Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-5083-1071/2018

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2018-12-18
Bylos Nr.: e2-5083-1071/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-24-3-00425-2018-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vytautas Pliuskevičius
Atsakovas: J. Z., S. M., A. Z., G. M.
Ieškovas: B. C., V. C.
Advokatai: Laimonas Strauka

Kategorijos

2.6.10.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
3.1.18.2.12pavadinimo nepavyko patikrinti
3.2.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2-5083-1071/2018Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00425-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.2; 3.1.18.2.12; 3.2.3.8. (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 18 d.Gargždai

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas Vytautas Pliuskevičius,sekretoriaujant Karolinai Butkienei,dalyvaujant ieškovų atstovui advokatui Laimonui Straukai,atsakovams J. Z. (J. Z.) ir S. M., atsakovų atstovei advokatei J. M. Galminei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų B. C. ir V. C. ieškinį atsakovams A. Z., J. Z., S. M. ir G. M. dėl įpareigojimo pašalinti vaizdo kameras ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovai 2018 m. spalio 24 d. teismui pateiktu patikslintu ieškiniu pareiškė reikalavimus:

1) pripažinti, kad atsakovai A. Z. ir J. Z. pažeidė ieškovų B. C. ir V. C. teisę į privataus gyvenimo gerbimą bei įpareigoti atsakovus S. M. ir G. M. per 7 kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti visas vaizdo stebėjimo kameras nuo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) lauko sienos, besiribojančios su ieškovams priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) pastatytu gyvenamuoju namu; 2) uždrausti atsakovams S. M. ir G. M. be ieškovų B. C. ir V. C. raštiško sutikimo įrengti vaizdo stebėjimo kameras ant namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) lauko sienos, besiribojančios su ieškovams priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) pastatytu gyvenamuoju namu; 3) priteisti ieškovų Birutės ir V. C. naudai iš atsakovų A ir J. Z. po 2000 eurų neturtinės žalos kiekvienam ieškovui atskirai.

Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad ieškovams priklausantis žemės sklypas su jame esančiu gyvenamuoju namu, adresu (duomenys neskelbtini), ribojasi su atsakovams A. Z. bei J. Z. priklausančiu žemės sklypu ir gyvenamuoju namu, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovų A. Z. bei J. Z. (šiuo metu namo savininkai - atsakovai S. M. ir G. M.) gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), prie namo sienos, kuri ribojasi su jų žemės sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), prie yra sienos yra pritvirtintos dvi vaizdo kameros, kurios fiksuoja visą jų privatų žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini) su šiame žemės sklype esančiu gyvenamuoju namu. Nurodo, jog vaizdo kameros fiksuoja kiekvieną jų žingsnį, jie yra nuolat stebimi, neturi galimybės pasirinkti, ar patekti į stebimą teritoriją, nes vaizdo stebėjimo kameros fiksuoja jų privataus gyvenamojo namo įėjimą. Toks jų stebėjimas kameromis jiems sukuria nuolatinio stebėjimo išėjus iš namų pojūtį. Nurodo, jog atsakovai vykdo neteisėtą stebėjimą, neteisėtai renka ir tvarko duomenis apie jų asmeninį gyvenimą, tarp jų santykiai yra konfliktiški, jiems yra daroma neturtinė žala dėl jausmo, kad yra nuolat sekami. Tokiais veiksmais pažeidžiama ne tik siauresnė ieškovų teisė į atvaizdą, bet ir platesnė, bendro pobūdžio teisė į pagarbą privačiam gyvenimui, įtvirtinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje. Nurodo, kad atsakovai vaizdo kamerų įrengimą motyvuoja siekiu neva tai apsaugoti turtą nuo galimų vagysčių, tačiau jie taip nemano, pasak ieškovų, atsakovų tikslas apsaugoti savo turtą nuo vagysčių nėra proporcingas siekiui riboti jų teisę į privatų gyvenimą. Nurodo, kad dėl neteistų atsakovų veiksmų jie nuolat patiria dvasinius išgyvenimus, stresą, nuolatinio stebėjimo jausmą, todėl prašo iš atsakovų A. Z. bei J. Z. priteisti neturtinę žalą.

Atsiliepimas

Atsakovai A. Z. bei J. Z. atsiliepimu į ieškinį nurodė, jog su ieškovų pareikštu ieškiniu visiškai nesutinka. Nesutikimą motyvuoja tuo, kad ieškovų nurodytos aplinkybės apie tai, jog prie jų namo yra pritvirtintos vaizdo kameros, o prie namo tvoros uždėtas užrašas informuojantis, kad teritorija filmuojama, visiškai neįrodo, jog šios kameros fiksuoja ieškovų privatų žemės sklypą ir jų privataus gyvenamojo namo įėjimą. Nurodo, jog ieškovų pareiškimai, kad jie yra nuolat filmuojami prieš savo valią, ir dėl to patyrė moralinę žalą yra nepagrįsti. Taip pat niekuo nepagrįsti ir teiginiai, kad „atsakovai vykdo neteisėtą stebėjimą“ ir „asmeniniams poreikiams tenkinti neteisėtai renka ir tvarko duomenis apie ieškovų asmeninį gyvenimą“. Neprieštarauja, kad vaizdo stebėjimas adresu (duomenys neskelbtini) yra vykdomas, tačiau vaizdo stebėjimo kameros įrengtos taip, kad nei ieškovų, nei kitų asmenų teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą nebūtų pažeista, ir tai patvirtinta uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Gumesta“ išduota pažyma, kurioje aiškiai nurodyta, kad: „užtikrinant kaimynų teises į privatų gyvenimą, vaizdo sistemoje buvo uždengtos ne klientų valdų zonos“. Be to, „vaizdo stebėjimo sistema suderinta taip, kad filmavimas pradedamas tik suveikus judesio davikliui, t. y. tik tuo metu, kai patenkama į klientų valdas, adresu (duomenys neskelbtini), todėl ieškovai neturi jokio pagrindo teigti, kad yra nuolat filmuojami prieš savo valią, jie turi galimybę pasirinkti - patekti ar nepatekti į stebimą teritoriją. Nurodo, jog jų įsirengtos vaizdo stebėjimo sistemos tikslas – apsaugoti savo turtą ir savo bei savo vaikų sveikatą (fizinę ir psichinę neliečiamybę), kadangi patys ieškovai ne kartą gąsdino jų vaikus, buvo net užpuolę ir bandė sumušti juos. Todėl patariant policijai, rūpindamiesi savo ir savo vaikų saugumu, jie įsirengė vaizdo stebėjimo kameras. Nurodo, kad nėra jokio pagrindo išvadai, kad jie pažeidžia ieškovų teisę į privatumą, o nesant pagrindo pripažinti, jų teisė į privatų gyvenimą buvo pažeista, nėra pagrindo ir priteisti neturtinę žalą. Tuo labiau, kad nei patirtos neturtinės žalos, nei reikalaujamo priteisti žalos dydžio ieškovai nepagrindė jokiais įrodymais. Be to, patys ieškovai yra įsirengę vaizdo stebėjimo kameras ant savo namo sienos, ir tai patvirtina kartu su šiuo atsiliepimu pateikiamos fotonuotraukos. Jiems nesuprantama, kodėl patys atlikdami savo aplinkos (o gal ir jų aplinkos) stebėjimą, ieškovai teikia ieškinį teismui, prašydami įpareigoti juos pašalinti vaizdo stebėjimo kameras, jie lygiai taip pat gali pareikšti ieškinį teismui, reikalaudami, jog ieškovai pašalintų vaizdo stebėjimo kameras nuo savo namo sienos. Nurodo, jog ieškovų veiksmai bei elgesys jų atžvilgiu, nėra pažeistų teisių gynimas, o asmeninių sąskaitų suvedinėjimas bei bandymas pasipelnyti.

