Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Raimonda Andrulienė Civilinė byla Nr. 2A-1554-459/2015

Teisėja Jurgita Grigonienė (Proceso Nr. 2-24-3-02389-2014-0)

NUTARTIS

2015 m. gruodžio 11 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Raimondos Andrulienės, kolegijos teisėjų J. G., Aušros Maškevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės B. C. (B. C.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. Z. (A. Z.) ir J. Z. ieškinį atsakovei B. C. (B. C.) dėl kliūčių nuo servitutinio kelio pašalinimo ir atsakovės B. C. (B. C.) priešieškinį A. Z. (A. Z.), J. Z., D. Š., tretiesiems asmenims J. Š. ir Klaipėdos miesto 13 notarų biuro notarei D. R. dėl servituto sutarties pripažinimo negaliojančia,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovai ieškinyje reiškė reikalavimą įpareigoti atsakovę netrukdyti ieškovams naudotis kelio servitutu ir ne vėliau kaip per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti servituto kelio ribose esantį šiltnamį ir krūmus, o to nepadarius per nustatytą terminą - leisti ieškovams patraukti šias kliūtis atsakovės lėšomis. Nurodė, kad 2013-12-28 pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), su jame esančiu pastatu vienbučiu gyvenamuoju namu, kuris suprojektuotas taip, kad įvažiavimas į garažą nukreiptas į atsakovei B. C. nuosavybės teise priklausančią sklypo dalį. 2014-07-03 Klaipėdos m. 13-ajame notaro biure tarp servituto gavėjų A. Z., J. Z. ir servituto davėjos B. C. buvo sudaryta servituto sutartis. Šia sutartimi atsakovė suteikė ieškovams kelio servitutą (tarnaujantis daiktas) žemės sklype, suteikiantį teisę neatlygintinai eiti ir važiuoti bet kuriuo paros metu 36 kv. m sklypo dalimi (prie servituto 2014-07-03 sutarties pridėtame 2013-06-23 UAB „Darena“ plane pažymėta indeksu „S4“, linijomis ir taškais 36). 2012 m. parengtame statybos projekte minėta 36 kv. m sklypo dalis pažymėta kaip privažiavimas. Servitutas 2014-07-04 buvo įregistruotas VĮ „Registrų centre“. Savo sklypo dalį, kurioje buvo nustatytas servitutas, jie savo lėšomis pritaikė važiuoti transporto priemonėmis, t. y. išklojo trinkelėmis, sudėjo bordiūrus, tačiau negali tinkamai naudotis servituto suteikiamomis teisėmis, nes atsakovė neleido iškloti kelio trinkelėmis jai priklausančios į servitutinį privažiavimą įeinančios sklypo dalies, pasistatė ant jos šiltnamį, pasodino krūmus ir taip susiaurino servitutinio kelio ribas. Tai trukdo jiems privažiuoti prie savo namo, patekti į garažą. Nurodė, kad atsakovė ne kartą buvo paraginta patraukti servitutinio kelio ribose esantį šiltnamį, tačiau ji, nors ji ir žadėjo jį patraukti, to nepadarė, taip suvaržydama ieškovų teises naudotis savo nuosavybe.

