Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Swedbank“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 26 d. nutarties, kuria prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintas iš dalies, civilinėje byloje pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Swedbank“ skundą dėl bankrutuojančios ne teismo tvarka individualios įmonės „Tik rytoj“ kreditorių susirinkime priimtų nutarimų pripažinimo negaliojančiais, suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Žemės grąžinimas“, uždaroji akcinė bendrovė „Aemulus“, uždaroji akcinė bendrovė „Goldera“, I. R., uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Ladavas“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Swedbank“ kreipėsi į teismą su skundu dėl ne teismo tvarka bankrutuojančios individualios įmonės (toliau – ir BIĮ) „Tik rytoj“ kreditorių susirinkimo, įvykusio 2021 m. spalio 25 d., nutarimų 1-uoju ir 2-uoju darbotvarkės klausimais pripažinimo negaliojančiais.

2. Pareiškėja reikalavimo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo procesinio sprendimo s?ioje civiline?je byloje i?siteise?jimo sustabdyti BII? „Tik rytoj“ kreditoriu? 2021 m. spalio 25 d. susirinkimo nutarimu? 1-uoju ir 2-uoju darbotvarke?s klausimais galiojima?. Prašymą motyvavo tuo, kad nemokumo administratorius, neatsižvelgdamas į šią iškeltą civilinę bylą, šaukia naują ir galbūt ateityje šauks naujus susirinkimus, kuriuose bus balsuojama tokiu balsų skaičiumi, koks yra patvirtintas ginčijamame BIĮ „Tik rytoj“ 2021 m. spalio 25 d. įvykusiame kreditorių susirinkime, tokiu būdu bus tęsiami neteisėti veiksmai ir pažeidžiamos tiek BĮI „Tik rytoj“, tiek kitų jos kreditorių teisės ir teisėti interesai. Pareiškėja norėtų išvengti vėlesnių papildomų teisminių procesų, reikalaujant panaikinti BIĮ „Tik rytoj“ kreditorių susirinkimo nutarimus ar iš BIĮ „Tik rytoj“ nemokumo administratoriaus reikalauti priteisti išleistas BIĮ „Tik rytoj“ lėšas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 26 d. nutartimi pareiškėjos AB „Swedbank“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies: sustabdė BIĮ „Tik rytoj“ 2021 m. spalio 25 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 2-uoju darbotvarkės klausimu vykdymą iki bus išnagrinėtas pareiškėjos AB „Swedbank“ skundas dėl šio nutarimo pripažinimo negaliojančiu; netenkino pareiškėjos AB „Swedbank“ prašymo sustabdyti BIĮ „Tik rytoj“ 2021 m. spalio 25 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 1-uoju darbotvarkės klausimu vykdymą.

4. Teismas, susipažinęs su pareiškėjos skundo turiniu ir prie jo pridėtais įrodymais, nenustatė akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje civilinio proceso stadijoje teiktų pagrindą daryti išvadą, kad skundas prima facie (iš pirmo žvilgsnio) yra nepagrįstas.

5. Teismas nustatė, kad 2021 m. spalio 25 d. kreditorių susirinkimo darbotvarkės 1-uoju klausimu buvo svarstomas klausimas dėl patikslinto kreditorių sąrašo patvirtinimo. Nurodė, kad skundu pareiškėja iš esmės siekia, jog būtų patvirtintas kitoks kreditorių sąrašas – padidintas pareiškėjos finansinis reikalavimas ir sumažintas kreditorės I. R. finansinis reikalavimas. Teismo vertinimu, neišnagrinėjus pareiškėjos skundo, negalima nuspręsti, kuris kreditorių sąrašas yra tinkamas ir teisingas. Todėl, teismo vertinimu, abiem atvejais, tiek pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, tiek jų nepritaikius, gali kilti teisminių ginčų dėl kreditorių susirinkimuose priimtų sprendimų. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad neracionalu taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo, priimtu 1 darbotvarkės klausimu, galiojimą.

6. Teismas pažymėjo, kad yra sustabdytas išieškojimas vykdymo procese, kuriame išieškoma kreditoriaus AB „Swedbank“ naudai, todėl, net ir nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių šioje byloje, kreditorė vis tiek negalės vykdyti finansinio reikalavimo 1 044 732,57 Eur apimtimi.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7. Kreditorė AB „Swedbank“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 26 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir klausimą išspręsti iš esmės – iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo sustabdyti BIĮ „Tik rytoj“ kreditorių 2021 m. spalio 25 d. susirinkimo nutarimo 1-uoju darbotvarkės klausimu galiojimą. Nurodo šiuos argumentus:

7.1. Teismas nustatė neteisingas faktines aplinkybes, susijusias su AB „Swedbank“ finansinio reikalavimo dydžiu. Teismas klaidingai nurodė, kad kreditorė tiek iki skundžiamo kreditorių 2021 m. spalio 25 d. susirinkimo, tiek jo priėmimo metu turėjo 736 495,48 Eur dydžio finansinį reikalavimą ir tokio paties dydžio finansiniai reikalavimai buvo patvirtinti ginčo kreditorių susirinkime. Tačiau faktinės aplinkybės ir ginčo esmė yra ta, kad AB „Swedbank“ iki kreditorių 2021 m. spalio 25 d. susirinkimo turėjo 1 098 671,95 Eur dydžio finansinį reikalavimą, kuris buvo patvirtintas BIĮ „Tik rytoj“ kreditorių 2020 m. rugpjūčio 20 d. susirinkime, tačiau būtent ginčo kreditorių susirinkime jis buvo nepagrįstai sumažintas.

7.2. Kreditorių 2021 m. spalio 25 d. susirinkime dalyvavo ir už savo pačių finansinių reikalavimų padidinimą balsavo kreditoriai, kurių balsų skaičius (finansinių reikalavimų dydis) buvo patvirtintas ne praėjusiame paskutiniame kreditorių susirinkime (2020 m. rugpjūčio 20 d. vykusiame kreditorių susirinkime ir vėliau pakoreguoti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 21 d. bei Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartimis), o tame pačiame kreditorių 2021 m. spalio 25 d. susirinkime. Pavyzdžiui, nors I. R. iki ginčo 2021 m. spalio 25 d. kreditorių susirinkimo turėjo tik 75 312,33 Eur dydžio finansinius reikalavimus, bet ginčo 2021 m. spalio 25 d. kreditorių susirinkime ji jau balsavo turėdama 1 072 726,95 Eur finansinį reikalavimą.

7.3. 2021 m. lapkričio 24 d. įvyko dar vienas BIĮ „Tik rytoj“ kreditorių susirinkimas, kuriame vėl buvo keičiami finansiniai reikalavimai, susirinkime dalyvavo bei balsavo kreditoriai, kurių finansinių reikalavimų patvirtinimas 2021 m. spalio 25 d. ginčijamas šioje byloje. Todėl AB „Swedbank“ buvo priversta inicijuoti dar vieną teisminį ginčą.

7.4. Teismas nepagrįstai kaip reikšminga aplinkybe rėmėsi kitoje civilinėje byloje taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Teismas nenustatė skirtumo tarp dviejų skirtingų teisės institutų – išieškojimo vykdymo procese sustabdymo ir balsų kiekio dalyvaujant BIĮ „Tik rytoj“ kreditorių susirinkime. Be to, aptariamoje Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje byloje vykdomasis įrašas buvo išduotas išieškojimui iš V. R. ir I. R. įkeisto turto ir iki teismo sprendimo byloje dėl vykdomojo įrašo įsiteisėjimo, laikoma, kad V. R. ir I. R. skola kreditoriui AB „Swedbank“ paskaičiuota tinkamai.

8. Atsakovė BIĮ „Tik rytoj“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Idolus“, atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 26 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos atsikirtimus į atskirąjį skundą:

8.1. Kreditorės skundas pareikštas dėl pripažinimo, dėl to net ir palankus teismo sprendimas nereikalautų priverstinio vykdymo. Taigi užtikrinti įvykdymą to, ko faktiškai nereikės vykdyti, negalima. Todėl neegzistuoja būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.

8.2. Ieškovės prašoma taikyti laikinąja apsaugos priemone negalima pasiekti tų tikslų, kurių pareiškėja siekia. Pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad, kilus ginčui dėl keleto kreditorių finansinių reikalavimų dydžio, tiek pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, tiek jų nepritaikius, gali kilti teisminiai ginčai dėl kreditorių susirinkimuose priimtų sprendimų. Todėl prevencinis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas nebus pasiektas.

8.3. 2021 m. lapkričio 24 d. įvyko kitas kreditorių susirinkimas, kurio metu kreditoriai patvirtino dar kartą patikslintą kreditorių sąrašą, kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) finansinis reikalavimas buvo padidintas nuo 124 080,48 Eur iki 134 753,46 Eur., kitų kreditorių finansiniai reikalavimų dydžiai nesikeitė. 2021 m. lapkričio 24 d. įvykęs kreditorių susirinkimas reikšmingas tuo, kad kreditoriai iš esmės dar kartą patvirtino savo valią dėl 2021 m. spalio 25 d. kreditorių susirinkime priimto sprendimo, kadangi visi trys ieškovės ginčijami finansiniai reikalavimai – I. R. finansinio reikalavimo padidinimas iki 1 072 726,95 Eur, UAB „Ladavas“ įtraukimas į kreditorių sąrašą su 621 676,41 Eur dydžio finansinius reikalavimu; pareiškėjos finansinio reikalavimo sumažinimas iki 736 495,48 Eur – visų susirinkime dalyvavusių kreditorių (išskyrus vienintelę ieškovę, balsavusią „prieš“) buvo patvirtinti dar kartą.