Ieškovai pateikė dubliką, nurodė, kad su atsakovų pateiktu atsiliepimu ir jame nurodytais teiginiais nesutinka. Nurodė, kad atsakovai remiasi klaidinga UAB „Gumesta“ išduota pažyma, nes ši pažyma visiškai prieštarauja jų pateiktiems paaiškinimams bei filmuota vaizdo medžiaga, kurią jie patys perdavė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatui. Jie su ieškiniu pateikė 2016 m. vasario 3 d. nutarimą, kuriame yra užfiksuota, kad pats atsakovas A. Z. nurodo, kad vaizdo kameros yra sustatytos dėl neva tai jo šeimos ir turto apsaugos, nes kvartale yra buvę vagysčių bei konfliktų, vaizdo kamerų užfiksuota medžiaga niekur nėra viešinama, o apie filmuojamą teritoriją prie įvažiavimo į kvartalą yra pastatyti įspėjamieji ženklai, kurie ten yra pastatyti jau metai laiko. Nurodė, jog ieškovė kreipėsi į Valstybinės duomenų apsaugos inspekciją dėl atsakovų neteisėto filmavimo, o inspekcija, pagal savo kompetenciją išnagrinėjusi ieškovės prašymą nustatė, kad J ir A. Z. vykdo vaizdo stebėjimą adresu (duomenys neskelbtini)., ir tai patvirtina J. Z. 2016 m. liepos 18 d. raštu inspekcijai pateikta informacija. Nurodė, jog jie ant savo gyvenamojo namo yra uždėję tik vaizdo kameros muliažą ir jokio vaizdo stebėjimo nevykdo, nes ir Valstybinė asmens duomenų apsaugos inspekcija nenustatė, kad jie būtų vykdę vaizdo stebėjimą kameromis.

Atsakovai pateikė tripliką, kuriame nurodė, kad ieškovų reikalavimai turėtų būti atmesti, nes ieškovai neįrodė, kad atsakovų įsirengtos vaizdo kameros pažeidžia jų teisę į privatumą, niekuo nepagrindė neturtinės žalos dydžio. Nurodė, jog nėra jokių prieštaravimų tarp UAB „Gumesta” išduotoje pažymoje nurodytos informacijos ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato atlikto tyrimo metu surinktų duomenų. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato 2016 m. vasario 3 d. nutarime atsakovo paaiškinimu, užfiksuota tik tai, kokiu tikslu yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, o UAB „Gumesta” išduotoje pažymoje nurodyta, jog užtikrinant kaimynų teises į privatų gyvenimą, vaizdo sistemoje buvo uždengtos ne klientų valdų zonos, vaizdo stebėjimo sistema suderinta taip, kad filmavimas pradedamas tik suveikus judesio davikliui, t. y. tik tuo metu, kai patenkama į jų valdas, adresu (duomenys neskelbtini).

Ieškovams patikslinus ieškinio reikalavimus bei pakeitus trečiųjų asmenų S. M. ir G. M. procesinę padėtį iš trečiųjų asmenų į atsakovus, atsakovai S. M. ir G. M. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti, nes ieškovų ieškinyje nurodyti argumentai dėl teisės į privataus gyvenimo pažeidimą, kurį neva padarė (daro) atsakovai bei reikalavimas priteisti neturtinę žalą yra visiškai nepagrįsti. Nurodė, jog ieškovų nurodytos aplinkybės apie tai, jog prie jų namo, kurį jie įsigijo iš atsakovų A. Z. bei J. Z. yra pritvirtintos vaizdo kameros, o prie namo tvoros uždėtas užrašas informuojantis, kad teritorija filmuojama, visiškai neįrodo, jog šios kameros fiksuoja ieškovų privatų žemės sklypą ir jų privataus gyvenamojo namo įėjimą. Ieškovų pareiškimai, kad jie yra nuolat filmuojami prieš savo valią, ir dėl to patyrė moralinę žalą, nepagrįsti. Taip pat niekuo nepagrįsti ieškovų teiginiai, kad „atsakovai vykdo neteisėtą stebėjimą“ ir „asmeniniams poreikiams tenkinti neteisėtai renka ir tvarko duomenis apie ieškovų asmeninį gyvenimą“. Nurodė, jog nei jie, nei atsakovai A. Z. bei J. Z., kurie nuo 2018 m. rugsėjo mėn. negyvena adresu (duomenys neskelbtini), ieškovų nefilmuoja. Jie pripažįsta, kad vaizdo stebėjimas adresu (duomenys neskelbtini) yra vykdomas, tačiau vaizdo stebėjimo kameros įrengtos taip, kad nei ieškovų, nei kitų asmenų teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą nebūtų pažeista, ir tai patvirtina byloje esanti UAB „Gumesta“ išduota pažyma bei antstolių A. S. ir S. Selezniovienės kontoros 2018 m. birželio 20 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame nurodyta, kad vaizdo kameromis fiksuojamas vaizdas nėra matomas tiesiogiai, kad kamerų matymo laukai retušuoti (uždengti) bei kad atsakovai priėjimo prie laikmenų saugyklos neturi.