Atsakovė pateikė priešieškinį ieškovams ir atsakovui D. Š., prašė pripažinti negaliojančia servituto sutartį, 2014-07-03 sudarytą tarp B. C., atstovaujamos D. Š., su A. Z. ir J. Z., kuri patvirtinta Klaipėdos m. 13-ojo notaro biuro notarės D. R.. Nurodė, kad 2013-02-06 įsigijo 25/231 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). 2013-02-06 pasirašė įgaliojimą, kuriuo pavedė atsakovės J. Š. sūnui D. Š. atstovauti ją valstybinėse įmonėse dėl pastatų ir statinių statybos savo nuožiūra jai nuosavybės teise priklausančiose 25/231 dalyse žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Įgaliojime nurodyti veiksmai, kuriuos D. Š. gali atlikti. Ji tikėjosi tinkamo įgaliotinio veikimo, tačiau D. Š. viršijo įgaliojimų ribas. Mano, kad atsakovas D. Š., jos vardu pasirašydamas 2014-07-06 sutartį dėl servituto nustatymo, nederindamas su ja šios sutarties teksto bei neišaiškindamas jos sudarymo pasekmių, nederindamas su ja ir 2013-06-28 servitutų nustatymo plano, pažeidė 2013-02-06 Nekilnojamųjų daiktų pirkimo - pardavimo ir naudojimosi tvarkos daiktu nustatymo sutartyje nustatytą naudojimosi daiktu tvarką. Be to, 2013-02-06 įgaliojimas nesuteikia D. S. teisės jos vardu spręsti dėl naujo infrastruktūrinio objekto (pėsčiųjų tako ir transporto priemonių važiavimo kelio), neįvardinto įgaliojime, projektavimo, statymo bei servituto teisės nustatymo. Sudarant 2014-07-03 servituto sutartį, nei pėsčiųjų tako, nei transporto priemonių važiavimo kelio minimoje vietoje nebuvo, jie nebuvo pažymėti ir rengiant bei tvirtinant statybos techninį projektą minimoje vietovėje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių paaiškinimus, jų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Civilinio proceso kodekso 314 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantė pateikė rašytinius paaiškinimus ir prie jų pridėjo naujus įrodymus. Siekiant be pagrindo neriboti apeliantės teisės tinkamai apginti savo teises apeliacinėje instancijoje, tiek paaiškinimai, tiek prie jų pridėti įrodymai priimtini.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog 2014-07-03 tarp ieškovų A. Z., J. Z., kuriuos atstovavo D. Š., ir atsakovės B. C., kurią taip pat atstovavo D. Š., sudaryta servituto sutartis, kuria atsakovė suteikė ieškovams kelio servitutą (tarnaujantis daiktas) žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiantį teisę neatlygintinai eiti ir važiuoti bet kuriuo paros metu 36 kv. m sklypo dalimi (prie servituto 2014 m. liepos 3 d. sutarties, pridėtame 2013-06-23 UAB „Darena“ plane M 1:500 pažymėtas indeksu „S4“, linijomis ir taškais 36) (tomas I, b. l. 12-23). 2014-08-08 ir 2014-08-26 ieškovų atstovė advokatė J. M.-G. kreipėsi su raginimais į atsakovę B. C. pašalinti kliūtis (šiltnamį) nuo servitutinio kelio (tomas I, b. l. 24-25). Atsakovės atstovas advokatas A. S. į raginimus pašalinti kliūtis atsakė ieškovams, kad prašo leisti B. C. iki derliaus nuėmimo šiltnamyje atidėti šio šiltnamio pašalinimą (tomas I, b. l. 26). Ieškovų atstovė informavo atsakovės atstovą, kad jie geranoriškai leidžia B. C. pašalinti šiltnamį po derliaus nuėmimo, bet ne vėliau nei iki 2014-10-01 (tomas I, b. l. 28). Ieškovai pakartotinai 2014-10-16 raštu informavo atsakovės atstovą, kad jie nedelsiant pašalintų kliūtis nuo servitutinio kelio, tačiau atsakovė į raginimus nereagavo, šiltnamio nepašalino (tomas I, b. l. 29-30). Iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, surašyto antstolio G. K., nustatyta, kad privažiavimas iki gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), garažo yra siauras, todėl ieškovams nėra galimybės į jį patekti, kito įvažiavimo nėra (tomas I, b. l. 31-33). Iš VĮ Registrų centro išrašo nustatyta, kad kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis) daiktas ir teisė naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis) daiktas, servituto turėtojams A. Z. ir J. Z. yra įregistruoti nuo 2014-07-04, žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (tomas I, b. l. 34-38). Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2012-12-13 išdavė statybos leidimą statyti pagal paruoštą projektą du vieno buto gyvenamuosius namus (duomenys neskelbtini) (tomas I, b. l. 39-43). Iš Žvaigždes kvartalo 2014-11-16 posėdžio protokolo nustatyta, kad buvo nutarta įpareigoti B. C. perkelti medžius ir krūmus nuo servitutinio kelio 3 metrus iki 2014-12-01 (tomas I, b. l. 61-62). 2013-02-06 atsakovė B. C. įgaliojo D. Š. jai priklausančiose žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 25/231 dalyse bei žemės sklype, unikalus Nr. 4400-2143-0373, esančiame Agilos g. 11, Trušelių k., Klaipėdos r., sudaryti ir pasirašyti servitutines sutartis savo nuožiūra, atsisakyti servitutų ar, išnykus servitutų būtinumui, daryti ir rašyti susitarimus dėl servitutų pasibaigimo, kreiptis į instituciją, priėmusią sprendimą nustatyti servitutus, dėl sprendimo nustatytus servitutus panaikinti, ruošti ir derinti žemės sklypų detaliuosius planus ir t. t. (tomas I, b. l. 83-86). Iš Centrinės hipotekos įstaigos pranešimo nustatyta, kad atsakovė B. C. išduodama įgaliojimą D. Š. nebuvo įrašyta į neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrą (tomas I, b. l. 112). 2013-03-01 J. Š., atstovaujama įgalioto asmens D. Š., davė sutikimą, kad žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr.5558/0005:1815, savininkė B. C. pagal parengtą techninį projektą Nr. TP 12.02.45 statytų gyvenamąjį namą „B“, ne mažiau kaip 0,5 metrų atstumu nuo jai priklausančio sklypo (tomas I, b. l. 152). Iš 2011 m. gegužės mėn. sudaryto inžinerinio plano (tomas II, b. l. 14-17), 0,0783 ha žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-2143-0373, vertinimo ataskaitos, 2012-10-01 sudarytos UAB „Turto spektras“ (tomas II, b. l. 27-46), ir žemės sklypo plano, sudaryto 2013-06-28 (tomas II, b. l. 56), nustatyta, kad juose numatytas privažiavimas iki ieškovų ir atsakovės sklypuose suprojektuotų namų su garažais toje vietoje, kur nustatytas ginčo servitutas. Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami įpareigoti atsakovę B. C. netrukdyti naudotis servitutu, B. C. pareiškė priešieškinį, prašydama pripažinti negaliojančia 2014-07-03 servituto sutartį. Pirmosios instancijos teismas sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė. Atsakovė B. C. skundžia šį pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas neatskleidė ginčo esmės: neišsprendė įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais klausimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Apeliantės nuomone, teismas ne tik nesivadovavo CK 1.92 straipsnio nuostatomis, bet ir apskritai nepasisakė dėl Civilinio kodekso normų taikymo, sprendžiant reikalavimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Su šiuo atsakovės argumentu nesutiktina kaip su visiškai nepagrįstu. Civilinio kodekso 1.92 straipsnyje numatyta, jog jeigu asmens atstovo įgaliojimus apribojo įstatymai ar sutartis ir atstovas šiuos apribojimus viršija, toks sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu pagal atstovaujamojo ieškinį, jeigu atstovaujamasis sandorio nepatvirtino (šio kodekso 2.133 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas sprendime išsamiai ištyrė ir pasisakė dėl to, ar atstovas D. Š. šiuo atveju veikė neviršydamas įgaliojimų. Tai, kad teismas sprendime nepacitavo konkretaus straipsnio, nereiškia, jog nebuvo tirtos su sandorio negaliojimu šiuo pagrindu susijusios aplinkybės. Kaip matyti, 1.92 straipsnis nukreipia į Civilinio kodekso 2.133 straipsnį. Pirmosios instancijos teismas sprendime rėmėsi šio straipsnio nuostatomis ir padarė išvadą, jog atsakovės argumentai, kad atstovas, sudarydamas servituto sutartį, viršijo įgaliojimus, nepagrįsti.

