atsakovų namai, šalia atsakovo namo, jų žemės sklype stovi automobilis, servitutinis kelias nustatytas ieškovų žemės sklype laisvas, ieškovai gali prieiti prie jų žemės sklype stovinčio šiltnamio, taip pat prie augančių želdinių, taip pat matyti išvešėjusios pušys ieškovų žemės sklype.

Iš 2020-07-14 kvartalo gyventojų susirinkimo protokolo nustatyta, jog gyventojai nurodė, jog ieškovai savo automobilius stato ant kelio dangos ir neleidžia gyventojams pravažiuoti prie savo namų, taip pat prie kelio pasodintos pušys auga į kelio pusę, taip sumažina kelio plotį, trukdo pravažiuoti ir gadina trinkelių dangą. Gyventojai nusprendžia sudaryti kvartalo kelio servituto sutartį ir ją įforminti pas notarą.

2020-08-11 servituto nustatymo žemės sklypui sutartimi tretieji asmenys A. D., R. B. (servituto davėjai) suteikia teisę naudotis 92/924 dalimis žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovams, tretiesiems asmenims V. P., S. S. (servituto gavėjai). 2020-08-11 servituto nustatymo žemės sklypui sutartimi tretieji asmenys M. ir P. P., atsakovai (servituto davėjai) suteikia teisę naudotis 47/893 dalimis žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) tretiesiems asmenims A. D., R. B., S. S. (servituto gavėjai). 2020-08-11 servituto nustatymo žemės sklypui sutartimi atsakovai ir trečiasis asmuo S. S. (servituto davėjai) suteikia teisę naudotis 9295/1037 dalimis žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) tretiesiems asmenims V. P., A. D., R. B. (servituto gavėjai).

2020-07-26 trečiasis asmuo S. S. sudarė susitarimą dėl automobilio statymo ir laikymo, kuriame nurodo, jog sutinka, jog (duomenys neskelbtini) namo gyventojai laikinai, esant poreikiui paliks automobilius žiedo dalyje.

Iš antstolio A. Selezniovo 2020-07-02 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo bei pridėtų foto nuotraukų matyti ieškovės automobiliai stovi ant pagrindinio kelio, skirto įvažiuoti į kvartalą, ieškovų žemės sklype įrengta stoginė automobiliui statyti, taip pat ieškovės sklype augančių pušų šaknys iškelia kelio dangą, pušų šakos, augančios ieškovų sklype, išsikiša į kelią bei užima dalį pravažiuojamos dalies.

Iš antstolės R. Vizgaudienės 2020-09-29 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo bei pateiktų fotonuotraukų ir vaizdo įrašo nustatyta, jog kvartale gyventojai naudojasi įrengtu įvažiavimu į kvartalą iš (duomenys neskelbtini)g. pro ieškovės priklausantį namą, adresu (duomenys neskelbtini), patekimas ribojamas pakeliamu kelio užtvaru. Prie ieškovės namo stovi ieškovės automobilis. Antstolė nurodo, jog stovint ieškovės automobiliui ant kelio, automobiliai prasilenkia, nes lieka 2,67 m. nuo ieškovės laikomo automobilio. Nurodoma, jog atsakovai ir kiti kaimynai stato automobilius ant servitutinio kelio, kuris yra tarp ieškovų ir atsakovų žemės sklypų. Ieškovų servitutinio kelio riba – 1,65 m., o atsakovų automobilis peržengia servitutinio kelio pločio ribą. Jei ant servitutinio kelio yra pastatytas automobilis, tai automobiliams prasilenkti nėra pločio. Matyti įvažiavimas iš valstybinės žemės, tačiau juo įvažiuoti į kvartalą negalima, nes pastatyta atsakovų tvora. Ieškovė yra pašalinusi tvoros dalį. Bendras servitutinio kelio plotis 3,56 m. Iš vaizdo įrašo matyti, jog kelias tarp ieškovų ir atsakovų, iš ieškovų pusės yra susiaurintas, išimtos trinkelės. Ieškovų žemės sklype matosi šiltnamis prie kurio galima prieiti iš servitutinio kelio. Taip pat matosi, jog ieškovų žemės sklype augančios pušelių šakos, kurios patenka ant važiuojamosios kelio dangos. Prie ieškovų namo įrengta stoginė, įrengta aikštelė. Taip pat užfiksuoti kiti kvartalo gyventojų automobiliai, kurie pastatyti ne ant važiuojamosios kelio dangos, bet šalia gyventojų namų, kuriose įrengtos automobiliams statymo vietos.

Iš antstolio M. Mažrimo 2021-01-24 faktinių aplinkybių protokolo nustatyta, jog yra gyvenamųjų namų kvartalas, esantis (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., kuriame yra septyni gyvenamieji namai, sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra gyvenamieji namai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra gyvenamieji namai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra gyvenamieji namai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini). Kvartale įrengtas kelias esantis sklypuose kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (trečiųjų asmenų), (duomenys neskelbtini) (trečiųjų asmenų) ir (duomenys neskelbtini) (ieškovų), kuriuo važiuoja kvartalo gyventojai, kito kelio, privažiuoti automobiliu prie atsakovo namo, nėra. Kelio plotis nuo bortelio iki bortelio yra 4,50 m. Kelio plotis, kuris veda per sklypus, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškovų) ir (duomenys neskelbtini) (atsakovų ir trečiųjų asmenų) nuo bortelio iki bortelio yra 3,55 m, šis kelias yra vienintelis, kuriuo galima privažiuoti atsakovas prie gyvenamojo namo. Faktinių aplinkybių konstatavimo metu ant kelio, sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškovų), pastatyto automobilio nebuvo. Iš atsakovo pateiktų nuotraukų, darytų skirtingu metu matyti ant kelio, sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškovų), yra priparkuotas (-i) automobilis (-iai), o iš nuotraukos darytos kvartalo statybų metu matosi, kad į statomą gyvenamųjų namų kvartalą yra įrengtas tik vienas įvažiavimas.

Iš 2021-01-14 turto vertintojo teismo eksperto R. Griciaus konsultacijos dėl preliminarios turto vertės nustatymo dėl esamo įvažiavimo į septynių gyvenamųjų namų kvartalą, servituto nustatymui: Žemės sklypo dalis (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas - 0,0062 ha), esanti (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. Žemės sklypo dalis (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas - 0,0020 ha), esanti (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. Žemės sklypų dalis (bendras plotas - 0,0199 ha), esanti (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. ir Trušelių k., Klaipėdos r. Įvertinus šiuos žemės sklypus nustatyta, jog ieškovų žemės sklypo 0,0062 ha dalies, esančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. vertė - 1900 Eur, žemės sklypo 0,0020 ha dalies, esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. vertė - 600 Eur, o žemės sklypų 0,0199 ha dalies, esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. ir (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. vertė 6000 Eur.