Teismo posėdžio metu ieškovų atstovas ieškinį palaikė ieškinio pagrindu nurodytomis aplinkybėmis ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, jog su ieškiniu yra pateikti rašytiniai įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovai ant savo namo yra įsirengę vaizdo stebėjimo kameras. Esmė įrodymuose ta, kad ieškovės skundą tyrusi tiek policijos, tiek valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, konstatavo, jog atsakovai vykdo vaizdo stebėjimą adresu (duomenys neskelbtini) Tokia išvada padaryta atsakovo pateiktu rašytiniu paaiškinimu. Inspekcija nagrinėjo skundą tuo aspektu, ar apskritai yra vykdomas stebėjimas vaizdo kamera ir kas vykdo. Duomenų apsaugos inspekcijai informaciją pateikė patys atsakovai, kamerų įrengimą jie grindžia aplinkybe – užkirsti nusikalstamoms veikoms, motyvuoja nesutarimais su ieškovais. Atsakovai patys nepaneigė duotų savo paaiškinimų, tačiau pateikė UAB „Gumesta“ pažymą, kad neva dalis kamerų vaizdo įrašų yra uždengta – retušuota. Tokią informaciją jie jau būtų pateikę tada inspekcijai ir policijai, kai buvo tiriamas ieškovų skundas, o dabar UAB „Gumesta“ raštas prieštarauja pačių atsakovų pateiktiems dokumentams policijai ir duomenų apsaugos inspekcijai. UAB „Gumesta“ pateiktas raštas prieštarauja ieškovų pateiktoms fotonuotraukoms, t. y. uždėtai lentelei, kad visa teritorija stebima vaizdo kameromis. Atsakovai patys duomenų apsaugos inspekcijai pripažino, kad jų name yra įrengtos keturios kameros. Atsakovai neteikia patys įrodymų, kad nuotraukose užfiksuotas ne jų namas. Paaiškino, kad pagrindinis ginčas yra dėl 5.3 kameros, kuri fiksuoja ieškovų teritoriją. Kad kiti kaimynai turi kameras nėra pagrįsta jokiais įrodymais. Yra nutarimas ir inspekcijos atsakymas, kad atsakovai turi kameras. Atsakovai savo apsigynimą grindė tuo, kad jie yra fiziniai asmenys ir jie duomenis renka tikslu užkardyti nusikalstamoms veikoms bei jų šeimos saugumui. Paaiškino, jog dublike yra nurodyta naujausia teismų praktika, kuri nagrinėjo analogiškas aplinkybes kaip ir šioje byloje. Paaiškino jog policijos įgaliotinis A. B. nustatė ir užfiksavo Z paaiškinimus -kuris paaiškino, kad kameros yra užkirsti nusikalstamoms veikoms, kad yra viešai neviešinami, ir yra įspėjamieji ženklai apie kameras. Atsakovas pats patvirtino, kad filmuojamas įvažiavimas į kvartalą, o įvažiavimas yra per ieškovei priklausantį žemės sklypą. Atsakovas pats nurodė ir patvirtino paaiškinimuose, jog fiksuoja teritoriją – siekdamas apsaugoti savo turtą nuo vagysčių. Paaiškino, kad minėtoje teismų praktikoje nustatyta, kad negalima fiksuoti vaizdo vien prevenciniais ketinimais. Stebėjimas yra vykdomas nuo 2016 m. pradžios ir jis tęsiasi iki šios dienos. Atsakovai pažeidžia ieškovų teisę į privatumą, į privatų gyvenimą. Atsakovas pats neginčija, jog fiksuoja įvažiavimą. Paaiškino, kad siekiant prisiteisti iš atsakovų neturtinę žalą, ieškovai yra pasisakę, kad jie dėl nuolatinio stebėjimo jaučia dvasinius išgyvenimus, atsiduria nuolatiniame stebėjime, patiria neigiamus išgyvenimus. Prašo priteisti po 2000 Eur neturtinės žalos kiekvienam, atsakovai nepateikė įrodymų apie savo turtinę padėtį, kad jie negali tokios turtinės žalos sumokėti, pažeidimas trunka ilgą laiką, tai yra didelis poveikis sveikatai, savijautai, tai trunka nuo 2016 m. Jie rašė pareiškimą policijai, duomenų inspekcijai, gynėsi. Laukė, kol bus išnagrinėta byla, pažeidimas trunka iki šios dienos, ieškovai patiria nepatogumus, nuolatinį stresą. Ieškovai mano, kad atsakovai turi ir gali sumokėti prašomą neturtinę žalą, kuri kompensuotų ieškovų išgyvenimus. Neturtinė žala yra susijusi su emocinio pobūdžio išgyvenimais. Paaiškino, jog atsakovas pats pripažino, kad įvažiavimas vyksta per ieškovo sklypą, o atsakovas filmuoja tą įvažiavimą. Filmuotą medžiagą atsakovas pateikė policijos pareigūnui paprašius. Policija pasiūlė kreiptis ieškovams į teismą. Atsakovų kaltė sprendime konstatuojama, tik nurodoma, kad dėl teisių pažeidimo ieškovai gali kreiptis į teismą, atsakovai galėjo skųsti sprendimą, tačiau ta teise nepasinaudojo. Tokių įrodymų, kad jie nekalti, atsakovai nepateikė. Paaiškino, jog 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad inspekcija nustatė, jog atsakovai vykdo vaizdo stebėjimą adresu (duomenys neskelbtini) tai patvirtina Z raštas gautas inspekcijoje. Šis sprendimas galėjo būti apskųstas, bet atsakovai neapskundė. Inspekcija nustatė, kad atsakovai vykdo vaizdo stebėjimą. Ieškovai patyria emocinius išgyvenimus. Jam nėra žinoma ar ieškovai kreipėsi į medikus, tokių duomenų jis neturi. Ieškovai nėra pateikę jam jokių duomenų, kokius medikamentus vartoja. Ieškovei yra nustatytas neįgalumas dėl patirto insulto. Ji yra gydoma kraujospūdį mažinančiais vaistais. Įvažiavimas yra įrengtas per ieškovės žemės sklypą į kurį atsakovai prašo nustatyti servitutą. Kameros fiksuoja būtent įvažiavimą per ieškovės žemės sklypą.