Atsakovė teigia, jog 2013-02-06 D. Š. suteiktas įgaliojimas nesuteikė jam teisės nustatyti tokios servituto, koks buvo nustatytas, nes nustatytas servitutas nėra susijęs su pastatų ir statinių atsakovei nuosavybės teise priklausančiuose sklypuose statyba. Iš byloje esančio 2013-02-06 įgaliojimo matyti kad B. C. įgaliojo D. Š. atstovauti jai valstybinėse įstaigose, taip pat santykiuose su fiziniais ir/arba juridiniais asmenimis dėl pastatų ir statinių statybos savo nuožiūra jai nuosavybės teise priklausančiuose 25/231 dalyse žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), tam tikslui duoti/gauti sutikimus žemės sklypuose ir už jų ribų nutiesti komunalinius ar vietinius vandentiekio, nuotekų šalinimo, šilumos dujų, naftos ar kito kuro, technologinius vamzdynus, elektros perdavimo, energijos bei nuotolinio ryšio (telekomunikacijų) linijas su jų maitinimo šaltiniais ir įrenginiais, sudaryti ir pasirašyti servitutines sutartis savo nuožiūra, atsisakyti servitutų ar, išnykus servitutų būtinumui, daryti ir rašyti susitarimus dėl servitutų pasibaigimo, kreiptis į instituciją, priėmusią sprendimą nustatyti servitutus, dėl sprendimo nustatytus servitutus panaikinti, ruošti ir derinti žemės sklypų detaliuosius planus ir atlikti kitus įgaliojime nurodytus veiksmus (tomas I, b. l. 83-86). Taigi įgaliojime buvo aiškiai nustatyta D. Š. suteiktų teisių apimtis, į kurią pateko ir atstovavimas sprendžiant klausimus, susijusius su servitutų nustatymais. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nei šiame įgaliojime, nei norminiuose aktuose nėra numatyta, kokiu konkrečiu būdu atstovas turi informuoti atstovaujamąjį apie įgaliojimo pagrindu atliekamus veiksmus. Atsakovas D. Š. teigė, jog apie visus reikalingus kvartalo planavimo ir pritaikymo gyventojų poreikiams veiksmus informuodavęs tiek ieškovus, tiek atsakovę, tiek kitus kvartalo sklypų savininkus žodžiu arba telefonu. Šias D. Š. nurodytas aplinkybes patvirtino ieškovai ir liudytojas G. B.. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai visų jų paaiškinimus bylos aplinkybių kontekste įvertino kaip atitinkančius tikrovę. Atsakovė iš esmės teigia, jog interesų konfliktas su D. Š. pasireiškia tuo, kad servituto nustatymas jai buvo iš esmės nenaudingas, nes apribojo jos teisę naudotis žemės sklypu. Kolegija atmeta šį atsakovės argumentą kaip nepagrįstą. Byloje nustatytas faktas, kad kelias pėsčiųjų ir transporto priemonių patekimui ginčo vietoje buvo nustatytas pagal 2009-02-26 detalųjį J. S. žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), planą, vidaus kelių gyvenamųjų namų kvartalui (duomenys neskelbtini) planą, parengtą 2011 m. gegužės mėn., kuriam buvo pritarta Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2012-02-27, juos atitinkantį žemės sklypo, kurio dalis yra atsakovės sklypas, servitutų nustatymo planą, parengtą 2013-06-28, taip pat ieškovų bei atsakovės statybos projektus. Kvartalo projekte dar prieš šalims įsigyjant savo sklypus buvo numatytas privažiavimas į kiekvieną sklypą, taip pat ir ginčo dalyku tapusi privažiavimo dalis tarp B. C. ir Z. įsigytų sklypų. Taigi su šiuo faktu atsakovė galėjo susipažinti dar prieš 2013-02-06 įsigydama žemės sklypą. Manytina, jog pasirašydama sklypo pirkimo - pardavimo sutartį atsakovė tokiai faktinei padėčiai neprieštaravo, todėl atsakovės teiginys, kad servituto sutartis yra aiškiai jai nenaudinga ir rodo jos bei atstovo interesų konfliktą, vertintinas kaip neatitinkantis faktinių byloje nustatytų aplinkybių. Taigi akivaizdu, jog D. Š. visus veiksmus atliko neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų, jo veiksmai atitiko gyvenvietės detaliojo planavimo ir statybos techninių projektų reikalavimus, kaip atstovas jis veikė tol, kol buvo užbaigtos statybos ir bendros kvartalo infrastruktūros įrengimas, gyvenamieji namai priduoti Valstybinei statybos inspekcijai ir įregistruotas jų 100 procentų baigtumas. D. Š. nurodė, jog būtent tokiam baigtumui įregistruoti buvo reikalinga įteisinti projektuose numatytą ant jų sklypų ribos esantį privažiavimą, nustatant projektą atitinkančios apimties kelio servitutą.