Iš Registrų centro duomenų nustatyta, jog ieškovei priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė 2021-01-01 - 14800,00 Eur, o žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), - 17400,00 Eur.

Dėl ieškinio reikalavimo

Ieškovai prašo nustatyti neatlygintiną servitutą suteikiantį teisę neatlygintinai bet kuriuo paros metu važiuoti transporto priemonėmis, teisė naudotis pėsčiųjų taku atsakovams priklausančiame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Sendvario sen., Klaipėdos r. sav., argumentuodami tuo, jog jie ketina statyti gyvenamąjį namą, pagal išduotą ir galiojantį statybos leidimą, o atsakovų statomi automobiliai trukdo patekti į jiems priklausančius žemės sklypus kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ir pradėti statybas.

Atsakovai su prašomu nustatyti servitutu nesutinka, nurodo, jog ieškovai turi patekimą prie jiems priklausančių žemės sklypų, automobilių nestato ant ieškovės žemės sklype nustatyto jų naudai kelio servituto ir netrukdo ieškovams patekti prie jiems priklausančio žemės sklypo, kuriame stovi šiltnamis ir auga augalai, jokio namo ieškovų žemės sklype nėra, taip pat ieškovai jokio naujo namo statybos nėra pradėję, todėl nėra jokios būtinybės nustatyti jų prašomo kelio servituto atsakovams priklausančiame žemės sklype.

Teismas nurodo, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CK) 4.111 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog servitutas – tai daiktinė teisė, kurio esmė – vieno (tarnaujančiojo) nekilnojamojo daikto savininko teisių apribojimas kito (viešpataujančio) nekilnojamojo daikto savininko (valdytojo) naudai - tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu, arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą.

Pagal CK 4.126 straipsnį teismo tvarka galima nustatyti servitutą tik tais atvejais, kai savininkai tarpusavyje nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Taigi šioje teisės normoje įtvirtintos dvi sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu, tai: savininkų nesutarimas ir būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį normaliomis sąnaudomis. Teismas, spręsdamas, ar yra teisinis pagrindas nustatyti servitutą ir taip apriboti tarnaujančiojo daikto savininko teises, privalo konstatuoti šių abiejų sąlygų kumuliatyvų egzistavimą.

Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovė 2013-03-06 įsigijo du žemės sklypus, t. y. 25/231 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), Sendvario sen., Klaipėdos raj. ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), Sendvario sen., Klaipėdos raj. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2013-04-18 išdavė ieškovei leidimą statyti naują (-us) statinį (-ius)/rekonstruoti statinį (-ius)/atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us), kuriuo ieškovei išduotas leidimas pagal projektuotojo UAB "Progresyvūs projektai" parengtą statinio projektą: dviejų vieno buto gyvenamųjų namų Klaipėdos r. sav., Sendvario sen., (duomenys neskelbtini), žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), statybos projektą. Leidime nurodyta, jog leidžiama statyti vieno buto, du gyvenamuosius pastatus. Iš UAB "Progresyvūs projektai" parengto ieškovei techninio projekto nustatyta, jog projektuojami du vieno buto gyvenamieji namai "A" ir "B" naujai projektuojamame aštuonių gyvenamųjų namų kvartale. Prie gyvenamoji namo "A" projektuojama stoginė, skirta automobiliui. Kvartale nutiesta D2-7 kategorijos gatvė iš kurios numatomi įvažiavimai prie kiekvieno projektuojamo namo. Įvažiavimai numatyti iš esamo privažiavimo - D2-7, kategorijos gatvės. Automobilio parkavimas šalia gyvenamojo namo "B" sprendžiamas suformuojant betoninių trinkelių aikštelę greta pastato.

Atsižvelgiant į 2009-02-26 detalųjį žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) planą, į 2011 m. vidaus kelių gyvenamųjų namų kvartalui (duomenys neskelbtini) k., planą, 2012 m. spalio mėn. Statinių statybos zonos, statybos ribos ir įvažiavimo žemės sklypų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Klaipėdos raj., keitimo planą M1:500, 2012 m. techninį projektą Nr. TP 12.02.01, 2014-07-03 sutartimi tarp trečiųjų asmenų A. Z., J. Z., kurie gyvenamąjį namą ir žemės sklypus 2018-08-03 pardavė atsakovams, ir ieškovės 2014-07-03 buvo sudaryta servituto sutartis, kuria ieškovė suteikė atsakovams kelio servitutą (tarnaujantis daiktas) žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiantį teisę neatlygintinai eiti ir važiuoti bet kuriuo paros metu 36 kv. m sklypo dalimi. Kelio servitutas buvo nustatytas tikslu, jog J. ir A. Z., šiuo metu atsakovai, patektų į garažą, kurio įvažiavimas nukreiptas į ieškovės nuosavybės teise priklausančią sklypo dalį, esantį (duomenys neskelbtini), Sendvario sen., Klaipėdos r. sav. Šiuo keliu šiuo metu naudojasi ieškovai ir atsakovai. Ieškovė ginčijo 2014-07-03 servituto sutartį, tačiau Klaipėdos rajono apylinkės 2015-06-26 teismas sprendimu ieškovės ieškinį atmetė bei įpareigojo ieškovę netrukdyti atsakovams naudotis kelio servitutu jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Klaipėdos r., (duomenys neskelbtini) ir pašalinti servituto kelio ribose esantį šiltnamį ir krūmus. Sprendimas įsiteisėjo 2015-12-11.

Antstolio G. Kairio 2014-10-29 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0154/14/F-15 patvirtina, jog 2014-10-28 privažiavimas iki atsakovų garažo buvo susiaurintas, nes ant ginčo kelio stovėjo ieškovų šiltnamis. Antstolio G. Kairio 2016-07-04 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0154/16/F-11 įrodo, kad vyko servitutinio kelio trinkelėmis klojimo darbai, jokių kliūčių, kurie trukdytų ieškovams naudotis privažiavimu užfiksuota nebuvo. Atsakovų, trečiųjų asmenų bei ieškovės teikti paaiškinimai patvirtina, jog ieškovai naudojasi kelio dalimi, kurioje nustatytas kelio servitutas, patekdama prie šiltnamio ir žemės sklypo, kuriame auga želdiniai. Antstolio G. Kairio 2016-07-04 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0154/16/F-11, antstolės R. Vizgaudienės 2020-09-29 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas bei pateiktos fotonuotraukos patvirtina, jog ieškovų sklypas šalia ginčo kelio yra sutvarkytas, pasodinti augalai, praėjimas prie šiltnamio bei žemės sklypo pusės, nėra užtvertas.