Atsiliepimas

Atsakovų atstovė teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti atsiliepimo ir tripliko pagrindu nurodytomis aplinkybėmis. Papildomai paaiškino, jog jie neprieštarauja, kad ant namo yra sumontuotos 4 kameros saugumo tikslais. Atsakovai valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos sprendimo neskundė, nes šito sprendimo negavo, o apie jį sužinojo, tik gavę ieškinį. Paaiškino, kad ginčas tarp šalių vyksta nuo 2014 metų. Ginčas prasidėjo nuo to, kad ieškovė sugalvojo pastatyti šiltnamį ant servitutinio kelio, šis konfliktas buvo sprendžiamas teisme, atsakovai laimėjo bylą. O tada prasidėjo užgauliojimai atsakovų atžvilgiu. Atsakovas yra jūreivis, todėl atsakovė dažnai su vaikais namie lieka viena. Tarp ieškovo ir atsakovo kilo aibė nesutarimų. Buvo kreiptasi į policiją, žala buvo padaryta atsakovui ir jo mažametei dukrai. Dukra netgi buvo paguldyta į stacionarą dėl emocinio išgyvenimo, išgąsčio. Visa tai yra užfiksuota medicininiuose dokumentuose, nes ieškovė grasino susidorojimu su atsakove vaiko akivaizdoje. Konfliktų pasėkoje atsakovai kreipėsi į UAB „Gumesta“ dėl vaizdo stebėjimo kamerų sumontavimo, vaizdo sistemos įrengtos vadovaujantis teisės aktais, buvo užretušuotos ne klientų vaizdų zonos. Gavus skundą atsakovas susisiekė su specialiste iš valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos, atvyko specialistė patikrinti stebėjimo kampo. Inspekcijos 2016 m. rugpjūčio 29 d. priimtas sprendimas jokios kaltės atsakovų atžvilgiu nenustatė. Inspekcija tik pacitavo, kad asmuo manydamas, jog yra pažeidžiama jo teisė į privatų gyvenimą, gali kreiptis į teismą dėl savo teisių ginimo. Atsakovų kaltė nebuvo konstatuota. Ieškovai ta teise pasinaudojo kreipdamiesi į teismą. Paaiškino, jog jie neskundė sprendimo, nes nebuvo konstatuota atsakovų kaltė. Inspekcija apklausė apylinkės inspektorių Burbą, kuris patvirtino, kad galimybės peržiūrėti vaizdo įrašą nėra, nes reikia specialios programos. Z to tikrai padaryti negali, nes ji nieko neišmano apie kompiuterius. Burba taip pat paminėjo, kad ieškovų namas nėra matomas, jokios kaltės atsakovų atžvilgiu nebuvo. Šios kameros fiksuoja tik atsakovų valdas. Ieškovo atstovo cituojamoje LAT nutartyje nurodytos aplinkybės visai kitos nei šioje byloje. Paaiškino, jog valstybinių institucijų surašytuose dokumentuose, nėra užfiksuota pažeidimų. Ieškovų nurodytos aplinkybės, kad atsakovai vykdo stebėjimą kameromis visai nelogiškos, nes atsakovai nerenka jokios informacijos apie ieškovų gyvenimą, kameros įrengtos savo šeimos saugumui ir apsisaugoti nuo vagysčių. Ieškovų teisės į privatų gyvenimą, neliečiamumą nėra pažeista, tai įrodo UAB „Gumesta“, policijos įgaliotinio Burbos surašyti dokumentai. Valstybinių institucijų dokumentuose, kuriuos pateikia patys ieškovai nėra užfiksuota pažeidimų. Atsakovai nevykdo ieškovų privataus gyvenimo fiksavimo, jie tik įsirengė kameras savo gyvenimo saugumui. Nesutinka su neturtinės žalos priteisimu, nes nepateikta jokių įrodymų dėl sveikatos problemų, nėra jokių kvitų, kad vartojo vaistus, nėra dokumentų, kad buvo sveikatos sutrikimai dėl vaizdo kamerų. Paaiškino, kad vaizdo stebėjimas yra nukreiptas tik į atsakovų valdas. Bendro kiemo dalis įeina į kameras. Judėjimas ten nėra didelis, tame mašinų apsisukime dažniausiai žaidžia vaikai, palieka savo dviračius. Stebėjimas yra nenuolatinis, kameros nefiksuoja pastoviai, įsijungia tik tada, kai asmuo patenka į atsakovų valdas. Įrašas daromas, bet jis nėra saugomas, pati atsakovė net negali išimti duomenų, reikia kviestis specialistus. Atsakovams nepriklausoma valda yra retušuojama.

Atsakovė J. Z.teismo posėdžio metu paaiškino, kad kameras pasistatė tik dėl savo ir vaikų saugumo, nes konfliktai su ieškovais jau prasidėjo tik atsikrausčius į šį namą. Kameras pasistatė, nes negalėdavo įrodyti vykusių konfliktų su atsakovais, taip jiems patarė policija. Paaiškino, jog ieškovė ne kartą užsipuolė jos vaikus. Konfliktai pastoviai vyksta su ieškove. Vaikai yra traumuojami. Kai prasidėjo konfliktai, jie dėl saugumo pasistatė kameras, jai netgi buvo grasinama ieškovo, pakasti ją prie durų. Tarp jų teritorijų yra kelias, ten žaidžia vaikai, tas kelias yra filmuojamas, kelias yra servitutinis, jis priklauso abiems, jie yra bendrasavininkiai. Kreipėsi į institucijas dėl grasinimo, visur buvo atsisakyta pradėti tyrimą. Buvo atvejis, kai ieškovas puolė mušti jos vyrą, policija atvyko po 40 min. Įrašų nedaro, kai įvyksta konfliktas, tada prašo specialistų, kad jie „ištrauktų“ tuos duomenis. Į jų kvartalą yra tik vienas patekimas. Į savo gyvenamąjį namą patenka iš pagrindinio kelio. Nežino, ar kelias yra ieškovės žemės sklype. Paaiškino, kad ieškovė visada filmuoja jos vaikus kai jie išeina į kiemą, filmuoja netgi svečius kurie atvažiuoja pas juos. Policijos įgaliotinis Burba buvo keletą kartų atvykęs į namus, aiškindavosi dėl ieškovų skundų. Dėl peržiūrėjimo kamerų ji nieko nežino, gal jis su vyru žiūrėjo, ji nėra specialistė, nieko nesupranta. Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai UAB „Gumesta“ pažymos neteikė, jie neprašė. Kai sumontavo kameras, kažkas buvo keičiama 2017 m., bet kas paakyti negali, nes nežino.

