- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-22
- Bylos Nr.
- e2A-781-613/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimonda Andrulienė, Albina Pupeikienė, Giedrė Seselskytė
- Ieškovas
- B. C., V. C.
- Atsakovas
- A. Z., J. Z., S. M., G. M.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės ir Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų B. C. ir V. C. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5083-1071/2018 pagal ieškovų B. C. ir V. C. ieškinį atsakovams A. Z. (A. Z.), J. Z., S. M. ir G. M. dėl įpareigojimo pašalinti vaizdo kameras ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai B. C. ir V. C. kreipėsi į teismą, prašydami: pripažinti, kad atsakovai A. Z. ir J. Z. pažeidė ieškovų teisę į privataus gyvenimo gerbimą bei įpareigoti atsakovus S. M. ir G. M. per 7 kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti visas vaizdo stebėjimo kameras nuo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Namas Nr. 1), lauko sienos, besiribojančios su ieškovams priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pastatytu gyvenamuoju namu (toliau – Namas Nr. 2); 2) uždrausti atsakovams S. M. ir G. M. be ieškovų B. C. ir V. C. raštiško sutikimo įrengti vaizdo stebėjimo kameras ant Namo Nr. 1 lauko sienos, besiribojančios su Namu Nr. 2; 3) priteisti ieškovų B. ir V. C. naudai iš atsakovų A. ir J. Z. po 2 000 eurų neturtinės žalos kiekvienam ieškovui atskirai.
2. Ieškovai nurodė, kad jiems priklausantis žemės sklypas su jame esančiu Namu Nr. 2 ribojasi su atsakovams priklausančiu žemės sklypu ir Namu Nr. 1. Atsakovų A. Z. bei J. Z. (šiuo metu namo savininkai – atsakovai S. M. ir G. M.) Name Nr. 1 prie yra sienos yra pritvirtintos dvi vaizdo kameros, kurios fiksuoja visą ieškovų privatų žemės sklypą jame esančių Namu Nr. 2. Vaizdo kameros fiksuoja kiekvieną ieškovų žingsnį, jie yra nuolat stebimi, neturi galimybės pasirinkti, ar patekti į stebimą teritoriją, nes vaizdo stebėjimo kameros fiksuoja jų privataus gyvenamojo namo įėjimą. Toks jų stebėjimas kameromis jiems sukuria nuolatinio stebėjimo išėjus iš namų pojūtį.
3. Ieškovų vertinimu, atsakovai vykdo neteisėtą stebėjimą, neteisėtai renka ir tvarko duomenis apie jų asmeninį gyvenimą, tarp jų santykiai yra konfliktiški, jiems yra daroma neturtinė žala dėl jausmo, kad yra nuolat sekami. Tokiais veiksmais pažeidžiama ne tik siauresnė ieškovų teisė į atvaizdą, bet ir platesnė, bendro pobūdžio teisė į pagarbą privačiam gyvenimui, įtvirtinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje. Atsakovai vaizdo kamerų įrengimą motyvuoja siekiu apsaugoti turtą nuo galimų vagysčių, tačiau jie taip nemano, nes atsakovų tikslas apsaugoti savo turtą nuo vagysčių nėra proporcingas siekiui riboti jų teisę į privatų gyvenimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovų B. ir V. C. 1 400 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovas A. ir J. Z. bei po 7,71 Eur iš kiekvieno ieškovo valstybei.
5. Teismas, remdamasis UAB „Gumesta“ 2018 m. kovo 30 d. pažyma, nustatė, kad UAB „Gumesta“ 2015 metų gruodžio mėn. Namo Nr. 1 adresu sumontavo vaizdo stebėjimo sistemą. Užtikrinant kaimynų teises į privatų gyvenimą, vaizdo stebėjimo sistemoje buvo uždengtos ne klientų valdų zonos, o pati vaizdo stebėjimo sistema suderinta taip, jog filmavimas būtų pradedamas tik suveikus judesio davikliui, t. y. tik tuo metu kai patenkama į Namo Nr. 1 valdas.