Šiuo metu ieškovams priklausančiame žemės sklype yra pastatytas vienas gyvenamasis namas "A", kitas projekte numatytas gyvenamasis namas "B" nėra pastatytas, šio namo statybos nevyksta. Iš UAB "Progresyvūs projektai" techninio projekto matyti, jog automobilio parkavimas šalia gyvenamojo namo "B" sprendžiamas suformuojant betoninių trinkelių aikštelę greta pastato. Iš sklypo plano M 1:250 matyti, jog įvažiavimas į gyvenamųjų namų kvartalą numatytas iš (duomenys neskelbtini) g., pažymėtas esamas įvažiavimas, iš sklypo dangų plano matyti, jog privažiavimas į projektuojamą gyvenamąjį namą "B" numatytas iš (duomenys neskelbtini) g., važiuojant į pietus, tuomet sukant į rytų pusę ir palei sklypo ribą sukant į sklypą, žemės sklype nurodoma danga trinkelės ir tokiu būdu patenkant prie projektuojamo namo, prie kurio numatyta įrengti automobiliui statyti aikštelę. Teismui pateiktas D. Š. rašytinis paaiškinimas, taip pat teismo posėdžio metu duoti jo kaip liudytojo parodymai, patvirtina, jog prieš ieškovei įsigyjant žemės sklypą, ji buvo supažindinta su detaliuoju planu, techniniu komunikacijų ir kelio projektu, privažiavimo schema, taigi ieškovams buvo žinoma kaip bus patenkama į žemės sklypą, ir ieškovės užsakymu buvo parengtas namų projektas ir juose buvo numatyti privažiavimai bei automobilių parkavimo vietos.

Šiame kontekste svarbu pažymėti, jog byloje nėra ginčo, jog ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype yra pastatytas tik vienas gyvenamasis namas "A", kito gyvenamoji namo "B" nėra pastatyta ir jo statyba nevyksta. Ieškovė prie jai priklausančių žemės sklypų, kurių kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklype esančio gyvenamoji namo patenka be jokių trukdžių, priėjimas yra iš dviejų pusių. Kaip matyti iš pateiktų nuotraukų ieškovų žemės sklype yra šiltnamis, prie jo patekti ieškovė gali taip pat iš abiejų žemės sklypo pusių, taip pat žemės sklype įrengtais takeliais. Taigi ieškovai žemės sklypu ir jame esančiais statiniais gali naudoti pagal paskirtį be jokių trukdžių. Kaip minėta gyvenamojo namo "B" nėra, todėl ieškovų argumentas, jog jiems servitutas būtinas patekti prie būsimo gyvenamojo namo, atmestinas kaip nieko nepagrįstas, nes šiuo metu ieškovai neturi objekto dėl kurio naudojimo jiems būtina nustatyti kelio servitutą atsakovų priklausančiame žemės sklype, taip pat nevyksta jokios objekto statybos.

Ieškovai teigia, jog atsakovai trukdo jiems patekti prie namo iš sklypo pietinės pusės, nes statosi automobilius, nors jiems servitutas suteiktas tik važiuoti. Atsakovai nurodo, jog automobilių ant servitutinio kelio nestato, visuomet automobilius statosi savo kieme kuo arčiau namo ir ieškovei netrukdo patekti prie jai priklausančio žemės sklypo. Teismui pateikti duomenys patvirtina, jog ieškovės žemės sklype nustatytas kelio servitutas, jog atsakovai galėtų įvažiuoti į savo gyvenamajame name esantį garažą. Teismas, įvertinęs dalyvaujančių asmenų teiktus paaiškinimus, pateiktus rašytinius įrodymus, sprendžia, jog ieškovai neįrodė, jog atsakovai jiems trukdo patekti prie jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo iš pietinės pusės, nes kaip matyti atsakovai automobilius statosi jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype arti namo, be to pabrėžtina ir tai, jog atsakovai ir neturi teisės statytis automobilių ant servitutinio kelio, nes atsakovams suteiktas servitutas tik važiuoti, pravažiuoti ir praeiti, bet ne statyti automobilių. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog kelio plotis tarp ieškovų ir atsakovų žemės sklypų nuo bortelio iki bortelio yra 3,55 m, šiuo keliu atsakovai patenka prie savo žemės sklypo ir įvažiuoja į garažą, taip pat šiuo keliu laisvai patenka prie savo žemės sklypo ir ieškovai. Teismo vertinimu ieškovams prieiti bei privažiuoti prie jiems priklausančio žemės sklypo pakanka 1,65 m ploto žemės sklypo, kuris ieškovams priklauso nuosavybės teise, o nustačius ieškovams jų prašomą servitutą atsakovams priklausančiame žemės sklype, atsakovai nebeturėtų kur laikyti ir statyti automobilio, nes į garažą telpa tik vienas automobilis. Be to, ieškovai patys išardė kelio dalį, kuri buvo įrengta jiems priklausančiame žemės sklype, todėl grąžinę išardytą kelio dangą į pirminę padėtį, kelio plotis, kuriuo galėtų naudotis ieškovai, padidėtų.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, konstatuotina, jog ieškovė neįrodė, jog ji negali normalioms sąnaudomis daikto, t. y. žemės sklypų, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir žemės sklype esančio šiltnamio, naudoti pagal paskirtį, o kaip jau minėta ieškovai neturi pastatyto namo "B", kurio naudojimui prašo nustatyti kelio servitutą, todėl konstatuotina, jog nėra teisinio ir faktinio pagrindo nustatyti ieškovų prašomą kelio servitutą atsakovams priklausančiame žemės sklype ir taip apriboti atsakovų teises, todėl ieškinys atmestinas.

Dėl priešieškinio reikalavimų

Atsakovai ir tretieji asmenys prašo nustatyti ieškovams priklausančiuose žemės sklypuose, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kelio servitutus, jog atsakovai ir tretieji asmenys galėtų patekti į kvartalą bei privažiuoti prie jiems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų ir gyvenamųjų namų. Ieškovai nesutinka su kelio servitutų nustatymo, argumentuodami, jog įrengtas įvažiavimas į kvartalą yra neteisėtas ir gyventojai nepagrįstai juo naudojasi, teigia, jog savo automobilius statosi jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, jų kitur neturi kur statysis, nes neturi įrengtos automobilių statymo aikštelės.

Kaip jau minėta CK 4.126 straipsnyje yra įtvirtintos sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu: 1) savininkų nesutarimas ir, 2) būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį.

Sprendžiant servituto nustatymo klausimą privaloma nustatyti ir tai, kad servitutas yra objektyviai būtinas viešpataujančiajam daiktui tinkamai naudoti. Tam būtina įvertinti, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis tinkamai naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų. Servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas viešpataujančiojo daikto savininkui – esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę.

Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovai bei tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, bandė su ieškovais susitarti dėl kelio servitutų nustatymo, kalbėjo žodžiu, taip pat rinkosi į gyventojų susirinkimus, siuntė jiems siūlymus sudaryti sutartį pas notarą ir nustatyti ieškovams priklausančiose žemės sklypuose, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kelio servitutus, tačiau ieškovai nesutiko, pas notarą pasirašyti sutartį dėl kelio servituto nustatymo, neatvyko, argumentuodami tuo, jog prašomi servitutai neatitinka Detalaus plano, kuriame buvo numatytas įvažiavimas į kvartalą iš vietinės reikšmės kelio, įvažiavimas yra neteisėtas, o įvažiavimas į kvartalą yra per valstybinę žemę bei išardė toje vietoje įrengtą dalį tvoros.

Šalių ir trečiųjų asmenų pateikti paaiškinimai teismo posėdžio metu taip pat patvirtina, jog atsakovams ir tretiesiems asmenims, pareiškiantiems savarankiškus reikalavimus su ieškovais susitarti nepavyko, todėl akivaizdu, kad ginčo atveju susitarimas tarp šalių neįmanomas ir ginčas dėl kelio servitutų nustatymo turi būti išspręstas teismo. Teismas pažymi, kad šalių nesutarimą taip pat pagrindžia ir aplinkybė, kad nei iki šios bylos inicijavimo, nei jos nagrinėjimo teisme metu šalys nepriėjo prie bendro sutarimo.

Teismas nurodo, jog servituto teisė pasižymi tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisės suvaržymais siekiant įgyvendinti viešpataujančiojo daikto savininko nuosavybės teisę. Nuosavybės teisė jokiais atvejais neturi būti varžoma nepagrįstai, tam būtinas objektyvus pagrindas. Dėl to ir daikto suvaržymas servitutu pateisinamas tik esant svarbioms priežastims, kai servitutas yra objektyviai būtinas. Kasacinio teismo praktika dėl servitutų nustatymo išplėtota ir nuosekli (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012; 2012 m. spalio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2012; 2014 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2014, 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-248/2016). Joje pažymima, kad teismas pirmiausia turi įsitikinti, kad servitutas yra būtinas viešpataujančiajam daiktui naudoti. Tam teismas turi įvertinti, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis tinkamai naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų. Servitutas nustatomas tada, kai nėra kito racionalaus būdo viešpataujantį daiktą naudoti pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2009). Taikant servituto instituto normas būtina laikytis objektyvumo, proporcingumo, civilinių teisinių santykių dalyvių interesų derinimo principų.

Bylos duomenys patvirtina, jog visi kvartalo gyventojai į gyvenamųjų namų kvartalą patenka iš (duomenys neskelbtini) gatvės, pro įrengtą, pakeliamą užtvarą, prie savo nuosavybės privažiuoja įrengtu ir trinkelėmis išklotu keliu, kelyje padarytas žiedas, kuris naudojamas automobilių apsisukimui, padaryti privažiavimai iki kiekvieno gyvenamojo namo. Kiekvienas šio kvartalo gyventojas, taip pat ir ieškovai buvo supažindinti su kvartalo detaliuoju planu, jo sprendiniais, taip pat jiems žodžiu buvo paaiškinta, jog į kvartalą yra suprojektuota D2-7 gatvė, kuri skirta viso gyvenamojo kvartalo naudojimui. Pagrindinis įvažiavimas į kvartalą, privažiavimai (gatvės), nuovažos į ieškovų, atsakovų, bei trečiųjų asmenų sklypus, bei automobilių stovėjimo vietos buvo įrengtos iki gyvenamųjų namų statybos, privažiavimai pagal projektą buvo iškloti trinkelėmis, keliai aptverti bordiūrais. Bylos duomenys patvirtina, jog visi kvartalo gyventojai pagrindiniu įvažiavimu į kvartalą bei privažiavimais prie savo gyvenamųjų namų naudojasi nuo pat nuosavybės šiame kvartale įsigijimo momento, ieškovai taip pat naudojasi šiuo įvažiavimu, kad patektų prie jiems nuosavybės teise priklausančių dviejų žemės sklypų. Šiame kontekste svarbu pažymėti tai, jog pagrindinis įvažiavimas, kelias, žiedas apsisukti automobiliams buvo įrengti žemės sklypuose, kurių dalys priklauso kvartalo gyventojams, tačiau kelio servitutai nustatyti nebuvo ir iš esmės kiekvienas gyventojas naudojosi ir šiuo metu naudojasi kitam gyventojui priklausančio žemės sklypo dalimi, kurioje buvo įrengtas kelias, jog patektų prie jiems priklausančios nuosavybės. Kadangi tarp gyventojų nebuvo jokių ginčų dėl privažiavimų bei pagrindinio įvažiavimo į kvartalą, todėl kelio servitutai nebuvo nustatyti. 2014 metais tarp ieškovės ir trečiųjų asmenų A. Z. ir J. Z., kurie 2018 metais priklausančią nuosavybę pardavė atsakovams, kilo ginčas dėl kelio naudojimosi, nes ieškovė ant kelio, kuris buvo skirtas privažiavimui į trečiųjų asmenų sklypą, pastatė šiltnamį bei išsodino medžius. Klaipėdos rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-285-729/2015, 2015-06-26 sprendimu įpareigojo ieškovę pašalinti kelio ribose esantį šiltnamį bei augalus. Po šio sprendimo tarp kvartalo gyventojų bei ieškovų kilo ginčai dėl patekimo į kvartalą, dėl automobilių statymo bei pravažiavimo iki savo gyvenamųjų namų, be to ieškovė nurodė, jog įrengtas kelias neteisėtas ir įrengs įvažiavimą iš vietinės reikšmės kelio. Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovė pašalino dalį tvoros, nurodydama, jog jos žiniomis čia turėjo būti įrengtas kelias į kvartalą. Tuomet kvartalo gyventojai nutarė nustatyti servitutus pagrindiniam įvažiavimui į kvartalą, bendriems keliams. Tačiau ieškovai nesutiko dėl kelio servituto nustatymo.

Sprendžiant dėl konkretaus servituto nustatymo galimybės, teismas vertina kaip servitutas buvo suformuotas, nes tai svarbu vertinant ar buvo ir koks šalių susitarimas dėl faktinio servituto, ar esama nusistovėjusi tvarka tapo nepriimtina, daro žalą, pažeidžia ieškovų teises ir pan.

