Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. L. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Skundas patenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas iš atsakovės reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijos veiksmais, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 1-me kalėjime nuo 2023-02-15 iki skundo padavimo teismui dienos (2023-06-09) netinkamomis sąlygomis.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Pareiškėjas reikalavimą dėl žalos atlyginimo iš esmės grindžia aplinkybėmis, kad jam nebuvo užtikrintas privatumas dušų patalpose.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas į Pravieniškių 1-jį kalėjimą atvyko 2023-02-15, šią aplinkybę pareiškėjas patvirtino teismo posėdžio metu. Iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų apie pareiškėjo perkėlimus matyti, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo paskirtas į šiuos būrius: nuo 2023-02-22 iki 2023-06-02 – į 1 būrio 7 gyvenamąją patalpą, nuo 2023-06-02 iki 2023-06-07 – į 1 būrio 1 gyvenamąją patalpą, nuo 2023-06-07 iki 2023-06-09 – į 11 būrio 7 gyvenamąją patalpą (b. l. 7). Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad laikotarpiu nuo 2023-06-02 iki 2023-06-07 (iš viso 5 paros) pareiškėjas buvo laikomas kamerų tipo patalpoje Nr. 9 (b. l. 13).

Nagrinėjamu atveju atsakovės atstovas nepateikė duomenų apie tai, į kokias konkrečiai patalpas pareiškėjas buvo paskirtas laikotarpiu nuo 2023-02-15 iki 2023-02-22.

Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022-12-30 įsakymu Nr. 1R-444 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių 13 punktu, nuteistieji, kol bus suskirstyti į gyvenamąsias patalpas (kameras), bet ne ilgiau kaip iki 5 darbo dienų gali būti laikomi atskirai nuo kitų nuteistųjų. Atsižvelgdamas į paminėtą reglamentavimą, teismas sprendžia, kad laikotarpiu nuo 2023-02-15 iki 2023-02-22 (iš viso 7 paros), pareiškėjas buvo laikomas karantino patalpose, iki kol bus paskirtas į būrį/gyvenamąją patalpą.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad bendrojo naudojimo būrių dušinėse matomumą ribojančios pertvaros iš šonų buvo įrengtos, šių aplinkybių pareiškėjas neneigia. Pareiškėjo teigimu, toks pertvarų įrengimas neužtikrino visiško privatumo, be to, kamerų tipo patalpų dušuose pertvarų nebuvo iš viso.

Ginčo laikotarpiu galiojusių Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020-01-21 įsakymu Nr. 1R-25 17.5 punkte nustatyta, kad iš užrakintų gyvenamųjų aukštų, gyvenamųjų patalpų (kamerų) arba palatų nuteistieji (suimtieji) išleidžiami į dušą ne rečiau kaip du kartus per savaitę, o kai yra sudarytos sąlygos – kasdien.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad teisės normose nėra įtvirtinto reikalavimo dušo patalpas atskirti pertvaromis ar įrengti atskiras persirengimo patalpas. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad aplinkybė, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvaras dušuose, nesudaro pagrindo atleisti pataisos namus nuo pareigos užtikrinti nuteistųjų privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-10-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A-4552-575/2018; 2019-04-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1946-525/2019, 2019-12-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A-3067-662/2019). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką nacionalinės institucijos turi pozityvią pareigą suteikti prieigą prie sanitarinių įrenginių, kurie būtų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu būdu, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumą (žr., pvz., 2013-04-25 sprendimą byloje Canali prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 40119/09).

Naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms yra užtikrinamas pakankamas privatumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020-02-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1227-624/2020; 2020-04-01 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1674-624/2020). Taigi, nagrinėjamu atveju byloje nustačius, kad Pravieniškių 1-jo kalėjimo bendrojo naudojimo būrių dušinėse ginčo laikotarpiu matomumą ribojančios pertvaros iš šonų buvo įrengtos (šios aplinkybės neneigia pats pareiškėjas), atsakovės atstovo neteisėti veiksmai dėl privatumo pareiškėjui neužtikrinimo bendrojo naudojimo būrių dušinėse nekonstatuotini.

Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad privatumas nebuvo užtikrintas karantino ir kamerų tipo patalpų dušinėse.

Nagrinėjamu atveju atsakovės atstovas neneigia aplinkybės, kad kamerų tipo patalpų ir karantino patalpų bendrojo naudojimo dušinėje pertvaros nebuvo įrengtos. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, aktualią teismų praktiką, sprendžia, kad atsakovės atstovas ginčo laikotarpiu pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis, nes buvimo karantino patalpose (nuo 2023-02-15 iki 2023-02-22 (iš viso 7 paros)) ir kamerų tipo patalpose (nuo 2023-06-02 iki 2023-06-07 (iš viso 5 paros)) laikotarpiais ne mažiau kaip du kartus per savaitę buvo pažeidžiamas pareiškėjo privatumas naudojantis dušais, kuriuose neįrengtos pertvaros, dėl ko pareiškėjas galėjo patirti neigiamų išgyvenimų ir dėl to spręstinas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas nurodė, kad dušuose nebuvo veidrodžių, tačiau iš atsakovės atstovo pateiktų foto nuotraukų matyti, kad dušai yra tvarkingi, naujai suremontuoti, juose įrengti veidrodžiai (b. l. 11). Pažymėtina, kad jei pareiškėjo netenkino tam tikros kalinimo sąlygos, jis galėjo skundu kreiptis į atsakovą (pareigūnus) dėl šių aplinkybių, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Bylos duomenimis nenustatyta, kad pareiškėjas būtų skundęsis pataisos namų administracijai dėl veidrodžių trūkumo dušų patalpose. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, jog atsakovės atstovas veikė netinkamai, o jo argumentai dėl šių aplinkybių grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė neigiamus išgyvenimus, nepilnavertiškumo jausmą ir pan. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės) pripažįsta, kad dėl konstatuoto pažeidimo (privatumo neužtikrinimo kamerų tipo ir karantino patalpų dušuose) pareiškėjas galėjo patirti papildomų nepatogumų, diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. buvo pažeista jo neturtinė teisė būti laikomam tinkamomis kalinimo sąlygomis.

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003-11-06 sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (LVAT 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444–619/2008; 2010-10-15 nutartis byloje Nr. A146-1240/2011; 2012-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į byloje konstatuoto pažeidimo pobūdį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, darytina išvada dėl būtinumo priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais, nes nagrinėjamu atveju vien pažeidimo pripažinimas negalėtų būti pakankama satisfakcija.

Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, nenustačius, kad dėl konstatuotų pažeidimų pareiškėjui būtų kilusios ypatingai neigiamos pasekmės (pavyzdžiui, sukrėtimai, kurie būtų įtakoję tolimesnį pareiškėjo gyvenimą), ar, kad pareiškėjas skundais ar prašymais būtų kreipęsis į atsakovės atstovą dėl skunde išdėstytų aplinkybių (privatumo neužtikrinimo), taip pat atsižvelgus į analogiško pobūdžio Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr. pvz., 2023-05-10 nutartį administracinėje byloje Nr. TA-436-463/2023), teismo vertinimu, pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis mažintinas. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 40 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos.

Pareiškėjas prašo teismo priteisti 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki pilno sprendimo įvykdymo.

Pažymėtina, kad, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose, t. y. bylose dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.), 5 proc. dydžio metinės palūkanos priteisiamos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-06-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1673/2012, 2015-04-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A-811-442/2015 ir kt.). Nagrinėjamu atveju aktuali CK 6.210 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų skaičiavimo termino pradžia nustatyta CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, kuri numato, kad prievolės skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nagrinėjamu atveju administracinė byla buvo iškelta 2023-06-22 nutartimi, todėl vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už prievolę atlyginti neturtinę žalą nuo 2023-06-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui G. L. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 40 Eur (keturiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo šios sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2023-06-22, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.