Atsakovė apeliaciniame skunde teigė, jog šiuo atveju egzistuoja visos CK 2.135 str. 1 d. numatytos sandorio pripažinimo negaliojančiu sąlygos: t. y. atstovas veikė pažeisdamas atstovaujamosios teises, sudarytas sandoris prieštarauja atstovaujamosios interesams ir kita sandorio šalis žinojo apie interesų konfliktą. Kolegija pažymi, jog konstatavus, kad šiuo atveju atstovas veikė neviršydamas įgaliojimų bei nepažeisdamas atstovaujamosios teisių, darytina išvada, jog nėra visų sąlygų atsakovės nurodyto straipsnio pagrindu servituto sutartį pripažinti negaliojančia. Kita vertus, pažymėtina ir tai, jog atsakovė neįrodė, kad ieškovai žinojo, jog atstovas veikia prieš atsakovės interesus. Kaip jau nurodyta, kelias pėsčiųjų ir transporto priemonių patekimui ginčo vietoje buvo nustatytas dar pagal 2009-02-26 detalųjį J. S. žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), planą, taigi atsakovei nusipirkus sklypą ir konkliudentiniais veiksmais išreiškus sutikimą su tokia faktine padėtimi, ieškovai turėjo pagrindą tikėti, kad atsakovės atstovas sudarydamas sutartį nepažeidžia atsakovės teisių. Vien tas faktas, jog nustačius servitutą suvaržomos atsakovės teisės naudotis žemės sklypo dalimi, savaime nereiškia, jog servituto sutartis nėra naudinga atsakovei, o atstovas, sudarydamas tokią sutartį, veikia prieš atsakovės interesus.