6. Siekiant patvirtinti aplinkybę, kad atsakovų ant Namo Nr. 1 įrengtos vaizdo stebėjimo kameros nefilmuoja ieškovų Namo Nr. 2 teritorijos ir jų privataus gyvenimo, atsakovai pateikė antstolio Aleksandro Selezniovo faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame antstolis konstatavo, kad vaizdo stebėjimo kameros ant Namo Nr. 1 suveikia / įsijungia tik nuo judesio. Pirmos ir antros vaizdo stebėjimo kamerų matymo laukuose matosi retušacijos. Šią aplinkybę patvirtina ir UAB „Gumesta“ išduota pažyma. Ieškovų atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad gavus teismo liudijimą suteikiantį teisę Name Nr. 1 fiksuoti esamą vaizdo įrangą, taip pat šioje įrangoje įdiegtų operacinių sistemų duomenis, susijusius su vaizdo retušavimo funkcijos įdiegimo laiku, jis nuvyko su vaizdo technikos specialistu į vietą, tačiau nustatyti tokių duomenų nepavyko, nes nėra tokių techninių galimybių, informacija saugoma tik 5 dienas, specialistas negalėjo nustatyti, kada ir koks veiksmas buvo daromas. Teismas neturėjo pagrindo netikėti antstolio konstatuotoms aplinkybėms ir UAB „Gumesta“ išduota pažyma, todėl sprendė, kad šie rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybes, kad į atsakovų vaizdo kamerų stebėjimo lauką ieškovų gyvenamojo namo teritorija nepatenka.
7. Teismas nesutiko su ieškovų atstovo nurodyta aplinkybe, kad Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato 2016 m. birželio 23 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos įrodo atsakovų kaltę dėl vaizdo kamerų įrengimo. Komisariato 2016 m. birželio 23 d. nutarime ir pareigūno A. B. 2016 m. rugpjūčio 5 d. tarybiniame pranešime nurodyta, kad peržiūrėjus vaizdo įrašą Z. namuose per jų kompiuterį įraše matomas bendras kiemas ir įvažiavimas į kvartalą, jog vaizdo kameros filmuoja bendrą įvažiavimą, tačiau ieškovų gyvenamojo namo nesimato ir jų kiemas bei namas nėra filmuojami. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendime taip pat nėra duomenų, patvirtinančių ieškovų nurodytas aplinkybes, kad atsakovų vaizdo kameros fiksuoja kiekvieną jų žingsnį, kad jie yra nuolat stebimi, kad vaizdo stebėjimo kameros fiksuoja jų privataus gyvenamojo namo įėjimą, kad jie yra nuolat sekami.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Ieškovai B. ir V. C. apeliaciniame skunde prašo teismo Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pripažinti, kad atsakovai A. Z. ir J. Z. pažeidė ieškovų teisę į privataus gyvenimo gerbimą bei įpareigoti atsakovus S. ir G. M. per 7 kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti visas vaizdo stebėjimo kameras nuo Namo Nr. 1. sienos, besiribojančios su ieškovams priklausančiame žemės sklype pastatytu Namu Nr. 2; uždrausti atsakovams S. ir G. M. be ieškovų raštiško sutikimo įrengti vaizdo stebėjimo kameras ant Namo Nr. 1 lauko sienos, besiribojančios su ieškovams priklausančiame žemės sklype pastatytu Namu Nr. 2; priteisti ieškovų naudai iš atsakovų A. ir J. Z. po 2 000 Eur neturtinės žalos kiekvienam ieškovui atskirai; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo netikėti antstolio konstatuotoms aplinkybėms ir UAB „Gumesta“ išduota pažyma, yra neobjektyvi ir prieštaraujanti kitiems civilinėje byloje esantiems raštiniams įrodymams. Ieškovų vertinimu, vaizdo kamerose įdiegtą vaizdo retušavimą atsakovai galėjo įdiegti tik prieš faktinių aplinkybių konstatavimą, kadangi pagal ieškovų pateiktus vaizdo įrašus UAB „Gumesta“ dirbantis inžinierius prieš antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą atsakovų garaže atliko vaizdo įrašymo įrangos perprogramavimo darbus. Teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo principą ir bylos nagrinėjimo metu nurodė atsakovams, kokius jiems būtina į civilinę bylą pateikti įrodymus bei užkirto kelią ieškovams operatyviai atlikti atsakovų Z. namuose įrengtos vaizdo kameros sistemų patikrinimą, siekiant nustatyti vaizdo kamerų retušavimo įrengimo datą, kadangi atsisakė išduoti ieškovams liudijimą kartu su specialistu patekti prie atsakovų Z. name esančio įrengtos vaizdo stebėjimo įrangos. Vėlesnis teismo liudijimo išdavimas tik patvirtino, kad vaizdo įrangoje esama informacija saugoma ne ilgiau kaip 5 kalendorines dienas.