Pirmiausia teismas nurodo, jog byloje pateiktų duomenų visuma, t. y. detaliojo plano sprendiniai, 2011 m. gegužės mėn. vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklų, vidaus kelių gyvenamųjų namų kvartalui esančiam Trušelių k., (kadastriniai adresai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) projektas, kuris buvo suderintas, bei jam buvo pritarta Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽUM Klaipėdos rajono skyriaus, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos (Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2012-02-27 rašytinis pritarimas Nr. RPP-34-120227-00006), Statinių statybos zonos, statybos ribos ir įvažiavimų keitimo planas M1:500 patvirtina, jog pagrindinis įvažiavimas į kvartalą buvo ir yra iš (duomenys neskelbtini) g. per Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, pro įrengtą pakeliamą užtvarą, tai patvirtina ir liudytojo D. Š., kuris buvo šio kvartalo vystytojas bei žemės sklypų pardavėjo įgaliotas asmuo, teisme duoti parodymai, taip pat įsiteisėjusiose Regionų apygardos administracinio teismo 2020-03-05 sprendime, Lietuvos Vyriausiojo Administracinio teismo 2020-05-13 nutartyje konstatuotos aplinkybės, todėl ieškovų argumentai, jog įvažiavimas yra įrengtas neteisėtai ir gyventojai nepagrįstai juo naudojasi atmestini.

Ieškovai teigia, jog netrukdo atsakovams bei tretiesiems asmenims patekti į kvartalą bei privažiuoti prie jų nuosavybės, nes automobilius statosi jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kitur automobilių neturi kur statyti, nes neturi stoginės, tačiau tokie ieškovų argumentai atmestini, nes juos paneigia byloje surinktų duomenų visuma. Byloje teikti atsakovų bei trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, paaiškinimai, rašytinė bylos medžiaga, liudytojo parodymai, patvirtina, jog atsakovai ir tretieji asmenys patiria sunkumų patekdami prie jiems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų bei gyvenamųjų namų, nes ieškovams pastačius savo automobilius ant važiuojamosios kelios dalies, jie užimama dalį kelio ir tuomet nebesaugu važiuoti, nes automobiliai sunkiai prasilenkia arba neprasilenkia, taip pat nepravažiuoja ir pas gyventojus atvykstantys greitosios, techninės pagalbos automobiliai, specialiųjų tarnybų transporto priemonės, siuntų pristatymo tarnybų bei maisto prekes pristatantys automobiliai, kurie yra didesnių gabaritų, nei lengvieji automobiliai. Šiame kontekste svarbu pabrėžti tai, jog šis kelias yra vienintelis, kuriuo kvartalo gyventojai gali pasiekti savo gyvenamuosius namus. Šių nurodytų aplinkybių visuma patvirtina, jog atsakovams bei tretiesiems asmenims yra būtinas kelio servitutas, jog galėtų patekti prie jiems nuosavybės teise priklausančių gyvenamų namų. Kita svarbi aplinkybė, jog ieškovai taip pat naudojasi žemės sklypu, kuriame įrengtas įvažiavimas bei užtvaras, kuris priklauso atsakovams ir tretiesiems asmenims, o ne ieškovams, tačiau kvartalo gyventojai leidžia ieškovams juo naudotis, patenkant prie jiems nuosavybės teise priklausančio turto.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, jog atsakovų ir trečiųjų asmenų prašomi nustatyti servitutiniai keliai buvo suprojektuoti detaliajame plane, techniniuose projektuose bei jų sprendiniuose ir numatyti iki gyventojų sklypų. Reiškia, jog kelio vieta buvo suderinta, rengiant detalųjį planą bei visus paskesnius projektus. Iš esmės ieškovai pripažįsta, jog yra kelias, jog juo naudojasi visi gyventojai, taip pat ir patys ieškovai, tik teigia, jog jie netrukdo ir visi gali patekti prie savo žemės sklypų. Tačiau teismas su tokiais ieškovų teiginiais neturi pagrindo sutikti, nes byloje surinktų duomenų visuma patvirtina, jog ieškovų statomi automobiliai, ant dalies įvažiavimo atsakovams ir tretiesiems asmenims trukdoma patekti iki savo nuosavybės, dėl ieškovų statomo automobilio, likęs kelio plotas automobilių važiavimui yra per siauras ir nesaugus, o didesnių gabaritų mašinos pravažiuoti iki atsakovų, bei trečiųjų asmenų namų, visiškai negali.

Ieškovė teigia, jog ji neturi kitos vietos automobiliams statyti, nes neturi stoginės automobilių statymui, kaip kiti gyventojai. Teismas tokius ieškovų argumentus atmeta kaip nepagrįstus, nes byloje pateikti duomenys, patvirtina, jog prie gyvenamojo namo „A“ pagal projektą buvo projektuojama stoginė, kuri skirta automobiliui statyti, o pateiktos nuotraukos, antstolių faktinių aplinkybių protokoluose užfiksuoti duomenys, dalyvaujančių asmenų paaiškinimai patvirtina, jog prie ieškovų namo yra įrengta stoginė automobiliui statyti, taip pat trinkelėmis išgrįsta aikštelė, kurioje ieškovai galėtų laikyti savo automobilius ir nestatyti jų ant važiuojamosios kelio dalies ir tokiu būdu netrukdyti kitiems kvartalo gyventojams patekti prie savo nuosavybės.

Teismas, visapusiškai įvertinęs surinktą bylos medžiagą, konstatuoja, jog atsakovų ir trečiųjų asmenų prašomi nustatyti servitutai yra objektyviai būtini, kitokio nei jų prašomi, patekimo į jiems priklausančius žemės sklypus ir išvažiavimo iš jų numatyti nėra jokių galimybių. Todėl darytina išvada, kad servitutų nustatymas ieškovams priklausančiuose žemės sklypuose yra vienintelis galimas atsakovų bei trečiųjų asmenų patekimo į jiems priklausančius žemės sklypus bei gyvenamuosius namus, būdas (CK 4.111 straipsnio 1 dalis, 4.117 straipsnis).

Nenustačius prašomų servitutų, atsakovai, tretieji asmenys, taip pat ir ieškovai neturi fizinės galimybės be jokių trukdžių patekti į savo žemės sklypus bei juose esančius pastatus ir tinkamai naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiu turtu. Atsakovai ir tretieji asmenys nėra niekuo kalti, kad jie neturi patekimo prie savo sklypų ir gyvenamų namų, nes tokia situacija pateko, kai buvo projektuojamas kvartalas ir parduodami žemės sklypai, nebuvo iš karto nustatyti servitutai - teisė važiuoti, šią problemą gyventojai išsprendė, nuvykę pas notarą ir vienas kitam suteikę teisę naudotis žemės sklypu, kuriame buvo įrengtas ir šiuo metu esantis kelias, tačiau ieškovai taikiu būdu nesutiko išspręsti. Nurodytų aplinkybių visuma sudaro objektyvų pagrindą ieškovų nuosavybei į žemės sklypus riboti ir kelio servitutams priverstinai nustatyti teisminiu keliu, nes be jų neįmanoma atsakovams bei tretiesiems asmenims patekti į žemės sklypą ir naudotis žemės sklypu ir jame esančiais namais (CK 4.126 straipsnio l dalis).

