Telšių apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovui D. V., tretiesiems asmenims V. V., F. G., Lietuvos Notarų rūmams ir UAB „Medicinos bankas“ dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, paveldėto turto pasidalijimo susitarimo pripažinimo galiojančiu, paveldėjimo teisės liudijimų pagal įstatymą bei pareiškimo apie palikimo nepriėmimą pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas A. V. palaikė 2013 m. vasario 19 d. patikslinto ieškinio reikalavimus ir paaiškino, kad jo tėvas A. V. testamento nepaliko, tačiau jo valią visi žinojo. Po tėvo mirties liko turtas – ½ dalis buto, žemės sklypai, indėlis banke, vėliau buvo atkurta nuosavybė į žemę. Po tėvo mirties tėvo sesuo G. S. susirinkusiems giminaičiams pareiškė, kad vykdydama mirusio brolio (jų tėvo) valią, perduoda žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., dokumentus atsakovui D. V., nes jis ketino statyti namą, o kiti du žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini)., sutvarkius nuosavybės teisės dokumentus, turi atitekti ieškovui. Trečiajam asmeniui V. V. tėvas nepaliko nieko, nes jis gyvena pensionate, yra aprūpintas valstybės, o broliai turi jį lankyti ir rūpintis. Po kiek laiko abu su atsakovu nuvyko į Telšių r. 1-ąjį notarų biurą tvarkyti paveldėjimo dokumentų, nes atsisakyti palikimo neketino, tačiau sužinojo, kad vieną dieną praleido nustatytą terminą, kreipėsi į teismą. Visus dokumentus nutarė surašyti atsakovo vardu, todėl, kad būtų pigiau, pasirašė pareiškimą apie palikimo atsisakymą, tačiau notarei sakė, kad jis nenori palikimo atsisakyti Į tai notarė pasakė, kad bus pigiau, o po savaitės galės persirašyti turtą. Brolis buvo jam parašęs įgaliojimą paveldėto turto tvarkymui, buvo padalinti sklypai, už žemės pasidalijimą jis mokėjo savo pinigus. Gavęs iš antstolio raštą, sužinojo, kad brolis paveldėtą turtą yra įkeitęs, prasiskolinęs, Klaipėdos apygardos teisme buvo nagrinėjama byla, apie kurią jis nežinojo, tačiau priteistus pinigus sumokėjo, nes sprendimo apskundimo terminai buvo praleisti, teismas panaikino atsakovo dovanoto turto sutartis. Pasitikėjęs broliu, jis gavo tik pusę pinigų už parduotą buto dalį ir pusę indėlio, tačiau nekilnojamojo turto negavo, nors už atkurtos ir paveldėtos nuosavybės tvarkymą brolio vardu sumokėjo apie 7 000 Lt.

Liudytoja D. K. paaiškino, kad jis yra V. pusseserė, žino, kad jų tėvas paliko sūnui D. V. žemę (duomenys neskelbtini), o A. V. (duomenys neskelbtini)., kad palikimo dokumentai buvo tvarkomi vieno vardu, nes notarė patarė, kad taip bus pigiau ir greičiau, o po to galės turtą perrašyti vienas kitam, tačiau D. V. pradžioje nenorėjo perrašyti, nors A. V. pats rūpinosi dokumentų tvarkymu, mokėjo pinigus. Žino, kad pinigus, gautus pardavus tėvo butą ir indėlį ieškovas ir atsakovas pasidalijo, kad D. V. žemę įkeitė, brolį jis apgavo. Liudytojas K. K. paaiškino, kad tėvo A. V. valia jam gyvam esant buvo išsakyta prie sesers G. S., tai, kad statybinės paskirties sklypas su dokumentais atiteks D., o žemės ūkio paskirties du sklypai be dokumentų – A.. Apie paveldėjimo tvarkymą notarų kontoroje nežino. Mirties liudijime nurodyta, kad A. V. mirė (duomenys neskelbtini)., iš gimimo liudijimų matyti, kad jis buvo ieškovo A. V. ir D. V. tėvas (1 t., 12, 125, 13,128 b. l.). Iš 2002 m. liepos 3 d. Telšių rajono apylinkės teismo sprendimo matyti, kad buvo pratęstas terminas