8.2. Tiek pagal Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos pateiktą medžiagą, tiek pagal policijos pareigūno pateiktą tarnybinį pranešimą ir pačių atsakovų Z. parodymus atsakovai Z. vykdė įvažiavimo į kvartalą, esantį ieškovų žemės sklypo dalyje, vaizdo kamerų stebėjimą ir atsakovai šių duomenų nenuginčijo. Be to, ieškovų pateiktose fotonuotraukose užfiksuota atsakovų vaizdo kamera yra nukreipta į ieškovų žemės sklypus su Namu Nr. 2, kurios pagalba atsakovai fiksuoja visus ieškovų judėjimus.
8.3. Ieškovų vertinimu, panašų ginčą, koks yra nagrinėjamas šioje civilinėje byloje, išnagrinėjo ir Lietuvos Aukščiausiais teismas, kuris 2017 m. gruodžio 27 dienos nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-472-916/2017 suformavo naujausią praktiką tokio pobūdžio bylose. Kasacinis teismas minėtoje nutartyje konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog kamerų įrengimo tikslas (apsaugoti savo turtą nuo sugadinimo) yra proporcingas siekiui riboti ieškovų teisę į privatų gyvenimą. Vaizdo kameras naudojančių asmenų tariamas turto ar šeimos apsaugos interesas negali būti iškeliamas aukščiau kitų asmenų intereso į privataus gyvenimo apsaugą.
Atsiliepimas
9. Atsakovai A. ir J. Z. bei S. ir G. M. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti ir palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimą nepakeistą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Atsakovų įrengtos vaizdo stebėjimo kameros ant Namo Nr. 1 nefilmuoja ieškovų Namo Nr. 2 teritorijos ir jų privataus gyvenimo ir šią aplinkybę įrodo byloje esantys dokumentai –antstolio Aleksandro Selezniovo faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas bei antstolio darytas vaizdo įrašas su paaiškinimais, UAB „Gumesta“ išduota pažyma. Be to, pačių ieškovų atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad gavus teismo liudijimą suteikiantį teisę atsakovų namuose fiksuoti esamą vaizdo įrangą, taip pat šioje įrangoje įdiegtų operacinių sistemų duomenis, susijusius su vaizdo retušavimo funkcijos įdiegimo laiku, jis nuvyko su vaizdo technikos specialistu į vietą, tačiau nustatyti tokių duomenų nepavyko, nes nėra tokių techninių galimybių.
9.2. Atsakovai pažymi, kad vaizdo stebėjimas Name Nr. 1 yra vykdomas, tačiau vaizdo stebėjimo kameros įrengtos taip, kad nei ieškovų, nei kitų asmenų teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą nebūtų pažeista, ir tai patvirtinta UAB „Gumesta“ išduota pažyma, kurioje aiškiai nurodyta, kad vaizdo sistemoje buvo uždengtos ne klientų valdų zonos, o sistema suderinta taip, kad filmavimas pradedamas tik suveikus judesio davikliui, t. y. tik tuo metu, kai patenkama į klientų valdas. Todėl ieškovai neturi jokio pagrindo teigti, kad yra nuolat filmuojami prieš savo valią, jie turi galimybę pasirinkti – patekti ar nepatekti į stebimą teritoriją. Tokio ieškovų Namo Nr. 2 stebėjimo nenustatė ir Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos specialistai.