Šalies argumentai

Atsakovas S. M. teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Paaiškino, kad jo manymu, jie niekam nenusižengia, kameros stebi jo teritoriją, jos yra retušuotos, ieškovų kiemas nesimato. Galiukas bendro kelio matomas, o likusi dalis retušuojama. Paaiškino, kad įranga negali ilgiau laikyti duomenų, kiekvieną naktį įranga persikrauna, įrangoje pasirodo kiekvienas veiksmas. Prieš įsigydamas būstą, kamerų buvimą jis įvertino kaip privalumą, jos įtaisytos būtent apsaugoti turtą, vaikus.

Liudytoja A. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji yra ieškovų ir atsakovų kaimynė. Ieškovai yra labai konfliktiški žmonės, jų kvartalas yra nedidelis, tik iš 7 namų. Turbūt nėra nei vieno kaimyno, kuris nebūtų susidūręs su ieškovų skundais. Jie grasina vaikams, neleidžia praeiti pro juos, rašo skundus dėl šunų, katinų, nuolat su visais konfliktuoja. Labiausiai konfliktuoja su atsakovais, o dėl kokių priežasčių negali pasakyti. Jos nuomone, ieškovai yra nusistatę prieš rusų tautybę. Žino, kad buvo bandymas pas atsakovus įsilaužti į namą, bet suveikė signalizacija. Jai yra žinoma, kad ieškovė C išgąsdino atsakovės dukrą, jai pasakojo dukra. Ji sakė, jog ieškovė grasino primušti atsakovų mergaitę. Žino, kad yra kameros įjungtos, jie vykdo stebėjimą savo turto apsaugos tikslais, medžiagos niekada nėra mačiusi. G. A. (duomenys neskelbtini). Jos namas stovi priešais ieškovų namą, užtvara įrengta per jos, C ir dar vieno kaimyno. Įvažiavimas yra įrengtas per 6 namų savininkų žemę. Iki užtvaro žemė priklauso 6 savininkams, o užtvaras įrengtas jos ir C sklype. Paaiškino, jog jie yra kvietę policiją, bet policija pasakė, kad nepradės tyrimo, nes nėra vaizdo įrodymo. 2014 metais ji yra buvusi pas atsakovus, daugiau ne. Nežino kokios kameros įrengtos, vizualiai yra mačiusi. Tyrimai nebuvo pradėti dėl grasinimo vaikams, nes neturėjo vaizdinių įrodymų. Įvažiavimas į sklypą nėra stebimas, įvažiavimas vienas, iš(duomenys neskelbtini) .

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovų ir atsakovų atstovų paaiškinimų, liudytojos A. B. parodymų byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, kad ieškovės B. C. vardu yra įregistruotas žemės sklypas su jame esančiu pastatu - gyvenamuoju namu, adresu (duomenys neskelbtini) ir 25/231 dalys žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovų A. Z. ir J. Z. vardu įregistruotas žemės sklypas su jame esančiu pastatu - gyvenamuoju namu, garažu, adresu (duomenys neskelbtini) bei 100/1037 dalys žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) (I t., e. b. l. 18-35). Pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad ant atsakovams priklausančios tvoros yra iškabintas pranešimas „Teritorija stebima vaizdo kamera“ (I t., e. b. l. 36 -39).

Nustatyta, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariatas 2016 m. vasario 3 d. priėmė nutarimą (ROIK: 16055030148) nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos pagal B. C. pareiškimą dėl kaimynų A. Z. ir J. Z. neteisėtos veikos, t. y. vaizdo kamerų pašalinimo, nenustačius jų veikoje pažeidimo, numatyto ATPK 188 straipsnio (savavaldžiavimas) sudėties (I t., e. b. l. 40).

Nustatyta, kad 2016 m. liepos 1 d. ieškovė B. C. su prašymu kreipėsi į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją ištirti, kokiu tikslu atsakovai A. Z. ir J. Z., gyvenantys (duomenys neskelbtini), įsirengę vaizdo kameras, fiksuoja jų šeimos gyvenamąją aplinką, servitutinį įvažiavimą, pėsčiųjų taką bei įvažiavimą į jų privačią namų valdą. 2016 m. rugpjūčio 29 d. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija priėmė sprendimą Nr. 3R-272(2.13-1) dėl B. C. prašymo, kuriuo nutraukė pareiškėjos B. C. prašymo, kaip nepriklausančio inspekcijos kompetencijai, nagrinėjimą ir informavo B. C., kad dėl teisės į privatų gyvenimą ir jo slaptumo pažeidimo, ji turi kreiptis į teismą (I t., e. b. l. 41-45).

Byloje esantys B. C. skundas rašytas Klaipėdos rajono viešosios tvarkos skyriui ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato nutarimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos patvirtina konfliktiškus ieškovų ir atsakovų santykius (I t., e. b. l. 56-57).

2018 m. kovo 30 d. uždarosios akcinės bendrovės „Gumesta“ pažyma patvirtina, kad 2015 metų gruodžio mėn., adresu (duomenys neskelbtini), bendrovė sumontavo vaizdo stebėjimo sistemą. Užtikrinant kaimynų teises į privatų gyvenimą, vaizdo stebėjimo sistemoje buvo uždengtos ne klientų valdų zonos. Vaizdo stebėjimo sistema yra suderinta taip, jog filmavimas yra pradedamas tik suveikus judesio davikliui, t. y. tik tuo metu kai patenkama į klientų valdas, adresu Agilos (duomenys neskelbtini) (I t., e. b. l. 64).

Nustatyta, kad 2015 m. rugpjūčio 26 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariatas priėmė nutarimą (ROIK: 15049748799), kuriuo nutarė nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos pagal pareiškėjos J. Z. pareiškimą B. C. atžvilgiu, nesant B. C. veikoje pažeidimo numatyto ATPK 181 straipsnio 3 dalyje, sudėties (I t., e. b. l. 69-70). Byloje esantys dokumentai: A. Z. 2015 m. liepos 27 d. ambulatorinio paciento apžiūros aktas; 2015 m. lapkričio 2 d. specialisto išvada atlikta A. Z.; 2015 m. spalio 30 d. paciento A. Z., patyrusio traumą, apžiūros lapas patvirtina, kad atsakovas ir jo dukra kreipėsi į specialistus dėl patirtų sužalojimų apžiūrėjimo po konflikto su ieškovu V. C. (I t., e. b. l. 71-76).

Nustatyta, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariate, laikotarpyje nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d. yra įregistruoti 4 pranešimai apie galimus viešosios tvarkos pažeidimus (duomenys neskelbtini). Pranešimai pateikti dėl kelio užtvarų bei statomų gatvėje automobilių (I t., e. b. l. 106). Nustatyta, kad 2016 m. liepos 1 d. ieškovė B. C. kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės viešosios tvarkos priežiūros skyrių su skundu, prašydama imtis visų įmanomų priemonių dėl kaimynų savivaliavimo (I t., e. b. l. 111).