Atsakovė teigia, jog nepritarė ginčijamai sutarčiai pagal procedūrą, numatytą CK 2.133 straipsnio 6 dalyje. Nurodytoje normoje teigiama, jog jeigu sandorį kito asmens vardu sudaro tokios teisės neturintis asmuo, tai sandoris sukelia teisines pasekmes atstovaujamajam tik tuo atveju, kai pastarasis tokį sandorį patvirtina. Kita sandorio šalis tokiu atveju gali raštu prašyti per jos nustatytą terminą, kuris negali būti mažesnis kaip keturiolika dienų, patvirtinti arba nepatvirtinti sandorį. Jeigu per nustatytą terminą neatsakoma, laikoma, kad sandorį patvirtinti atsisakyta. Visų pirma, pažymėtina, jog šiuo atveju nėra pagrindinės normos taikymo sąlygos: nenustatyta, jog sandorį kito asmens vardu būtų sudaręs tokios teisės neturintis asmuo, todėl netaikytina ir normoje numatyta sandorio patvirtinimo procedūra. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovės pritarimu sandoriui laikė jos 2014 m. rugsėjo mėnesio atsakymą į ieškovų reikalavimą patraukti šiltnamį ir augalus: atsakovė paprašė geranoriško supratimo leisti atidėti šiltnamio pašalinimą iki derliaus jame nuėmimo. Apie jokį nesutikimą su 2014-08-08 ir 2014-08-26 pretenzijose išdėstytais faktais ir argumentais (taip pat ir 2014-07-07 servituto sutartimi, kurią dabar atsakovė ginčija) šiame atsakyme nebuvo net užsiminta, todėl ieškovai, gavę tokį atsakymą, turėjo pagrindo tikėtis, kad ginčas su atsakove bus išspręstas geranoriškai. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, jog jos nesutikimą su sandoriu liudija tas faktas, kad sužinojusi apie servituto sutartį ji iš karto panaikino D. Š. išduotą įgaliojimą būtent dėl to, jog atstovas sudarė jos interesus pažeidžiantį sandorį. Teismas atmeta šiuos atsakovės argumentus kaip neįrodytus. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, servitutai įregistruoti nuo 2014-07-04, registro duomenys yra vieši, atsakovė nurodo įgaliojimą panaikinusi nuo 2014-08-04, t. y. praėjus mėnesiui po servitutų įregistravimo, be to, dar 2014 metų rugsėjo mėnesį, atsakydama į ieškovų pretenziją, atsakovė neginčijo servituto sutarties ir prašė ieškovų leisti atidėti kliūčių pašalinimą iki derliaus nuėmimo. Taigi atsakovės teiginiai prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir rodo jo nenuoseklią poziciją ginčo klausimu.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ginčijama servituto sutartis turi formalų trūkumą, kadangi ją sudarant D. Š. buvo abiejų sandorio šalių atstovas. CK 2.135 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog asmuo tuo pat metu negali būti abiejų sandorio šalių atstovu. Tačiau šioje normoje taip pat nustatyta iš tokios taisyklės išimtis: nuostata netaikoma vykdant prievoles, taip pat kai abi sandorio šalys aiškiai išreiškia savo valią, kad atstovas veiktų dėl jų abiejų interesų. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs servituto ginčo vietoje nustatymo būtinybę bei tai, kad visi proceso dalyviai apie tai žinojo dar iki servituto nustatymo, padarė teisingą išvadą, jog sandoris pagal faktines jo sudarymo aplinkybes sukuria atstovaujamajam teises ar pareigas. Šiuo atveju abi sutarties šalys buvo sudariusios atstovavimo sutartis su tuo pačiu atstovu, kuris rūpinosi visų kvartalo gyventojų, taip pat ir ieškovų bei atsakovės, statybų ir bendros kvartalo infrastruktūros projektais, derinimu, kitais organizaciniais reikalais. Kad gyventojams būtų paprasčiau, visus teisinius reikalus tvarkė vienas asmuo, nes jis buvo gerai susipažinęs su bendrais kvartalo reikalais, statybiniais reikalavimais. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, siekdamos įteisinti šimtaprocentinį savo statinių baigtumą, šalys perdavė atstovui tam reikalingus dokumentus, taigi aiškiai išreiškė valią, kad atstovas veiktų dėl abiejų šalių interesų.