9.3. Iš antstolio Aleksandro Selezniovo 2018 m. birželio 20 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo bei antstolio pateiktos vaizdo medžiagos matyti, kad antstolis A. Selezniovas fiksuoti aplinkybes pradėjo 2018 m. birželio 19 d. 17 vai. 22 min., kad konstatuojant faktines aplinkybes dalyvauja atsakovė J. Z. bei UAB „Gumesta“ atstovas A. P., kad patys atsakovai jokio priėjimo prie laikmenų saugyklos neturi. Peržiūrėjus ieškovės B. C. vaizdo įrašus, akivaizdžiai matyti, kad ieškovė B. C. pradėjo filmavimą tą pačią 2018 m. birželio 19 dieną 17 val. 38 min., t. y . praėjus 16 minučių po antstolio A. Selezniovo ir UAB „Gumesta“ atstovo atvykimo. Akivaizdu, jog ieškovų teiginiai, kad UAB „Gumesta“ specialistas atlikinėjo vaizdo įrangos derinimo darbus prieš atvykstant antstoliui, tiesiog neatitinka tikrovės.
Šalies argumentai
9.4. Ieškovų nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-472-916/2017 ir nagrinėjamoje byloje skiriasi faktinės aplinkybės. Kasacinio teismo nagrinėtoje byloje ieškovai įrodė, jog jų teisė į privatų gyvenimą buvo pažeista atsakovui įsirengus vaizdo stebėjimo kameras, nes vaizdo kameros buvo įrengtos daugiabučio namo laiptinėje bei fiksavo ieškovų buto duris, o atsakovas neįrodė, kad kamerų įsirengimo tikslas (apsaugoti savo turtą nuo sugadinimo) yra proporcingas siekiui riboti ieškovų teisę į privatų gyvenimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys).
11. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis
Dėl ginčo esmės
12. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.23 straipsnio, reglamentuojančio teisę į privatų gyvenimą ir jo slaptumą, 1 dalimi fizinio asmens privatus gyvenimas neliečiamas. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad privataus gyvenimo pažeidimu laikomas neteisėtas įėjimas į asmens gyvenamąsias ir kitokias patalpas, aptvertą privačią teritoriją, neteisėtas asmens stebėjimas ir pan. CK 2.23 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad asmens privataus gyvenimo stebėjimas ar informacijos rinkimas apie jį pažeidžiant įstatymą bei kiti neteisėti veiksmai, kuriais pažeidžiama teisė į privatų gyvenimą, yra pagrindas pareikšti ieškinį dėl tokiais veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
13. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, nenustatęs, kad atsakovai ant Namo Nr. 1 įrengtomis vaizdo stebėjimo kameromis fiksuotų ieškovų Namo Nr. 2 teritoriją ir taip pažeistų ieškovų privataus gyvenimo teisę, ieškovų ieškinį atmetė.
14. Ieškovai nesutinka su ginčijamu sprendimu, teigdami, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino byloje esančius antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą bei UAB „Gumesta“ pažymą, nes vaizdo kamerose įdiegtą vaizdo retušavimą atsakovai galėjo įdiegti tik prieš faktinių aplinkybių konstatavimą, kadangi pagal ieškovų pateiktus vaizdo įrašus UAB „Gumesta“ dirbantis inžinierius prieš antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą atsakovų garaže atliko vaizdo įrašymo įrangos perprogramavimo darbus. Ieškovų vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat pažeidė šalių lygiateisiškumo principą, nes užkirto kelią ieškovams operatyviai atlikti atsakovų Z. namuose įrengtos vaizdo kameros sistemų patikrinimą, siekiant nustatyti vaizdo kamerų retušavimo įrengimo datą.
15. Kaip matyti iš antstolio Aleksandro Selezniovo 2018 m. birželio 20 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 34 ir ieškovų pateiktų vaizdo įrašų, antstolis konstatuoti faktines aplinkybes apie atsakovų Name Nr. 1 įrengtą vaizdo stebėjimo įrangą pradėjo 2018 m. birželio 19 d. 17 val. 22 min, baigė – 17 val. 38 min. Tuo tarpu ieškovų pateikti vaizdo įrašai, kuriuose matomas asmuo atsakovų Namo Nr. 1 garaže, padaryti 2018 m. birželio 19 d. tarp 18 val. 9 min. ir 18 val. 11 min., t. y. jau po antstolio A. Selezniovo faktinių aplinkybių konstatavimo.