8.4. Teismų praktikoje išaiškinta, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bankroto byloje ypatumas yra tas, jog jos taikomos ne tik ieškinį (skundą) padavusio, bet ir kitų įmonės kreditorių reikalavimams užtikrinti. Kreditorė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekė ne visų kreditorių, o vien tik savo asmeniniais interesais, kad kreditorių susirinkimuose galėtų balsuoti didesniu balsų skaičiumi.

8.5. Ieškovės prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė yra neteisinga, nesąžininga ir neproporcinga kitų kreditorių atžvilgiu, kitų kreditorių teisės ir teisėti interesai laikinosiomis apsaugos priemonėmis būtų varžomi nepagrįstai. Pareiškėjos skundo argumentai visiškai formalūs ir nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacijos objekto ir bylos nagrinėjimo ribų

9. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta tenkinti kreditorės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

10. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtinos dvi sąlygos: 1) ieškovo (pareiškėjo) reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; 2) nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nenustačius bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Tai reiškia, kad, jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovės teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir joje nurodytą praktiką, 2021 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-383-781/2021 ir kt.).

11. Nagrinėjamoje civilinėje byloje šalys nekelia ginčo dėl preliminaraus skundo pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacijos ribas, pasisako tik dėl kitos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui.

12. Kreditorė AB „Swedbank“ teikdama skundą be kita ko prašė pripažinti negaliojančiu 2021 m. spalio 25 d. vykusio kreditorių susirinkimo nutarimą 1-uoju darbotvarkė klausimu. Nustatyta, kad 1-uoju darbotvarkės klausimu buvo patvirtintas patikslintas BIĮ „Tik rytoj“ kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tinkamas kreditoriaus finansinio reikalavimo dydžio nustatymas bankroto procese yra svarbus keletu aspektų: pirma, kreditoriaus finansinio reikalavimo dydis lemia teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų tenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto; antra, turi įtakos patvirtintų finansinių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai; trečia, nustato balso dydį dalyvaujant kreditorių susirinkimuose. Taigi, priešingai nei nurodoma atsiliepime į atskirąjį skundą, tinkamas kreditoriaus finansinio reikalavimo dydžio nustatymas yra svarbus ne vienam, o visiems kreditoriams.

13. Bankroto procesą vykdant ne teismo tvarka, teismo kompetencijai skirtus klausimus sprendžia kreditorių susirinkimas (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 12 straipsnio 1 dalis), taigi kreditorių susirinkimas sprendžia ir kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo klausimus. Skirtingai nei vykstant bankroto procedūrai teisme, ginčas dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo (tikslinimo) kreditorių susirinkime sprendžiamas iš kart. Net kreditoriams ir nepritariant teikiamam finansiniam reikalavimui, nevyksta tipinis civilinės bylos nagrinėjimo procesas, grįstas šalių rungimosi principu. Priešingai nei bankroto proceso, vykstančio teime, metu, tam, kad kreditoriaus finansinis reikalavimas būtų pakeistas, nereikalinga sulaukti įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo dėl ginčo esmės (žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-125-407/2022 24 punktą). Taigi vientelis būdas kreditoriui, nesutinkančiam su jo ir (ar) kitų kreditorių patvirtintais finansinių reikalavimų dydžiais ir siekiančiam ginti savo interesus, yra skųsti kreditorių susirinkimo priimtą sprendimą JANĮ 55 straipsnyje nustatyta tvarka ir laukti teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo.

14. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad AB „Swedbank“ skundas dėl 2021 m. spalio 25 d. kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais teismui buvo pateiktas 2021 m. lapkričio 10 d., tačiau ir šios bylos nagrinėjimo metu dar nėra įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo dėl 2021 m. spalio 25 d. kreditorių susirinkimo nutarimų (ne)teisėtumo. Taigi yra pagrindas spręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, siekiant kreditorių interesų apsaugos ir pusiausvyros, kad būtų užtikrintos jau anksčiau minėtos visų kreditorių teisės ir teisėti interesai.