Atsakovės pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose ir prie jų pridėtuose dokumentuose teigiama, jog žemės sklypų detaliajame plane, patvirtintame Klaipėdos rajono savivaldybės 2009-02-26 sprendimu Nr. T11-14, yra numatyta, jog įvažiavimas į kvartalą turi vykti iš laisvos valstybinės žemės, o tai neva patvirtina, jog servitutai nėra būtini. Kolegija atmeta šį atsakovės argumentą kaip nepagrįstą. Kaip matyti iš pateikto plano ištraukos, plane yra numatytos servitutų zonos, taigi atsakovės argumentas, jog servitutai nėra būtini, nepagrįstas.

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovės reikalavimo pripažinti negaliojančia servituto nustatymo sutartį.

Atsakovė taip pat teigia, jog egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, nes į bylos nagrinėjimą nebuvo įtraukti sklypo, kuriame nustatyta servitutas, bendrasavininkiai. Kolegija konstatuoja, jog ginčijamu sprendimu nebuvo nuspręsta dėl sklypo, kuriame nustatytas servitutas, bendrasavininkų materialiųjų teisių ir pareigų, nes kiekvienam bendrasavininkiui priklauso konkreti sklypo dalis, servitutai nustatyti atsakovei priklausančioje sklypo dalyje, taigi teismo sprendimas neįtakoja trečiųjų asmenų teisių (CPK 329 str. 2 d. 1 p.).

Konstatavus, jog servitutas eiti pėstiesiems ir važiuoti transporto priemonėms nustatytas tinkamai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino ieškovų teisę reikalauti, kad būtų laikomasi jo sąlygų ir įpareigojo atsakovę netrukdyti ieškovams naudotis kelio servitutu, pašalinant kelio servituto ribose esantį šiltnamį ir krūmus, o to nepadarius per nustatytą terminą - leisti ieškovams patraukti šias kliūtis atsakovės lėšomis.

Kolegija pažymi, jog teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje yra netikslumų, kurie turėtų būti patikslinti, t. y. neteisingai nurodytas sklypo, kuriame nustatytas servitutas, unikalus numeris, taip pat nenurodytas tikslus adresas, be to, teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje pasisakė dėl vieno mėnesio termino kliūtims pašalinti, o rezoliucinėje dalyje visgi nurodė 14 dienų terminą. Kadangi šie trūkumai yra techninio pobūdžio ir nekeičia sprendimo esmės, jie šalintini patikslinant teismo sprendimo rezoliucinę dalį.

Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Ieškovai pateikė įrodymus, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą advokatei sumokėjo 300 Eur. Atmetus apeliacinį skundą ir konstatavus, jog nurodytos išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio, ieškovams iš atsakovės priteistina 300 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, patikslinant teismo sprendimo rezoliucinę dalį ir išdėstant ją taip: įpareigoti atsakovę B. C. (B. C.), a. k. (duomenys neskelbtini) netrukdyti ieškovams A. Z. (A. Z.) ir J. Z. naudotis kelio servitutu atsakovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), suteikiančiu teisę neatlygintinai eiti ir važiuoti bet kuriuo paros metu 36 kv. m sklypo dalimi, prie servituto 2014 m. liepos 3 d. sutarties pridėtame 2013-06-23 UAB „Darena“ sudarytame plane M 1:500 pažymėta indeksu „S4“, linijomis ir taškais 36, ir ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti servituto kelio ribose esantį šiltnamį ir krūmus, o to nepadarius per nustatytą terminą leisti ieškovams patraukti šias kliūtis atsakovės lėšomis.

Ieškovams A. Z. (A. Z.) ir J. Z. iš atsakovės B. C. (B. C.) priteisti 300 Eur teisinės pagalbos išlaidų.