Ieškovai teigia, jog dėl servituto nustatymo būtų labai apribota teisė į privatumą, netektų galimybės naudotis daikto dalimi, sumažėtų žemės sklypo vertė, netektų galimybės tikėtis sėkmingai ateityje parduoti žemės sklypų, padidės pravažiuojančių automobilių srautas sukeltų, atsakovai ir tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais pradės statyti savo automobilius po gyvenamojo namo langais, taip siekdami daryti įtampą, pažeidinėdami asmens privatų gyvenimą.

Teismas nurodo, jog nustatomi kelio servitutai bus skirti tik važiuoti, eiti, bet ne statyti automobilius. Nesutiktina su ieškovais, jog dėl nustatytų servitutų padidės automobilių srautas. Pažymėtina, jog servitutai nustatomi tik kvartalo gyventojų naudai, todėl iš esmės situacija nepasikeis, nes tie patys gyventojai, kurie šiuo metu naudojasi keliu, juo naudosis toliau. Ieškovai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovų bei trečiųjų asmenų reikalavimai pažeidžia jų teises labiau, nei tai yra būtina pagal CK 4.113 straipsnio nuostatas. Teismas neturi pagrindo sutikti, jog nustačius servitutus ieškovų žemės sklypų vertė sumažės, priešingai visiems gyventojams išsprendus klausimą dėl kelio servitutų ateityje nebils jokių nesutarimų dėl įvažiavimo bei patekimo į kvartalą. Be to, pažymėtina ir tai, jog ir šiuo metu žemės sklypuose, kuriuose prašoma nustatyti kelio servitutus, yra įrengtas kelias ir ieškovams priklausančio žemės sklypo dalis ir toliau bus naudojama keliui. Taigi atsižvelgiant į ieškovų žemės sklypų plotą, servituto dydžius bei turinį, taip pat įvertinus tai, jog ieškovai taip pat galės naudosis šiuo keliu, patekdamas į jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, nelaikytina, kad ieškovų teisių ribojimas neatitinka proporcingumo bei visų gyvenamojo namų kvartalo gyventojų interesų pusiausvyros principų.

Teismas, visapusiškai įvertinęs visas konkrečiam nagrinėjam šalių ginčui svarbias faktines aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, sprendžia, jog atsakovų ir trečiųjų asmenų reikalavimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl tenkintini visiškai ir nustatytinas žemės sklype, kadastro unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdos raj., neterminuotas, 20 kv. m ploto kelio servitutas - suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas), pagal UAB „Darena“ matininkų biuro parengtą suvestinį sklypų planą, suteikianti teisę patekti į atsakovams ir tretiesiems asmenims priklausančius žemės sklypus kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (viešpataujantys daiktai). Taip pat nustatytinas žemės sklype, kadastro unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdos raj. neterminuotas servitutas, suteikiantis teisę naudotis 62 kv. m ploto kelio servitutu - teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas), servituto kodas 215, pažymėtas indeksu 11K, taškais 3 (x- 6183598.70, y- 324084.08)-5 (x-6183597.97, y- 324086.02) -11 (x- 6183569.82, y- 324081.04)- 2 (x- 6183570.98, y- 324076.68) pagal UAB „Darena“ matininkų biuro 2020-11-19 parengtą suvestinį sklypų planą, pravažiavimui į sklypus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (viešpataujantys daiktai) pro ieškovei B. C. nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos raj. dalį. Servituto turėtojai: A. D,, A. D., R. B., A. B., S. B., G. M., V. P., M. P., J. K., V. K..

Nors ieškovai teigia, jog jiems nereikalingas kelio servitutas 92 kv. m, kuris nustatomas žemės sklype, kadastro unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau kaip matyti, dalis šio žemės sklypo priklauso tretiesiems asmenims A. D., A. D., R. B. ir šio žemės sklypo dalyje yra įrengtas patekimas į kvartalą bei kelias, kuriuo naudojasi ieškovai. Taip pat įvertintina tai, jog nustačius ieškovų žemės sklype (duomenys neskelbtini) kelio servitutą, kurio naudotųsi atsakovai ir tretieji asmenys patekdami į kvartalą yra teisinga, proporcinga ir protinga sudaryti ir ieškovams galimybę taip pat naudotis kelio dalimi, kuri patenka į žemės sklypą, kadastro unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdos raj. ir tokiu būdu išsprendžiant klausimą dėl kvartalų gyventojų įvažiavimo bei privažiavimo, tame tarpe ir ieškovų, todėl darytina išvada, jog būtina nustatyti neterminuotą servitutą, suteikiantį teisę naudotis 92 kv. m ploto kelio servitutu - teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas), pravažiavimui į ieškovų žemės sklypą, kadastro Nr.. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Klaipėdos raj. dalį. (CK 4.111 straipsnio 1 dalis, 4.117 straipsnis, 4.119 straipsnis, 4.124 straipsnio 1 dalis, 4.126 straipsnio 1 dalis, CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl kompensacijos

Konstatavus, kad yra pagrindas nustatyti atsakovų ir trečiųjų asmenų prašomus kelio servitutus, atsižvelgiant į teismų praktiką, yra pagrindas spręsti klausimą dėl servituto (ne)atlygintinumo nustatymo. Atsakovai ir tretieji asmenys prašo nustatyti neatlygintinus servitutus, nes jokių nuostolių ieškovai nepatirs, privažiavimai jau įrengti, iškloti trinkelėmis. Ieškovai atsiliepime nurodo, jog nustačius prašomus servitutus prašo priteisti 20283,42 Eur kompensaciją, kurią sudaro žemės sklypų vertė sumažėjimas, t. y. žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) vertė sumažėtų 3722,90 Eur, žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) vertės dalis sumažės 14600,00 Eur ir 5000,00 Eur neturtinė žala už sukeliamus nepatogumus.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nors servituto nustatymas yra teisėtas veiksmas, jis gali sukelti tarnaujančiojo daikto savininkui turtinių ir neturtinių netekimų, suvaržymų ar nepatogumų, kurie turi būti kompensuojami. Pagal CK 4.129 straipsnį turi būti atlyginami konkretūs nuostoliai, kurie turi būti įrodyti, taip pat kiti netekimai, kurie atsiranda dėl servituto nustatymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-611/2016 17 punktą).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; kitas svarbias aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61-469/2016, 31 punktas). Konkrečius nuostolius tarnaujančiojo daikto savininkas turi įrodyti (CPK 178 straipsnis).