A. V., mirusio (duomenys neskelbtini)., palikimui priimti. Sprendime nurodoma, kad D. V. ir A. V. yra mirusio A. V. sūnūs, paveldėjimo dokumentus pagal susitarimą tvarko D. V., o vėliau palikimą broliškai pasidalins (1 t., 10, 129 b. l.).Iš A. V. turto paveldėjimo bylos kopijos (1 t., 120 – 141 b. l.), matyti, kad 2002 m. liepos 18 d. D. V. kreipėsi į Telšių r. 1-ąjį notarų biurą dėl tėvo A. V. turto paveldėjimo. Tą pačią dieną A. V. pasirašė pareiškimą apie palikimo nepriėmimą, nurodydamas, kad po tėvo mirties jis palikimo nepriėmė ir nevaldo, jokių pretenzijų į mirusiojo turtą neturi ir ateityje neturės. Pareiškimas jo perskaitytas, suprastas ir kaip atitinkantis jo valią priimtas ir pasirašytas, pareiškimas patvirtintas notarės, įregistruotas notarinių veiksmų registre (1 t., 122 b. l.). 2002 rugpjūčio 22 d. D. V. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą, reg. Nr. TZB-7651, turtui, kurį sudarė 0,15 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)., ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), piniginis indėlis, esantis Lietuvos taupamojo banko Telšių sk., valstybės vienkartinė išmoka, indėlio kompensacija (1 t., 141 b. l.).Iš 2003 m. lapkričio 13 d. Papildomo paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą, reg. Nr. TZB-10083, matyti, kad D. V. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į turtą: žemės sklypo dalį bendrojoje nuosavybėje 125/1000, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). (1 t., 15 b. l.), o iš 2005 m. rugsėjo 5 d. Papildomo paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą, reg. Nr. TZB-6832, matyti, kad D. V. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. 9duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 1,1000 ha, esantį (duomenys neskelbtini) (1 t., 16 b. l.). 2004 m. rugpjūčio 19 d. įgaliojimu D. V. įgaliojo A. V. tvarkyti visus reikalus, susijusius su nuosavybės teisių atkūrimu į žemę Klaipėdos r. (1 t., 14 b. l.).2009 m. kovo 26 d. Žemės sklypo padalijimo sutartimi kad D. V., G. S., J. G. ir E. V. pasidalijo bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kurio bendras plotas 1000 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po padalijimo D. V. atiteko 0,0968 ha žemės sklypo plotas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini); 230/1843 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). sav; 52/415 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., žemės sklypų pagrindinė tikslinė paskirtis: Gyvenamosios teritorijos. Juridinis pagrindas: Klaipėdos apskrities viršininko įsakymas, 2009 02 10 Nr. 4-945-(1.3) (1 t., 17– 23 b. l.). Iš 2009 m. liepos 17 d. Dovanojimo sutarties, notarinio reg. Nr. 4929, matyti, kad D. V. padovanojo broliui A. V. 230/1843 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). (1 t., 24 – 27 b. l.), iš 2009 m. liepos 17 d. Dovanojimo sutarties, notarinio reg. Nr. 4930, matyti, kad D. V. padovanojo broliui A. V. 52/415 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). (1 t., 28 – 31 b. l.), o iš 2009 m. liepos 17 d. Dovanojimo sutarties, notarinio reg. Nr. 4928, matyti, kad D. V. padovanojo broliui A. V. 0,0968 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). (1 t., 32 – 34 b. l.). Iš 2009 m. rugpjūčio 28 d. Dovanojimo sutarties, notarinio reg. Nr. 6676, matyti, kad D. V. padovanojo broliui A. V. 1,1000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). (1 t., 35 – 37 b. l.). Iš 2002 m. rugpjūčio 29 d. notarinei kontorai skirtų pažymų matyti, kad A. V. turi teisę į žemės nuosavybės atkūrimą 1,05 ha žemės sklypui (duomenys neskelbtini)., ir 0,125 ha (duomenys neskelbtini). (1 t., 3 – 39 b. l.). 