Antstolių A. S. ir Santos Selezniovienės kontoros antstolio A. S. 2018 m. birželio 20 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 34 patvirtina, kad antstolis 2018 m. birželio 19 d. atliko J. Z., gyvenančios adresu (duomenys neskelbtini), pavedimą konstatuoti faktines aplinkybes apie įrengtą vaizdo stebėjimo įrangą, vaizdo stebėjimo įrangos veikimą, t. y. suveikimo bei matymo lauką. Antstolis konstatavo, kad konstatavimas vyksta adresu (duomenys neskelbtini). J. Z. nurodo vaizdo stebėjimo kamerų buvimo vietas, o UAB „Gumesta“ atstovas parodo vaizdo stebėjimo įrangos veikimą, t. y. suveikimo bei matymo laukus. Atstovas nurodė, kad vaizdo stebėjimo kameros suveikia / įsijungia tik nuo judesio. Pirmos ir antros vaizdo stebėjimo kamerų matymo laukuose matosi retušacijos (I t., e. b. l. 138-145).

2018 m. birželio 25 d. Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras informavo teismą, kad laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 5 d. iki 2018 m. gegužės 4 d., B. C. buvo teikiamos individualios psichologo konsultacijos (II t., e. b. l. 8). Klaipėdos sveikatos priežiūros centro Medicinos dokumentų 2018 m. birželio 29 d. išrašas patvirtina, kad ieškovė B. C. dėl sveikatos pablogėjimo kreipėsi į medicinos įstaigą dėl konsultacijos (II t., e. b. l. 9-10).

2018 m. rugpjūčio 3 d. tarp pardavėjų (atsakovų) J. Z., A. Z. ir pirkėjo (atsakovo) S. M. buvo sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis dėl 430/893 dalių žemės sklypo, pastato - gyvenamojo namo ir pastato – garažo, adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo – pirkimo. Pardavėjai informavo pirkėją S. M., kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose yra nagrinėjamos civilinės bylos dėl servituto bei įpareigojimo pašalinti vaizdo kameras nuo perkamo namo, adresu (duomenys neskelbtini) (II t., e. b. l. 67-82).

Sprendimą civilinėje byloje teismas priima savo vidiniu įsitikinimu, kuris grindžiamas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Taigi faktas gali būti vertinamas kaip įrodytas, jeigu taip sprendžiama protingo žmogaus požiūriu ir esant visiškam arba beveik visiškam vidiniam teismo įsitikinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013 ir kt.).

Pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą (CPK 12 straipsnis) ir CPK 178 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Teismas šios kategorijos bylose nėra aktyvus. Todėl sprendimas priimamas įvertinus šalių pateiktus įrodymus.

Ieškovai pateiktu ieškiniu prašo pripažinti, kad atsakovai A. Z. ir J. Z. pažeidė jų teisę į privataus gyvenimo gerbimą bei prašo įpareigoti atsakovus Sigitą ir G. M. per 7 kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti visas vaizdo stebėjimo kameras nuo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) lauko sienos, besiribojančios su ieškovams priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) pastatytu gyvenamuoju namu. Be to, prašo uždrausti atsakovams Sigitui ir G. M. be ieškovų raštiško sutikimo įrengti vaizdo stebėjimo kameras ant namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) lauko sienos, besiribojančios su ieškovams priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) pastatytu gyvenamuoju namu.

Teisę į fizinio asmens privataus gyvenimo neliečiamybę garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija, Lietuvos Respublikos įstatymai – Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.23 straipsnis, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas. Konstitucijos 22 straipsnyje nurodyta, kad žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas; informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą. Konstitucijos 22 straipsnyje yra įtvirtintas žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumas. Žmogaus teisė į privatumą apima asmeninio, šeimos ir namų gyvenimo, garbės ir reputacijos neliečiamumą, asmens fizinę ir psichinę neliečiamybę, asmeninių faktų slaptumą, draudimą skelbti gautą ar surinktą konfidencialią informaciją ir kt. Žmogaus teisė į privatumą nėra absoliuti. Pagal Konstituciją riboti konstitucines žmogaus teises ir laisves, taigi ir teisę į privatumą, galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas).

CK 2.23 straipsnio, reglamentuojančio teisę į privatų gyvenimą ir jo slaptumą, 1 dalyje nurodyta, kad fizinio asmens privatus gyvenimas neliečiamas; šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad privataus gyvenimo pažeidimu laikomas neteisėtas įėjimas į asmens gyvenamąsias ir kitokias patalpas, aptvertą privačią teritoriją, neteisėtas asmens stebėjimas ir pan.; 4 dalyje nurodyta, kad asmens privataus gyvenimo stebėjimas ar informacijos rinkimas apie jį pažeidžiant įstatymą bei kiti neteisėti veiksmai, kuriais pažeidžiama teisė į privatų gyvenimą, yra pagrindas pareikšti ieškinį dėl tokiais veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 16 straipsnyje nurodyta, jog vaizdo stebėjimas gali būti vykdomas siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, viešąją tvarką, apginti asmenų gyvybę, sveikatą, turtą ir kitas asmenų teises ir laisves, tačiau tik tais atvejais, kai kiti būdai ar priemonės yra nepakankamos ir (arba) netinkamos siekiant išvardytų tikslų, ir jeigu duomenų subjekto interesai nėra svarbesni.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovai ir atsakovai yra kaimynai, atsakovų gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), prie namo sienos, kuris ribojasi su ieškovams priklausančiu žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini) prie sienos yra pritvirtintos dvi vaizdo kameros, kurios ieškovų teigimu fiksuoja jų privatų žemės sklypą su šiame sklype esančiu gyvenamuoju namu.

Atsakovai neginčija aplinkybės, kad ant jų gyvenamojo namo sienos, adresu (duomenys neskelbtini), viso yra įrengtos 4 kameros. Tačiau, jų teigimu, šiomis vaizdo kameromis nėra vykdomas ieškovų privataus gyvenimo stebėjimas ir vaizdinės medžiagos įrašymas, jos įrengtos tikslu apsaugoti savo turtą ir savo bei savo vaikų sveikatą. Atsakovai pateikė UAB „Gumesta“ išduotą pažymą, kurioje yra aiškiai nurodyta, kad – „2015 metų gruodžio mėn., adresu (duomenys neskelbtini), bendrovė sumontavo vaizdo stebėjimo sistemą. Užtikrinant kaimynų teises į privatų gyvenimą, vaizdo stebėjimo sistemoje buvo uždengtos ne klientų valdų zonos. Vaizdo stebėjimo sistema yra suderinta taip, jog filmavimas yra pradedamas tik suveikus judesio davikliui, t. y. tik tuo metu, kai patenkama į klientų valdas, adresu (duomenys neskelbtini)“.