16. Be to, remiantis pirmosios instancijos teismo 2018 m. lapkričio 28 d. posėdžio protokolu, ieškovų atstovas posėdžio metu patvirtino, kad gavus teismo liudijimą, suteikiantį teisę atsakovų Name Nr. 1 fiksuoti esamą vaizdo įrangą, taip pat šioje įrangoje įdiegtų operacinių sistemų duomenis, susijusius su vaizdo retušavimo funkcijos įdiegimo laiku, jis nuvyko su vaizdo technikos specialistu į vietą, tačiau nustatyti tokių duomenų nepavyko, nes nėra tokių techninių galimybių, informacija saugoma tik 5 dienas, specialistas negalėjo nustatyti, kada ir koks veiksmas buvo daromas. Taigi, nei ieškovų atstovas, nei jo pasitelktas vaizdo technikos specialistas nenustatė kitokių aplinkybių nei jos buvo konstatuotos antstolio A. Selezniovo 2018 m. birželio 20 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Todėl teisėjų kolegija atmeta ieškovų argumentus dėl prieš antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą atsakovų garaže atliktų vaizdo įrašymo įrangos perprogramavimo darbų, taip pat dėl galbūt pažeisto šalių lygiateisiškumo principo kaip nepagrįstus.
17. Ieškovai taip pat nurodo, kad tiek pagal Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos pateiktą medžiagą, tiek pagal policijos pareigūno pateiktą tarnybinį pranešimą ir pačiu atsakovų Z. parodymus atsakovai Z. vykdė įvažiavimo į kvartalą, esantį ieškovų žemės sklypo dalyje, vaizdo kamerų stebėjimą ir atsakovai šių duomenų nenuginčijo. Be to, ieškovų pateiktose fotonuotraukose užfiksuota atsakovų vaizdo kamera yra nukreipta į ieškovų žemės sklypus su Namu Nr. 2, kurios pagalba atsakovai fiksuoja visus ieškovų judėjimus.
18. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovų pateiktos vaizdo stebėjimo kamerų ant Namo Nr. 1 fotonuotraukos negali nei patvirtinti, nei paneigti ieškovų nurodomų aplinkybių dėl vaizdo kamerų stebėjimo lauko apimties, nes jose tokie duomenys nėra užfiksuoti. Tuo tarpu Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato 2016 m. birželio 23 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos bei Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato vyr. specialisto A. B. 2016 m. rugpjūčio 5 d. tarnybinis pranešimas, priešingai nei teigia ieškovai, patvirtina, jog atsakovų vaizdo stebėjimo kameromis ieškovams priklausanti teritorija su jame esančiu Namu Nr. 2 nėra stebima. Šią aplinkybę taip pat patvirtina ir antstolio Aleksandro Selezniovo 2018 m. birželio 20 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad vaizdo stebėjimo kameros ant Namo Nr. 1 suveikia / įsijungia tik nuo judesio Namo Nr. 1 teritorijoje, ieškovams priklausanti teritorija su jame esančiu Namu Nr. 2 nėra stebima. Pirmos ir antros vaizdo stebėjimo kamerų matymo laukuose matosi tik retušacijos. Šią aplinkybę patvirtina ir UAB „Gumesta“ pažyma.
19. Atsižvelgiant nustatytas byloje aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su ieškovų argumentais, jog atsakovai ginčo vaizdo stebėjimo kameromis fiksuoja ieškovams priklausantį žemės sklypą su jame esančiu Namu Nr. 2 ir tokiu būdu pažeidžia ieškovų teisę į privataus gyvenimo apsaugą.
20. Taip pat atmestinas ieškovų argumentas dėl kasacinio teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-472-916/2017 suformuotos teismų praktikos taikymo nagrinėjamu atveju. Kaip teisingai pažymėjo atsakovai savo atsiliepime į apeliacinį skundą, visiškai skiriasi ieškovų nurodytos kasacinio teismo civilinės bylos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės.
21. Kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
22. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas. Naikinti skundžiamą sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. kovo 23 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
23. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovų apeliacinis skundas atmestas, jų apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Atsakovai jokių duomenų, pagrindžiančių jų apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, nepateikė.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.