Teismas, įvertinęs šalių bei trečiųjų asmenų paaiškinimus, taip pat atsižvelgęs į šias svarbias aplinkybes, jog kelias buvo suplanuotas dar iki gyvenamųjų namų statybos, ieškovai prieš įsigydami žemės sklypus, vėliau gaudami leidimus gyvenamųjų namų statybai, žinojo ir suprato, jog jiems nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose yra įrengtas kelias ir šis kelias į gyvenamųjų namų kvartalą bus iš (duomenys neskelbtini) g., be to kelias tuo metu jau buvo įrengtas, juo naudojasi visi kvartalo gyventojai, taip pat ir ieškovai, ieškovai iki 2014 metų leido visiems gyventojams įvažiuoti į kvartalą ir nereikalavo atlyginimo, tarp gyventojų nebuvo jokių nesutarimų, taip pat svarbu tai, jog 62 kv. m ploto kelio servitutas yra nustatomas ieškovų 7,83 arai žemės sklype, jog galėtų būti įvažiuojama į kvartalą, o 20 kv. m ploto kelio servitutas nustatomas ieškovų 1 aro žemės sklype, kad galėtų gyventojai tinkamai naudotis įrengtu kelio žiedu apsisukant, kaip minėta kelias jau yra įrengtas, juo naudojasi ir patys ieškovai, patekdami prie savo žemės sklypo iš abiejų pusių, todėl nėra pagrindo teigti, jog nustatytini kelio servitutai (62 kv. m ir 20 kv. m.) iš esmės ribotų ieškovų interesus naudotis šiomis sklypo dalimis ar nustatytų neproporcingus apribojimus, nes jie ir toliau galės netrukdomai naudotis šių žemės sklypų dalimis, kuriose įrengtas kelias, be to atsakovai ir tretieji asmenys ieškovams neatlygintinai suteikia 92 kv. m kelio servitutą, jog jie galėtų naudotis kelio dalimi, kad patektų prie jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo.

Svarbu ir tai, jog nors ieškovai teigia, jog jų nuosavybės vertė kris, bus apsunkintas sklypų pardavimas, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Teismo vertinimu esminę reikšmę turi tai, jog ieškovų žemės sklypo dalyse, kuriose prašoma nustatyti servitutus jau yra įrengtas kelias, be to žemės sklypas yra apsunkintas hipoteka, hipotekos kreditorius neprieštarauja, jog būtų nustatytas kelio servitutas bei nenurodė, jog dėl servituto nustatymo sumažėtų žemės sklypo vertė, be to ir ieškovai nepateikė jokių duomenų, jog jų žemės sklypo vertė nustačius servitutus sumažės. Kitas svarbus aspektas tai, jog ieškovai šią žemės sklypo dalį, kurioje prašoma nustatyti servitutus, būtent ir naudoja tik keliui ir toliau ją galės naudoti pagal paskirtį.

Taip pat pažymėtina, jog nustatant servitutą, ieškovai nepraranda nuosavybės teisių į 62 kv.m. ir 20 kv. m ploto žemės sklypus, servitutai nustatomas tik ne didelei sklypų daliai, jie yra sklypo pakraščiuose, ieškovams tenkantys žemės sklypo suvaržymai yra minimalūs, kaip minėta ieškovai šiuo keliu taip pat galės naudotis ir patekti į savo žemės sklypus; atsakovams ir tretiesiems asmenims nauda nustatomu servitutu pasireiškia tuo, kad jie įgyja tik teisę patekti į savo žemės sklypą ir statinius, jokios komercinės naudos atsakovai ir tretieji asmenys iš to negauna, taip pat pabrėžtina ir tai, jog tuose žemės sklypų plotuose nebus statomos transporto priemonės. Be to, šiame kontekste svarbu tai, jog atsakovai ir tretieji asmenys ieškovams taip pat suteikia servitutą, jog jie galėtų patekti į kvartą ir naudotis keliu, o tai, rodo, jog gyventojai bendradarbiauja ir siekia išspręsti tarp šalių kilusius ginčus. Kita svarbi aplinkybė, jog visi gyventojai vienas kitam jau suteikė neatlygintinus kelio servitutus.

Ieškovai į prašomą kompensaciją įskaičiuoja 5000,00 Eur neturtinę žalą, kurią teigia patirs dėl nustatomų kelio servitutų. Teismas nurodo, jog neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimas yra civilinės atsakomybės forma, todėl neturtinei žalai priteisti būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas (neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, kaltę bei žalą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 24 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-294/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-394/2006, ir kt.). Pažymėtina, kad įrodyti neturtinės žalos faktą, kaip ir kitas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas neturtinės žalos atlyginimui, kaip civilinių teisių gynimo būdui, taikyti yra ieškovo pareiga (CPK 178 straipsnis), be to šalis mananti, jog patyrė neturtinę žalą turi teisę savo teises ginti pareikšdama ieškinį įstatyme nustatyta tvarka.

Šiuo atveju ieškovai nepareiškė savarankiško reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo, o tik teigia, jog patirs nepatogumus dėl kelio servituto nustatymo ir juos įvertina 5000,00 Eur. Teismas nurodo, jog sprendžiant dėl kompensacijos priteisimo dėl servituto nustatymo, kasacinio teismo išaiškinta į kokias aplinkybes atsižvelgiama ir neturtinė žala nėra sudedamoji kompensacijos dalis. Be to, pažymėtina ir tai, jog atsakovai ir tretieji asmenys neatliko jokių neteisėtų veiksmų ieškovų atžvilgiu prašydami nustatyti kelio servitutus, įstatyme nėra numatyta, jog dėl kelio servituto nustatymo viešpataujančio daikto turėtojui kiltų pareiga atlyginti neturtinę žalą tarnaujančio daikto savininkui.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principais (CK 1.2, 1.5 straipsniai), darytina išvada, kad šiuo atveju būtų neteisinga bei nesąžininga nustatyti kompensaciją už nustatomus neterminuotus 20 kv. m. ir 62 kv. m. ploto kelio servitutus, todėl nustatyti neatlygintiniai kelio servitutai.

Atsakovai ir tretieji asmenys prašo įpareigoti ieškovę netrukdyti servituto naudotojams naudotis kelio servitutu, kuris nustatytas ieškovams priklausančiame žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir ne vėliau kaip per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti nuo servituto kelio ribose esančius želdinius (pušis), o to nepadarius per nustatytą terminą - leisti servituto naudotojams patraukti šias kliūtis ieškovės lėšomis.

Teismui konstatavus, jog būtina nustatyti kelio servitutus, skirtus eiti pėstiesiems ir važiuoti transporto priemonėms, pripažintina atsakovų ir trečiųjų asmenų teisė reikalauti, kad jo sąlygų būtų laikomasi. Servituto turėtojui suteikiamos konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės, kurios turi būti įgyvendinamos pagal tikslinę paskirtį. Šiuo atveju nustatytinas žemės sklype, kadastro unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdos raj., kelio servitutas - suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas). Iš teismui pateiktų nuotraukų bei bylos duomenų matyti, jog ieškovų žemės sklype auga pušys, pušų šakos patenka į kelio servituto plotą, pušų šakos trukdo tinkamai naudotis kelio dalimi, kurioje nustatytas servitutas, be to mažina matomumą, todėl ieškovai turėtų pašalinti nuo kelio, kuriame nustatomas kelio servitutas ribose esančių pušų šakas, jog jos netrukdytų servituto naudotojams tinkamai naudotis kelio servitutu.