Atsakovai ir byloje apklausta liudytoja patvirtino aplinkybes, kad ieškovai yra labai konfliktiški, jie ne kartą užsipuolė ir gąsdino atsakovų vaikus, tarp ieškovo ir atsakovo įvyko netgi susistumdymas, ko pasėkoje atsakovas Z kreipėsi į medikus dėl sumušimo. A. Z. patvirtino, kad vieno konflikto metu buvo labai išgąsdinta jos mažametė dukra, po šio įvykio ji net gydėsi stacionare. Liudytoja patvirtino, kad jos vienuolikmetė dukra girdėjo, kaip ieškovė grasino atsakovų Z dukrai mamos susidorojimu. Be to, patvirtino, kad buvo bandyta įsibrauti į atsakovų gyvenamąjį namą, tačiau suveikus signalizacijai vagystės buvo išvengta. Atsakovai nurodė, kad viso to pasėkoje jie ir nusprendė įsirengti vaizdo stebėjimo kameras. Taigi toks atsakovų sprendimas neprieštarauja LR asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 16 straipsnio nuostatoms, o pirmiau nurodytos aplinkybės pagrindžia to būtinumą.

Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 19 straipsnis nustato: vaizdo stebėjimo priemonės turi būti įrengiamos taip, kad atsižvelgiant į nustatytą vaizdo stebėjimo tikslą: 1) vaizdo stebėjimas būtų vykdomas ne didesnėje patalpos ar teritorijos dalyje, negu tai yra būtina; 2) būtų renkama ne daugiau vaizdo duomenų, negu tai yra būtina. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jog draudžiama įrengti ir eksploatuoti įrengtas vaizdo stebėjimo priemones, kad į jų stebėjimo lauką patektų gyvenamoji patalpa ir (arba) jai priklausanti privati teritorija ar įėjimas į ją, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Bendrojo naudojimo patalpose vaizdo stebėjimo priemonės gali būti įrengiamos bendraturčių daugumos sprendimu.

Tai aplinkybei patvirtinti, kad atsakovų įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, adresu (duomenys neskelbtini), nefilmuoja ieškovų gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini) teritorijos ir jų privataus gyvenimo, atsakovai pateikė antstolio A. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame antstolis konstatavo, kad vaizdo stebėjimo kameros, adresu (duomenys neskelbtini), suveikia / įsijungia tik nuo judesio. Pirmos ir antros vaizdo stebėjimo kamerų matymo laukuose matosi retušacijos. Šią aplinkybę patvirtina ir UAB „Gumesta“ išduota pažyma. Ieškovų atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad gavus teismo liudijimą suteikiantį teisę atsakovų M namuose, adresu (duomenys neskelbtini), fiksuoti esamą vaizdo įrangą, taip pat šioje įrangoje įdiegtų operacinių sistemų duomenis, susijusius su vaizdo retušavimo funkcijos įdiegimo laiku, jis nuvyko su vaizdo technikos specialistu į vietą, tačiau nustatyti tokių duomenų nepavyko, nes nėra tokių techninių galimybių, informacija saugoma tik 5 dienas, specialistas negalėjo nustatyti, kada ir koks veiksmas buvo daromas. Teismas, netikėti antstolio konstatuotoms aplinkybėms ir UAB „Gumesta“ išduota pažyma neturi pagrindo, todėl šie rašytiniai įrodymai patvirtina atsakovų nurodytas aplinkybes, kad į atsakovų vaizdo kamerų stebėjimo lauką ieškovų gyvenamojo namo teritorija nepatenka.

Ir nors policijos pareigūnas A. B. 2016-06-23 nutarime ir 2016-08-05 tarnybiniame pranešime nurodė, kad peržiūrėjus vaizdo įrašą Z namuose per jų kompiuterį įraše matomas bendras kiemas ir įvažiavimas į kvartalą, jog vaizdo kameros filmuoja bendrą įvažiavimą, tačiau kartu jis nurodė ir tai, kad B. C. gyvenamasis namas nesimato ir kad B. C. kiemas ir namas nėra filmuojami. Be to, A. B. nurodė ir tai, kad įrašas padarytas tiksliai nenustatytą dieną.

Taigi iš Valstybinės duomenų inspekcijos išreikalauta rašytinė medžiaga, kurioje yra tiek policijos pareigūno A. B. procesiniuose dokumentuose užfiksuotos aplinkybės, susijusios su ieškovų stebėjimu vaizdo kameromis, tiek A. Z. rašytas el. laiškas, kuriame A. Z. nurodo, kad vaizdo kameros stebi jo namą aplinkui ir kelią tarp jų ir kaimynų, tiek ir atsakovės J. Z. teismo posėdžio nurodyta aplinkybė, kad tarp jų ir ieškovų esantis kelias yra filmuojamas, niekaip nepagrindžia ieškovų reikalavimo pagrindu nurodytų aplinkybių, kad atsakovų vaizdo kameros fiksuoja kiekvieną jų žingsnį, kad jie yra nuolat stebimi, kad vaizdo stebėjimo kameros fiksuoja jų privataus gyvenamojo namo įėjimą, kad jie yra nuolat sekami.

Be to, nagrinėjamos bylos kontekste svarbu yra tai, ką pagrindžia tiek antstolio A. S. 2018 m. birželio 20 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 34, tiek 2018 m. kovo 30 d. uždarosios akcinės bendrovės „Gumesta“ pažyma, tiek ir atsakovo S. M. teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai, kad nei ieškovų namas, nei kiemas nepatenka į atsakovų vaizdo kamerų matymo lauką, o matosi tik maža dalis bendro kelio, kurio likusi dalis yra retušuota. Taigi atsakovų vaizdo stebėjimo sistemoje yra uždengtos ne atsakovų valdų zonos, o ir vaizdo stebėjimo sistema yra suderinta taip, jog filmavimas yra pradedamas tik suveikus judesio davikliui, t. y. tik tuo metu kai patenkama į atsakovų valdų zonas.

Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, teismas nesutinka su ieškovų atstovo nurodyta aplinkybe, kad Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas ir 2016 m. birželio 23 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato priimtas nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, įrodo atsakovų kaltę dėl vaizdo kamerų įrengimo. Nagrinėjant ieškovės skundus ir teismo posėdžio metu atsakovai neneigė, kad kameros yra įmontuotos ant jų gyvenamojo namo, tačiau pateiktais rašytiniais įrodymais įrodinėjo, jog kameromis fiksuojamas vaizdas yra retušuojamas ir filmuoja tik jų teritoriją. Byloje ieškovai nepateikė duomenų, kad į atsakovų vaizdo kamerų stebėjimo lauką patenka jiems priklausanti privati teritorija ar įvažiavimas į ją. Kaip minėta, ginčo vaizdo kamerų stebėjimo laukas yra užfiksuotas antstolio faktinių aplinkybių protokole.

Apibendrindamas paminėtą, ir įvertinęs visetą pirmiau išdėstytų ir išanalizuotų duomenų, teismas yra tos nuomonės, kad nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovai (buvę savininkai Z) ir dabartiniai savininkai (M), savo privačioje teritorijoje įsirengdami vaizdo stebėjimo kameras saugumo tikslais, tokiu būdu pažeidžia ieškovų teisę į privatų gyvenimą (CK 2.23 straipsnis).

Priešingai, pripažintina, jog atsakovai (buvę savininkai Z) ir dabartiniai savininkai (M) tokiu savo elgesiu gina savo interesą apsaugoti savo turtą ir savo bei vaikų sveikatą. Tokį būtinumą pagrindžia byloje pateikti rašytiniai įrodymai, t. y. A. Z. 2015 m. liepos 27 d. ambulatorinio paciento apžiūros aktas; 2015 m. lapkričio 2 d. specialisto išvada atlikta A. Z.; 2015 m. spalio 30 d. paciento A. Z., patyrusio traumą, apžiūros lapas patvirtina, kad tarp ieškovų ir atsakovų Z vyko konfliktai, atsakovas ir jo dukra kreipėsi į specialistus dėl patirtų sužalojimų apžiūrėjimo po konflikto su ieškovu V. C.. A. M. taip pat patvirtino, kad įsigyjant gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini) iš atsakovų Z, didelį privalumą teikė tam, kad name yra sumontuotos vaizdo stebėjimo kameros, nes jie taip pat turi mažamečių vaikų, o ir nori apsaugoti savo turtą. Todėl darytina išvada, kad atsakovai A. Z. ir J. Z., įsirengdami vaizdo stebėjimo kameras, ir naujieji namo savininkai (atsakovai M) toliau naudodamiesi vaizdo kameromis, nepažeidė ieškovų teisės į privataus gyvenimo gerbimą, kadangi nuosavybės teisė, teisė į asmens fizinę bei psichinę neliečiamybę, teisė į saugumą yra saugomos ir ginamos įstatymų (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 3 straipsnio 1 dalis, 6 straipsnis, 17 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnis, 23 straipsnis).

Esant anksčiau išdėstytoms aplinkybėms ir byloje pateiktiems rašytiniams įrodymams, remiantis teisiniu reglamentavimu bei susiklosčiusia teismų praktika, pripažintina, jog ieškovai neįrodė, kad atsakovai A. Z. ir J. Z. pažeidė jų teisę į privataus gyvenimo gerbimą, todėl ieškovų ieškinys šioje dalyje atmestinas.

Pripažinus, kad atsakovai A ir J. Z. nepažeidė ieškovų teisės į privataus gyvenimo gerbimą, nelieka ir teisinio pagrindo priteisti ieškovams iš atsakovų A. Z. ir J. Z. po 2000 eurų neturtinės žalos kiekvienam ieškovui atskirai, bei įpareigoti atsakovus Sigitą ir G. M. pašalinti visas vaizdo stebėjimo kameras nuo jų namo lauko sienos, besiribojančios su ieškovams priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) pastatytu gyvenamuoju namu, bei uždrausti atsakovams Sigitui ir G. M. be ieškovų Birutės ir V. C. raštiško sutikimo įrengti vaizdo stebėjimo kameras ant jų namo lauko sienos, besiribojančios su ieškovams priklausančiame žemės sklype pastatytu gyvenamuoju namu. Todėl ieškinys atmestinas ir likusioje dalyje.

Dėl atsakovams Sigitui ir G. M. reiškiamų reikalavimų papildomai pasisakytina tai, kad 2018 m. spalio 31 d. nutartimi buvo tenkintas ieškovų atstovo prašymas ir išduotas teismo liudijimas ieškovams B. C. ir V. C., suteikiantis teisę ieškovų atstovui advokatui, dalyvaujant ieškovų pasirinktam antstoliui bei vaizdo technikos specialistui, atsakovų S. M. ir G. M. namuose, adresu (duomenys neskelbtini) sav., fiksuoti esamą vaizdo įrangą, taip pat šioje įrangoje įdiegtų operacinių sistemų duomenis, susijusius su vaizdo retušavimo funkcijos įdiegimo laiku. Ir kaip parodė ieškovų atstovas 2018 m. lapkričio 28 d. teismo posėdžio metu, gavęs teismo liudijimą ieškovų atstovas nuvyko su vaizdo technikos specialistu į vietą, tačiau nustatyti tokių duomenų nepavyko, nes nėra tokių techninių galimybių, informacija saugoma tik 5 dienas, specialistas negalėjo nustatyti, kada ir koks veiksmas buvo daromas. Taigi ieškovai nepateikė iš vis jokių duomenų, kurie galėtų pagrįsti atsakovams Sigitui ir G. M. reiškiamus reikalavimus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnis 1 dalis). Atsakovų atstovė pateikė teismui duomenis, jog atsakovai A. Z. ir J. Z. patyrė 1400 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (1300 Eur advokatės pagalbai apmokėti už atsiliepimą, tripliką, dalyvavimą teismo posėdžiuose ir 100 Eur už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą). Teismui netenkinus ieškinio, atsakovams A. Z. ir J. Z. iš ieškovų priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos 1400 Eur sumai (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, apylinkės teismas patyrė 15,42 Eur tokių išlaidų. Kadangi ieškinys atmestinas, tai jos priteistinos iš ieškovų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovų B. C. ir V. C. 1400,00 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovams A. Z. ir J. Z..

Priteisti iš ieškovų B. C. ir V. C. po 7,71 Eur (septynis eurus 71 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų pirmosios instancijos teisme įteikimu, valstybės naudai. Valstybės naudai priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas bylinėjimosi išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėjas Vytautas Pliuskevičius