2011 m. birželio 9 d. Valstybės įmonės Registrų centro Mažeikių filialo pažymose nurodyta, kad atsakovo D. V. vardu įregistruotos nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, kurių registro Nr.: 44/1286734; adresu (duomenys neskelbtini).; 44/1286698, adresu (duomenys neskelbtini); 44/1286660, adresu (duomenys neskelbtini)., žemės sklypai areštuoti (1 t., 40, 41 – 45, 46 – 51, 52 – 57, 61 – 68 b. l.). Iš 2011 m. kovo 30 d. Valstybės įmonės registrų centro Mažeikių filialo pažymos matyti, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)., paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu 2002 m. rugpjūčio 22 d. buvo įregistruotas D. V. vardu, o 2004 m. vasario 20 d. D. V. žemės sklypą pardavė (1 t., 59 –60 b. l.). Iš kvitų ir sąskaitų matyti, kad ieškovas pateikė įrodymus, iš kurių matytį, jog jis atsakovo D. V. vardu mokėjo už žemės sklypų (duomenys neskelbtini) įteisinimą, matavimo darbus, įregistravimą, mokėjo žemės mokesčius (1 t., 69 –77 b. l.). 2010 m. rugsėjo 6 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimu buvo panaikintos 2009 m. liepos 17 d. ir 2009 m. liepos 28 d. dovanojimo sutartys, kuriomis D. V. padovanojo A. V. žemės sklypus (1 t., 99 – 100 b. l.). 2010 spalio 19 d. Turto arešto aktu išieškotojo F. G. reikalavimams užtikrinti areštuotas žemės skypas, esantis (duomenys neskelbtini)., priklausantis D. V. (1 t., 101 – 102 b. l.). Ieškinys netenkintinas. Paveldėjimo, kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose, galioja civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad asmenys turimas teises įgyvendina savo nuožiūra, išskyrus įstatyme nustatytus ribojimus. Paveldėjimo teisėje šis principas įgyvendinamas priimant arba atsisakant priimti palikimą (LR CK 5.50, 5.60 str.), kai asmuo turi teisę paveldėti pagal įstatymą arba testamentą. Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, t. y. tylėjimas ar neveikimas nepripažintini valios priimti palikimą išreiškimu; tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Taigi, pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės. Iš esmės panaši nuostata įtvirtinta ir LR CK 5.51 str. 1 d. Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes. Taip pat, pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, kiekvienu atveju teismui sprendžiant dėl to, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą palikėjo kilnojamąjį daiktą ar kelis daiktus kiekvienu atveju turi būti vertinamos konkrečios nagrinėjamos situacijos aplinkybės, konkretaus įpėdinio, paėmusio kilnojamąjį daiktą ar kelis daiktus, elgesys po šio daikto ar daiktų paėmimo, t. y. ar jo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006; 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-86/2007; 2009 m. lieppos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009). Vertinant šioje byloje susiklosčiusią situaciją, teismas pripažįsta, kad ieškovo A. V. veiksmai negali būti laikomi aktyviais priimant palikimą, nes jis nedėjo reikaimų pastangų palikimo priėmimui. Tokią išvadą teismas daro dėl to, kad, pirma, ieškovas, kaip ir atsakovas D. V., praleido palikimo priėmimo terminą, dėl ko įpėdiniams teko kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo, kas ir buvo padaryta. Kaip matyti iš 2002 m. liepos 3 d. Telšių rajono apylinkės teismo sprendimo, ieškovas šioje byloje apsiribojo pasyviu trečiojo asmens vaidmeniu, nurodydamas, kad su broliu buvo susitarę, jog tėvo palikimą priims brolis D. V., tačiau šis dokumentų nesutvarkė dėl ligos (1 t., 10 b. l.). Kaip minėta, 2002 m. liepos 18 d. atsakovas D. V. kreipėsi į Telšių r. 1-ąjį notarų biurą dėl tėvo A. V. turto paveldėjimo, o ieškovas A. V. pasirašė pareiškimą apie palikimo nepriėmimą, nurodydamas, kad po tėvo mirties jis palikimo nepriėmė ir nevaldo, jokių pretenzijų į mirusiojo turtą neturi ir ateityje neturės. Pareiškimas jo perskaitytas, suprastas ir kaip atitinkantis jo valią priimtas ir pasirašytas (1 t., 120, 122 b. l.). Šis faktas leidžia pripažinti, kad ieškovas neturėjo tikslo paveldėti tėvo turto, nes sąmoningai nesiekė paveldėjimo teisės. Teismas neturi pagrindo pripažinti, kad ieškovas po tėvo mirties priėmė palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad priešingai, nei teigia ieškovas, jis palikimo nepriėmė, tai patvirtino ir notarei pasirašydamas 2002 m. liepos 18 d. pareiškimą. Tai, kad ieškovas pasiėmė tėvo kilimą, meškerę, nesuteikia pagrindo teigti, kad jis atliko aktyvius veiksmus siekdamas paveldėti tėvo turtą, faktiškai pradėdamas jį valdyti. Kasacinio teismo praktikoje nelaikoma palikimo priėmimu palikėjo asmeninių daiktų, darbužių, suvenyrų bei relikvijų, laiškų ir pan. pasidalijimas tarp įpėdinių arba šių daiktų perdavimas vienam iš įpėdinių kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2006; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-547/2008).Teismų praktikoje įtvirtinta, kad įpėdinio atlikti materialinio teisinio pobūdžio veiksmai, nukreipti į palikėjui priklausančių teisių atkūrimą (paduotas pareiškimas atitinkamoms tarnyboms, kreipimasis dėl teisių įforminimo, dokumentų, reikalingų tokioms teisėms įforminti ar įgyvendinti palikėjo ar savo vardu, teikimas) patvirtina jo siekį savarankiškai įgyvendinti palikėjui priklausiusias materialinio pobūdžio teises ir yra vertinami kaip faktinis palikimo priėmimas. Tokiam vertinimui įtakos turi ir asmens veiksmai, atlikti po trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo, nes jie, asmeniui per palikimui pagal įstatymą skirtą laikotarpį atlikus ir kitus faktinius veiksmus, parodo asmens elgesio nuoseklumą ir patvirtina jo valią priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-21 nutartis c.b. Nr. 3K-3-586/2007). Šioje byloje yra visiškai priešinga situacija, nes ieškovas ne tik aktyviais veiksmais nesiekė įgyti tėvo palikimo nuosavybės teise, bet ir pateikė notarui pareiškimą, kuriame nurodė, kad palikimo nepriėmė. Vėliau jis veikė kaip brolio, atsakovo D. V. įgaliotas asmuo, nors ir mokėjo už paveldimo turto sutvarkymui atliekamus įvairių institucijų veiksmus, tačiau tai darė ne savo, o atsakovo naudai. Paveldėjimo procedūra tęsėsi net iki 2005 m. rugsėjo 5 d., kai buvo išduotas paskutinis papildomas paveldėjimo teisės liudijimas į ieškovo ir atsakovo tėvo turtą, tačiau ieškovas pasitenkino įgalioto asmens, veikiančio pagal atsakovo 2004 m. rugpjūčio 19 d. įgaliojimą, vaidmeniu. Ieškovas laukė beveik ketverius metus, kol atsakovas 2009 m. liepos–rugpjūčio mėn. jam pagaliau padovanojo žemės sklypus, tačiau 2010 m. rugsėjo 6 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimu šios dovanojimo sutartys buvo panaikintos, pripažįstant, kad D. V. neatlygintinai perleido broliui A. V. nekilnojamąjį turtą – žemės sklypus, nors nebuvo įvykdęs savo, kaip laiduotojo funkcijos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų įvykdymui, todėl sprendimą konstatuota, kad dovanojimo sandoriai sudaryti nepagrįstai, D. V. perleisdamas turtą sutrukdė kreditoriui patenkinti reikalavimus iš laiduotojo turto, dovanojimo sandorio šalys – broliai D. ir A. V. pripažinti nesąžiningomis, konstatuota, kad A. V. yra nesąžiningas ginčo nekilnojamojo turto įgijėjas, todėl dovanojimo sandoriai panaikinti ir taikyta restitucija (1 t., 99 – 100 b. l.). Sužinojęs apie minėtą sprendimą, ieškovas nesiekė, kad jis būtų panaikintas, nesinaudojo įstaymo suteiktomis galimybėmis įgyvendinti savo teises bei teisėtus interesus (pvz. pradėdamas proceso atnaujinimo procedūrą, paršydamas atnaujinti terminą apeliacinaim skundui paduoti ar kt.), tačiau pripažino teimso sprendimą ir kaip pats nurodė, sumokėjo juo priteistas bylinėjimosi išlaidas. Teismas sprendžia, kad ieškovo prašymas pripažinti 2002 m. vasario 24 d. susitarimą tarp jo ir atsakovo dėl nekilnojamojo turto padalijimo galiojančiu negali būti tenkinanmas, nes toks susitarimas turi būti įforminamas notarine sutartimi, kuri privalo būti įregistruota viešajame registre (LR CK 5.70 str. 1 d.). Ieškovas prašė pripažinti negaliojančiu 2002 m. liepos 18 d. pareiškimą apie palikimo nepriėmimą negaliojančiu, kaip sudarytą apgaulės įtakoje, tačiau jis pats nurodė, bei kiti bylos dalyviai patvirtino, kad minėtą pareiškimą pasirašė sąmoningai, siekdamas išvengti mokesčių ir tikėdamasis, kad atsakovas, įgijęs tėvo palikimą nuosavybės teise, jo dalį jam perleis. Ieškovo sudarytas sandoris yra vienašalis, ieškovas neįrodė apgaulės, kito asmens įtakos jo sudarymui, todėl nėra pagrindo jo naikinti nei LR CK 1.5 str., nei 1.91 str. 5 d. pagrindu. (Apklausti notarės dėl paveldėjimo bylos tvarkymo aplinkybių teismas neturi galimybės, nes notarė Zita Brazauskienė yra mirusi).Paveldėjimo teisės liudijimai pagal įstatymą – 2002 rugpjūčio 22 d. Paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą, reg. Nr. TZB-7651, 2003 m. lapkričio 13 d. Papildomas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą, reg. Nr. TZB-10083, 2005 m. rugsėjo 5 d. Papildomas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą, reg. Nr. TZB-6832, negali būti pripažinti negalijončiais, nepatenkinus aukščiau minėtų ieškovo reikalavimų, o taip pat dėl to, kad yra praleistas vienerių metų paveldėjimo teisės ginčijimo terminas, kuris skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo (LR CK 5.8 str.). Netenkinus prieš tai aptartų ieškovo reikalavimų, nėra pagrindo tenkinti jo raikalavimų pagalinti A. V. palikimą ir ieškovui nuosavybės teise priteisti prašomą turtą. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, negali nesutikti su trečiojo asmens UAB “Medicinos bankas” teiginiu, kad teismas, vadovaudamasis LR CPK 42 str. 2 d., negali priimti sprendimų, prieštaraujančių imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajam interesui. Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259 str., 260 str., 268 str., 270 str., 307 str.,nusprendžia :ieškinio netenkinti. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą. Teisėja Edita GailienėKopija tikra:Teisėja Edita Gailienė