Priešieškiniu prašoma įpareigoti ieškovus pašalinti nuo kelio servituto esančius želdinius, tačiau kaip matyti iš pateiktų nuotraukų ant kelio jokie želdiniai neauga, pušys auga ieškovams priklausančiame žemės sklype, kuriems atsakovams ir tretiesiems nesuteikta teisė naudotis, todėl pagrindo įpareigoti ieškovus pašalinti iš žemės sklypo želdinius nėra, tačiau įvertinus tai, jog ieškovų žemės sklype esančių želdinių šakos patenka į kelio ribą, kurioje nustatytas kelio servitutas ir šios kliūtys – pušų šakos – trukdo servituto turėtojams pagal paskirtį naudotis jiems suteiktu servitutu, todėl jos turi būti pašalintos.

Pagal CK 1.137 straipsnio 2 dalį įgyvendindami savo teises bei vykdyti pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. To paties straipsnio 3 dalis draudžia asmenims piktnaudžiauti savo teise, t.y. draudžia įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar teisėtus interesus. Vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu ir byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, yra pagrindas įpareigoti ieškovus netrukdyti servituto naudotojams naudotis kelio servitutu ir ne vėliau kaip per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti nuo servitutinio kelio, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdos raj., ribose esančių želdinių - pušų šakas, o to nepadarius per nustatytą terminą - leisti servituto naudotojams patraukti šias kliūtis ieškovės lėšomis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Prie išlaidų susijusių su bylos nagrinėjimu priskiriamos sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams, bei išlaidos, susijusius su vietos apžiūra; išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; būtinos ir pagrįstos išlaidos, susijusios su antstolių vykdomu faktinių aplinkybių konstatavimu ir dokumentų įteikimu bei kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1, 6, 9, 10 punktai).

Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas reglamentuotas CPK 98 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Tenkinus priešieškinį visiškai yra pagrindas atsakovams ir tretiesiems asmenims, pareiškusiems savarankiškus reikalavimus, priteisti iš ieškovų jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad trečiasis asmuo A. Z. patyrė 1700,00 Eur (2021-01-26 - 700,00 Eur, 2017-04-18 -100,00 Eur, 2016-06-28 - 600,00 Eur, 2016-10-19 - 300,00 Eur) teisinės pagalbos išlaidų ir 155,00 Eur žyminio mokesčio.

Trečiasis asmuo A. B. pateikė duomenis, kurie patvirtina, jog patyrė 1800,00 Eur (2016-06-15 - 500,00 Eur, 2016-10-18 - 300,00 Eur, 2017-04-17 - 400,00 Eur, 2020-12-28 - 500,00 Eur, 2020-07-07 – 100,00 Eur) teisinės pagalbos išlaidų.

Trečiasis asmuo R. B. patyrė 100,00 Eur išlaidų už antstolio A. Selezniovo atliktą faktinių aplinkybių konstatavimą.

Atsakovas S. M. patyrė 220,00 Eur išlaidų už antstolio M. Mažrimo atliktą faktinių aplinkybių konstatavimą 2021-01-24 ir 200,00 Eur už teismo eksperto R. Griciaus konsultaciją dėl turto vertinimo.

Teismas, įvertinęs bylos sudėtingumą, atsakovų ir trečiųjų asmenų atstovės paruoštų procesinių dokumentų apimtį, suteiktų teisinių paslaugų apimtį, įvykusių teismo posėdžio skaičių ir trukmę, advokatės darbo laiko sąnaudas, konstatuoja, jog patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, o jų dydžiai atitinka Teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr.1R-77, kuriuo buvo pakeistas Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatytus kriterijus, todėl tenkinus priešieškinį trečiajam asmeniui A. Z. iš ieškovų priteistina po 927,50 Eur bylinėjimosi išlaidų; trečiajam asmeniui A. B. iš ieškovų priteistina po 900,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Trečiojo asmens R. B. ir atsakovo S. M. patirtos bylinėjimosi išlaidos už faktinių aplinkybių konstatavimą bei teismo eksperto konsultaciją pripažintinos būtinomis bylinėjimosi išlaidomis, todėl yra pagrindas jas atlyginti, priteisiant trečiajam asmeniui R. B. po 50 Eur iš ieškovų, atsakovui S. M. priteisiant iš ieškovų po 210,00 Eur (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 1, 6, 9 punktai, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 279 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priešieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdos raj., neterminuotą, neatlygintiną 20 kv. m. ploto kelio servitutą - suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas), servituto kodas 215, pažymėtą indeksu 13K2, taškais 6(x-6183570.98, y- 324076.68)-11 (x-6183567.59, y- 324075.78) pagal UAB „Darena“ matininkų biuro parengtą suvestinį sklypų planą, suteikianti teisę patekti į žemės sklypus kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (viešpataujantys daiktai). Servituto naudotojai: R. B., A. B., S. M., G. M., V. P., M. P., J. K., V. K.. Servitutui nustačius, įpareigoti ieškovę B. C. netrukdyti servituto naudotojams naudotis kelio servitutu ir ne vėliau kaip per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti servituto kelio ribose esančių želdinių - pušų šakas, o to nepadarius per nustatytą terminą - leisti servituto naudotojams patraukti šias kliūtis ieškovų lėšomis.

Nustatyti žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdos raj. neterminuotą, neatlygintiną servitutą, suteikiantį teisę naudotis 62 kv. m. ploto kelio servitutu - teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas), servituto kodas 215, pažymėtas indeksu 11K, taškais 3 (x- 6183598.70, y- 324084.08)-5 (x-6183597.97, y- 324086.02) -11 (x- 6183569.82, y- 324081.04)- 2 (x- 6183570.98, y- 324076.68) pagal UAB „Darena“ matininkų biuro 2020-11-19 parengtą suvestinį sklypų planą, pravažiavimui į sklypus kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (viešpataujantys daiktai) pro ieškovei B. C. nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos raj. dalį. Servituto turėtojai: A. D., A. D., R. B., A. B., S. M., G. M., V. M., M. P., J. K., V. K..

UAB „Darena“ matininkų biuro 2020-11-19 parengtą suvestinį sklypų planą laikyti neatskiriama šio teismo sprendimo dalimi.

Priteisti atsakovui S. M. iš ieškovų B. C. ir V. C. po 210,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti trečiajam asmeniui A. Z. iš ieškovų B. C. ir V. C. po 927,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti trečiajam asmeniui A. B. iš ieškovų B. C. ir V. C. po 900,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti trečiajam asmeniui R. B. iš ieškovų B. C. ir V. C. po 50,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėja Asta Matulevičienė