15. Apeliacinės instancijos teismas pritaria kreditorės procesiniuose dokumentuose dėstomai pozicijai, kad nemokumo administratorė, nepaisydama kilusių ginčų dėl reikšmingų kreditorių finansinių reikalavimų dydžių, toliau organizuoja ir vykdo kreditorių susirinkimus, kuriuose kreditoriai, turintys ginčijamus finansinius reikalavimus, balsuoja įvairiais bankroto procese reikšmingais klausimais. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, egzistuoja reali grėsmė, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, o būtent, kyla grėsmė, kad galimai kreditoriui palankaus sprendimo priėmimas taps sunkiai įvykdomas, kreditoriams ir toliau tikslinant ir (ar) tvirtinant kreditorių finansinius reikalavimus kituose kreditorių susirinkimuose, priimant sprendimus kitais svarbiais klausimais bankroto procese. Taip pat kyla grėsmė, kad, pripažinus kreditorių susirinkimo nutarimą 1-uoju darbotvarkė klausimu, kuriuo patvirtintas kreditorių sąrašas, neteisėtu, teks inicijuoti ginčus dėl kitų kreditorių priimtų sprendimų, kadangi jie bus priimti remiantis netinkamomis proporcijomis, netinkamu balsų skaičiumi. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su kreditorės AB „Swedbank“ pozicija, kad laikinąsias apsaugos priemones šiuo atveju tikslinga taikyti prevenciniu tikslu ir užtikrinti padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą, bei užkirsti kelią žalai atsirasti ar padidėti.

16. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad aplinkybė, jog, sprendžiant konkretaus (-čių) kreditoriaus (ių) finansinio reikalavimo modifikavimo klausimą kartu išdėstomas visas patikslintas bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašas, nereiškia, kad buvo sprendžiamas ir kito (kitų) kreditoriaus (-ių) finansinio (-ių) reikalavimo (-ų) pagrįstumo klausimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1298-330/2016, 2018 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1679-241/2018 ir kt.). Atitinkamai, apeliacijos (skundo) objektu gali būti tik tie kreditorių finansiniai reikalavimai, dėl kurių patvirtinimo (patikslinimo) konkrečiai spręsta kreditorių susirinkimo metu (žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1404-881/2020). Ši teismo praktika aktuali ir taikytina sprendžiant neteisiminio bankroto metu kilusius ginčus dėl kreditorių susirinkimo sąrašo tvirtinimo.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 2021 m. lapkričio 24 d. kreditorių susirinkime buvo spręsta tik dėl kreditorės VMI finansinio reikalavimo patikslinimo. Todėl atsiliepime nurodoma aplinkybė, kad kreditoriai dar kartą pritarė patikslintam kreditorių sąrašui, inter alia (taip pat) ir kreditorės ginčijamiems reikalavimams, neturi teisinės reikšmės. Kita vertus, Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, yra pateiktas skundas ir dėl 2021 m. lapkričio 24 d. kreditorių susirinkime priimtų nutarimų. Todėl, sustabdžius BIĮ „Tik rytoj“ kreditorių 2021 m. spalio 25 d. susirinkimo nutarimo pirmu darbotvarkės klausimais galiojimą, kreditoriai galės susirinkimuose dalyvauti atsižvelgiant į iki kreditorių 2021 m. spalio 25 d. susirinkimo patvirtintą jų finansinio reikalavimo dydį.

18. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad bankroto administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktais nustatyti specialieji kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialiosios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Dėl to bankroto administratorius turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūra būtų maksimaliai naudinga kreditoriams ir bankrutuojančiai įmonei. Bankroto administratoriui civilinė atsakomybė kyla ne tik atlikus veiksmus, kurie prieštarauja teisės aktams, bet ir nevykdant ar netinkamai vykdant pareigas, kurių pagrindą sudaro teisės aktų nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, specialiosios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. O aplinkybė, kad tam tikrų klausimų sprendimas įstatymu priskirtas išimtinei kreditorių susirinkimo kompetencijai, neatleidžia bankroto administratoriaus nuo pareigos imtis visų reikiamų priemonių siekiant užtikrinti įmonės skolininkės interesus. Bankroto administratorius yra vienintelis įmonės skolininkės interesų atstovas bankroto procese, o įmonės kreditoriai, siekiantys savo turtinių interesų patenkinimo, įmonei skolininkei ir jos interesams neatstovauja (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-823/2020).

Dėl procesinės bylos baigties

19. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas anksčiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl priėmė neteisėtą bei nepagrįstą procesinį sprendimą, taigi yra pagrindas skundžiamos nutarties dalį panaikinti ir priimti naują sprendimą – kreditorės AB „Swedbank“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 26 d. nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjos akcinės bendrovės „Swedbank“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos akcinės bendrovės „Swedbank“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti, sustabdyti bankrutuojančios individualios įmonės „Tik rytoj“ 2021 m. spalio 25 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 1-uoju darbotvarkės klausimu vykdymą iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas dėl pareiškėjos akcinės bendrovės „Swedbank“ skundo bankrutuojančios individualios įmonės „Tik rytoj“ bankroto byloje dėl 2021 m. spalio 25 d. kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais.